Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (veika V. K. atžvilgiu) laisvės apribojimu 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti V. K. nusikaltimu padarytą turinę – 10 600 Eur žalą,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika S. K. atžvilgiu) laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti S. K. nusikaltimu padarytą turtinę 7 900 Eur žalą,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika E. J. atžvilgiu) laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti E. J. nusikaltimu padarytą turtinę 7 900 Eur žalą,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika S. N. atžvilgiu) laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti S. N. nusikaltimu padarytą turtinę 1 100 Eur žalą,

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (veika D. K. atžvilgiu) 7 (septyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti D. K. nusikaltimu padarytą turtinę 3 600 Eur žalą,

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (veika A. Č. atžvilgiu) pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu, įpareigojant iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlyginti A. Č. nusikaltimu padarytą turtinę 18 500 Eur žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bauda, paskirta 2019 m. sausio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, subendrintos bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdais ir subendrinta bausmė paskirta – laisvės apribojimas 2 (dviem) metams su 50 MGL (1838,50 eurų) dydžio bauda, įpareigojant N. R. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą: V. K. 10 600,00 eurų, S. K. 7900,00 eurų, E. J. 3800,00 eurų, A. Č. 18 500,00 eurų, S. N. 1100,00 eurų, D. K. 3600,00 eurų.

Iš N. R. priteista: E. J. naudai 3800 eurų nusikaltimu padarytai turtinei ir 500 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, V. K. naudai 10 600 eurų nusikaltimu padarytai turtinei ir 1000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, A. Č. naudai 18 500 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, A. Č. naudai priteistos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 18 500 eurų sumą nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo nuosprendžio dalies dėl A. Č. civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Taip pat nuspręsta 2018 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimais paskirtus N. R. laikinus nuosavybės teisių apribojimus (turto arešto IK 2018066521 ir 2019051595) palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugpjūčio 21 arba 22 dieną, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas V. K. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų V. K. neatiduos, sudarė žodinį susitarimą su V. K., kad nugabens į V. automobilį „VW Touran“, perduos jį R. B., o už automobilį gautus pinigus - 10 600 eurų - perduos V. K., ir pagal šį susitarimą 2018 m. rugpjūčio 26 d. automobilį „VW Touran“ pristatė R. B. ir iš pastarojo įgijo 10600 eurų, kuriuos pagal susitarimą privalėjo perduoti V. K., tačiau pinigų neperdavė, o juos panaudojo asmeninėms reikmėms ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. K. priklausantį turtą, padarydamas V. K. 10 600 eurų turtinę žalą;

1.2. taip pat už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 12 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. K. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. K., kad už jo duotus 7900 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“ ir tokiu būdu apgaule iš S. K. įgijo 7 900 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - S. K. priklausantį turtą, padarydamas S. K. 7900 eurų turtinę žalą,

1.3. be to, už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val., degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas E. J. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su E. J., kad už jo duotus 3800 eurų iš V. jam parveš automobilį „Ford Focus“ ir tokiu būdu apgaule iš E. J. įgijo 3800 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš E. J. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - E. J. priklausantį turtą, padarydamas E. J. 3800 eurų turtinę žalą,

1.4. taip pat už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 20.00 val., biure esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas A. Č. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su A. Č., kad už jo duotus 18500 eurų iš V. jam parveš automobilį „Hyundai Santa Fe“ ir tokiu būdu apgaule iš A. Č. įgijo 18500 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš A. Č. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. Č. priklausantį turtą, padarydamas A. Č. 18500 eurų turtinę žalą,

1.5. taip pat už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 18.00 val., degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. N. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. N., kad už jo duotus 1100 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“ ir tokiu būdu apgaule iš S. N. įgijo 1100 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. N. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. N. priklausantį turtą, padarydamas S. N. 1100 eurų turtinę žalą.

1.6. taip pat už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. spalio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 14.00 val., biure, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas D. K. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su D. K., kad už jo duotus 3600 eurų iš V. jam parveš automobilius „VW Passat“ ir „Opel Signum“ ir tokiu būdu apgaule iš D. K. įgijo 3600 eurų, tačiau automobilių nenupirko, o iš D. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. K. priklausantį turtą, padarydamas D. K. 3600 eurų turtinę žalą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, pripažindamas nuteistąjį N. R. kaltu, nurodė, kad byloje yra pilnai neginčytinai įrodyta, jog N. R. suvokė, kad apgauna jam pinigus patikinčius nukentėjusiuosius, meluodamas jiems, kad jų labai konkretūs užsakymai bus įvykdyti sulygtu terminu, nutyli savo sudėtingą finansinę padėtį ir tokį veikimo būdą pasirinko sąmoningai, kad tokiu būdu suklaidinti turto savininkus ir dėl to šie jam perduotų turtą. Būtent apgaulė šiais visais atvejais yra esminė aplinkybė, tai yra nukentėjusiųjų suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jų apsisprendimui dėl turto perdavimo N. R.. Visi nukentėjusieji patvirtino, kad kreipdamiesi į kaltinamąjį dėl automobilių iš V. nupirkimo ir pargabenimo, žinojo jį kaip asmenį, užsiimantį šiuo verslu, ir nieko nežinojo apie jo turimas finansines problemas, kad jis iš jų gautus pinigus konkrečių ir aiškiai individualiai apibrėžtų užsakymų įvykdymui panaudos savo reikmėms, t. y. kitoms skoloms padengti. Objektyviai jo atlikti veiksmai įrodo, jog būtent tai nuo visų nukentėjusiųjų buvo sąmoningai slepiama. Apgaule sudarytas susitarimas dėl skolos dar nereiškia, jog nukentėjusysis, turėdamas vekselį ir žinodamas sukčiaujančio asmens kontaktinius duomenis, gali laisvai atgauti pinigus naudodamasis civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. jog toks pažeistų teisių gynimo būdas nėra apsunkintas. Nėra abejonės, jog vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusysis turi skolos faktą patvirtinantį vekselį, kurio neapmokėjus turi teisę kreiptis į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą, kurį nukentėjusysis gali pateikti tiesiogiai antstoliui priverstiniam skolos išieškojimui, negali būti laikoma pakankamu konstatuoti, jog civilinėmis teisinėmis priemonėmis nukentėjusysis gali apginti savo teises, nes pati civilinio teisinio proceso inicijavimo galimybė jokiu būdu nereiškia, kad nukentėjęs asmuo gali atgauti pinigus - realiai apginti savo pažeistas teises ir jo padėtis nėra apsunkinta. Tai paneigia kaltinamojo argumentus, jog tarp jo ir nukentėjusiųjų S. K. ir A. Č. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie yra nepagrįstai kriminalizuojami ir vykdomas nepagrįstas N. R. baudžiamasis persekiojimas. Nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka nuo pat pradžių buvo neperspektyvus ir kaltinamasis tai suprato. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog N. R. ėmė iš nukentėjusiųjų pinigus suvokdamas, kad apgaule suklaidina nukentėjusiuosius ir neteisėtai įgyja svetimą turtą - pinigus, numatydamas, jog dėl tokių jo veiksmų nukentėjusieji patirs turtinę žalą, ir to norėdamas, t. y. kaltinamasis veikė esant tiesioginei tyčiai sukčiauti. Kaltinamojo objektyviai atliktų veiksmų visetas neginčytinai įrodo, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir žalingumą nukentėjusiesiems ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, jog jo veiksmai buvo tyčiniai bei pasireiškiantys apgaule nukentėjusiųjų atžvilgiu. Todėl pagrįstai daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi nusikalstamos veikos – sukčiavimo - objektyvieji ir subjektyvieji sudėties požymiai.

3. Nuteistojo N. R. gynėjas advokatas Darius Raulušaitis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - išteisinti N. R., esant nepadarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas spręs, kad N. R. turi būti nuteistas, pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, ir: atmesti V. K. civilinį ieškinį; atmesti E. J. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo; atmesti A. Č. civilinio ieškinio dalį dėl penkių procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Jei apeliacinės instancijos teismas spręs, kad procesinės palūkanos A. Č. turi būti priteistos, nustatyti, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo N. R. paskirtos bausmės pabaigos; panaikinti N. R. kartu su bausme paskirtą įpareigojimą iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą, iš viso 45 500 Eur. Jei apeliacinės instancijos teismas spręs, kad įpareigojimas atlyginti žalą paskirtas pagrįstai, nustatyti, kad šis įpareigojimais turi būti įvykdytas iki N. R. paskirtos bausmės pabaigos.

3.1. Skunde nurodo, kad teismas nustatė, jog N. R. nukentėjusiuosius apgavo piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad „<...> visų šešių veikų atveju apgaulė pasireiškė turto savininkų suklaidinimu, kuomet buvo nutylėtos esminės aplinkybės, turėjusios lemiamos reikšmės nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl turto perleidimo. <...> N. R. visais šešiais atvejais paimdamas iš nukentėjusiųjų pinigus ir žadėdamas už juos atlikti tam tikras paslaugas, žinojo ir nutylėjo esmines aplinkybes - jis net neketino vykdyti savo įsipareigojimų, kad gautus pinigus išleis ne tuo tikslu kaip žadėjo, sulygo su nukentėjusiaisiais, bet savo reikmėms“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu ir esminių aplinkybių nutylėjimas yra skirtingos apgaulės formos. Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad nustatyta, jog N. R. nukentėjusiuosius apgavo piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu (aktyvioji apgaulė), o nuosprendžio aprašomoje dalyje teikdamas argumentus apie tai, kad nukentėjusieji buvo apgauti nutylint esmines aplinkybes (pasyvioji apgaulė) elgiasi prieštaringai. Gynėjo nuomone toks prieštaringumas pažeidžia teisę į gynybą. N. R. buvo kaltinamas svetimo turto įgijimu apgaule - piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Teisiamajame posėdyje nebuvo pranešta, kad N. R. gali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 1 dalis). Dėl to, nebuvo galimybės pasirengti gynybai nuo naujo kaltinimo.

