- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-700/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02639-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VILSARMA“, uždarajai akcinei bendrovei „Amazing CILI Invest“, uždarajai akcinei bendrovei „SKAIDETA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės EKSPERTŲ GRUPĖ
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VILSARMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-798/2013 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „VILSARMA“ pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GCW“ bankroto byloje ir pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės EKSPERTŲ GRUPĖ, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GCW“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VILSARMA“, uždarajai akcinei bendrovei „Amazing CILI Invest“, uždarajai akcinei bendrovei „SKAIDETA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3192-585/2011 nutarė iškelti bankroto bylą UAB „GCW“, paskirti UAB „GCW“ bankroto administratoriumi A. L..
2011 m. birželio 16 d. kreditorius UAB „VILSARMA“ pareiškė bankrutuojančiai UAB „GCW“ 1 016 776,41 Lt finansinį reikalavimą, grįsdamas jį 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartimi, su kuriuo bankroto administratorius nesutiko (civilinės bylos Nr. 2-4474-798/2012, l. 154-155).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „GCW“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, administratoriaus ginčijamo UAB „VILSARMA“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti teismo posėdyje.
Kreditorius UAB „VILSARMA“ 2011 m. lapkričio 3 d. paaiškinimuose nurodė, kad kreditoriaus UAB „VILSARMA“ pareikštus finansinius reikalavimus patvirtina UAB „GCW“ pasirašyta 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartis ir šios sutarties 2009 m. birželio 8 d. pakeitimas, kuriais UAB „VILSARMA“ suteikė UAB „GCW“ iki 4 000 000 Lt paskolą. UAB „VILSARMA“ nurodytų sutarčių pagrindu savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, pervedė UAB „GCW“ 48 000 Eur ir 3 225 000 Lt, tuo tarpu UAB „GCW“ suteiktą paskolą grąžino tik iš dalies, likusią 1 016 776,41 Lt paskolos dalį iki šiol negrąžino. Kreditoriaus manymu, bankroto administratorius ginčydamas UAB :VILSARMA“ finansinius reikalavimus siekia užkirsti kelią kreditoriui dalyvauti bankroto administratoriaus šaukiamuose kreditorių susirinkimuose.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi nutarė BUAB „GCW“ bankroto byloje patvirtinti 1 016 776,41 Lt UAB „VILSARMA“ finansinį reikalavimą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodytoje nutartyje nustatė, kad iki kreditoriaus UAB “VILSARMA” reikalavimo nagrinėjimo pirmame teismo posėdyje, įvykusiame 2011 m. rugpjūčio 30 d., Vilniaus apygardos teisme buvo gautas BUAB “GCW” actio Pauliana ieškinys atsakovui UAB „VILSARMA“ dėl 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-6907-431/2011, taip pat 2011 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas BUAB “GCW” kreditoriaus UAB EKSPERTŲ GRUPĖ actio Pauliana ieškinys atsakovams BUAB “GCW” ir UAB “VILSARMA” dėl 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-7229-585/2011 (2-2065-585/2012). Teismas atsižvelgęs į tai, kad civilinėse bylose Nr. 2-268-781/2012 ir Nr. 2-2065-585/2012 pareikštais ieškiniais BUAB „GCW“ ir jos kreditorius UAB EKSPERTŲ GRUPĖ siekia iš dalies paneigti UAB “GCW” bankroto byloje kreditoriaus UAB “VILSARMA” pareikšto reikalavimo dydžio pagrįstumą, kad nurodytos civilinės bylos neišnagrinėtos, konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje klausimą nagrinėjantis teismas žinodamas apie bankrutuojančios įmonės ir jos kreditoriaus pareikštus ir teismo priimtus ieškinius, kuriais ginčijamas nagrinėjamo kreditoriaus reikalavimo dydžio pagrindimas, turėjo išspręsti klausimą dėl civilinių bylų, kuriose pareikštais ieškiniais bankrutuojanti įmonė ir jos kreditorius ginčija sandorius, esančius kreditoriaus reikalavimo dydžio pagrindu, sujungimo su bankroto byla tam, kad tokie bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių reikalavimai būtų nagrinėjami įmonės bankroto byloje (CPK 136 str. 4 d., 143 str.).
Po Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties priėmimo civilinė byla dėl UAB „VILSARMA“ finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „GCW“ bankroto byloje buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui, civilinei bylai suteiktas Nr. 2-4474-798/2012.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Amazing CILI Invest“ ir BUAB „GCW“, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. UAB „Amazing Cili Invest“ ir UAB „GCW“ reikalavimo perleidimo sutartis; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Amazing Cili Invest“ 7 539 516,35 Lt sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „GCW“ perleido 7 139 516,35 Lt reikalavimo teisę į skolininką UAB „SKAIDETA“ reikalavimo įgijėjui UAB „Amazing CILI Invest“, UAB „Amazing CILI Invest“ už įgytą reikalavimą UAB „GCW“ įsipareigojo sumokėti 7 139 516,35 Lt. 2010 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „GCW“ perleido 400 000 Lt reikalavimo teisę į skolininką UAB „SKAIDETA“ reikalavimo įgijėjui UAB „Amazing CILI Invest“, UAB „Amazing CILI Invest“ už įgytą reikalavimą UAB „GCW“ įsipareigojo sumokėti 400 000 Lt. Ieškovo manymu, ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, todėl bankroto administratoriui nepareiškus teismui ieškinio dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, ieškovas, kaip kreditorius, reiškia netiesioginį ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Actio Pauliana pagrindu ir/ar niekiniais, kaip prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Ieškovo manymu sudarytos reikalavimų perleidimo sutartys pažeidžia kreditorių interesus, nes sandorio sudarymo momentu būdama nemoki bei turėdama neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams įmonė nepagrįstai suteikė pirmenybę trečios eilės kreditoriui UAB „Amazing CILI Invest“. Ieškovo manymu, aplinkybė, kad sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeidžiami kitų kreditorių interesai buvo žinoma UAB „GCW“ ir UAB „Amazing CILI Invest“, kadangi sandorius pasirašęs UAB „Amazing CILI Invest“ direktorius buvo UAB „GCW“ valdyboje bei žinojo, kad įmonė turi kitų kreditorių, kuriems prievolių vykdymo terminai yra suėję. Ieškovo teigimu, 2010 m. rugsėjo 14 d. sandorio sudarymo metu galiojo laikinas turto arešto aktas, todėl atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisės perleidimas galiojant laikinam turto areštui yra negalimas, yra pagrindas pripažinti 2010 m. rugsėjo 14 d. sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, 6.145 straipsniu pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais nuo sudarymo momento, šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį, t. y. UAB „Amazing CILI Invest“ turi grąžinti UAB „GCW“ 7 539 516,35 Lt, o UAB „Amazing CILI Invest“ turi grąžinti įmonei sumokėtą sutarties kainą, jeigu ji buvo sumokėta.
Ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. rugsėjo 23 d. ieškinio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-7202-585/2011 (2-1992-585/2012).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „GCW“ atsiliepimu į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ieškinį su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos pirmos ir antros eilės kreditorių teisės, kurie turėjo teisę į pirmesnį reikalavimų patenkinimą, bei kitų trečiųjų asmenų teisės prieš kuriuos buvo suteikta pirmenybė kreditoriui UAB „Amazing CILI Invest“. Atsakovo nuomone, ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai patvirtina šalių nesąžiningumą. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu 68 procentai UAB „GCW“ akcijų priklausė UAB „Amazing CILI Invest“. Atsakovo vertinimu, ginčijami sandoriai sudaryti galiojant laikinam areštui, todėl buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos.
