Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-489-777/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-05-09
Bylos Nr.: e2A-489-777/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Vijuva“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-489-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05583-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.4.1.1; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Pupeikienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vijuva“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Š. N. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vijuva“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia ir dokumentų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Š. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Vijuva LT“ 2017 m. lapkričio 2 d. pasirašytos Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punkto pakeitimo 1.2 papunkčio nuostatą, kuria nustatyta, kad „šalys susitaria, kad visi bendrovės apskaitos dokumentai bus saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki pilno skolos padengimo“, įpareigoti atsakovę UAB „Vijuva LT“ grąžinti ieškovei UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ jai nuosavybės teise priklausančius ir atsakovės UAB „Vijuva LT“ neteisėtai valdomus UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2017 metų ir vėlesnius buhalterinės apskaitos dokumentus.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:

2.1. Ieškovės direktorius Š. N., nepaisydamas pareigos veikti išskirtinai ieškovės interesais, sudarydamas ginčijamą Buhalterinės apskaitos sutarties pakeitimą, įtraukė ieškiniu ginčijamą ieškovei nepalankią ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančią nuostatą, kuri yra niekinė ir negalioja, o atsakovės veiksmai neperduodant ieškovei dokumentų remiantis šia nuostata yra neteisėti ir darantys žalą ieškovei.

2.2. Pasikeitus ieškovės direktoriui ir remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 19 ir 21 straipsniais tiek atsakovė kaip buhalterines paslaugas teikusi įmonė, tiek buvęs UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovas privalėjo perduoti visus likusius buhalterinės apskaitos dokumentus naujajai ieškovės direktorei, tačiau to nepadarė iki šiol. Teigia, jog minėtos teisės normos yra imperatyvios, jų galiojimo ir taikymo šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis). Mano, jog Š. N. jo vadovavimo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ laikotarpiu turėjo užtikrinti, kad visi įmonės dokumentai būtų jo ir įmones žinioje, juos saugoti, o pasikeitus vadovui, vadovaudamasis Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, perduoti naujajam vadovui, o jo nesant – VĮ Turto bankui, kuri yra Lietuvos Respublikos kaip ieškovės akcijų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2017 m. lapkričio 2 d. UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Vijuva LT“ pasirašyto Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punkto pakeitimo 1.2 papunkčio nuostatą, kuria nustatyta, kad „šalys susitaria, kad visi bendrovės apskaitos dokumentai bus saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki pilno skolos padengimo“; įpareigojo atsakovę UAB „Vijuva LT“ per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ jai nuosavybės teise priklausančius ir atsakovės UAB „Vijuva LT“ neteisėtai valdomus UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2017 metų ir vėlesnius buhalterinės apskaitos dokumentus; priteisė iš atsakovės 150 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

Atsiliepimas

4.1. Nurodė, kad iš atsakovės ir trečiojo asmens atstovo į šią bylą pateiktų procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį) nustatyta, kad jau sudarant 2017 m. rugpjūčio 1 d. Buhalterinės apskaitos sutartį UAB „Vijuva LT“ direktorei buvo žinoma, kad užsakovas turi finansinių sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat kad galbūt UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ finansinėje apskaitoje gali būti trūkumų, už kurių šalinimą užsakovas Sutarties 3.1 punktu buvo įsipareigojęs sumokėti papildomai. Pažymėjo, kad, sudarydamos sutartį, šalys iš karto numatė prievolės užtikrinimo būdą – pakankamai dideles netesybas (0,2 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną). Teigia, jog nepaisant to, ginčo šalių vadovai 2017 m. lapkričio 2 d. pasirašė Sutarties pakeitimą, kurio viename iš punktų numatė sutarties vykdytojui neadekvačią garantiją / papildomą prievolių užtikrinimo būdą sulaikyti užsakovo finansinės apskaitos dokumentus (nepaisant to, ar sutartis galios ar bus nutraukta) iki visiško skolos padengimo, o užsakovas prisiėmė faktiškai sunkiai įgyvendinamą įsipareigojimą visiškai atsiskaityti.