3.2. Apeliantas nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusieji yra visiškai atsitiktiniai N. R. klientai. Vieni į jį kreipėsi pirmą kartą, kiti buvo nuolatiniai jo klientai. Kaltinime nurodyti užsakymai, niekuo nesiskyrė nuo daugybės kitų. Visi nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys yra visiškai skirtingi - nuo pirmą kartą 1000 Eur vertės automobilį prašančio pargabenti užsieniečio iki daug metų kartu dirbusio verslininko. Byloje nėra jokių duomenų, kad N. R. paminėtus asmenis, kaip galimas apgaulės aukas, pasirinko sąmoningai ir iš anksto. Nepavykus nupirkti jiems pažadėtų automobilių, N. R. savo vairuotojams nurodė už šiems automobiliams pirkti skirtus pinigus nupirkti kitus automobilius, tačiau šios aplinkybės pagrindžia, kad paimdamas pinigus iš nukentėjusiųjų N. R. neturėjo tikslo jų apgauti ir planavo nupirkti nukentėjusiesiems pažadėtus automobilius, o tai, kad galiausiai pinigai buvo panaudoti kitiems automobiliams pirkti lėmė jau po pinigų paėmimo susiklosčiusios aplinkybės.

3.3. Apeliantas pažymi, kad N. R. paimdamas pinigus iš nukentėjusiųjų vykdė įprastines savo verslo funkcijas pagrindžia tai, kad nukentėjusieji patys susirado N. R. ir kreipėsi į jį, kaip į asmenį užsiimantį automobilių gabenimo verslu. Pinigus iš nukentėjusiųjų N. R. paėmė žadėdamas iš V. parvežti automobilius, t. y. vykdyti ilgametę savo komercinę veiklą. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi iš nukentėjusiųjų paimti pinigai buvo panaudoti kitiems automobiliams pirkti, t. y. investuoti į N. R. vykdytą verslą. Tuo tarpu, siekiant asmenį nuteisti dėl sukčiavimo turi būti nustatyta, kad apgaule įgytą turtą jis paverčia savo turtu, naudoja asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl nepavykusio verslo prarasti klientų pinigai neatitinka baudžiamajai atsakomybei taikyti būtino veikos pavojingumo lygmens ir tokio pobūdžio ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

3.4. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis nustatyta, kad su kai kuriais nukentėjusiaisiais anksčiau N. R. neturėjo jokių kontaktų (S. N., E. J., A. Č.), taigi net neturėjo progos įgauti jų pasitikėjimo ir juolab juo piktnaudžiauti. Kitų asmenų geri atsiliepimai apie N. R. vykdytą veiklą, jo paties patikimumą, negali būti priskiriami N. R. ir vertinami kaip jo piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Siekiant asmens veiką kvalifikuoti kaip sukčiavimą piktnaudžiaujant pasitikėjimu turi būti įrodyta, kad nukentėjusiojo asmens pasitikėjimo įgijimas yra sukčiavimo mechanizmo dalis, ir kad pasitikėjimo buvo siekiama tam, jog vėliau juo pasinaudojant būtų galima sukčiauti. Tačiau pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad anksčiau sėkmingai įvykdyti užsakymai tebuvo tuo metu sėkmingo N. R. verslo dalis be jokių nusikalstamų tikslų.

3.5. Apeliantas nurodo, kad visi nukentėjusieji yra veiksnūs, turintys pakankamai gyvenimiškos ir verslo patirties, tačiau elgėsi itin neapdairiai ir nerūpestingai - pinigus N. R. perdavė be jokių rašytinių susitarimų, tik žodžiu bendrais bruožais aptarę užsakymo vykdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad paminėti asmenys būtų domėjęsi N. R. verslo modeliu, jo finansine padėtimi, galimybėmis įvykdyti priimamus užsakymus. Visi pinigus N. R. perdavę asmenys visiškai nesiėmė jokių priemonių, kad kaip nors užsitikrintų perduotų pinigų susigrąžinimą N. R. verslo nesėkmės ar kitokios probleminės situacijos atveju. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tai, jog nukentėjusieji prarado pinigus, lėmė ne N. R. jų atžvilgiu panaudota apgaulė, o pastarojo pasirinktas gana rizikingas verslo modelis ir nukentėjusiųjų veiksmai tokį verslo modelį bei iš jo kylančias rizikas akceptuojant (priimant).

3.6. Apeliantas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pinigų perdavimo N. R. metu nukentėjusieji būtų reiškę kokius nors pageidavimus dėl jų pinigų panaudojimo iki kol už juos bus perkami automobiliai ar bent minimaliai domėjęsi N. R. verslo modeliu ar jo finansine situacija. Antai iš nukentėjusiojo V. K. į bylą pateiktų garso įrašų matyti, kad jis instruktuoja N. R. dirbusį ir automobilius gabenusį vairuotoją, kaip šis apklausos policijoje metu turėtų duoti V. K. palankius parodymus inkriminuojančius N. R.. N. R. niekuomet netaikė tokios verslo praktikos, kad kliento perduotus pinigus, naudotų tik jo užsakymui vykdyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad nors vienam pinigus N. R. perdavusiam asmeniui iš tikrųjų buvo svarbu ar iki galutinio užsakymo įvykdymo N. R. perduoti pinigai bus dar kur nors panaudoti ar ne. N. R. ilgą laiką automobilių gabenimo verslą vykdė iš vėlesnių klientų gautomis lėšomis vykdydamas įsipareigojimus ankstesniems klientams. Daugelį metų toks verslo modelis nepriekaištingai veikė, niekada dėl to nebuvo kilę jokių rūpesčių. Taigi, N. R. turėjo pagrindą tikėtis, jog ir kaltinime nurodytais atvejais viskas vyks taip pat sklandžiai kaip ir anksčiau. N. R. negali būti nuteistas tik dėl to, kad ankstesnių klientų užsakymus vykdė iš vėliau atėjusių klientų gautais pinigais, o klientų srautui nutrūkus nesugebėjo įvykdyti visų užsakymų.

3.7. Apelianto teigimu pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad N. R. veiksmai proaktyviai (savo iniciatyva) klientams neatskleidžiant visų savo verslo subtilybių, negali būti vertinami kaip sandorių sudarymas dėl apgaulės, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio prasme, ir turi būti būtinai kvalifikuojami kaip atitinkantys BK numatytą sukčiavimo sudėtį. Nuosprendyje dėl to visiškai nepasisakoma ir net nemėginama atriboti sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką nuo dėl apgaulės sudaryto sandorio. Šioje byloje nagrinėjamais atvejais, visi nukentėjusieji turi galimybes ginti savo interesus civilinio proceso tvarka, taip pat efektyviai kaip ir baudžiamosios teisės priemonėmis. N. R. nuo nukentėjusiųjų nesislapstė, savo skolos neneigė ir jos nemenkino. Net dėl ištikusios verslo nesėkmės pašlijus sveikatai ir išvykus gydytis, N. R. savo telefono skambučius peradresavo draugui A. Č., kad šis skambinantiems kreditoriams suteiktų informaciją apie jo ligą ir negalėjimą kurį laiką komunikuoti. N. R., visiems asmenims, kurių užsakymų nesugebėjo įvykdyti, pasiūlė surašyti ir surašė skolos raštelius bei vekselius. Tokiu būdu palengvindamas jų teisių gynybą civilinio proceso priemonėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad po to kai buvo paimti pinigai iš nukentėjusiųjų N. R. būtų slėpęs ar kitiems asmenims perleidinėjęs savo turtą. Tai, kad N. R. prieš kelis mėnesius iki pinigų paėmimo iš nukentėjusiųjų pardavė savo namą negali būti aiškinama kaip jo siekis tokiu būdu apsunkinti nukentėjusiųjų galimybes savo pažeistas teises ginti civilinio proceso priemonėmis. Tuo metu, kai buvo parduodamas namas nei nukentėjusieji, nei N. R. dar nežinojo, kad ateityje turės kokių nors tarpusavio verslo ryšių.

3.8. Apeliantas pažymi, kad teismas nepagrįstai iš dalies patenkino V. K. civilinį ieškinį ir jam iš N. R. priteisė 10 600 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. žalos nepatyrė, galimai žalą patyrė kitas asmuo - R. B., tačiau jis šioje byloje civilinio ieškinio nereiškia. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad V. K., vykdydamas R. B. pavedimą, savo lėšomis nupirko automobilį, jį užregistravo R. B. vardu ir suorganizavo, kad N. R. šį automobilį nugabentų į V. ir perduotų R. B.. N. R. dirbęs vairuotojas šį automobilį nugabeno, perdavė R. B., paėmė iš jo 10 600 Eur žadėdamas juos perduoti V. K., tačiau šių pinigų jam neperdavė. 10 600 Eur, kuriuos R. B. perdavė N. R. vairuotojui, nuosavybės teise neabejotinai priklausė R. B. ir kol nebuvo perduoti V. K. netapo jo nuosavybe. Taigi, šioje byloje nukentėjusiuoju gali būti tik R. B. ir tik jis gali reikšti civilinį ieškinį, o ne V. K..

3.9. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie kaip nors pagrįstų E. J. ir V. K. patirtą neturtinę žalą, taip kaip ji yra įvardijama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

3.10. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai iš N. R. A. Č. naudai priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 500 Eur sumą nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo nuosprendžio dalies dėl A. Č. civilinio ieškinio visiško įvykdymo. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyti motyvai, kodėl buvo nustatyta būtent 2022 m. rugpjūčio 7 d. procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios data. Juolab, kad N. R. įpareigotas atlyginti A. Č. padarytą turinę žalą iki 2022 m. rugpjūčio 9 d.

