Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2018-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-4786-419/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-09Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
e2-4786-419/2018
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00270-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas
I. N.
Trečiasis asmuo
S. N., G. V.
Advokatai
Ernestas Bušmovičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4786-419/2018Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00270-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.4.1.6. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Zdislavui Kulevičiui,

atsakovei I. N., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmovičiui,tretiesiems asmenims S. N., G. V.,vertėjai Oksanai Ivaškienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. N. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys S. N., G. V. .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas prašo:

1) neterminuotai apriboti I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės dukros S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

2) nustatyti S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-31 įsakymu Nr. 30-4006 paskirta laikinąja rūpintoja;

3) priteisti iš atsakovės I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečiui vaikui S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą 190,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Šalies argumentai

Ieškovo ieškinyje nurodyta bei ieškovo atstovas Zdislavas Kulevičius teisme paaiškino, kad atsakovės I. N. dukros S. N. tėvystė nėra nustatyta. 2015-10-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl galimai pažeidžiamų nepilnamečių S. N., gim. 2003-05-19, ir D. N., gimusios 1999-10-17, teisių ir teisėtų interesų. D. N. šiuo metu yra pilnametė. Rašte nurodyta, jog mergaičių motina neužtikrina saugios aplinkos dukroms, jos sugyventinis P. P. galimai naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaikus ir jų motiną. Aiškinantis šeimynines aplinkybes, buvo nustatyta, kad S. N. pastaruosius 6 metus gyvena pas G. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri mergaitę laiko savo vaikaite. Motina prie jos išlaikymo neprisideda. Atsakovės šeima yra įrašyta į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Šeimai yra teikiama socialinio darbuotojo pagalba. 2015-11-04 skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) gimnazijos raštas Nr. S-106, kad atsakovė I. N. nesirūpina savo dukra S. N., neateina į gimnaziją į tėvų susirinkimus ir nesidomi savo dukros ugdymusi. Mergaitė gyvena pas senelę G. V., kuri rūpinasi savo anūke, palaiko ryšį su gimnazijos mokytojais ir klasės auklėtoja. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-12-­31 įsakymu Nr. 30-4006 S. N. nustatyta laikinoji globa, paskirta globėja, nustatant vaiko globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje. Atsakovė gyvena su sugyventiniu P. P. jo motinai priklausančiame būste. Šeima gyvena be patogumų. Buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. Kiekvieno apsilankymo metu buvo bendraujama su motina dėl dukros susigrąžinimo į šeimą, motina buvo raginama ieškoti būdų suartėti su dukra, reguliariai lankyti ją, stiprinti tarpusavio bendravimo ryšius. Pokalbių metu I. N. ir jos sugyventinis P. P. nuolat reiškė neigiamą nuomonę apie S. N.. Atsakovė nuolat buvo motyvuojama ieškoti darbo, pastovaus pajamų šaltinio, nebūti priklausomai nuo sugyventinio, akcentuota, kad šeimyninis statusas gyvenime gali keistis daug kartų, motinos pareigos išliks visą laiką. Atsakovė žadėjo pasitaisyti, nuvažiuoti aplankyti dukrų, bandyti užmegzti kontaktą, tačiau savo pažadų neįvykdė. Atsakovė visiškai nesidomi dukros gyvenimo ir ugdymosi sąlygomis, dažnai meluoja. Darbas su šeima neduoda jokių pozityvių pokyčių, dukrai sugrįžti į šeimą nėra galimybių. Nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė - motina vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, vaiku nesidomi, nesirūpina, vaiko nelanko, neteikia išlaikymo, motina vartoja alkoholį.