4.2. Nurodė, kad iš šio sutarties pakeitimo nėra aišku, kurie konkrečiai 2017 m. rugpjūčio 1 d. Buhalterinės apskaitos sutarties punktai keičiami, nes šioje sutartyje 1 ir 2 punktų nebuvo, o sutartyje yra 1 skyrius „Sutarties objektas“, 2 skyrius „Darbų atlikimo tvarka“, 3 skyrius „Mokėjimo sąlygos“ ir t. t. su konkrečiais šiuose skyriuose nurodytais punktais ir papunkčiais (pvz., 3.1 punktas). Darė išvadą, kad toks sutarties pakeitimas praktiškai numato įsipareigojimą UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ neribotam laikui, nors pagrindinė sutartis jau nutraukta. Pažymėjo, kad nėra jokios garantijos, kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ galės įvykdyti ginčijamą su UAB „Vijuva LT“ pasirašytą Buhalterinės apskaitos sutarties pakeitimą, ir nėra aišku, kiek šios bendrovės tęs savo veiklą, ar nebankrutuos ir galbūt iš esamo turto ir lėšų negalės iki galo atsiskaityti su visais kreditoriais.

4.3. Nurodė, kad ieškovei laiku neatsiskaitant už buhalterines paslaugas, atsakovė turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo teismine tvarka. Teigia, jog siekdama užtikrinti savo reikalavimus turėjo teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės turtui ir lėšoms. Pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad atsakovė po 2017 m. rugpjūčio 1 d. Buhalterinės apskaitos sutarties sudarymo būtų pasinaudojusi šia teise.

4.4. Sutiko su ieškovės atstovo teiginiais, kad BAĮ 19 straipsnio 4 dalis bei 21 straipsnis yra imperatyvūs, jų galiojimo ir taikymo šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti (CK 6.1 56 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnio 1 dalis). Teigia, jog nors šiose normose nėra vartojami žodžiai „draudimas“, „privalo“ ir pan., tačiau aiškinant šias normas bendrame situacijos kontekste ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymai numato atsakomybę už šių normų nesilaikymą, šios normos laikytinomis imperatyviomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).

4.5. Teismas nenustatė, kad UAB „Vijuva LT“ neturi ieškovės ieškiniu prašomų išreikalauti atsakovės žinioje likusių ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Teigė, jog ginčo šalių Buhalterinės apskaitos sutartis yra nutraukta, todėl atsakovė neturi jokio pagrindo nei laikyti, nei sulaikyti ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų kaip skolos užtikrinimo priemonės. Kreditorius tokiu atveju negali pasinaudoti dokumentų sulaikymo teise, kas iš esmės pažeidžia ieškovės interesus, trukdo jai toliau tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir teikti teisingą informaciją tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Juridinių asmenų registrui, tiek kitoms institucijoms. Pažymėjo, jog atsakovė šiuo atveju turi teisę naudotis kitomis jos teisių ir turtinių interesų gynimo priemonėmis – kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, kreiptis į skolininką, kad suderintų skolų likučius, numatydami, iki kada ir kokia tvarka skola turėtų būti padengta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovės atstovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto asmens.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

6.1. Atsakovės teigimu, iš 2017 m. lapkričio 2 d. Sutarties pakeitimo 1.2 punkto turinio matyti, kad šiuo punktu šalys susitarė dėl teisinių pasekmių, jeigu užsakovas nevykdys šios Sutarties pakeitimo 1.1 punkto įsipareigojimo iki 2017 m. gruodžio 15 d. sumokėti 1 000 Eur įsiskolinimo. Mano, jog šias teisines pasekmes sudaro du momentai: 1) Paslaugų sutarties nutraukimo būdas ir data (vienašališkai ir nuo 2017 m. gruodžio 15 d.); 2) vykdytojui perduotų užsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų likimas ir saugojimo terminas (bus saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki visiško skolos padengimo).

6.2. Nurodė, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ Mano, jog būtent šiai specialaus įstatymo imperatyviai nuostatai užtikrinti ir buvo sudaryta ginčijama sutarties nuostata, kuri apibrėžė du momentus: 1) kurioje vietoje bus saugomi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir 2) iki kurio termino.