3.11. Apeliantas pažymi, kad teismas skirdamas bausmes dėl kiekvieno nusikalstamos veikos epizodo, nurodė, kad N. R. yra įpareigojamas atlyginti atitinkamai kiekvienam nukentėjusiajam žalą iki bausmės pabaigos, o A. Č. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. Tuo tarpu subendrinus bausmes ir paskyrus galutinę subendrintą bausmę nurodoma, kad N. R. yra įpareigojamas visiems nukentėjusiesiems atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. Iš nuosprendžio neaišku kokiu pagrindu būtent ši data buvo nustatyta. Taip pat pažymima, kad bendrinant N. R. paskirtas bausmes buvo neleistinai pasunkinta jo teisinė padėtis - gerokai sutrumpintas įpareigojimo nukentėjusiesiems atlyginti nusikaltimais padarytą žalą terminas.

3.12. Apelianto nuomone teismas, kartu su bausme, paskirdamas N. R. įpareigojimą atlyginti nukentėjusiesiems 45 500 Eur dydžio žalą, visiškai neanalizavo N. R. galimybių, per teismo nustatytą terminą, šį įpareigojimą įvykdyti. Dėl ištikusios verslo nesėkmės N. R. prarado beveik visą savo turtą. Jo turimam nekilnojamajam turtui, šioje byloje yra paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. N. R. jo neteks ir neturės galimybės jo panaudoti paskirto įpareigojimo įvykdymui. Be to, teismas pakankamai neatsižvelgė į tai, kad N. R. šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, kuriuos jis išlaiko.

4. Nukentėjusysis V. K. atsiliepime į nuteistojo N. R. gynėjo apeliacinį skundą nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti, o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis N. R. ir jo gynėjas advokatas Darius Raulušaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis S. K., nukentėjusiojo V. K. atstovas advokatas V. Paltanavičius prašė nuteistojo N. R. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo N. R. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistajam ir jo gynėjui nepriimtinos pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio išvados dėl įrodymų vertinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje ištirti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų analizė – ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama pagal aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tuo tarpu, kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

7. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, tai neginčijama ir apeliaciniame skunde, kad nuteistasis N. R. 2018 m. rugpjūčio 21 arba 22 dieną, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, susitarė su nukentėjusiuoju V. K., kad nugabens į V. automobilį „VW Touran“, perduos jį R. B., o už automobilį gautus pinigus – 10 600 eurų - perduos V. K.. Pagal šį susitarimą 2018 m. rugpjūčio 26 d. automobilį „VW Touran“ pristatė R. B. ir iš pastarojo gavo 10 600 eurų, tačiau pinigų V. K. neperdavė. Be to, 2018 m. rugsėjo 12 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir N. R. susitarė su S. K., kad už jo duotus 7900 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“ tačiau automobilio nenupirko ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val., N. R. žodžiu susitarė su E. J., kad už jo duotus 3800 eurų iš V. jam parveš automobilį „Ford Focus“, tačiau automobilio nenupirko ir pinigų negražino. 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 20.00 val., N. R. žodžiu susitarė su A. Č., kad už jo duotus 18500 eurų iš V. jam parveš automobilį „Hyundai Santa Fe“, tačiau automobilio nenupirko ir nukentėjusiajam pinigų negražino. 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 18.00 val., N. R. žodžiu susitarė su S. N., kad už jo duotus 1100 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“, tačiau automobilio nenupirko ir pinigų negražino. Taip pat N. R. 2018 m. spalio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 14.00 val., žodžiu susitarė su D. K., kad už jo duotus 3600 eurų iš V. jam parveš automobilius „VW Passat“ ir „Opel Signum“, tačiau automobilių nenupirko ir pinigų negražino.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjo nuomone tarp jo ginamojo ir nukentėjusiųjų V. K., S. K., E. J., A. Č., S. N. bei D. K. santykiai šioje byloje nepagrįstai kriminalizuoti ir turėtų būti vertinami kaip civiliniai teisiniai santykiai. Anot gynėjo jo ginamasis neturėjo jokios tyčios sukčiauti nukentėjusiųjų atžvilgiu, vystė savo verslą, o savo įsipareigojimų neįvykdė dėl nepasisekusio verslo. Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį į pačių nukentėjusiųjų neatsakingą elgesį. Be to, gynėjo nuomone pirmosios instancijos teismas pasisakydamas apie N. R. nutylėtas aplinkybes apie turimus finansinius sunkumus, nepagrįstai išplėtė kaltinimą ir taip pažeidė teisę į gynybą.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas N. R. kaltu dėl visų šešių sukčiavimo atvejų, pagrįstai sprendė, jog visais atvejais jis sukčiavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu. Tačiau tiek iš nuosprendžio aprašomosios dalies, tiek iš visų nukentėjusiųjų bei iš paties nuteistojo N. R. parodymų matyti, jog N. R. ne tik piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, tačiau ir nuo visų nukentėjusiųjų nuslėpė savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Galiojančioje BPK 256 straipsnio redakcijoje yra tiesiogiai įtvirtinta teismo galimybė ir savo iniciatyva nustatyta tvarka spręsti tiek dėl esminių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodytų kaltinime, pakeitimo, tiek dėl veikos kvalifikavimo. Pažymėtina, jog BPK normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, konkrečiai – teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnis nustato kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarką, pagal kurio 1, 3 dalis teismas (tame tarpe ir apeliacinės instancijos), kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams, taip pat kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. teismo posėdžio metu priėmė nutartį atnaujinti šioje byloje įrodymų tyrimą dėl nusikalstamų veikų esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, tai yra, jog N. R. sukčiavo piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, kurią išsiuntė visiems proceso dalyviams, tame tarpe ir nuteistajam ir jo gynėjui (8 t., b. l.98–102). N. R. 2021 m. gegužės 19 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su teismo nutartimi yra susipažinęs, nei gynėjas nei nuteistasis, neprašė teismo pertraukos gynybai pasiruošti ir nurodė, kad pasikeitusią faktinę aplinkybę suprato, jo gynybos pozicija nepasikeitė (8 t., b. l. 130–134). Nuteistojo N. R. gynėjas baigiamųjų kalbų metu išsakė poziciją, kad toks apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas dėl esminių faktinių aplinkybių pakeitimo, sunkina ginamojo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus paties N. R. parodymus, skundžiamo nuosprendžiu ir apeliacinio skundo turinį, kaltinimo keitimas nepasunkina nuteistojo N. R. teisinės padėties, todėl yra galimas.

10. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).

10.1. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. BK 182 straipsnio dispozicija nenustato, dėl kokių aplinkybių ar faktų asmuo sukčiavimo atveju turi būti suklaidintas. Tai gali būti nukentėjusiojo suklaidinimas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-47-895/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017).

10.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų. Pažymėtina ir tai, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, turtinę teisę. Kaip ir bendru atveju, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-7-255/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

10.3. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

10.4. Nuteistasis N. R. pirmosios instancijos teisme patvirtino šio nuosprendžio 7 punkte nustatytas faktine aplinkybes ir nurodė, kad nukentėjusiųjų apgauti neketino. Automobilių gabenimo verslu vertėsi penkiolika metų. Turėjo daug klientų ir gerą vardą jų tarpe. Dirbo UAB „A. M. t.“ vadybininku. Dirbdamas vadybininku šioje bendrovėje, ir pats sau susirasdavo klientų, su kuriais pats dirbo. Tokiais klientais buvo ir nukentėjusieji šioje byloje. Su jais jokių susitarimų, ar sutarčių bendrovės, kurioje dirbo, vardu nesudarinėjo. Verslas sekėsi pakankamai gerai, tačiau 2015 m. atsirado finansinių sunkumų. Nuo 2012 m. vykdė namo statybas, kurias baigė 2015 m. Statybos kainavo daugiau negu tikėjosi, todėl kad užbaigti statybas, kuomet pritrūko tam asmeninių lėšų, į jas investavo klientų pinigus. Tada pradėjo trūkti lėšų automobilių versle. Kadangi klientų buvo daug, priimdavo jų užsakymus ir pinigus. Tačiau jų užsakymų iškart nevykdė, o už juos įvykdydavo pirmesniųjų klientų užsakymus. Taip ir susidarė eilė, kuomet vienų pinigais būdavo padengiami ankstesnieji užsakymai. Šis būdas 2018 m. pradėjo nepasiteisinti. Pasklido gandai, kad turi finansinių problemų, kad ne visi užsakymai laiku įvykdomi. Dėl to naujų klientų nebebuvo. Tikėjo, kad toks verslo modelis veiksmingas ir su laiku atsiskaitys su visais klientais, tačiau nutrūkus naujų klientų srautui, šis modelis nebeveikė. Turėjo daug finansinių problemų, dėl to teko parduoti namą, asmeninius automobilius bei žmona pardavė turėtus tralus. Taip pat N. R. nurodė, kad nukentėjusįjį V. K. pažinojo, su juo buvo ir anksčiau dirbęs, todėl vienas kitą gerai pažinojo ir buvo abipusis pasitikėjimas. 2018 metų rugpjūtį, kuomet jau buvo prasidėjusi finansinė duobė. V. K. paprašė nuvežti į V. automobilį „VW Touran“, perduoti jį ten R. B., o iš jo paimtus pinigus parvežti atgal V. K.. Automobilį nugabeno tralo vairuotojas bei už jį gavo pinigų sumą, kuri buvo nurodyta, tačiau vairuotojui davė nurodymą nupirkti už gautus pinigus automobilius V., kurie, pargabenus į Lietuvą, būtų parduoti, o gauti pinigai tada perduoti V. K.. Su V. K. nebuvo aptartas už nugabentą automobilį gautų pinigų panaudojimo klausimas, jis nežinojo, jog už jo pinigus bus perkami kiti automobiliai. Iš V. pargabentus automobilius pardavus Lietuvoje, gautais pinigais buvo padengti pagal jau minėtą mechanizmą ankstesnių klientų užsakymai, o V. K. pinigai neatiduoti. V. K. nuolat klausdavo, kada bus atiduoti pinigai, vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją. Taip pat N. R. parodė, kad nukentėjusysis S. K. paprašė V. nupirkti ir pagabenti automobilį „Opel Zafira“, perdavė 7900 eurų. Dėl susiklosčiusios sunkios padėties, nebuvo nuvykta automobilio nurodytu adresu. Gavosi, kad buvo paimti tik pinigai iš nukentėjusiojo, tačiau dėl finansinių sunkumų sąskaitoje nebeliko pinigų, todėl vairuotojas negalėjo jų nuimti ir nupirkti nukentėjusiajam automobilio. Pagal tuo metu naudotą modelį, už šio nukentėjusiojo pinigus V. buvo nupirktas kitas automobilis pirmesniam už S. K. klientui. Be to, N. R. parodė, kad nukentėjusįjį E. J. pažinojo kaip gydytoją ir su juo anksčiau jau buvo turėjęs reikalų – vykdė užsakymą. Nukentėjusysis paskambinęs paprašė parvežti automobilį „Ford Focus“, susitikimo metu perdavė 3800 Eur. Su nukentėjusiuoju buvo sutarta, kad prieš nuperkant, vairuotojas jį apžiūrės ir įvertins, ar jis neturi defektų. V. tralo vairuotojas apžiūrėjo automobilį ir paskambinęs nukentėjusiajam paaiškino, kad automobilis pagal savo būklę nevertas tų pinigų. Tada E. J. to automobilio atsisakė, liepė jo nepirkti ir sakė, kad ieškos kito pasiūlymo. Kadangi tuo metu buvo finansinės problemos, nukentėjusiojo pinigus panaudojo kito kliento automobilio įgijimui. Kiek laiko praėjus E. J. nurodė kito automobilio pardavėjo adresą, tačiau jo pinigų jau nebuvo, todėl nukentėjusiojo nurodytas antrasis automobilis nupirktas nebuvo, šis pareikalavo grąžinti pinigus. Tuo metu pinigų turėjo, nes jais reikėjo dengti ankstesnių užsakovų pirkinius.