Atsiliepimas

Atsakovė I. N. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad dukra pati nusprendė gyventi su močiute. Išlaikymo mokėti negali, nes niekur nedirba. Turi dar vieną dukrą, kuri jau yra pilnametė. Daugiau vaikų neturi. S. tėvas yra J. V., bet jo tėvystė nenustatyta. Gimus S. kurį laiką gyveno visi kartu. Po to pati su vaikais išvažiavo gyventi į Vilnių, S. tuo metu dar lankė darželį. Pas senelę S. gyvena nuo ketvirtos klasės. Dabar ji devintoje klasėje. Tuo metu ją su sugyventiniu iškeldino iš nuomojamo buto, šeimoje buvo sunki padėtis, todėl S. išvažiavo gyventi pas senelę. S. persikėlus, ji perėjo į mokyklą Butrimonyse. Bendrauja su dukra telefonu, ji dažnai atvažiuoja. Pati irgi lankė S. Jų santykiai geri. G. V. gauna globos išmoką, iš jos išlaiko S. Dabar neturi galimybės prisidėti prie S. išlaikymo. Apie penkis metus neišlaiko S. Anksčiau gaudavo socialines išmokas, iš jų skyrė dalį lėšų S. Dabar gyvena apie 18-20 km nuo S. gyvenamosios vietos. Paskutinį kartą matėsi su dukra 2017 ar 2018 metais. Bet dar dukra buvo atvykusi pas dėdę, matėsi ir su ja. Sutinka, kad dukra liktų gyventi pas senelę. Neturi sąlygų apgyvendinti dukrą pas save. Nedirba apie 12 metų, nes turėjo ir sveikatos, ir šeimos problemų. Dukros mokykloje buvo 2017 metais, kai dukra pasiskundė turinti sunkumų. Mokslo pasiekimais domisi per dukrą, mokykloje nesilanko.

Trečiasis asmuo G. V. paaiškino, kad S. gyvena pas ją nuo 1 mėnesio amžiaus. Tris metus gyveno kartu. Nuo pirmos klasės S. lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Motina į mokyklą neateidavo, išlaikyti nepadėdavo. Tik paskutiniais metais kažkiek domėjosi. Siūlė atsakovei kartu su dukra nemokamai gyventi pas senyvo amžiaus kaimynę name, jai truputį padedant. Bet ji atsisakė. Atidavė atsakovės šeimai savo karvę. Ji karvę pardavė, o pinigus iššvaistė savo malonumams. Po to susirado meilužį, kuris mušdavo ją, o vaikai tai matė. Atsakovė keitė vyrus, piktnaudžiaudavo alkoholiu, visiškai nesirūpino dukra, į mokyklą neateidavo. Kita atsakovės dukra gyveno globos namuose. S. tėvas jau miręs. S. pas ją gyvena nuo pirmos klasės. Ji mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. (duomenys neskelbtini) ji mokėsi pradinėje mokykloje. Jų santykiai yra geri, S. padeda jai. Sutinka globoti S. Gauna 176,00 Eur pensiją, laiko gyvulius, 300,00 Eur gauna už vaiką. Per visus metus, kai S. gyvena pas ją, atsakovė maždaug pusę metų mokėjo išlaikymą dukrai. Bet kai gaudavo po 365,00 Lt išmoką vaikui, ji nieko nemokėjo. Nuo 2016 metų pati pradėjo gauti globos išmoką už anūkę. Atsakovė anksčiau ateidavo pas juos. Būdavo ateidavo išgėrusi, bet netriukšmavo, nekonfliktavo. Nematė, kad atsakovė konfliktuotų su dukra. S. sakydavo, kad neis pas motiną, nes ten girtaujama. Atsakovė šiuo metu gyvena pas sugyventinį.

Trečiasis asmuo S. N. paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje devintoje klasėje. Gyvena pas senelę apie devynis metus. Anksčiau mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nori toliau gyventi su senele, santykiai su ja geri. Su mama kartais bendrauja. Pati pas ją važiuoja autobusu. Pas motiną gyventi nenori, bet bendrauti nori. Nenori gyventi su mama, nes ji išgėrinėja, jai tas nepatinka. Vieną kartą buvo pas tetą, ten mama ją stipriai suėmė už rankų. Būnant pas mamą, pastaroji ją vaišina, bet pinigų neduoda. Motina vieną kartą padovanojo dovaną gimtadienio proga, tai buvo praeitais metais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad S. N. gimimo liudijime tėvas neįrašytas. Atsakovė I. N. neteista, administracine tvarka nebausta, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė. Atsakovė nedirba, jokių išmokų negauna, nekilnojamojo turto neturi.

