- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-1092-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00270-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- I. N.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. N., G. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Laima Gerasičkinienė, Dainius Rinkevičius ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. N. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys - S. N. ir G. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią I. N. vaiko S. N., gim. 2003 m. gegužės 19 d., atžvilgiu; priteisti iš I. N. po 190 EUR dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį S. N. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; nustatyti S. N. gyvenamąją vietą kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nurodyta laikinąja rūpintoja.
2. Ieškovas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2015-10-15 buvo gautas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečių S. N. ir D. N. teisių ir teisėtų interesų. Rašte nurodyta, jog mergaičių motina neužtikrina saugios aplinkos dukroms, jos sugyventinis P. P. galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaikus ir jų motiną. Buvo kreiptasi į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje. Nustatyta, kad S. N. gyvena pas G. V., kuri mergaitę laiko savo vaikaite.
3. Taip pat skyriuje buvo gautas 2015-11-04 (duomenys neskelbtini) raštas Nr. S-106, kad atsakovė nesirūpina savo dukra S. N., neateina į gimnazijos į tėvų susirinkimus ir nesidomi savo dukros ugdymu. Mergaitė gyvena pas senelę G. V. (duomenys neskelbtini). G. V. rūpinasi savo anūke, palaiko ryšį su gimnazijos mokytojais ir klasės auklėtoja. Ieškovo teigimu, vaiko motina negali atstovauti jos interesų, vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo ir išlaikymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 30-4006 S. N. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja, nustatant vaiko globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.
Šalies argumentai
4. Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovė gyvena su sugyventiniu P. P. jos motinai priklausančiame būste. Šeima gyvena be patogumų. Buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. Kiekvieno apsilankymo metu buvo bendraujama su motina dėl dukros susigrąžinimo į šeimą, motina buvo raginama ieškoti būdų suartėti su dukra, reguliariai lankyti ją, stiprinti tarpusavio bendravimo ryšius. Susitikimų metu buvo pravedami švietėjiški pokalbiai dėl motinos vaidmens svarbos vaiko gyvenime, ugdomas atsakomybės jausmas, primenamos pareigos vaiko atžvilgiu. Pokalbių metu I. N. ir jos sugyventinis P. P. nuolat reiškė neigiamą nuomonę apie S. N.. Atsakovė nuolat buvo motyvuojama ieškoti darbo, pastovaus pajamų šaltinio, nebūti priklausomai nuo sugyventinio. Atsakovė žadėjo pasitaisyti, nuvažiuoti aplankyti dukrų, bandyti užmegzti kontaktą, tačiau savo pažadų neįvykdė. Atsakovė visiškai nesidomi dukros gyvenimo ir ugdymosi sąlygomis, dažnai meluoja. Iš jos pozicijos, aišku, kad ji susitaikė su mintimi, kad dukra pas ją gyventi tikrai negrįš ir bandyti kažką keisti ji neketina.
5. Ieškovas laiko, kad darbas su šeima neduoda jokių pozityvių pokyčių, dukrai sugrįžti į šeimą nėra galimybių. Atsakovės šeimoje neįvyko pozityvių pokyčių, motina negali užtikrinti savo vaikui saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo ir ugdymo sąlygų. Tačiau nenustatyta, kad atsakovė būtų riboto darbingumo, o išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio, dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš atsakovės priteistinas 190 EUR dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki S. N. pilnametystės.
Šalies argumentai
6. Atsakovė I. N. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vadinasi, jau daugiau kaip tris metus valstybė aktyviai, ne tik stebėdama, privalėjo siekti padėti šeimai pašalinti priežastis, lėmusias jos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Tačiau ilgus metus socialinis darbas su šeima, orientuotas daugiausia į kontrolę ir atsakingų institucijų pasyvų stebėjimą, nedavė teigiamo rezultato. Atsakovė laiko, kad darbas su šeima nevyksta, todėl ir realūs pokyčiai yra mažai tikėtini. Atsakovės teigimu, institucijos ir atsakovė nebendradarbiauja šiuo metu, todėl sunku tiek įvertinti vaiko poreikius, tiek nustatyti, ar atsakovė yra pajėgi juos tenkinti.