Atsakovas UAB „Amazing CILI Invest“ atsiliepimu į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą sustabdyti iki kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2-6907-431/2011, netenkinus prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas, UAB EKSPERTŲ GRUPĖ direktoriui V. K. paskirti 10 000 Lt baudą, įpareigoti ieškovą pateikti teismui 2011 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su visais priedais. Atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad BUAB „GCW“ neturint galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į UAB „Amazing CILI Invest“, UAB EKSPERTŲ GRUPĖ pareikšto netiesioginio ieškinio patenkinimas yra negalimas. Atsakovo manymu, dėl ieškovo negalimumo pareikšti šioje byloje netiesioginį ieškinį yra nepagrįsta ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo UAB „Amazing CILI Invest“ pinigų suma. Atsakovo vertinimu, ginčijamas sandoris UAB „AINAVA“, kurio teisės tariamai perėmė UAB EKSPERTŲ GRUPĖ, kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, nes sandorio sudarymo metu įmonės balanse buvo apskaityta turto už 730 961 Lt ir šio turto pakaktų atsiskaityti su UAB „AINAVA“ ir visais patvirtintais kreditoriais, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 572 899,32 Lt. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė, kad dėl sudarytų ginčijamų sandorių įmonė tapo nemoki ar jau buvo nemoki ginčijamų sandorių sudarymo metu, kad ginčijamos sutartys buvo nenaudingos UAB „GCW“ ar jos kreditoriams, taip pat neįrodė ginčijamų sandorių nuostolingumo ar akivaizdaus ekonominio nenaudingumo, todėl reiškiamas reikalavimas actio Pauliano pagrindu neatitinka šio instituto tikslų. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės laikinas turto areštas buvo taikytas ne ieškovo, UAB „AINAVA“ ir BUAB „GCW“ reikalavimų užtikrinimui, todėl šių sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti UAB „AINAVA“ interesai.
Šalies argumentai
2012 m. balandžio 18 d. ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ pateikė teismui prašymą dėl atsakovo BUAB „GCW“ procesinės padėties pakeitimo, prašydamas pakeisti BUAB „GCW“ procesinę padėtį iš atsakovo į ieškovo.
2012 m. balandžio 18 d. ieškovai UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ir BUAB „GCW“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pakeista atsakovo BUAB „GCW“ procesinė padėtis iš atsakovo į ieškovą.
Šalies argumentai
2012 m. balandžio 18 d. ieškovai UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ir BUAB „GCW“ pateikė teismui prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-2238-585/2012, Nr. 2-2065-585/2012 ir 2-1992-585/2012 sujungimo.
Ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. rugsėjo 27 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „VILSARMA“ ir BUAB „GCW“, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo perleidimo sutartis bei prievolių įskaitymo sutartį, sudarytas tarp UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „VILSARMA“ 400 000 Lt sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio reikalavimus ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ grindė tais pačiais teisiniais pagrindais ir aplinkybėmis, kurias buvo nurodęs 2011 m. rugsėjo 23 d. ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose civilinėje byloje Nr. 2-7202-585/2011 (2-1992-585/2012).
Ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. rugsėjo 27 d. ieškinio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-7229-585/2011 (2-2065-585/2012).
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „GCW“ atsiliepimu į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ieškinį su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Savo sutikimą su ieškiniu atsakovas BUAB „GCW“ grindė tais pačiais argumentai, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. rugsėjo 23 d. ieškinį.
Atsakovas UAB „VILSARMA“ atsiliepimu į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. rugsėjo 27 d. ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą sustabdyti, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2-6907-431/2011, netenkinus prašymo dėl bylos sustabdymo, ieškovo ieškinį atmesti, įpareigoti atsakovą pateikti teismui 2011 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį su visais priedais. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, kadangi atsakovas UAB „VILSARMA“ neturi jokių neįvykdytų prievolių BUAB „GCW“, taigi BUAB „GCW“ neturi įgyvendintinos teisės UAB „VILSARMA“ atžvilgiu. Atsakovo manymu, dėl ieškovo negalimumo pareikšti šioje byloje netiesioginį ieškinį yra nepagrįsta ieškovo prašoma priteisti iš atsakovo UAB „VILSARMA“ pinigų suma. Atsakovo vertinimu, ginčijamas sandoris UAB „AINAVA“, kurio teisės tariamai perėmė UAB EKSPERTŲ GRUPĖ, kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, nes sandorio sudarymo metu įmonės balanse buvo apskaityta turto už 730 961 Lt ir šio turto pakaktų atsiskaityti su UAB „AINAVA“ ir visais patvirtintais kreditoriais, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 572 899,32 Lt. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė, kad dėl sudarytų ginčijamų sandorių įmonė tapo nemoki ar jau buvo nemoki ginčijamų sandorių sudarymo metu, kad ginčijamos sutartys buvo nenaudingos UAB „GCW“ ar jos kreditoriams, taip pat neįrodė ginčijamų sandorių nuostolingumo ar akivaizdaus ekonominio nenaudingumo, todėl reiškiamas reikalavimas actio Pauliano pagrindu neatitinka šio instituto tikslų. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės laikinas turto areštas buvo taikytas ne ieškovo, UAB „AINAVA“ ir BUAB „GCW“ reikalavimų užtikrinimui, todėl šių sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti UAB „AINAVA“ interesai.
Šalies argumentai
2012 m. balandžio 18 d. ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ pateikė teismui prašymą dėl BUAB „GCW“ procesinės padėties pakeitimo, prašydamas pakeisti BUAB „GCW“ procesinę padėtį iš atsakovo į ieškovo.
2012 m. balandžio 18 d. ieškovai UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ir BUAB „GCW“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pakeista atsakovo BUAB „GCW“ procesinė padėtis iš atsakovo į ieškovą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „SKAIDETA“ ir BUAB „GCW“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „VILSARMA“, prašydamas pripažinti 2010 m. rugsėjo 13 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo UAB „GCW“ ir atsakovo UAB „SKAIDETA“ bei trečiojo asmens UAB „VILSARMA“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją natūra ir UAB „SKAIDETA“ įpareigoti grąžinti 13 160 UAB „Grand Casino World“ akcijų; nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, priteisti iš atsakovo UAB „SKAIDETA“ akcijų vertę pagal įstatus, t. y. 1 316 000 Lt UAB „GCW“ naudai. Ieškinyje nurodė, kad ginčijama akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl akių nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Sandorio sudarymo metu UAB „Grand Casino World“ buvo bankrutuojanti įmonė, po ginčijamo sandorio sudarymo UAB „Grand Casino World“ buvo pripažinta bankrutavusia įmone, už bankrutuojančios įmonės akcijas UAB „SKAIDETA“ įsipareigojo sumokėti UAB „GCW“ 400 000 Lt, o įmonei UAB ‚VILSARMA“ 1 000 000 Lt. Ieškovo teigimu, akcijų pardavėjas ir pirkėjas, bei įmonė, kurios akcijos buvo parduodamos, yra tarpusavyje susijusios – UAB „SKAIDETA“ yra UAB „GCW“ akcininkė, nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. 100 procentų UAB „GCW“ akcijų priklausė UAB „SKAIDETA“, R. S. buvo UAB „GCW“ valdyboje ir „Grand Casino World“ vadovu, juridinių asmenų registro duomenimis UAB „VILSARMA“ laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 29 d. iki 2009 m. liepos 21 d. buvo registruota kaip UAB „Grand Casino World“ akcininkas. Ieškovo manymu, ginčijamo sandorio sudarymo tikslas buvo ne parduoti akcijas ir įsigyti konkrečios įmonės akcijas už tam tikrą pinigų sumą, bet įgyti reikalavimo teisę tam tikrai pinigų sumai, kurią būtų galima perleisti bei vykdyti įskaitymus. Nurodė, kad už bankrutuojančios įmonės akcijas UAB „SKAIDETA“ įsipareigojo sumokėti UAB „GCW“ 400 000 Lt, o įmonei UAB „VILSARMA“ – 1 000 000 Lt, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nesuėjus prievolės įvykdymo terminui UAB „GCW“ perleido įmonei UAB „Amazing CILI Invest“ 400 000 Lt reikalavimo teisę į UAB „SKAIDETA“ bei UAB „VILSARMA“ 400 000 Lt skolą į UAB „Amazing CILI Invest“ atsiradusią iš 2010 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Ieškovo teigimu, 2010 m. rugsėjo 13 d. sandorio sudarymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „GCW“ turto areštas, todėl atsižvelgiant į tai, kad akcijų perleidimas galiojant laikinam turto areštui yra negalimas, yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, 6.145 straipsniu pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento, šalys turi būti grąžintos į pradinę padėtį, t. y. UAB „SKAIDETA“ turi grąžinti UAB „GCW“ perleistas UAB „Grand Casino World“ 13 160 akcijų, o UAB „GCW“ turi grąžinti įmonei UAB „SKAIDETA“ sumokėtą sutarties kainą, jeigu ji buvo sumokėta.
Ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. spalio 7 d. ieškinio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-7368-585/2011 (2-2238-585/2012).
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „GCW“ atsiliepimu į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. spalio 7 d. ieškinį su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad ieškinyje išdėstyti argumentai patvirtina, jog ginčijamas sandoris buvo tariamas. Atsakovo manymu, šalims nebuvo tikslo susitarti dėl bankrutuojančios įmonės akcijų pirkimo, ginčijamo sandorio sudarymo metu nupirktomis akcijomis nebuvo disponuojama, ginčijamą sandorį sudariusios įmonės buvo tarpusavyje susijusios, ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojo lakinas įmonės turto areštas, todėl sudarant ginčijamą sandorį buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos.
Atsakovas UAB „SKAIDETA“ atsiliepimu į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. spalio 7 d. ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti ieškovą pateikti teismui 2011 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su visais priedais. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas UAB „SKAIDETA“ neturi jokių neįvykdytų prievolių BUAB „GCW“, taigi BUAB „GCW“ neturi įgyvendintinos teisės UAB „SKAIDETA“ atžvilgiu bei nėra pagrindo netiesioginio ieškinio pareiškimui. Atsakovo vertinimu, ginčijamas sandoris UAB „AINAVA“, kurio teisės tariamai perėmė UAB EKSPERTŲ GRUPĖ, kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, nes sandorio sudarymo metu įmonės balanse buvo apskaityta turto už 730 961 Lt ir šio turto pakaktų atsiskaityti su UAB „AINAVA“ ir visais patvirtintais kreditoriais, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 572 899,32 Lt. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai savo samprotavimus apie tariamą sandorį grindžia aplinkybėmis, kad ginčijama sutartimi buvo parduotos įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, akcijas, todėl bankrutuojančios įmonės akcijų įkainojimas ieškovui kelia abejones. Atsakovo teigimu, ginčijamos sutarties sudarymo pasėkoje buvo padidintas BUAB „GCW“ mokumas, nes vėlesniais sandoriais iš ginčijamos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties atsiradusios reikalavimo teisės į UAB „SKAIDETA“ buvo perleistos už ne mažesnę kaip 400 000 Lt sumą. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės laikinas turto areštas buvo taikytas ne ieškovo, UAB „AINAVA“ ir BUAB „GCW“ reikalavimų užtikrinimui, todėl šių sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti UAB „AINAVA“ interesai.
Trečiasis asmuo UAB „VILSARMA“ atsiliepimu į ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2011 m. spalio 7 d. ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, UAB EKSPERTŲ GRUPĖ direktoriui V. K. paskirti 10 000 Lt baudą, priteisti iš ieškovo trečiajam asmeniui turėtas bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti ieškovą pateikti teismui 2011 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį su visais priedais. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas UAB „SKAIDETA“ neturi jokių neįvykdytų prievolių BUAB „GCW“, taigi BUAB „GCW“ neturi įgyvendintinos teisės UAB „SKAIDETA“ atžvilgiu bei nėra pagrindo netiesioginio ieškinio pareiškimui. Trečiojo asmens vertinimu, ginčijamas sandoris UAB „AINAVA“, kurio teisės tariamai perėmė UAB EKSPERTŲ GRUPĖ, kaip kreditoriaus teisių nepažeidė, nes sandorio sudarymo metu įmonės balanse buvo apskaityta turto už 730 961 Lt ir šio turto pakaktų atsiskaityti su UAB „AINAVA“ ir visais patvirtintais kreditoriais, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 572 899,32 Lt. Trečiojo asmens manymu, ieškovas nepagrįstai savo samprotavimus apie tariamą sandorį grindžia aplinkybėmis, kad ginčijama sutartimi buvo parduotos įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, akcijas, todėl bankrutuojančios įmonės akcijų įkainojimas ieškovui kelia abejones. Trečiojo asmens teigimu, ginčijamos sutarties sudarymo pasėkoje buvo padidintas BUAB „GCW“ mokumas, nes vėlesniais sandoriais iš ginčijamos akcijų pirkimo – pardavimo sutarties atsiradusios reikalavimo teisės į UAB „SKAIDETA“ buvo perleistos už ne mažesnę kaip 400 000 Lt sumą. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu įmonės laikinas turto areštas buvo taikytas ne ieškovo, UAB „AINAVA“ ir BUAB „GCW“ reikalavimų užtikrinimui, todėl šių sandorių sudarymo metu nebuvo pažeisti UAB „AINAVA“ interesai.
Šalies argumentai
2012 m. kovo 2 d. ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ pateikė teismui prašymą dėl UAB „GCW“ procesinės padėties pakeitimo, prašydamas pakeisti BUAB „GCW“ procesinę padėtį iš atsakovo į ieškovo.
Ieškovas BUAB „GCW“ 2012 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris buvo 2012 m. rugsėjo 12 d. buvo tikslinamas, atsakovui UAB „VILSARMA“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Amazing CILI Invest“, prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ reikalavimo perleidimo sutartis, 2010 m. balandžio 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ prievolių įskaitymo sutartis; taikyti restituciją įpareigojant atsakovą UAB „VILSARMA“ sumokėti ieškovui UAB „GCW“ 9 827 054,66 Lt ekvivalentą pinigais; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; išreikalauti iš UAB „VILSARMA“ informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus apie tai, ar prieš 2010 m. sausio 5 d., 2010 m. rugsėjo 15 d., 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „GCW“ buvo skolinga UAB „VILSARMA“, jei taip, tai kiek ir kokiu pagrindu, ar pagal 2010 m. sausio 5 d. UAB „VILSARMA“ atsiskaitė su UAB „GCW“, jeigu taip, kokia forma ir kada, ar UAB „Amazing CILI invest“ atsiskaiė su UAB „VILSARMA“, jei taip, tai kaip, kokia forma ir kada, taip pat informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus apie 2003 m. kovo 31 d. T. K. ir UAB „GRAND CASINO IINTERNATIONAL“ sudarytą paskolos sutartį. Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad bankroto administratoriaus nuomone sudaryti sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl siekdamas apginti visų UAB „GCW“ kreditorių teises ieškovas reiškia ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.66 ir 1.80 straipsniuose numatytais pagrindais. Ieškovo manymu, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais Actio Pauliana pagrindu, kadangi būdama nemoki UAB „GCW“ ginčijamais sandoriais perleisdama reikalavimo teisę atsakovui, be to, sutardama dėl priešpriešinių prievolių įskaitymo UAB „GCW“ suteikė atsakovui pirmenybę prieš kitus kreditorius. Ieškovo nuomone, ginčijamų sandorių šalys sudaryti neprivalėjo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.67 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu V. T. buvo UAB „VILSARMA“ vadovas bei praktiškai tuo pat metu jis buvo UAB „GCW“ valdybos nariu. Ieškovo teigimu, 2010 m. rugsėjo 15 d. sandorio sudarymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „GCW“ turto areštas, todėl atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo nurodytą sandorį negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Ieškovo BUAB „GCW“ 2012 m. gegužės 16 d. ieškinio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. 2-4739-656/2012.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „VILSARMA“ atsiliepimu į ieškovo BUAB „GCW“ 2012 m. gegužės 16 d. ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prieš sudarydama 2010 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sandorį UAB „GCW“ buvo moki, faktiškai atsisakė savo reikalavimo teisės į 7 139 516,35 Lt dydžio sumą mainais į tai, kad jai tokios pat sumos nereikėtų mokėti savo kreditoriui UAB „VILSARMA“, todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, o tai atitiko kitų kreditorių interesus. Atsakovo teigimu, reikalavimo teisė buvo perleista už rinkos vertę, todėl reikalavimo teisės perleidimas nei sumažino, nei padidino UAB „GCW“ turto, tačiau prievolė sumokėti šią sumą UAB „GCW“ perkelta finansiškai patikimam kontrahentui, todėl šios sumos gavimo rizika buvo gerokai sumažinta. Atsakovo manymu, sudarydama 2010 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sandorį UAB „GCW“ nesuteikė pirmenybės kreditoriui UAB „VILSARMA“ prieš kitus kreditorius, kadangi sandorio sudarymo metu vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė, kad UAB „GCW“ neprivalėjo sudaryti ginčijamos 2010 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kad UAB ‚GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarydamos ginčijamą atlygintinį dvišalį sandorį buvo nesąžiningos, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis kreditorių interesus. Atsakovo vertinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodo CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatytos nesąžiningumo prezumpcijos, kadangi nei UAB „GCW“, nei UAB „VILSARMA“ neturi viena kitos akcijų ir nekontroliuoja viena kita. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu turto areštų registre buvo įregistruotas laikinas UAB „GCW“ turto areštas, yra formalus, todėl šiuo pagrindu ginčijami sandoriai negali būti pripažinti niekiniais. Atsakovo manymu, ieškovas neįrodė, kad UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarydamos ginčijamas 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartį, pažeidė kitų UAB „GCW“ kreditorių teises, taip pat, kad UAB „GCW“ neprivalėjo sudaryti nurodytus ginčijamus sandorius. Pažymėjo, kad UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ tarpusavio atsiskaitymus vykdė minėtų prievolių įskaitymo sutarčių pagrindu įskaitymo būdu, todėl restitucijos taikymo atveju UAB „GCW“ skola UAB „VILSARMA“ padidėtų 7 539 516 Lt, o UAB „GCW“ įgytų to paties dydžio reikalavimo teisę į UAB „Amazing CILI Invest“, kadangi ši įmonė nėra atsiskaičiusi su UAB „VILSARMA“.
