Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.3; 1.2.19.3.3; 2.1.7.1; 2.1.7.4.1 (S)

2023 m. gruodžio 4 d.

vertėjams Anai Grečišnikovai, Svetlanai Minakovai, Julijai Portnovai, Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, vykdanti veiklą pagal verslo liudijimą (grožio salone „(duomenys neskelbtini)“) ir dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista, buvo kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje;

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini), neteistas, buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje;

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, pensininkė, neteista, kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje (9 nusikaltimai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. K. buvo kaltinama tuo, kad 2021 m. gruodžio 10 d., apie 8 val. 47 min., apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, už tai, kad, A. K. pageidavimu, jos operaciją atliktų VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojas A. R., A. K. pati tiesiogiai davė A. R. kyšį, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio materialinę vertę turintį objektą, kurį įdėjo į A. R. dešinės pusės apatinę išorinę medicininio chalato kišenę. Tokiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinama padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

2. A. R. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 10 d. 8 val. 47 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai pats priėmė kyšį, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio materialinę vertę turintį objektą, kurį A. K. įdėjo į jo, A. R., dešinės pusės apatinę išorinę medicininio chalato kišenę už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad, jo pacientei A. K. pageidaujant, jos operaciją pastarajai atliktų jis pats. Tokiais savo veiksmais A. R. buvo kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 225 straipsnio 4 dalyje.

3. S. S. 2022 m. sausio 5 d. 7 val. 51 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojui – anesteziologui R. K. davė 30 Eur vertės kyšį už pageidaujamą valstybės tarnautojo R. K. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – anestezijos atlikimą operacijos metu. Tokiais savo veiksmais S. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

4. A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 6 d. 10 val. 03 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 100 Eur vertės kyšį iš pacientės K. B. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

5. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 8 d. 8 val. 26 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 100 Eur vertės kyšį iš paciento K. S. (K. S.) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

6. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 9 d. 8 val. 36 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai reikalavo duoti ir priėmė 250 Eur vertės kyšį iš paciento A. P. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

7. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 10 d. 8 val. 05 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai reikalavo duoti ir priėmė 400 Eur vertės kyšį iš paciento J. (J.) V. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

8. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 13 d. 7 val. 59 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 250 Eur vertės kyšį iš paciento N. Ž. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

9. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 15 d. 7 val. 51 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 50 Eur vertės kyšį iš pacientės G. S. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

10. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2021 m. gruodžio 27 d. 8 val. 47 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 50 Eur vertės kyšį iš paciento D. M. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

11. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2022 m. sausio 5 d. 11 val. 04 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė 100 Eur vertės kyšį iš paciento M. P. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

12. Taip pat A. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoju – kraujagyslių chirurgu ir teikdamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, 2022 m. sausio 6 d. 7 val. 16 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai reikalavo ir priėmė 100 Eur vertės kyšį iš paciento V. L. (V. L.) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijos atlikimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl kaltinamiesiems A. K. ir A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų

13. Kaltinamoji A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) klinikas. Lapkričio mėnesį ją konsultavo gydytojas A. R., pasakė, kad bus reikalinga operacija ir paskyrė operacijos datą. Lapkričio pabaigoje jau žinojo, kad ją operuos A. R.. Gruodžio 10 d. ji atvyko operacijai. Norėjo gydytojui užrašyti salono, kuriame dirbo (duomenys neskelbtini), rekvizitus, kadangi neturėjo vizitinės kortelės, būdama automobilyje tušinuku užrašė ant lapelio savo vardą, pavardę, telefono numerį, grožio salono pavadinimą, adresą ir apžiūros kabinete prieš operaciją gydytojui įdėjo į kišenę. Neprisimena, ar lapelį buvo įdėjusi į voką. Tai nebuvo kvietimas į grožio saloną, ten tiesiog buvo užrašyti rekvizitai, neturintys jokios materialinės vertės, galvojo, kad gydytojas norės apsilankyti. Salone teikia kirpimo, dažymo, sušukavimo paslaugas. Žodžiu gydytojo į grožio saloną nekvietė, nes tuo metu jis įdėmiai kažką rašė, jai pradėjus kažką sakyti gydytojas nekreipė dėmesio, todėl toliau pokalbio netęsė. Dėdama gydytojui rekvizitus į kišenę, pasakė „gydytojau, čia jums“ ar kažką panašaus. Gydytojas, jos manymu, nesuprato, kad ji kažką įdėjo jam į kišenę. Kiek prisimena, jis nepasižiūrėjo, ką ji jam davė. Kai gydytojas po operacijos išiminėjo jai siūlus, apie tai nieko nesakė. Su gydytoju iš viso bendravo tris kartus. Tiksliai neprisimena, ar gruodžio 10 d. turėjo oficialų pagrindą dirbti salone, verslo liudijimą įsigydavo kartais dienai, kartais mėnesiui, kažkuriuo metu verslo liudijimą pakeitė į individualią veiklą, be to, karantino laikotarpiu salonas kelis kartus buvo uždarytas. Po operacijos tęsė savo veiklą tame salone, jame dirba iki šiol. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja dažnai iškraipydavo jų žodžius. Prieš pasirašant, duodavo susipažinti su apklausos protokolu ir padaryti pastabas. Po kiekvienos pastabos su tyrėja kildavo konfliktas. Ji jautė psichologinį spaudimą. Nežino, ar pavyko pareikšti visas norimas pastabas, bet stengėsi viską, su kuo nesutinka, parašyti.

14. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-343 (nuo 02:10 min. iki 02:30 min.), kaltinamoji A. K. atpažino save ir gydytoją, patvirtino, kad tai yra ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Ji nemato, ką tiksliai išima iš rankinės, bet žino, kad ten buvo surašyti rekvizitai. Dėdama gydytojui rekvizitus į kišenę, pasakė kažką apie Kalėdas. Prieš Kalėdas žmonės ateina pasigražinti, todėl sakė tokius žodžius. Tai nebuvo kalėdinė dovana, nes tai nėra jos grožio salonas.

15. Kaltinamoji A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kyšio gydytojui nedavė. 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje dėl sveikatos problemų kreipėsi į (duomenys neskelbtini) gydytoją, kuris ją apžiūrėjo ir nustatė sveikatos sutrikimą bei nurodė, kad jai bus reikalinga operacija. Minėto susitikimo metu, kuris vyko (duomenys neskelbtini), gydytojas paskyrė operacijos datą, tai yra 2021 m. gruodžio 10 d. Tą dieną jai atvykus į minėtą gydymo įstaigą, gydytojas dar kartą ją apžiūrėjo ir liepė laukti palatoje, kol pakvies. Kadangi dirba grožio salone, norėjo pakviesti gydytoją jame apsilankyti. Kadangi vizitinių kortelių neturėjo, sėdėdama automobilyje ant baltos spalvos popieriaus lapo buvo užrašiusi savo rekvizitus, tai yra buvo parašytas jos vardas, pavardė, telefono numeris, grožio salono adresas ir pavadinimas. Minėti įrašai buvo padaryti jos ranka, mėlynos spalvos rašymo priemone. Grožio salono pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, adresas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu minėtą popieriaus lapą perlenkė ir įdėjo į gydytojo chalato kišenę. Į rankas jo nepadavė, nes gydytojas tuo metu pildė ligos istoriją. Prisimena, kad lapas buvo baltos spalvos, tiksliai kokio formato – neprisimena. Galėjo būti A4 formato lapas. Gydytoją, kuris jai atliko operaciją, yra mačiusi du kartus. Jį A. K. rekomendavo jos pažįstamas. Kaip užsiregistravo pas minėtą gydytoją, tiksliai neprisimena. Operacijai siuntimą turėjo. Pirmos apžiūros metu gydytojas jai užrašė savo telefono numerį tam, kad kai atvyks operacijai, jam paskambintų. 2021 m. gruodžio 10 d. ji, atvykusi į ligoninę, paskambino minėtam gydytojui, gydytojas pasakė, prie kurių durų ateiti ir palaukti. Po savaitės jai reikėjo išimti siūlus ir ji dar kartą paskambino minėtam gydytojui, norėdama paklausti, ar gydytojas turės laiko jai juos išimti. Pokalbio metu sutarė, kad gydytojas išims siūlus, sutarė atvykimo datą ir laiką. Daugiau gydytojui ji nėra skambinusi, SMS žinučių nerašė (t. 8, b. l. 166–167).

16. Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pareigūnai jį sulaikė ir paaiškino, kad reikia atlikti kratą. Po kratos atlikimo nuvežė į savo patalpas. Ten gėrė kavą, kalbėjosi, jam rodė vaizdo įrašą, tačiau jis nei pacientės, nei to atvejo negalėjo prisiminti. Pagrindinis pareigūnų klausimas buvo „kiek ten pinigų“. Kalbėjosi apie tai, ar gali voke būti pinigai, ar ne. Jis sakė, kad gali būti toks atvejis, (duomenys neskelbtini) metus dirba ir visko yra prisiklausęs. Pareigūnai gąsdino, kad dviem dienom jį sulaikys, jis pasirašė tai, ką davė pasirašyti, advokato tuo metu neturėjo. Paskui nuvažiavo į ligoninę, išsiaiškino, koks ten buvo atvejis. Prisiminė, kad kai išėjo iš kabineto po apžiūros, įkišo ranką į kišenę, o joje buvo vokas, voko viduje buvo A4 formato lapas, sulankstytas į keturias dalis, su užrašytais duomenimis – vardu, pavarde, telefonu, grožio salono pavadinimu ir adresu kažkur (duomenys neskelbtini). Koks buvo salono pavadinimas, neprisimena. Tą dieną voką padėjo kabinete ant stalo. Duomenis perrašė ant mažo lapelio ir įmetė į vizitinių kortelių stalčių, kur laiko visus užrašus, adresus, korteles. Originalų lapą išmetė. Ar pacientė ką nors sakė duodama voką, negali pasakyti. Grožio salono paslaugomis nesinaudojo, nes jam tai visiškai neaktualu, su paciente apie tai nekalbėjo. Pacientės anksčiau niekada nebuvo matęs, jos nepažinojo. Kažkur ją apžiūrėjo, nustatė ligą ir pasiūlė atlikti operaciją. Ji sutiko, viską jai išaiškino, užregistravo ir jie išsiskyrė. Po apklausos ikiteisminio tyrimo metu su A. K. nebendravo. Kokius A. K. davė parodymus, sužinojo, nes kažkiek pareigūnai buvo prasitarę, be to, jis taip galvojo, kad jeigu A. K. nemelavo, ji taip turėjo sakyti. Jis pats sugalvojo, kad A. K. subraukė apklausos protokolą. R. yra jo pusbrolis iš (duomenys neskelbtini). R. jam nesakė, ką A. K. pasakė apklausos metu, o sakė, kur ieškoti advokatų kontoros. Žmonai pasakojo, nes reikėjo ją nuraminti, daug ką prikūrė.

17. Paskelbus kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 8, b. l. 58–59), kaltinamasis nurodė, kad jie ne visiškai teisingi. Su tyrėjais kalbėjo laisva pokalbio forma, tai nebuvo parodymai, jie parodė jam vaizdo įrašą ir klausinėjo, ar gali būti, kad ten yra pinigai. Jis sakė, kad negali atsakyti, ar ten buvo pinigai, nes neprisimena šio atvejo. Pasakė, kad tokia situacija, kurią jam parodė, buvo, bet jokių pinigų jis neprisimena. Nesigilino, kaip pareigūnas surašė protokolą, jo neskaitė, jam davė pasirašyti ir jis pasirašė, advokato neturėjo. Prievartos pasirašyti nebuvo. Pareigūnams nepasakė apie lapelį, nes neprisiminė pačios situacijos, neprisiminė A. K., buvo sakęs, kad lyg ir girdėta tokia pavardė. Iš vaizdo įrašo negalėjo atpažinti A. K., nes nesimato jos veido, vaizdo įrašo su jokia konkrečia situacija tuo metu nesusiejo. Kai jį paleido, nuvažiavo į ligoninę, pasižiūrėjo ligos istoriją, operacijos aprašymą, pakalbėjo su anesteziologu R. ir išsiaiškino, kokia tai buvo situacija. Šis vizitas jam niekuo neįsiminė. Apklausos protokole užfiksuoti teiginiai: „Pranešime apie įtarimą nurodytas asmuo A. K. man nėra žinoma“ yra tyrėjų įrašas; „Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, kad aš 2021-12-10 8 val. 47 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmiau tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio kyšį ir A. K. <...>“ – ne jo žodžiai, tyrėjai juos suformulavo ir įrašė į protokolą; „<...> galiu paaiškinti, kad tokia situacija buvo, bet tikrai neprisimenu, kokio dydžio suma tai buvo bei negaliu nurodyti, už ką man juos davė <...>“ – kad tokia situacija buvo, rodo vaizdo įrašas, kaip pareigūnams reikėjo, taip ir surašė; „Kaip minėjau, tiksliai negaliu pasakyti, ar minėtą nenustatyto dydžio atlygį priėmiau iš A. K., kadangi visų pacientų aš neprisimenu, bet ši pavardė man girdėta“ – minėjo, kad pavardė girdėta; „O taip pat negaliu nurodyti visų aplinkybių, dėl ko minėta pacientė pas mane buvo atvykusi“ – tuo metu neprisiminė pacientės ir kokią operaciją jai atliko; „Prisimenu tik pačią konsultaciją, kurios metu pacientė, kaip jau minėjau, nežinau, ar tai buvo A. K., man į kišenę įdėjo voką, kuriame galimai buvo pinigai, bet kokia tai buvo pinigų suma aš pasakyti negaliu, nes neprisimenu“ – matė vaizdo įrašą, kurį jam parodė. Praėjus kuriam laikui, jis ikiteisminio tyrimo metu norėjo papasakoti, kad žino, koks tai buvo atvejis, bet jo nebuvo klausomasi. Jam buvo įkyriai sakoma, kad prisipažintų, jog buvo pažįstamas su A. K. Tyrėja kategoriškai reikalavo prisipažinti. Šiose apklausose jau dalyvavo su advokatu. Prieš pirmą apklausą teisė turėti gynėją jam gal ir buvo išaiškinta, teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolą (t. 8, b. l. 54) pasirašė, tačiau ar skaitė šio dokumento turinį, pasakyti negali.

18. Paskelbus kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 8, b. l. 61), kaltinamasis nurodė, kad pasakė tai, ką jam liepė. Niekur nesikreipė dėl to, kad jį vertė duoti parodymus, nes nežinojo, kad galėjo kažkur kreiptis.

19. Paskelbus kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 8, b. l. 71), kaltinamasis nurodė, kad atsisakė duoti parodymus dėl visų aplinkybių, kurios tuo metu vyko. Jis bandė papasakoti visą istoriją, bet jo nesiklausė. Negalvojo, kad galima kažką užrašyti savo ranka.

20. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-343 (nuo 02:10 min. iki 02:30 min.), kaltinamasis A. R. atpažino save ir A. K., nurodė, kad situacijos neprisimena, bet mato, kad toks įvykis buvo.

21. Kaltinamasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę, tiksliai atsakyti negali, įtariamojo teisės jam yra išaiškintos. Pranešime apie įtarimą nurodytas asmuo – A. K. jam nėra žinoma, bet ši pavardė jam yra girdėta. Neprisimena, ar šį asmenį yra matęs anksčiau, neprisimena, ar jai yra teikęs kokias nors su jo tiesioginėmis pareigomis susijusias paslaugas. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, kad jis 2021 m. gruodžio 1 d. 08 val. 47 min. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), tiesiogiai savo naudai priėmė tiksliai tyrimo metu nenustatyto dydžio kyšį iš A. K., gali paaiškinti tai, kad tokia situacija buvo, bet tikrai neprisimena, kokio dydžio suma tai buvo bei negali nurodyti, už ką jam juos davė. Bet, kaip ir minėjo, tiksliai pasakyti, ar minėtą nenustatyto dydžio atlygį priėmė iš A. K., kadangi visų pacientų jis neprisimena, bet ši pavardė jam girdėta. Taip pat negali nurodyti visų aplinkybių, dėl ko minėta pacientė pas jį buvo atvykusi. Prisimena tik pačią konsultaciją, kurios metu pacientė, kaip jau minėjo, nežino, ar tai buvo A. K., jam į kišenę įdėjo voką, kuriame galimai buvo pinigai, bet kokia tai buvo pinigų suma pasakyti negali, nes neprisimena. Taip pat negali pasakyti, ką jis vėliau darė su voku ir jame esančiais pinigais, nes šių aplinkybių taip pat neprisimena. Taip pat nori pasakyti tai, kad jis pats nėra prašęs, reikalavęs ar provokavęs jam duoti kyšį, todėl negali pasakyti, kodėl pranešime apie įtarimą nurodytoje situacijoje minėta pacientė jam į kišenę įdėjo voką su jame galimai buvusiais pinigais (t. 8, b. l. 58–59).

22. Liudytoja K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Specialiųjų tyrimų tarnybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniąja tyrėja. Ikiteisminiame tyrime, susijusiame su VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojais ir pacientais, atliko procesinius veiksmus: rašė pranešimus apie įtarimą, juo įteikinėjo, atliko liudytojų ir įtariamųjų apklausas, apžiūras. Kaltinamuosius A. K. ir A. R. prisimena, atliko jų apklausas, bet kaip jos vyko, neprisimena, yra surašyti protokolai. Apklausų metu nieko išskirtinio nebuvo, jos vyko įprasta tvarka, įtariamieji atvykdavo pagal šaukimus arba kviečiami telefoninio pokalbio metu. Įtariamasis turi teisę duoti parodymus arba atsisakyti juos duoti, šiuo atveju A. R. pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus. Ji pasiūlė A. R. duoti parodymus dėl jam pareikšto įtarimo, parodymų turinio nenurodė – asmuo pasakoja laisva forma arba jam yra užduodami klausimai. Parodymus visada parašo iš asmenų žodžių. Asmuo susipažino su protokolu ir atliko pataisymus, tai irgi yra užfiksuota. A. K. taip pat naudojosi savo teise neduoti parodymų. Įrašas, kad „tyrėja atsisako daryti pastabas, korekcijas“, yra netiesa, neprisimena, kad apklausos metu būtų kilę konfliktai ar įtampa. A. K. įteikė jos turimas teises, ten yra parašyta, kad įtariamasis pats gali surašyti savo parodymus. Taip pat jeigu yra konfliktas, galima prašyti, jog būtų daromas garso ar vaizdo įrašas. Šiuo atveju tokio prašymo nebuvo – šių apklausų metu garso ir vaizdo įrašas nebuvo daromas. Įtariamiesiems po apklausų buvo suteikta galimybė susipažinti su protokolais, taisyti parodymus. A. R. ir A. K. buvo užtikrinta teisė į gynybą. Visų apklausų metu dalyvavo gynėjai, yra jų parašai. Neprisimena, kad gynėjai būtų pareiškę pastabas dėl apklausos. Asmenys visada turi galimybę išeiti pasitarti, yra tam atskira salė. A. R. buvo sulaikytas, sulaikymo metu nedalyvavo ir negali atsakyti, kokiu būdu jis galėjo pasikviesti gynėją.

23. Liudytojas O. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Ikiteisminiame tyrime, susijusiame su VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojais ir pacientais, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus: įtariamojo sulaikymą, kratą, įtariamojo apklausą. A. R. apklausoje dalyvavo tik tą dieną, kai jį sulaikė. Apklausa vyko kaip įprastai – prieš apklausą įtariamajam buvo išaiškintos jo teisės, teisė dėl gynėjo dalyvavimo. Neprisimena, kokia buvo įtariamojo pozicija dėl gynėjo dalyvavimo. Kai asmuo sulaikytas, savo teisę į gynėją jis realizuoja per sulaikiusį asmenį. Jam būna suteikta teisė išreikšti poziciją dėl gynėjo, šiuo atveju turėjo būti taip pat. Jeigu asmuo nurodo, kad jam reikalingas gynėjas arba gynėjas jam yra privalomas, pareigūnai tuo pasirūpina. Vėliau A. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir atlikta apklausa. Asmens buvo paprašyta papasakoti to įvykio aplinkybes, paskui buvo užduoti klausimai. Parodymus stengiasi užrašyti pažodžiui, nesiūlo asmeniui duoti konkretaus turinio parodymų. A. R. parodymus davė laisva valia, skaitė savo apklausos protokolą, turėjo galimybę atlikti korekcijas jame. Protokole turėtų būti užfiksuota, ar apklausos metu rodė vaizdo įrašą. Kitų pareigūnų, kurie apklausos metu galėtų parodyti įtariamajam vaizdo įrašus, nebuvo. Pareiškime apie įtarimą yra nurodytos aplinkybės, kaip jis ėmė kyšį, apklausos metu įtariamasis tai ir komentuoja. Negalima daryti išvados, kad į apklausos protokolą yra perkeltas įtarimo turinys, tai yra įtariamojo A. R. parodymai.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria buvo sankcionuota procesinė prievartos priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 158 straipsnyje, ir leista laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės atlikti N. M. atžvilgiu tokius veiksmus: 1. slapta naudoti technines priemones, kontroliuojant ir fiksuojant N. M. pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma (išskyrus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę); 2. ne daugiau nei 15 kartų slapta patekti į N. M. naudojamo apžiūros kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir šalia šio kabineto esančias susisiekiančias pagalbines patalpas (N. M. naudojamas kaip poilsio ir pagalbines patalpas), esančias (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), ir nurodytose patalpose slapta įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti vaizdą ir/ar garsą fiksuojančius įrenginius, slapta kontroliuojant ir fiksuojant N. M. ir jo galimų bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, slapta atlikti daiktų ir dokumentų apžiūrą patalpoje, apžiūrėti ar kopijuoti patalpoje esančius daiktus ir dokumentus, apžiūrėti ar kopijuoti elektroniniuose prietaisuose (kompiuteriuose, telefonuose, kitose skaitmeninėse laikmenose bei virtualiose paskyrose) esančią informaciją, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus ikiteisminiam tyrimui reikalingus objektus ir juos pažymėti, šių veiksmų atlikimui panaudoti visų rūšių technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą ir kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus; 3. ne daugiau nei 15 kartų slapta patekti į (duomenys neskelbtini) direktoriaus N. M. darbo vietos – kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalia šio kabineto esančias susisiekiančias patalpas (N. M. naudojamas kaip poilsio bei pasitarimų patalpas), taip pat į kitas N. M. naudojamas kaip poilsio ir rūkymo vietas, bendro naudojimo patalpas, esančias pastato (duomenys neskelbtini) aukšte, esančias (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir nurodytose patalpose slapta įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti vaizdą ir/ar garsą fiksuojančius įrenginius, slapta kontroliuojant ir fiksuojant N. M. ir jo galimų bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, slapta atlikti daiktų ir dokumentų apžiūrą patalpoje, apžiūrėti ar kopijuoti patalpoje esančius daiktus ir dokumentus, apžiūrėti ar kopijuoti elektroniniuose prietaisuose (kompiuteriuose, telefonuose, kitose skaitmeninėse laikmenose bei virtualiose paskyrose) esančią informaciją, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus ikiteisminiam tyrimui reikalingus objektus ir juos pažymėti, šių veiksmų atlikimui panaudoti visų rūšių technines priemones, atlikti šios technikos priežiūrą ir kitus su tuo susijusius teisėtus veiksmus. Nurodytų veiksmų metu leisti daryti vaizdo ir garso įrašus, nuotraukas, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones (t. 1, b. l. 174–177).

