Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. B. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Arimetras“ dėl UAB „Arimetras“ akcininkės neturtinės teisės gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovės UAB „Arimetras“ vadovą ne vėliau kaip per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti galimybę ieškovei susipažinti su atsakovės UAB „Arimetras“: 1) informacija apie visus nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įvykdymo įsigytus pirkinius ir jų tiekėjus, įskaitant pirkinių datas, sumas, įsigijimo faktą patvirtinančių dokumentų kopijomis; 2) informacija apie nuo 2017 metų iki teismo sprendimo įvykdymo nurašytą turtą, taip pat turto nurašymo aktais ar kitų dokumentų kopijomis nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įvykdymo; 3) inventorizacijos aktų už 2015 metus ir 2016 metus atskirai kopijomis; 4) informacija apie visus nuo 2016 metų iki teismo sprendimo įvykdymo sudarytus sandorius (sutartis, preliminarias sutartis, ketinimo protokolus, vienašalius aktus, kt.), įskaitant tokių sandorių kopijomis; 5) informacija apie visus darytus mokėjimus ir mokėjimo (įplaukų) įskaitymus į bankų sąskaitas nuo 2017 metų iki teismo sprendimo įvykdymo, įskaitant detalių išrašų iš bankų sąskaitų kopijomis; 6) darbo užmokesčio žiniaraščio už kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo 2017 metų iki teismo sprendimo įvykdymo atskirai kopijomis; 7) bandomojo balanso už kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo 2016 metų liepos mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo atskirai kopijomis; 8) informacija apie veikiančius ar veikusius laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo filialus ir atstovybes, nurodant jų steigimo tikslus, datas, teisinę formą, vadovus, metines apyvartas bei finansinį veiklos rezultatą už 2015 ir 2016 metus bei pirmą 2017 metų ketvirtį; vadovo sprendimo įsteigti filialą ar atstovybę įsteigti filialą ar atstovybę, jų nuostatų, išplėstinių išrašų su istorija (ar analogiškų užsienio valstybių išrašu su atitinkamos apimties informacija) iš valstybinio juridinių asmenų registro kopijomis; 9) informacija apie valdomas, ar valdytas laikotarpiu nuo 2014 metų pradžios iki prašymo įvykdymo datos dukterines įmones, susijusius juridinius asmenis, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatyme ir Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, nurodant jų pavadinimą, steigimo datas, teisinę formą, dalyvių sąrašą bei kiekvieno iš dalyvių turimą akcijų skaičių, vadovus, metines apyvartas bei finansinį veiklos rezultatą už 2015 ir 2016 metus bei pirmą 2017 metų ketvirtį; vadovo sprendimo įsteigti, dalyvauti steigiant, ar įsigyti įsteigto juridinio asmens akcijas, dalis, pajus ar tapti nariu, jų įstatų ar nuostatų, išplėstinių išrašų su istorija (ar analogiškų užsienio valstybių išrašu su atitinkamos apimties informacija) iš valstybinio juridinių asmenų registro kopijomis; 10) informacija apie aukščiau nenurodytus kitus juridinius asmenis, kurių dalyvių yra UAB „Arimetras“, nurodant dalyvavimo tikslą, pradžios datą, steigimo datas, teisinę formą, dalyvių sąrašą bei kiekvieno iš dalyvių turimą akcijų skaičių, vadovus, metines apyvartas, finansinį veiklos rezultatą ir dalyvavimo tikslo įvertinimą už 2015 ir 2016 metus; vadovo sprendimo įsteigti, dalyvauti steigiant, ar įsigyti įsteigto juridinio asmens akcijas, dalis, pajus ar tapti nariu, jų įstatų ar nuostatų, išplėstinių išrašų su istorija (ar analogiškų užsienio valstybių išrašu su atitinkamos apimties informacija) iš valstybinio juridinių asmenų registro kopijomis; 11) kopijas sandorių dėl ilgalaikio turto pardavimo, nuomos, perleidimo ar įkeitimo, taip pat laidavimo ar garantavimo juo kitų ūkio subjektų prievolių įvykdymą kopijomis; nurodant, jog prašoma informacija ir kopijos privalo būti išsiųsti ieškovei registruotu paštu arba ieškovė privalo būti informuota apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę neribojant laiko, arba informuoti ieškovę apie tai, kur ir kada jai bus pateikta informacija bei dokumentų kopijos fizinėje formoje (popierinėje) ar skaitmeninėje laikmenoje, ir, jiems atvykus, ją pateikti arba aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją, nurodant nepateikimo priežastis bei datas, kada tos priežastys bus pašalintos ir informacija bus pateikta; 12) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra atsakovės akcininkė, valdanti 50 procentų, tai yra 153 vienetus paprastų vardinių akcijų. Ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama susipažinti su atsakovės dokumentais, tačiau atsakovės vadovas susipažinti neleido. Pradžioje atsakovės vadovas nurodė, kad prašymo neįvykdys, nes prašoma informacija yra konfidenciali, todėl dokumentų kopijų pateikti negali; UAB „Arimetras“ yra atliekamas auditas, todėl dokumentų pateikimas trikdytų audito eigą; ieškovės prašomi pateikti dokumentai UAB „Arimetras“ nėra ruošiami, jų nėra, o kita prašoma pateikti informacija yra vieša, todėl ją gali gauti iš Juridinių asmenų registro. Pasak ieškovės, atsakovės vadovo nurodyti motyvai nėra teisėtos priežastys atsisakyti pateikti tokią informaciją. Atsakovė UAB „Arimetras“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovei pagal 2016 m. spalio 14 d. prašymą dokumentų nepateikė, nes bendrovės technikos direktorius A. S. nepristatė į buhalteriją visų dokumentų ir pasirašytų ataskaitų, pagrindžiančių komandiruotės išlaidas. 2016 m. lapkričio 18 d. atsakovė gavo septynis ieškovės prašymus pateikti informaciją ir dokumentų kopijas, 2016 m. gruodžio 14 d. el. paštu, o vėliau ir pašto siunta buvo gauti septyni prašymai išduoti didelės apimties informaciją, tačiau buvo vykdomos procedūros (dėl komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos pasižadėjimo pasirašymo, tapatybės nustatymo), todėl ieškovei 2017 m. sausio 17 d. atvykus į atsakovės buveinę ir patvirtinus tapatybę, o po to bendrovės direktoriui išnagrinėjus pateiktus prašymus, buvo pateikta dalis informacijos, o dėl kitos, nepateiktos informacijos dalies, buvo nurodytos nepateikimo priežastys. Nurodė, kad negalima tapatinti teisės susipažinti su dokumentais su teise kopijuoti dokumentus. Teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiūra, o atsakovės pareiga „pateikti susipažinti“ ar akcininko teisė „turėti teisę susipažinti“ aiškinama kaip akcininko galimybė tik susipažinti su dokumento turiniu, be teisės daryti dokumentų kopijas ir vėliau jomis naudotis. Atsakovė neprivalėjo pateikti konfidencialių dokumentų kopijų, nes įstatymai tokios teisės nenumato, o ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta teisė reikalauti dokumentų sukūrimo, suformavimo. Ieškovė buvo kviečiama jai patogiu laiku atvykti susipažinti su visa nurodyta informacija apie atsakovės filialus, tačiau šios teisės neįgyvendino. Be to, ieškovė, neturėdama kitų juridinių asmenų akcijų, neįgyja įstatyme numatytų akcininko teisių į tą juridinį asmenį, tarp jų ir teisės į informacijos apie tuos juridinius asmenis gavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Dėl faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad tiek ieškovė S. S., tiek atsakovės atstovas N. B. yra atsakovės akcininkai, valdantys akcijas, suteikiančias 50 proc. visų balsų.Nuo 2016 metų pabaigos ieškovė teikė prašymus atsakovei suteikti įvairią informaciją apie bendrovės veiklą. Dalis prašomos suteikti informacijos UAB „Arimetras“ direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. Nr. 72 įsakymo „Dėl komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo nustatymo ir patvirtinimo“ pagrindu priskiriama komercinių (gamybinių) paslapčių grupei ir yra konfidenciali informacija, todėl ieškovės prašymai nebuvo patenkinti. 2016 m. spalio 21 d. UAB „Arimetras“ direktorius raštu nurodė, kad pateikti ieškovės 2016 m. spalio 14 d. gautu prašymu reikalaujamo bandomojo balanso už 2016 metų 8 mėnesius už kiekvieną mėnesį atskirai, ilgalaikio bendrovės turto sąrašo, mokėjimo priskaitymo žiniaraščių 2016 metų birželio-rugpjūčio mėnesiais, skolininkų sąrašo ir kreditorių sąrašo su skolomis ir skolų objektais, nėra galimybės, nes technikos direktorius A. S. nepateikė buhalterijai komandiruotės į Belgiją ataskaitos bei finansinių dokumentų, o informacijos teikimas be tokių duomenų būtų netikslus. 2016 m. lapkričio 24 d. atsakovės UAB „Arimetras“ direktoriaus raštu, atsakant į ieškovės S. S. 2016 m. lapkričio 15 d. prašymą, buvo pateiktas pasirašymui Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos saugojimo ir neatskleidimo įsipareigojimas, bandomasis balansas už laikotarpį 2016 m. sausio–birželio mėnesius, ilgalaikio turto aprašas ir darbo užmokesčio žiniaraštis. 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovė pasirašė Komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos saugojimo ir neatskleidimo įsipareigojimą. 