- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- eA2-740-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11452-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Kreditorius
- D. J.
- Skolininkas
- P. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. atstovės advokatės J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2088-748/2018 pagal pareiškėjo K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-16049-800/2016 pagal kreditorės D. J. pareiškimą skolininkui P. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. įsakymu patenkino kreditorės D. J. pareiškimą ir nusprendė išieškoti iš skolininko P. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos (2016 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės ir 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Šalies argumentai
2. 2017 m. spalio 5 d. pareiškėjas K. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-16049-800/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu.
3. Prašyme nurodė, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. Tiek kreditorė, tiek skolininkas gyvena Kanadoje, todėl pareiškimas dėl teismo įsakymo turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 431 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Priimant teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo buvo pažeistos pareiškėjo, kaip P. J. kreditoriaus, teisės, nes kreditorė D. J. tapo aukštesnės eilės P. J. kreditore.
Atsiliepimas
4. Kreditorė D. J. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Nurodė, kad byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo kreditorius neturi reikalavimo teisės ir tokio pobūdžio procese nedalyvauja. Pareiškėjo teiginiai apie šalių bendrą gyvenimą ir siekį teisminiais procesais išvengti skolos mokėjimo yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė - atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-16049-800/2016.
6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir įrodymus sprendė, kad pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai neegzistuoja. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. įsakymu nesprendė dėl skolininko kreditorių teisių bei interesų. Pareiškėjas pasinaudojo galimybe ginti savo pažeistas teises teisme ir šiuo atveju pareiškėjui yra aktualus tik sprendimo vykdymo ir skolos išieškojimo, o ne proceso atnaujinimo klausimas. Be to, bylose dėl teismo įsakymo išdavimo yra numatytas tik dviejų šalių – kreditoriaus ir skolininko dalyvavimas procese (CPK XXIII skyrius). Pareiškėjas nenurodė konkrečios teisės normos ar įstatymo saugomo intereso, kuris būtų pažeistas neįtraukus jo į procesą, taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką teismo įsakymo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo noras kaip įmanoma greičiau išsiieškoti skolą, kuri jam jau yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad jo neįtraukimas į bylos nagrinėjimą sąlygojo neteisėto teismo procesinio dokumento priėmimą. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. eL2-16049-800/2016 nebuvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes skolininko P. J. gyvenamoji vieta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo buvo nurodyta Lietuvoje, priimtas teismo įsakymas buvo įteiktas pagal įgaliojimą M. J., todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti teismo įsakymo ir kreditorės pareiškimo palikti nenagrinėto.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde pareiškėjo atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-16049-800/2016 bei panaikinti minėtoje byloje išduotą teismo įsakymą ir pareiškimą palikti nenagrinėtą; paskirti D. J. 300 Eur baudą už nesąžiningą bei aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Aplinkybė, kad skolininkas turi Lietuvoje gyvenančių giminių, ar kad skolininkas yra įgaliojęs savo brolį (M. J.) priimti jo vardu gaunamą korespondenciją, nepaneigia fakto, kad skolininkas gyvena užsienyje. P. J. yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos ir faktiškai Lietuvoje negyvena;
1.2. CPK 431 str. 2 d. 3 p. įtvirtinta imperatyvi nuostata yra siejama su faktine skolininko gyvenamąja vieta. Ši nuostata negali būti taikoma plečiamai, t. y. negalima jos aiškinti taip, kad skolininkas gali gyventi užsienyje, bet turėti Lietuvoje artimųjų, kurių adresu teismas galėtų išsiųsti procesinius dokumentus, ar kad tuo atveju jei kreditorius pareiškime nurodo skolininko gyvenamąją vietą Lietuvoje;
1.3. Aplinkybė, kad D. J. pareiškime nenurodė tikrojo P. J. gyvenamosios vietos adreso (Kanadoje), tik patvirtina abejones, kad šiuo pareiškimu buvo siekiama nesąžiningų tikslų ir kad buvo piktnaudžiaujama teismo įsakymo institutu, siekiant lengviausiu būdu „prisiteisti“ neegzistuojančią skolą, tokiu būdu formaliai tampant pirmosios eilės kreditoriumi, su tikslu atsidalinti santuokoje įgytą turtą, eliminuojant kreditorius;
1.4. Teismo įsakymu buvo prisiteista neegzistuojanti skola (vaiko išlaikymo įsiskolinimas) ir nepagrįstai prisiteistas vaiko išlaikymas, kadangi realiai P. J. rūpinasi vaiku, jį išlaiko, abi šalys gyvena Kanadoje. Jei iš tiesų D. J. tikslas būtų užtikrinti vaiko interesus, tai ji būtų prisiteisusi išlaikymą Kanadoje, kur P. J. dirba ir gauna pajamas, kad būtų galima išieškojimą realiai nukreipti į J. pajamas;
1.5. Aplinkybė, kad teismo įsakymo byla buvo inicijuota Lietuvoje, kur P. J. negyvena ir neturi pajamų, o turi tik jungtinės nuosavybės teise kartu su D. J. priklausančią žemės sklypo dalį, kuris yra areštuotas vykdant išieškojimą pareiškėjo naudai, patvirtina, kad šiuo teismo įsakymu buvo siekiama vienintelio tikslo – „pasidalinti“ žemės sklypą tokiu būtu, kad jis priklausytų D. J., P. J. paliekant skolas. Šio Lietuvoje esančio žemės sklypo J. negalėjo pasidalinti Kanadoje nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje, o Lietuvoje iškeltos santuokos nutraukimo bylos buvo nutrauktos į jas įstojus pareiškėjui bei jose aktyviai ginant savo teises ir įrodinėjant, kad J. santuoką bandoma nutraukti tik dėl akių;
1.6. Vaiko išlaikymo klausimas yra sudėtinė santuokos nutraukimo bylos dalis. Apie santuokos nutraukimo bylą, kurioje yra sprendžiami tiek turto padalinimo, tiek išlaikymo klausimai, turi būti pranešta sutuoktinių kreditoriams. Pareiškėjas, būdamas P. J. kreditoriumi, turėjo būti informuotas apie klausimo, kuris yra neatsiejamai susijęs su santuokos nutraukimu, nagrinėjimą.