2015-10-19 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų posėdyje dėl galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros nustatyta, kad atsakovė abiejų savo dukrų neaugina, jų tėvystė nenustatyta. Vyresnioji atsakovės dukra D. N., būdama nepilnametė atsisakė gyventi su motina, nes pastaroji piktnaudžiavo alkoholiu, o motinos sugyventinis smurtavo prieš ją. D. N. apgyvendinta globos namuose. Jaunesniąją atsakovės dukrą – S. N. augina močiutė G. V.. Tačiau atsakovė šį faktą nuo Skyriaus darbuotojų bandė nuslėpti, tvirtindama, kad S. N. mokykloje. Motina teikdavo jai po 120-150 Lt per metus, tačiau pastaruoju metu visiškai nepadeda išlaikyti. Atsakovė dukros mokykliniais pasiekimais nesidomi, kontaktą su mokykla ir mokytojais palaiko G. V..

2015-12-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-4006 S. N. nustatyta laikinoji globa, vaiko laikinąja globėja paskirta G. V., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

2016-02-02 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams apsilankius G. V. šeimoje nustatyta, kad globa vykdoma tinkamai, globėjai pretenzijų nėra, vaiko motina su globėja nebendrauja, savo dukra visiškai nesidomi. Išklausius globojamos S. N. nuomonę, pastaroji pareiškė, kad santykiai su globėja puikūs, su motina bendrauja telefonu, bet tik kai pati jai paskambina. Motina pati niekada neskambina ir neatvažiuoja.

2016-06-14 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Pabarės seniūnija pranešė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad atsakovės I. N. ir jos sugyventinio P. P. šeimoje buvo lankytasi keturis kartus (tris iš jų po laikinosios globos nustatymo), buvo bendraujama su atsakove, vedami švietėjiški pokalbiai apie motinos vaidmens svarbą vaiko gyvenime, ugdomas atsakomybės jausmas, primenamos pareigos vaikų atžvilgiu, tačiau darbas su šeima neefektyvus, šeimoje jokie pokyčiai nevyksta, vaikui grįžti į šeimą nėra galimybių.

2016-11-03 Skyriaus darbuotojams pakartotinai apsilankius laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad globa vykdoma tinkamai, mergaitei sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina vaikui pati neskambina, neatvažiuoja. Vieną kartą buvo atėjusi, kai bėgo nuo girto sugyventinio.

2017-10-02 Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašte nurodyta, kad S. N. ateina į mokyklą tvarkingai apsirengusi, aprūpinta visomis mokymo priemonėmis, motina dukros pasiekimais nesidomi, į mokyklą neateina, ryšį su mokytojais palaiko mergaitės globėja G. V..

2017-10-11 Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nustatė, kad G. V. tinkamai vykdo globėjos pareigas, motina vaiko neišlaiko, kitokiu būdu nepadeda.