2016 m. gruodžio 22 d. bendrovės direktorius N. B. nurodė, kad dėl to, kad gauti prašymai pateikti didelės apimties svarbią įmonės informaciją, atsižvelgdamas į tai, kad prašymai siųsti elektroniniu paštu ir paštu, bendrovei tiksliai negalint nustatyti juos siuntusio asmens tapatybės, prašymai pateikti informaciją bus svarstomi tik nustačius juos pateikusio akcininko tapatybę, pasiūlant atvykti tapatybės patvirtinimui.Ieškovė taip pat prašė informacijos už laikotarpį iki 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 17 d. prašymu, už laikotarpį nuo 2016 metų pradžios – 2017 m. sausio 17 d. prašymu. UAB „Arimetras“ direktorius 2017 m. sausio 24 d. raštu ieškovei nurodė, kad tai yra konfidenciali atsakovo informacija, todėl tokių dokumentų kopijos neteikiamos.Iš atsakovės atstovės pateikto susipažinimo su dokumentais patvirtinimo matyti, kad ieškovė 2017 m. birželio 21 d. susipažino su 2016 metų atsargų apskaita, degalų apskaita, subrangos dokumentais, pateikė pastabas, prašymus pateikti dokumentų kopijas, nurodydama, kad spėjo susipažinti ne su visais pateiktais dokumentais. Ieškovė nurodė, kad jis yra susipažinusi su 2015 ir 2016 metų inventorizacijos aktais, kiek pamena, juos gavo. UAB „Arimetras“ Susipažinimo su dokumentais patvirtinime nurodyta, kad 2017 m. liepos 18 d. ieškovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais – sutartimis, darbų atlikimo grafikais, mokėjimo planu, subrangovų sąrašais, konkursine užduotimi, subrangos sutartimis su įvairiais subrangovais, 2016 metų darbo užmokesčio apskaita – įsakymais dėl priedų prie atlyginimų skyrimo, 2015 ir 2016 metų Didžiosiomis knygomis, filialų Latvijoje deklaracijomis 2015 ir 2016 metais, skolų suderinimo aktais su bankais, sutartimis, 2016 metų banko dokumentais, įsakymais Dėl apskaitos politikos patvirtinimo, apskaitos politika ir kt. Su kai kuriais pateiktais dokumentais ieškovė susipažino, gavo jos kopijas, tačiau su dalimi pateiktos informacijos ji nesusipažino, padarydama apie tai prierašus. 2017 m. liepos 26 d., 2017 m. liepos 27 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovei buvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, tame tarpe ir bankų duomenimis, su kai kuriais jų pakartotinai, tačiau ieškovė, padarydama įrašus juose, nurodė, kad ne su visais dokumentais susipažino.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde pagrindiniu argumentu nurodo tai, kad ji, turėdama 50 procentų bendrovės (atsakovės) akcijų, turi teisę ne tik susipažinti su visais bendrovės veiklos dokumentais, bet ir gauti jų kopijas. Akcininko neturtinę teisę gauti informaciją apie bendrovės veiklą reglamentuoja ABĮ 18 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų apskaitos dokumentų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno akcininko teisės į informaciją apimtis ir akcininko (akcininkų grupės), kuris turi ar valdo 1/2 dalį ir daugiau akcijų, teisės į informaciją apimtis. Pirmoji grupė akcininkų, t. y. kiekvienas bendrovės akcininkas, turi teisę susipažinti ir (ar) gauti bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus ir nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas; antroji grupė, t. y. akcininkai, turintys pusę ir daugiau bendrovės akcijų, turi didesnės apimties teisę – susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Taigi įstatymas nustato visų akcininkų teisės į informaciją apimtį ir akcininkams, turintiems didesnį turtinį interesą dėl akcijų skaičiaus (½ dalį ir daugiau akcijų), teisę į visą, įskaitant neviešą, informaciją.Kasacinis teismas dėl akcininko teisės į informaciją yra išaiškinęs, kad negalima tapatinti akcininko teisės susipažinti su teise kopijuoti dokumentus. Teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiūra, o bendrovės pareiga „pateikti susipažinti“ ar akcininko teisė „turėti teisę susipažinti“ aiškintina kaip akcininko galimybė tik susipažinti su dokumento turiniu, be teisės daryti dokumento kopijas ir vėliau jomis naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1068/2002). Spręsdamas dėl bendrovės valdymo organo – valdybos nario teisės į informaciją apie bendrovės veiklą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl valdymo organo nario ir akcininko skirtingo teisinio santykio su bendrove skiriasi ir pačios teisės į informaciją paskirtis ir apimtis: teisė į informaciją yra būtinoji (neatskiriama) sąlyga valdybos nario pareigoms vykdyti; akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti ir apsaugoti investiciją į bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-248/2017, 21 punktas).Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas apribojo akcininko teisę į neviešų dokumentų kopijų gavimą. Kita vertus, įstatymo leidėjas, apribodamas akcininko, turinčio 1/2 dalį ir daugiau akcijų, teisę gauti dokumentų, turinčių bendrovės komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos, kopijas siekia apsaugoti bendrovę nuo tokių dokumentų pasklidimo ir panaudojimo viešojoje erdvėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-219/2017 ). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl bendrovės valdymo organo – valdybos nario teisės į informaciją apie bendrovės veiklą, taip pat yra nurodęs, kad dėl valdymo organo nario ir akcininko skirtingo teisinio santykio su bendrove skiriasi ir pačios teisės į informaciją paskirtis ir apimtis: teisė į informaciją yra būtinoji (neatskiriama) sąlyga valdybos nario pareigoms vykdyti; akcininkui teisė į informaciją nustatyta, siekiant užtikrinti galimybę stebėti ir apsaugoti investiciją į bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415-248/2017, 21 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės veiksmus netenkinant ieškovės 2016 spalio 14 d. - 2017 sausio 17 d. prašymų suteikti ieškovei iki ieškinio pateikimo prašytą informaciją pagrįstai pripažino kaip atitinkančius ABĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintame ieškinyje 1-6 ir 8-11 punktuose teikiamai reikalavimai pateikti prašomos informacijos kopijas negali būti tenkinami, nes jie patenka į UAB „Arimetras“ direktoriaus 2015 m. kovo 31 d. Nr. 72 įsakymu „Dėl komercinių (gamybinių) paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašo nustatymo ir patvirtinimo“ patvirtintų komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašą.Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, teisę susipažinti su informacija turi realizuoti pati ieškovė ir atsakovė neturi pareigos teikti informaciją kitokia forma, nei nustatyta jos įstatuose, Apskaitos politikoje, įstatymuose ir pan., neprivalėdama teikti informaciją ieškovei pagal jos kompetenciją suprantama forma ar būdu, todėl atsakovė neturi pareigos kas mėnesį ieškovei teikti jos reikalaujamus bandomuosius balansus, nes UAB „Arimetras“ Apskaitos politikoje nustatyta, kad bendrovė nerengia tarpinių finansinių atskaitomybių (Apskaitos politikos II skyrius, 2 dalies 4 pastraipa). Tuo tarpu ieškovės reikalavimas atsakovei periodiškai teikti informaciją, apimančią būsimus laikotarpius yra perteklinis, pažeidžiantis protingumo principus, trikdantis normalią bendrovės veiklą. Juo ieškovė prašo apginti net nepažeistą akcininkės teisę. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta, jog iš esmės buvo pažeistos ieškovės, kaip akcininkės teisės gauti informaciją apie bendrovės būklę, atsakovė sudarė akcininkei galimybę, pateikdama susipažinimui dokumentus, su kuriais, kaip nustatyta, ieškovė gali susipažinti bendrovėje jai įrengtoje darbo vietoje. Įstatymai nenumato teikti ieškovei susistemintų informacijos duomenų, skirti pagalbininką ar konsultantą, kuris padėtų jai specialiomis žiniomis, teikti tą informaciją periodiškai. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta.Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Šiame kontekste svarbu tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Tiek skundžiamo teismo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip kaip juos vertina apeliantė nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jau pateikus ieškinį teismui, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pradėjo teikti ir pateikė dalį informacijos ar dokumentų susipažinti, todėl atsižvelgiant į tai, kad dalies teisėtų reikalavimų buvo atsisakyta tik dėl to, kad jie patenkinti po ieškinio pateikimo, teismas privalėjo į tai atsižvelgti paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, bet to nepadarė.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos šaliai sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujantis teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė patyrė 11 792,98 Eur atstovavimo išlaidų, remdamasis pateikta atsakovės ataskaita, įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ginčo esmę, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, atstovavimo teisme laiką, laikydamasis Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktų nustatytų dydžių, protingomis ir priteistinomis pripažino 3 000 Eur advokatės atstovavimo išlaidas, kurios atitinka Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitoks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, t. y. dar labiau sumažinant atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį ar priteisiant ieškovei iš atsakovės dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeistų protingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 3061,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šios paslaugos teikimo metu galiojo 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą negali viršyti 1150,24 Eur (884,24 x 1,3). Tačiau įvertinus atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistina 1500 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Arimetras“, (j. a. k. 166693887) 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.