25. 2021 m. gruodžio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 10 d., įvykio pradžia: 8.47 val., įvykio pabaiga: 8.52 val., pokalbio dalyviai: R – A. R., K – A. K.), iš kurio matyti, kaip įrašo 00:00:03 min. į kabinetą įeina A. R. ir A. K.. Įrašo 00:02:14 min. A. K. iš rankinuko ištraukia baltos spalvos popierinį voką, kurį perlenkia. Nuo įrašo 00:02:19 min. vyksta pokalbis: K – Daktare, čia jums (Pastaba: įrašo 00:02:20 min. A. K. minėtą baltos spalvos popierinį voką įdeda į A. R. medicininio chalato kišenę). R – Ten pasižiūrėk (neaiškiai). K – Greit Kalėdos (t. 2, b. l. 43–45).

26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis, kuria buvo leista ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 vasario 6 d. slapta klausytis A. R. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais jo vardu registruotais ir (ar) naudojamais mobiliojo ryšio telefonų numeriais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją – trumpąsias žinutes (SMS), faksimilinius pranešimus, kitus su šio asmens naudojamais telefono abonento numeriais susijusius elektroninio ryšio srauto duomenis, juos fiksuoti ir kaupti (t. 8, b. l. 31–32).

27. 2022 m. sausio 26 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2022 m. sausio 14 d. vyko tokio turinio pokalbis tarp A. R. (V) ir A. R. (Ž) (pokalbio pradžia: 11:16:59 val., pokalbio pabaiga: 11:20:31 val.): Ž – Nu labas. V – Labas, važiuoju dabar į darbą. Ž – Aha. V – Tai, tai jinai buvo nuvaž... Jinai buvo nuvažiavus pasirodo, tenai išleido ją, spaudė ir spaudė, kad aš atseit aš prisipažinau, kad jinai davė, žinai, ją... Ž – Ojej. V – Jie įrašė, kad tenai vienas MGL’as, jinai man davė, žinai, tai jinai subraukė tą, tą užrašą, parašė, kad nesutinku, nedaviau ir ne... Ir viskas. Ž – Mhm. V – Tai va, tai ir, ir, šitą, ir, ir dabar išleido, (neaiškiai) liepė su advokatu aštuonioliktą dieną ateiti vėl, tai advokatą, advokatas, supranti, advokatą pasiims ir nueis, nu ir viskas. Ž – Mhm. V – Advokatas jau žinos, kad, žinai, kad ne... Kad kaip ką daryt, kad nemaustytų, žinai. Jie ima ant... Ž – Aha. V – Ant durniaus, supranti? Ž – Nu tai taip. V – Mane, mane kai tada klausinėjo, klausinėjo aš nesupratau kame esmė, jau vienu momentu norėjosi pa... Sakau ai gerai, viską sutinku, viskas, šitas, ir, ir, einu, supranti? Ž – Aha. Aha. V – O jie tik to ir laukia, žinai? Ž – Aaai... V – Nu. Bet aš ir dabar neatsimenu ten, žinai, detalių. Ž – Mhm. V – Nu. Ž – Mhm. V – Tai ten ar telefoną užrašė ar kažką tai kirpėjo, supranti? Tai jinai, kaip ji ten sakė – telefoną užrašė ar ką ten, žinai. Ž – Mhm. V – Ant to, ant to lapelio, bet nei man reikia to kirpėjos nei, nei reikia nei ką, žinai, bet nejaugi atsisakysi, žinai? Negi mėtysiuos dabar, stumdysiuos? Ž – Bet tai iš kur tu dabar šitą sužinojai, tau skambino iš STT? V – Ro... Ne, R., R. paskambinau, buvau pas advokatus pasitarti, paskambinau kokia situacija, kaip ten kas, ko klausinėjo, ko nori, nu, žinai? Ž – Mhm. Nu tai papasakosi, dabar telefonu čia žinai...V – Nu tai jisai sakė viską, kad, kad šitą visą, visą šitaip, žinai? Kad čia iš piršto laužta viskas, žinai, kad tik (neaiškiai) prikergt, o, žinai, paaiškėjo, kad, kad keturis ar keturis ar kiek ten užlaužė, M. gaudė ir... Ž – Jo, jo, jo aš tau rašiau žinutę, ten Delfis rašo – keturi ir M., jo. V – Nu, nu tai va, tai ten M. gaudė aiškiai, supranti? Ž – Mhm, mhm. V – Nu ir, nu ir viskas, nu tai dėl to aš čia kaip durnius ten ir pakliuvau, žinai? Ž – Mhm. V – Pasimaišiau toj vietoj, ar ne? Ž – Nu tai taip, nu, o dar kiti, ne, nežinai kas tie kiti? V – Nežinau, nedomina mane visai. Tiktai dabar aš važiuoju šitą, atvažiavau į darbą, nueisiu pas P. kavos išgerti, žinai. Ž – Mhm. V – Jisai kvietė, nu vat ir, ir, ir ligonius pažiūrėsiu ir grįšiu. Ž – Mhm. V – Nu. Ž – Nu. V – Nu tai va. Ž – Nu tai gerai, tai papasakosi tada. V – Nu. Ž – Nu tai žinai, bet tai tu telefonu negali sakyti, kad tau R. skambino, tave gali klausytis. V – Ne, tai čia (neaiškiai), gerai, nu tai nesvarbu. Ž – Nu. V – Ne tai jisai, jis tik buvo atėjęs padangų, žinai. To, tų padangų, žinai, senų, kur aš, kur aš jau pardaviau. Ž – Nu tai taip, taip. V – Jis buvo atėjęs dėl jų, nu, bet kadangi... Ž – Nu tai taip <...>.

2022 m. sausio 15 d. vyko tokio turinio pokalbis tarp A. R. (V) ir A. R. (Ž) (pokalbio pradžia: 14:56:23 val., pokalbio pabaiga: 14:59:09 val.): V – Tai va buvau ten darbe, buvau, buvau tenais servise buvau, šitą, servisas nedirba. Ž – Mhm. V – Buvau darbe, paskambinau visiems ligoniams, kuriuos aš ten operavau, tai aš pasakiau visiems kad gali provokuoti, skambinti, žinai, kviesti ir dar ką nors, klausinėti, žinai, kad žinotų iš anksto. <...> V – Paskambinau – nei vienas nieko man nedavė, supranti? Ž – Mhm. V – Bet žinai, jeigu, jeigu nufilmavo kur sėdi šalimais, sakiau, žinai, arba, arba rankas šalia, arba drabužiai kokie nors šalia, supranti? Ž – Mhm. V – Ir po to pradės terorizuoti, tai ką pasakyk kiek davei, kada davei, žinai. Ž – Mhm. V – Kad žinotų. Nu tai va, visiems ir suskambinau, žinai. Tai va, gal, gal ir nieko, gal ir ne visus, žinai, prifotografavo, žinai. Ž – Nu tai taip, neaišku. V – Nu bet visi žinos, kad bent jau į kurią pusę, žinai. Tai dėl ko kviečia bent, supranti? Ž – Jo. V – Nu. Ž – Mhm. V – Nes, žinai, jeigu, jeigu pamatys, kad tavo, tu ten... Aš, aš jam prie pilvo čiupinėju arba prie kišenės ar dar ką nors, žinai. Kas nors įtarimas koks kils, juk tos kam... Kameros tai nejudančios, žinai. Ž – Mhm. Nu jo. V – Kils įtarimas, tada iš karto kvies. Pradės terorizuoti, žinai. Žinai, kaip sakyt, jisai jau prisipažino, jisai sutinka, tu tik pasirašyk <...> (t. 8, b. l. 37–40).

28. 2023 m. vasario 10 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta A. K. ligos istorija ir nustatyta, kad A. K. gydantis gydytojas yra A. R.. Šis gydytojas jai 2021 m. gruodžio 10 d. atliko operaciją (t. 3, b. l. 45–64).

29. Sodros duomenys, iš kurių matyti, kad A. K. buvo įsigijusi verslo liudijimą nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2021 m. lapkričio 25 d. (t. 8, b. l. 177).

30. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios A. K. gynėjas pateikė Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 1119438, iš kurios matyti, kad A. K. nuo 2022 m. sausio 4 d. vykdo individualią veiklą (kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla), bei Informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2022 m. sausio 1 d., iš kurios matyti, kad A. K. nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. buvo nedarbinga dėl ligos.

Dėl kaltinamosios S. S. padarytos nusikalstamos veikos

31. Kaltinamoji S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad sausio 5 d. atsigulė į ligoninę operacijai. Kai buvo paguldyta į palatą, prie jos priėjo anesteziologas, pateikė pasirašyti dokumentus ir išėjo. Ji viską pasirašė, anesteziologas atėjo antrą kartą ir pakvietė užeiti į kabinetą. Kabinete dar kartą padavė jai visus dokumentus. Anesteziologas kalbėjo ilgai ir aiškiai, jam atsakė, kad viską suprato, visa tai jai jau buvo pasakyta anksčiau. Anesteziologas stovėjo labai arti jos ir ji suprato, kad turi jam duoti, tačiau jis tiesiogiai pinigų neprašė. Nesiruošė to daryti, bet bijojo dėl savo sveikatos. Jau vieną kartą jai buvo daryta anestezija, po kurios vos pabudo. Turėjo su savimi 30 Eur ir nusprendė šiuos pinigus duoti anesteziologui, įdėjo į kišenę. Juos davė už anestezijos atlikimą, prieš procedūrą. Žinojo, kad ši paslauga yra nemokama. Jei pamatytų, gydytojo atpažinti negalėtų, jo pavardę sužinojo tik tada, kai buvo iškviesta proceso veiksmams atlikti. Iki sveikatos priežiūros paslaugų teikimo su juo pažįstama nebuvo. Savo veiksmus vertina kaip gyvenimo klaidą, daugiau tai nepasikartos.

32. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2022 m. spalio 24 d. nutarimas, iš kurio matyti, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-7-00011-21 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas R. K. atžvilgiu (t. 1, b. l. 89–92).

33. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 18 d. baudžiamasis įsakymas, iš kurio matyti, kad R. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 4 dalį (3 veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 68 MGL (3 400 Eur) dydžio bauda (t. 5, b. l. 171–176).

34. Liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gydytoju anesteziologu 2022 m. sausio 5 d. už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – anestezijos atlikimą operacijos metu iš pacientės S. S. savo naudai priėmė tiksliai neprisimena kokią pinigų sumą, bet ne daugiau nei 30 Eur grynais pinigais (t. 5, b. l. 183).

35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria buvo sankcionuota procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 158 straipsnyje, ir leista laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnams atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (plačiau – nuosprendžio 24 punktas) (t. 1, b. l. 174–177).

36. 2022 m. sausio 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2022 m. sausio 5 d., įvykio pradžia: 7.51 val., įvykio pabaiga: 7.51 val.), iš kurio matyti, kaip įrašo 00:00:02 min. į kabinetą įeina R. K. ir S. S.. Įrašo 00:00:12 min. S. S. į kelnių kišenę įkiša kairės rankos delną. Įrašo 00:00:13 min. S. S. iš kelnių kišenės ištraukia kairės rankos delną. Įrašo 00:00:14 min. S. S. į R. K. medicininio chalato kišenę įdeda tyrimo metu nenustatytą objektą (t. 1, b. l. 190–193).

37. 2023 m. vasario 1 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta S. S. ligos istorija ir nustatyta, kad 2022 m. sausio 5 d. operacijos metu anesteziją jai atlikto gydytojas R. K. (t. 2, b. l. 51–69).

Dėl kaltinamojo A. S. padarytų nusikalstamų veikų

38. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies (detaliau pozicija dėl kaltės bus aptariama kalbant apie kiekvieną nusikalstamą veiką) ir parodė, kad buvo šventinis žiemos laikotarpis, buvo labiau atsipalaidavęs, norėjo padaryti žmonai staigmeną ir nupirkti kepsninę, nes ji mėgsta kepti įvairius patiekalus. Tuo laikotarpiu, t. y. 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. sausio mėn., dirbo gydytoju chirurgu (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Pas juos dideli ligonių srautai ir tenka daug operuoti, daugelis ligonių nori atsidėkoti, todėl paėmė pinigus iš ligonių, norėdamas nupirkti žmonai kepsninę. Kepsninė kainavo 1 600 Eur, su visais priedais – 1 700 Eur, ją norėjo nupirkti. Žmona apie tokius jo ketinimus nieko nežinojo. Jis neprisimena kiekvienos jam inkriminuotos situacijos, o prisimena tik operacijas, jų detales. Negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis kiekvienu atveju paėmė piniginį atlygį iš pacientų, tai nuspręsdavo ekspromtu, apie tai negalvodamas, to iš anksto neplanavo. Dažniausiai žmonės norėjo duoti pinigus prieš suteikiamas medicinines procedūras, nes po narkozės jie būna „neveiksnūs“. Iš viso piniginių atlygių vertė buvo 1 400 Eur. Šiuos pinigus kaupė, kadangi kepsninei dar nebuvo sukaupęs, jos nenupirko. Planas buvo kepsninę nupirkti iki vasario 14 d., Šv. Valentino dienos proga. Kaltinime nurodyti asmenys jam nebuvo pažįstami, su jais nebendravo, iš anksto dėl nieko nesitarė, bendravo tik ligoninėje, juos operavo. Jis nežinojo, kad pacientai pas jį ateis su atlygiu ir su kokio dydžio atlygiu ateis. Su J. V. buvo vienintelis atvejis, kai buvo susitikę poliklinikoje, nes tai buvo techniškai gan sudėtinga operacija, bendravo 3–4 kartus. Privatus sektorius J. V. paguldė į ligoninę, tačiau neoperavo. Su J. V. susitarė, kad jei jam reikės dėti tinklą, kurio privati klinika neturėjo ir negalėjo įdėti, ir jei šiam tinklui reikės pinigų, J. V. pinigus duos. Jis buvo užrašęs J. V. ant lapelio, kur galima įsigyti biologinius tinklus, tačiau J. V. nenorėjo to daryti. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad jeigu reikės tinklo, jis paskambins įmonei ir jie jį pristatys, o jeigu biologinio, t. y. brangesnio, tinklo nereikės, grąžins pinigus. Tokiu atveju, jei tinklo reikėtų, jį pirktų paciento vardu. J. V. buvo užrašytas operacijai po pusės metų, bet vienas žmogus atsisakė operuotis, todėl jis paskambino pacientui ir operavo jį gruodžio mėn. Ar iš kitų asmenų, minimų kaltinime, t. y. V. L., A. P., galėjo reikalauti pinigų, sunku pasakyti, praėjo daug laiko, neprisimena. Iš anksto sužinoti, kokį tinklą operacijos metu reikės dėti ir kokio dydžio jis bus reikalingas, negalima. Tai sužino tik operacijos metu. Vienintelis dalykas, kurį, kaltinamojo teigimu, jie negerai daro – susiskambina su įmonėmis, kurios prekiauja tais tinklais, dieną prieš operaciją įspėja, kad gali reikėti tinklo ir, jeigu reikia, operacijos dieną įmonės per 20 minučių tuos tinklus atveža, būna, kad įmonė pati atveža ir laukia kavinėje, ar reikės tinklo, ar ne, už tinklą išrašo čekį, ant kurio nebūna pirkėjo vardo ir pavardės. Įmonei skambina tas, kas būna operacinėje – instrumentatorės ar padėdėjai. Iš šios įmonės perka ir pacientai, ir gydytojai, kainos yra visiems vienodos. Ligoninėje nėra nustatyta tvarka dėl šių tinklų įsigijimo. Valstybė kompensuoja už tinklus, bet žmonės nesikreipia į valstybę, nes per daug biurokratizmo, viešųjų pirkimų procedūros ilgai užtrunka. Ne vieną papildomą tinklelį jis turi ir savo spintelėje, bet kada gali jį panaudoti. J. V. operacijos atveju jis dieną prieš paskambino tos įmonės atstovui. Pripažįsta, kad paėmė pinigus iš J. V., bet tai nebuvo kyšis, šie pinigai buvo už tinklelį, kurį jam galimai reikėjo įdėti. Tinklelio kaina apie 180 Eur, paėmė 400 Eur, nes nežinojo, kokio dydžio tinklelio reikės, 400 Eur kainuoja brangiausias tinklas. Pinigų nereikalavo, su J. V. taip buvo susitaręs. J. V. užteko valstybinio tinklelio. Tai vienintelis atvejis, kai paėmė pinigus ir laikė juos pas save namuose, laikė atskirai, juos rado kratos metu. Nuo operacijos atlikimo iki kratos praėjo 20 dienų. Su J. V. po operacijos buvo susitarę, kad susitiks po mėnesio konsultacijai ir jeigu viskas bus gerai, jeigu niekas „neiširs“ ir nereikės dėti biologinio tinklo, grąžins pinigus. Vizitas po operacijos buvo numatytas sausio mėn., gal 18 d. Pinigų negrąžino, nes sausio 13 d. buvo sulaikytas, po to jam buvo uždrausta susitikti ir bendrauti su J. V., įnešti pinigus į depozitinę sąskaitą neturi laiko. Dėl to, kas įvyko, gailisi, stipriai išgyvena tiek jis, tiek jo šeima, galvoja apie tai kiekvieną dieną ir dabar pats turi sveikatos problemų.

39. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. pateikė įmonės, prekiaujančios tinkleliais, apie kurią kalbėjo duodamas parodymus, kontaktinius duomenis – UAB „(duomenys neskelbtini)“, telefono numeris (duomenys neskelbtini).

40. Kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl to, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) gydytoju chirurgu 9 kartus priėmė iš pacientų įvairios vertės kyšius. Pacientai pinigus jam davė norėdami atsidėkoti. Visus kartus pinigus priėmė apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Konkrečių pacientų, konkrečių iš jų paimtų pinigų sumų neprisimena, juos matydavo tik po vieną kartą, jie paduodavo pinigus, jis juos paimdavo. Viskas vykdavo spontaniškai, detalių neįsidėmėjo, tarp jo ir pacientų susitarimo nebuvo. Pacientas J. V. pas jį dėl operacijos buvo 5–6 kartus. Tarp jo ir šio paciento buvo pokalbis, kad jeigu pastarajam operacijos metu reikės specialaus tinklelio, jam reikės jį nupirkti ir įdėti. Dėl šios priežasties jis (kaltinamasis) konsultacijos metu sako „iš tavęs 400 Eur, nes tinklo reikės“. Prieš J. V. operaciją jis turėjo tinklelį, tačiau jo nepanaudojo. Kvito pacientui neišrašė, tačiau pinigus ketino grąžinti. Patvirtinančio dokumento, kad būtų pirkęs tinklelį, neturi, dėl to, kad asmuo pats perveda įmonei pinigus, o iš J. V. paėmė 400 Eur „apsidraudimui“, jeigu asmuo vėliau nesumokės. Norėjo padaryti staigmeną žmonai ir nupirkti kepsninę. Jis sugalvojo, kad žmonai nieko nežinant sutaupys pinigų ir nupirks, kepsninė kainuoja apie 1 850 Eur. Tai buvo 2021 m. gruodžio mėn. Sugalvojo, kad yra ligoniai, kurie norėjo jam atsidėkoti už operacijas, už gydymą. Visi ligoniai jam siūlė pinigus ir jis paėmė. Jis labai gailisi dėl savo elgesio, sutinka atlyginti neteisėtai gautus pinigus, dėl to patiria stresą. Maždaug prieš pusantrų metų pardavė automobilį ir gavo grynaisiais pinigais apie 27 000 Eur, automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pateiks (t. 7, b. l. 124–126, 131–133).

41. Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Valstybinių ligonių kasų Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja. Skyriaus funkcijos yra metodiškai vadovauti ir prižiūrėti teritorines ligonių kasas. Jeigu yra teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) biudžeto apmokamos paslaugos, yra nustatyta, kad pacientas už šias paslaugas neturi mokėti ir iš jo negalima reikalauti jokių papildomų mokesčių. Vis tik įstatyme yra numatytos išimtys, jeigu pacientas, gydytojui sutikus, nori gauti papildomas paslaugas (vaistą arba priemonę), jis gali sumokėti nemokamo vaisto arba paslaugos ir to, kurio jis nori, kainų skirtumą. Taip pat yra poįstatyminis teisės aktas, kuriame yra aptarta tvarka. Mokamų paslaugų teikimo tvarka turi būti patvirtinta kiekvienoje įstaigoje vidaus dokumentu – direktoriaus įsakymu. Pacientas visais atvejais, pirmiausia, pasirašytinai privalo būti supažindintas su jo teise ir galimybe gauti paslaugą nemokamai. Jeigu jis renkasi kitą priemonę ar paslaugą, jam turi būti išaiškinti tos priemonės ar vaisto privalumai. Iš paciento negali būti reikalaujama, kad jis susimokėtų. Pacientui visada turi būti sudaryta galimybė rinktis tarp nemokamos paslaugos ir paslaugos su tam tikra priemoka. Supažindinus pacientą su šiais dalykais, jis turi pasirašyti, kad jis sutinka gauti arba nemokamą paslaugą, arba sumokėti skirtumą į ligoninės kasą. Mokėjimo dokumento numeris privalo būti įrašytas į medicinos dokumentus. Kontrolės metu nustato tokius atvejus, kada iš pacientų reikalaujama nusipirkti priemones kažkur kitur ir jas atsinešti. Su priemokomis ir mokamomis paslaugomis įstaigose yra daug pažeidimų ir piktnaudžiavimo. Gydytojas pats negali nusipirkti medžiagas ir jas naudoti. Tai nėra reglamentuota. Jeigu paslauga yra apmokama iš PSD biudžeto, visomis reikiamomis priemonėmis turi pasirūpinti įstaiga. Jeigu asmuo pageidauja gauti kitas medžiagas, jomis taip pat privalo pasirūpinti įstaiga. Ligonių kasa informaciją, kad pacientas kažką mokėjo, gauna tada, kai įstaiga pateikia ataskaitas už kalendorinį mėnesį. Tai, kad realiame gyvenime pacientas nusiperka, ko jam trūksta, jiems yra žinoma, bet tai nėra reglamentuota. Jeigu gydytojui chirurgui nėra priemonės operacijai atlikti, šį klausimą jis turi spręsti su gydymo įstaigos administracija. Tai yra įstaigos vidaus reikalas, į tai neturėtų būti įtrauktas pacientas.

42. Liudytoja G. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaistinės vedėja. Jos funkcijos yra užsakyti, priimti ir saugoti vaistinius preparatus ir medicinines priemones. Jai nėra žinomas procesas, kai pacientas nori gauti mokamas paslaugas. Tai neįeina į jos pareigas, tuo užsiima Finansų ir ekonomikos skyrius. Medikamentų ir priemonių pirkimas yra ilgas procesas, jis yra aprašytas ligoninės vaistinės darbo organizavimo procedūroje. Jie užsako labai platų asortimentą vaistinių preparatų ir medicinos priemonių. Vadovaujasi sutartimis – jeigu preparatas yra sutartyse, jie privalo jį užsakyti ir išduoti, jeigu jo nėra sutartyse, tuo užsiima Viešųjų pirkimų skyrius. Daugumai prekių, praktiškai visoms, yra vykdomi viešieji pirkimai, kurie trunka apie pusę metų iki sutarties pasirašymo. Jeigu būna išskirtinių atvejų, kad reikia skubos tvarka priemonės, skyriaus vedėjas rašo tarnybinį raštą ir vyksta svarstymas. Tada Viešųjų pirkimų skyrius parenka kitą pirkimo būdą. Jokių kitų pirkimų jie nevykdo, tik oficialiai. Supaprastintais pirkimais užsiima Viešųjų pirkimų skyrius, nuo jų užimtumo priklauso terminas. Tai gali trukti savaitę, dvi. Su tokiu klausimu, kad pacientas nori preparato, kurio ligoninė neturi, nesusidūrė. Jeigu pacientas pageidauja gauti mokamą preparatą, mano, kad skyriaus vedėjas turi informuoti savo gydytojus. Kiek žino, buvo tokie direktoriaus įsakymai dėl papildomo apmokėjimo. Kiek jai yra žinoma, pacientas mokėdavo pinigus į ligoninės kasą. Ligoninės vaistinėje nei karto nebuvo įsigyjama tokių preparatų už papildomus pinigus. Mano, kad ligoninėje neįmanoma įsigyti medicinines priemones ne jų vaistinėje. Teisės aktai to neleidžia. Jos praktikoje tokio dalyko nebuvo.

43. Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, ši įmonė prekiauja medicininėmis priemonėmis ir įranga, turi įvairų asortimentą medicininių prekių – intensyviajai terapijai, hemodializei, periferinei intervencijai, tuo pačiu ir prekes išvaržų rekonstrukcijai. Pagrindiniai jų pirkėjai yra Lietuvoje esančios valstybinės gydymo įstaigos, privačios gydymo įstaigos ir fiziniai asmenys. Biosintetinių tinklelių įsigijimui valstybinės ligoninės paprastai skelbia viešųjų pirkimų konkursą. Įmonė dalyvauja konkursuose ir jeigu laimi, sudaro sutartį su ligonine tam tikrų prekių tam tikram kiekiui. Sutarties terminas gali būti nuo 1 iki 3 metų. Kiek užtrunka procesas, priklauso nuo ligoninės, gali užtrukti nuo mėnesio iki metų. Gydymo įstaigos administracija, vaistinė pateikia užsakymą telefonu arba elektroniniu būdu ir įmonė per kurjerį pristato gydymo įstaigai užsakytas prekes. Tokia tvarka galiojo ir 2021 m. pabaigoje. Jų įmonėje nėra tokios praktikos, kad gydytojas chirurgas iš gydymo įstaigos pats užsakytų prekę. Gali įsigyti prekes asmenys, kuriems gydytojas rekomendavo jas įsigyti, tačiau jam nėra žinoma, kad pats gydytojas būtų įsigijęs. Kaina priklauso nuo to, kokie yra tinkleliai – nuo 50 Eur iki kelių tūkstančių. Fizinės parduotuvės įmonė neturi, tad jeigu kreipiasi fizinis asmuo, visada gavus apmokėjimą yra išrašoma sąskaita-faktūra, išsiunčiama prekė per kurjerį arba asmuo gali atsiimti ją biure. Neįsivaizduoja tokios praktikos, kad ligoninės personalas paskambintų į jų įmonę ir sakytų, kad kitai dienai reikalingas tam tikras produktas, ir tada jų įmonės atstovai pristatytų tą produktą ligoninei. Jeigu sutartyje yra tas produktas, jie pasistengtų pristatyti kuo greičiau, jeigu nėra – situaciją spręstų individualiai. Byloje nurodytu įmonės telefono numeriu užsakymai nėra priimami. Tai yra projektų specialisto, kurio užduotis yra suteikti gydymo įstaigai informaciją apie produktų savybes, naudojimo būdus ir panašiai, telefono numeris. Jeigu asmuo paskambintų tuo numeriu, jis būtų nukreiptas į kitą asmenį, pas kurį galima įsigyti produktus. Su VšĮ (duomenys neskelbtini) įmonė turi keletą sutarčių įvairioms prekėms, aktualiu laikotarpiu turėjo sutartis ir dėl chirurginių tinklelių. Dėl biosintetinių tinklelių sutarčių su šia ligonine niekada neturėjo, jam nėra žinoma, ar buvo vienetinių atvejų iš ligoninės dėl biosintetinių tinklelių užsakymo. Biosintetinį tinklelį fizinis asmuo jų įmonėje gali įsigyti, iš etinės pusės jiems yra svarbu, ar pirkėjas yra gydytojas, ar „žmogus iš gatvės“, kadangi tinklelis yra brangus. Laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. sausio mėn. nebuvo parduotas nei vienas biosintetinis tinklelis fiziniam asmeniui.

44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartis, kuria buvo sankcionuota procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 158 straipsnyje, ir leista laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 3 d. iki 2022 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnams atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės (plačiau – nuosprendžio 24 punktas) (t. 1, b. l. 174–177).

45. 2022 m. sausio 13 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad kratos kaltinamojo A. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), metu koridoriaus spintoje ketvirtoje lentynoje nuo viršaus buvo rastas vokas su pinigais – 625 Eur, taip pat kratos metu A. S. savanoriškai pateikė pinigus – 28 000 Eur (t. 7, b. l. 159–167).

46. 2022 m. lapkričio 11 d. mokesčio mokėtojo veiklos analizės išvada Nr. (13.15-38-2)-248-1990, iš kurios matyti, kad 2021 metais A. S. vardu turimos banko sąskaitos likutis buvo 98 269,83 Eur (t. 8, b. l. 13–27).

Kyšio priėmimas iš K. B.

47. Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atvažiavo operuotis į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ją paguldė į palatą, persirengė, atėjo gydytojas A. S. ir pakvietė apžiūrai. Ji buvo emociškai nusivylusi, bijojo, jis ją apžiūrėjo, pasakė, kad viskas bus gerai, ramino. Ji turėjo 100 Eur, prieš operaciją padėjo juos ant stalo, gydytojas pasakė „nereikia“, tačiau ji pinigus paliko. Gydytojas pinigų neprašė. Žinojo, kad operacija yra nemokama.

48. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-328 (nuo pradžios iki 00:21 min. ir nuo 04:25 min.), liudytoja K. B. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Ji padeda ant stalo 100 Eur. Kaltinamasis A. S. vaizdo įrašė atpažino save ir pacientę, kuri ant stalo padeda 100 Eur.

49. 2021 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 6 d., įvykio pradžia: 10.03 val., įvykio pabaiga: 10.08 val.) iš kurio matyti, kad yra užfiksuotas tokio turinio A. S. (A) ir K. B. (K) pokalbis ir veiksmai: A – Nu tai čia surašysiu aš jum viską, (neaiškiai) viską. Einam čia atsisėsit dar sekundėlę. Koks gražus oras pažiūrėkit – vaizdai, miškas, kokis oras... Čia terapija, klausykit, nu (Pastaba: įrašo 00:00:15 min. K. B. iš mėlynos spalvos chalato priekinės dešinės kišenės ištraukia ne mažiau nei vieną 100 Eur vertės nominalo kupiūrą, kurią padeda ant stalo priešais A. S.). A – Ai (neaiškiai), ačiū (neaiškiai). Įrašo 00:00:18 min. A. S. paima ne mažiau nei vieną 100 Eur vertės nominalo kupiūrą nuo stalo ir įsideda į medicininio chalato kairės pusės kišenę. Įrašo 00:04:35 min. A. S. iš medicininio chalato kairės pusės apatinės kišenės ištraukia tamsios spalvos užrašinę ir ne mažiau nei vieną 100 Eur vertės nominalo kupiūrą. A. S. atverčia minėtą tamsios spalvos užrašinę ir į ją įdeda ne mažiau nei vieną 100 Eur vertės nominalo kupiūrą. Įrašo 00:04:44 min. A. S. įsideda tamsios spalvos užrašinę su joje esančia ne mažiau nei viena 100 Eur nominalo kupiūra į medicininio chalato apatinę kišenę (t. 2, b. l. 5–9).

50. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis, iš kurios matyti, kad buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir K. B. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant jos sutuoktinį (t. 6, b. l. 21–24).

51. 2023 m. vasario 1 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta K. B. ligos istorija ir nustatyta, kad K. B. gydantis gydytojas yra A. S.. Šis gydytojas 2021 m. gruodžio 6 d. jai atliko operaciją (t. 2, b. l. 178–200; t. 3, b. l. 1–3).

Kyšio priėmimas iš K. S.

52. Liudytojas K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš operaciją jam buvo padaryta echoskopija ir nustatyta, kad turi išvaržą dešinėje pusėje. Iš šeimos gydytojos gavo siuntimą į ligoninę ir pirmą kartą susipažino su gydytoju A. S. Pakalbėjo, gydytojas pasakė, kad yra dar ir bambos išvarža. Operacija buvo gruodžio 8 d. Prieš operaciją įdėjo gydytojui į kišenę voką su 100 Eur. Nežino, ar gydytojas suprato, ką jam įdėjo, pasakė „ačiū“. Iš anksto dėl atlygio susitarę nebuvo. Norėjo padėkoti gydytojui už pagalbą, už sąžiningumą. Žinojo, kad operacija yra nemokama. Operacijos metu gydytojas pašalino tris išvaržas.

53. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-329 (iki 01:00 min.), liudytojas K. S. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Jo rankoje užfiksuotas vokas. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, kuris, norėdamas padėkoti, jam į kišenę įdeda voką, kuriame buvo pinigai. Kokią pinigų suma buvo voke, neprisimena. Padėkojo pacientui, nežinodamas, kas yra voke, nes kartais pacientai į voką įdeda savo vizitinę kortelę, gal kontaktus įdėjo. Tuo metu jam nebuvo svarbu, koks yra voko turinys, nes turėjo tikslą surinkti pinigus kepsninei.

54. 2021 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 8 d., įvykio pradžia: 8.26 val., įvykio pabaiga: 8.30 val.), iš kurio matyti, kaip įrašo 00:00:53 min. K. S. į A. S. medicininio chalato kišenę įdeda baltos spalvos perlenktą popierinį voką (t. 2, b. l. 10–13).

55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartis, iš kurios matyti, kad buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. S. ir K. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant S. Š. (t. 6, b. l. 55–58).

56. 2023 m. vasario 9 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta K. S. ligos istorija ir nustatyta, kad K. S. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jam 2021 m. gruodžio 8 d. atliko operaciją (t. 2, b. l. 70–88).

Kyšio reikalavimas ir priėmimas iš A. P.

57. Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gydytojas jį operavo. Paklausė gydytojo poliklinikoje, ar reikia nupirkti išvaržos tinklelį. Gydytojas pasakė, kad nesirūpintų, jis pats nupirks ir paskui jam reikės atiduoti pinigus. Sutartą dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini) polikliniką, jį paguldė į ligoninę. Gydytojas paaiškino dėl ligos esmės ir jis atidavė gydytojui pinigus. Kokia tiksliai buvo suma ir kada ją padavė, neprisimena, bet tai buvo apie 200 Eur. Gydytojas neprašė pinigų, jis pats nusprendė duoti, nes jeigu pirks tinklelį, reikia sumokėti. Dėl kainos su gydytoju nesitarė.

58. Paskelbus liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 66–67), liudytojas nurodė, kad davė pinigus už tinklelį. Parodymus apie kyšio reikalavimą surašė tyrėja, kai juos perskaitė, pasakė, kad negalvojo, jog duoda kyšį. Gydytojo klausimą apie rezidentus suprato taip, kad gali operuoti rezidentai, o gali ir pats gydytojas. Jis atėjo operuotis pas A. S.

59. Liudytojo A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis 2021 m. lapkričio mėn. atvyko pas gydytoją A. S. konsultacijai dėl išvaržos. Konsultacija vyko (duomenys neskelbtini). Konsultacijos metu jis gydytojo A. S. paklausė, ar operacijos metu bus naudojamas tinklelis. Gydytojas jam atsakė, kad tinklelis bus naudojamas ir jam pačiam niekuo rūpintis nereikia, kadangi tinklelį gydytojas jam nupirks, o jam reikės atiduoti pinigus. Gydytojas A. S. pinigų sumos, kiek kainuos tinklelis, neįvardino. 2021 m. gruodžio 9 d. jam buvo paskirta operacija. Tą dieną atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo paguldytas į palatą Dienos chirurgijos skyriuje. 2021 m. gruodžio 9 d., apie 8.29 val., gydytojas A. S. pasikvietė apžiūrai. Apžiūros metu gydytojas A. S. jam pasakė tokius žodžius „norit, kad aš operuočiau? Ar kaip čia jūs norit? Mano rezidentų?“. Jam buvo keistas toks gydytojo pasakymas, nes operuotis jis atvyko būtent pas A. S. Toks gydytojo pasakymas jam pasirodė kaip kyšio reikalavimas. Tolesnės apžiūros metu jam paklausus, kaip dėl tinklelio, gydytojas jam pasakė „nu tai galit dabar, nu tai pažiūrėsim, geresnę įdėsim tada. Pažiūrėsim, ką čia galim padaryti geresnio jum“. Tokius gydytojo žodžius suprato kaip kyšio reikalavimą. Kadangi jam labai skaudėjo ir jis neturėjo pasirinkimo, jis gydytojui į rankas padavė 250 Eur. Gydytojas paėmęs iš jo pinigus juos perlenkė ir įsidėjo į užrašų knygutę. Jis galvojo, kad jo sumokėti 250 Eur yra už tinklelį, kuris bus panaudotas operacijos metu. Kad gydytojui A. S. sumokėjo 250 Eur grynais pinigais, niekur nepasirašė, gydytojas jam kvito ar kitokio dokumento nedavė. Kad operacija yra nemokama, jis žinojo, o kad operacijos metu naudojamos priemonės irgi yra nemokamos, sužinojo tik šios apklausos metu (t. 6, b. l. 66–67).

60. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-330 (nuo 05:18 min.), liudytojas A. P. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Gydytojui paduoda pinigus už tinklelį. Po operacijos neklausė, ar gydytojas panaudojo tinklelį. Pinigų jam negrąžino. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, kuris jam davė 250 Eur. Ar šios operacijos metu jis panaudojo brangesnį tinklelį, neprisiminė, jo manymu, šiuo atveju reikėjo dviejų valstybinių tinklų. Gautus pinigus panaudojo kepsninei, pacientui negrąžino. Prie kiekvieno gydytojo yra priskirtas rezidentas, kuris su gydytojo asistavimu gali operuoti.

61. 2022 m. rugpjūčio 18 d. A. P. pranešimas, kad gydytojas A. S. konsultacijos metu iš jo pareikalavo pinigų už sietelį, kuris bus naudojamas operacijos metu. 2021 m. gruodžio 9 d. prieš operaciją jis gydytojui padavė 250 Eur grynais pinigais (t. 6, b. l. 63).

62. 2021 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 9 d., įvykio pradžia: 8.29 val., įvykio pabaiga: 8.36 val.), iš kurio matyti, kad užfiksuotas tokio turinio A. S. (A) ir A. P. (P) pokalbis ir veiksmai: įrašo 00:05:18 min. A – Nežinau, norit, kad aš operuočiau ar ne? Ar kaip čia jūs norit? Mano rezidentų? Parašas čia viršuj. Mhm, čia vardas pavardė parašas <...> P – A tai kaip (neaiškiai) sietką kadu kokį? A – Nu tai galit dabar, nu tai pažiūrėsim, geresnę įdėsim tada. Pažiūrėsim, ką čia galim padaryt geresnio jum (Pastaba: įrašo 00:06:23 min. A. P. atsidaro piniginę, iš kurios išima ne mažiau nei dvi 100 Eur ir ne mažiau nei vieną 50 Eur vertės nominalo kupiūras, iš viso ne mažiau nei 250 Eur, kuriuos paduoda A. S.). P – Prašau. A – Mhm, gerai. Pažiūrėsim, įdėsim, viską padarysim, gerai? P – Gerai. (Pastaba: įrašo 00:06:41 min. A. S. perlenkia minėtas kupiūras ir įdeda jas į užrašų knygutę) (t. 2, b. l. 14–17).

63. 2023 m. vasario 9 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta A. P. ligos istorija ir nustatyta, kad A. P. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jam 2021 m. gruodžio 9 d. atliko operaciją (t. 3, b. l. 4–22).

Kyšio reikalavimas ir priėmimas iš J. V.

64. Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turėjo išvaržą, atėjo į (duomenys neskelbtini), ten sumokėjo 230 Eur, bet jam nieko nepadarė. Atėjo į polikliniką pas chirurgą, jis pasakė, kad pusės metų eilė, tačiau jeigu kas nors neateis operuotis, jis paskambins. Turėjo labai didelę išvaržą, negalėjo normaliai vaikščioti. Po kurio laiko paskambino chirurgas ir pasakė, kad yra galimybė pasidaryti operaciją. Nuvažiavo į polikliniką, padarė visus tyrimus. Gydytojas pasakė, kad jeigu nori, kad operacija būtų padaryta gerai, reikia dėti tinklelį. Nežinojo, kiek kainuoja tinklelis. Gydytojas pasakė, kad tinklelis brangus. Jis paklausė, kiek kainuos, gydytojas atsakė ir jis prieš operaciją padavė pinigus – 400 Eur. Gydytojas paėmė pinigus iš jo rankų. Padavė tokią sumą negalvodamas, kiek kainuoja tinklelis. Davė tiek, kiek gydytojas pasakė. Laiko eiti mokėti į kasą neturėjo, nes atvyko į operaciją. Galvojo, kad gydytojas nupirks tinklelį ir įdės. Mano, kad tinklelis geras, jokių problemų kol kas neturi. Nesidomėjo, ar galima gauti tinklelį nemokamai, pats nenorėjo jo ieškoti, pasitikėjo gydytoju.

65. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-331 (nuo 05:00 min.), liudytojas J. V. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Gydytojas pasakė, kad tinklelis brangus ir jie išėjo. Gydytojo žodžius dėl eilės suprato, kad jam pasisekė, jog pakliuvo be eilės. Pinigų davimas gydytojui nebuvo susijęs su tuo, kad pateko be eilės. Pinigai buvo už tinklelį. Kol kas šie pinigai jam nėra grąžinti, tačiau jokių pretenzijų gydytojui neturi. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, kuris jam paduoda 400 Eur už tinklelį. Jis pacientui rusiškai sako „už tinklą“. Buvo J. V. užrašęs po pusės metų, todėl sakė, kad be eilės jam išėjo, nes priėmė anksčiau. Pasakė J. V. ne „kadangi be eilės“, o kad jam išėjo be eilės, nes atsisakė kitas žmogus operuotis. Apie tinklelį su pacientu kalbėjo prieš paimdamas pinigus. Visiškai nesiejo žodžių, kad pacientas pakliuvo be eilės, t. y. anksčiau, su pinigų paėmimu.

