- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-396-898/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00016-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- I. M., E. M.
- Civilinis ieškovas
- I. M., E. M.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. S. paskirta subendrinta bausmė – 60 parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa paskirta ir neatlikta baudos bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, ir J. S. skirta galutinė bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 8 punktais, J. S. paskirtos 60 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant J. S. intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės ? nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu mokytis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 3 (trejus) metus atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų I. M. ir E. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jų naudai iš J. S. priteista 5 392 Eur turtinės žalos atlyginimui ir kiekvienam nukentėjusiajam po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Tenkintas nukentėjusiųjų I. M. ir E. M. prašymas ir iš J. S. nukentėjusiųjų naudai priteista 1 300 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą atlyginti.
Tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir iš J. S. valstybės naudai priteista 439,72 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ? palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. J. S. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad rekuperatoriaus neužsakys ir pirkėjui nepristatys, 2021 m. gruodžio 15 d., 18.00 val., persiuntė I. M. į šios elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), UAB „C“ pardavimų vadovo D. G. pasiūlymą rekuperatoriui įgyti, o I. M. susidomėjus pasiūlymu, jos sutuoktiniui E. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 15 d. atlikus 1 680 Eur pavedimą į J. S. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prekės nenupirko bei į jo sąskaitą pervestų pinigų negrąžino, taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad buitinės technikos neužsakys ir pirkėjai nepristatys, 2021 m. gruodžio 17 d., 9 val. 25 min., ir 2022 m. vasario 23 d., 9 val. 22 min., iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku persiuntė I. M. suklastotus buitinės technikos pardavėjo „G“ atstovo L. S. pasiūlymus buitinei technikai įgyti ir melagingai pažadėjo parduoti I. M. buitinę techniką: džiovyklę „Electrolux EW9H378S“, skalbimo mašiną „Electrolux EW8F228S“, orkaitę „Electrolux EOE7P31Z“, kaitlentę „Elektrolux EIV634“, gartraukį „Elica LANE WH/A/52“, indaplovę „Electrolux EEM69310L“, šaldytuvą „Electrolux LUT5NF28U0“, šaldytuvą „AEG SKE818E9ZC“, o pateiktos melagingos informacijos paveiktai I. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 21 d. atlikus 2 896 Eur piniginį pavedimą, 2021 m. gruodžio 21 d., 17 val. 55 min., atlikus 742 Eur piniginį pavedimą ir 2022 m. vasario 23 d., 9 val. 20 min., atlikus 74 Eur piniginį pavedimą (viso – 3 712 Eur) į J. S. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), aukščiau nurodytos buitinės technikos neužsakė, I. M. nurodytų prekių neperdavė bei į jo sąskaitą pervestų pinigų negrąžino ir tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai I. M. priklausančius 5 392 Eur. Šie J. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat J. S., nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 17 d., 9 val. 25 min., būdamas tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku persiuntė I. M. suklastotą, tariamai buitinės technikos pardavėjo „G“ atstovo L. S. 2021 m. gruodžio 17 d., 8 val. 18 min., J. S. elektroninio laiško forma siųstą pasiūlymą buitinei technikai įgyti, elektroniniame laiške nurodydamas buitinės technikos pardavėjo „G“ rekvizitus bei tariamai rašydamas sau elektroninį laišką L. S. vardu, siūlydamas įsigyti buitinę techniką (džiovyklę „Electrolux EW9H378S“, skalbimo mašiną „Electrolux EW8F228S“, orkaitę „Electrolux EOE7P31Z“, kaitlentę „Elektrolux EIV634“, gartraukį „Elica LANE WH/A/52“, indaplovę „Electrolux EEM69310L“, šaldytuvą „Electrolux LUT5NF28U0“), nurodydamas, kad aukščiau paminėtos buitinės technikos įsigijimui pritaiko tariamas jam (J. S.) taikomas nuolaidas bei informaciją apie kainų kitimą kiekvieną dieną, dėl ko nereikėtų delsti norint įsigyti prekes nurodytomis kainomis, taip pat 2022 m. vasario 23 d., 9 val. 22 min., iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku persiuntė I. M. suklastotą, tariamai buitinės technikos pardavėjo „G“ atstovo L. S. 2022 m. vasario 18 d., 9 val. 36 min., jam (J. S.) elektroninio laiško forma siųstą pasiūlymą keisti gaminius, elektroniniame laiške nurodydamas buitinės technikos pardavėjo „G“ rekvizitus bei tariamai rašydamas sau (J. S.) elektroninį laišką L. S. vardu, nurodydamas, kad galima keisti gaminius bei norimos prekės – „LUT6NF18S „Elektrolux“ kainą – 629 Eur, tokiais savo veiksmais pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo išsiųsdamas I. M., siekdamas įgyti svetimą turtą – pinigus už tariamai siūlomas prekes. Šie J. S. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nepriimtų išteisinamojo nuosprendžio, prašoma paskirti kitą bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, t. y. areštu ir intensyvia priežiūra. J. S. nuomone, teismo argumentai dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo yra surašyti neišsamiai, nėra įsigilinta į kaltinamojo pateikiamus motyvus ir tarp asmenų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai kvalifikuoti, kaip baudžiamieji. Apeliantas nurodo, kad baudžiamoji teisė laikytina paskutine teisine priemone ir taikoma tik išimtiniais atvejais nesant galimybės kilusio ginčo išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į kaltinamojo parodymus, ir į tai, jog tarp asmenų susiklostę civiliniai santykiai. Pabrėžiama, kad vykstanti civilinė byla Nr. e2-6209-1090/2023 įrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, o tolesnis bendravimas tarp apelianto ir I. M. bei E. M. buvo ne išimtinai naujų įsipareigojimų kūrimas, o jau susiklosčiusių teisinių santykių tęsimas. Nurodoma, kad dėl rekuperatoriaus ir buitinės technikos pirkimo asmenys tarėsi esamų civilinių santykių kontekste, ne naujų kūrime, o ketinimai pirkti ir padėti nusipirkti buitinę techniką buvo tikri iš abiejų šalių. Tai, kad buvo realiai siekiama pirkti sutartus daiktus, patvirtina liudytojo D. G. parodymai, jog kolega A. M. persiuntė jam kaltinamojo elektroninį laišką, kuriuo jis domėjosi dėl rekuperatoriaus, įrašė jį laukiančiųjų sąrašą, nes kaip tik tuo metu rinkoje buvo šios įrangos stygius, o apie 2022 m. birželio ar liepos mėn., paskambinus kaltinamajam ir pranešus, kad rekuperatorius pristatytas, šis atsakė, jog nereikia. Apeliantas teigia, jog teismas šio liudytojo parodymų neanalizavo ir negretino su kitais įrodymais, kategoriškai nuspręsdamas, kad J. S. iš anksto jau planavo negrąžinti pinigų. Apeliantas tvirtina, kad pinigai gauti kaip avansas už buitinės technikos ir rekuperatoriaus pirkimą buvo panaudoti vykdant kitus sutartinius įsipareigojimus su nukentėjusiais asmenimis, tačiau neišlikus dokumentų, kuriais jis galėtų pagrįsti savo žodžius, ši aplinkybė buvo įvertinta kaip pagrindžianti jo kaltę. Nuteistasis neturėjo jokios intencijos apgauti ar manipuliuoti nukentėjusiųjų pasitikėjimu, pinigų panaudojimas kitų sutartinių įsipareigojimų vykdymui, finansinių srautų nesuvaldymas negali būti laikomas tyčiniu nusikalstamu veiksmu. Pirmos instancijos teismas nusprendė, kad sukčiavimas buvo padarytas piktnaudžiaujant pasitikėjimu, tačiau tai nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų.
3.2. Apelianto įsitikinimu skundžiamame nuosprendyje nėra aptarta, kaip pasireiškė jo tyčia. Pabrėžiama, kad siųsti elektroniniai laiškai neturėtų būti prilyginami išankstinės apgaulės įrodymui, nes nebuvo atsižvelgta į nuteistojo paaiškinimą, jog susistemintų pirkimo pasiūlymų teikimas buvo tiesiog patogesnis, bet ne siekiant apgauti. Jeigu būtų pavykęs finansinių srautų suvaldymas, pasiteisinusi verslo rizika, visi daiktai būtų gauti. Nurodoma, kad ne kiekvienas susistemintas pasiūlymas pirkti daiktus gali būti prilyginamas ketinimui apgauti kitą asmenį. Nuosprendyje neteisingai yra nurodyta, kad elektroniniai laiškai tarytum privertė nukentėjusiuosius ar buvo sudarytos sąlygos neišvengiamai pervesti pinigus J. S., nes buvo siekiama tiesiog pateikti informaciją, ir išankstinis pinigų pervedimas buvo abipusė rizika ? tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo.
3.3. Skunde pažymėta, kad elektroniniai laiškai, kuriuos J. S. siuntė savo klientams, buvo įvertinti kaip komercinis pasiūlymas, kuriuo siūloma buitinę techniką pirkti už jame nurodytą sumą iš elektroninių laiškų siuntėjo tarpininkaujant J. S. Šie elektroniniai laiškai teismo pripažinti kaip dokumentai, t. y. nusikaltimo dalykas, kuriuo fiksuojama melaginga informacija kaip komercinis pasiūlymas, tačiau su tokiu teismo vertinimu apeliantas kategoriškai nesutinka, nes, elektroninis laiškas negali būti prilyginamas dokumentui. Tuo atveju, jeigu bus laikoma, kad J. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje požymių, tokie elektroniniai laiškai turėtų būti laikytini sukčiavimo sudėties elementais, bet ne atskira veika. Pabrėžiama, jog negalima dirbtinai kriminalizuoti elektroninių laiškų, kai apkaltinamasis nuosprendis dėl sukčiavimo mechanizmo argumentuojamas tuo, kad sukčiavimas buvo atliekamas pateikiant komercinį pasiūlymą. Nuteistasis parodė, kad jis tik apibendrino turimus pasiūlymus dėl buitinės technikos pirkimo, tačiau nekonstatavo faktų, taip pat nėra paneigta aplinkybė, jog laiške nurodomos kainos buvo neteisingos.