6.3. Nurodė, kad ieškovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. Teigia, kad Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta: „Bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą.“ Teigia, jog tik šis asmuo – bendrovės vadovas gali veikti juridinio asmens vardu (ABĮ 37 straipsnio 1 dalies 1, 2, 10 punktai). Mano, jog tai reiškia, kad atsakovė ir negalėjo perduoti pas ją likusių saugoti bendrovės apskaitos dokumentų, nes užsakovas neturėjo savo vadovo. Nurodė, kad tokia situacija susiklostė, nes juridinis asmuo – VĮ Turto bankas, kaip akcijų valdytoja, neįgyvendino savo pareigos tinkamai valdyti perduotą valstybės turtą, t. y. valdomų UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ akcijų valdytojo pareigos paskirti šios bendrovės vadovą.

6.4. Atsakovė teigia, jog teismas buvo informuotas, kad atsakovė ginčo nagrinėjimo metu neturi jokių ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes jie yra paimti ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos (toliau – FNTT prie LR VRM) pareigūnų. Teigia, jog ši situacija buvo ar turėjo būti žinoma ir ieškovo atstovei – VĮ Turto bankui, kaip 100 procentų akcijų valdytojai. Mano, jog teismas neįvykdė savo pareigos atskleisti bylos esmę. Darė išvadą, kad ši aplinkybė turėjo būti teismo iniciatyva atskirai ištirta, nes dėl to, kad teismas atsisakė tirti šią aplinkybę, buvo priimta neįgyvendinama sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovei perduoti tai, ko ji neturi, nes tai iš jos paėmė kita valstybės institucija.

6.5. Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos akcininko teisės ir pareigos. Mano, jog šių savo pareigų VĮ Turto bankas neatliko, nes nepaskyrė bendrovės vienasmenio valdymo organo – vadovo. Mano, kad ieškinys pareikštas neįgalioto asmens, o teismas be teisinio pagrindo priėmė ir išnagrinėjo ieškinį, pasirašytą neįgalioto asmens. Mano, kad ši aplinkybė yra esminė visame ginče – jeigu būtų buvęs paskirtas ieškovo vadovas, jis būtų turėjęs teisę nustatyti kitokią bendrovės dokumentų saugojimo tvarką ir vietą, o atsakovė būtų turėjusi realią galimybę perduoti jos teisėtai saugotus dokumentus (iki to laiko, kol jie buvo paimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų).

Šalies argumentai

7. Trečiojo asmens atstovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, 2017-11-02 UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Vijuva LT“ pasirašyto Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punkto pakeitimo 1.2 papunkčio nuostatos, kuria nustatyta, kad „šalys susitaria, kad visi bendrovės apskaitos dokumentai bus saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki pilno skolos padengimo“, pripažinimo negaliojančia panaikinti ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 2 d. sutarties 1 ir 2 punktų pakeitimu šalis susitarė: „Pažeidus šią sąlyga, 2017 m. gruodžio mėn. 16 d. sutartis nutraukiama vienašališkai. Šalys sutaria, kad visi bendrovės apskaitos dokumentai bus saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki pilno skolos padengimo“ (1.2 punktas). Mano, jog šio punkto analizė leidžia teigti, kad šalys susitarė dėl visų bendrovės apskaitos dokumentų saugojimo UAB „Vijuva LT“ archyve iki prievolės įvykdymo po sutarties nutraukimo. Teigia, jog trečiasis asmuo Š. N. 2018 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė VĮ Turto bankui visus įmonės buhalterinius dokumentus, kurie buvo pildomi elektroniniu būdu, todėl mano, kad buvęs įmonės vadovas įvykdė BAĮ 19 straipsnio nuostatas ir perdavė apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas.

8.2. Nurodė, kad šalys susitarė dėl dokumentų sulaikymo (saugojimo archyve) iki tol, kol ieškovas neįvykdys savo piniginės prievolės. Mano, jog toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Pažymėjo, kad kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus, pavyzdžiui, dėl laidavimo (CK 6.76–6.89 straipsniai) arba rankpinigių (CK 6.98–6.100 straipsniai), pasinaudoti daikto sulaikymo teise (CK 6.69 straipsnis) ir kt.

