- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-20
- Bylos Nr.
- eAS-1078-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01820-2026-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- J. M. B.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai
- Trečiasis asmuo
- M. K., R. K., A. L., D. V., J. V., A. I., J. P., L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Miško GNK“
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties pagal pareiškėjos J. M. B. skundą atsakovui valstybės įmonei Valstybinei miškų urėdijai (tretieji suinteresuoti asmenys M. K., R. K., A. L., D. V., J. V., A. I., J. P., L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Miško GNK“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. M. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įvykdymo sustabdyti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2026 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-37 „Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) galiojimą; 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) 2026 m. kovo 9 d. raštą Nr. 77-S-3294-2026 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti suinteresuotos visuomenės kartotinį prašymą; 3) įpareigoti atsakovą kreiptis į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį Tarnybą su prašymu panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymu patvirtintą Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimą arba įpareigoti atsakovą parengti vidinės miškotvarkos projekto keitimą, atsižvelgiant į derinimo su suinteresuotąja visuomene rezultatus; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja grindė savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tuo, kad, teismui panaikinus skundžiamus administracinius sprendimus, teismo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba bus negalima jo įvykdyti, kadangi miškas negalės būti atkurtas. Be to, būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, susidariusiais ne dėl pareiškėjos kaltės. Padaryta žala, sunaikinus saugomus kraštovaizdžio elementus, saugomų rūšių augavietes ir radavietes, yra sunkiai apskaičiuojama. Rūšių ir buveinių atkūrimas nėra vienkartinis ir greitas procesas. Sunaikinus laukinių augalų ir grybų rūšis ir jų buveines, sutrikdoma biologinės įvairovės pusiausvyra, prarandami saitai ir ryšiai gamtoje, užtikrinantys ekosistemų palaikymą, neįgyvendinami 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos reikalavimai užtikrinti tinkamą saugomų buveinių būklę, tinkamą jų naudojimą pagal teisės aktuose numatytus reikalavimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 24 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, todėl minėta nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 14 kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos terminas nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.
Teismas išaiškino pareiškėjai, kad trečiasis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą kreiptis į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį Tarnybą su prašymu panaikinti Įsakymu patvirtintą Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimą arba įpareigoti atsakovą parengti vidinės miškotvarkos projekto keitimą, atsižvelgiant į derinimo su suinteresuotąja visuomene rezultatus, neatitinka ABTĮ 88 straipsnio nuostatų. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją turi nagrinėti viešojo administravimo institucija.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, prašydama patikslinti skundo reikalavimą, atsisakydama reikalavimo įpareigoti atsakovą kreiptis į trečiąjį suinteresuotąjį asmenį Tarnybą su prašymu panaikinti Įsakymu patvirtintą Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimą arba įpareigoti atsakovą parengti vidinės miškotvarkos projekto keitimą, atsižvelgiant į derinimo su suinteresuotąja visuomene rezultatus.
Vietoje šio reikalavimo pareiškėja suformulavo kitą reikalavimą: panaikinti Įsakymu patvirtintą Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimą kaip neteisėtą, kadangi projekto derinimo metu buvo pažeistos suinteresuotos visuomenės teisės.
III.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį dėl Urėdijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti suinteresuotos visuomenės kartotinį prašymą. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo. Teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Teismas nurodė, kad Įsakymo 2.1 papunkyje nurodyta paskelbti vidinės miškotvarkos projekto dalį Tarnybos interneto svetainėje. Teismas nustatė, kad vidinės miškotvarkos projekto dalis buvo paskelbta Tarnybos interneto puslapyje.
Teismo vertinimu, pareiškėja kelia reikalavimą dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo, praleidusi įstatyme įtvirtintus terminus (vieną mėnesį nuo akto paskelbimo dienos). Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu 2026 m. kovo 16 d., kartu su skundu neteikė motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Šalies argumentai
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja, kaip grupės atstovė, 2026 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą su grupės skundu, kurio vienas iš reikalavimų – panaikinti Įsakymą (administracinė byla Nr. eI3-8297-1161/2026; teisminio proceso Nr. 3-62-3-00358-2026-0). Administracinėje byloje Nr. eI3-8297-1161/2026 2026 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo patikslintas skundas, kurio vienas iš reikalavimų – panaikinti Įsakymą. Šis patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti teismo 2026 m. kovo 12 d. nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundo dalį dėl Urėdijos Rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti suinteresuotos visuomenės kartotinį prašymą.
Pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas vadovavosi ABTĮ 70 straipsnio 1, 3 dalimis, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad pareiškėjos argumentai yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Teismo vertinimu, prašymo turinys neatitinka reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo kriterijų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas yra Raštas, kuriuo, atsakant į suinteresuotos visuomenės kartotinį prašymą, buvo suteikta informacija, o, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėja siekia sustabdyti Įsakymą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turinys patvirtina, jog galimos žalos atsiradimą pareiškėja iš esmės sieja ne su skundžiamu Raštu, o su Įsakymu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-8297-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00358-2026-0). Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, jog administracinėje byloje Nr. eI3-8297-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00358-2026-0) 2026 m. kovo 23 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir sustabdytas Įsakymo galiojimas iki įsiteisės teismo sprendimas nurodytoje administracinėje byloje (nutartis neįsiteisėjusi). Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog, netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones negali būti tenkinamas.
Teismas pažymėjo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (ABTĮ 70 str. 1 d.). Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
IV.
Pareiškėja J. M. B. atskirame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti reikalavimą panaikinti Įsakymu patvirtintą Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimą, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėja nurodo, kad reikalavimas dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo yra ne savarankiškas administracinio sprendimo skundas, o išvestinis reikalavimas. Tuo atveju, jei teismas nagrinėjamoje byloje konstatuotų suinteresuotos visuomenės teisės dalyvauti priimant su artima aplinka susijusius sprendimus pažeidimą, tačiau paliktų galioti minėtą sprendimą, kuris priimtas pažeidžiant šias teises, pareiškėjos teisės būtų ginamos tik formaliai. Įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, būtų padaryta neatitaisoma žala aplinkai, pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja yra šalis byloje Nr. eI3-8297-1161/2026, kadangi pareiškėja nedalyvauja nurodytoje byloje, kurioje taip pat keliamas reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo.
Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad identiškos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikytos administracinėje byloje Nr. eI3-8297-1161/2026, pagrindžia poreikį stabdyti to paties galimai neteisėto teisės akto – Įsakymo – galiojimą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad neatitaisoma žala, įvykdžius Įsakymą, jau nustatyta 2026 m. kovo 19 d. administracinėje byloje Nr. eI3-8297-1161/2026.
Pareiškėja pažymi, kad byloje Nr. eI3-8297-1161/2026 reikalavimo užtikrinimo priemonės taikytos ne pareiškėjos interesų apsaugai. Nurodyta byla, kurioje greta kitų reikalavimų reiškiamas vienas identiškas reikalavimas – panaikinti Įsakymą, nėra identiška nagrinėjamai bylai. Kita vertus, nurodytoje byloje ginčijamo teisės akto galiojimas sustabdytas būtent nustačius, kad tik taip gali būti išvengta neatitaisomos žalos. Pareiškėjos teigimu, nėra pagrindo teigti, kad, netaikius prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai negali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tuo atveju, jei administracinė byla Nr. eI3-8297-1161/2026, kurioje keliami kitokio pobūdžio reikalavimai nei nagrinėjamu atveju, būtų išnagrinėta anksčiau, o grupės skundas atmestas, kartu pasibaigtų ir taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės galiojimas, nors nagrinėjamos bylos atveju nebūtų priimtas galutinis sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Urėdija atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.