66. 2022 m. rugpjūčio 12 d. J. V. pranešimas, kad 2021 m. gruodžio 10 d. gydytojas A. S. iš jo pareikalavo 400 Eur už tai, kad jam būtų atlikta operacija nelaukiant eilėje. Jis gydytojui padavė 400 Eur (t. 6, b. l. 68).

67. 2021 m. gruodžio 23 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 10 d., įvykio pradžia: 8.00 val., įvykio pabaiga: 8.05 val.), iš kurio matyti, kad yra užfiksuotas tokio turinio A. S. (A) ir J. V. (J) pokalbis ir veiksmai. Nuo įrašo 00:05:00 min. A – Duosi man keturis šimtus euriukų ir viskas. Todėl, kad ten visų šimto reikės (Pastaba: įrašo 00:05:04 min. J. V. iš kišenės ištraukia pluoštą 50 Eur vertės nominalo kupiūrų. Iš minėto pluošto atskaičiuoja aštuonias 50 Eur vertės nominalo kupiūras, iš viso 400 Eur. Įrašo 00:05:09 min J. V. kupiūras paduoda A. S.). A – Todėl, kad (neaiškiai). Man čia sėdi, kadangi be eilės (neaiškiai) (Pastaba: įrašo 00:05:14 min. A. S. minėtas kupiūras įsideda į tamsios spalvos užrašinę). J – Be problemų. A – Todėl, kad (neaiškiai) pažiūrėjau vasario pabaigoj. J – Aš žinau <...> (t. 2, b. l. 18–24).

68. 2023 m. vasario 13 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta J. V. ligos istorija ir nustatyta, kad J. V. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jam 2021 m. gruodžio 10 d. atliko operaciją (t. 3, b. l. 65–85).

Kyšio priėmimas iš N. Ž.

69. Liudytojas N. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai gydytojo nepažįsta, juos sieja tik gydytojo ir paciento santykiai. Tiksliai neprisimena kada, tačiau kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ dėl išvaržos. Kreipėsi būtent ten, nes neturėjo laiko laukti. Registratūroje gavo siuntimą pas gydytoją A. S. apžiūrai. Kai pasitvirtino diagnozė, susitarė dėl operacijos (duomenys neskelbtini) ligoninėje. „(duomenys neskelbtini)“ konsultacijos metu buvo supažindintas su tuo, kad jam reikės dėti tinklelį, bet kaip alternatyva yra „skėtukas“. Buvo užsiminta, kad jis kainuoja, tiksliai sumos nepasakys, nesigilino, nes galvojo, kad viską sužinos eigoje. Paskirtą dieną nuvyko į ligoninę operacijai. Buvo supažindintas su procesu, galimais padariniais, reabilitacija. Paskui išsitraukė ir padavė gydytojui, tiksliai neprisimena, bet apie 250 Eur. Tai buvo prieš operaciją. Tokią sumą buvo numatęs duoti. Davė iš rankos į ranką, kiek prisimena, gydytojas įsidėjo pinigus į kišenę. Žinojo, kad teikiamos paslaugos yra nemokamos. Kyšį davė savo iniciatyva, prašymo ir vertimo iš gydytojo nebuvo. Ši operacija jam buvo penkta, keturios operacijos baigėsi ne taip, kaip turėtų, liūdnokai. Šį kartą norėjo, kad viskas pavyktų gerai.

70. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-337 (nuo 08:30 min. iki 09:40 min.), liudytojas N. Ž. nurodė, kad tai ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip jis gydytojui duoda pinigus, visos kupiūros buvo po 50 Eur. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, situacijos neprisiminė, neprisiminė, ką įsidėjo į kišenę, bet patvirtino, kad greičiausiai tai buvo pinigai.

71. 2021 m. gruodžio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 13 d., įvykio pradžia: 7.50 val., įvykio pabaiga: 8.01 val.), iš kurio matyti, kad užfiksuotas tokio turinio A. S. (A) ir N. Ž. (N) pokalbis ir veiksmai: įrašo 00:08:30 min. A – Gerai, tada taip... Tai sutariam taip – operuoju, sakau, ir pažiūrim – jeigu ten reikės įdėt tą aipomą, tai tada dėsim aipomą. Aipomas tai yra tinklas, paaiškinimui – čia jūsų yra, kaip pavyzdys, skylė. N – Mhm. A – Tai mes paimam į tą skylę įkišam skėtį, kaip jūs nuo lietaus. V – Jo, jo. A – Įkišam, jį patraukiam, šonus užfiksuojam ir užsiuvam. Jeigu ten yra audiniai, nu, nėra giliai, nes būna kartais skylė didesnė. V – Mhm. A – Tai to tinklo neuždengia, suprantat? Mes turim nuo išvaržos minimum čia du trys centimetrai mažiausiai turi būt. V – Jo, jo. A – Kartais ir keturi į šonus, tai... Kartais yra, pavyzdžiui, šita skylė yra pailga, o jis dengia, pavyzdžiui, šešių centimetrų būna, aštuon... V – Mhm. A – Nu tas aipoma. Ir nedengia šonų, todėl aš turiu tada išsidalint, dėt paprastą tinklą ir knistis labai ilgai, suprantat? (neaiškiai). V – Jo, jo, jo. A – Tai visąlaik, nu, paaiškinu niuansus... V – Gerai. A – Kad būtų aišku kodėl, kas ir kaip, nes mėgstu kad mano ligonis žinotų nuo a iki z. V – Gerai, gerai. A – Suprantat? V – Suprantu. A – Tai va dėl to. V – Tai va, lyg ir viskas. Pada... Padarykit (neaiškiai). (Pastaba: įrašo 00:09:34 min. N. Ž. A. S. paduoda ne mažiau nei vieną 50 Eur vertės nominalo kupiūrą). A – Gerai viskas, gerai. (Pastaba: įrašo 00:09:36 min. A. S. minėtą ne mažiau nei vieną 50 Eur vertės nominalo kupiūrą įsideda į medicininio chalato kišenę) <...> (t. 2, b. l. 25–27).

72. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis, iš kurios matyti, kad buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą N. Ž., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti jį M. Ž. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato (t. 6, b. l. 94–100).

73. 2023 m. vasario 9 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta N. Ž. ligos istorija ir nustatyta, kad N. Ž. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jam 2021 m. gruodžio 13 d. atliko operaciją (t. 3, b. l. 23–44).

Kyšio priėmimas iš G. S.

74. Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. prieš ateinant į operaciją užėjo į kabinetą ir įdėjo gydytojui į kišenę vieną 50 Eur kupiūrą. Gydytojas pinigų neprašė, ji norėjo atsidėkoti už operaciją. Iš anksto su gydytoju dėl atlygio nesitarė. Nežino, ar gydytojas suprato, ką jam įdėjo, jis nieko nesakė. Žinojo, kad operacija yra nemokama.

75. Paskelbus liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 157–159), liudytoja nurodė, kad duoti parodymai yra teisingai, prašė jais vadovautis.

76. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-338 (iki 00:45 min.), liudytoja G. S. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Ji įdeda gydytojui pinigus. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientę, kuri norėdama atsidėkoti už operaciją jam įdeda 50 Eur.

77. Liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2021 m. gruodžio 15 d. buvo paskirta operacija. Tą dieną ji atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo paguldyta į palatą Dienos chirurgijos skyriuje. Ryte ją apžiūrėjo gydytojas – chirurgas A. S. Apžiūra vyko apžiūros kabinete, kurio numerio neprisimena. Ji tik įėjusi į kabinetą iš karto gydytojui A. S. į chalato kišenę įdėjo 50 Eur. Kiek prisimena, buvo viena 50 Eur kupiūra. Gydytojas matė, kad ji jam įdėjo pinigus į jo chalato kišenę, bet jai nieko nepasakė. Gydytojas pinigų neprašė, tačiau prieš tai vykusios apžiūros metu jai paklausus, ar reikės atsilyginti už dvi operacijas, gydytojas A. S. davė suprasti, kad reikės. Kad reikės atsilyginti, ji suprato iš to, kai gydytojas paklausė, ar darys vieną operaciją, ar dvi, kadangi buvo galima daryti tik vieną, o gydytojas sutiko padaryti dvi. Gydytojas A. S. išoperavo išvaržą ir tulžį. Ji žinojo, kad operacija yra nemokama ir suprato, kad jos pinigų davimas gydytojui yra neteisėtas, tačiau ji norėjo atsidėkoti (t. 6, b. l. 157–159).

78. 2021 m. gruodžio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 15 d., įvykio pradžia: 7.51 val., įvykio pabaiga: 8.01 val.), iš kurio matyti, kaip įrašo 00:00:37 min. G. S. į A. S. medicininio chalato kišenę įdeda tyrimo metu nenustatytą objektą (t. 2, b. l. 28–31).

79. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis, iš kurios matyti, kad buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą G. S. ir atleisti G. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, perduodant laiduotojo V. S. atsakomybei (t. 6, b. l. 150–154).

80. 2023 m. vasario 9 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta G. S. ligos istorija ir nustatyta, kad G. S. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jai 2021 m. gruodžio 15 d. atliko operaciją (t. 2, b. l. 89–110).

Kyšio priėmimas iš D. M.

81. Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turėjo sveikatos problemų ir kreipėsi į gydytoją, buvo apžiūrėtas ir atlikta operacija. Neprisimena visų aplinkybių, nes viskas vyko seniai. Nenori atsakyti į klausimą, ar buvo atsilyginęs gydytojui.

82. Paskelbus liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 6, b. l. 175–177), liudytojas nurodė, kad jo duoti parodymai yra teisingai.

83. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-342 (nuo 01:10 min. iki 01:30 min. ir nuo 15:30 min.), liudytojas D. M. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Ant stalo jis padeda vokelį, kuriame buvo 50 Eur. Ką tuo metu sakė, neprisimena. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, kuris norėdamas atsidėkoti už operaciją jam duoda 50 Eur.

84. Liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant įtariamuoju, duoti parodymai, kad 2021 m. gruodžio 27 d. jam buvo numatyta chirurginė operacija. Prieš operaciją apžiūrų kabinete susitiko su jį operuosiančiu gydytoju chirurgu A. S. Šio susitikimo metu gydytojui davė voką, kuriame buvo 50 Eur. Kokiomis kupiūromis buvo pinigai, neprisimena. Voką su pinigais padavė gydytojui į rankas. Ką pasakė paduodamas gydytojui voką su pinigais, šiuo metu neprisimena. Gydytojas voką su pinigais iš jo paėmė ir pasidėjo ant stalo. Gydytojas jo pinigų neprašė. Gydytojui A. S. 50 Eur davė, norėdamas atsidėkoti. Gydytojui pinigus padavė apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Gydytojui pinigus padavė prieš apžiūrą. Dėl padaryto labai gailisi (t. 6, b. l. 175–177).

85. 2021 m. gruodžio 28 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2021 m. gruodžio 27 d., įvykio pradžia: 8.47 val., įvykio pabaiga: 9.03 val.), iš kurio matyti, kad buvo užfiksuotas tokio turinio A. S. (A) ir D. M. (D) pokalbis ir veiksmai: įrašo 00:01:14 min. D. M. ištiesia ranką su jame esančiu baltos spalvos popieriniu voku link A. S. D – Žiūrėkit... A – Teisingas... Nieko čia nereik (Pastaba: įrašo 00:01:16 min. A. S. iš D. M. paima minėtą baltos spalvos popierinį voką, kurį pasideda ant stalo priešais save). D – Čia priminimas. A – Nieko nereikia, nes pažadėjau aš. Sakiau gi – aš savo žodžio, man atrodo, laikausi visada. Ar ne? (Pastaba: įrašo 00:15:42 min. A. S. nuo stalo paima baltos spalvos popierinį voką) (t. 2, b. l. 32–35).

86. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis, iš kurios matyti, kad buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2023 m. sausio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį D. M., atleidžiant D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį R. M. atsakomybei bei nustatant vienerių metų laidavimo terminą (t. 7, b. l. 6–9).

87. 2023 m. vasario 10 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta D. M. ligos istorija ir nustatyta, kad D. M. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jam 2021 m. gruodžio 27 d. atliko operaciją (t. 2, b. l. 157–177).

Kyšio priėmimas iš M. P.

88. Liudytojas M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš pusantrų metų apžiūros kabinete į vokelį įdėjo 100 Eur ir pasiūlė juos gydytojui prieš operaciją. Gydytojas pinigų neprašė, iš anksto su gydytoju nesitarė. Pinigus atidavė, nes tuo metu turėjo daug darbų, bijojo, kad kažkas nutiks, jaudinosi, norėjo, kad kuo geriau padarytų operaciją, todėl paklausęs artimųjų ir draugų tai padarė. Žinojo, kad teikiamos paslaugos yra nemokamos.

89. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-9 (nuo 06:00 min. iki 08:00 min. ir nuo 08:50 min. iki 09:20 min.), liudytojas M. P. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Jis padeda ant stalo baltą vokelį. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, kuris jam davė 100 Eur ar voką, nemato. Šiuos pinigus jam davė, nes norėjo padėkoti už operaciją. Neprisimena, kokį tinklelį įdėjo šiam pacientui. Neišaiškino šiam pacientui, kokia yra mokamų paslaugų suteikimo tvarka ir kad jeigu pacientas norėtų mokamos paslaugos, jam reikėtų susimokėti tik viršytą sumą.

90. 2022 m. sausio 6 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2022 m. sausio 5 d., įvykio pradžia: 11.04 val., įvykio pabaiga: 11.13 val.), iš kurio matyti, kad buvo užfiksuotas tokio turinio A. S. (A) ir M. P. (M) pokalbis ir veiksmai: įrašo 00:07:20 min. M – Čia, aišku, dar (neaiškiai) ir ne riešutų (Pastaba: įrašo 00:07:25 min. M. P. iš džemperio vidinės kišenės ištraukia perlenktą popierinį voką, kurį padeda priešais A. S. ant jo darbo stalo). M – Čia jums. A – Mhm, gerai, ačiū. (Pastaba: įrašo 00:09:02 min. A. S. nuo stalo paima perlenktą popierinį voką, kurį įsideda į medicininio chalato kišenę) (t. 2, b. l. 36–38).

91. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartis, iš kurios matyti, kad buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 227 straipsnio 1 dalį M. P., atleidžiant M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį I. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (t. 7, b. l. 62–65).

92. 2023 m. vasario 10 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta M. P. ligos istorija ir nustatyta, kad M. P. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jam 2022 m. sausio 5 d. atliko operaciją (t. 2, b. l. 111–134).

Kyšio reikalavimas ir priėmimas iš V. L.

93. Liudytojas V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad davė A. S. 100 Eur kyšį. Gruodžio 6 d. atvyko į ligoninę, jį paguldė į palatą, atėjo gydytojas ir pakvietė į apžiūros kambarį. Apžiūrėjo jo pilvą ir pasakė, kad reikia išsiaiškinti, kas operuos – jis ar praktikantas. Jis (liudytojas) pasakė, kad geriau, kad operuotų A. S., nes šis turi daugiau patirties. Gydytojas jam atsakė, kad tada reikia tartis. Pagalvojo, kad reikia sumokėti ir pasakė, kad turi gydytojui dovanėlę. Užpildžius reikiamus dokumentus gydytojas pasakė, kad dėtų ant stalo savo dovaną. Išsiėmė 100 Eur kupiūrą ir padėjo ant stalo, gydytojas pasiėmė ir įsidėjo pinigus į kišenę. Gydytojas tiesiogiai pinigų neprašė, tik pasakė, kad reikia tartis, todėl suprato, kad reikia sumokėti, kad gydytojas pats atliktų operaciją, o ne praktikantas. Iš anksto tokios sumos nebuvo numatęs, su gydytoju dėl nieko nesitarė. Žinojo, kad teikiamos paslaugos yra nemokamos.

94. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą iš kompaktinio disko Nr. 22-14-10 (nuo 03:30 min iki 05:40 min.), liudytojas V. L. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuota ta pati situacija, apie kurią davė parodymus. Jis padeda gydytojui ant stalo 100 Eur. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, kuris jam davė 100 Eur. Šiuos pinigus jam davė, nes norėjo padėkoti už operaciją. Jeigu operuoja rezidentas, tada daroma tik viena operacija, o jeigu operuoja gydytojas, tada daromos dvi operacijos. Neprisimena, ką turėjo omenyje, sakydamas „jeigu norite, kad operuočiau aš, dėkit čia“. Nepripažįsta, kad reikalavo pinigų iš paciento.

95. 2022 m. sausio 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas (įvykio vieta: kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykio data: 2022 m. sausio 6 d., įvykio pradžia: 7.16 val., įvykio pabaiga: 7.24 val.), iš kurio matyti, kad buvo užfiksuotas tokio turinio A. S. (A) ir V. L. (V) pokalbis ir veiksmai. Įrašo 00:03:46 min. V – Giliau jūs operuosit? A – Reikia tartis, kitaip nebūna. V – Aai... A – Visi nori, kad aš... V – Oi. A – Mhm, atsipalaiduokit. Mhm, ir bambą. Reik čia dvi operacijas. Per vieną narkozę dvi operacijas – tai bambą sutvarkyti ir, ir tulžies pūslę. Nu tai tarsimės jeigu norėsit, kad aš priimčiau. V – Gerai. Noriu. A – Taip, tai bandysim daryt tada kažką. Mhm. Nes čia per vieną narkozę reik dvi operacijas iškart padaryt – ir tulžies pūslę sutvarkyt ir bambą, suprantat? V – Gerai. (Pastaba: įrašo 00:05:13 min. V. L. iš džemperio kišenės ištraukia 100 Eur vertės nominalo kupiūrą). V – Daktare... Noriu jums (neaiškiai). A – Mhm. Gerai, tuoj pasirašyt duosiu aš čia. Padėk daiktą čia (Pastaba: įrašo 00:05:22 min. A. S. uždeda delną ant jo kairėje pusėje esančio baltos spalvos seifo ir iš karto atitraukia ranką, o tuo metu V. L. minėtą 100 Eur vertės nominalo kupiūrą įsideda į kitą džemperio kišenę). A – Dėkit jūs va čia. Čia galit dėt viską. (Pastaba: įrašo 00:05:24 min. uždeda delną ant jo kairėje pusėje esančio baltos spalvos seifo ir iš karto atitraukia ranką). A – Dėkit, kur čia... Jeigu norit, kad aš – tai dėkit čia tada. (Pastaba: įrašo 00:05:31 min. V. L. iš džemperio kišenės ištraukia 100 Eur vertės nominalo kupiūrą ir ją padeda priešais A. S. ant jo darbo stalo). V – Gerai. A – Mhm. (Pastaba: įrašo 00:05:32 min. A. S. paima minėtą 100 Eur vertės nominalo kupiūrą ir įsideda ją į medicininio chalato kišenę) <...> (t. 2, b. l. 39–42).

96. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis, iš kurios matyti, kad buvo patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. L. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant G. L. (t. 7, b. l. 90–93).

97. 2023 m. vasario 10 d. ligos istorijos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta V. L. ligos istorija ir nustatyta, kad V. L. gydantis gydytojas yra A. S. Šis gydytojas jam 2022 m. sausio 6 d. atliko operaciją (t. 2, b. l. 135–158).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

98. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gynyba kėlė klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria buvo sankcionuota procesinė prievartos priemonė, numatyta BPK 158 straipsnyje, pagrindu surinktų duomenų teisėtumo, kadangi iš šios nutarties turinio matyti, kad atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės buvo leista tik prieš N. M. ir jo galimus bendrininkus, o šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamiems asmenims bendrininkavimas su N. M. nėra inkriminuotas, be to, ši procesinė prievartos priemonė negali būti taikoma tiriant baudžiamuosius nusižengimus.

99. BPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tiriant nusikaltimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnai tyrimą gali atlikti, neatskleisdami savo tapatybės. Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl kai kurių situacijų, kai, taikant neviešo pobūdžio tyrimo priemones, gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas to paties asmens arba kitų asmenų daromas nusikalstamas veikas. Tokiais atvejais, pripažįstant šiuos duomenis leistinais įrodymais, svarbu įvertinti tiek atskleistų nusikalstamų veikų kategoriją ir galimybes apskritai vykdyti teismo sankcijų reikalaujančius neviešo tyrimo veiksmus dėl tokios nusikalstamos veikos, tiek ir visos baudžiamosios bylos kontekstą bei proporcingumo principo reikalavimus. Antai tokie duomenys gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą, jeigu daroma išvada, jog tokių duomenų naudojimas reikštų asmens teisės į privatumą suvaržymą, pažeidžiantį proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-286-746/2015, 2K-48-788/2018).

100. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2021 m. gruodžio 2 d. prašymo dėl veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės, 2021 m. lapkričio 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-7-00011-21 dėl N. M. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje. Prašyme nurodyti duomenys apie šio asmens nusikalstamą veiką, taip pat detalizuotas leidimo atlikti veiksmus neatskleidžiant savo tapatybės pagrindas ir tikslas, o būtent nurodyta, kad BPK 158 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę tikslinga taikyti, siekiant nustatyti tiriamą apysunkį nusikaltimą, galimai jį padariusius asmenis, visas tiriamo nusikaltimo faktines aplinkybes, taip pat galimai iki šiol tyrimui nežinomas kitas nusikalstamas veikas, šias nusikalstamas veikas padariusius asmenis, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui (t. 1, b. l. 169–173). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi šio prašymo pagrindu buvo leista Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, be kita ko, slapta įrengti, eksploatuoti ir išmontuoti vaizdą ir/ar garsą fiksuojančius įrenginius, be kita ko, ir apžiūros kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini), ir slapta kontroliuoti ir fiksuoti N. M. ir jo galimų bendrininkų pokalbius, kitokį susižinojimą ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma. Taigi, šiuo atveju BPK 158 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė sankcionuota turint pakankamai duomenų apie galimai padarytą apysunkį nusikaltimą, t. y. ikiteisminio tyrimo teisėjas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą leisti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus.

101. Akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi leista įrengti ir naudoti vaizdo bei garso įrangą VšĮ (duomenys neskelbtini) apžiūros kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo ne tik į teismo nutartį įtrauktas asmuo (N. M.), apie kurio neteisėtus veiksmus jau buvo gauta duomenų, bet ir kiti asmenys, apie kurių dalyvavimą nusikalstamose veikose dar nebuvo žinoma. Užfiksavus ir į teismo nutartį neįtrauktų asmenų kyšininkavimą bei papirkimą, šie duomenys nagrinėjamu atveju pripažintini įrodymais. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad visos tyrimo metu užfiksuotos nusikalstamos veikos yra korupcinio pobūdžio, padarytos analogiškomis aplinkybėmis, tame pačiame kabinete, kyšius paėmę asmenys yra gydytojai, dirbę toje pačioje darbo vietoje, o juos davę asmenys – jų pacientai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami N. M. galimai daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir gavę duomenų apie kitų asmenų galimai daromas tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, nepaisant to, kad jie nėra N. M. bendrininkai, negalėjo nereaguoti į tokius duomenis ir pagrįstai juos rinko.

102. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu priklausomai nuo perduoto/priimto kyšio vertės nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal atitinkamus straipsnius ir jų dalis, besiskiriančius pagal savo pavojingumą (tiek apysunkiai nusikaltimai, tiek baudžiamieji nusižengimai) bei tai, kad kaltininkams nebuvo inkriminuotas bendrininkavimas su N. M., surinktų duomenų teisėtumo nepaneigia. Teismų praktikoje nurodyta, kad kyšininkavimo kvalifikavimas kaip sunkaus, apysunkio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo tiesiogiai priklauso nuo užfiksuoto kyšio dydžio, tačiau negali būti keliamas reikalavimas, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų teisėtumas ir gautų duomenų įrodomoji reikšmė priklausytų nuo to, ar pavyko užfiksuoti didesnį nei 1 MGL kyšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-788/2018). Šiuo klausimu taip pat išaiškinta, jog vien tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios buvo sankcionuoti slapti tyrimo veiksmai, vėliau perkvalifikuota pagal kitą BK normą, taip pat ir tokią, dėl kurios šie veiksmai negalėjo būti atliekami, savaime nepaneigia šių duomenų reikšmės ir jų naudojimo baudžiamajame procese galimybių (leistinumo). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pakeitimas negali lemti teisėtai gautų duomenų neleistinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-48-788/2018 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo sankcionuotas specialiųjų priemonių panaudojimas turint tikslą išaiškinti šį apysunkį nusikaltimą, o tyrimo metu buvo gauta duomenų ir apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 4 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, inkriminuotas šioje baudžiamojoje byloje kaltinamiems asmenims, savaime nepanaikina šio tyrimo metu gautų duomenų įrodomosios reikšmės.

103. Teismo vertinimu, tokių duomenų panaudojimas šioje baudžiamojoje byloje visiškai pateisinamas ir nepažeidžia proporcingumo reikalavimų. Neteisėtos pinigų rinkliavos ligoninėje pasižymi pakankamu pavojingumu, todėl tai, kad tiriant gydytojų dalyvavimą jose buvo imtasi neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų, nesikerta su proporcingumo principu. Nors kaltinamųjų gynėjai teisiamojo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad taikant BPK 158 straipsnyje įtvirtintą procesinę prievartos priemonę tris mėnesius buvo renkami ir privatūs duomenys apie pacientų, nesusijusių su nusikalstamomis veikomis, sveikatą, šios priemonės taikymas, siekiant legitimių tikslų ir laikantis įstatyme bei tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikoje suformuotų reikalavimų, pats savaime negali būti laikomas neproporcingu. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes, 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015). Nagrinėjamu atveju šie reikalavimai pažeisti nebuvo. Slaptos informacijos rinkimo priemonės buvo taikomos vadovaujantis įstatymu, turint tam pakankamą faktinį pagrindą ir tik tiek, kiek buvo būtina jas taikyti (trijų mėnesių terminas nelaikytinas neproporcingai ilgu, atsižvelgiant į tai, kad buvo nuolat gaunama reikšminga informacija apie naujas nusikalstamas veikas), ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atitinka BPK 158 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra aiški ir suprantama, taikant šias priemones buvo surinkti duomenys apie dešimtis skirtingo pavojingumo tiek to paties, tiek skirtingų asmenų daromų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų demokratinėje visuomenėje ypač svarbioje srityje – sveikatos apsaugos sistemoje, dalis asmenų kaltais pripažinti atskyrus ikiteisminius tyrimus, šioje baudžiamojoje byloje, be kita ko, vienas asmuo yra kaltinamas padaręs devynis apysunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo bei garso fiksavimo įranga šiuo atveju buvo naudojama ligoninėje esančiame apžiūros kabinete, nebuvo įmanoma išvengti tam tikro kiekio su privačiu trečiųjų asmenų (pacientų) gyvenimu susijusios informacijos fiksavimo. Vis dėlto, ligoninės patalpos nėra privačios, o surinkti su nusikalstamomis veikomis nesusiję duomenys nėra įtraukti į baudžiamosios bylos medžiagą ir nėra prieinami plačiam asmenų ratui, taigi, bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad šie veiksmai buvo neproporcingi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atlikti neviešo pobūdžio veiksmai laikytini teisėtais, o tokiu būdu gauti duomenys pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

Dėl kaltinamiesiems A. K. ir A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų

104. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji A. R. ir A. K. bei jų gynėjai išsakė tam tikrus teiginius dėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų patirto psichologinio spaudimo, jų teisių pažeidimų. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nepasitvirtino.

105. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis A. R. buvo sulaikytas 2022 m. sausio 13 d. (t. 8, b. l. 89–90). Iš karto po sulaikymo jam buvo išaiškintos jo kaip įtariamojo teisės, ką A. R. ir jo sutuoktinė A. R. patvirtino savo parašais (t. 8, b. l. 91). Taip pat 2022 m. sausio 13 d. A. R. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis pareiškė, kad advokatas jam nėra reikalingas ir tai patvirtino savo parašu (t. 8, b. l. 54, 92). Teisiamojo posėdžio metu A. R. neneigė, kad prieš pirmą apklausą teisė turėti gynėją jam buvo išaiškinta, sutiko, kad pasirašė teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolą, tačiau negalėjo pasakyti, ar skaitė šio dokumento turinį. Teisme buvo apklaustas pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus su A. R. atlikęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos vyresnysis specialistas O. G., kuris nurodė, kad A. R. apklausa vyko kaip įprastai – prieš apklausą įtariamajam buvo išaiškintos jo teisės, be kita ko, ir teisė dėl gynėjo dalyvavimo. Liudytojo teigimu, kai asmuo yra sulaikytas, savo teisę į gynėją jis realizuoja per sulaikiusį asmenį. Jeigu asmuo nurodo, kad jam reikalingas gynėjas arba gynėjas jam yra privalomas, pareigūnai tuo pasirūpina. Taigi, šiuo atveju įtariamajam pareiškus, kad gynėjas jam nėra reikalingas, nenustačius įstatyme numatytų pagrindų būtinam gynėjo dalyvavimui, pirma jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. sausio 13 d.) vyko gynėjui nedalyvaujant (t. 8, b. l. 58–59). Liudytojo O. G. teigimu, šios apklausos metu A. R. buvo paprašyta papasakoti įvykio aplinkybes, tada buvo užduodami klausimai. Parodymus liudytojas stengėsi užrašyti pažodžiui, nesiūlė asmeniui duoti konkretaus turinio parodymų, įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti laisva valia duoti A. R. parodymai, jis skaitė savo apklausos protokolą, turėjo galimybę atlikti jame korekcijas.

106. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis A. R. pasikvietė gynėją, 2022 m. spalio 18 d. buvo išrašytas advokato Dainiaus Dargevičiaus orderis Nr. 895004 (t. 8, b. l. 60). Taigi, akivaizdu, kad kaltinamajam buvo suprantama jo teisė baudžiamojo proceso metu turėti gynėją ir šia teise jis pasinaudojo. Apklausiamas teisme A. R. nurodė, kad pusbrolis jam patarė, į kokią advokatų kontorą kreiptis. Visos kitos A. R. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. spalio 18 d., 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. kovo 10 d.) jau vyko dalyvaujant gynėjui advokatui D. Dargevičiui. Visų šių apklausų metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus (t. 8, b. l. 61–62, 66–67, 71–72). Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis norėjo papasakoti įvykio aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo neklausė, darė jam spaudimą, kad jis pripažintų savo kaltę, vis dėlto, teismas pažymi, kad šiose apklausose A. R. dalyvavo ginamas profesionalaus teisininko – advokato, tačiau jokių pastabų dėl apklausų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimai netinkamo elgesio nebuvo pareikšta, atvirkščiai, visuose apklausų protokoluose yra įrašai, kad nei kaltinamasis, nei jo gynėjas pastabų neturi ir tai patvirtinta jų parašais. Svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę savo parodymus surašyti raštu, tačiau tai padaryta nebuvo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kiti asmenys, kuriems šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikšti įtarimai, tokia savo teise naudojosi, kas reiškia, kad ji buvo tinkamai užtikrinama. Teisme buvo apklausta vėlesnes A. R. apklausas atlikusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos vyresnioji specialistė K. J., kuri nurodė, kad apklausos vyko įprasta tvarka, ji pasiūlė A. R. duoti parodymus dėl jam pareikšto įtarimo, parodymų turinio nenurodė, tačiau A. R. pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus.

107. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamajai A. K. 2022 m. sausio 14 d. buvo išaiškintos jos kaip įtariamosios teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją, A. K. pareiškė, kad gynėjas jai yra reikalingas (t. 8, b. l. 159, 160). 2022 m. sausio 14 d. įtariamosios A. K. apklausos protokole užfiksuota, kad ji savo kaltės nepripažįsta, šiuo metu duoti parodymus atsisako, jai yra reikalingas gynėjas, apklausai atvyks 2022 m. sausio 19 d. 9.00 val. (t. 8, b. l. 163). Šios aplinkybės patvirtina, kad įtariamieji ikiteisminio tyrimo metu galėjo nevaržomai naudotis savo teise į gynybą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji A. K. gynėją pasikvietė 2022 m. sausio 19 d. (t. 8, b. l. 164). Visos kitos jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. lapkričio 28 d., 2023 m. kovo 13 d.) jau vyko dalyvaujant gynėjui advokatui Šarūnui Ivanauskui (t. 8, b. l. 166–167, 171–172, 176). Įtariamoji A. K. davė parodymus, atsakė į klausimus, tik paskutinės apklausos metu atsisakė tai daryti, nurodydama, kad jos parodymai yra užrašomi neteisingai, pakeičiant žodžių prasmę, tyrėja atsisako daryti korekcijas savo parašytame tekste. Liudytoja K. J., apklaususi įtariamąją A. K., teisme parodė, kad A. K. naudojosi savo teise neduoti parodymų, įrašas, kad „tyrėja atsisako daryti pastabas, korekcijas“, yra netiesa. Liudytoja neprisiminė, kad apklausos metu būtų kilę konfliktai ar įtampa. Liudytojos teigimu, jeigu kyla konfliktas, galima prašyti, jog būtų daromas garso ar vaizdo įrašas, o šiuo atveju tokio prašymo nebuvo. K. J. nurodė, kad įtariamiesiems po apklausų buvo suteikta galimybė susipažinti su protokolais, taisyti parodymus. Kaltinamoji A. K. teisme patvirtino, kad ji stengėsi viską, su kuo nesutinka, parašyti apklausos protokole.

108. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuosius A. R. ir A. K. buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Kaltinamiesiems buvo išaiškintos jų teisės, taip pat ir teisė turėti gynėją, jie patys pasirinko, kuriame baudžiamojo proceso etape šia teise pasinaudoti, buvo supažindinami su apklausų protokolais, dėl jų arba neturėjo pastabų, arba turėtas pastabas išdėstė raštu, daryti garso ir vaizdo įrašus neprašė, galimybe pateikti rašytinius parodymus nepasinaudojo. Be kita ko, kaltinamieji išsamius parodymus davė teisme, teisiamųjų posėdžių metu dalyvavo ir jų gynėjai, taigi, teisė į gynybą buvo užtikrinta. Esant tokioms aplinkybėms, šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaip tai numato įstatymas, gali būti vadovaujamasi byloje esantiems kitiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

109. Teismas visiškai pritaria kaltinamojo A. R. gynėjo teiginiams, kad yra draudžiama kontroliuoti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar išteisintojo ir jų gynėjo bendravimą – susitikimus, korespondenciją, pokalbius telefonu ar kitų formų bendravimą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju teismas baudžiamojoje byloje esančio 2022 m. sausio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, kuriame yra užfiksuotas kaltinamojo A. R. ir advokato D. Dargevičiaus 2022 m. sausio 14 d. vykusio telefoninio pokalbio turinys (t. 8, b. l. 41–42), nepripažįsta įrodymu ir juo nesivadovauja. Pažymėtina, kad šie duomenys nebuvo įrašyti ir į kaltinamąjį aktą, teismas jų BPK 290 straipsnio 1 dalies tvarka netyrė teisiamojo posėdžio metu. Vis tik svarbu atkreipti gynėjo dėmesį, kad yra draudžiama kontroliuoti įtariamojo ir jo gynėjo susižinojimą, tuo tarpu advokato D. Dargevičiaus orderis ginti A. R. buvo pateiktas tik 2022 m. spalio 18 d.

110. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-317-719/2018, Nr. 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Šių taisyklių turi būti laikomasi nustatant kiekvieną asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

111. Pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, baudžiamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi, įstatymo nuostatos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią (ekonominę) vertę turinčiais objektais. Tai, kad baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui buvo perduotas, savaime neužkerta kelio taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą (ar papirkimą). Kyšio dalyku gali būti bet kokia forma išreikšta nauda – svarbu nustatyti, kad ši nauda yra gaunama kaip atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą arba neveikimą. Be to, kyšis turi turėti tam tikrą ekonominę vertę rinkoje, egzistuojančią objektyviai. Kyšį sudaranti nauda paprastai pagerina ją gaunančio asmens turtinę padėtį arba patenkina kitus jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-942/2022). Taigi, nors įstatymo nuostatos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią (ekonominę) vertę turinčiais objektais, šioje konkrečioje byloje A. K. yra inkriminuotas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio materialinę vertę turinčio objekto perdavimas A. R., o šiam – tokio paties objekto priėmimas, kas reiškia, kad nagrinėjamoje byloje materialinė kyšio vertė turi būti neginčijamai įrodyta.

112. Kaltinamieji šioje baudžiamojoje byloje iš esmės neneigė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. K. įdėjo A. R. į medicininio chalato kišenę voką, tačiau kategoriškai nesutiko, kad šiame voke buvo materialinę vertę turintis objektas, teigė, kad jame buvo popieriaus lapas su A. K. kontaktiniais duomenimis (vardu, pavarde, telefono numeriu, grožio salono, kuriame ji dirbo, pavadinimu ir adresu). Teismas pripažįsta, kad baudžiamojoje byloje surinktais objektyviais duomenimis tokia versija nėra neginčijamai paneigta.

113. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip 2021 m. gruodžio 10 d. A. K. iš rankinuko ištraukia baltos spalvos popierinį voką, kurį perlenkia, pasako „Daktare, čia jums“, įdeda šį voką į A. R. medicininio chalato kišenę ir priduria „Greit Kalėdos“. Teismas sutinka, kad lapo su kontaktiniais duomenimis įdėjimas į voką ir tokio voko įdėjimas gydytojui į kišenę jo darbo vietoje apžiūros metu kelia tam tikrų skaidrumo klausimų, vis tik baudžiamojoje teisėje visos kylančios abejonės yra aiškinamos kaltininko naudai. Esant vien tokioms aplinkybėms negalima daryti neginčijamos išvados, kad voke buvo objektas, turintis materialinę vertę. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjant kitam kaltinamajam A. S. inkriminuotas nusikalstamas veikas, kurios nėra susijusios su kaltinamiesiems A. R. ir A. K. inkriminuotomis veikomis, A. S. parodė, kad būna tokių atvejų, kai pacientai į voką įdeda savo vizitinę kortelę ir perduoda ją gydytojui. Kaltinamoji A. K. paaiškino, kad neturėjo savo vizitinės kortelės, tačiau norėjo gydytojui užrašyti salono, kuriame dirbo, rekvizitus, todėl būdama automobilyje tušinuku užrašė juos ant lapelio. Kaltinamosios teigimu, voką įdėjo būtent į kišenę, o ne padavė į rankas, taip pat žodžiu nepakvietė gydytojo, nes šis buvo užsiėmęs (pildė jos ligos istoriją). Iš vaizdo įrašo, kuriame yra užfiksuoti šie kaltinamosios veiksmai, iš tiesų matyti, kad voką gydytojui ji perduoda tuo metu, kai šis pildo jos medicininius dokumentus. Prokuroras baigiamosios kalbos metu materialinę objekto vertę šiuo atveju grindė tuo, kad paduodama voką A. K. pasakė žodžius, susijusius su Kalėdomis, o per Kalėdas yra įprasta dovanoti dovanas. Vis dėlto, teismas tai vertina labiau kaip prielaidą, kurios nepakanka asmenų kaltei pagrįsti. Per Kalėdas gali būti dovanojamos ne vien materialinę vertę turinčios dovanos, be to, dovanos yra siejamos su dėkingumu, o šiuo atveju A. K. nėra inkriminuota neteisėta padėka gydytojui už tam tikras jo suteiktas paslaugas, ji kaltinama perdavusi kyšį už tai, kad gydytojas A. R. atliktų jos pageidaujamus veiksmus – operaciją. A. K. tokius savo žodžius paaiškino tuo, kad prieš Kalėdas žmonės eina „pasigražinti“, o ji davė savo kaip grožio specialistės (plaukų (duomenys neskelbtini)) kontaktinius duomenis. Kaltinamoji neigė, kad tai buvo kalėdinė dovana gydytojui, nes grožio salonas, kuriame dirba, priklauso ne jai, ji nemokamų paslaugų suteikti negali, užrašyti rekvizitai neturėjo jokios materialinės vertės, ji tiesiog galvojo, kad gydytojas norės apsilankyti. Šios aplinkybės baudžiamojo proceso metu paneigtos nebuvo. A. R. neigė naudojęsis šio grožio salono paslaugomis, nes turi pasirinkęs kirpėją, pas kurį nuolat lankosi.

114. Sutiktina su prokuroro teiginiais, kad pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. R., kalbėdamas apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes, nurodė, kad tokia situacija buvo, bet jis neprisiminė, kokio dydžio pinigų suma tai buvo, už ką ir kas jam juos davė, taip pat ką jis su tais pinigais darė. Jis prisiminė tik tokią konsultaciją, kurios metu pacientė, nežino, ar tai buvo A. K., įdėjo jam į kišenę voką, kuriame galimai buvo pinigai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, paskelbus šiuos kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis jų teisingumo nepatvirtino, nurodė, kad apklausos metu jis neprisiminė nei A. K., nei konkrečios situacijos, nei pinigų. Kad tokia situacija buvo nurodė tik todėl, kad tai matė iš jam parodyto vaizdo įrašo, tačiau iš jo A. K. neatpažino. Tik po sulaikymo nuvykęs į ligoninę išsiaiškino, kokia tai buvo situacija. Prisiminė, kad kai išėjo iš kabineto po apžiūros, kišenėje rado voką, kurio viduje buvo A4 formato lapas, sulankstytas į keturias dalis, su užrašytais duomenimis – vardu, pavarde, telefono numeriu, grožio salono pavadinimu ir adresu kažkur (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis voką padėjo kabinete ant stalo, duomenis perrašė ant mažo lapelio ir įsidėjo į vizitinių kortelių stalčių, kur laiko visus užrašus, adresus, korteles, o originalų lapą išmetė. Pirminės apklausos metu nenurodė aplinkybių dėl šio lapo todėl, kad tuo metu neprisiminė, kad tai yra būtent ši situacija. Nors liudytoju apklaustas O. G. nurodė, kad jeigu jis būtų apklausos metu A. R. rodęs vaizdo įrašą, tai būtų buvę užfiksuota įtariamojo apklausos protokole, iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo ir jo sutuoktinės telefoninio pokalbio turinio (t. 8, b. l. 40) matyti, kad A. R. 2022 m. sausio 15 d. (praėjus dviem dienoms po apklausos) žinojo, kad jis apžiūros kabinete buvo filmuojamas ir fotografuojamas „nejudančiomis“ kameromis. Šiuo atveju vertinant kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinį, laikytina, kad tai yra labiau bendro pobūdžio samprotavimai, kaltinamasis nenurodė, kad pranešime apie įtarimą nurodytu metu ir vietoje būtent A. K. jam perdavė voką, kuriame buvo pinigai, nėra aišku, ar jis kalba apie šį ar apie kažkokį kitą atvejį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kategoriškai neigė, kad A. K. jam perdavė pinigus, ir laikėsi tos pačios pozicijos, kad voke buvo lapas su jos kontaktiniais duomenimis. Taigi, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai nėra aiškūs ir konkretūs, nėra pagrindo jų laikyti patvirtinančiais kaltinime nurodytas aplinkybes.