10.5. Nuteistasis N. R. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė ir tai, kad su nukentėjusiuoju A. Č. buvo bendravęs anksčiau, todėl buvo pasitikėjimas. Nukentėjusysis prašė pargabenti visureigį „Hyundai“ iš V., perdavė adresą, kur yra parduodamas automobilis, ir už jį mokėtinus 18 500 eurų. Šis automobilis taip pat nepasiekė užsakovo, nes pas pardavėją nuvykę nebuvo, automobilio už A. Č. pinigus nenupirko ir nepargabeno, duotais pinigais padengė kažkokį kitą ankstesnio kliento užsakymą. Tiek A. Č., tiek ir kiti klientai, kuomet perduodavo pinigus ir savo užsakymus, apie tokį verslo modelį nežinojo. Jis jiems apie tai nesakė ir neįspėjo. Negalvojo, jog tai nesąžininga jų atžvilgiu. Analogiškai viskas vyko ir su nukentėjusiuoju S. N.. Pastarasis paprašė iš V. pargabenti už 1100 Eur automobilį „Opel Zafira“. Tikslių detalių N. R. neatsiminė, bet nurodė, kad ir šiuo atveju už paimtus pinigus prašomas automobilis pargabentas nebuvo, o už juos nupirktas automobilis ankstesniam klientui. N. R. parodė, kad nukentėjusįjį D. K. pažįsta, nes anksčiau turėjęs su juo verslo reikalų. Nukentėjusysis perdavė 3600 Eur ir už juos prašė iš V. pargabenti automobilius „VW Passat“ bei „Opel Signum“, tačiau susitarimo neįvykdė ir pinigų negražino. Visų smulkmenų neprisimena, tačiau viskas įvyko dėl prašomų įgyti automobilių pardavėjų nelankstumo. Kuomet į V. nuvyko tralas, buvo savaitgalis, bet pardavėjai nesutiko jo metu perduoti automobilių. Todėl, kad tralas nebūtų prastovose ir negrįžtų pustuštis, vietoje prašomų automobilių buvo įgyti ir pargabenti kiti.

10.6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. R. nurodė, kad ketino įvykdyti savo įsipareigojimus nukentėjusiesiems, tačiau ne tuo metu. Tokia praktika buvo normali. Iki įvykio nukentėjusįjį V. K. pažinojo apie 10 metų. Kiek tiksliai metų pažinojo S. K., neatsimena. Nukentėjusiajam E. J. jau ne pirmą kartą ketino pargabenti automobilį. Nukentėjusiesiems A. Č., S. N. automobilius turėjo pargabenti pirmą kartą. D. K. pažinojo apie du metus iki įvykio. Kalbantis su nukentėjusiaisiais dėl jų užsakymų apie savo finansinius sunkumus nesakė. Kiek tuo metu turėjo skolų nežino. Savo namą jau buvo pardavęs iki šių užsakymų. Autovežiai priklausė ne jam, o žmonai, tuo metu jau buvo susitaręs dėl jų pardavimo, tačiau dar vairuotojai vyko su jais į užsienį. Taip pat N. R. nurodė, kad iki šiol niekam nėra atlyginęs nei dalies civilinių ieškinių, nes neturi galimybių. Po to kai baigsis teismai ketina vykti į užsienį, ten dirbti ir pradės grąžinti pinigus.

10.7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Č. nurodė, kad norėjo įsigyti automobilį. Kadangi rizikinga pervesti pinigus į užsienį pardavėjui realiai nemačius siūlomo automobilio, vienas pažįstamas rekomendavo N. R.. Minėjo, jog N. R. buvo pargabenęs automobilį iš pardavėjo užsienyje. Nuvyko į Vasaros g. 24B, Marijampolėje, buvusį ofisą, kur sutarė, kad pargabens automobilį „Hyundai Santa FE“. Automobilio įgijimui perdavė 18 500 Eur. N. R. paėmęs pinigus sakė, kad jie bus perduoti autovežio vairuotojui. Pažadėjo, kad automobilio nuvažiuos nupirkti trečiadienį, nes būtent tada tralas bus V.. Nupirktas automobilis iškart bus pargabentas atgal. Atėjus žadėtam terminui, pradėjo skambinti N. R., tačiau pastarasis pradėjo vilkinti. Suėjus automobilio pargabenimo terminui, pareikalavo susitikti. Susitiko praėjus penkioms dienoms po to, kuomet automobilis turėjo būti pargabentas. Susitikimo metu sužinojo, kad nėra automobilio ir pinigų. Tuomet pasirašė vekselį, jog automobilio įgijimui perduoti pinigai V. R. bus grąžinti 2018 metų spalio 6 d., tačiau pinigų niekas negražino. Kaltinamasis prisiekinėjo, kad tie pinigai yra ir bus grąžinti, kai tik tralo vairuotojas juos parveš. Suėjus šiam terminui, niekas pinigų negrąžino. Yra įsitikinęs, jog buvo apgautas. Perduodamas pinigus sutarė labai aiškiai, kad bus apžiūrėtas pardavėjo siūlomas automobilis, ir jei bus be defektų, bus už perduotus pinigus įgytas ir pargabentas. Apie tai, kad pinigai bus naudojami ne pagal paskirtį, kaip savo parodymuose nurodė N. R., nebuvo net kalbos. Tokiomis sąlygomis pinigai nebūtų buvę perduoti. Be to, apgavystės faktą įrodo tai, kad draugas, kuris moka vokiškai, skambino šio automobilio pardavėjui. Jis patvirtino, kad automobilio apžiūrėti ir pirkti niekas nebuvo atvykęs.

10.8. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. J. nurodė, kad N. R. pažįsta nuo 2013 metų. Pats moka vokiečių kalbą, todėl radęs skelbimą apie parduodamą automobilį pats susikalba su pardavėju. Dėl automobilių pargabenimo į N. R. kreipėsi jau ne pirmą kartą. Viskas iki tol vyko sklandžiai. Paskutinį kartą, 2018 m. rugsėjį vėl V. R. paprašė pargabenti pagal skelbimą V. surastą automobilį. Susitiko Kauno aplinkkelyje, kur jam perdavė 3800 Eur automobilio nupirkimui. Pardavėjui už norimą įgyti automobilį „Ford Focus“ buvo pervedęs 200 eurų rankpinigių, iš kurių, sandoriui neįvykus, 100 eurų pardavėjas grąžino. Šį kartą iš V. paskambino vairuotojas ir pasakė, kad siūlomas parduoti automobilis yra baisus ir nevertas tų pinigų. Tada susisiekė su N. R. ir pasakė, jog ketina nepirkti pasirinkto automobilio. N. R. pasakė, kad tokie atvejai pasitaiko ir tai neužtrauks jokių sankcijų. Pinigai yra ir už juos reikia susirasti kitą automobilį V.. Tada pradėjo skelbimuose ieškoti kito automobilio. Jį rado ir vėl susisiekė su V. R.. Jis pasakė, kad tą savaitę negali važiuoti paimti automobilio. Kadangi pardavėjas nesutiko laukti, rado kitą automobilį ir vėl skambino V. R.. Pakalbėjo su žmogumi, bet nesuprato, jog tai buvo jau ne N. R.. Dar kartą paskambinus, atsiliepė vėl tas pats asmuo, kuris pasakė, jog N. R. nėra, nes jis serga. Tada pradėjo N. R. siųsti SMS, bet jokio atsako nebuvo. Tada suprato, kad papuolė į finansinę apgaulę. N. R. parašė, kad atvažiuoja susitikti. Jei tokios galimybės nėra, prašė atsiųsti atstovą, kuris grąžintų automobilio įgijimui perduotus pinigus. Atvykęs į M., sužinojo, kad su juo niekas nesusitiks ir neperduos pinigų. Kuomet perdavė pinigus N. R., pastarasis apie savo sunkią ar sudėtingą finansinę padėtį nieko neminėjo ir neįspėjo. Jei būtų žinojęs, kad jo perduotus pinigus nepavykus pirkimui panaudos ne kito jo susirasto automobilio įgijimui arba negrąžins, tikrai N. R. pinigų nebūtų davęs. Mano, kad įgijęs pasitikėjimą, kaltinamasis tuo naudojosi, slėpė savo problemas ir taip nuo jo nukentėjo daug žmonių.