Šalies argumentai
2012 m. spalio 12 d. atsakovas UAB „VILSARMA“ ir trečiasis asmuo UAB „Amazing CILI Invest“ pateikė teismui prašymą dėl nagrinėjamos civilinės bylos prijungimo prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4474-798/2012.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas Nr. 2-1992-585/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02639-2011-9), Nr. 2-2065-585/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02663-2011-6), Nr. 2-2238-585/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02785-2011-1) prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-4474-798/2012 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-03424-2010-1), ir perduoti nagrinėti teisėjui.
Šalies argumentai
2012 m. rugsėjo 20 d. ieškovai UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ir BUAB „GCW“ pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovams UAB „VILSARMA“ ir UAB „Amazing CILI Invest“, prašydami pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ reikalavimo perleidimo sutartis, 2010 m. balandžio 6 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ prievolių įskaitymo sutartis; taikyti vienašalę restituciją grąžinant BUAB „GCW“ reikalavimo teises į UAB „Amazing CILI Invest“ bendrai 9 827 054,66 Lt sumai; priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinį grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kuriuos buvo pateikę ankstesniuose savo procesiniuose dokumentuose.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „VILSARMA“ ir UAB „GCW“ atsiliepimu į ieškovų UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ir BUAB „GCW“ 2012 m. rugsėjo 20 d. patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad prieš sudarydama 2010 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sandorį UAB „GCW“ buvo moki, faktiškai atsisakė savo reikalavimo teisės į 7 139 516,35 Lt dydžio sumą mainais į tai, kad jai tokios pat sumos nereikėtų mokėti savo kreditoriui UAB „VILSARMA“, todėl ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, o tai atitiko kitų kreditorių interesus. Atsakovų teigimu, reikalavimo teisė buvo perleista už rinkos vertę, todėl reikalavimo teisės perleidimas nei sumažino, nei padidino UAB „GCW“ turto, tačiau prievolė sumokėti šią sumą UAB „GCW“ perkelta finansiškai patikimam kontrahentui, todėl šios sumos gavimo rizika buvo gerokai sumažinta. Atsakovų manymu, sudarydama 2010 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sandorį UAB „GCW“ nesuteikė pirmenybės kreditoriui UAB „VILSARMA“ prieš kitus kreditorius, kadangi sandorio sudarymo metu vykdė atsiskaitymus ir su kitais kreditoriais. Atsakovų manymu, ieškovas neįrodė, kad UAB „GCW“ neprivalėjo sudaryti ginčijamos 2010 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sutarties, kad UAB ‚GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarydamos ginčijamą atlygintinį dvišalį sandorį buvo nesąžiningos, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeis kreditorių interesus. Atsakovų vertinimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodo CK 6.67 straipsnio 7 punkte numatytos nesąžiningumo prezumpcijos, kadangi nei UAB „GCW“, nei UAB „VILSARMA“ neturi viena kitos akcijų ir nekontroliuoja viena kita. Nurodė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu turto areštų registre buvo įregistruotas laikinas UAB „GCW“ turto areštas, yra formalus, todėl šiuo pagrindu ginčijami sandoriai negali būti pripažinti niekiniais. Atsakovų manymu, ieškovas neįrodė, kad UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarydamos ginčijamas 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartį, pažeidė kitų UAB „GCW“ kreditorių teises, taip pat, kad UAB „GCW“ neprivalėjo sudaryti nurodytus ginčijamus sandorius. Pažymėjo, kad UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ tarpusavio atsiskaitymus vykdė minėtų prievolių įskaitymo sutarčių pagrindu įskaitymo būdu, todėl restitucijos taikymo atveju UAB „GCW“ skola UAB „VILSARMA“ padidėtų 7 539 516 Lt, o UAB „GCW“ įgytų to paties dydžio reikalavimo teisę į UAB „Amazing CILI Invest“, kadangi ši įmonė nėra atsiskaičiusi su UAB „VILSARMA“.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. nutartimi nutarė sujungti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas: civilinę bylą Nr. 2-4739-656/2012 prijungti prie civilinės bylos Nr. 2-4474-798/2012 ir perduoti nagrinėti teisėjui.
2013 m. sausio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB EKSPERTŲ GRUPĖ perleido R. A. 89 471,66 Lt dydžio reikalavimo teisę į BUAB „GCW“.
Šalies argumentai
2013 m. birželio 6 d. ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ pateikė teismui prašymą dėl procesinės šalies pakeitimo, prašydamas pakeisti ieškovą UAB EKSPERTŲ GRUPĖ jo procesinių teisių perėmėju R. A..
2013 m. birželio 13 d. ieškovo UAB EKSPERTŲ GRUPĖ teisių perėmėjas R. A. pateikė teismui pareiškimą dėl UAB EKSPERTŲ GRUPĖ ieškinio atsisakymo, prašydamas pakeisti netinkamą ieškovą UAB EKSPERTŲ GRUPĖ tinkamu ieškovu R. A., civilinę bylą pagal UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2012 m. rugsėjo 18 d. patikslintą ieškinį, visus kitus byloje pareikštus ir nagrinėjamus ieškinius, nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu nusprendė ieškovo BUAB „GCW“ ieškinį tenkinti visiškai; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 5 d. UAB„ GCW“ reikalavimo perleidimo sutartį, kurią sudarė ieškovas BUAB„GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. balandžio 6 d. UAB „GCW“ prievolių įskaitymo sutartį, kurią sudarė ieškovas BUAB „GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „GCW" reikalavimo perleidimo sutartį, kurią sudarė ieškovas BUAB „GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „GCW“ prievolių įskaitymo sutartį, kurią sudarė ieškovas BUAB „GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; taikyti restituciją ir priteisti BUAB„GCW“ tiesiogiai iš atsakovo UAB „VILSARMA“ 9 827 054,66 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 9 827 054,66 Lt sumą nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; netvirtinti UAB „VILSARMA“ kreditorinio reikalavimo 1 016 776,41 Lt sumai; priteisti valstybei iš atsakovo UAB „VILSARMA“ 43 170 Lt žyminio mokesčio bei 64,09 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; civilinėje byloje Nr. 2-1119-798/2013 esamą ieškovą UAB EKSPERTŲ GRUPĖ pakeisti tinkamu ieškovu - R. A. ir civilinę bylą dalyje pagal UAB EKSPERTŲ GRUPĖ (teisių perėmėjas R. A.) 2012 m. rugsėjo 18 d. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „VILSARMA“ ir UAB „Amazing CILI Invest“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nutraukti.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovas UAB EKSPERTŲ GRUPĖ 2012 m. rugsėjo 18 d. patikslintu ieškiniu ir ieškovas BUAB „GCW“ 2012 m. rugsėjo 12 d. patikslintu ieškiniu teismo prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. sausio 5 d. UAB „GCW“ reikalavimo perleidimo sutartį, kurią sudarė ieškovas bankrutuojanti UAB„GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; 2010 m. balandžio 6 d. UAB „GCW“ prievolių įskaitymo sutartį, kurią sudarė ieškovas bankrutuojanti UAB „GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; 2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „GCW“ reikalavimo perleidimo sutartį, kurią sudarė ieškovas bankrutuojanti UAB „GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; 2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „GCW“ prievolių įskaitymo sutartį, kurią sudarė ieškovas bankrutuojanti UAB „GCW“ ir atsakovas UAB „VILSARMA“; taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti UAB „GCW“ reikalavimo teisę į UAB „Amazing CILI Invest“ bendrai 9 827 054,66 Lt sumai; priteisti iš atsakovo UAB „VILSARMA“ 9 827 054,66 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Taip pat teismas nustatė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl UAB „VILSARMA“ kreditorinio reikalavimo BUAB „GCW“ bankroto byloje patvirtinimo.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad R. A. Vilniaus apygardos teismui 2013 m. birželio 13 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje, sprendė, kad civilinė byla dalyje pagal UAB EKSPERTŲ GRUPĖ (teisių perėmėjas R. A.) 2012 m. rugsėjo 18 d. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „VILSARMA“, UAB „Amazing CILI Invest“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, nutraukiama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, sprendė, kad byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti ieškovo UAB „GCW“ ir atsakovo UAB „VILSARMA“ sudarytus 2010 m. sausio 5 d. ir 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sandorius negaliojančius CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes egzistuoja visos sąlygos, kurioms esant sandoriai turi būti pripažinti negaliojantys.