8.3. Nurodė, kad sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus tenka įmonės vadovui, tai reiškia, kad finansiniai įmonės dokumentai bei juose esanti informacija įmonės vadovui visada turi būti pasiekiama ir negali būti ribojamas šios informacijos ir (ar) dokumentų naudojimas. Mano, jog apelianto argumentas, kad sutarties sąlyga, pagal kurią finansiniai įmonės dokumentai turėjo būti saugomi UAB „Vijuva LT“ ir po sutarties su šia įmone nutraukimo, yra palanki būtent UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinkantis realios situacijos.

10.2. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tinkama įmonės buhalterinė apskaita reiškia tinkamą ir valstybės interesus atitinkantį įmonei privalomų mokėti mokesčių surinkimą, kuris neabejotinai siejamas su viešojo intereso apsauga ir mokesčių visuotinio privalomumo ir mokesčių mokėtojų lygybės principų laikymusi (Mokesčių administravimo įstatymo 7, 8 straipsniai). Mano, jog UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ negalėjimas disponuoti finansiniais dokumentais ir (ar) jame esančia informacija ne tik yra kliūtis įmonei funkcionuoti, bet ir pažeidžia viešąjį interesą.

10.3. Nesutinka su trečiojo asmens nuomone, jog atsakovė turėjo teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise. Teigia, jog finansiniai dokumentai ir juose esanti informacija nėra daiktas CK prasme, t. y. finansiniai dokumentai ir juose esanti informacija nėra „iš gamtos pasisavintas arba gamybos procese sukurtas materialaus pasaulio dalykas“ (CK 4.1 straipsnis). Darė išvadą, kad teisės normos, reglamentuojančios daikto sulaikymo teisę, šiuo atveju neaktualios.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas Š. N., pasirašydamas ginčijamą Sutarties pakeitimą, įsipareigojo, kad tam tikru atveju minėti dokumentai bus saugomi UAB „Vijuva LT“. Teigia, jog šią „tvarką“ pakeisti gali tik bendraisiais sutarčių keitimo pagrindais ir tvarka, t. y. ne vienašališkai ūkio subjekto vadovo sprendimu, o tik esant bendrai abiejų sutarties šalių valiai. Pažymėjo, jog pati atsakovė savo apeliaciniame skunde patvirtino, jog, naujajai bendrovės direktorei J. N. pareikalavus grąžino tik dokumentus, susijusius su darbuotojais bei darbo užmokesčio jiems išmokėjimu. Darė išvadą, jog naujoji vadovė, atsižvelgiant į ginčijamą Sutarties pakeitimo 1.2 punktą, neturėjo galimybės savo nuožiūra ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos. Mano, jog ginčijamas Sutarties pakeitimo punktas pažeidė imperatyviąsias BAĮ 19 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies normas, nes šalys susitarė dėl kitokio, nei nustatyta įstatyme, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos nustatymo būdo, be kita ko, itin nepalankaus bendrovei.

12.2. Nurodė, kad VĮ Turto bankas žino, kad FNTT atliktos kratos metu iš atsakovo buvo paimti bendrovei priklausantys dokumentai, tačiau nurodė, kad šie dokumentai yra pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos, su kuria susipažinti VĮ Turto bankas šiame tyrimo etape neturi teisės. Teigia, jog VĮ Turto bankui nėra tiksliai žinoma, kokie dokumentai buvo paimti ir ar tai visi bendrovės dokumentai, kurie buvo pas atsakovą. Mano, kad ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti Sutarties pakeitimo 1.2 punkto pagrindu laikomus dokumentus yra pagrįstas, teisėtas ir logiškas.

12.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo apeliaciniame skunde reiškiamas reikalavimas „atsisakyti priimti ieškinį kaip paduotą neįgalioto asmens“ apeliacinio proceso stadijoje negali būti tenkinamas. Ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Trečiojo asmens apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ ir UAB „Vijuva LT“ 2017 m. lapkričio 2 d. pasirašyto Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punkto pakeitimo 1.2 papunkčio nuostata pripažinta negaliojančia ir atsakovė įpareigota per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančius ir atsakovės neteisėtai valdomus 2017 metų ir vėlesnius buhalterinės apskaitos dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

16. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

17. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pridėti prie bylos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio14 d. nutartį, kuria leista daryti kratą UAB „Vijuva LT“ patalpose, 2018 m. birželio 26 d. kratos protokolą ir 2018 m. balandžio 24 dokumentų perdavimo aktą Nr. 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra pateiktas tiek 2018 m. birželio 26 d. kratos protokolas, tiek 2018 m. balandžio 24 d. dokumentų perdavimo aktas Nr. 2. Teisėjų kolegija pažymi, jog naujai pateikta kratos protokolo kopija yra kokybiškesnė ir labiau įskaitoma nei byloje esanti kopija, todėl daro išvadą, jog yra pagrindas pridėti prie bylos šį įrodymą. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, jog į bylą naujai pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties nuorašas yra glaudžiai susijęs su šios bylos įrodinėjimo dalyku ir šio įrodymo pridėjimas prie bylos bylos neužvilkins, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas prie bylos pridėti atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Dėl tinkamo atstovavimo

18. Teisė į teisminę gynybą yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens konstitucinė teisė, o šis konstitucinis principas įtvirtintas CPK 5 ir 6 straipsniuose, tokios nuostatos taip pat yra įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnyje ir garantuoja kiekvienam, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Pagal CPK 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas asmuo su pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o tai reiškia, jog suinteresuotu asmeniu šiuo aspektu yra kiekvienas asmuo, kuris CPK nustatyta tvarka kreipiasi į teismą, deklaruodamas turįs materialinį teisinį interesą. Pagal 6 straipsnį teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kuri nustatoma tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176–185 straipsniuose, ir tik tuomet darytina išvada, ar konstatuotinas teisės ar teisėto intereso pažeidimas ir ar jis gintinas. Taigi iš tiesų ieškovo tinkamumo klausimas yra viena iš nustatytinų aplinkybių bet kurioje byloje, nes ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, t. y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ vs. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas, byla Nr. 3K-3-630/2004).

19. Apeliaciniu skundu atsakovė mano, jog ieškinys pareikštas neįgalioto asmens, o teismas be teisinio pagrindo priėmė ir išnagrinėjo ieškinį, pasirašytą neįgalioto asmens. Teigia, jog jeigu būtų buvęs paskirtas ieškovės vadovas, jis būtų turėjęs teisę nustatyti kitokią bendrovės dokumentų saugojimo tvarką ir vietą, o atsakovė būtų turėjusi realią galimybę perduoti jos teisėtai saugotus dokumentus. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškinio pateikimo metu ieškovė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovo neturėjo, o esant duomenims, kad Lietuvos Respublikai priklauso 100 procentų šios bendrovės akcijų, VĮ Turto bankas atstovaudama ieškovės bei valstybės interesams pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdama apginti ieškovės ginčijamą teisę atgauti buhalterinės apskaitos dokumentus. Be to, CPK numato, jog juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų patronuojančio juridinio asmens, patronuojamo juridinio asmens arba patronuojančio juridinio asmens patronuojamo juridinio asmens darbuotojai (išskyrus valdymo organų narius), turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šiame punkte patronuojančiu laikomas juridinis asmuo, turintis daugiau kaip 50 procentų kito juridinio asmens (patronuojamo juridinio asmens) akcijų, dalyvio teisių, pajų (CPK 56 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Iš 2018 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog ieškovė nuo 2018 m. birželio 6 d. vadovo neturi, 100 procentų akcijų priklauso Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko. Pagal VĮ Turto banko 2018 m. birželio 21 d. įgaliojimą Nr. P5-36, VĮ Turto bankas įgaliojo VĮ Turto banko Organizacijos vystymo departamento Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąjį teisininką E. K. atstovauti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ visuose Lietuvos Respublikos teismuose bei vykdymo procese. Visi šie duomenys suponuoja išvadą, kad VĮ Turto bankas turi teisinį pagrindą reikšti reikalavimą UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vardu, todėl atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priėmė ir išnagrinėjo ieškinį, pasirašytą neįgalioto asmens, laikytini nepagrįstais.