10.9. Taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. K. nurodė, kad su N. R. susipažino 2013 - 2014 metais. Pagal skelbimą nutarė V. įsigyti automobilį. Vienos firmos autovežio vairuotojas davė N. R. telefono numerį ir rekomendavo jį kaip patikimą asmenį, kuris gali pagal skelbimą V. surastą automobilį surasti ir jį pargabenti. Tada viskas įvyko sklandžiai. Kaip ir buvo žadėta, V. R. nupirko ir per savaitę iš V. pargabeno automobilį. 2018 metų rugsėjo mėn. vėl pagal skelbimą susirado automobilį V.. Vėl kreipėsi į N. R., jam perdavė 7900 Eur, kad būtų V. nupirktas ir pargabentas automobilis „Opel Zafira“. Pardavėjui į V. pervedė 200 Eur rankpinigių ir su pardavėju sulygo, kad automobilis per savaitę privalo būti nupirktas ir paimtas. N. R. automobilį nupirkti ir pargabenti pažadėjo, tačiau nedavė garantijų, jog tai bus padaryta per savaitę, kaip reikalauja pardavėjas, laiko. Sakė, kad turi pažįstamą V., kuris suderins su pardavėju, kad automobilį būtų galima paimti vėliau. Po šio pokalbio susisiekė su pardavėju ir pasakė, kad perdavė pinigus vežėjui ir automobilis iš jo penktadienį turėtų būti paimtas. Praėjus penktadieniui, paskambino pardavėjas ir pasakė, kad nesulaukė pirkėjo. Tada susiskambino su N. R., kuris nurodė, kad susisiekė su pažįstamu V., kuris su pardavėju suderino, jog automobilis bus nupirktas ir paimtas pirmadienį. Atėjus pirmadieniui, pardavėjas paskambino ir pasakė, kad automobilio niekas neatvyko. Iš pokalbio su juo suprato, kad su juo kažkas buvo kalbėjęs ir sutarta, jog automobilis bus paimtas antradienį. Antradienį paskambino autovežio vairuotojas ir pasakė, kad yra prie pasirinkto automobilio V.. Sakė, kad automobilio kažkokia plastmasė sulūžusi. Nežiūrint to, vairuotojui liepė nupirkti automobilį. Netrukus paskambino pardavėjas ir pasakė, kad vairuotojas automobilio nenupirko, nes pirkėjas jam nedavė pinigų. Todėl automobilio ilgiau nelaikys. Tada iškart kilo įtarimas, kad buvo apgautas. Iškart susisiekė su N. R., kuris pasakė, kad turi finansinių problemų ir neturi pinigų. Paimdamas pinigus, apie tai neįspėjo. Vėliau jie susitiko ir N. R. parašė skolos lapelį, kad pinigus grąžins iki gruodžio pirmos dienos. Tada pasiskambino į keletą Marijampolės firmų, gabenančių automobilius, ir pasidomėjo N. R. reputacija. Kur iš jo juokėsi ir sakė, kad rado su kuo susidėti. Sakė, jog N. R. turi daug problemų, ir nors yra pardavęs savo tralus, už 400 000 Eur namą, tačiau pinigų apgautiems nieko neatiduoda. Gruodžio pirmąją nesulaukęs pinigų pagal rašytinį įsipareigojimą, suprato, kad yra paprasčiausiai apgautas ir kreipėsi į policiją.

10.10. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis D. K. nurodė, kad pirkdavo pagal skelbimus automobilius V.. Jų pargabenimui naudojosi įvairių firmų paslaugomis. Kažkas iš pažįstamų rekomendavo kaip patikimą asmenį N. R., nuo tada su juo pradėjo dirbti. Maždaug pusmetį buvo pargabenami jo įgyti automobiliai iš V. ir nebuvo jokių problemų. 2018 metų spalio mėn. skelbime vėl surado jį dominančius automobilius V.. Susiderino su pardavėjais, tada susisiekė su N. R. ir derino pargabenimo klausimą. Su juo susitiko ir perdavė 3600 Eur, kad būtų V. nupirkti ir pargabenti du automobiliai. Žino, kad pakankamai užtrunka, kol automobiliai pargabenami, todėl kantriai laukė. Maždaug po savaitės paskambino vienas iš pardavėjų ir pasakė, kad niekas neatvažiuoja paimti automobilio. Paprašė dar palaukti. Tada susisiekė su N. R.. Šis pasakė, kad pats susiskambino su pardavėju ir suderino, jog automobilį paims vėliau. Klausė, koks tikslus paėmimo laikas, kad informuoti pardavėją. Į tai N. R. atsakė, kad pats paskambins pardavėjui ir sutars. Jo pažadu patikėjo. Praėjus daugiau nei dviem savaitėms, vėl skambino N. R., tačiau atsiliepė jo numeriu kažkoks draugas, kuris pasakė, kad N. R. turi problemų su sveikata. Laukė dar mėnesį, bet su N. R. nebuvo įmanoma susisiekti. Tada išgirdo, jog į policiją jau kreipiasi nukentėjusieji nuo kaltinamojo sukčiavimų. Tada ir pats kreipėsi į policiją. Jei paskutinio sandorio metu būtų žinojęs apie N. R. finansines problemas, nebūtų buvę jokio sandorio. Mano esąs apgautas, kadangi pas pardavėjus niekas nebuvo atvykę paimti automobilių. Paprasčiausiai jų niekas ir nevažiavo, o perduotieji pinigai buvo panaudoti visai kitiems tikslams, dėl ko tartasi nebuvo.

10.11. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. nurodė, jog su N. R. seniai pažįstamas, kadangi kartu dirbo vadybininku bendrovėje, kuri užsiima automobilių prekyba. 2018 metų rugpjūčio mėn. atsirado poreikis nugabenti į V. R. B. automobilį „VW Touran“ , kurio vertė 10 600 Eur. Šiuos pinigus už automobilį reikėjo iš R. B. paimti ir pavežti jam kaip užsakovui. Patikėdamas šį sandorį N. R., juo absoliučiai pasitikėjo dėl ankstesnės pažinties. N. R. jam perduotą automobilį nugabeno ir perdavė R. B., gavo iš jo pinigus, tačiau jų neparvežė ir neperdavė. Buvo sulygta, kad kai sugrįš automobilį išgabenęs ir perdavęs tralas, N. R. iš karto paskambins, nepriklausomai nuo to, bus net vakaras ar naktis, kadangi pinigai buvo skubiai reikalingi. Įsipareigojo pats atvykti prie autovežio ir iš vairuotojo paimti pinigus. Autovežis įtartinai ilgai negrįžo, o N. R. neskambino. Pradėjus domėtis, N. R. iš pradžių aiškino, kad autovežis kelyje sugedo ir grįš vėliau. Nors tas autovežis grįžo, bet pinigų niekas neperdavė. Tada N. R. pasakė, kad už jo pinigus nupirkti automobiliai. Kai tik juos parduos, iškart grąžins pinigus. Prašymo tuos pinigus paskolinti ar leidimo kitaip panaudoti nei juos parvežti, duota jam nebuvo. Vairuotojas pasakė, kad grįžo autovežis ir parodė, kuriuos automobilius N. R. nupirko už iš R. B. gautus pinigus. Su N. R. susitiko ne vieną kartą, bet jis tik žadėjo pinigus grąžinti. Vėliau jis visai dingo ir tuomet nusprendė dėl apgaulės kreiptis į policiją. Kadangi N. R. buvo įgijęs jo pasitikėjimą, sandorio raštu neformino, skolos raštelio iš jo neėmė. Čia buvo pirmas kartas, kuomet prarado tokiu būdu pinigus. Jei būtų žinojęs, kad N. R. panaudos jam priklausančius pinigus automobilių pirkimui, to būtų neleidęs. Vairuotojas jam pasakė, kad jau išgabenant automobilį, jam buvo nurodymas už tuos pinigus nupirkti automobilių. Automobilis, kurį prašė nuvežti į V., priklausė R. B. nuo pirkimo datos, tačiau automobilį pirko už savo asmeninius pinigus.

10.12. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. N. nurodė, kad jis užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu. Kažkur gavo N. R. telefono numerį. Jo žiniomis N. R. užsiima automobilių vežimu autovežiais ir yra iš Lietuvos. Būdamas Lietuvoje jis pirmą kartą N. R. paskambino 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 17.00 val. ir paklausė, ar jis galėtų parvežti automobilį, kuris yra V., tai yra Opel „Zafira“. Dėl šio automobilio įsigijimo jau buvo sutaręs su pardavėju V. ir sumokėjęs 300 Eur. N. R. sutiko jam parvežti automobilį ir jie sutarė susitikti tą pačią dieną, apie 18.00 val. Susitiko (duomenys neskelbtini) prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, kurs N. R. perdavė 1 100 Eur. Jų susitarimas buvo žodžiu, jokių sutarčių raštu nesudarė. Susitarė, kad automobilį parveš sekančią savaitę. Praėjus savaitei jis pradėjo domėtis, kaip sekasi, ar jau paėmė jo automobilį. N. R. vis sugalvodavo kokį nors pasiteisinimą - arba sugedęs autovežis, arba liko nedaug kilometrų. Taip praėjo mėnesis laiko. Vėliau paskambinus N. R. atsiliepė kitas vyras, kuris teigė, kad rusiškai nesupranta. Automobilio pardavėjas V. jam grąžino 300 eurų, kadangi automobilis nebuvo paimtas.