Teismas sprendė, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kadangi BUAB „GCW“ administratorius turi teisę ginčyti sandorius, remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktu.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo, kad atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu neneigė ir neginčijo, kad BUAB „GCW“ ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo kitų kreditorių, su kuriais atsiskaitymo terminas buvo suėjęs ir su jais nebuvo atsiskaityta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad sudarant ginčijamus sandorius bendrovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę UAB „VILSARMA“ prieš kitus kreditorius.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sandoriai buvo sudarinėjami siekiant tarpusavio sąskaitas suvesti atliekant prievolių įvykdymo užskaitymą, kad tokiu būdu bendrovė BUAB „GCW“ nerealizavo savo turimos reikalavimo teisės į UAB „Amazing CILI Invest“, šią teisę perleido atsakovui ir suvesdama sąskaitą su pastaruoju atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, sprendė, jog taip buvo pažeistos kitų UAB „GCW“ kreditorių teisės, kadangi turima reikalavimo teisė nebuvo realizuojama, o perleista tam subjektui, kuris turėjo tikrą ar tariamą reikalavimo teisę į UAB „GCW“ ir šalys atliko įskaitymą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis nuo 2009 m. pablogėjo - BUAB „GCW“ 2010 m. turėjo ilgalaikio turto už 564 308,00 Lt, kai 2009 m. turėjo l8 521 537 Lt, trumpalaikio turto 2010 m. - 166 653 Lt, 2009 m. - 1 941 631 Lt, viso turto 2010 m.- 730 961 Lt, kad nuo 2009 m. įmonės turtas sumažėjo nuo 20 463 168 Lt iki 730 961 Lt, kad įmonė per 2010 m. metus patyrė 9 091 198 Lt nuostolių, padarė išvadą, kad įmonės finansinė padėtis nuo 2009 m. iki bankroto bylos iškėlimo blogėjo ir prastėjo.
Teismas nustatė, kad sudėtingą įmonės finansinę padėtį liudija ir tai, kad 2010 m. kovo 23 d. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jau buvo priėmusi sprendimą išieškoti iš BUAB „GCW“ 32 180,66 Lt įsiskolinimą.
Teismas sprendė, kad tai, jog 2010 m. sausio 29 d., 2010 m. vasario 1 d. turto ir atsargų pirkimo - pardavimo sutartimis UAB „GCW“ pardavė iš esmės visą turtą naudojamą savo veikloje patvirtina, kad BUAB „GCW“ jau 2010 m. sausio mėnesį buvo nemoki ir nesistengė pagerinti savo finansinės padėties.
Teismas pažymėjo, kad 2011 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismas paskelbęs UAB „GCW“ bankrotą, konstatavo BUAB „GCW“ nemokumą 2010 m. rugsėjo 14 dienai, t. y. nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui momento, todėl ginčijamų sandorių 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. sudarymo dieną BUAB „GCW“ nemokumas jau yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartyje dėl bankroto iškėlimo.
Teismas, įvertinęs tai, kad per 2010 metus kitiems asmenims UAB „GCW“ viso yra išmokėjusi bendroje sumoje tik 652 923 Lt, kai tuo tarpu su UAB „VILSARMA“ per tuos metus atsiskaičiusi beveik 10 000 000 Lt sumai, kad sąskaitų išrašuose nėra duomenų, kad 2010 m. kovo - balandžio mėnesiais, rugsėjo mėnesį BUAB „GCW“ atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, konstatavo, kad ginčijamais sandoriais atsakovui UAB „VILSARMA“ buvo suteikta pirmenybė atsiskaityti prieš kitus kreditorius ir tokiu būdu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.
Byloje esamų įrodymų pagrindu teismas konstatavo, kad ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamas sutartis.
Teismas sprendė, kad ieškovas byloje įrodė, o atsakovas nepaneigė, kad sudarydamos ginčijamus sandorius šalys buvo nesąžiningos. Teismas konstatavo, kad nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog UAB „VILSARMA“ vardu sandorius sudarinėjęs V. T. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. buvo ir UAB „GCW“ valdybos nariu, taigi bendrovės finansinę padėtį neabejotinai gerai žinojo, žinojo, kad UAB „GCW“ yra nemoki, kad turi daug kreditorių, su kuriais nėra atsiskaičiusi ir suprato, kad tokiu sandoriu pablogins šių kreditorių būklę, taip pat aplinkybės, kad bendrovės buvo susijusios, nes UAB „GCW“ 81 proc. akcijų po atskyrimo priklausė UAB „Vilsarmos investicija“, kad buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai, kurių įvykdymo terminas nebuvo suėjęs.
Atsiliepimas
Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl senaties termino taikymo ginčijant 2010 m. balandžio 6 d. sutartį, kadangi apie ginčijamą 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutartį ieškovas sužinojo tik gavęs UAB „VILSARMA“ atsiliepimą į ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus padarė išvadą, kad galiojant laikinam turto arešto aktui, BUAB „GCW“ 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 16 d. atlikti sandoriai - reikalavimo teisės perleidimas ir priešpriešinės prievolės įskaitymas nebuvo galimas, todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais ir CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Teismas, spręsdamas restitucijos klausimą, padarė išvadą, jog tam, kad restitucija natūra nesukeltų nepatogumų ne tik ginčo šalims bet UAB „Amazing CILI Invest“, t. y. piniginės lėšos būtų pervedamos iš UAB „VILSARMA“ į UAB „Amazing CILI Invest“, o po to iš UAB „Amazing CILI Invest“ į UAB „GCW“, tikslinga reikalaujamą sumą priteisti iš karto tiesiogiai iš atsakovo UAB „VILSARMA“ ieškovui BUAB „GCW“, pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais iš atsakovo UAB „VILSARMA“ ieškovui UAB „GCW“ priteisti 9 827 054,66 Lt ekvivalentas pinigais, šį turtą (pinigus) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojant atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, konstatavo, kad byloje esantys įrodymai, paties atsakovo pateikti aiškinimai dėl UAB „GCW“ paskolos likučio yra nenuoseklūs, trūksta pirminių apskaitos dokumentų, kad objektyviai nustatyti UAB „VILSARMA“ kreditorinio reikalavimo dydį, todėl UAB „VILSARMA“ kreditorinis reikalavimas netvirtinamas, kadangi yra nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.2 d.).
Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinas į valstybės biudžetą 43 170,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 96 str.).
Teismas sprendė, kad patenkinus ieškinį 64,09 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „VILSARMA“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1119-798/2013 ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas netyrus byloje esančių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, pasiremiant vien ieškovo baigiamąja kalba, kas sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu;
2) Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl UAB „VILSARMA“ finansinio reikalavimo netvirtinimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra galimybės objektyviai ir neginčytinai nustatyti UAB „VILSARMA“ finansinio reikalavimo dydžio, padaryta netinkamai šalims paskirsčius įrodinėjimo pareigą, neteisingai įvertinus atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius paskolos suteikimą;
3) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.126 straipsnio 2 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį, 6.66 straipsnio 3 dalį netaikydamas ieškinio senaties ieškinio reikalavimui dėl 2010 m. balandžio 6 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarytos prievolių įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi ieškovas buvo praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui. Apelianto manymu, ieškovas apie nurodytą ginčijamą sandorį sužinojo 2011 m. gegužės 18 d. ir 2011 m. liepos 21 d., ką patvirtino patikslintame ieškinyje, todėl nurodytam reikalavimui turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas;
4) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieškinį bei įskaitymą skolininko nemokumo atveju;
Žemesnės instancijos teismas
5) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius finansinius UAB GCW“ dokumentus bei nepagrįstai sprendė, kad UAB „GCW“ sudarydamas 2010 m. sausio 5 d. reikalavimo perleidimo sandorį bei 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutartį, buvo nemoki. Apelianto manymu, nurodytų ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „GCW“ buvo moki, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, todėl nesuteikė pirmenybės kreditoriui UAB „VILSARMA“ prieš kitus kreditorius. Be to, apelianto teigimu, UAB „GCW“ nemokumas sudarant 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį bei 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartį nėra priežastis pripažinti sandorius negaliojančiais, nes įstatymas leidžia kreditoriui įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus skolininkui esant nemokiam, netgi tuo atveju, kai reikalavimų terminas nėra suėjęs;
6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamas sutartis. Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, kad vienarūšių priešpriešinių prievolių įskaitymui pakanka vienos iš šalių valios, darytina išvada, jog UAB ‚GCW“ neturėjo teisinių galimybių nepripažinti UAB „VILSARMA“ atlikto prievolių įskaitymo;
7) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius;
8) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Apelianto manymu, ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojęs UAB „GCW“ turto areštas neapėmė skolininko turtinių teisių arešto, todėl turimomis turtinėmis teisėmis UAB „GCW“ galėjo laisvai disponuoti, be to, BUAB „GCW“ atžvilgiu taikytas laikinas turto areštas ginčo atveju negali būti aiškinamas kaip sudarytų sandorių negaliojimo pagrindas;
9) Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas bei skundžiamu sprendimu priteikė restituciją visiškai neteisėtu būdu, pažeidžiant atsakovo UAB „VILSARMA“ interesus. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma dvišalė restitucija natūra. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažindamas negaliojančiais ginčijamus sandorius, privalėjo patvirtinti UAB „VILSARMA“ kreditorinį reikalavimą 10 880 086,36 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Amazing CILI Invest“ ir UAB „SKAIDETA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutiko, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kreditoriaus UAB „VILSARMA“ finansinis reikalavimas atmestas nepagrįstai, ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais nesant visų būtinų actio Pauliana sąlygų, restitucija pritaikyta netinkamai.
Ieškovas BUAB „GCW“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas esmines faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, skundžiamame sprendime išdėstė išsamius motyvus ir argumentus kodėl ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, pasisakė dėl byloje esančių rašytinių įrodymų ir jų įrodomosios reikšmės, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti UAB „VILSARMA“ kreditorinį reikalavimą BUAB „GCW“ bankroto byloje, taip pat pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl senaties termino taikymo ginčijamam 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sandoriui bei sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčijami įskaitymai buvo atlikti galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, teisingai ir pagrįstai sprendė, jog buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, kas sudarė pagrindą pripažinti negaliojančiais 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartį negaliojančiais CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu. Ieškovo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė restituciją.Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teisme paaiškėtų, kad UAB „Amazing CILI Invest“ pagal ginčijamus sandorius nėra atsiskaičiusi su UAB „VILSARMA“, turėtų būti keistinas pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas priteisiant iš UAB „Amazing CILI Invest“ nesumokėtą sumą UAB „VILSARMA“ pagal pripažintus negaliojančiais sandorius. Ieškovo manymu, tai, kad skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nepasisakė, kad panaikinus įskaitymus UAB „VILSARMA“ grįžo teisė reikalauti UAB „GCW“ įskaitytas sumas, nėra pagrindas konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą, neteisėtumą bei naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimas keistinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „VILSARMA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1119-798/2013 sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje, taip pat dėl restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo pripažinus negaliojančiais ir niekiniais ginčijamus sandorius, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantas UAB „VILSARMA“ apeliaciniu skundu bei atsakovai UAB „SKAIDETA“ ir UAB „Amazing CILI Invest“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymus motyvavo tuo, kad nagrinėjama byla dėl didelės apimties, sudėtingumo, sprendžiamų klausimų ypatingo pobūdžio turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tokiu būdu užtikrinant viešą, teisingą ir nešališką teismo procesą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ir atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka motyvai nesudaro pagrindo teigti, kad šioje byloje egzistuoja išimtinis ar ypatingas (kraštutinis) atvejis, lemiantis būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso būdu. Bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės pagrįstos pateiktais įrodymais, byloje dalyvaujantys asmenys procesiniuose dokumentuose išdėstė savo motyvuotus ir išsamius argumentus, todėl atsižvelgiant į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų pagal apeliacinius skundus nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, taip pat įvertinus šios konkrečios bylos aplinkybes, pateiktų procesinių dokumentų turinį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla išspręsta teisingai.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „GCW“ ir UAB „Amazing CILI Invest“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „GCW“ perleido UAB „Amazing CILI Invest“ 7 139 516,35 Lt kreditorinį reikalavimą į skolininką UAB „SKAIDETA“, o UAB „Amazing CILI Invest“ įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėti UAB „GCW“ už perleistą kreditorinį reikalavimą sumą, sudarančią 7 139 516,35 Lt (Sutarties 1, 5 punktai, civilinės bylos Nr. 2-1992-585/2012 l. 12). 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „GCW“ ir UAB ‚“KAIDETA“ sudarė prievolių įskaitymo sutartį, kuria atsižvelgdamos į tai, kad 2009 m. gruodžio 31 dienai UAB „SKAIDETA“ skolinga UAB „GCW“ 7 200 000 Lt, o UAB „GCW“ skolinga UAB „SKAIDETA“ 60 483,65 Lt, susitarė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 60 483,65 Lt sumoje pasibaigti įskaitymu (Sutarties 1, 2 punktai, civilinės bylos Nr. 2-1992-585/2012 l. 11).
2010 m. sausio 5 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „GCW“ perleido UAB „VILSARMA“ 7 139 516,35 Lt kreditorinį reikalavimą į skolininką UAB „Amazing CILI Invest“, o UAB „VILSARMA“ įsipareigojo iki 2011 m. sausio 5 d. sumokėti UAB „GCW“ už perleistą kreditorinį reikalavimą sumą, sudarančią 7 139 516,35 Lt (Sutarties 1, 5 punktai, civilinės bylos Nr. 2-4739-656/2012 l. 17). Tiesioginio atsiskaitymo pagal šią sutartį tarp šalių nebuvo, kadangi 2010 m. balandžio 6 d. šalys pasirašė prievolių įskaitymo sutartį, kuria atsižvelgdamos į tai, kad 2010 m. balandžio 6 dienai UAB „VILSARMA“ buvo skolinga UAB „GCW“ 9 427 054,66 Lt, o UAB „GCW“ skolinga UAB „VILSARMA“ 10 880 086,36 Lt, susitarė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 9 427 054,66 Lt sumoje pasibaigti įskaitymu (Sutarties 1, 2 punktai, civilinės bylos Nr. 2-1119-778/2013 l. 37). Po 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutarties pasirašymo UAB „GCW“ patvirtino, kad liko skolinga UAB „VILSARMA“ 1 453 031,70 Lt (civilinės bylos Nr.2-1119-798/2013 l. 37).
2010 m. rugsėjo 13 d. UAB „VILSARMA“ ir UAB „SKAIDETA“ sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „VILSARMA“ įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis perleisti parduodamas UAB „Grand Casino World“ akcijas UAB „SKAIDETA“, o UAB ‚SKAIDETA“ įsipareigojo priimti parduodamas akcijas ir sumokėti UAB „VILSARMA“ jų sutartyje nustatytą 1 400 000 Lt pirkimo kainą (civilinės bylos Nr. 2-2238-585/2012 l. 10 – 15).