Atsakovas nesutinka, kad Urėdija, pateikdama tvirtinti projektą, pažeidė pareiškėjos teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl konkrečios veiklos, turinčios poveikį aplinkai, nesuteikė bendruomenės kartotiniame prašyme prašomos informacijos, nepateikė poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo metu vertintų aplinkybių ir išvados argumentų, neinformavo apie tolesnį projekto svarstymą po pirminio pateikimo, padarytus pakeitimus, laiku neinformavo apie galutinį teikiamą projektą ir apie jo patvirtinimą. Pareiškėja kartu su kitais fiziniais asmenimis, (duomenys neskelbtini) kaimų bendruomene 2025 m. gruodžio 5 d. pateikė tris raštus, kuriais kreipėsi į Urėdiją, pateikdami pasiūlymus projektui. Urėdija, išnagrinėjusi visus tris pateiktus prašymus ir atsižvelgusi į prašymus nevykdyti išplyninančių miško kirtimų artimoje sodybai teritorijoje, priėmė sprendimus, apie kuriuos pareiškėja buvo informuota.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 162 miško kvartalo 19 sklypas, kuriame pareiškėja įrengė sporto takus, patikėjimo teise valdomas Urėdijos. Pareiškėjos teiginiai, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 162 kvartalo 19 sklype neįvertinta rekreacinė, kraštovaizdžio ir socialinė miško funkcijos, nepaisyta bendruomenės interesų, neturi jokio objektyvaus pagrindo. Pareiškėja grindžia savo skundą vien tik jos privačių interesų prioretizavimu prieš visuomeninius interesus. Atsakovo teigimu, pareiškėja negali savavališkai „įveiklinti“ valstybės turto savo privatiems tikslams, net jei jos įrengti sporto takai naudojami visuomenės labui. Pareiškėja, savavališkai naudodamasi Urėdijos patikėjimo teise valdomu miško sklypu, apsunkina ir suvaržo Urėdijos teises bei trukdo atlikti įstatymu nustatytas pareigas, t. y. vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pateikti argumentai ir duomenys neleidžia daryti išvados, kad egzistuoja viena iš būtinųjų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų. Pareiškėja tik nurodo galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios vertintinos kaip prielaidos, o pareiškėjos argumentai yra tik manymas (subjektyvi nuomonė), tačiau nepagrįsti objektyviais duomenimis, įrodančiais, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pareiškėjos reikalavimas stabdyti Įsakymą vien tuo pagrindu, kad pareiškėja prieštarauja kirtimams (duomenys neskelbtini) girininkijos 162 miško kvartalo 19 sklype, kadangi taip nukentės jos asmeniniai interesai, negali būti laikomas pagrįstu nei prima facie (iš pirmo žvilgsnio) aspektu, nei atitinkantis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjos siekis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siejamas tik su jos asmeninių interesų tenkinimu, kadangi pareiškėjos valdomas sklypas, kuriame yra jos turizmo sodyba, ribojasi su Urėdijos patikėjimo teise valdomu (duomenys neskelbtini) girininkijos 162 miško kvartalo 19 sklypu, kuriame pareiškėja įsirengė sporto takus. Įsakymo galiojimo stabdymas visa apimtimi, kol vyksta ginčas teisme, kai nėra nurodyti tokį būtinumą pagrindžiantys argumentai, gali suteikti nepagrįstą prioritetą vienai ginčo šaliai bei būti neadekvati priemonė kitos šalies atžvilgiu Pareiškėja nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių apimties bei neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos dydžio, nepateikė argumentų, kokios kitos padėties laikino sureguliavimo priemonės, geriausiai atitinkančios šalių bei viešuosius interesus, galėtų būti taikomos. Atsakovas pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas sukeltų neproporcingai didelę žalą Urėdijos veiklai ir darbo procesui bei sumažintų surenkamas pajamas į valstybės biudžetą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo ir kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo, nustatęs, kad pareiškėja padavė šį skundo reikalavimą teismui, praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir neteikė motyvuoto prašymo atnaujinti praleistą šio skundo reikalavimo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).
Kai įstatyme numatytas tam tikro akto viešas paskelbimas, terminas skundui paduoti paprastai pradedamas skaičiuoti, kai baigiamos visos teisės norminiuose aktuose numatytos privalomos skundžiamo atsakovo sprendimo viešo paskelbimo procedūros (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-212/2009; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-985-520/2016; 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-868-552/2017; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; 2026 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-525/2026).
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 patvirtintų Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43 punkte įtvirtinta, kad valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektų keitimai, vidinės miškotvarkos projektų sudedamąja dalimi priskiriami gamtotvarkos planų, tikslinių programų, veiksmų planų, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planų, invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planų priemonės, numatančios specialią ūkinę veiklą konkrečiame miško plote, pažintinio turizmo objekto, rekreacinio, miško kelių sutvarkymo ar hidrologinio režimo atkūrimo techniniai projektai derinami, tvirtinami ir skelbiami vadovaujantis šių taisyklių 20–26 punktais, prie registravimo numerio prirašant keitimą liudijančius indeksus. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad patvirtinti valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektai skelbiami Tarnybos ir valstybinių miškų valdytojų interneto svetainėse, išskyrus vidinės miškotvarkos projektus patvirtintus Krašto apsaugos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos valdomuose sklypuose esantiems valstybiniams miškams.