115. Baudžiamojo proceso metu buvo užfiksuotas kaltinamojo A. R. ir jo sutuoktinės A. R. telefoninis pokalbis, vykęs 2022 m. sausio 14 d. (t. 8, b. l. 37–39), t. y. kitą dieną po A. R. sulaikymo. Iš šio pokalbio turinio akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, jog A. K. jau buvo nuvykusi į apklausą ikiteisminio tyrimo įstaigoje (pirmoji jos apklausa vyko būtent 2022 m. sausio 14 d.) ir kokiomis aplinkybėmis ši apklausa vyko, kokius parodymus kaltinamoji davė. Teisme A. R. negalėjo pateikti jokio logiško paaiškinimo, iš kur jis žinojo šias aplinkybes. Vis dėlto, vien tai, kad kaltinamajam buvo žinomos A. K. apklausos aplinkybės, savaime nepatvirtina jo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. A. R. telefonu savo sutuoktinei nurodė, kad apklausos metu A. K. „spaudė“ neva jis prisipažino, kad „jinai davė“, kad dabar ji ateis į apklausą su advokatu, kuris žinos, „kaip ką daryt, kad nemaustytų“, nes „jie ima ant durniaus“. Kaltinamasis šio pokalbio metu, sutuoktinei pasakodamas savo apklausos aplinkybes, tvirtino, kad tuomet, kai jį apklausinėjo, jis nesuprato, kame esmė – „<...> vienu momentu norėjosi pa... Sakau ai gerai, viską sutinku, viskas, šitas, ir, ir, einu <....>“. Šis pokalbis su A. R. patvirtina kaltinamojo parodymus, kad jis neprisiminė situacijos su A. K. detalių, tai jis nurodė ne tik teisme, bet ir savo sutuoktinei. Taip pat jau 2022 m. sausio 14 d. kaltinamasis savo sutuoktinei pasakojo tą pačią versiją, kurios laikėsi ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad „ten ar telefoną užrašė ar kažką tai kirpėjo <....> ant to lapelio, bet nei man reikia to kirpėjos nei, nei reikia, nei ką, žinai, bet nejaugi atsisakysi, žinai? Negi mėtysiuos dabar, stumdysiuos?“. Toliau tęsdamas pokalbį, kaltinamasis nurodė kalbėjęs su R., kuris sakė, kad „<...> čia iš piršto laužta viskas, žinai, kad tik (neaiškiai) prikergt <...>“, kad „gaudė“ visai kitus asmenis, o A. R. „čia kaip durnius“ pakliuvo, „pasimaišė toj vietoj“. Taip pat baudžiamojo proceso metu buvo užfiksuotas ir kitą dieną, t. y. 2022 m. sausio 15 d., vykęs telefoninis pokalbis tarp tų pačių asmenų (t. 8, b. l. 39–40), kurio metu A. R. sutuoktinei pasakoja, kad paskambino visiems pacientams, kuriuos jis operavo, kad nei vienas nieko jam „nedavė“, tačiau jis vis tiek jiems pasakė, kad juos „<...> gali provokuot, skambint, žinai, kviesti ir dar ką nors, klausinėti <...>“, nes „<...> jeigu nufilmavo, kur sėdi šalimais <...> arba rankas šalia, arba drabužiai kokie nors šalia <...> po to pradės terorizuoti, tai ką, pasakyk, kiek davei, kada davei <...> jisai jau prisipažino, jisai sutinka, tu tik pasirašyk“. Toks telefoninių pokalbių turinys patvirtina, kad ir savo artimoje aplinkoje iš karto po sulaikymo kaltinamasis laikėsi tos pačios pozicijos, kad A. K. užrašė rekvizitus, kurių jam visai nereikėjo, kad šios situacijos detalių jis neprisimena, kad juos įtaria nepagrįstai (pareigūnai „mausto“, „ima ant durniaus“, „viskas iš piršto laužta“, jis „kaip durnius“ pakliuvo, „pasimaišė“), o jo pacientus teisėsaugos institucijos gali be jokio pagrindo provokuoti.

116. Kaltinamoji A. K. tiksliai neprisiminė, ar 2021 m. gruodžio 10 d. ji turėjo oficialų pagrindą dirbti salone, kurio rekvizitus užrašė ant lapo, nurodė, kad verslo liudijimą įsigydavo skirtingiems laikotarpiams (kartais dienai, kartais mėnesiui), o kažkuriuo metu verslo liudijimą pakeitė į individualią veiklą, be to, karantino laikotarpiu salonas kelis kartus buvo uždarytas. Po operacijos ji tęsė savo veiklą tame salone, jame dirba iki šiol. Vieši duomenys patvirtina, kad A. K. šiuo metu iš tiesų dirba grožio salone „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)). Baudžiamosios bylos duomenimis, A. K. verslo liudijimą buvo įgijusi iki 2021 m. lapkričio 25 d. (t. 8, b. l. 177). Kaltinamosios gynėjas pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2022 m. sausio 4 d. jo ginamoji vykdo individualią veiklą pagal pažymą (kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla). 2021 m. gruodžio 10–17 d. ji buvo nedarbinga dėl ligos. Taigi, kaip matyti iš surinktų duomenų, kaltinamoji tik laikinai neturėjo teisėto pagrindo vykdyti individualią veiklą, tuo metu, be kita ko, jai buvo atliekama operacija ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kas nepaneigia jos nurodytų aplinkybių, kad inkriminuotos veikos padarymo metu jos kaip grožio specialistės veikla buvo susijusi su grožio salonu „(duomenys neskelbtini)“.

117. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje A. K. ir A. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 4 dalyje ir 227 straipsnio 4 dalyje, sudėčių objektyvusis požymis – nusikalstamos veikos dalykas (kyšis kaip tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto dydžio materialinę vertę turintis objektas) nėra neginčijamai įrodytas.

118. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015, Nr. 2K-536-942/2015, Nr. 2K-439-788/2016, Nr. 2K-140-788/2017, Nr. 2K-332-693/2018).

119. Nagrinėjamu atveju A. K. yra kaltinama kyšio davimu už pageidaujamą valstybės tarnautojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad, A. K. pageidavimu, jos operaciją atliktų VšĮ (duomenys neskelbtini) chirurgijos gydytojas A. R.. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę.

120. Kaltinamoji A. K. teisme parodė, kad turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių kreipėsi į (duomenys neskelbtini) klinikas. Lapkričio mėnesį ją konsultavo gydytojas A. R., pasakė, kad bus reikalinga operacija ir paskyrė operacijos datą. Ji jau lapkričio mėnesio pabaigoje žinojo, kad ją operuos A. R.. Su šiuo gydytoju bendravo tris kartus – konsultacijos metu, operacijos metu ir išimant siūlus. Tokias aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis A. R. nurodė šios pacientės anksčiau niekada nematęs, jos nepažinojęs, kažkur ją apžiūrėjęs, nustatęs ligą ir pasiūlęs atlikti operaciją. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad A. K. jam nėra žinoma ir neprisiminė, ar ją yra matęs anksčiau ir ar yra jai suteikęs kokias nors su jo tiesioginėmis pareigomis susijusias paslaugas. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad kaltinamuosius iki susitikimo sveikatos priežiūros įstaigoje būtų sieję kokie nors ryšiai, jie būtų bendravę ar taręsi dėl operacijos atlikimo, derinę jos laiką ir detales. Nors duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad šį gydytoją jai rekomendavo pažįstamas, vis dėlto, tai yra įprastos aplinkybės, kai sveikatos problemų turintis asmuo domisi tam tikros srities medicinos specialistų rekomendacijomis, tame nėra nieko neteisėto. Baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina, kad kaltinamoji A. K. kam nors (gydymo įstaigoje ar kitur) kokiomis nors aplinkybėmis būtų pareiškusi savo pageidavimą, kad jai operaciją atliktų būtent A. R. Jos teigimu, pas gydytoją konsultacijai ji užsiregistravo bendra tvarka, jau lapkričio mėnesį žinojo, kad šis gydytojas ją operuos, nes konsultacijos metu buvo diagnozuotas tam tikras sveikatos sutrikimas ir numatyta operacija, operacijos data taip pat buvo paskirta bendra tvarka, operacijai ji turėjo šeimos gydytojo siuntimą. Šios aplinkybės nėra paneigtos, nėra duomenų, kad A. R. A. K. priėmė teikiant prioritetą, o ne bendra ligoninėje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš kitų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, gydytojas A. S. daugumą pacientų, kuriuos operavo toje pačioje ligoninėje, taip pat prieš tai buvo konsultavęs ir tokių konsultacijų metu buvo numatomos operacijų datos, taip pat baudžiamojoje byloje yra I. V. 2021 m. lapkričio 30 d. protokolas-pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodo iš praktikos žinanti, kad operaciją atlieka tas pats gydytojas, pas kurį važiuojama konsultuotis (t. 1, b. l. 2). Tai, kad kaltinamasis A. R. konsultacijos metu davė kaltinamajai A. K. savo telefono numerį, jų kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepagrindžia. Kaltinamoji nurodė, kad ji gydytojui skambusi išskirtinai tik su operacijos atlikimu susijusiais klausimais – operacijos dieną atvykusi į ligoninę ir norėdama susitarti dėl siūlų išėmimo (šis kontaktas užfiksuotas baudžiamosios bylos duomenimis (t. 8, b. l. 84–87)). Daugiau baudžiamojoje byloje šių asmenų tarpusavio kontaktų nefiksuota, nors A. R. mobilaus ryšio telefono kontrolė buvo atliekama nuo 2022 m. sausio 6 d. iki 2022 m. vasario 4 d. (t. 8, b. l. 31–32, 43). Kaip matyti iš kaltinamosios ligos istorijos, jai buvo atlikta 30 min. trukusi operacija VšĮ (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną ji buvo išrašyta iš gydymo įstaigos, A. K. iš tiesų turėjo šeimos gydytojo siuntimą pas abdominalinės chirurgijos gydytoją operaciniam gydymui.

121. Kaip matyti iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo, kaltinamieji apžiūros metu nieko nekalba apie tai, kas turėtų operuoti A. K. (A. R., kitas chirurgas, rezidentas ar pan.), kaltinamoji niekaip neužsimena, kad jos perduodamas vokas yra susijęs būtent su jos pageidavimu, kad operaciją atliktų A. R., jos pasakyti žodžiai „Daktare, čia jums“ ir „Greit Kalėdos“ taip pat neleidžia daryti išvados, kad vokas yra perduodamas tam, kad A. R. atliktų atitinkamus jos pageidaujamus veiksmus – ją operuotų. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, akivaizdu, kad apžiūros metu jau buvo aišku, kad operaciją atliks būtent šis gydytojas, diskusija šiuo klausimu nebuvo kilusi, tarp asmenų vykstantis pokalbis yra formalus, susijęs tik su operacijos atlikimu, jo turinys ir aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad asmenis siejo kokie nors kitokie nei gydytojo ir pacientės santykiai.

122. Taigi, baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kada ir kokiomis aplinkybės kaltinamoji A. K. išreiškė pageidavimą, kad jos operaciją atliktų VšĮ (duomenys neskelbtini) chirurgijos gydytojas A. R., ir kad jos gydytojui į medicininio chalato kišenę įdėtas vokas yra susijęs būtent su tuo, kad kaltinamasis A. R. tenkintų šį konkretų jos interesą.

123. Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-196-697/2018 ir kt.). Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad gaudamas kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo ir siekia taip elgtis. Kyšio priėmimas daro įtaką kaltininko veiksmams, tačiau kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad tam tikrų turtinių gėrybių priėmimas kaltininko yra suprantamas kaip atlygis jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020).

124. Baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų, kad kaltinamasis A. R. suprato, ką ir kokiu tikslu jam į medicininio chalato kišenę įdėjo A. K. Kaltinamosios teigimu, gydytojas nesuprato, kad ji kažką įdėjo jam į kišenę, kiek prisiminė, jis nepasižiūrėjo, ką ji jam davė. Kai gydytojas po operacijos išiminėjo jai siūlus, apie tai nieko nesakė. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad A. R. nieko neatsakė į kaltinamosios A. K. žodžius „Daktare, čia Jums“, „Greit Kalėdos“, vaizdo įrašas patvirtina, kad jis niekaip nesureagavo į tai, kad kaltinamoji jam kažką įdeda į kišenę. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad net ir A. K. išėjus iš kabineto ir gydytojui likus vienam, jis voko iš kišenės neišėmė ir jo turinio nepatikrino, nors iš tos pačios kišenės išėmė antspaudą. Tokiu būdu šiuo atveju nėra nustatyta, kad voko priėmimas apžiūros prieš operaciją metu A. R. buvo suprantamas kaip atlygis jam už tai, kad, kaltinamosios pageidavimu, jis atliktų jai operaciją. Šioje byloje nenustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio mėnesį vykusios konsultacijos iki voko perdavimo momento A. R. būtų žinojęs ar tikėjęsis gauti atlygį už tai, kad jis 2021 m. gruodžio 10 d. operuos pacientę A. K..

125. Kadangi visos kaltinime A. K. ir A. R. nurodytos aplinkybės nėra neginčijamai įrodytos, kilusių abejonių nepavyko pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis, tokios abejonės aiškintinos baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų naudai ir kaltinamieji A. R. ir A. K. dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisintini (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamosios S. S. padarytos nusikalstamos veikos

126. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, visumą, konstatuoja, kad kaltinamoji S. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tiesiogiai davė VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojui – anesteziologui R. K. 30 Eur vertės kyšį už pageidaujamą šio asmens teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – anestezijos atlikimą operacijos metu.

127. Kaltinamoji baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino ir nurodė, kad, nerimaudama dėl savo sveikatos, 2022 m. sausio 5 d. prieš operaciją davė (įdėjo į kišenę) 30 Eur anesteziologui už anestezijos atlikimą, nors žinojo, kad ši paslauga yra teikiama nemokamai. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 5 d. apžiūrų kabinete S. S. į R. K. medicininio chalato kišenę įdeda tyrimo metu nenustatytą objektą, kaip paaiškėjo – 30 Eur. Apžiūrėjus kaltinamosios ligos istoriją, buvo nustatyta, kad aptariamos operacijos metu anesteziją S. S. atliko gydytojas R. K. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, paskelbti teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kad 2022 m. sausio 5 d. jis savo naudai priėmė ne didesnės nei 30 Eur vertės kyšį iš S. S. už anestezijos atlikimą. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus bei visišką kaltinamosios prisipažinimą padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamoji S. S. gydytojui davė mažesnės nei 1 MGL vertės kyšį už anestezijos atlikimą operacijos metu.

128. S. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodama, kad jai ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdama, kad jos duodama pinigų suma kaip atlygis už gydytojo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

129. Taigi, baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2022 m. sausio 5 d. 7.51 val. apžiūrų kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), S. S. tiesiogiai VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojui – anesteziologui R. K. davė 30 Eur vertės kyšį už pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – anestezijos atlikimą operacijos metu, t. y. S. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.

Dėl kaltinamojo A. S. padarytų nusikalstamų veikų

130. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios). Veiksmai paprastai turėtų būti tapatūs ir laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2007). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, jog kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-511/2022). Veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-31-788/2021).

131. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. yra kaltinamas devynių atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Kaltinamojo gynėjas prašė teismo šias pavienes nusikalstamas veikas laikyti viena tęstine nusikalstama veika, nes, gynėjo teigimu, A. S. neteisėti veiksmai buvo jungiami vieno bendro sumanymo. Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu pateikė versiją, kad kyšius iš pacientų priimdavo, siekdamas vieno konkretaus tikslo – įsigyti ir padovanoti sutuoktinei kepsninę.

132. Pirmiausia, teismas pasisakys dėl tokios kaltinamojo pateiktos versijos pagrįstumo. Teismo vertinimu, ši kaltinamojo versija stokoja nuoseklumo. Nors tokios versijos kaltinamasis laikėsi nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu momento, tačiau svarbu pažymėti, kad jau kratos atlikimo metu kaltinamasis buvo pasikvietęs advokatą Deivį Valiulį (t. 7, b. l. 159–167), pirmoje jo apklausoje taip pat dalyvavo gynėjas advokatas Rolandas Tilindis (t. 7, b. l. 124–126), o tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad savo gynybinę poziciją kaltinamasis jau nuo pat pradžių turėjo galimybę aptarti su profesionaliais teisininkais. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. paaiškino, kad norėjo padaryti staigmeną sutuoktinei ir nupirkti lauko kepsninę, t. y. 2021 m. gruodžio mėn. sugalvojo jai nieko nežinant sutaupyti pinigų ir nupirkti kepsninę, kainuojančią apie 1 850 Eur, šiam tikslui ėmė pinigus iš pacientų, norėjusių jam padėkoti už operacijų atlikimą ir gydymą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis laikėsi tokios pačios pozicijos, tačiau nurodė kitą norėtos įsigyti kepsninės kainą – 1 600 Eur, su priedais – 1 700 Eur, teigė planavęs ją nupirkti iki vasario 14 d., Šv. Valentino dienos proga. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu išdėstė šiek tiek kitokias aplinkybes, t. y. kad žiemos sezonu tokie prietaisai nėra aktualūs, o Šv. Velykos – taip pat yra šventė, taip leisdamas suprasti, kad kaltinamasis kepsninę norėjo įsigyti Šv. Velykų proga. Taigi, akivaizdu, kad iš tiesų kaltinamasis A. S. neturėjo konkrečiai apibrėžto tikslo – nebuvo numatęs nei konkrečios pinigų sumos, nei datos, iki kada jo deklaruojamas sumanymas turi būti realizuotas. Ypač svarbu ir tai, kad kaltinamasis nurodė siekęs sutaupyti pinigus šiai lauko kepsninei, o jos neįgijęs, nes buvo sulaikytas dar nesutaupęs pakankamos pinigų sumos šiam pirkiniui. Vis dėlto, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kratos kaltinamojo A. S. gyvenamojoje vietoje metu buvo rasti grynieji pinigai – 28 625 Eur. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad 2021 metais kaltinamojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje buvo beveik 100 000 Eur likutis. Taigi, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismo neįtikina kaltinamojo versija apie būtinybę sutaupyti mažiau nei 2 000 Eur kepsninei ir teismas šią kaltinamojo versiją laiko gynybine. Svarbu pažymėti ir tai, kad iš nusikalstamų veikų, kurių padarymu šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas A. S., jis gavo 1 400 Eur, kurie, kaip teigė kaltinamasis, ir buvo skirti kepsninei įsigyti. Vis tik kratos metu tokia pinigų suma, laikoma atskirai šiam konkrečiam pirkiniui, rasta nebuvo.

133. Kyšininkavimas, esant ne vienam kyšio priėmimo epizodui, iš esmės beveik visada yra kvalifikuojamas kaip atskiros nusikalstamos veikos, išskyrus atvejus, kai kyšis yra priimamas dalimis per kelis kartus. Tokią kyšininkavimo kvalifikaciją lemia šios nusikalstamos veikos ypatumai, kai kyšis priimamas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui vykdant įgaliojimus, t. y. atliekant konkrečias funkcijas, kaip buvo ir nagrinėjamoje byloje. Kyšio priėmėją ir jo davėją sieja išskirtinis, apibrėžtas ir konkretus ryšys, kas sąlygoja, kad kyšio priėmėjas su konkrečiu kyšio davėju dėl kyšio tariasi ir ima jį būtent už šio konkretaus kyšio davėjo pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tai reiškia, kad kelių skirtingų kyšio davėjų, tarpusavyje neturinčių jokių bendrų interesų, nejungia bendras sumanymas, tikslas, susitarimas su valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu dėl kyšio priėmimo. Šiuo atveju akivaizdu, kad A. S. tyčia priimti tam tikro dydžio kyšius kiekvieną kartą kildavo iš naujo. Jis pats nurodė pacientų, iš kurių buvo priimti pinigai, nepažinojęs, jų niekas nesiejo, jis iš anksto nežinodavęs, koks pacientas pas jį ateis ir ar jis norės jam atsidėkoti, o jei norės, kokia pinigų suma tai bus. Dauguma pacientų patvirtino, kad jie su gydytoju dėl pinigų perdavimo susitarę nebuvo. Apklausiamas teisme kaltinamasis negalėjo pasakyti, kokiomis aplinkybėmis kiekvienu atveju paėmė piniginį atlygį, nurodė, kad tai nuspręsdavo ekspromtu, apie tai negalvodamas, to iš anksto neplanavo. Taigi teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamojo veiksmai buvo jungiami bendros tyčios ir, darydamas pirmą veiką, jis jau turėjo susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų specifiką, kaltinamasis objektyviai net negalėjo žinoti, ar tokia kita nusikalstama veika galės būti padaryta, nes tai, ar pacientai jam pasiūlys piniginį atlygį, buvo ne nuo jo valios priklausančios aplinkybės. Tokiu būdu apie nusikalstamos veikos tęstinumą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kalbėti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

134. Pažymėtina, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Taigi neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-942/2020, Nr. 2K-23-628-2022). Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu (BK 227 straipsnis) gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-942/2020). Nepaisant to, kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi teismų praktikoje yra laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-942/2022).

135. Kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės (kai kyšis turi ekonominę vertę rinkoje) ir nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus jo yra siekiama ar jis yra gaunamas. Jeigu valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) kyšį priima, pažada ar susitaria jį priimti, reikalauja ar provokuoja jį duoti už teisėtą veikimą (neveikimą) vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį. Veikimas (neveikimas) vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas (neatlikimas) kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ar gali atlikti (neatlikti) vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387-677/2015, Nr. 2K-241-693/2015, Nr. 2K-486-693/2015). A. S. yra kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tiesiogiai savo naudai priėmė tam tikros vertės kyšius iš devynių pacientų (iš trijų iš jų – ir reikalavo duoti kyšius) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – operacijų atlikimą.

Kyšio priėmimas iš K. B.

