Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Alonos Romanovienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Š. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. U., A. U. ieškinį atsakovui Š. E., tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. V., dėl įpareigojimo atstatyti duris į bendro naudojimo patalpas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai M. U. ir A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Š. E., nustatant darbų atlikimo terminą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstatyti duris iš bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu „a-26“, į patalpas, pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo 23/100 ir 696/13747 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas butas nuo to laiko, kai M. U. 1995-02-25 įgijo 23/100 jo dalis, be M. U., priklausė dar dviem bendraturčiams, t. y. 7312/13747 buto dalių iki 2011-01-28 priklausė J. M., 3271/13747 buto dalis iki 2007-08-13 priklausė A. E..Bendraturčiai M. U., J. M. ir A. E. rašytinio susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nebuvo sudarę, todėl bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „a-27“ ir „a-28“, naudojosi pagal žodinį susitarimą, jokių ginčų dėl naudojimosi patalpomis nurodytu laikotarpiu nekilo. Bendraturčiui A. E. mirus, po jo mirties 3271/13747 buto dalį paveldėjo jo sūnus Š. E.. Pasikeitus bendraturčiui, susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos nebuvo sudarytas. 2007 metais bendraturtis atsakovas Š. E. savavališkai be kitų bendraturčių sutikimo užmūrijo duris iš bendro naudojimo koridoriaus, plane pažymėto indeksu „a-26“, į bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą indeksu „a-27“, iš kurios buvo galima patekti į patalpą „a-28“. Negalėdamas toliau naudotis bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais „a-27“ ir „a-28“, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą Š. E., kad šis atstatytų įėjimo į patalpas duris, bet bendraturtis į prašymus nereagavo. 2014 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos m. 7-ajame notaro biure bendraturčiai pasirašė Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Pasirašydami susitarimą bendraturčiai garantavo, jog vykdys susitarime numatytus įsipareigojimus ir jų nepažeis (Susitarimo 4.1.2 p.), tačiau atsakovas Š. E. nevykdo susitarimu nustatytos tvarkos ir juo prisiimtų įsipareigojimų, nereaguoja į ieškovų daugkartinius prašymus atstatyti buvusias duris į bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, dėl ko ieškovai iki šiol neturi galimybių naudotis 2014-09-03 bendraturčių pasirašytame susitarime nurodytomis bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais „a- 27“ ir „a-28“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-05 sprendimu ieškinį tenkino bei įpareigojo atsakovą Š. E. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstatyti duris iš bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu „a-26“, į patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“. Taip pat nustatė, kad atsakovui Š. E. nustatytu terminu neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, jam yra skiriama 30 Eur bauda solidariai ieškovų M. U. ir A. U. naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti atstatytos durys, pasibaigimo.Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl ieškovams tvirtinant, kad jokio sutikimo užmūryti įėjimą į bendro naudojimo tualetą ir vonią niekada nedavė ir jokios kompensacijos negavo, jiems šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad toks susitarimas buvo, turėjo tokius savo atsikirtimus pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių duomenų į bylą atsakovas nepateikė, todėl toks atsakovo tvirtinimas dėl bendro daikto naudojimo būdo teisėtumo pripažįstamas neįrodytu (CPK 178, 185 straipsniai).Atkreipė dėmesį, kad pasirinkęs tokią nesutikimo su ieškiniu poziciją, tolesniais veiksmais atsakovas pats sau prieštarauja: atsakovas 2014-09-03 pasirašė su ieškovais susitarimą, pagal kurį pripažino ieškovų teisę naudotis 1/2 dalimi patalpų, plane pažymėtų indeksais „a-27“ ir „a-28“; be to, tvirtinant, kad ieškovams už jiems tenkančią minėtų patalpų dalį 2003 metais buvo sumokėta kompensacija (nurodoma 500 Lt suma), nesuprantamas atsakovo noras ieškovams dar kartą sumokėti kompensaciją (nurodoma 806,25 Eur suma) už ieškovams tenkančią šių patalpų dalį (1,35 