Įsakymo 1 punktu nutarta tvirtinti Urėdijos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projektą toje dalyje, kurioje numatyti pagrindiniai miškų kirtimai įsteigtose ir potencialiose Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose bei šių teritorijų artimoje aplinkoje ta apimtimi, kuriai iš saugomų teritorijų direkcijų gautose planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadose nurodyta, kad planuojamos veiklos įgyvendinimas neturės reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijai ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Įsakymo 2.1 papunktyje nurodyta paskelbti šią vidinės miškotvarkos projekto dalį Tarnybos interneto svetainėje.
Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju buvo atliktas Taisyklių 26 punkte nustatytas skundžiamo Įsakymo viešas paskelbimas Tarnybos interneto svetainėje. Pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, kad Įsakymas buvo paskelbtas netinkamai, t. y. nesilaikant Taisyklių 26 punkte nustatytos tvarkos.
Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių skundo padavimo terminas galėtų būti skaičiuojamas ne nuo duomenų apie Urėdijos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto dalies patvirtinimą paskelbimo Tarnybos interneto svetainėje momento – 2026 m. sausio 30 d.
Pareiškėja pateikė skundą teismui 2026 m. kovo 16 d., jame nebuvo formuluojamas reikalavimas panaikinti Įsakymą. Pareiškėja, teikdama teismui 2006 m. kovo 25 d. „Dėl skundo tikslinimo“, patikslino skundo reikalavimus, nurodydama, be kita ko, reikalavimą panaikinti Įsakymą (juo patvirtintą Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimą). Kaip matyti iš skundžiamo Rašto, šiame Rašte buvo nurodyta, kad
Be to, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog skundžiami administraciniai sprendimai pareiškėjai pateikti tik 2025 m. gruodžio 14 d., nesudaro pagrindo kitaip skaičiuoti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.
Pareiškėja nei skunde, nei patikslintame skunde neprašo atnaujinti skundo padavimo terminą, nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių ji praleido terminą ginčyti Įsakymą. Pareiškėja 2026 m. sausio 19 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „ReLex“, atstovaujama advokato Ryčio Satkausko. Pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui nurodyta, kad pareiškėja yra atstovaujama advokatų profesinės bendrijos „ReLex“, kartu su skundu pateikta minėta atstovavimo sutartis, advokatas Rytis Satkauskas pasirašė skundą pareiškėjos vardu, kaip pareiškėjos atstovas, ir pateikė jį teismui per elektroninių paslaugų portalą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja byloje yra atstovaujama profesionalaus teisininko advokato.
Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundo padavimo dėl Įsakymo terminas yra praleistas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pagrįstai atsisakė priimti šią pareiškėjos skundą dalį. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-630-525/2026.
Pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku (žr., pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-22-492/2020); gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021); reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016); reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-953-575/2025).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia sustabdyti Įsakymo galiojimą. Tačiau, kaip konstatuota, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo. Be to, pareiškėjos skundžiamame Rašte Urėdija pateikė atsakymą į, be kita ko, pareiškėjai atstovaujančio advokato prašymą suteikti papildomą informaciją dėl vidinės miškotvarkos projekto keitimo (duomenys neskelbtini) girininkijoje (šiame prašyme nebuvo formuluojama jokių kitų prašymų atlikti veiksmus, susijusius su Įsakymu).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų nustatė, kad pareiškėja, kaip grupės atstovė, 2026 m. vasario 18 d. kreipėsi į teismą su grupės skundu, kurio vienas iš reikalavimų – panaikinti Įsakymą (administracinė byla Nr. eI3-8297-1161/2026). Nors pareiškėja nėra minėtos bylos šalis, šios aplinkybės nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šioje administracinėje byloje skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-8297-1161/2026 tenkino pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir, be kita ko, sustabdė Įsakymo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-988-815/2026 paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutartį. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad administracinėje byloje Nr. eI3-8297-1161/2026 taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė gali pasibaigti anksčiau nei bus išnagrinėta ši administracinė byla, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos skunde nurodytą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Taigi šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (ABTĮ 70 str. 1 d.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Įsakymu patvirtinto Tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo ir atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl skundžiama teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. M. B. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. M. B. reikalavimą dėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2026 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-37„Dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos patikėjimo teise valdomų Ignalinos regioninio padalinio administruojamų miškų vidinės miškotvarkos projekto keitimo panaikinimo ir nuspręsta netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.