136. Kaltinamasis A. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Jo kaltę patvirtina liudytojos K. B. parodymai, kad ji turėjo būti operuojama VšĮ (duomenys neskelbtini), prieš operaciją ją apžiūrėjo gydytojas A. S., kadangi ji buvo emociškai nusivylusi ir labai bijojo operacijos, prieš jos atlikimą padėjo 100 Eur gydytojui ant stalo. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip 2021 m. gruodžio 6 d. apžiūrų kabinete K. B. ant stalo priešais A. S. padeda ne mažiau nei vieną 100 Eur nominalo kupiūrą, šis jai padėkoja, šią kupiūrą paima nuo stalo ir įsideda į medicininio chalato kišenę, o vėliau perdeda į savo tamsios spalvos užrašinę. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja K. B. atpažino save ir gydytoją, patvirtino, kad ji padėjo ant stalo 100 Eur. Kaltinamasis A. S. vaizdo įrašė atpažino save ir pacientę, kuri ant stalo padėjo 100 Eur. Apžiūrėjus K. B. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d. jai operaciją atliko gydytojas A. S. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. savo naudai priėmė 100 Eur kyšį iš pacientės K. B. už operacijos atlikimą.

137. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio priėmimas iš K. S.

138. Kaltinamasis A. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Jo kaltę patvirtina liudytojo K. S. parodymai, kad prieš operaciją, kuri buvo numatyta 2021 m. gruodžio 8 d., jis įdėjo gydytojui A. S. į kišenę voką su 100 Eur, norėdamas padėkoti už pagalbą ir sąžiningumą, gydytojas pasakė „ačiū“. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip 2021 m. gruodžio 8 d. apžiūrų kabinete K. S. į A. S. medicininio chalato kišenę įdeda baltos spalvos perlenktą popierinį voką. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas K. S. atpažino save ir gydytoją, patvirtino, kad jo rankoje yra užfiksuotas vokas. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše atpažino save ir pacientą, kuris, norėdamas padėkoti, jam į kišenę įdėjo voką, kuriame buvo pinigai. Apžiūrėjus K. S. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 8 d. jam operaciją atliko gydytojas A. S. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. savo naudai priėmė 100 Eur kyšį iš paciento K. S. už operacijos atlikimą.

139. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio reikalavimas ir priėmimas iš A. P.

140. Reikalavimas duoti kyšį – tai įvairiomis formomis (žodžiu, raštu, veiksmu) informavimas, kad asmens (papirkėjo) interesas bus patenkintas tik už kyšį. Kyšio pareikalauta gali būti atvirai, tiesiai ar užmaskuotai, per trečiuosius asmenis ir pan. Svarbu, kad toks reikalavimas būtų realus (tikras), t. y. susijęs su tarnautojo tikru ketinimu gauti kyšį už savo veikimą ar neveikimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kyšio reikalavimas gali būti inkriminuojamas tik tais atvejais, kai iniciatyva gauti (duoti) kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (papirkėjo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-566/2014, Nr. 2K-486-693/2015, Nr. 2K-7-414-303/2015, Nr. 2K-211-489/2016).

141. A. S. yra kaltinamas ne tik savo naudai priėmęs kyšį iš A. P., bet ir reikalavęs jį duoti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino paėmęs pinigus iš A. P. ir nurodė panaudojęs juos kepsninei, tačiau aiškios pozicijos dėl kyšio reikalavimo iš šio asmens neišreiškė, apklausos metu nurodė, kad neprisimena, ar reikalavo pinigų iš A. P., tačiau dėl šio jam inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymio sutiko, teigdamas, kad jeigu taip yra nurodyta, vadinasi, taip ir buvo. Liudytojas A. P. apklausiamas teisme nurodė, kad gydytojas A. S. jį operavo. Poliklinikoje pasiteiravus gydytojo, ar reikia nupirkti išvaržos tinklelį, šis pasakė, kad nesirūpintų, jis pats nupirks, tik vėliau jam reikės atiduoti pinigus. Operacijos dieną atidavė gydytojui apie 200 Eur. Teisme liudytojas tvirtino, kad gydytojas pinigų neprašė, jis pats nusprendė juos duoti, nes jeigu gydytojas pirks tinklelį, reikia už jį sumokėti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. nurodė šiek tiek kitokias aplinkybes, t. y. kad apžiūros prieš operaciją metu gydytojo A. S. jam pasakytus žodžius „norit, kad aš operuočiau? Ar kaip čia jūs norit? Mano rezidentų?“ suprato kaip kyšio reikalavimą, nes operuotis jis atvyko būtent pas A. S. Tolesnės apžiūros metu jam paklausus, kaip dėl tinklelio, gydytojas jam pasakė „nu tai galit dabar, nu tai pažiūrėsim, geresnę įdėsim tada. Pažiūrėsim, ką čia galim padaryti geresnio jum“, ką liudytojas taip pat nurodė supratęs kaip kyšio reikalavimą. Jis gydytojui į rankas padavė 250 Eur, kuriuos gydytojas paėmė, perlenkė ir įsidėjo į užrašų knygutę. Jis galvojo, kad jo sumokėti 250 Eur yra už tinklelį, kuris bus panaudotas operacijos metu. Teisiamojo posėdžio metu paskelbus šiuos liudytojo A. P. duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad davė pinigus už tinklelį, o parodymus apie kyšio reikalavimą surašė tyrėja, kai juos perskaitė, pasakė tyrėjai, kad negalvojo, jog duoda kyšį. Taigi, teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. neigė, kad gydytojas A. S. iš jo reikalavo kyšio, tvirtino manęs, kad tokiu būdu jis su gydytoju atsiskaito už operacijai reikalingas medicinos priemones – tinklelį.

142. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip A. S. 2021 m. gruodžio 9 d. apžiūros metu pacientui A. P. iš tiesų pasakė liudytojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytus žodžius – „Nežinau, norit, kad aš operuočiau ar ne? Ar kaip čia jūs norit? Mano rezidentų?“. A. P. paklausus „tai kaip (neaiškiai) sietką kadu kokį?“, A. S. atsakė „Nu tai galit dabar, nu tai pažiūrėsim, geresnę įdėsim tada. Pažiūrėsim, ką čia galim padaryt geresnio jum“. Po šių žodžių A. P. iš piniginės išėmė ne mažiau nei dvi 100 Eur ir ne mažiau nei vieną 50 Eur vertės nominalo kupiūras, iš viso ne mažiau nei 250 Eur, kuriuos padavė A. S., sakydamas „prašau“. Į tai A. S. atsakė „Mhm, gerai. Pažiūrėsim, įdėsim, viską padarysim, gerai?“ ir perlenkęs minėtas kupiūras įsidėjo jas į užrašų knygutę. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas A. P. atpažino save ir gydytoją. Kaltinamasis A. S. taip pat atpažino save ir pacientą, kuris jam davė 250 Eur. Apžiūrėjus A. P. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. jam operaciją atliko gydytojas A. S. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinime nurodytą dieną A. P. perdavė A. S. 250 Eur. Teismo įsitikinimu, nekyla abejonių ir dėl to, kad šie pinigai buvo perduoti kaip neteisėtas atlygis už operacijos atlikimą (o ne už tinklelį) ir tokio atlygio kaltinamasis reikalavo.

143. Kaltinamasis A. S. teisme pateikė versiją, kad ligoninėje yra laikomasi tokios praktikos, kai operacijos metu sužinojus, jog pacientui nėra tinkamas nemokamas, t. y. PSD biudžeto lėšomis kompensuojamas, tinklelis ir yra reikalingas geresnės kokybės produktas, yra paskambinama tokiais tinkleliais prekiaujančiai įmonei, kaltinamojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri per 20 minučių reikalingą tinklelį atveža į gydymo įstaigą ir jis yra panaudojamas operacijos metu. Vis dėlto, kaltinamasis nepateikė jokių tokią jo versiją patvirtinančių duomenų. Atvirkščiai, ši versija buvo paneigta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Teisme liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. J. nurodė, kad jo vadovaujama įmonė iš tiesų prekiauja medicininėmis priemonėmis ir įranga, tuo pačiu ir prekėmis išvaržų rekonstrukcijai. Vis tik, įmonėje nėra tokios praktikos, kad gydytojas chirurgas pats užsakytų prekę ir liudytojui nebuvo žinoma, kad taip būtų buvę. Liudytojas paaiškino, kad biosintetinių tinklelių įsigijimui valstybinės ligoninės paprastai skelbia viešųjų pirkimų konkursą, kuriame įmonė dalyvauja, ir jeigu jį laimi, sudaro sutartį su ligonine. Kadangi įmonė neturi fizinės parduotuvės, fiziniam asmeniui įsigijus prekę ir už ją sumokėjus, yra išrašoma sąskaita-faktūra, o prekė išsiunčiama per kurjerį arba asmuo gali pats atsiimti ją biure. Liudytojas nurodė neįsivaizduojantis tokios praktikos, kad ligoninės personalas paskambintų į jų įmonę ir sakytų, kad yra reikalingas tam tikras produktas, ir tada jų įmonės atstovai pristatytų tą produktą ligoninei. Liudytojas V. J. paneigė ir tai, kad kaltinamojo nurodytu telefono numeriu yra priimami užsakymai. Liudytojo teigimu, tai yra projektų specialisto, kurio užduotis yra suteikti gydymo įstaigai informaciją apie produktų savybes, naudojimo būdus ir panašiai, telefono numeris. Valstybinių ligonių kasų Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja N. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tokiu atveju, jeigu pacientas, gydytojui sutikus, nori gauti papildomas paslaugas (vaistą arba priemonę), jis gali sumokėti nemokamos paslaugos ir tos, kurios jis nori, kainų skirtumą į ligoninės kasą, o mokėjimo dokumento numeris privalo būti įrašytas į medicinos dokumentus. Pacientas visais atvejais privalo būti pasirašytinai supažindintas su jo teise gauti paslaugą nemokamai ir iš jo negali būti reikalaujama sumokėti. Liudytojos teigimu, gydytojas pats negali nusipirkti medžiagas ir jas naudoti. Jeigu gydytojui chirurgui nėra priemonės operacijai atlikti, šį klausimą jis turi spręsti su gydymo įstaigos administracija ir į tai neturėtų būti įtrauktas pacientas. Liudytoja G. V., dirbanti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės vaistinės vedėja, nurodė su tokiu klausimu, kad pacientas nori preparato, kurio ligoninė neturi, nesusidūrė. Kiek žino, buvo priimti direktoriaus įsakymai dėl papildomo apmokėjimo ir pacientas mokėdavo pinigus į ligoninės kasą. Ligoninės vaistinėje nei karto nebuvo įsigyjama preparatų už papildomus pinigus. Liudytojos manymu, ligoninėje neįmanoma įsigyti medicinines priemones ne jų vaistinėje, nes teisės aktai to neleidžia. Jos praktikoje tokio atvejo nebuvo. Liudytojų N. B. ir G. V. parodymus patvirtina ir teisės aktai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintos Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 7.5., 9, 10, 11 punktai bei VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. TV-10/20(1.16) patvirtintos Mokamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 8.4., 12.1., 12.2. 12.4., 12.5. punktai (t. 10, b. l. 63–86).

144. Taigi, esant tokiems duomenims, teismas neturi jokio pagrindo tikėti, kad šiuo atveju 250 Eur iš A. P. kaltinamasis paėmė tinkleliui įgyti. A. P. nebuvo supažindintas su mokamų paslaugų teikimo ligoninėje tvarka, jis to niekur nepatvirtino savo parašu, jam nebuvo išduotas mokėjimo dokumentas, pinigų jis nesumokėjo į ligoninės kasą. Be kita ko, A. P. su A. S. nesitarė dėl tinklelio kainos, A. P. pinigų sumą davė savo nuožiūra, manydamas, kad su gydytoju reikia atsiskaityti. Be to, toks „brangesnis“ tinklelis šiuo atveju nebuvo panaudotas. Po operacijos liudytojas nesiteiravo, ar gydytojas panaudojo aptartą tinklelį, ar šiam tikslui prireikė jo perduotų pinigų. A. S. nurodė, kad, jo manymu, šiuo atveju reikėjo dviejų valstybinių tinklų, tačiau pinigų pacientui jis vis tiek negrąžino. Visa tai teismui leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo A. P. nurodytos aplinkybės dėl būtinybės įsigyti tam tikrą medicinos priemonę, reikalingą operacijos metu, buvo tik priedanga, siekiant gauti kyšį, tokio realaus ketinimo gydytojas neturėjo ir jis objektyviai nebuvo įmanomas kaltinamojo nurodomomis aplinkybėmis (nuosprendžio 143 punktas).

145. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad kaltinamasis iš A. P. reikalavo kyšio. Nors liudytojas A. P. teisme neigė gydytojo elgesį vertinęs kaip kyšio reikalavimą, vis tik jis 2022 m. rugpjūčio 18 d. teisėsaugos institucijoms parašė pranešimą, kad gydytojas A. S. konsultacijos metu iš jo pareikalavo pinigų už „sietelį“, kuris bus naudojamas operacijos metu, tą patį nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, o šios aplinkybės, kaip matyti, pasitvirto. Tai, kad dar poliklinikoje konsultuodamas pacientą gydytojas jam nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl reikalingumo įsigyti tinklelį ir už jį atsiskaityti asmeniškai su gydytoju, neabejotinai vertintina kaip kyšio reikalavimas. Svarbu ir tai, kad A. P. konsultacijos metu pasiteiravo gydytojo, ar reikia tokį tinklelį nupirkti, po ko A. S. ėmėsi iniciatyvos ir nurodė, kad pacientui pačiam niekuo rūpintis nereikia, jis pats nupirks tinklelį, su juo tik reikės atsiskaityti. Apžiūros prieš operaciją metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir toliau realizavo savo siekį gauti neteisėtą atlygį. A. P. pasiteiravus dėl tinklelio, kaltinamasis nurodė, kad pacientas gali atsiskaityti dabar ir tuomet jis pažiūrės, ką „gali padaryti geresnio“. Po tokių žodžių A. P. nedelsdamas padavė pinigus, t. y. 250 Eur. Taip pat ir klausdamas A. P., ar šis nori, kad jį operuotų pats A. S., ar jo rezidentai, kaltinamasis neabejotinai užmaskuotai informavo, kad jis asmeniškai pacientą operuos tik už kyšį. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad prie kiekvieno gydytojo yra priskirtas rezidentas, kuris su gydytojo asistavimu gali operuoti. Taigi, nekyla jokių abejonių, kad šios nusikalstamos veikos padarymo atveju kaltinamasis įvairiais būdais rodė A. P. iniciatyvą gauti kyšį. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. reikalavo ir savo naudai priėmė 250 Eur kyšį iš paciento A. P. už operacijos atlikimą.

146. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo reikalaujama ir priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio reikalavimas priėmimas iš J. V.

147. A. S. yra kaltinamas ne tik savo naudai priėmęs kyšį iš J. V., bet ir reikalavęs jį duoti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir nurodė, kad su J. V. buvo susitikęs poliklinikoje ir susitarė, kad jei jam operacijos metu reikės dėti tinklą ir jei šiam tinklui reikės pinigų, J. V. pinigus duos. Kaltinamojo teigimu, jis pasakė pacientui, kad jeigu reikės tinklo, jis paskambins įmonei ir jos atstovai jį pristatys, o jeigu biologinio, t. y. brangesnio, tinklo nereikės, grąžins pinigus. J. V. operacija buvo suplanuota po pusės metų, bet vienam pacientui atsisakius operuotis, jis paskambino J. V. ir operavo jį anksčiau. Dieną prieš operaciją jis paskambino minėtos įmonės atstovui dėl galimo tinklelio poreikio. Kaltinamasis pripažino, kad paėmė pinigus iš J. V., bet kategoriškai neigė, kad tai buvo kyšis, tvirtino, kad šie pinigai buvo skirti tinkleliui. Kaip nurodė A. S., tinklelio kaina yra apie 180 Eur, jis paėmė 400 Eur, nes nežinojo, kokio dydžio tinklelio reikės, 400 Eur kainuoja brangiausias tinklas. Kaltinamasis neigė reikalavęs pinigų, jo teigimu, jis tiesiog su J. V. taip buvo susitaręs. Liudytojas J. V. apklausiamas teisme nurodė, kad poliklinikoje chirurgas A. S. jam pasakė, kad operacijai yra pusės metų eilė, tačiau jeigu kas nors neateis operuotis, jis paskambins. Po kurio laiko gydytojas paskambino ir pasakė, kad yra galimybė pasidaryti operaciją. Gydytojas pasakė, kad jeigu nori, kad operacija būtų padaryta gerai, reikia dėti tinklelį. J. V. nežinojo, kiek kainuoja tinklelis, tačiau gydytojas pasakė, kad jis yra brangus ir nurodė jo kainą, nurodytą sumą, t. y. 400 Eur, J. V. prieš operaciją ir padavė gydytojui. Taigi, teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek liudytojas teigė, kad atsiskaitymas vyko už operacijai reikalingas medicinos priemones – tinklelį.

148. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip A. S. 2021 m. gruodžio 10 d. apžiūros metu pacientui J. V. pasakė tokius žodžius „Duosi man keturis šimtus euriukų ir viskas. Todėl, kad ten visų šimto reikės“, po ko J. V. iš kišenės ištraukė 50 Eur vertės nominalo kupiūras ir aštuonias tokias kupiūras, t. y. 400 Eur, padavė A. S., kuris pasakė „Todėl, kad (neaiškiai). Man čia sėdi, kadangi be eilės (neaiškiai)“, ir pinigus įsidėjo į užrašinę. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas J. V. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad gydytojui padavė pinigus už tinklelį. Kaltinamasis A. S. taip pat atpažino save ir pacientą, kuris jam davė 400 Eur už tinklelį. Apžiūrėjus J. V. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 10 d. jam operaciją atliko gydytojas A. S. Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinime nurodytą dieną J. V. perdavė A. S. 400 Eur. Teismo įsitikinimu, nekyla abejonių ir dėl to, kad šie pinigai buvo perduoti kaip neteisėtas atlygis už operacijos atlikimą (o ne už tinklelį) ir tokio atlygio kaltinamasis reikalavo.

149. Pažymėtina, kad kaltinamojo versija dėl tinklelių įsigijimo iš jais prekiaujančios įmonės yra paneigta nuosprendžio 143 punkte, todėl teismas tų pačių motyvų nekartoja. Esant tokiems duomenims, teismas neturi jokio pagrindo tikėti, kad šiuo atveju 400 Eur iš J. V. kaltinamasis paėmė tinkleliui įgyti. J. V. nebuvo supažindintas su mokamų paslaugų teikimo ligoninėje tvarka, jis to niekur nepatvirtino savo parašu, jam nebuvo išduotas mokėjimo dokumentas, pinigų jis nesumokėjo į ligoninės kasą. Be kita ko, kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs – teisme kaltinamasis nurodė, kad būtų pirkęs tinklelį J. V. vardu, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pacientai patys perveda įmonei pinigus, o 400 Eur jis paėmė „apsidraudimui“, jei J. V. nesumokėtų. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius V. J. nurodė, kad tinklelių kaina priklauso nuo to, kokie yra tinkleliai, ir svyruoja nuo 50 Eur iki kelių tūkstančių eurų, kas paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad iš J. V. jis paėmė būtent 400 Eur, nes tiek kainuoja brangiausias tinklelis. Be to, toks „brangesnis“ tinklelis J. V. nebuvo panaudotas ir, nors tokiu atveju kaltinamasis žadėjo pacientui grąžinti pinigus, jų negrąžino. A. S. teigė iš J. V. paimtus pinigus laikęs atskirai pas save namuose ir juos pareigūnai radę kratos metu, vis tik iš kratos protokolo matyti, kad tokia pinigų suma, laikoma atskirai nuo kitų grynųjų pinigų, kaltinamojo gyvenamojoje vietoje surasta nebuvo. Visa tai teismui leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo J. V. nurodytos aplinkybės dėl būtinybės įsigyti tam tikrą medicinos priemonę, reikalingą operacijos metu, buvo tik priedanga, siekiant gauti kyšį, tokio ketinimo gydytojas neturėjo ir jis objektyviai nebuvo įmanomas kaltinamojo nurodomomis aplinkybėmis (nuosprendžio 143 punktas).

150. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad kaltinamasis iš J. V. reikalavo kyšio. Nors liudytojas J. V. teisme neigė gydytojo elgesį vertinęs kaip kyšio reikalavimą, vis tik jis 2022 m. rugpjūčio 12 d. parašė teisėsaugos institucijoms pranešimą, kad 2021 m. gruodžio 10 d. gydytojas A. S. iš jo pareikalavo 400 Eur už tai, kad jam būtų atlikta operacija nelaukiant eilėje. Tai, kad dar poliklinikoje konsultuodamas pacientą gydytojas jam nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl reikalingumo įsigyti tinklelį ir už jį atsiskaityti asmeniškai su gydytoju, neabejotinai vertintina kaip kyšio reikalavimas. Apžiūros prieš operaciją metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis ir toliau realizavo savo siekį gauti neteisėtą atlygį, nurodydamas, kokią sumą pinigų pacientas jam turi perduoti. Po tokių žodžių J. V. nedelsdamas padavė pinigus, t. y. 400 Eur, kaip pats nurodė, negalvodamas, kiek kainuoja tinklelis, tiesiog davė tiek, kiek gydytojas pasakė, gydytoju pasitikėjo. Pabrėždamas J. V., kad šis operacijai buvo pakviestas be eilės, atsižvelgiant ir į tokių žodžių kontekstą, t. y. ką tik paėmus iš paciento grynuosius pinigus, bei į tai, kad pats A. S. ir pakvietė J. V. operuotis anksčiau nei buvo suplanuotas jo operacijos laikas, kaltinamasis neabejotinai netiesiogiai informavo, kad už operacijos atlikimą palankesnėmis sąlygomis turi būti atsilyginta. Taigi, nekyla abejonių, kad šios nusikalstamos veikos padarymo atveju kaltinamasis įvairiais būdais rodė J. V. iniciatyvą gauti kyšį. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. reikalavo ir savo naudai priėmė 400 Eur kyšį iš paciento J. V. už operacijos atlikimą.

