Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. J. atstovės advokatės Aušros Ručienės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-15144-950/2019 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje, suinteresuoti asmenys D. J. ir P. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį vykdomojoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Vykdymo procese šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį ir tokia galimybė reglamentuota CPK 595 straipsnyje. Teismas nutartį dėl antstolės pareiškimo patvirtinti taikos sutartį priima pagal CPK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytas taisykles (CPK 595 str. 3 d.). Teismas netvirtina taikos sutarties, jei nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Išieškotojui ir skolininkui sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, vykdomoji byla nutraukiama (CPK 629 str. 1 d. 2 p.).

10. Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0183/16/00774 medžiagos nustatyta, kad antstolės R. P. kontoroje nuo 2016 m. birželio 27 d. yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. įsakymas, kuriuo kreditorės D. J. naudai nuspręsta išieškoti iš skolininko P. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos (2016 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės ir 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta D. J.. Išlaikymo įsiskolinimas 2019 m. gegužės 1 d. yra 14 300 Eur. Pateiktos tvirtinti 2019 m. balandžio 5 d. sudarytos taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad P. J. išlaikymo įsiskolinimo (14 300 Eur) savo sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), dengimui perleidžia jam priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini). Skolininkas P. J. taikos sutartimi įsipareigoja per 10 dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo padengti 1 592,34 Eur vykdymo išlaidas (Taikos sutarties 4 p.). Skolininko perleidžiamo turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama D. J. (Taikos sutarties 5 p.). Antstolė 2019 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-19-183-2333, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto agentūros ,,Dzūkas“ turto vertintojos K. Š. pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2019/D010 nurodytą turto vertę, skolininkui P. J. priklausantį turtą - 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), įvertino 7 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį motyvuodamas tuo, kad taikos sutartimi yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, nes perleidžiamo turto vertė yra dvigubai mažesnė nei išlaikymo įsiskolinimo suma, ir kitų skolininko P. J. kreditorių interesai, jei pardavus iš varžytynių ginčo turtą, būtų gauta didesnė kaina nei jis yra įvertintas.

11. Vykdomojoje byloje Nr. 0183/16/00774 yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. įsakymas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo suinteresuotų asmenų nepilnamečiui vaikui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018, 41 punktas). Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, įskaitant ir turtinę teisę į nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą ar išlaikymo įsiskolinimą, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 str. 1 d.). Nepilnamečio vaiko turtą tvarkantys tėvai, darantys žalą nepilnamečio turtiniams interesams, gali būti nušalinti nuo nepilnamečio turto tvarkymo (CK 3.185 str. 3 d.). Šeimos bylose, įskaitant ir šių bylų vykdymo procese, privaloma vadovautis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kuris yra vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų.

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad taikos sutartimi perleidus beveik du kartus mažesnės vertės (7 400 Eur) turtą nei išlaikymo įsiskolinimo suma (14 300 Eur), būtų padaryta žala nepilnamečio vaiko turtiniams interesams. Nagrinėjamu atveju teikiamos tvirtinti taikos sutarties 3 punkto sąlyga pažeidžia aukščiau nurodytas imperatyvias CK 3.185 straipsnio 1 dalies, CK 3.186 straipsnio 1 dalies normas bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui tvirtinti šalių taikos sutartį, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė patvirtinti minėtą taikos sutartį.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje situacijoje nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų išlaikymo išieškojimo dengimas lėšomis, gautomis pardavus skolininkui P. J. priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Jeigu ginčo turtas būtų parduotas už mažesnę kainą, nei išlaikymo įsiskolinimas, šiuo atveju visa gauta iš parduoto turto suma atskaičius vykdymo išlaidas būtų panaudota tik išlaikymo įsiskolinimui padengti, kadangi reikalavimai išieškoti išlaikymą patenkinami pirmąja eile (CPK 754 str. 2 d.). Likusios nepadengtos išlaikymo įsiskolinimo dalies išieškojimas iš skolininko P. J. priverstine tvarka galėtų būti tęsiamas toliau. Patvirtinus taikos sutartį, vykdomoji byla būtų nutraukta ir tokiu atveju priverstine tvarka nepadengta išieškojimo įsiskolinimo dalis iš skolininko liktų neišieškota.

14. Jeigu ginčo turtas būtų parduotas už didesnę kainą, nei išlaikymo įsiskolinimas, tokiu atveju išlaikymo įsiskolinimas būtų padengtas visiškai, o likusi lėšų dalis panaudota kitų skolininko P. J. kreditorių reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad tikrąją parduodamo ginčo turto vertę patvirtina varžytynėse gauta kaina. Teikiamos tvirtinti taikos sutarties patvirtinimo atveju, taikos sutarties pagrindu ginčo turto nuosavybės teisei perėjus nepilnamečiui K. J., išieškojimas iš ginčo turto kitų kreditorių naudai taptų neįmanomas.

15. Apibendrinant konstatuotina, kad teikiama tvirtinti taikos sutartimi yra pažeidžiami nepilnamečio vaiko K. J., gali būti pažeisti kitų skolininko P. J. kreditorių turtiniai interesai, taikos sutarties 3 punkto sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CPK 42 str. 2 d.).

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17. Remiantis išdėstytu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.