7. Atsakovė laiko, kad geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai, o, šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė. Atsakovė pabrėžė, kad iš ieškovo surinktų įrodymų nenustatyta jos pasyviosios kaltės, o tyčia ji savo vaiko teisėtų poreikių nepažeidinėjo. Be to, pagal ieškovo nurodytas aplinkybes nėra aišku, ar atsakovė yra linkusi keisti savo gyvenimo būdą ir užtikrinti vaiko interesus, ar valstybė išnaudojo visas teisines, administracines ir socialines priemones, suteikiant pagalbą tėvams (atsakovei), kad ši galėtų tinkamai įgyvendinti vaiko teises. Atsakovė pažymi, kad ji deda pastangas tam, kad pakeistų savo gyvenimo būdą, bei reiškia norą grąžinti savo vaiką ir jį auklėti bei ugdyti, suteikti jam visokeriopą pagalbą, kad vaikas augtu doru, sveiku žmogumi. Atsakovė pasižada teismui bei ieškovui, kad imsis visų įmanomų veiksmų, kad negrįžti prie savo ankstesnio ydingo gyvenimo būdo ir nedaryti ateityje savo vaikui žalos.
8. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad kartu su ieškiniu ieškovas nepridėjo nei vieno išlaidas vaiko išlaikymui patvirtinančio dokumento, iš kurio galima būtų spręsti apie realiai patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu. Atsakovė neneigia savo, kaip nepilnamečio vaiko motinos pareigos išlaikyti vaiką, taikant jam išlaikymą piniginėmis sumomis, kurių dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Faktinės aplinkybės liudija, kad šiuo metu atsakovė yra bedarbė, todėl pagrindinis pajamų šaltinis yra pavieniai atsitiktiniai darbai, iš kurių gaunamų pajamų išlaikomi kiti kartu gyvenantys vaikai bei pati atsakovė.
9. Trečiasis asmuo G. V. su ieškiniu sutiko ir jį palaikė.
10. Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, kad I. N. dukra D. N., kuri šiuo metu yra nepilnametė, su motina negyvena nuo 2015 metų, o S. N. - nuo 1 mėnesio amžiaus auginama pas G. V.. Socialinę šeimos priežiūrą vykdanti socialinė darbuotoja nurodė, kad padėtis šeimoje nesikeitė nuo 2017 metų. I. N. neieško darbo, nebuvo registruota darbo biržoje. Nors I. N. išreiškė norą susigrąžinti dukrą S. N. į šeimą, tačiau jokių realių veiksmų neatliko, dukters nelanko, rezultatais mokykloje nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia. Išvadą teikianti institucija ieškinio reikalavimus palaikė, siūlė neterminuotai apriboti tėvų valdžią nepilnametės S. N. atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - nusprendė laikinai apriboti atsakovės I. N. motinos valdžią jos nepilnametės dukros S. N. atžvilgiu; iki teismo nutarties dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatė S. N. gyvenamąją vietą su laikinąja globėja G. V.; priteisė iš atsakovės I. N. nepilnametei S. N. išlaikymą, mokamą 190 EUR dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-21) iki vaiko pilnametystės; paskyrė G. V. S. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. N. gimimo liudijime tėvas neįrašytas, motina - atsakovė I. N.. Atsakovė neteista, administracine tvarka nebausta, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė, nedirba, jokių išmokų negauna, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovė neaugina savo nepilnametės dukters S. N., ją augina močiutė G. V.. Atsakovė teikdavo dukrai išlaikymą po 120-150 Lt per metus, tačiau pastaruoju metu visiškai nepadeda jos išlaikyti. Atsakovė dukros mokykliniais pasiekimais nesidomi, kontaktą su mokykla ir mokytojais palaiko močiutė G. V., kuri yra skirta laikinąja S. N. globėja.
13. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad G. V. šeimoje globa vykdoma tinkamai, globėjai pretenzijų nėra, vaiko motina su globėja nebendrauja, savo dukra visiškai nesidomi. S. N. santykiai su globėja puikūs, su motina bendrauja telefonu, bet tik tada, kai dukra pati jai paskambina. Motina pati niekada neskambina ir neatvažiuoja.