Ieškovo atstovas prašė neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią jos dukros S. N. atžvilgiu. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei išklausius bylos dalyvių paaiškinimų, prieinama išvados, kad situacija atsakovės šeimoje iš esmės nepasikeitė. Ji nedirba, jokių pajamų neturi, tačiau tvirtino, kad ketina registruotis darbo biržoje. Posėdyje apklausta atsakovės dukra nepilnametė S. N. pareiškė, kad nenori gyventi su motina, nes ji išgėrinėja, tačiau norėtų ir toliau bendrauti su ja. Mergaitės laikinoji globėja paaiškino, kad nematė, kad atsakovė konfliktuotų su dukra, kai ji ateidavo, netriukšmavo ir nekonfliktavo. Byloje nustatyta, kad mergaitė jau daug metų gyvena su močiute apie 20 kilometrų atstumu nuo motinos gyvenamosios vietos. Su motina matosi retai, dažniau bendrauja telefonu. Motina nedirba, jokių išmokų negauna, tad atvykti pas dukrą neturi lėšų. Taigi motinai ir dukrai gyvenant atskirai ir pakankamai toli viena nuo kitos, negalima tvirtinti, kad motina darytų ypatingą žalą vaikui. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovė smurtautų prieš vaiką. Nors pati motina ir nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra, mergaitė pati skambina motinai ar atvažiuoja pas ją, tačiau bendravimas tarp jų vyksta, emocinis ryšys nėra nutrūkęs ir yra tikimybė, kad atsakovei susiradus darbą ir pakeitus gyvenimo būdą, ji gali pradėti rūpintis savo dukra. Atsižvelgiant į tai, neterminuotai riboti atsakovės motinos valdžią šiuo metu nėra tikslinga, todėl atsakovės I. N. motinos valdžia jos dukros S. N. atžvilgiu apribotina laikinai.

Nepilnametė S. N. šiuo metu gyvena kartu su laikinąja globėja G. V., mergaitė sutiko ir toliau gyventi su ja, teigė, kad jų tarpusavio santykiai geri. Mergaitę globojanti G. V. taip pat sutiko, kad S. gyventų pas ją, todėl yra pagrindas iki teismo nutarties dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su G. V. (CK 3.183 str. 4 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Teismo posėdyje atsakovės atstovas teigė, kad išlaikymo vaikui priteisimas šiuo konkrečiu atveju prieštarauja teisingumo principui, kadangi nustums atsakovę į dar gilesnį socialinį užribį. Neturint lėšų mokėti išlaikymą, jo išieškojimas bus perduotas antstoliams, o priskaičiuotos vykdymo išlaidos tik dar labiau pablogins ir taip visiškai prastą atsakovės finansinę padėtį. Su tokia atsakovės atstovo pozicija teismas negali sutikti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, ji neišnyksta net apribojus tėvų valdžią. Būtent tėvai turi išlaikyti savo vaikus, neperkeliant išlaikymo naštos seneliams, kitiems giminaičiams ar valstybei. Būdami atsakingi tėvai turi dėti maksimalias pastangas ir ieškoti būdų kaip aprūpinti savo vaikus. Tai, kad atsakovė šiuo metu nedirba ir neturi jokių pajamų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti išlaikymą savo vaikui. Ji pakankamai jauna, sveika, kitų nepilnamečių vaikų neturi, tad turi susirūpinti ir pradėti dirbti. Antra, susiradusi darbą atsakovė galės mokėti dukrai išlaikymą savanoriškai, todėl nebus reikalo perduoti išlaikymą išieškoti priverstinai. Be to, perduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo antstoliams ar neperduoti, sprendžia pats išieškotojas. Todėl išlaikymo priteisimas automatiškai nereiškia, kad po to būtinai seks priverstinio vykdymo procesas. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju, kuomet atsakovės finansinė padėtis yra itin sunki, nėra pagrindo nepriteisti vaikui išlaikymo. Taigi atsakovės tėvų valdžia jos dukros S. N. atžvilgiu yra apribota, vaikas nėra įvaikintas, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovės I. N. jos nepilnamečiui vaikui S. N. išlaikymą, mokamą 190,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-21) iki vaiko pilnametystės bei paskirti G. V. nepilnametės S. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.183 str. 4 d., 3.194 str. 3 d., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Atsakovė I. N., vadovaujantis 2018-04-16 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.180 str., 3.183 str. 4 d., 3.194 str. 3 d., 3.195 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 96 str. 4 d., 406-407 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovės I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės dukros S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo nutarties dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja G. V..

Priteisti iš atsakovės I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečiui vaikui S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą 190,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimties Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-03-21) iki vaiko pilnametystės.

Paskirti G. V. S. N. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja.

Nepriteisti iš atsakovės I. N. bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, inicijuoti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdomas skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski