Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. U. ir A. U. ieškinį atsakovui Š. E. dėl įpareigojimo atstatyti duris į bendro naudojimo patalpas, tretieji asmenys UAB „Meistera“, R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Meistera“ atstovas ieškinio tenkinimo klausimu nepasisako, paaiškino, kad UAB „Meistera“ patalpų bute (duomenys neskelbtini), neturi nuo 2016 m. balandžio ar gegužės mėn. Iki to priklausiusioje buto dalyje turėjo savo atskiras vonios ir tualeto patalpas (plane pažymėtas indeksais „11-9“ ir „11-8“), ginčo sanitarinio mazgo patalpomis nesinaudojo, jų priklausymu nesidomėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui M. U. asmeninės nuosavybės teise priklauso 23/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 696/13747 minėto buto dalys. Atsakovui Š. E. pagal 2007-08-13 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) atiteko 3271/13747 minėto buto dalys. 2014-09-03 buto bendraturčiai ieškovas M. U., trečiasis asmuo UAB „Meistera“ ir atsakovas Š. E. pasirašė Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. JP-5729), pagal kurį susitarė, kad ieškovas M. U. atskirai naudojasi 28/100 buto dalimis - patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1/3 dalimi „a-26“ (4,87 kv.m.), 1/1 dalimi „11-1“ (6,96 kv.m.), 1/1 dalimi „11-11“ (5,76 kv.m.), ½ dalimi „a-27“ (0,84 kv.m.), 1/1 dalimi „11-2“ (19,65 kv.m.), ½ dalimi „a-28“ (0,51 kv.m.), o atsakovas Š. E. atskirai naudojasi 24/100 buto dalimis - patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 1/3 dalimi „a-26“ (4,87 kv.m.), 1/1 dalimi „11-5“ (1,97 kv.m.), 1/1 dalimi „1-6“ (20,07 kv.m.), ½ dalimi „a-27“ (0,84 kv.m.), 1/1 dalimi „11-7“ (4,45 kv.m.), ½ dalimi „a-28“ (0,51 kv.m.).

Ieškovai nurodo, kad atsakovas savavališkai užmūrijo įėjimą į bendro naudojimo patalpas, t.y. tualetą ir vonią, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, ir tokiu būdu pažeidė ieškovų kaip buto bendraturčių teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis, bei 2014-09-03 šalių pasirašytą Susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo (notarinio registro Nr. JP-5729), kuris taip pat numato ieškovų teisę naudotis ½ dalimi patalpos, plane pažymėtos „a-27“ (0,84 kv.m.), ½ dalimi patalpos, plane pažymėtos „a-28“ (0,51 kv.m.).

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2012-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija, kad jo tėvas A. E., miręs (duomenys neskelbtini), kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas (CK 5.1 straipsnis), 2003 metais užmūrijo ėjimą į bendro naudojimo patalpas, t. y. tualetą ir vonią, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, dėl ko ieškovai neteko galimybės naudotis šiomis patalpomis, tačiau nurodo, kad šis veiksmas buvo padarytas esant ieškovo M. U. žodiniam leidimui bei esant išmokėtai piniginei kompensacijai.

Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Taigi, ieškovams tvirtinant, kad jokio sutikimo užmūryti įėjimą į bendro naudojimo tualetą ir vonią niekada nedavė ir jokios kompensacijos negavo, jiems šių aplinkybių įrodinėti nereikia. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad toks susitarimas buvo, turėjo tokius savo atsikirtimus pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Tačiau tokių duomenų į bylą atsakovas nepateikė, todėl toks atsakovo tvirtinimas dėl bendro daikto naudojimo būdo teisėtumo pripažįstamas neįrodytu (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasirinkęs tokią nesutikimo su ieškiniu poziciją, tolesniais veiksmais atsakovas pats sau prieštarauja: atsakovas 2014-09-03 pasirašė su ieškovais susitarimą, pagal kurį pripažino ieškovų teisę naudotis ½ dalimi patalpų, plane pažymėtų indeksais „a-27“ ir „a-28“; maža to, tvirtindamas, kad ieškovams už jiems tenkančią minėtų patalpų dalį 2003 metais buvo sumokėta kompensacija (nurodoma 500 Lt suma), nesuprantamas atsakovo noras ieškovams dar kartą sumokėti kompensaciją (nurodoma 806,25 Eur suma) už ieškovams tenkančią šių patalpų dalį (1,35 kv.m.), jai, anot atsakovo, esant sumokėtai.