3.4. Apeliantas nesutinka su paskirtu bausmės dydžiu, todėl, kad pirmos instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl pasirinkta tokia bausmės rūšis. Nurodoma, jog bausmė nebuvo individualizuota, o sunkiausios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja bausmės paskirčiai. Šiuo atveju, teismo paskirta arešto bausmė ją atidedant kartu su intensyvia priežiūra yra aiškiai per griežta. Nėra suprantama, kodėl asmens elektroninė kontrolė po nuosprendžio įsiteisėjimo bus naudinga probacijos procese, taip pat, kuo ši priemonė padės įgyvendinti nuosprendyje nurodytus įpareigojimus. Pažymėtina, kad intensyvios priežiūros tikslai yra ne apie bausmės tikslų pasiekimą, o apie asmens kontrolę, kurios priežastys gali būti įvairios. Kardomoji procesinės prievartos priemonė skirta asmenį sulaikyti nuo veikų padarymo, nesilankymo tam tikrose vietose ar susitikimų su kitais asmenimis, o 6 mėnesių intensyvios priežiūros terminas yra per ilgas ir nepateisinamas, nuosprendyje nėra aptarta, kodėl toks terminas teismo yra pasirenkamas, nesvarstyta jokia kita alternatyva. Kita vertus, teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemones neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat mokytis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Skunde keliamas klausimas apie tai, kaip dera elektroninis stebėjimas su dar viena baudžiamojo poveikio priemone, probacijos kontrole dėl gyvenamosios vietos. Pastebima, kad teismas deklaratyviai paskyrė baudžiamojo poveikio priemones. Nuteistasis turi išsilavinimą, todėl įpareigojimas mokytis asmeniui, turinčiam išsilavinimą nėra adekvatus. Manoma, kad teismas skirdamas arešto bausmę, nors ir atidedant, paskyrė aiškiai neadekvačią bausmę dėl nuosprendyje nurodytų veikų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusioji bei jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. BPK 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo J. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde.
6. Iš baudžiamojoje byloje pareikšto apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog nuteistojo veiksmuose nustatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nusikalstamų veikų požymiai, skunde pabrėžiama, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl laikomasi pozicijos, jog dėl šių kaltinimų J. S. turi būti išteisinamas. Taip pat reiškiamas ir alternatyvus reikalavimas ? nusprendus, jog J. S. pagrįstai pripažintas kaltu, prašoma paskirti kitą bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu (areštu) ar intensyvia priežiūra.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam nusikalstama veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-190-303/2022). Taigi, teismo proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, iš esmės teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino J. S. kaltu padarius jam inkriminuotas, BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, numatytas nusikalstamas veikas. Vis dėlto, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ? areštą, ir taikydamas BK 75 straipsnyje numatytą šios bausmės vykdymo atidėjimą bei paskirdamas intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą mokytis, netinkamai vadovavosi baudžiamuoju įstatymu, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas.
Dėl nusikalstamų veikų ir civilinių teisinių santykių.
10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. S. kaltinime nurodomomis aplinkybėmis išsiuntė nukentėjusiajai I. M. elektroninius laiškus su, jo teigimu, apibendrintais pasiūlymais dėl rekuperatoriaus ir buitinės technikos įsigijimo, tvirtinama, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir tai įrodo civilinė byla Nr. e2-6209-1090/2023, o tolesnis bendravimas tarp apelianto ir I. M. bei E. M. buvo ne išimtinai naujų įsipareigojimų kūrimas, o tęsimas jau susiklosčiusių teisinių santykių, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
11. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui. Turtinė nauda, be kita ko, pasireiškia ir turtinės teisės įgijimu. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Apgaulė gali pasireikšti suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156/2016, 2K-329/2015, 2K-144/2020).