14. Byloje taip pat nustatyta, kad institucijos su atsakove ir jos šeima bendrauja nuolat, veda su ja švietėjiškus pokalbius apie motinos vaidmens svarbą vaiko gyvenime, ugdo atsakomybės jausmą, primena pareigas vaikų atžvilgiu, tačiau darbas su šeima neefektyvus, šeimoje jokie pokyčiai nevyksta, vaikui grįžti į šeimą nėra galimybių. Teismas taip pat nustatė, kad S. N. su motina gyventi nenori, tačiau norėtų ir toliau bendrauti su ja. Teismas nenustatė, kad motina darytų ypatingą žalą vaikui, kad atsakovė smurtautų prieš vaiką. Nors pati motina ir nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra, mergaitė pati skambina motinai ar atvažiuoja pas ją, tačiau bendravimas tarp jų vyksta, emocinis ryšys nėra nutrūkęs ir yra tikimybė, kad, atsakovei susiradus darbą ir pakeitus gyvenimo būdą, ji gali pradėti rūpintis savo dukra. Dėl to teismas laikė, kad neterminuotai riboti atsakovės motinos valdžią šiuo metu nėra tikslinga, todėl atsakovės I. N. motinos valdžia jos dukros S. N. atžvilgiu apribotina laikinai.
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo, atsižvelgė į tai, kad atsakovė šiuo metu nedirba ir neturi jokių pajamų, tačiau yra pakankamai jauna, sveika, kitų nepilnamečių vaikų neturi, tad turi susirūpinti ir pradėti dirbti. Teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės jos nepilnamečiui vaikui S. N. išlaikymą, mokamą 190 EUR dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė I. N. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
17. Apeliantės teigimu, byloje nėra duomenų, kad valstybė išnaudojo visas priemones padėti jos šeimai, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kokių veiksmų buvo imtasi nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, kai šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos sąrašą, kad atsakovė pakeistų savo gyvenimo įpročius, kurie kliudo atsakovei gyventi kartu dukra S. N.. Ieškovas nepateikė neginčijamų rašytinių įrodymų, kad atsakovė visiškai nesirūpina savo vaiku, ieškovas neprašė apklausti liudytojų, galinčių patvirtinti ieškinio argumentus.
18. Apeliantė tvirtina, kad nėra nei vieno atsakovės parašo, patvirtinančio, kad su ja buvo bendrauta, nebuvo sudarytas planas, kaip pasikeisti, visiškai neįsigilinta į atsakovės gyvenimą, neištirtos priežastys, dėl kurių nepilnametė S. N. neva nenori gyventi su atsakove. Su atsakove nebuvo pravestas nei vienas pokalbis, su ja bei nepilnamete S. N. nebendravo psichologas arba kitas atitinkamos srities specialistas, siekiant išaiškinti priežastis, dėl kurių vaikas nenori grįžti gyventi pas motiną. Buvo apsiribota tik išvadomis, protokolais, raštais, tačiau priežasčių, dėl kurių atsakovė negalėtų vykdyti savo nepilnametės dukros atžvilgiu motinystės pareigų, nenurodyta.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 190 EUR išlaikymo dydį, net nenustatė vaiko poreikių, neapsvarstė, kurie iš šių poreikių priskiriami prie būtinų, o kurie nėra būtini, kokia suma yra reikalinga išlaikyti vaiką. Vien faktas, kad į teismą kreipėsi valstybės institucija, neatleidžia teismo nuo išsamaus įrodymų surinkimo, vertinimo. Ieškovas nepagrindė savo reikalavimo dėl 190 EUR išlaikymo priteisimo kiekvieną mėnesį iš atsakovės nei vienu išlaidas vaiko išlaikymui patvirtinančiu dokumentu, nebuvo tiriama atsakovės turtinė padėtis, iš kurios galima būtų spręsti apie realiai patiriamas išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu. Atsakovė nedirba, yra registruota Darbo biržoje, jai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba nagrinėjamojoje byloje, tai savo ruožtu reiškia, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir pastaroji neturi jokios galimybės mokėti priteisto išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
21. Ši byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, nėra.
22. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Tėvų valdžia baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam, o tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaiko interesus, laikinai ar neterminuotai apribojus tėvų valdžią ar vaiką atskyrus nuo tėvų įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.160 str.).
23. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Taigi, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
24. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (CK 3.180 str.).
25. Europos Žmogaus Teisių Teismas bylose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
26. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad atsakovė I. N., nors ir nėra visiškai abejinga dukters S. N. likimui, tačiau jos gyvenimo būdas apsprendė faktinę situaciją, kad ji su dukra praktiškai bendrauja tik dukters iniciatyva, visiškai ja nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, neaugina, nedalyvauja dukros gyvenime, neteikia jai jokio išlaikymo, t.y. neįgyvendina savo neturtinių ir turtinių pareigų nepilnametės dukters atžvilgiu. Tai įgalino teismą konstatuoti, kad šiuo metu, nors tarp dukters ir motinos bendravimas nėra nutrūkęs, tačiau praktiškai nėra dvasinio, fizinio, materialinio ar kitokio ryšio, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą apriboti atsakovės, kaip motinos, valdžią vaiko atžvilgiu.
27. Nepaisant to, teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pripažino esant tikslinga apriboti atsakovės valdžią dukters atžvilgiu laikinai, atsižvelgiant į tai, kad dukra, nors ir nenori su motina gyventi, tačiau nori su ja bendrauti, kad atsakovė nekonfliktuoja ir nesmurtauja vaiko atžvilgiu, kad yra tikimybė, jog, atsakovei susiradus darbą ir pakeitus gyvenimo būdą, ji gali pradėti rūpintis savo dukra. Apeliaciniame skunde atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, tačiau iš esmės nenurodo jokių tokio nesutikimo motyvų. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės kalba apie tas pačias aplinkybes ir įrodymus, kurie jau buvo ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismo, priimant teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies (atsakovės motinos valdžia apribota terminuotai, o ne neterminuotai, kaip prašė ieškovas). Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad valstybė nedėjo maksimalių pastangų, jog būtų išsaugoti atsakovės ir jos dukters šeiminiai ryšiai, kad nereguliariai ir neefektyviai jai buvo teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovės teigimu, civilinėje byloje nėra nustatytos priežastys, kodėl atsakovės dukra nenori su ja gyventi ir kaip būtų galima tas priežastis pašalinti. Tačiau Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo.
29. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad valstybė ar atitinkamos institucijos nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti atsakovės ir dukters šeiminius ryšius, nes bylos duomenys tvirtina priešingai, o atsakovės elgesys didžiąja dalimi priklauso nuo pačios atsakovės valios ir pastangų. Tuo tarpu atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokių veiksmų imsis ji pati, kad atstatytų jau praktiškai nutrūkusius, iš esmės palaikomus tik dukters iniciatyva, tarpusavio santykius.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovė šių aplinkybių iš esmės neneigia, kad jos dukra S. N. su ja – savo motina negyvena jau eilę metų. Teismo posėdyje S. N., kuri yra 15 metų amžiaus, aiškiai nurodė, kad ji su mama gyventi nenori dėl to, kad ši (mama) vartoja alkoholį. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog S. N. dėl savo amžiaus ir brandos supranta savo paaiškinimų esmę ir jie yra reikšmingi nagrinėjant civilinę bylą. Taigi, atmestini atsakovės argumentai, jog nėra žinomos priežastys, kodėl atsakovės dukra nenori gyventi su motina ir tos priežastys iš esmės gali būti pašalintos tik pačios atsakovės valia ir pastangomis. Be to, jai buvo ir yra teikiama socialinė pagalba. Atsakovė nenurodė, kad kreipėsi į įstaigas ar institucijas dėl konkrečių socialinių paslaugų suteikimo ir jos jai nebuvo suteiktos, taip pat nenurodė, kokios, jos vertinimu, socialinės paslaugos dar galėjo būti suteiktos, kad būtų pagrindas spręsti, jog valstybė ir jos institucijos deda maksimalias pastangas jai padėti.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Iš 2015-11-04 ir 2017-10-02 (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštų matyti, kad S. N. ateina į mokyklą tvarkingai apsirengusi, aprūpinta visomis mokymo priemonėmis, motina dukros pasiekimais nesidomi, į mokyklą neateina, ryšį su mokytojais palaiko mergaitės globėja G. V.. Taigi, atsakovė savo, kaip motinos, pareigas akivaizdžiai vykdo netinkamai.