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Taigi naudojimosi butu (duomenys neskelbtini) tvarka tarp bylos šalių buvo nustatyta 2014-09-03 šalių pasirašytu ir notaro patvirtinu susitarimu. Ši naudojimosi butu tvarka įregistruota VĮ „Registrų centras“. Iš šios 2014-09-03 susitarimu patvirtintos tvarkos matyti, kad šalys susitarė dėl kai kurių patalpų naudojimo atskirtinumo, tačiau ginčo patalpos, plane pažymėtos indeksais „a-27“ ir „a-28“, nurodomos kaip ieškovų ir atsakovo bendro naudojimo patalpos. Kadangi dėl naudojimosi buto patalpomis yra susitarta, tai šio susitarimo privaloma laikytis (CK 4.75 straipsnis, 4.81 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju ieškovai įrodė, kad jų teisės patekti į bendro naudojimo patalpas, t. y. vonią ir tualetą, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, yra apribotos dėl užmūryto įėjimo (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis), atsakovas neginčija, kad ieškovų galimybė patekti į šias patalpas yra apribota dėl atsakovo tėvo, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas, atliktų veiksmų, t. y. durų užmūrijimo. Negali būti pateisinama tokia situacija, kai bendro naudojimosi patalpose, reikalingose asmens higienos poreikių tenkinimui, vieno bendraturčio sprendimu yra užmūrijamas įėjimas. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovas įpareigotinas pašalinti kliūtį, t.y. atstatyti įėjimo duris iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu „a-26“, į patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“.

Ieškovai ieškinyje taip pat prašo nustatyti 30,00 Eur dydžio baudą, jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys įpareigojimo ir nepašalins pažeidimų.

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas yra prevencinio pobūdžio, jo tikslas yra paskatinti atsakovą kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą jame numatytomis sąlygomis, kad pastarasis neturėtų intereso piktybiškai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas yra įpareigojamas atstatyti užmūrytą įėjimą į bendro naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“. Kadangi po užmūrijimo į šias patalpas galima patekti tik per atsakovo naudojamas patalpas, šiose patalpose atsakovas galimai yra padaręs tik jam žinomus pakeitimus, todėl laikytina, kad tik atsakovas gali įgyvendinti statytojo teises bei pašalinti savavališkai užmūrytą įėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, atsakovui nustatytinas trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti įėjimo duris iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu „a-26“, į patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, bei nustatytina, jog nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos per tris mėnesius atsakovui neatstačius įėjimo durų į ginčo bendro naudojimo patalpas, atsakovui skirtina 30 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant po trijų mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki įėjimo atstatymo (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nepagrįstas atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytas tvirtinimas, kad bauda atsakovui negali būti paskirta, nes dėl jos ieškinio motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta, kadangi CPK 273 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi teisę taikyti ex officio, be to, ši įstatymo nuostata ieškinyje nurodyta kaip vienas iš teisinių ieškinio pagrindų, o jos turinys atsakovo atstovui, kaip profesionaliam teisininkui, turi būti žinomas.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“, šias patalpas priteisiant atsakovui, o ieškovams iš atsakovo priteisiant piniginę kompensaciją rinkos kainomis.

Pažymėtina, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 3K-3-21/2009; Nr. 3K-7-466/2008; Nr. 3K-3-536/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju šalys 2014-09-03 susitarimu yra susitarusios dėl naudojimosi butu tvarkos. Šis susitarimas nėra panaikintas, jo panaikinti neprašė ir atsakovas, todėl jo turi būti laikomasi. Šioje byloje kilo ginčas dėl nustatytos naudojimosi daiktu tvarkos laikymosi, o ne dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kadangi atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovas atsikirtimų į ieškinį forma pageidauja, kad būtų atidalintos patalpos, pažymėtos indeksais „a-27“ (vonios kambarys) ir „a-28“ (tualetas). Laikytina, kad šios bendro naudojimo patalpos turi esminę reikšmę ieškovams, kadangi jose turi būti tenkinami jų higienos poreikiai. Nors atsakovas, trečiasis asmuo R. V. nurodo, kad ieškovai sanitarinį mazgą galimai yra įsirengę savo naudojamojoje buto dalyje, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovų naudojamoje buto dalyje faktiškai yra įrengtos san.mazgo patalpos ir kad jos atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. statybinius, sanitarinius, higienos ir kitus reikalavimus, bei gali būti saugiai naudojamos pagal savo funkcinę paskirtį. Nesant šių duomenų, negalima tvirtinti, kad patalpų „a-27“ ir „a-28“ atidalijimas nepažeis ieškovų teisių bei teisėtų interesų. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovo pageidautinas atidalijimo iš šių bendro naudojimo patalpų būdas yra negalimas, nes jis pažeistų ieškovų teises ir teisėtus interesus naudotis patalpomis, kurios reikalingos jų kasdienių poreikių tenkinimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas M. U. pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30,75 Eur žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 93 str. 1 d.).

Byloje 2016-05-31 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą Š. E. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti įėjimo duris iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpos, plane pažymėtos indeksu „a-26“, į patalpas, plane pažymėtas indeksais „a-27“ ir „a-28“.

Nustatyti, kad atsakovui Š. E. nustatytu terminu neįvykdžius nurodyto įpareigojimo, atsakovui Š. E. yra skiriama 30 Eur bauda solidariai ieškovų M. U. ir A. U. naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti atstatytas įėjimas pasibaigimo.

Priteisti iš atsakovo Š. E. ieškovo M. U. naudai 30,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.