kv. m).Teismas nurodė, kad naudojimosi butu adresu (duomenys neskelbtini), tvarka tarp bylos šalių buvo nustatyta 2014-09-03 šalių pasirašytu ir notaro patvirtinu susitarimu. Ši naudojimosi butu tvarka įregistruota VĮ Registrų centre. Iš 2014-09-03 susitarimu patvirtintos tvarkos matyti, kad šalys susitarė dėl kai kurių patalpų atskiro naudojimo, tačiau ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais „a-27“ ir „a-28“, nurodomos kaip ieškovų ir atsakovo bendro naudojimo patalpos.Teismas konstatavo, kad ieškovai įrodė, kad jų teisės patekti į bendro naudojimo patalpas, t. y. vonią ir tualetą, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, yra apribotos dėl užmūryto įėjimo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Pažymėjo, jog atsakovas neginčija, kad ieškovų galimybė patekti į šias patalpas yra apribota dėl atsakovo tėvo, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas, atliktų veiksmų, t. y. durų angos užmūrijimo, tačiau teigė, jog ieškovai jiems nuosavybės teise priklausančiose kitose buto patalpose yra įsirengę sanitarinį mazgą, kuriuo naudojasi. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovų naudojamoje buto dalyje faktiškai yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos ir kad jos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybinius, sanitarinius, higienos ir kitus reikalavimus, ir gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Sprendė, jog nesant šių duomenų, negalima tvirtinti, kad patalpų „a-27“ ir „a-28“ atidalijimas nepažeis ieškovų teisių bei teisėtų interesų. Negali būti pateisinama tokia situacija, kai bendro naudojimosi patalpose, reikalingose asmens higienos poreikiams tenkinti, vieno bendraturčio sprendimu yra užmūrijamas įėjimas. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra įpareigojamas atstatyti užmūrytą įėjimą į bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“. Kadangi po užmūrijimo į šias patalpas galima patekti tik per atsakovo naudojamas patalpas, šiose patalpose atsakovas galimai yra padaręs tik jam žinomus pakeitimus, laikytina, kad tik atsakovas gali įgyvendinti statytojo teises ir pašalinti savavališkai užmūrytą įėjimą. Nurodė, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius atsakovui neatstačius įėjimo durų į bendro naudojimo ginčo patalpas, atsakovui skirtina 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant po trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki durų atstatymo (CPK 273 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas Š. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų A. U. ir M. U. ieškinį atmesti, taikyti alternatyvų atsakovo teisių gynimo būdą atidalijant ginčo patalpas atsakovui ir priteisiant kompensaciją ieškovams.Nurodė, kad teismo sprendime nėra nustatyta, kaip ir kokiu būdu atsakovas turėtų įvykdyti teismo sprendimą, t. y. atstatyti duris. Tam, kad teismo sprendimas galėtų būti realiai įvykdytas, byloje turi būti nustatytos konkrečios sąlygos, kokia situacija buvo iki ginčo atsiradimo, t. y. koks buvo objektas, kurį turi atstatyti atsakovas, t. y. kokia užduotis rangos prasme nustatoma atsakovui. Teigia, kad atsakovui nėra žinoma, kokia buvo ginčo objekto (t. y. bendro naudojimo patalpų ir įėjimo) būklė ar situacija iki angos užmūrijimo.Apeliantas taip pat nurodė, kad 2014-09-03 susitarimo sudarymo metu ginčo patalpos buvo jau užmūrytos ir ieškovai, susitardami su atsakovu dėl naudojimosi tvarkos, sprendė būtent 2014-09-03 egzistavusios būklės objekto naudojimosi tvarkos. Atsakovas sudarydamas susitarimą vertino situaciją tokią, kokia ji faktiškai buvo, ir neturėjo jokio pagrindo manyti, kad vėliau ieškovai gali reikšti pretenzijas dėl patalpų, kuriose dar nuo 2003 metų yra įrengtas ir atsakovo naudojamas sanitarinis mazgas.Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendime neaiškiai apibrėžiamas įpareigojimas atsakovui, nustatytas terminas įpareigojimui įvykdyti yra nepagrįstas, kadangi keliama užduotis technine ir faktine prasme yra neaiški. Teigia, kad užduoties formulavimas reikalauja specialiųjų žinių, atitinkamų suderinimų, todėl teismo nustatytas įpareigojimo įgyvendinimo terminas yra nepasvertas ir objektyviai nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad ginčo patalpose sanitarinis mazgas buvo įrengtas tik 2004 metais, po to, kai atsakovo velionis tėvas A. E., gavęs kitų bendraturčių sutikimą, užmūrijo angą. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad iki įėjimo užmūrijimo ten būtų buvęs įrengtas bendras sanitarinis mazgas, byloje nėra. Teigia, kad visa tai rodo, kad teismo išsakyti motyvai dėl negalėjimo atidalyti turto iš bendrosios nuosavybės teisės, nurodant, jog tai pažeistų ieškovų interesus, yra objektyviai nepagrįsti, to nepatvirtina ir byloje surinkta medžiaga.Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad atsakovas (apeliantas) nei su atsiliepimu, nei vėliau, nagrinėjant bylą teisme, nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių atsiliepime nurodytus atsikirtimus, kuriais remdamasis atsakovas nesutinka su ieškovų pareikštu ieškiniu.Nurodo, kad ieškovai negavo jokios piniginės kompensacijos ir nedavė jokio sutikimo užmūryti angą į bendro naudojimo patalpas, kuriose yra sanitarinis mazgas, nes, kaip jau minėta, jiems priklausančia buto dalimi ieškovai naudojasi nuo pat įsigijimo dienos, todėl sanitarinis mazgas jiems yra gyvybiškai svarbus. Teigia, kad ieškovai su prašymais dėl buvusių durų į bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, atstatymo ne kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau į tai nebuvo reaguojama.Pažymi, kad pasirašydami susitarimą bendraturčiai garantavo, jog vykdys įsipareigojimus pagal jį ir nepažeis jų (Susitarimo 4.1.2 p.), tačiau atsakovas Š. E. nepaisė susitarimo, durų į nurodytas bendro naudojimo patalpas neatstatė.Atkreipė dėmesį, kad byloje yra pateikta buto plano kopija, kurią 2016-03-24 patvirtino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo archyvo vedėja A. Č.. Be to, planas yra pridėtas ir prie susitarimo. Pateiktame buto plane matyti, kurioje vietoje buvo durys į ginčo patalpas prieš tai, kai jos buvo užmūrytos, todėl pagal pateiktą planą jos ir turi būti atstatytos.Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, jei atsakovo tėvas ir būtų sumokėjęs ieškovams kompensaciją už jam perleistą buto sanitarinio mazgo 1/2 dalį, tai toks perleidimas turėjo būti įformintas teisiškai ir įregistruotas viešame registre.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo atstatyti duris į bendro naudojimo patalpas teisėtumo ir pagrįstumo.CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Savininkas savo teises gali ginti ir reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi, tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – nevaldantis savo turto savininkas reikalauja grąžinti neteisėtai valdomą turtą, pareikšdamas vindikacinį ieškinį, o kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015).Civilinio kodekso 4.98 straipsnis numato, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui M. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso 23/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 696/13747 minėto buto dalys. Atsakovui Š. E. pagal 2007-08-13 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. K1AK-15888 atiteko 3271/13747 minėto buto dalis (T. 1, b. l. 14–18). 2014-09-03 buto bendraturčiai ieškovas M. U., trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas Š. E. pasirašė susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. JP-5729) (T. 1, b. l. 5–11), pagal kurį susitarė, kad ieškovas M. U. atskirai naudojasi 28/100 buto dalimis – patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1/3 dalimi „a-26“ (4,87 kv. m), 1/1 dalimi „11-1“ (6,96 kv. m), 1/1 dalimi „11-11“ (5,76 kv. m), 1/2 dalimi „a-27“ (0,84 kv. m), 1/1 dalimi „11-2“ (19,65 kv. m), 1/2 dalimi „a-28“ (0,51 kv. m), o atsakovas Š. E. atskirai naudojasi 24/100 buto dalimis – patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1/3 dalimi „a-26“ (4,87 kv. m), 1/1 dalimi „11-5“ (1,97 kv. m), 1/1 dalimi „1-6“ (20,07 kv. m), 1/2 dalimi „a-27“ (0,84 kv. m), 1/1 dalimi „11-7“ (4,45 kv. m), 1/2 dalimi „a-28“ (0,51 kv. m). Apeliantas nurodė, kad sprendime nėra nustatytos konkrečios sąlygos, kokia situacija buvo iki ginčo atsiradimo, t. y. koks buvo objektas, kurį turi atstatyti atsakovas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neaiškus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą aiškiai suformavo įpareigojimą atsakovui, t. y. savo lėšomis bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstatyti duris iš bendro naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu „a-26“, į patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“. Taip pat pažymėtina, kad Langų, durų ir jų montavimo taisyklėse Nr. ST 2491109.01:2015 yra nustatyti standartai, kokių matmenų durys turi būti. Byloje pateiktame buto plane yra nurodyta ginčo durų vieta (T. 1, b. l. 90), taip pat atsakovas atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l. 26–28) yra nurodęs, kad toje vietoje, kurioje anksčiau buvo įrengtas praėjimas, dabar yra pagrindinis 100 mm skersmens kanalizacijos vamzdis. Vertindama šiuos apelianto argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui yra žinoma, kurioje vietoje buvo ginčo durys, todėl šie apelianto argumentai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius patalpos pertvarkymo be bendraturčių sutikimo neteisėtumą, atsakovui tenka ir tokių neteisėtų veiksmų rizika – pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, atstatant į pradinę padėtį. Be to, kilus neaiškumų vykdymo procese, atsakovas įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278). Apeliantas taip pat nurodė, kad 2014-09-03 susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sudarymo metu ginčo patalpos jau buvo užmūrytos, todėl, apelianto nuomone, susitarimo sudarymo metu šalys susitarė dėl faktinės tuo metu egzistavusios naudojimosi tvarkos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovas jokių įrodymų, patvirtinančių nurodomus teiginius, byloje nepateikia, todėl teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Bylos duomenys patvirtina, jog 2014-09-03 sudarytame susitarime dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas patalpomis, pažymėtomis indeksais „a-27“ ir „a-28“, naudojasi bendrai, susitarime nėra nurodyta jokių išlygų dėl naudojimosi ginčo patalpomis. Susitarimas pasirašytas šalių ir patvirtintas notarės J. P.. Atsakovas šios notarine tvarka patvirtintos ir Registrų centre įregistruotos naudojimosi tvarkos neskundžia, todėl jos privaloma laikytis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šalių susitarta ir notarės patvirtinta naudojimosi patalpomis tvarka yra aiškiai ir suprantamai aptarta ir pavaizduota plane, todėl vertinant atsakovo nurodytus motyvus, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo susitarimo pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas susitarimą, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vidutiniškai protingas ir atidus asmuo matydamas, jog užfiksuotas susitarimas neatitinka realaus susitarimo, turėjo jo nepasirašyti, todėl apelianto teiginys, kad buvo nustatyta kitokia naudojimosi tvarka, t. y. tokia, kokia faktiškai buvo susiklosčiusi susitarimo pasirašymo metu, esant užmūrytoms durims, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apelianto argumentais, kad teismo išsakyti motyvai dėl negalėjimo atidalyti turto iš bendrosios nuosavybės teisės, nurodant, jog tai pažeistų ieškovų interesus, yra objektyviai nepagrįsti ir to nepatvirtina byloje surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Nagrinėjamu atveju šalys 2014-09-03 susitarimu yra susitarusios dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Šis susitarimas nėra panaikintas, jo panaikinti neprašė ir atsakovas, todėl jo turi būti laikomasi. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių kilusį ginčą ir teisingai pasisakė, jog šioje byloje kilo ginčas dėl nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos laikymosi, o ne dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepimu į ieškinį negalėjo reikšti reikalavimo atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį daiktą, kadangi šis bendrosios nuosavybės teisių gynimo būdas yra savarankiškas ir turi būti inicijuojamas atskirai arba byloje dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog atsižvelgus į ginčo patalpų išdėstymo pobūdį, racionaliausias ir optimaliausias ginčo sprendimo būdas yra patalpų atidalijimas ir rinkos kainų dydžio piniginės kompensacijos priteisimas ieškovams už jiems priklausančią ginčo patalpų dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp šalių dėl įpareigojimo atsakovui savo lėšomis atstatyti duris (duomenys neskelbtini), atsakovas reikalavimo dėl atidalinimo ir kompensacijos priteisimo nebuvo pareiškęs, tačiau šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Taikos sutartimi šalys gali išspręsti ir teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnis, CPK 595 straipsnis). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau neprašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.