151. Kaltinamojo gynėjo teigimu, jo ginamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, kadangi jis nėra teisininkas, todėl jo paaiškinimai, besiskiriantys nuo kaltinimo aplinkybių, negali būti vertinami kaip kaltės nepripažinimas. Vis dėlto, teismas su tokiais teiginiais negali sutikti. A. S., ne vienerius metus dirbdamas gydytoju chirurgu ne vienoje gydymo įstaigoje, neabejotinai suvokia, ką reiškia kyšio sąvoka. Kaip matyti iš kaltinamojo viso baudžiamojo proceso metu duotų parodymų, kitais atvejais jis pripažino, kad iš pacientų priimti pinigai buvo jų padėka, kad jis paėmė šiuos pinigus neteisėtai, t. y. priėmė kyšius, tuo tarpu šios nusikalstamos veikos padarymo atveju tokį faktą kategoriškai neigė, net ir tiesiogiai nurodydamas, kad tai nebuvo kyšis. Kaltinamojo gynėjas, sakydamas baigiamąją kalbą, taip pat nurodė, kad A. S. tikslas buvo kepsninės įgijimui pasilikti skirtumą tarp tinklelio kainos ir J. V. duotos pinigų sumos, kas reiškia nesutikimą su kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl reikalavimo duoti ir priėmimo savo naudai 400 Eur kaip kyšio. Be kita ko, kaltinamasis apie skirtumo pasilikimą nekalbėjo, jis teigė turėjęs ketinimą visus gautus pinigus grąžinti J. V., tačiau to padaryti neturėjo galimybės dėl jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo kaltinamojo pozicijos vertinti kaip visiško kaltės pripažinimo šio nusikaltimo padarymo kontekste.

152. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo reikalaujama ir priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio priėmimas iš N. Ž.

153. Kaltinamasis A. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Jo kaltę patvirtina liudytojo N. Ž. parodymai, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam buvo numatyta operacija, prieš kurią gydytojui A. S. į rankas jis padavė apie 250 Eur, kuriuos gydytojas įsidėjo į kišenę. Liudytojo teigimu, kyšį davė savo iniciatyva, ši operacija jam buvo penkta, ankstesnės buvo atliktos nekokybiškai, todėl šį kartą norėjo, kad viskas gerai pavyktų. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip 2021 m. gruodžio 13 d. apžiūrų kabinete N. Ž. A. S. paduoda ne mažiau nei vieną 50 Eur vertės nominalo kupiūrą, o kaltinamasis šiuos pinigus įsideda į medicininio chalato kišenę. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas N. Ž. atpažino save ir gydytoją, patvirtino, kad jis gydytojui duoda pinigus, visos kupiūros buvo po 50 Eur. Kaltinamasis A. S. vaizdo įrašė taip pat atpažino save ir pacientą, situacijos neprisiminė, neprisiminė, ką įsidėjo į kišenę, bet patvirtino, kad greičiausiai tai buvo pinigai. Apžiūrėjus N. Ž. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. jam operaciją atliko gydytojas A. S. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. savo naudai priėmė 250 Eur kyšį iš paciento N. Ž. už operacijos atlikimą.

154. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio priėmimas iš G. S.

155. Kaltinamasis A. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Jo kaltę patvirtina liudytojos G. S. parodymai, kad 2021 m. gruodžio mėn. prieš operaciją užėjo į kabinetą ir įdėjo gydytojui į kišenę vieną 50 Eur kupiūrą, norėdama padėkoti už operacijos atlikimą. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip 2021 m. gruodžio 15 d. apžiūrų kabinete G. S. į A. S. medicininio chalato kišenę įdeda tyrimo metu nenustatytą objektą. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja G. S. atpažino save ir gydytoją, patvirtino, kad ji gydytojui įdeda pinigus. Kaltinamasis A. S. vaizdo įrašė taip pat atpažino save ir pacientę, kuri norėdama padėkoti už operaciją jam įdeda 50 Eur. Apžiūrėjus G. S. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 15 d. jai operaciją atliko gydytojas A. S. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. savo naudai priėmė 50 Eur kyšį iš pacientės G. S. už operacijos atlikimą.

156. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio priėmimas iš D. M.

157. Kaltinamasis A. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Jo kaltę patvirtina liudytojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių teisingumą jis patvirtino teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kad 2021 m. gruodžio 27 d. jam buvo numatyta chirurginė operacija, prieš kurią apžiūrų kabinete susitiko su jį operuosiančiu gydytoju chirurgu A. S. ir, norėdamas padėkoti, gydytojui į rankas davė voką, kuriame buvo 50 Eur. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip 2021 m. gruodžio 27 d. apžiūrų kabinete D. M. ištiesia ranką su jame esančiu baltos spalvos popieriniu voku link A. S., šis iš D. M. paima minėtą baltos spalvos popierinį voką ir pasideda ant stalo priešais save. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas D. M. atpažino save ir gydytoją, patvirtino, kad ant stalo jis padeda voką, kuriame buvo 50 Eur. Kaltinamasis A. S. vaizdo įrašė taip pat atpažino save ir pacientą, kuris norėdamas padėkoti už operaciją jam duoda 50 Eur. Apžiūrėjus D. M. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 15 d. jam operaciją atliko gydytojas A. S. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. savo naudai priėmė 50 Eur kyšį iš paciento D. M. už operacijos atlikimą.

158. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio priėmimas iš M. P.

159. Kaltinamasis A. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino. Jo kaltę patvirtina liudytojo M. P. parodymai, kad maždaug prieš pusantrų metų apžiūros kabinete į vokelį įdėjo 100 Eur ir pasiūlė juos gydytojui prieš operaciją. Pinigus davė, nes jaudinosi, norėjo, kad kuo geriau padarytų operaciją. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip 2022 m. sausio 5 d. apžiūrų kabinete M. P. iš džemperio vidinės kišenės ištraukia perlenktą popierinį voką, kurį padeda priešais A. S. ant jo darbo stalo, kaltinamasis padėkoja, nuo stalo paima šį voką ir įsideda į medicininio chalato kišenę. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas M. P. atpažino save ir gydytoją, patvirtino, kad jis padeda ant stalo baltą voką. Kaltinamasis A. S. vaizdo įraše taip pat atpažino save ir pacientą, kuris jam davė 100 Eur ar voką. Šiuos pinigus pacientas jam davė, nes norėjo padėkoti už operaciją. Apžiūrėjus M. P. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2022 m. sausio 5 d. jam operaciją atliko gydytojas A. S.. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis A. S. savo naudai priėmė 100 Eur kyšį iš paciento M. P. už operacijos atlikimą.

160. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kyšio reikalavimas ir priėmimas iš V. L.

161. A. S. yra kaltinamas ne tik savo naudai priėmęs kyšį iš V. L., bet ir reikalavęs jį duoti. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino paėmęs pinigus iš V. L., tačiau nepripažino jų reikalavęs, taigi, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies. Liudytojas V. L. apklausiamas teisme nurodė, kad gydytojas apžiūros prieš operaciją metu pasakė, kad reikia išsiaiškinti, kas operuos – jis ar praktikantas, į ką V. L. atsakė, kad geriau, kad operuotų A. S., nes šis turi daugiau patirties. Tuomet gydytojas jam pasakė, kad reikia tartis. V. L. pagalvojo, kad reikia sumokėti, ir pasakė, kad turi gydytojui dovanėlę. Užpildžius reikiamus dokumentus gydytojas pasakė, kad dėtų ant stalo savo dovaną. Liudytojas išėmė 100 Eur kupiūrą ir padėjo ant stalo, gydytojas pasiėmė pinigus ir įsidėjo į kišenę. Iš veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo matyti, kaip A. S. 2022 m. sausio 6 d. apžiūros metu pacientui V. L. iš tiesų pasakė liudytojo nurodytus žodžius – „Reikia tartis, kitaip nebūna. <...> Visi nori, kad aš... <...> Reik čia dvi operacijas. Per vieną narkozę dvi operacijas – tai bambą sutvarkyti ir, ir tulžies pūslę. Nu tai tarsimės jeigu norėsit, kad aš priimčiau“. Po tokių žodžių V. L. iš džemperio kišenės ištraukė 100 Eur vertės nominalo kupiūrą ir pasakė „Daktare... Noriu jums (neaiškiai)“. Tuomet kaltinamasis tęsė „Mhm. Gerai, tuoj pasirašyt duosiu aš čia. Padėk daiktą čia“ ir uždėjo delną ant baltos spalvos seifo, tačiau tuo metu V. L. minėtą 100 Eur vertės nominalo kupiūrą įsidėjo į kitą džemperio kišenę. A. S. pakartojo „Dėkit jūs va čia. Čia galit dėt viską“ ir vėl uždėjo delną ant to paties seifo. Tuomet pakartojo dar kartą „Dėkit, kur čia... Jeigu norit, kad aš – tai dėkit čia tada“. Po šių pasakymų V. L. iš džemperio kišenės dar kartą ištraukė 100 Eur vertės nominalo kupiūrą ir ją padėjo priešais A. S. ant jo darbo stalo, A. S. paėmė pinigus ir įsidėjo į medicininio chalato kišenę. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas V. L. atpažino save ir gydytoją, nurodė, kad jis ant stalo gydytojui padėjo 100 Eur. Kaltinamasis A. S. taip pat atpažino save ir pacientą, nurodė, kad pinigus pacientas davė, norėdamas padėkoti už operaciją. Kaltinamasis neprisiminė, ką turėjo omenyje, sakydamas „jeigu norite, kad operuočiau aš, dėkit čia“. Apžiūrėjus V. L. ligos istoriją, buvo nustatyta, kad 2022 m. sausio 6 d. jam operaciją atliko gydytojas A. S. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, pagrįstai mano, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis, pasakydamas pacientui, kad reikia tartis, ne vieną kartą pakartodamas, kad pacientas „dėtų daiktą čia“, jei nori, kad jį priimtų pats A. S., reikalavo ir savo naudai priėmė 100 Eur kyšį iš paciento V. L. už operacijos atlikimą.

162. A. S. neteisėtus veiksmus atliko, žinodamas, kad ligoninėje teikiamos paslaugos yra nemokamos, suprasdamas, kad jo reikalaujama ir priimama pinigų suma kaip atlygis už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus yra neteisėta, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

163. Pateikti kaltinamosios S. S. ir jos sutuoktinio V. S. prašymai perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 9, b. l. 138–150).

164. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

165. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad S. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nusikalstama veika žala nepadaryta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai gailėjosi, tokį savo elgesį vertino kritiškai. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra teisiama pirmą kartą (t. 5, b. l. 58–59), administracine tvarka nebausta (t. 5, b. l. 60–61), yra garbaus amžiaus – pensininkė. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai, šis nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad ateityje S. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

166. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

167. Laiduotoju siekiantis būti V. S. teisme paaiškino, kad jų santykiai su sutuoktine yra puikūs, ilgai kartu gyvena, apie šį įvykį jie daug kalbėjosi, tiek jis, tiek pati S. S. tokį elgesį vertina neigiamai, ji įsiklauso į jo nuomonę bei patarimus, todėl teigiamą įtaką jai galėsiantis daryti asmeniniais pokalbiais. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad su sutuoktiniu jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metų, ji laiko jį autoritetu, jis (duomenys neskelbtini) metų už ją vyresnis, protingas ir išsilavinęs, visada jai pataria. V. S. nurodė sutinkantis laiduoti trijų metų terminui, tačiau prašė neskirti užstato, nes šeimos pajamos nėra didelės.

168. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad V. S. neteistas, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas devynis kartus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros ir vairuojant transporto priemonę viršijo leistiną greitį) (t. 9, b. l. 145–150). Pastaruoju metu padaryti pažeidimai nešiurkštūs, teisiamojo posėdžio metu pripažino vairavęs automobilį be privalomosios techninės apžiūros ir nurodė klaidą ištaisęs – visi dokumentai sutvarkyti. Visos paskirtos baudos sumokėtos. V. S. yra garbaus amžiaus – pensininkas, turi neįgalumą (t. 9, b. l. 142). Su S. S. jie santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus (t. 9, b. l. 143).

169. Iš V. S. ir S. S. teiktų paaiškinimų bei jų prašymų turinio matyti, kad jie ilgą laiką gyvena kartu kaip šeima, nuolat bendrauja, tarp jų yra susiformavęs glaudus tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad V. S. yra ne tik artimas kaltininkei, bet ir vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti jai teigiamą įtaką.

170. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant V. S. atsakomybei pagal laidavimą ir nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį bei turtinę padėtį (pensininkai) laidavimas skirtinas be užstato.

V. Bausmių skyrimo motyvai

171. Sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, taigi, ir vertinant jo padarytos veikos (veikų) pavojingumą, yra atsižvelgiama ir į baudžiamosios teisės bendrąją prevencinę funkciją. Kyšininkavimas yra pavojinga, viešajam interesui žalą daranti nusikalstama veika. Kai kuriose (pvz., medicinos paslaugų) srityse kyšio davimas yra laikomas nerašytu elgesio modeliu ir nėra vienareikšmiškai netoleruojamas. Dėl šių priežasčių tokio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn yra reikšmingas ir atskleidžiant bei įtvirtinant kyšio priėmimo, kaip pavojingos, netoleruotinos ir aiškiai neteisėtos veikos, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-628/2022).

172. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

173. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

174. Kaltinamasis A. S. per trumpą laikotarpį (vieną mėnesį) padarė devynis apysunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 225 straipsnio 1 dalyje, už kuriuos įstatymų leidėjas numato baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės iki 5 metų skyrimo galimybę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Visos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Tai buvo pasikartojantis nusikalstamas elgesys, kyšiai buvo imami ypač svarbioje visuomenei srityje – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, trimis atvejais iš pacientų kyšių buvo reikalaujama, taip pat ir nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie būtinybę chirurginių operacijų metu panaudoti tam tikras mokamas priemones (tinklelius), jų nepanaudojus, pinigai nebūdavo grąžinami, t. y. buvo manipuliuojama pacientų pasitikėjimu. Toks gydytojo chirurgo elgesys menkina pasitikėjimą gydymo įstaigomis bei valstybe. Kaltinamojo veiksmais sudarytas įspūdis, kad ligoninėse yra gajos korupcijos apraiškos, o sveikatos priežiūros paslaugų kokybė priklauso nuo gauto neteisėto atlygio. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio veikos ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo neteisėto elgesio modelis darė itin rimtą žalą valstybei.

175. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, todėl teismas visiškai sutinka su prokuroro pasiūlytomis baudos bausmėmis. Griežčiausios poveikio priemonės turi būti taikomos tik tada, kai kitos priemonės yra nepakankamos užtikrinti bausmės paskirtį, o šiuo atveju duomenų, kurie liudytų priešingai, byloje nėra.

176. Taigi kaltinamasis ne tik anksčiau nebuvo teistas, bet ir per visą baudžiamojo proceso laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų (t. 8, b. l. 6–8). Per pastaruosius trejus metus (iki 2023 m. vasario 13 d.) A. S. padarė vieną nešiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą paskirta bauda sumokėta (t. 8, b. l. 9–10). A. S. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba gydytoju chirurgu (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose, turi ilgametę patirtį (savarankiško chirurgo praktika po rezidentūros siekia 9 metus), atlieka didelį kiekį sudėtingų operacijų, kelia savo kvalifikaciją, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad jis yra teigiamai vertinamas, aukštos kvalifikacijos savo srities specialistas, kuriantis pridėtinę vertę visuomenei. Kaltinamasis vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, abu – (duomenys neskelbtini).

177. Kaltinamasis A. S. dėl šešių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (dėl kyšių priėmimo iš K. B., K. S., N. Ž., G. S., D. M., M. P.) savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, todėl dėl šių nusikalstamų veikų pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Priimtų kyšių sumos nebuvo didelės – iš viso iš pacientų priimta 1 400 Eur.

178. Atsižvelgiant į visa tai, teismo vertinimu, kaltinamajam už nusikalstamas veikas dėl kyšio priėmimo iš K. B., K. S., N. Ž., G. S., D. M., M. P. teisinga paskirti baudas, artimas minimaliam už šios kategorijos nusikalstamą veiką numatytam baudos dydžiui – po 110 MGL (5 500 Eur), už nusikalstamas veikas dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš A. P., J. V., V. L. – po 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą. Pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą numatyta nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. 130 MGL dydžio baudos, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, įvertinus nuosprendžio 176–177 punktuose aptartas aplinkybes, pridėtina po 100 MGL kiekvienos švelnesnės bausmės ir kaltinamajam A. S. skirtina subendrinta bausmė – 930 MGL (46 500 Eur) dydžio bauda.

179. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. sausio 13 d. 7.45 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 13.23 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir A. S. nustatytina galutinė bausmė – 928 MGL (46 400 Eur) dydžio bauda.

180. Atsižvelgiant į kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, bendras įstatyme numatytas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą, todėl nustatytinas ilgesnis 2 metų baudos sumokėjimo terminas.

VI. Kiti klausimai

181. BPK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas kartu su bausme gali paskirti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Nagrinėjamu atveju A. S. nusikalstamas veikas padarė darbinės veiklos srityje, vis dėlto, tiek bausmės, tiek baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas turi būti individualizuotas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis chirurgo praktika verčiasi jau beveik 10 metų, tačiau yra teisiamas pirmą kartą, dirba (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigose ir ši veikla yra jo pragyvenimo šaltinis (turi (duomenys neskelbtini) vaikus), jis yra teigiamai vertinamas profesinėje srityje, atlieka didelį kiekį sudėtingų operacijų, įvertinus ir paskirtos baudos dydį, teismas laiko neproporcinga priemone uždrausti jam dirbti gydytoju, tokia baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Tokiai pozicijai pritarė ir prokuroras. Teismo įsitikinimu, A. S. gali gyventi socialiai atsakingai, nedarydamas visuomenei žalos naujomis neteisėtomis veikomis, o uždraudimas šiam aukštos kvalifikacijos gydytojui dirbti chirurgu padarytų visuomenei daugiau žalos nei sukurtų naudos.

182. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. A. S. padarė devynias nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus iš viso iš pacientų kaip kyšius priėmė 1 400 Eur, todėl ši suma iš A. S. konfiskuotina valstybės naudai.

183. Baudžiamojo proceso metu laikinai (iki 2023 m. gruodžio 13 d.) apribota A. S. nuosavybės teisė į pinigines lėšas – 1 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – šio turto konfiskavimas, laikinas A. S. nuosavybės teisės į šį turtą apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

184. Baudžiamojo proceso metu laikinai (iki 2023 m. gruodžio 12 d.) apribota A. R. nuosavybės teisė į pinigines lėšas – 900 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, laikinas nuosavybės teisės į šį turtą apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinas ir kratos metu paimti pinigai grąžintini A. R..

185. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems A. R. ir A. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

186. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktiniai diskai Nr. 22-14-16, Nr. 22-14-14, Nr. 22-14-13, Nr. 22-14-12, Nr. 22-14-11, Nr. 22-14-18, Nr. 22-14-17, Nr. 22-14-328, Nr. 22-14-329, Nr. 22-14-330, Nr. 22-14-331, Nr. 22-14-337, Nr. 22-14-338, Nr. 22-14-342, Nr. 22-14-9, Nr. 22-14-10, Nr. 22-14-343, kompaktiniai diskeliai – 2 vnt. (2022 m. sausio 13 d. kratos A. S. gyvenamojoje vietoje vaizdo įrašas I ir II d.) bei kompaktinis diskas CD-13-017-22, laikomi voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį išteisinti jai nepadarius veikos turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

A. R. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį išteisinti jam nepadarius veikos turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Laikiną A. R. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 900 Eur apribojimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir 900 Eur grąžinti A. R..

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

S. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo V. S. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

1. jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. S., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio priėmimo iš K. B.), ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio priėmimo iš K. S.), ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš A. P.), ir paskirti jam 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš J. V.), ir paskirti jam 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio priėmimo iš N. Ž.), ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio priėmimo iš G. S.), ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio priėmimo iš D. M.), ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio priėmimo iš M. P.), ir paskirti jam 110 MGL (5 500 Eur) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš V. L.), ir paskirti jam 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, t. y. 130 MGL (6 500 Eur) dydžio baudos, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – 930 MGL (46 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto a papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 13 d. 7.45 val. iki 2023 m. sausio 13 d. 13.23 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir A. S. nustatyti galutinę bausmę – 928 MGL (46 400 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti savanoriškai sumokėta per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, konfiskuoti iš A. S. valstybės naudai 1 400 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

Laikiną A. S. nuosavybės teisės į pinigines lėšas – 1 400 Eur apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinius diskus Nr. 22-14-16, Nr. 22-14-14, Nr. 22-14-13, Nr. 22-14-12, Nr. 22-14-11, Nr. 22-14-18, Nr. 22-14-17, Nr. 22-14-328, Nr. 22-14-329, Nr. 22-14-330, Nr. 22-14-331, Nr. 22-14-337, Nr. 22-14-338, Nr. 22-14-342, Nr. 22-14-9, Nr. 22-14-10, Nr. 22-14-343, kompaktinius diskelius – 2 vnt. (2022 m. sausio 13 d. kratos A. S. gyvenamojoje vietoje vaizdo įrašas I ir II d.) bei kompaktinį diską CD-13-017-22, laikomus voke, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.