Dėl buhalterinės apskaitos sutarties pakeitimo dalies pripažinimo negaliojančia

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“, atstovaujama tuometinio direktoriaus Š. N., ir atsakovė UAB „Vijuva LT“ 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė Buhalterinės apskaitos sutartį Nr. 2017/10. Sutarties 3.3 punkte numatyta, kad jeigu užsakovė (ieškovė) nesumokės šios Sutarties 3.1 p. ir 3.2 p. numatytomis sąlygomis nustatytos sumos, vykdytojas (atsakovė) turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius – 0,2 procento nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. lapkričio 2 d. sudarė Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punktų pakeitimą, kuriuo iki 2017 m. gruodžio 15 d. užsakovė įsipareigojo sumokėti vykdytojui 1 000 Eur praleistų mokėjimų įsipareigojimų (skolų) pagal pateiktas sąskaitas faktūras už praeitus laikotarpius. Sutarties pakeitimo 1.2 punkte nustatyta, kad „šalys susitaria, kad visi bendrovės apskaitos dokumentai bus saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki pilno skolos padengimo“. Ieškovė nesutikdama su 2017 m. lapkričio 2 d. Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punktų pakeitimo 1.2 punktu pateikė ieškinį teikdama, kad toks susitarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, todėl yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento.

21. Pagal CK 6.224 straipsnį sutartis ar jos sąlyga gali būti pripažinti negaliojančiais CK pirmosios knygos nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeisti civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

22. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodė, kad būtent BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatytai nuostatai užtikrinti ir buvo sudaryta ginčijama sutarties nuostata, kuri apibrėžė du momentus: 1) kurioje vietoje bus saugomi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai ir 2) iki kurio termino, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014). BAĮ numato, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (BAĮ 19 straipsnio 1 dalis). Ginčijamu 2017 m. lapkričio 2 d. Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punktų pakeitimo 1.2 punktu nustatyta, kad „šalys susitaria, kad visi bendrovės dokumentai bus saugomi UAB „Vijuva LT“ archyve iki pilno skolos padengimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamos sutarties 1.2 punktas niekaip negali būti suprantamas kaip bendrovės vadovo nustatyta tvarka, kuri užtikrina dokumentų saugumą, kadangi aiškinant šią sutarties nuostatą „visi dokumentai bus saugomi <...> iki pilno skolos padengimo“ aiškiai matyti, jog ši nuostata yra papildoma prievolės, t. y. ieškovės pareigos atsisakyti su atsakove užtikrinimo būdas, jei ieškovė neatsiskaitys arba nevisiškai atsiskaitys su atsakove (CK 6.70 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog jau sudarant 2017 m. rugpjūčio 1 d. Buhalterinės apskaitos sutartį UAB „Vijuva LT“ direktorei buvo žinoma, kad užsakovas turi finansinių sunkumų atsiskaityti su kreditoriais, taip pat kad UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ finansinėje apskaitoje gali būti trūkumų, už kurių šalinimą užsakovas Sutarties 3.1 punktu buvo įsipareigojęs sumokėti papildomai, todėl ir buvo nustatytas papildomas prievolės užtikrinimo būdas, kuris nelaikytinas ieškovės vadovo nustatyta finansinių dokumentų saugojimo tvarka.

23. Taip pat nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog, VĮ Turto bankui nepaskyrus ieškovės vadovo, atsakovė ir negalėjo perduoti pas ją likusių saugoti bendrovės apskaitos dokumentų, nes užsakovas neturėjo savo vadovo. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. birželio 6 d. ieškovės vadovo pareigas ėjo J. N.. Taip pat nustatyta, jog naujoji direktorė J. N. 2018 m. balandžio 23 d. su pranešimu kreipėsi į UAB „Vijuva LT“ direktorę B. B. J. ir prašė grąžinti UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono“ apskaitos dokumentų originalus. Su 2018 m. balandžio 25 d. pranešimu UAB „Vijuva LT“ perdavė UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ darbo užmokesčio apskaitos dokumentus ir nurodė, kad visi kiti ieškovės apskaitos dokumentai lieka atsakovės žinioje, kadangi ieškovė neatsiskaitė už suteiktas apskaitos paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys rodo, jog po buhalterinės apskaitos sutarties nutraukimo ieškovė turėjo vadovę (J. N.), o atsakovė apie tai žinojo (atsakydama į prašymą, grąžino dalį apskaitos dokumentų), tačiau nusprendė visų apskaitos dokumentų negrąžinti. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentai, kad, VĮ Turto bankui nepaskyrus ieškovės vadovo, atsakovė negalėjo perduoti pas ją likusių saugoti bendrovės apskaitos dokumentų, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

24. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Š. N. nurodė, kad jis 2018 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė VĮ Turto bankui visus įmonės buhalterinius dokumentus, kurie buvo pildomi elektroniniu būdu, todėl mano, kad buvęs įmonės vadovas įvykdė BAĮ 19 straipsnio nuostatas ir perdavė apskaitos dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. BAĮ 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. BAĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apskaitos dokumentas – tai popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. BAĮ 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios nutarties 23 punkte nustatyta, jog 2018 m. balandžio 25 d. atsakovės žinioje (po to, kai atsakovė grąžino ieškovei darbo užmokesčio apskaitos dokumentus) vis dar buvo likusi dalis ieškovės apskaitos dokumentų, o, neturint visų apskaitos dokumentų, negalima teigti, kad trečiasis asmuo perdavė visus apskaitos dokumentus. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nurodytas faktines aplinkybes, jog dalis ieškovės apskaitos dokumentų buvo likę atsakovės žinioje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad trečiasis asmuo neįvykdė BAĮ 19 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos, juolab kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo 2018 m. balandžio 14 d. elektroniniu paštu išsiuntė VĮ Turto bankui visus įmonės buhalterinius dokumentus, kurie buvo pildomi elektroniniu būdu.

Dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus

25. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

26. Apeliaciniu skundu atsakovė nurodė, kad teismas buvo informuotas, jog atsakovė ginčo nagrinėjimo metu neturi jokių ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nes jie yra paimti ikiteisminį tyrimą atliekančios institucijos – FNTT prie LR VRM pareigūnų. Mano, jog teismas neįvykdė savo pareigos atskleisti bylos esmę. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, jog po sutarties nutraukimo UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ vadovei buvo perduoti apskaitos dokumentai, susiję su šios bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiu, tačiau kiti buhalterinės apskaitos dokumentai ieškovei negrąžinti. Taip pat pažymėjo, jog UAB „Vijuva LT“ direktorė atsiliepime nurodė, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus paėmė ikiteisminį tyrimą atliekanti FNTT (koks tai tyrimas, kam atliekamas, nenurodė, o iš pateikto neįskaitomo kratos protokolo šių duomenų taip pat negalima nustatyti). Šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kokius buhalterinės apskaitos dokumentus turi atsakovė UAB „Vijuva LT“ ir ar apskritai atsakovė turi kokius nors dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamai neišsiaiškinus, kokiais UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ buhalterinės apskaitos dokumentais disponuoja atsakovė UAB „Vijuva LT“, nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi galima restitucija, t. y. nėra galimybės nustatyti sprendimo vykdymo apimties, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus.

27. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį tik ieškovui priklauso teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali nei priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo, ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo, nei pakeisti ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo grąžinti ieškovei jai nuosavybės teise priklausančius buhalterinės apskaitos dokumentus yra abstraktaus pobūdžio, todėl pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus negalima identifikuoti dokumentų, kuriuos ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę grąžinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką, todėl siūlytina svarstyti klausimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo.

Dėl procesinės baigties

28. Apibendrindama teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono“ ir UAB „Vijuva LT“ 2017 m. lapkričio 2 d. pasirašytos Buhalterinės apskaitos sutarties Nr. 2017/10 1 ir 2 punkto pakeitimo 1.2 papunkčio nuostatą negaliojančia nuo jos sudarymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, kokia apimtimi atsakovė UAB „Vijuva LT“ privalo grąžinti ieškovės buhalterinius dokumentus, padarė procesinės teisės normų pažeidimus (neatskleidė bylos esmės). Šie pažeidimai yra esminiai, jų nėra galimybės pašalinti apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovės įpareigojimo grąžinti ieškovei buhalterinės apskaitos dokumentus naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

29. Panaikinus anksčiau nutartyje nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, naikintina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei, nes bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Dėl jų turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą (jos dalį) iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

30. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose

31. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, kadangi, bylą (jos dalį) grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalis, kuria atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Vijuva“ įpareigota per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ jai nuosavybės teise priklausančius ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vijuva LT“ neteisėtai valdomus uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ 2017 metų ir vėlesnius buhalterinės apskaitos dokumentus ir priteistas žyminis mokestis valstybei, panaikinti ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisJolanta GailevičienėAlbina Pupeikienė