2010 m. rugsėjo 15 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „GCW“ perleido UAB „VILSARMA“ 400 000 Lt kreditorinį reikalavimą į skolininką UAB „Amazing CILI Invest“, o UAB „VILSARMA“ įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėti UAB „GCW“ už perleistą kreditorinį reikalavimą sumą, sudarančią 400 000 Lt (Sutarties 1, 5 punktai, civilinės bylos Nr. 2-2065-585/2012 l. 10).
Tiesioginio atsiskaitymo pagal šią sutartį tarp šalių nebuvo, kadangi 2010 m. rugsėjo 16 d. šalys pasirašė prievolių įskaitymo sutartį, kuria atsižvelgdamos į tai, kad 2010 m. rugsėjo 16 dienai UAB „VILSARMA“ skolinga UAB „GCW“ 400 000 Lt pagal 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo į UAB „Amazing CILI Invest“ perleidimo sutartį, o UAB „GCW“ skolinga UAB „VILSARMA“ 1 435 384,66 Lt, susitarė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 400 000 Lt sumoje pasibaigti įskaitymu (Sutarties 1, 2 punktai, civilinės bylos Nr. 2-2065-585/2012 l. 11).
2010 m. rugsėjo 16 d. UAB „GCW“ ir UAB „VILSARMA“ sudarė prievolių įskaitymo sutartį, kuria atsižvelgdamos į tai, kad 2010 m. rugsėjo 16 dienai UAB „VILSARMA“ skolinga UAB „GCW“ 400 000 Lt, o UAB „GCW“ skolinga UAB „VILSARMA“ 1 435 384,66 Lt, susitarė vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 400 000 Lt sumoje pasibaigti įskaitymu (Sutarties 1, 2 punktai, civilinės bylos Nr. 2-4739-656/2012 t. 2, b. l. 34). Po šios sutarties pasirašymo UAB „GCW“ patvirtino, kad liko skolinga UAB „VILSARMA“ 1 035 384,66 Lt sumą, kurią įsipareigojo sumokėti iki 2011 m. balandžio 6 d. (civilinės bylos Nr.2-4739-656/2012 l. 28).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3192-585/2011 nutarė iškelti bankroto bylą UAB „GCW“, paskirti UAB „GCW“ bankroto administratoriumi A. L..
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindais ir dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, kreditorinio reikalavimo patvirtinimo įmonės bankroto byloje.
Dėl CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų
CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl ginčijamus sandorius yra pagrindas pripažinti negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, jų atsakovas neprivalėjo sudaryti, sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė restitucijos klausimą.
Dėl bankroto administratoriaus reikalavimo teisės
Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Nemokios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus – įmonės turto perleidimas atsakovui pirmenybės teise, nepaisant įsiskolinimų kitiems kreditoriams už suteiktas paslaugas bei žaliavas, t. y. apribojant savo pačios galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Toks sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams, todėl gali būti pripažintas negaliojančiu ir pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 6.66 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju BUAB „GCW“ ir jos kreditorių interesus gina Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartimi paskirtas bankroto administratorius A. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, BUAB „GCW“ bankroto administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę, kurios pagrindu gindamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesus per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo turi teisę pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius, sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Dėl CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąvokos „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ kasacinis teismas išaiškino, kad ši formuluotė reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, vadovaujantis paminėta teismų praktika, būtina nustatyti faktinę įmonės turtinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu ir įmonės mokumo pasikeitimą dėl ginčijamo sandorio, t. y. ar dėl ginčijamo sandorio sumažėjo (nebeliko) realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais.
Byloje nustatyta, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. rugsėjo 16 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „GCW“ turėjo 130 735,75 Lt įsiskolinimą valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis UAB ‚GCW“ nurodytu laikotarpiu turėjo 5 010,04 Lt dydžio įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. UAB ‚GCW“ bankroto administratoriaus pažymos apie UAB „GCW“ turto ir įsipareigojimų pokytį prieš ir po ginčijamų sandorių sudarymo, nustatyta, kad iki 2010 m. sausio 5 d. ginčijamo sandorio sudarymo 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „GCW“ buvo apskaičiusi turto už 20 463 168,87 Lt, įmonės įsipareigojimai buvo 12 823 717,31 Lt, tuo tarpu po paskutinio ginčijamo 2010 m. rugsėjo 16 d. sandorio sudarymo 2010 m. rugpjūčio 30 d. UAB „GCW“ apskaitė turto už 993 405,50 Lt, įmonės įsipareigojimai buvo – 2 614 412,65 Lt.
Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes sprendžia, kad UAB „GCW“ finansinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo sunki, sudarius ginčijamus sandorius įmonės veikla dar labiau pablogėjo, ko pasėkoje įmonei buvo iškelta bankroto byla. Padarytą išvadą patvirtina po ginčijamų sandorių sudarymo priimta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis, kuria UAB „GCW“ dėl nemokumo iškelta bankroto byla. Ginčijamais reikalavimų perleidimo ir priešpriešinių prievolių įskaitymo sandoriais buvo sumažinti UAB „GCW“ įsipareigojimai UAB „VILSARMA“, užuot realizavus turimą reikalavimo teisę į UAB ‚Amazing CILI Invest“ gavus pajamų atsiskaityta su kitais kreditoriais, turima reikalavimo teisė nebuvo realizuojama, tokiu būdu suteikiant pirmenybę UAB „VILSARMA“ prieš kitus kreditorius bei pažeidžiant kitų kreditorių interesus bei pabloginant įmonės finansinę padėtį.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad sudarius ginčijamus sandorius įmonės mokumas nepasikeitė. Bylos duomenimis nustatyta, kad po ginčijamų sandorių sudarymo įmonės kreditorinių įsipareigojimų ir turimo turto santykis ženkliai pasikeitė įmonės nenaudai, ko pasėkoje po trijų mėnesių nuo paskutinio ginčijamo sandorio sudarymo buvo pateiktas pareiškimas teismui dėl UAB „GCW“ bankroto bylos iškėlimo.
Dėl ieškinio senaties termino
Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paprašė teismo taikyti ieškinio senatį ginčijamam 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sandoriui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie ginčijamą 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutartį ieškovas sužinojo gavęs UAB „VILSARMA“ atsiliepimą į ieškinį, todėl šiam reikalavimui ieškinio senaties terminas negali būti taikomas. Apelianto teigimu, atsakovas apie 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutartį sužinojo laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 18 d. iki 2011 m. liepos 21 d.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienerių metų actio Pauliana ieškinio senaties terminas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, užkirstų kelią galimiems senųjų įmonės valdymo organų piktnaudžiavimams ir sudarytų pagrindą paskirtam administratoriui realiai perimti bankrutuojančios įmonės valdymą, užtikrintų galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši – atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Minėta, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su atsakovo sužinojimu apie ginčijamą 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutartį, sprendžia, jog apelianto teiginiai dėl bankroto administratoriaus galėjimo apie ginčo sandorį sužinoti anksčiau vertindami kaip deklaratyvūs, neparemti objektyviais duomenimis. Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius turėjo galimybę perimti bankrutuojančios įmonės dokumentus anksčiau nei nustatyta byloje, jog sąmoningai būtų delsęs tai padaryti (perimti dokumentus), todėl apeliantas nepagrįstai bankroto administratoriaus sužinojimą apie ginčijamą sandorį sieja su šios informacijos pateikimu patikslintame ieškinyje.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo spręsti, kad CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų senaties terminas actio Pauliana ieškiniui dėl 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia pareikšti buvęs praleistas.
Dėl ginčijamų sandorių sudarymo neprivalomumo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandori actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindu atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamu sandoriu sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis.
Be to, vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas, esantis faktiškai nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kreditorių interesai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Teisėjų kolegija įvertinusi ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ginčijamų sandorių, kuriuos sudarius bendrovė negavo jokių pajamų, sudarymas buvo būtinas.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ginčijami įskaitymo sandoriai yra vienašaliai sandoriai privalomi skolininkui, kurie negali būti ginčijami actio Pauliano pagrindu, nes skolininko valia nėra ginčo sandorio dėl įskaitymo elementas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sudarytus prievolių įskaitymo sandorius vertino kaip dvišalius susitarimus, kuriuose išreikšta abiejų šalių valia įskaityti abipusius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, todėl nurodyti sandoriai gali būti ginčijami CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas turėjo teisę vienašališkai įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, nesuponuoja išvados, kad dvišalė prievolių įskaitymo sutartis negali būti ginčijama actio Pauliana pagrindu.
Dėl ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo
Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys skolininko nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtą.
Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 str. 1, 2 d.). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VILSARMA“ vardu ginčijamus sandorius sudaręs V. T. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 25 d. iki 2010 m. balandžio 29 d. buvo UAB „GCW“ valdybos nariu, taigi ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo žinoti ir žinojo apie kitus UAB „GCW“ kreditorius, su kuriais įmonė nėra atsiskaičiusi, bei suprato, kad nurodytų sandorių sudarymas pažeis UAB „GCW“ kreditorių interesus. Byloje nėra duomenų, kad prieš sudarant ginčijamus sandorius atsakovas UAB „VILSARMA“ būtų kreipiąsis į UAB „GCW“ dėl duomenų apie įmonės finansinę padėtį pateikimo, kad būtų tikrinęs duomenis apie įmonės kreditorius.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas nurodytas aplinkybes bei kitus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo šalių nesąžiningumą, kaip būtiną actio Pauliano sąlygą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai.
Dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms
Ginčo prievolių 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartį pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.). Apelianto manymu, nurodyti ginčijami sandoriai negalėjo būti pripažinti negaliojančiais šiuo pagrindu, kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne visų bendrovės kreditorių naudai. Teisėjų kolegija nesutikdama su nurodytais apelianto argumentais pažymi, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šiam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi bei kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu laikinosios apsaugos priemonės buvo taikomos konkretaus kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu klausimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kreditorių J. P., M. M., T. Š. bendrijos „Technopakas“ reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas UAB „GCW“ nuosavybės teise priklausantis turtas, turto nesant ar jo nepakankant, lėšos, leidžiant atsikaityti su ieškovu, bendrovės darbuotojais, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
Turto arešto aktų registro įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta turto arešto samprata – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Iš pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio matyti, kad ieškovui buvo uždrausta disponuoti turtu. Reikalavimo teisė yra turtinė teisė, įeinanti į turto sąvoką. Taigi ieškovui buvo uždrausta disponuoti ir turtinėmis teisėmis. CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat yra privaloma vykdyti (CPK 18 str.). Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d.). Duomenys apie ieškovo turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre 2010 m. rugpjūčio 27 d., todėl preziumuojama, kad atsakovui jie turėjo būti žinomi. Ginčijami 2010 m. rugsėjo 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis ir 2010 m. rugsėjo 16 d. prievolių įskaitymo sutartis buvo sudaryti galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tokiu būdu buvo pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi nurodytais ginčijamais sandoriais buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas ieškovui disponuoti turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nurodytų ginčo sandorių neteisėtumą.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145str. 1 p.).
Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011).
Pažymėtina, kad restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutą kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, būtina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).
CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Ši nuostata suponuoja byloje ginčijamą sandorį negaliojančiu pripažinusio teismo pareigą patikrinti ir/ar nustatyti šiuo sandoriu perleisto turto vertę pinigine išraiška.
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčo sandorius negaliojančiais, netinkamai bei neteisingai taikė restituciją ir nepagrįstai iš atsakovo UAB „VILSARMA“ priteisė ieškovui BUAB „GCW“ 9 827 054,66 Lt dydžio ekvivalentą pinigais.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pripažinus ginčo sandorius negaliojančiais, yra pagrindas taikyti restituciją natūra, grąžinant ieškovui BUAB „GCW“ 7 139 516,35 Lt ir 400 000 Lt dydžio reikalavimo teises į UAB „Amazing CILI Invest“, atsakovui UAB „VILSARMA“ grąžinant teisę reikalauti iš ieškovo BUAB „GCW“ 10 880 086,36 Lt skolos grąžinimo (CK 6.145, 6.146 str.).
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikant restituciją palūkanos nepriteistinos.
Dėl UAB „VILSARMA“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „GCW“ bankroto byloje
ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kurio kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriaus finansinį reikalavimą teismas tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu objektyviai ir neginčytinai galima būtų nustatyti UAB „VILSARMA“ kreditorinio reikalavimo dydį, todėl UAB „VILSARMA“ kreditorinis reikalavimas teismo netvirtinamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK178 str.). Apeliantas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl kreditoriaus UAB „VILSARMA“ pareikšto finansinio reikalavimo nepagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „VILSARMA“ 1 016 776,41 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą grindžia 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi bei šios sutarties 2009 m. birželio 8 d. pakeitimu, pagal kurią UAB „VILSARMA“ įsipareigojo suteikti UAB „GCW“ iki 4 000 000 Lt paskolą. UAB „VILSARMA“ teigimu, BUAB „GCW“ buvo suteikta 3 225 000,00 Lt ir 48 000,00 EUR paskola. Byloje esančių mokėjimo nurodymų duomenimis nustatyta, kad suteiktos paskolos dydį sudaro 3 175 000 Lt ir 48 000 EUR. UAB „VILSARMA“ teigimu 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutartimi, kuri nagrinėjamu atveju pripažinta negaliojančia bei pritaikius restituciją reikalavimo teisė į UAB „Amzing CILI Invest“ grąžinta ieškovui, skolininkas UAB „GCW“ atsiskaitė už pagal paskolos sutartį paskaičiuotas 173 484,27 Lt palūkanas bei grąžino dalį paskolos, negrąžintos paskolos likutis - 1 453 031,70 Lt; 2010 m. liepos 19 d., 2010 m. rugsėjo 16 d. ir 2010 m. gruodžio 1 d. prievolių įskaitymo sutartimis skolininkas grąžino likusios negrąžintos paskolos dalį, todėl negrąžintos paskolos likutis sudaro 1 016 776,41 Lt.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nesant byloje tikslių duomenų kokio dydžio paskolą BUAB „GCW“ buvo grąžinęs iki ginčijamos 2010 m. balandžio 6 d. įskaitymo sutarties sudarymo, ar pagal 2010 m. balandžio 6 d. prievolių įskaitymo sutartį buvo įskaitytos ir 173 467,04 Lt dydžio palūkanos, paskaičiuotos pagal paskolos sutartį, taip pat esant kitiems prieštaravimams tarp kreditoriaus pateiktų duomenų ir byloje esančių įrodymų, sprendė, kad kreditoriaus UAB „VILSARMA“ kreditorinis reikalavimas negali būti tvirtinamas, nes yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Bankroto bylose yra viešojo intereso, kuris, be kita ko, užtikrinamas, kai bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėja bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėja kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).
Esant nurodytoms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas kreditoriaus UAB „VILSARMA“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nebuvo pakankamai aktyvus, nesiėmė visų priemonių išaiškinti bei nustatyti turinčias bylai reikšmės aplinkybes, neatskleidė šioje dalyje bylos reikšmės ir pagal pateiktus į bylą įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl UAB „VILSARMA“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo sprendimo
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimas dalyje dėl restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo keistinas, dalyje dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo naikintinas ir byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 3, 4 p.)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliantui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas UAB „VILSARMA“ prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme atsakovui UAB „VILSARMA“ nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį suformuluoti taip: „Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui bankrutuvusiai uždarajai akcinei bendrovei „GCW“ (juridinio asmens kodas 301806855) 7 139 516,35 Lt (septynių milijonų vieno šimto trisdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų šešiolikos litų 35 ct) ir 400 000 Lt (keturių šimtų tūkstančių litų) dydžio reikalavimo teises į uždarąją akcinę bendrovę „Amazing CILI Invest“ (UAB „LTk Capital“, juridinio asmens kodas 126395616), atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VILSARMA“ (juridinio asmens kodas 125409842) grąžinant 10 880 086,36 Lt (dešimties milijonų aštuonių šimtų aštuoniasdešimties tūkstančių aštuoniasdešimt šešių litų 36 ct) reikalavimo teisę į uždarąją akcinę bendrovę „GCW“ (juridinio asmens kodas 301806855)“.
Sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir nepatvirtintas kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „VILSARMA“ (juridinio asmens kodas 125409842) kreditorinis reikalavimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.