12. Skunde nesutinkama su padarytomis išvadomis, jog J. S. veiksmuose nuo pat pradžių nebuvo ketinimo apgaule iš nukentėjusiųjų įgyti pinigines lėšas už buitinę techniką bei rekuperatorių, kad teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į liudytojo D. G. nurodytas aplinkybes, jog realiai buvo siekiama nupirkti rekuperatorių, kad šio liudytojo parodymų teismas negretino su kitais byloje esančiais įrodymais, jog pinigai, gauti kaip avansas buvo panaudoti vykdant kitus su nukentėjusiais sutartus įsipareigojimus, kad finansinių srautų nesuvaldymas negali būti laikomas tyčiniu nusikalstamu veiksmu. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
13. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog I. M. ir E. M. 2022 m. sausio 9 d. pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jų atžvilgiu įvykdyto sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje. Šis pareiškimas buvo surašytas kilus įtarimui, kad J. S. suklastojo buitinės technikos pardavėjo „G“ atstovo L. S. pasiūlymus iš anksto žinodamas, kad buitinės technikos neparduos, nepristatys ir sumokėtų pinigų negražins. Įtarimą nukentėjusiesiems sukėlė tai, jog su J. S. jie bendravo apie metus, tačiau rekuperatoriaus ir užsakytos buitinės technikos taip ir negavo, o susisiekę su D. G. iš UAB „C“, sužinojo, kad nei įmonė „P“ (atstovaujama J. S.), nei J. S. neužsakė rekuperatoriaus, pinigų už rekuperatorių nesumokėjo. Taip pat nukentėjusieji kreipėsi į „G“ J. S. persiųstame elektroniniame laiške nurodytais rekvizitais ir 2022 m. gruodžio mėn. L. S. iš „G“ patvirtino, kad su J. S. nėra bendravęs nuo 2019 m., nes tuomet šis atsiuntė jiems suklastotą bankinį pavedimą ir tą situaciją padėjo išspręsti kaltinamojo tėvas, todėl nuo to laiko su juo nebendrauja. Šios aplinkybės nukentėjusiesiems leido daryti išvadą, kad prašomų prekių ir paslaugų negaus, o nuteistasis suklastojo elektroninius laiškus ir pasiūlymus, kuriuose informacija, kaip nustatyta, nebuvo tikrovės atitinkanti.
14. Nukentėjusieji I. M. ir E. M. duodami parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes ir plačiau detalizavo susiklosčiusią situaciją tarp jų ir J. S., kad kaltinamąjį dėl namo apdailos darbų jiems rekomendavo namo statytojas, J. S. jiems buvo sudaręs gerą įspūdį, atrodė profesionalus, todėl su juo sudarė sutartį dėl rangos darbų, medžiagų ir rekuperatoriaus įsigijimo. Patys buvo domėjęsi technikos kainomis, kreipėsi į UAB „C“, tačiau kaltinamasis jiems persiuntė elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta geresnė kaina nei jiems siūlė UAB „C“ (jiems pasiūlė pirkti už maždaug 1 800 Eur, o kaltinamasis 120 Eur mažesnę kainą). J. S. paragino greičiau apsispręsti, todėl sudarius sutartį pervedė jam pinigus už rekuperatorių. J. S. nurodė sąskaitą Belgijos Karalystės kredito įstaigoje, paaiškindamas, kad pinigus prašo pervesti ne į Lietuvos Respublikos banką tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių. Vėliau jie pakeitė namą, J. S. sutiko darbus atlikti naujame objekte, po to susitarė, kad kaltinamasis padės įsigyti ir virtuvei būtiną buitinę techniką. J. S. persiuntė „G“ pasiūlymą. I. M. pasidomėjo šia įmone, įsitikino, kad tai ilgai dirbanti įmonė, turinti daug gerų atsiliepimų, todėl pervedė kaltinamajam pinigus už buitinę techniką. Vėliau pakeitė šaldytuvo modelį, todėl papildomai sumokėjo J. S. nurodytą pinigų sumą. Tariantis dėl buitinės technikos įsigijimo J. S. patikino, kad užsakius, platintojas ją nemokamai sandėliuos, todėl jie galės pasiimti buitinę techniką, kai jiems bus patogu. Po kelių savaičių paprašė J. S., kad šis atsiųstų kokį nors dokumentą, patvirtinantį, kad buitinė technika užsakyta, bet šis paaiškino, kad nuo dokumentų išdavimo bus skaičiuojamas garantinio aptarnavimo terminas. Užsakytos statybinės medžiagos buvo pristatytos ne iš karto, J. S. aiškino, kad automobilis sugedo, užklimpo, bet vis tiek galiausiai pristatė. Kovo mėn. pareikalavo pristatyti rekuperatorių, J. S. atsakė, kad bus po poros savaičių, kad buvo atkeliavęs į sandėlį, bet kažkas kitas pasiėmė, todėl reikės dar palaukti. Liepos mėnesį ėmė teirautis dėl buitinės technikos virtuvei, nes turėjo pristatyti baldus, bet J. S. paaiškino, kad sustreikavo tėvo sveikata, juo rūpinasi. Po to pasakė, kad tėvas mirė. Nenorėjo jo spausti, todėl leido atsigauti po artimojo netekties. Galiausiai, nesulaukę buitinės technikos, patys važinėjo po parduotuves ir ieškojo buitinės technikos, ją įsigijo 400 Eur brangiau nei susitarė su kaltinamuoju. Su J. S. bendravo apie metus, tačiau rekuperatoriaus ir užsakytos buitinės technikos taip ir negavo. Vėliau ėmė ieškoti informacijos apie J. S. internete ir rado straipsnį, kuriame buvo rašoma apie jo skolas. Susiekė su Dariumi iš UAB „C“, kuris paaiškino, kad nei „P“ (J. S. įmonė), nei J. S. neužsakė rekuperatoriaus, pinigų už rekuperatorių nesumokėjo. I. M. 2022 m. liepos mėn. kreipėsi į „G“ pagal rekvizitus, nurodytus J. S. persiųstame elektroniniame laiške. Tuomet L. S. („G“ atstovas) atostogavo ir jo kolega nurodė, kad J. S. jokio užsakymo nepateikė. Suprato, kad buvo apgauti, todėl kreipėsi į policiją. Dėl nekokybiškai atliktų J. S. rangos darbų kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė iš kaltinamojo apie 14 000 Eur sumą, jie perdavė jo vykdymą antstoliui, bet realiai nėra galimybės įvykdyti šio sprendimo ir atgauti pinigų, nes J. S. niekur nedirba, neturi jokio turto, su žmona yra sudaręs vedybų sutartį, todėl nėra galimybės nukreipti išieškojimo į bendrą turtą, be to, yra ne vienas priverstinai vykdomas skolos išieškojimas iš J. S. (ne vien pagal jų naudai priimtus sprendimus).
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas šiuos nukentėjusiųjų parodymus gretino tiek su nuteistojo J. S. nurodytomis aplinkybėmis, tiek su teisme apklaustų liudytojų D. G. (UAB „C“ atstovo), L. S. („G“ atstovo) parodymais. Šioje byloje liudytojas D. G. teisme patvirtino, jog dirba UAB „C“, 2021 m. gruodžio mėn. kolega A. M. persiuntė jam J. S. elektroninį laišką, kuriuo šis domėjosi dėl rekuperatoriaus. Atsakydamas nurodė jam kainą (apie 1 600 Eur), įrašė laukiančiųjų sąrašą, nes kaip tik tuo metu rinkoje buvo šios įrangos stygius. Gavus renginį, jis susiekdavo su laukiančiųjų sąraše esančiu asmeniu ir šiam pranešdavo, kad gali atvykti. 2022 m. birželio ar liepos mėn., paskambino J. S. ir pranešė, kad rekuperatorius pristatytas, yra jų įmonės sandėlyje, tačiau šis atsakė, kad nebereikia. Liudytojas L. S. patvirtino, kad dirba „G“, tai yra elektroninė parduotuvė, kuri prekiauja buitine technika. J. S. 2019 m. iš jų įmonės pirko techniką, atsiuntė netikrą mokėjimo pavedimą, o jis, nepasikonsultavęs su įmonės buhaltere, atidavė prekes. Nesulaukęs pinigų už perduotą techniką, negalėdamas susisiekti su J. S., informavo vadovą. Vadovas rado kaltinamojo tėvą ir šis sumokėjo už J. S. perduotas prekes. Dėl šios priežasties, turėdamas neigiamos patirties su J. S., tikrai prisimintų, jei jis būtų kreipęsis į jų įmonę, užsakęs buitinę techniką. Šias nukentėjusiųjų I. M. ir E. M., liudytojų D. G. bei L. S. nurodytas aplinkybes patvirtina ir skundžiamame nuosprendyje aptartas susirašinėjimas elektroniniais laiškais su J. S.
16. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino liudytojo D. G. teisme nurodytas aplinkybes, kad iš tiesų J. S. 2021 m. gruodžio mėnesį domėjosi dėl rekuperatoriaus įsigijimo, kad J. S. jis išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė rekuperatoriaus kainą apie 1600 Eur ir tai, kad tuo metu buvo šios įrangos stygius bei įrašė jį į laukiančiųjų sąrašą. J. S. nukentėjusiosios vyras E. M. pinigus ? 1 680 Eur už rekuperatorių pervedė dar 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau jokia dalis šių pinigų nebuvo sumokėta už norimą prekę, o I. M. 2022 m. kovo mėn. pasidomėjus apie rekuperatoriaus pristatymą, 2022 m. liepos 17 d. elektroniniu paštu klausiant ar viskas tvarkoje su buitine technika ir rekuperatoriumi, J. S. 2022 m. rugpjūčio mėn. atsakė, jog nėra galimybės pristatyti prekių, jog kažkokios problemos, nors D. G. dar 2022 m. birželio mėn. informavus, kad užsakyta prekė yra, J. S. buvo atsakęs, jog rekuperatorius nebereikalingas. Taigi, jau vien šios aplinkybės patvirtina, jog J. S., įgijęs iš nukentėjusiųjų pinigus, žinodamas, kad užsakyta prekė yra gauta ir jos atsisakydamas, bei tvirtindamas nukentėjusiesiems išgalvotas aplinkybes apie problemas dėl rekuperatoriaus pristatymo, juos apgaudinėjo.
17. Atsakydama į skundo argumentą, jog J. S. veiksmuose nuo pat pradžių nebuvo ketinimo apgaule įgyti nukentėjusiųjų pinigus, teisėjų kolegija pažymi, jog šią apelianto poziciją paneigia liudytojo D. G. nurodytos aplinkybės ir vėliau sekę J. S. veiksmai. Tai yra, liudytojas D. G. patvirtino aplinkybę, jog 2021 m. gruodžio mėn. užsakant rekuperatorių nebuvo būtina padaryti avansinio mokėjimo, o J. S., žinodamas šią informaciją, pakoregavo D. G. atsiųstą pasiūlymą prirašydamas savo išgalvotą informaciją apie tai, jog nuo sausio 4 d. ši prekė bus parduodama nauja kaina ir tikėtina, kad bus 10 procentų brangesnė, šį pasiūlymą 2021 m. gruodžio 15 d. 18.00 val. išsiuntė I. M., kuri tą patį vakarą, t. y. 2021 m. gruodžio 15 d. 18.12 val., parašė J. S. atsakymą, kad perka rekuperatorių ir padarė apmokėjimą. Toliau sekė J. S. veiksmai ? išgalvoto L. S. vardu pasiūlymo dėl buitinės technikos įsigijimo pagaminimas, kuris 2021 m. gruodžio 17 d., 8.18 val. išsiųstas J. S. iš neva „G“ elektroninio pašto, pagal I. M. atsiųstą įrangos sąrašą, su nurodomomis kainomis bei priminimu, kad kainos kinta tą pačią dieną, kad prekių tiekimas sustojęs, kad pritaikomos nuolaidos, o bendra suma 2 896 Eur (1 t., b. l. 6), ir kurį J. S. persiuntė I. M.. Tai, kad J. S. nesikreipė į L. S. („G“) dėl buitinės technikos užsakymo, patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas L. S., be kita ko nurodydamas, kad su J. S. turėjo problemų, kuomet dar 2019 m. šis atsiuntė suklastotą apmokėjimą už prekes, tačiau tada šią situaciją padėjo išspręsti J. S. tėvas, kuris padengė nuostolius. Pažymėtina, kad šių aplinkybių ? dėl išgalvoto pasiūlymo sukūrimo ir išsiuntimo I. M., neneigia ir pats nuteistasis J. S., skunde pažymėdamas, jog tai buvo nepasiteisinusi verslo rizika, piniginių srautų nesuvaldymas. I. M., gavusi šį laišką, praėjus pakankamai trumpam laikui (vos 4 dienoms), 2021 m. gruodžio 21 d. 13.07 val., išsiuntė atsakymą elektroniniu paštu, kad perka buitinę techniką ir 2021 m. gruodžio 21 d. atliko 2 896 Eur mokėjimo pavedimą J. S. į jo nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo paskirtis – „už (duomenys neskelbtini) techniką“ (1 t., b. l. 7). Tokios aplinkybės, kuomet prie atsiųsto rekuperatoriaus pasiūlymo prirašomos išgalvotos sąlygos dėl reikalingumo sumokėti avansą bei sukuriamas išgalvotas buitinės technikos įsigijimo pasiūlymas su rekomendacijomis sumokėti pinigus iš anksto, yra būtent apgaulės veiksmai, lėmę nukentėjusiųjų apsisprendimą sumokėti pinigus bei J. S. nusikalstamo tikslo įgyvendinimas ? nukentėjusiųjų turto (pinigų), įgijimas neturint tam jokio teisėto pagrindo, o ne netinkamas piniginių srautų suvaldymas ar nepasiteisinusi verslo rizika, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde.
18. J. S. nurodomos aplinkybės, jog gauti pinigai už rekuperatorių ir buitinę techniką buvo panaudoti su nukentėjusiųjų sutikimu kitų objekte darbų atlikimui, taip pat laikytinos nepagrįstomis. Priešingai, iš jau paminėto I. M. susirašinėjimo su J. S. elektroniniais laiškais turinio ir keliamų klausimų matyti, jog nukentėjusioji domėjosi, ar dar nėra rekuperatoriaus, ar nėra buitinės technikos, į ką J. S. atsakė, jog yra tam tikrų problemų, tačiau ne tai, kad su nukentėjusiais buvo aptarta, jog nėra apmokėta už jų norimas prekes, kad reikalingos papildomos investicijos, o jų pervesti pinigai už buitinę techniką ir rekuperatorių panaudoti objekte su jų sutikimu. Toks susirašinėjimo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina būtent tai, kad jokio susitarimo dėl nukentėjusiųjų pinigų panaudojimo objekte kitoms reikmėms, nei kad rekuperatoriui ir buitinei technikai, nebuvo.
19. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog elektroniniai laiškai buvo kriminalizuoti dirbtinai, nors kaltinamasis tik apibendrino turimus pasiūlymus, tačiau nekonstatavo faktų ir nėra paneigta aplinkybė, kad laiške nurodomos kainos buvo neteisingos, taip pat nurodoma, jog jei visgi bus laikoma, kad J. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje požymių, tokiu atveju jo veiksmai neturėtų būti papildomai kvalifikuojami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes tokie elektroniniai laiškai turi būti laikomi sukčiavimo sudėties elementais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2013, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).???
21. Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 453-461). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016, 9.1 punktas ir jame nurodyta kasacinio tesimo praktika).
22. J. S. skunde nurodo, jog byloje nebuvo įrodinėjama ar elektroniniai laiškai ir juose nurodyti duomenys atitiko tikrovę, tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis, kaip pats nurodė, koregavo gautus pasiūlymus, t. y. J. S. apklausiamas teisme patvirtino, jog 2021 m. gruodžio 17 d. ir 2022 m. vasario 18 d. elektroninius laiškus rašė jis, domėjosi buitinės technikos kainomis, rašė daugeliui įmonių, tačiau į „G“ nesikreipė. Apibendrino gautus pasiūlymus ir nusiuntė elektroninį laišką I. M. ir tai buvo jo komercinis pasiūlymas, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl elektroniniai laiškai, surašyti, tarsi, jam siųsti „G“ pardavimų vadovo L. S. pasiūlymai, nors šis jų nesiuntė (3 t., b. l. 111-117). Byloje nustatyta, jog prie D. G. atsiųsto elektroninio laiško ir jame nurodytos informacijos apie rekuperatoriaus kainą J. S. prirašė savo sugalvotą informaciją apie prekių brangimą nuo sausio 4 d. 10 procentų ir šį pasiūlymą išsiuntė nukentėjusiajai I. M. Buitinės technikos atveju ? J. S. pagamino netikrus, neva jam pačiam siųstus L. S. vardu pasiūlymus iš „G“ su „G“ pardavimų vadovo rekvizitais I. M. pageidaujamos buitinės technikos įrangos kainomis, ir šį pasiūlymą išsiuntė I. M.. Sukurdamas elektroniniuose laiškuose išgalvotą komercinį pasiūlymą („G“ atveju) bei suklastodamas atsiųstą D. G. pasiūlymą (dėl rekuperatoriaus pabrangimo ir išankstinio rezervavimo) ir šiuos laiškus išsiųsdamas I. M., J. S. pagamino suklastotą ir suklastojo dokumentus bei šiuos, išsiųsdamas, t. y. panaudodamas kaip priemones, kuriuose pateikiami tikrovės neatitinkantys faktai, neteisėtai įgijo nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas. Šie J. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, už kurios padarymą J. S. pagrįstai pripažintas kaltu, o ne laikytini sukčiavimo sudėties elementu. Paminėtos kasacinio teismo praktikos kontekste, darytina išvada, jog J. S. pagamintas netikras pasiūlymas dėl buitinės technikos įgijimo ir D. G. pasiūlymo suklastojimas laikytini privataus asmens sukurtais dokumentais, kuriuose esanti išgalvota informacija ir jos panaudojimas lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą sumokėti nuteistajam pinigus už rekuperatorių ir buitinę techniką.