32. Pažymėtina, kad atsakovė neneigia vedanti ydingą gyvenimo būdą, tačiau tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad institucijos nedėjo pastangų jos gyvenimo būdui pakeisti, nors iš esmės pats asmuo yra atsakingas už savo gyvenimo būdą ir priimamus sprendimus. Atsakovė nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, kad ji, pavyzdžiui, kreipėsi pagalbos dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, aktyviais veiksmais siekė susirasti darbą, ar nutraukė santykius su smurtaujančiu partneriu. Taigi, byloje nėra pagrindo spręsti, jog terminuotai apribota motinos valdžia nepagrįstai. Priešingai, atsiliepime į ieškinį atsakovė pažymėjo, kad situacija šeimoje iš esmės nesikeitė nuo 2015 metų, t.y. namuose nuolat trūko švaros, tvarkos, vaikas nebūdavo tinkamai ugdomas ir prižiūrimas, trūko normalių sąlygų namų darbų ruošai ir poilsiui, tačiau jai buvo nesuprantama, kodėl būtent šiuo metu imtasi priemonių tėvų valdžiai apriboti.
33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog atsakovė, nesidomėdama dukters mokymosi procesu ir rezultatais, neteikdama jai išlaikymo, neužtikrindama jai saugių ir normalių gyvenimo sąlygų savo gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu vengė atlikti savo pareigas auklėti dukrą ir ja nesirūpino, o, gyvendama su smurtaujančiu partneriu, piktnaudžiaudama alkoholiu, darė ir daro žalingą įtaką dukrai savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).
34. Kaip jau minėta, pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Ieškovas šioje byloje prašė apriboti motinos valdžią neterminuotai, tačiau pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino tik iš dalies ir atsakovės motinos valdžią apribojo laikinai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nagrinėjamu atveju motinos valdžia pagrįstai ir teisingai apribota tokiu būdu, turint vilties, kad tai yra pakankamas terminas motinai padaryti atitinkamas išvadas ir vėliau tinkamai įgyvendinti motinos valdžią savo dukters atžvilgiu. Aplinkybių, paneigiančių tokio teismo sprendimo teisėtumą, apeliantė nenurodo ir įrodymų nepateikia. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.
35. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015; kt.).
36. Atsakovė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžiu. Jos teigimu, teismas turėjo iš pradžių nustatyti, kokie yra vaiko poreikiai, taip pat atsižvelgti į atsakovės sunkią finansinę padėtį, ir tik tuomet spręsti dėl priteistino išlaikymo dydžio. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka.
37. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. (CK 3.195 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi, teismai turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
38. Pažymėtina, kad tėvų turtinės padėties kriterijus taip pat yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tai, jog atsakovė šiuo metu nedirba ir neturi jokių pajamų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui. Ji yra pakankamai jauna, sveika, kitų nepilnamečių vaikų neturi, tad gali dirbti ir gauti pajamas, reikalingas vaikui išlaikyti. Nurodytų aplinkybių apeliantė nepaneigė.
40. Byloje taip pat nustatyta, kad S. N. šiuo metu yra 15 metų amžiaus, lanko mokyklą, dalyvauja įvairiose veiklose, lanko būrelius. S. N. turi būti aprūpinta higienos priemonėmis, apranga, mokymosi priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad S. N. turėtų specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų. Šių aplinkybių apeliantė taip pat nepaneigė.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės turtinę padėtį bei tai, kad turi būti patenkinti bent minimalūs S. N. poreikiai, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistino išlaikymo dydžio ir jį sumažinti, priteisiant iš atsakovės I. N. jos nepilnametei dukrai S. N. išlaikymą, mokamą 100 EUR dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-21) iki vaiko pilnametystės. Būtent toks išlaikymo dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, bus proporcingas nepilnametės dukters poreikiams bei jos motinos turtinei padėčiai ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.
42. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, išaiškino ir nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tačiau nustatė pernelyg didelį nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo dydį, neproporcingą atsakovės turtinei padėčiai, dėl to apskųstasis teismo sprendimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovės I. N. išlaikymą S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą 100 EUR (vieno šimto eurų) dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-21) iki vaiko pilnametystės.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.