10.13. Nors nuteistasis N. R. duodamas parodymus ir jo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nebuvo jokio tikslo apgauti nukentėjusiuosius, o N. R. savo įsipareigojimų nukentėjusiesiems V. K., S. K., E. J., A. Č., S. N. bei D. K. neįvykdė dėl nenusisekusio verslo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų nuosekliems parodymams, tačiau ir paties nuteistojo N. R. parodymams. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens parodymai yra tik vienas iš įrodymų šaltinių sprendžiant dėl nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių jo veikoje. Taigi, nors N. R. savo kaltės nepripažino ir neigę, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu sukčiavo, tačiau įvertinęs kitus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius N. R. aiškinimus. Iš N. R. parodymų matyti, kad oficialiai jis jokio verslo nevykdė, tik dirbdamas samdomu darbuotoju, ilgą laiką užsiiminėjo automobilių gabenimu iš užsienio, todėl daugelis jį pažinojo kaip asmenį galintį organizuoti automobilių pargabenimą ar iš gabenimą. Pats nuteistasis N. R. nurodė, kad didžiąją dalį nukentėjusiųjų pažinojo, jie vieni kitais pasitikėjo. Nors nukentėjusieji A. Č., S. N. į N. R. dėl automobilio nupirkimo ir pargabenimo kreipėsi pirmą kartą, tačiau jie žinojo apie N. R. kaip asmenį užsiimantį tokia veikla ir juo pasitikėjo, juolab, jog N. R. nei vienam iš nukentėjusiųjų nenurodė, jog dėl turimų finansinių įsipareigojimų kitiems klientams, pirma vykdys pastarųjų užsakymus, op tik po to jų. Visi be išimties nukentėjusieji nurodė, jog į nuteistąjį kreipėsi žinodami, jog jis užsiima automobilių gabenimu, apie N. R. sunkią finansinę padėtį iki to laiko kai nebuvo įvykdyti užsakymai nežinojo. Taigi tarp nukentėjusiųjų susiklostė pasitikėjimu grįsti santykiai, nulėmę jų apsisprendimą kreiptis į N. R. dėl automobilių gabenimo. Taip pat iš byloje esamų duomenų visumos matyti, kad nukentėjusieji S. K., E. J., A. Č., S. N. ir D. K. su nuteistuoju N. R. žodžiu susitarė, jog iš konkrečių pardavėjų už konkrečią pinigų sumą N. R. pargabens konkrečius nukentėjusiųjų išsirinktus automobilius. Jokių kitokių veiksmų su perduotais pinigais N. R. nebuvo leista atlikti. V. K. atveju buvo sutarta automobilį nugabenti į V. R. B. ir iš jo paimti pinigus, juos parvežti nukentėjusiajam. Jokio susitarimo tarp V. K. ir nuteistojo N. R., pinigus panaudoti kitoms reikmėms nebuvo, tačiau už gautus pinigus buvo nupirkti kiti automobiliai. Nors nuteistasis nurodė, kad pardavęs automobilius Lietuvoje būtų pinigus V. K. grąžinęs, tačiau to jis nepadarė iki šiol. Iš nuteistojo N. R. parodymų matyti, kad dar prieš susitariant su nukentėjusiais dėl automobilių nupirkimo ir pargabenimo, jis žinojo, jog susitarimų su nukentėjusiaisiais neįvykdys dėl sunkios savo finansinės padėties, už gautus iš nukentėjusiųjų pinigus pirks kitus automobilius, kad atsiskaitytų su ankstesniais klientais, kurie jau buvo atsiradę nuo 2015 m. Toks nuteistojo N. R. elgesys rodo buvus išankstinę tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, nes nuteistasis iš anksto žinojo, kad dėl jo turimų finansinių sunkumų ir iš kitų asmenų prisiimtų įsipareigojimų, nevykdys susitarimų su nukentėjusiaisiais dėl automobilių nupirkimo ir pargabenimo, nes vykdys ankstesnių klientų užsakymus, ir suvokė, kad nukentėjusieji, žinodami šias aplinkybes, nebūtų kreipęsi dėl automobilių gabenimo. Nors gynėjas skunde akcentuoja, tai, kad toks N. R. verslo modelis – gavus pinigus iš vienų klientų būdavo perkami ankstesnių klientų užsakyti automobiliai, buvo naudojamas nuolatos, tačiau tokius argumentus paneigia paties nuteistojo N. R. parodymai, kad tokiu principu pradėjo veikti tik tuomet kai atsirado finansinių sunkumų, trūko pinigų namo statybai, todėl naudojo klientų pinigus. Be to, kad nuteistasis N. R. veikė tiesiogine tyčia patvirtina ir tai, kad po 18 500 eurų paėmimo iš A. Č. nei vienas iš autovežių vairuotojų pas automobilio pardavėją V. nebuvo nuvykęs. Iš S. K. 7900 eurų paėmimo atveju autovežio vairuotojas nors ir buvo nuvykęs pas automobilio pardavėją V., tačiau nurodė, kad automobilio įgijimui nebuvo perduoti pinigai, nors N. R. pinigus iš nukentėjusiojo buvo gavęs. Taip pat nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ir D. K. atveju, nors iš jo buvo paimti 3600 eurų, tačiau taip ir niekas nenuvyko pas automobilio pardavėją. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. R. atsakomybės nešalinta ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis E. J. dėl techninės automobilio būklės atsisakė pirkti jo išsirinktą automobilį. Šiuo atveju nebuvo jokio susitarimo su nukentėjusiu, kad nenupirkus automobilio, N. R. pinigus gali panaudoti savo nuožiūra. Nukentėjusiajam E. J. išsirinkus kitą automobilį, jis nebuvo nupirktas, nes N. R. už nukentėjusiojo duotus pinigus jau buvo nupirkęs kitą automobilį.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, N. R. kaltės nepaneigia iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų I. S., A. G. ir Ž. P. parodymai.

11.1. Liudytojas I. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2017-2018 metais buvo įdarbintas M. įmonėje autovežio vairuotoju, tačiau jam vadovavo N. R.. Pastarasis duodavo nurodymus kur reikia vykti ir kokius automobilius pargabenti. Būdavo atvejų, kad reikia pačiam nupirkti automobilius, tačiau būdavo ir taip, kad automobiliai jau būdavo nupirkti, reikėdavo juos tik pargabenti. Automobilių pirkimui N. R. duodavo savo kortelę, prieš perkant automobilį pinigus išsigrynindavo vietoje. Būdavo situacijų, kad nuvažiuodavo pirkti automobilio ir jo nenupirkdavo. Nuvykęs į vietą, paskambindavo klientui ir papasakodavo apie automobilio būklę, o klientas atsisakydavo pirkiti. Taip pat buvo atvejų, kad už gaudavus pinigus užsakyto automobilio nenupirkdavo ir iš tų pačių pinigų pirkdavo dar kitą automobilį. Visuomet ką reikią nupirkti ir parvežti nurodydavo N. R..

11.2. Liudytojas A. G. nurodė, kad nuteistąjį N. R. pažįsta, nes jis yra buvęs jo darbdavys. Pas N. R. dirbo vairuotoju apie 9 metus. Paskutiniais metu buvo įdarbintas UAB „A. M. transportas“. Dirbo autovežio vairuotoju, gabendavo automobilius iš/į užsienį. Vieni automobiliai jau būdavo nupirkti, todėl juos reikėdavo tik pargabenti, kitus automobilius reikėdavo nupirkti. Iš pradžių pinigus automobilių pirkimui gaudavo grynais, vėliau pinigai būdavo kortelėje. Visus nurodymus – kur važiuoti, ką pirkti duodavo N. R.. Nuvažiavęs pirkti automobilio, jį apžiūrėdavo, tada paskambindavo klientui ir papasakodavo apie automobilį, o klientas nuspręsdavo ar jį pirkti ar ne. Dažnai būdavo, kad klientas nepirkdavo automobilio, apie šias situacijas pranešdavo N. R., kuris po kiek laiko nurodydavo kur reikia važiuoti toliau. Buvo atvejų, kad ir iš Marijampolės reikėdavo nugabenti automobilį į V.. Už šių automobilių nugabenimą kartais tekdavo paimti pinigus, tačiau viską perduodavo N. R.. Vėliau atsirado ir bankinės kortelės. Banko kortelę ir PIN kodą duodavo N. R.. Pinigus naudodavo su N. R. žinia kai trūkdavo pinigų automobiliams pirkti.

11.3. Liudytojas Ž. P. nurodė, kad N. R. pažįsta kaip buvusį darbdavį. Pas jį dirbo 7 ar 5 metus autovežio vairuotoju, tačiau buvo įdarbintas M. įmonėje. Pagal darbines funkcijas jis autovežiu perveždavo automobilius. Autovežis priklausė N. R.. Būdavo, kad automobilius gabendavo ir iš Lietuvos. Nugabenę automobilius į užsienį, ten pasikraudavo jau kitus automobilius. Klientai kreipdavosi į N. R., o šis duodavo nurodymus vairuotojams. Būdavo, kad reikėdavo patiems pirkti automobilius, bet būdavo ir jau nupirktų, tad juos reikėdavo tik pargabenti. Perkant automobilį, nuvykus prie jo paskambindavo klientui ir apibūdindavo automobilį. Pasitaikydavo atvejų, kad klientas atsisakydavo pirkti automobilį. Atsiskaitymai už automobilius vykdavo įvairiai, kartais N. R. duodavo grynus pinigus, kartais duodavo kortelę, tai išsigrynindavo pinigus nuvykęs į vietą. Jei nugabendavo automobilį į užsienį ir už jį gaudavo grynus pinigus, tai už gautus pinigus pirkdavo kitus automobilius. Taip pat liudytojas nurodė, kad V. K. pažįsta iš matymo, nes jis irgi pirkdavo automobilius, veždavo per N. R.. 2018 m. prieš darbo pabaigą atėjo V. K. ir klausė ar parvežti jo pinigai, bet jam atsakė, kad ne į jį turi kreiptis dėl pinigų, nes jis tik vykdė N. R. nurodymus. Pats su V. K. nieko nesitarė. Klientai tardavosi tik su N. R.. Vėliau suprato, kad automobilis, kurį nugabeno į V. priklausė V. K.. Išvažiuodamas iš Lietuvos jau žinojo, kad už nugabentą automobilį gaus pinigus ir už tuos gautus pinigus turės pirkti kitus automobilius.

