Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. P. , gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, skirta galutinė bausmė – 12 m. laisvės atėmimo.

Taip pat 2029 m. balandžio 26 d. Vilniaus apylinkės teismo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (11 epizodų), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė paskirta bausmė yra 12 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. kovo 18 d., bausmės pabaiga – 2030 m. sausio 8 d.

Teistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam D. P., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nors nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2026 m. sausio 8 d., tačiau pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į Komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, bet tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką D. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito nuo ankstesnio vertinimo. Taip pat, nuteistojo elgesyje vyrauja aktualūs ir turintys reikšmės nusikalstamo elgesio raiškai dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (lėšų valdymo sunkumai, būdingas rizikingas/ pavojingas elgesys, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija neteisingai nurodė, kad jis yra du kartus teistas. Patikrinus teismų sistemą Liteko nustatyta, kad Komisija teisingai nurodė nuteistojo teistumus. 2017 m. liepos 7 d. nuteistojo, kuris dalyvavo organizuotoje grupėje atžvilgiu, Vilniaus apygardos teismas priėmė nuosprendį ir nuteisė D. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteisė D. P. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (11 epizodų), 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2017 m. liepos 7 d. paskirta bausme apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

Nors sutinkama, kad nuteistasis nuosekliai rodė teigiamą pažangą bausmės atlikimo metu, dėl to nuo 2021 m. gruodžio 6 d. bausmę atlieka lengvojoje grupėje, nuo 2023 m balandžio mėnesio buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (be sargybos postą) ir nuo 2024 m. sausio 18 d. perkeltas bausmę tęsti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (kalėjimo teritorijoje), dirba, palaiko teigiamus nenutrūkstančius ryšius su žmona ir vaikais, tačiau šių duomenų kaip išskirtinių, leidžiančių taikyti lygtinį paleidimą, teismas nevertina. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis nuolatinę gyvenamą vietą turėjo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, gyveno su žmona ir vaikais, turėjo nuolatinį darbą, tačiau šios aplinkybės nuteistojo nesulaikė ir neapsaugojo nuo nusikaltimų padarymo. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nustatant visas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui.

Vien tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dirba, turi artimus socialinius ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais, niekaip išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi šios aplinkybės atskleidžia, kad šiuo metu kaltinamasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o be to šios pozityvaus užimtumo priemonės nedaro teigiamos įtakos nuteistojo elgesyje fiksuotiems dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, kurių gausa vyrauja nuteistojo elgesyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti viso bausmės atlikimo metu D. P. buvo skatintas dvylika kartų, tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, o būtent atviro tipo bausmės atlikimo vietoje jam nustatytas neblaivumas, patikrinus trumpalaikių išvykų metu neatsiliepė nurodytu telefonu ir neatidarė durų nurodytu adresu, pusiau atviro tipo bausmių atlikimo vietoje turėjo draudžiamą daiktą – mobilaus ryšio telefoną. Teismas nesutinka su nuteistojo teiginiais, jog Komisijos sprendimas ignoruoja teigiamus pokyčius ir nuteistojo pasirengimą gyventi laisvėje. Teismas pažymi, kad Komisijos sprendimas yra pagrįstas visuma aplinkybių ir vertinamasis kriterijus negali būti tik įkalinimo įstaigoje gauti paskatinimai. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistajam būdinga kriminalinė istorija (2 teistumai), atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, būdingas teisės pažeidimų modelis. Šie faktoriai rodo, kad nuteistasis menkina savo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, ne visuomet geba įvertinti savo elgesį ir jo pasekmes. Sutiktina, kad vertinimo metu nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (teigiama nuostata į darbinę veiklą; glaudžių santykių su šeimos nariais palaikymas) gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam, teismas dar kartą pažymi, kad šie veiksniai egzistavo ir D. P. darant nusikalstamas veikas, tačiau nesulaikė jo nuo įstatymams priešingos veiklos. Todėl šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo.

Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tai yra nuteistasis tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2024 m. sausio 18 d. bausmę atlieka tviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Pažymėtina, jog D. P. atlieka realią laivės atėmimo bausmę, yra teistas už nesunkaus, apysunkių ir labai sunkaus padarymą. Vienas iš jam inkriminuotų nusikaltimų yra disponavimas narkotinėmis medžiagomis dideliais kiekiais. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistojo D. P. elgesyje stebima pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės, kadangi nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys laikytini savaime suprantamais dėl visiems bausmę atliekantiems asmenims keliamo tikslo – teigiamų pokyčių elgesyje. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės taip pat teismui nėra abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. D. P. nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kuris leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo D. P. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.