1.7. Negalima leisti J. piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kad santuoka yra nutraukiama Kanadoje (nepranešant apie tai kreditoriui), o vaiko išlaikymas prisiteisiamas Lietuvoje, kur nei vienas iš J. negyvena, t. y. ten kur yra likęs vienintelis J. turtas (žemės sklypas), į kurį gali būti nukreiptas pareiškėjo išieškojimas;
1.8. Teismas negali leisti šalis piktnaudžiauti teismo įsakymo institutu, negali leisti nesąžiningai ir nepagrįstai tapti kreditoriumi, bei tokiu būdu pasidalinti santuokoje įgytą turtą, jį „apsaugant“ nuo sąžiningo kreditoriaus.
Atsiliepimas
8. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kaip neįtrauktas į Kauno aplinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-16049-800/2016 nagrinėjimą asmuo, prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindais.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu
12. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, pareiškėjas, kaip į Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. eL2-16049-800/2016 nagrinėjimą neįtrauktas asmuo, minėtoje byloje neturi teisės reikšti prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 1 p.). Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo minėtu pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, civilinė byla pagal pareiškėjo prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.). Atskirojo skundo argumentai (šios nutarties 7.1-7.3 punktai), kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties nepagrįstumas ir neteisėtumas dėl atsisakymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pripažintini teisiškai nereikšmingais, todėl nevertintini.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu
13. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo taisykles, nurodė, kad nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).
14. Bylos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. įsakymu kreditorės D. J. naudai nuspręsta išieškoti iš skolininko P. J. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos (2016 m. birželio 3 d.) iki vaiko pilnametystės ir 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pareiškėjas K. K. yra P. J. kreditorius. Antstolis M. P. vykdo 2016 m. kovo 30 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-373-918/2015 dėl 18 407,57 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo K. K. iš P. J.. Pareiškėjui K. K. kreipusis į teismą dėl skolininko P. J. turto dalies nustatymo paaiškėjo, kad P. J. nėra turto, kurio dalį buvo prašoma nustatyti, savininkas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-17524-800/2017, buvo patvirtinta taikos sutartis vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0183/16/00774 tarp išieškotojos D. J. ir P. J., kuria P. J. išlaikymo įsiskolinimo (8 400 Eur) savo sūnaus K. J., gimusio (duomenys neskelbtini), dengimui perleido jam priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). D. J. ir P. J. santuoka buvo nutraukta 2017 m. vasario 5 d. Ontarijo, Kanadoje, duomenų apie tai, kad nutraukiant santuoką buvo išspręstas ir nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas byloje nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, jog išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimas yra sudėtinė santuokos nutraukimo dalis, todėl sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš P. J., į civilinės bylos Nr. eL2-16049-800/2016 nagrinėjimą privalėjo būti įtrauktas ir pareiškėjas kaip P. J. kreditorius. Pažymėtina, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas ir iš nesusituokusių tėvų bei iš susituokusių tėvų, kai santuoka nėra nutraukiama. Taigi, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo klausimas nelaikytinas sudėtine santuokos nutraukimo dalimi. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui iš tėvų ar vieno iš jų priteisiamas atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nepriklausomai nuo tėvų įsipareigojimų kreditoriams. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nėra privalomas vaiko tėvo, kuriam reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, kreditorių dalyvavimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. įsakymu nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių bei pareigų, minėtas teismo įsakymas pareiškėjui jokių teisių ar pareigų nesukūrė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką teismo įsakymo teisėtumui bei pagrįstumui.
16. Atskirajame skunde teigiama, kad pasinaudoję teismo įsakymo institutu D. J. ir P. J., priteisus išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą vaikui piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir siekė pasidalinti vienintelį jų Lietuvoje likusį jų nekilnojamąjį turtą bei tokiu būdu išvengti skolos grąžinimo pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui yra aktualus ne proceso atnaujinimo klausimas, bet P. J. skolos pareiškėjui išieškojimo klausimas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 15 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. A2-26911-924/2017 ir panaikino 2017 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-17524-800/2017, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis vykdymo procese, sudaryta tarp buvusių sutuoktinių P. J. ir D. J. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dengimo skolininkui P. J. dalimi nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2VP-1300-717/2018, tenkintas pareiškėjo K. K. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatyta, kad skolininkui P. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su sutuoktine D. J. priklauso ½ dalis turto, t. y. ½ dalis nuo 2/3 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatyta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjui neliko jokių kliūčių priverstine tvarka išieškoti skolą iš skolininkui P. J. priklausančios žemės sklypo dalies, todėl pareiškėjo turtiniai interesai yra apsaugoti.
17. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Remiantis atskirojo skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo nėra, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina iš dalies ir civilinė byla pagal pareiškėjo prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.) (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį pakeisti iš dalies, nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. prašymą dalyje dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-16049-800/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.