11.4. Iš liudytojų I. S., A. G. ir Ž. P. parodymų matyti, kad tik pats N. R. autovežių vairuotojams duodavo nurodymus kaip panaudoti pinigus gautus už nuvežtus automobilius bei klientų duotus pinigus skirtus nupirkti konkrečius automobilius. Būtent liudytojo Ž. P. parodymai patvirtina, kad dar būdant Lietuvoje, jis jau žinojo, kad už V. K. nugabentą automobilį gautus pinigus neparveš į Lietuvą, o N. R. nurodymu už juos pirks kitus automobilius.

11.5. Nors skunde nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į pačių nukentėjusiųjų nerūpestingą elgesį, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pačių nukentėjusiųjų elgesį, tai yra, kad nukentėjusieji su N. R. dėl automobilių įgijimo ir gabenimo paslaugų, nežiūrint į dideles pinigų sumas, sulygo nesudarydami jokių rašytinių susitarimų, pasitikėdami vien kitų asmenų rekomendacijomis, neanalizuodami paslaugos teikėjo finansinės padėties. Iš šias nustatytas aplinkybes vertino nuteistojo N. R. naudai, nes nukentėjusiųjų elgesį pripažino rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

11.6. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad nukentėjusieji turi teorinę galimybę ginti savo teises civilinio proceso tvarka, ar netgi šia teise jau yra pasinaudojęs, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, iškart tokius teisinius santykius paverčiančia civiliniais, o kaltininko veiksmus – ne nusikalstama veika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nors nukentėjęs asmuo turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti padarytą žalą civilinio proceso tvarka, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiais nuteisto asmens veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas. Be to, pažeistų teisių gynimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimo kriterijus dažniausiai yra reikšmingas tuo atveju, kai ketinimas pasisavinti svetimą turtą susiformuoja jau po apgaulės panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-895/2015, 2K-7-47-895/2016), o šiuo atveju, kaip jau konstatuota, visi pirmiau aprašyti N. R. veiksmai rodo, kad ketinimas apgaule, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, savo naudai užvaldyti nukentėjusiems priklausantį turtą susiformavo dar iki turto įgijimo momento. Nuteistasis N. R. dar prieš sudarydamas žodinius susitarimus su nukentėjusiaisiais dėl automobilių pirkimo ir jų pargabenimo, iš anksto žinojo, kad nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, nes iš nukentėjusiųjų gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, tai yra kitiems savo įsipareigojimams padengti. Nei vienam iš nukentėjusiųjų nei apie tai, jog pirmiau vykdys kitų klientų užsakymus bei, kad tokia situacija yra susidarius dėl sunkios finansinės padėties, nenurodė. Kaip jau minėta, kad nuteistasis turėjo didelių finansinių sunkumų rodo ir tai, jog dar iki susitikimo su nukentėjusiaisiais buvo pardavęs savo namą bei susitaręs parduoti žmonos vardu registruotus autovežius. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs N. R. nusikalstamų veiksmų pobūdį padarė pagrįstą išvadą, kad jis, darydamas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia. Objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad N. R. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp nuteistojo N. R. ir nukentėjusiųjų susiklostę santykiai negali būti pripažįstami civiliniais teisiniais santykiais, nes N. R., turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti susitarimų, klaidino nukentėjusiuosius dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningas, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė nukentėjusiesiems apsisprendžiant perduoti pinigus, o nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, kad pinigų už nugabentą automobilį neparveš ir neatiduos.

12. Taigi įvertinus aukščiau aptartus bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, konstatuojama, kad N. R. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymius. Tačiau nors nuteistojo N. R. veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos) ir BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, bet nusikalstamų veikų aprašymas yra netikslus. Kaip jau buvo minėta tiek iš paties nuteistojo N. R., tiek ir iš visų nukentėjusiųjų parodymų matyti, jog nuteistasis N. R. ne tik piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, tačiau nuo jų nuslėpė savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

12.1. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nustatyta, kad N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugpjūčio 21 arba 22 dieną, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas V. K. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų V. K. neatiduos, sudarė žodinį susitarimą su V. K., kad nugabens į V. automobilį „VW Touran“, perduos jį R. B., o už automobilį gautus pinigus - 10 600 eurų - perduos V. K., ir pagal šį susitarimą 2018 m. rugpjūčio 26 d. automobilį „VW Touran“ pristatė R. B. ir iš pastarojo įgijo 10600 eurų, kuriuos pagal susitarimą privalėjo perduoti V. K., tačiau pinigų neperdavė, o juos panaudojo asmeninėms reikmėms ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. K. priklausantį turtą, padarydamas V. K. 10 600 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

12.2. Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 12 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. K. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. K., kad už jo duotus 7900 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“ ir tokiu būdu apgaule iš S. K. įgijo 7 900 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - S. K. priklausantį turtą, padarydamas S. K. 7900 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

12.3. Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val., degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas E. J. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su E. J., kad už jo duotus 3800 eurų iš V. jam parveš automobilį „Ford Focus“ ir tokiu būdu apgaule iš E. J. įgijo 3800 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš E. J. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - E. J. priklausantį turtą, padarydamas E. J. 3800 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

12.4. Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 20.00 val., biure esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas A. Č. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su A. Č., kad už jo duotus 18500 eurų iš V. jam parveš automobilį „Hyundai Santa Fe“ ir tokiu būdu apgaule iš A. Č. įgijo 18500 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš A. Č. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. Č. priklausantį turtą, padarydamas A. Č. 18500 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

12.5. Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 18.00 val., degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. N. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. N., kad už jo duotus 1100 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“ ir tokiu būdu apgaule iš S. N. įgijo 1100 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. N. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. N. priklausantį turtą, padarydamas S. N. 1100 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

12.6. Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. spalio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 14.00 val., biure, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas D. K. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su D. K., kad už jo duotus 3600 eurų iš V. jam parveš automobilius „VW Passat“ ir „Opel Signum“ ir tokiu būdu apgaule iš D. K. įgijo 3600 eurų, tačiau automobilių nenupirko, o iš D. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. K. priklausantį turtą, padarydamas D. K. 3600 eurų turtinę žalą, šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nukentėjusiojo V. K. civilinio ieškinio

13. Nuteistojo N. R. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai tenkino V. K. civilinį ieškinį ir iš jo ginamojo priteisė 10 600 Eur, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes V. K. žalos nepatyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie gynėjo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

13.1. Vadovaujantis BPK 28 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Nukentėjusiojo V. K. nuosekliais parodymais nustatyta, jog jis 2018 metų vasaros pabaigoje, geram pažįstamam R. B., kuris gyvena V., iš savo asmeninių lėšų, už 10 600 Eur nupirko automobilį „VW Touran“. Kadangi nupirktą automobilį reikėjo pervežti R. B. į V., susitarė su pažįstamu N. R., jog jis nugabens nupirktą automobilį į V.. N. R. sutiko nugabenti automobilį į V. už 200 eurų atlygį. 2018 m. rugpjūčio 26 d. paskambinęs R. B. pasakė, jog automobilį gavo bei vairuotojui padavė 10600 eurų. Pinigus vairuotojas kaip jie tarėsi su N. R. turėjo parvežti ir atiduoti, tačiau pinigų taip ir neatgavo.

13.2. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nuoseklius nukentėjusiojo V. K. parodymus, sprendžia, kad šioje byloje pagrįstai nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo pripažintas V. K., nes būtent jis iš savo asmeninių lėšų įgijo automobilį. Nors automobilis ir buvo užregistruotas R. B. vardu, tačiau pastarasis sumokėtą pinigų sumą – 10 600 Eur, perdavė vairuotojui, kuris atgabeno Lietuvoje pirktą automobilį, tačiau nukentėjusysis šios pinigų sumos neatgavo, nes kaip nustatyta bylos duomenimis, už šiuos pinigus N. R. nurodymu buvo nupirkti kiti lengvieji automobiliai. Byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir apeliantas, kad R. B. nuteistojo nusikalstamais veiksmais būtų padaryta turtinės ar neturtinės žalos.

13.3. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

14. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo civilinio ieškovo V. K. civilinį ieškinį, pagrįstai iš nuteistojo N. R. nukentėjusiojo V. K. naudai priteisė 10 600 Eur turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos

15. Nuteistojo N. R. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria iš nuteistojo N. R. nukentėjusiesiems E. J. ir V. K. priteista neturtinė žala. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie nukentėjusiųjų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apelianto argumentais.

15.1. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

15.2. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

15.3. Nukentėjusysis civilinis ieškovas E. J. prašė priteisti 1000 Eur, o nukentėjusysis civilinis ieškovas V. K. prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems E. J. ir V. K. priteistinų neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad N. R. padarė tyčinį nusikaltimą nuosavybei, dėl jo veiksmų nukentėjusieji neteko savo turto. Taip pat apylinkės teismas įvertino ir nukentėjusiesiems sukeltus nepatogumus, susijusius su vykstančiu baudžiamuoju procesu, patirtą stresą ir dvasinius išgyvenimus, atsižvelgė į nuteistųjų turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo suformuotą teismų praktiką.