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo civilinius santykius ir tai patvirtina civilinė byla Nr. e2-6209-1090. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2-6209-1090/2023 iš tiesų buvo sprendžiamas civilinio pobūdžio klausimas tarp I. M., E. M. ir J. S., tačiau ne dėl šioje baudžiamojoje byloje J. S. atliktų nusikalstamų veiksmų ? sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, o dėl atliktų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo (2 t., b. l. 32–52, 53). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2023 m. balandžio 5 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 15 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-6209-1090/2023, kuriuo tenkintas ieškinys ir priteista ieškovams I. M. ir E. M. solidariai iš atsakovo J. S. 14 145,41 Eur būsimų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 318,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 74–75; 2 t., b. l. 151–154). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. priėmė papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6209-1090/2023, kuriuo priteisė ieškovams I. M. ir E. M. solidariai iš atsakovo J. S. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 76). Taigi, skunde minimos civilinės bylos aplinkybės nepatvirtina to, jog tarp šalių buvo susiklostę išskirtinai tik civilinio pobūdžio klausimai, nes rekuperatoriaus ir buitinės technikos įsigijimo klausimai šioje byloje nebuvo spręsti.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėjo, jog civiliniai santykiai gali peraugti į BK draudžiamą veiką, už kurią gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, jei sandorio sudarymo metu šalys siekia iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, darantis turto ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės panaudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-222/2020). Sprendžiant klausimą dėl baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo, vienas iš kriterijų taip pat yra tai, ar asmens, kurio teisės pažeistos, galimybės jas atkurti nėra pasunkintos, problematiškos ar net panaikintos; sukčiavimo atveju kaltininkas sukuria tokią situaciją, kurioje teisėtas turto ar turtinės teisės turėtojas susiduria su kliūtimis įgyvendindamas savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-303/2022, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis ir nukentėjusieji buvo sudarę sandorį, kad kaltinamasis tarpininkaus nukentėjusiesiems įsigyjant buitinę techniką naujai įrengiamam namui, todėl šie santykiai, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, turi civilinių teisinių santykių prigimtį, tačiau kaltinamojo panaudota apgaulė, suklastotų dokumentų (elektroninių laiškų su komerciniais pasiūlymais persiuntimas) rodo, kad civiliniai santykiai peraugo į sukčiavimą (BK 182 straipsnis) ir dokumentų klastojimą (BK 300 straipsnis). J. S. panaudota apgaulė suklastojant pasiūlymus įsigyti kaltinime nurodytą buitinę techniką ir juos išsiuntus elektroniniais laiškais nukentėjusiajai I. M. buvo esminė (įtikinimas dėl kainų, nurodymas, kad norimos prekės brangs), nulėmė nukentėjusiųjų I. M. ir E. M. apsisprendimą pervesti nuteistajam pinigus už rekuperatorių bei buitinę techniką, kurių J. S. neplanavo pristatyti.
25. Atsižvelgdama į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šioje byloje laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, keliamų įrodymų tyrimui ir vertinimui, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo.
26. Apeliaciniame skunde prašoma paskirti kitą bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštu ir intensyvia priežiūra, jei aukštesnės instancijos teismas priimtų sprendimą J. S. neišteisinti. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl apeliantui skirta tokios didelės trukmės ir tokios rūšies bausmė bei kodėl net 6 mėnesiams nuspręsta taikyti intensyvią priežiūrą su įpareigojimu mokytis.
27. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus. Apeliantas baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) įvykdymą (2 t., b. l. 70–76), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis veikas padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į veikos padarymo motyvus ir tikslus (siekiant turtinės naudos), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), į tai, kad turtinė žala nebuvo atlyginta, apylinkės teismas J. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, už BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą ? areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu ir apeliantui paskirta subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis J. S. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmė, ir J. S. skirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Apeliantui tiek paskirtos galutinės, tiek už atskiras nusikalstamas veikas arešto bausmės dydis yra tik šiek tiek didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, galimas skirti ir už vieną nusikalstamą veiką, o šiuo atveju nuteistasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Pastebėtina ir tai, jog pirmos instancijos teismas skyrė nuteistajam švelnesnę ? arešto, o ne laisvės atėmimo bausmę, kurios prašė prokurorė. Be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, apeliantui arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams. Apygardos teismo vertinimu, J. S., kaip recidyvistui, šiek tiek didesnės nei vidurkis arešto bausmės paskyrimas, su jos vykdymo atidėjimu, neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skirta arešto bausmė yra neadekvati, neproporcinga ar per griežta. Tačiau pirmosios instancijos teismo paskirta intensyvi priežiūra su įpareigojimu pradėti mokytis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nemotyvuota ir perteklinė, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje svarstant klausimą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo išaiškinta, jog atidedant arešto bausmės vykdymą, kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).
30. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas BK 75 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymą atidėjo 6 (šešiems) mėnesiams nuteistajam paskirdamas intensyvią priežiūrą, paskyrė įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus tuos atvejus, kai nebuvimas namuose yra susijęs su darbu, mokymusi ar gydymusi. Taip pat J. S. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog apeliantas yra įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir įpareigojimas mokytis yra perteklinis, motyvų dėl šio įpareigojimo turinio, kaip ir dėl intensyvios priežiūros taikymo, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi tiek nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tiek nuteistojo asmenybę, taip pat nenustatė tokio įpareigojimo mokytis ir intensyvios priežiūros taikymo būtinybės. Nagrinėjamu atveju J. S. kaltu pripažintas ne dėl smurtinių nusikaltimų padarymo, duomenų, jog jis būtų pažeidęs jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones, nėra. Dėl aptartų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo J. S. taikyti intensyvią priežiūrą.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
31. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 9 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-35666 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 175 Eur už J. S. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
32. Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas pagal nuteistojo skundą, kuris tenkinamas iš dalies, jog nuteistasis šiuo metu nedirbantis ir jam paskirta 15 000 Eur dydžio bauda bei priteistas žalos atlyginimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį ir panaikinti nuteistajam J. S. paskirtą intensyvią priežiūrą, nuteistojo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, gydymusi arba mokymusi bei panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtą įpareigojimą mokytis.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš J. S. nepriteisti.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.