15.4. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl nukentėjusiesiems E. J. ir V. K. prieš juos padaryta nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, jos dydžio nustatymo, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos, nukrypta nuo teismų praktikos. Nukentėjusiesiems E. J. ir V. K., už jų atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas nustatytas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiųjų E. J. ir V. K. civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos atmesti ar dar labiau sumažinti nukentėjusiesiems iš N. R. priteistų neturtinės žalos dydžius, nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

16. Nuteistojo N. R. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta iš nuteistojo N. R. priteisti nukentėjusiajam A. Č. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 500 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu ir šie gynėjo skundo argumentai nepagrįsti. Iš nukentėjusiojo civilinio ieškovo A. Č. civiliniame ieškinio matyti, kad jis taip pat prašė iš N. R. penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už 19 542,40 eurų sumą, skaičiuojant jas nuo 2019 m. liepos 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Šį nukentėjusiojo prašymą pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, penkių procentų dydžio metinių palūkanų priteisė nuo 18 500 Eur sumos.

16.1. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

16.2. Nors gynėjas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta iš nuteistojo N. R. priteisti nukentėjusiajam A. Č. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 500 Eur sumą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinio ieškovo A. Č. ieškinio dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bausmės ir įpareigojimo atlyginti turtinę žalą

18. Nuteistojo N. R. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas jo ginamajam įpareigojimą atlyginti nukentėjusiesiems 45 500 Eur dydžio žalą, neatsižvelgė į N. R. galimybę atlyginti tokio dydžio žalą, jo šeimines aplinkybes. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais skundo argumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas N. R. už visas, jo padarytas penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, skyrė sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. Taip pat apylinkės teismas N. R. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir už sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, skyrė laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas, kuris gali būti skiriamas laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui – įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad N. R. nusikalstamais veiksmais visiems nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala, šios žalos atsiradimą lėmė būtent nuteistojo veiksmai, pagrįstai skyrė įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Nors nuteistasis N. R. turi tris mažamečius vaikus, tačiau jis yra darbingo amžiaus, dirbantis, taip pat turi ir nekilnojamojo turto, todėl teisėjų kolegijos nuomone, šis Marijampolės apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.

19. Nuteistojo N. R. gynėjas skunde nurodo ir tai, jog apylinkės teismas skirdamas bausmes dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, nurodė, kad N. R. yra įpareigojamas atlyginti atitinkamai kiekvienam nukentėjusiajam žalą iki bausmės pabaigos, o A. Č. iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. Teismas subendrinęs bausmes ir paskyręs galutinę subendrintą bausmę nurodė, kad N. R. yra įpareigojamas visiems nukentėjusiesiems atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą iki 2022 m. rugpjūčio 9 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies nėra aišku kodėl vienų nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo skiriamas įpareigojimas atlyginti turtinę žalą iki bausmės pabaigos, o nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu iki 2022 m. rugpjūčio 9 d., ir dėl kokių priežasčių buvo pasirinkta tokia data. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis N. R. įpareigotas atlyginti pakankamai didelę turtinę žalą visiems nukentėjusiesiems, taip pat iš jo yra priteista ir neturtinė žala, taip pat į tai, nuteistasis turi tris mažamečius vaikus, sprendžia, kad šioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nurodant, kad nuteistasis N. R. įpareigojamas visiems nukentėjusiesiems atlyginti turtinę žalą iki bausmės pabaigos.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Taip pat yra pažymėjęs, kad tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo nuosprendžiu nuteistasis N. R. įpareigojamas nukentėjusiesiems atlyginti turtinę žalą iki bausmės atlikimo pabaigos, todėl keičiama ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria iš N. R. A. Č. naudai priteista penkių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 18 500 Eur sumą nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo nuosprendžio dalies dėl A. Č. civilinio ieškinio visiško įvykdymo, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės atlikimo pabaigos iki teismo nuosprendžio dalies dėl A. Č. civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

21. Pirmosios instancijos teismas aprašomoje skundžiamo nuosprendžio dalyje nurodė, jog N. R. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 20.00 val., biure esančiame Vasaros g. 24B, Marijampolėje, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas A. Č. pasitikėjimu ir žinodamas, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su A. Č., kad už jo duotus 18500 eurų iš V. jam parveš automobilį „Hyundai Santa Fe“ ir tokiu būdu apgaule iš A. Č. įgijo 18500 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš A. Č. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. Č. priklausantį turtą, padarydamas A. Č. 18500 eurų turtinę žalą. Taip pat nuosprendžio aprašomojoje dalyje N. R., teismas skirdamas bausmę už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, išdėstė bausmės skyrimo bei BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo motyvus, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje N. R. pripažinęs kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nurodė tik skiriamos bausmė rūšį – laisvės apribojimą, tačiau nenurodė šios bausmės dydžio. Šios nuosprendžio dalies neskundžia nei prokuroras, nei nuteistojo N. R. gynėjas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatų, ši teismo klaida turi būti ištaisyta, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

22. Iš nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių matyti, kad teismas sprendė, jog šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą bausmių apėmimo būdą – griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. Už penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, teismas skyrė laisvės apribojimo bausmės nuo 6 mėnesių iki 9 mėnesių, o galutinę bausmę du metus laisvės apribojimo. BK 63 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taigi įvertinus paminėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas bei atsižvelgus į N. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos laisvės apribojimo bausmės dydį, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalį padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina dviejų metų laisvės apribojimo bausmė, jį įpareigojant iki bausmės pabaigos atlyginti A. Č. nusikaltimu padarytą turtinę 18 500 Eur žalą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktai,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo N. R. gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad: N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugpjūčio 21 arba 22 dieną, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas V. K. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų V. K. neatiduos, sudarė žodinį susitarimą su V. K., kad nugabens į V. automobilį „VW Touran“, perduos jį R. B., o už automobilį gautus pinigus - 10 600 eurų - perduos V. K., ir pagal šį susitarimą 2018 m. rugpjūčio 26 d. automobilį „VW Touran“ pristatė R. B. ir iš pastarojo įgijo 10600 eurų, kuriuos pagal susitarimą privalėjo perduoti V. K., tačiau pinigų neperdavė, o juos panaudojo asmeninėms reikmėms ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – V. K. priklausantį turtą, padarydamas V. K. 10 600 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 12 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. K. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. K., kad už jo duotus 7900 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“ ir tokiu būdu apgaule iš S. K. įgijo 7 900 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - S. K. priklausantį turtą, padarydamas S. K. 7900 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 15 d., apie 16.00 val., degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje, panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas E. J. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su E. J., kad už jo duotus 3800 eurų iš V. jam parveš automobilį „Ford Focus“ ir tokiu būdu apgaule iš E. J. įgijo 3800 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš E. J. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - E. J. priklausantį turtą, padarydamas E. J. 3800 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 20.00 val., biure esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas A. Č. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su A. Č., kad už jo duotus 18500 eurų iš V. jam parveš automobilį „Hyundai Santa Fe“ ir tokiu būdu apgaule iš A. Č. įgijo 18500 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš A. Č. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. Č. priklausantį turtą, padarydamas A. Č. 18500 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje;

Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 18.00 val., degalinės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas S. N. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su S. N., kad už jo duotus 1100 eurų iš V. jam parveš automobilį „Opel Zafira“ ir tokiu būdu apgaule iš S. N. įgijo 1100 eurų, tačiau automobilio nenupirko, o iš S. N. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – S. N. priklausantį turtą, padarydamas S. N. 1100 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

Taip pat N. R. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą ir jį naudoti asmeninėms reikmėms, 2018 m. spalio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 14.00 val., biure, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas apgaulę – piktnaudžiaudamas D. K. pasitikėjimu ir nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei esamą savo finansinę padėtį, iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, tai yra, kad įgytų pinigų nepanaudos pagal susitarimą, sudarė žodinį susitarimą su D. K., kad už jo duotus 3600 eurų iš V. jam parveš automobilius „VW Passat“ ir „Opel Signum“ ir tokiu būdu apgaule iš D. K. įgijo 3600 eurų, tačiau automobilių nenupirko, o iš D. K. gautus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. K. priklausantį turtą, padarydamas D. K. 3600 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais N. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

N. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalį padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 2 (dviejų) metų laisvės paribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį N. R. iki laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos atlyginti A. Č. nusikaltimu padarytą turtinę 18 500,00 Eur žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes už penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei bausmę, paskirtą 2019 m. sausio 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu, subendrinti bausmių apėmimo ir visiško sudėjimo būdais ir subendrintą bausmę skirti laisvės apribojimą 2 (dviem) metams su 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio bauda, kas atitinka 1838,50 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus 50 centų), įpareigojant N. R. iki laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą turtinę žalą: V. K. 10 600,00 (dešimt tūkstančių šešis šimtus) Eur, S. K. 7900,00 (septynis tūkstančius devynis šimtus) Eur, E. J. 3800,00 (tris tūkstančius aštuonis šimtus) Eur, A. Č. 18 500,00 (aštuoniolika tūkstančių penkis šimtus) Eur, S. N. 1100,00 (vieną tūkstantį šimtą) Eur, D. K. 3600,00 (tris tūkstančius šešis šimtus) Eur.

Taip pat pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam A. Č. priteistų procesinių palūkanų ir ją išdėstyti taip: iš N. R. A. Č. naudai priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 500,00 Eur sumą nuo laisvės apribojimo bausmės atlikimo pabaigos iki teismo nuosprendžio dalies dėl A. Č. civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.