- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- e2-711-980/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14805-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- M. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Advokatai
- Vitalijus Katėnas, Kristina Pugačienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. G. 20 000 Eur skolą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės J. G. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, trečiasis asmuo ir atsakovė buvo žodžiu sutarę kartu įsigyti bendrą turtą, (duomenys neskelbtini) ir šį turtą valdė, jame gyveno, veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindais, vedė bendrą ūkį, be to, šio turtui įsigijimui panaudojo ieškovės pinigines lėšas. Atsakovė, veikdama pagal jai išduotą Ieškovės įgaliojimą, bei trečiasis asmuo 2014 01 29 d. sudarė Ieškovei ir Trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šis žemės sklypas buvo parduotas už bendrą 20 000 Lt ir visa už šį žemės sklypą gauta pinigų suma palikta Atsakovei, kad ji šias lėšas panaudotų namo adr. (duomenys neskelbtini) įsigijimui. 2014 02 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Atsakovės ir Trečiojo asmens vardu buvo įsigytas žemės sklypas, sodo namas ir jo priklausiniai adr. (duomenys neskelbtini) už 57 000 Lt. 2014 03 12 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 51 000 Lt buvo parduotas Ieškovei ir Trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas adr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis ūkinio pastato adr. K(duomenys neskelbtini). Už šį turtą gautos piniginės lėšos buvo panaudotos skolos E. L. grąžinimui. 2014 04 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią už 1 000 Lt buvo parduotas Ieškovei ir Trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 0.1000 ha ploto žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini). Už šį parduotą turtą gautų piniginių lėšų dalis taip ir nebuvo perduota Ieškovei, kadangi jos buvo naudojamos nurodyto nekilnojamojo turto pagerinimui. Po ko, 2016 08 23 ieškovė sužinojo, kad atsakovė bendromis lėšomis įgytą turtą – žemės sklypą, sodo namą ir jo priklausinius, (duomenys neskelbtini). pardavė tretiesiems asmenims už 60 000 Eur, bei sau asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą adr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
A. J. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su jai pareikštais reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstė, kad jokio susitarimo tarp jos, ieškovės ir trečiojo asmens dėl gyvenimo kartu, bendro turto įsigijimo jungtinės veiklos pagrindais nebuvo. Parduotas žemės sklypas buvo ne atsakovės, o Ieškovės ir Trečiojo asmens bendroji dalinė nuosavybė, todėl būtent jie abu tarėsi ir priėmė sprendimą turtą pardavinėti. Juolab, kad Ieškovė dar iki jų sprendimo turtą parduoti ne kartą minėjo, kad gyventi bute, Grobštų kaime, nebenori. Parduoti Ieškovės ir Trečiojo asmens turtą nebuvo atsakovės pasiūlymas, o priešingai, tokį sprendimą priėmė patys turto savininkai (Ieškovė ir Trečiasis asmuo), kurie savo turtą yra pardavę ir anksčiau (2004 m. Ieškovei ir Trečiajam asmeniui dalinės nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (2004-10-26 Sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė 2013 m. lapkričio mėnesį dėl klubo sąnario traumos buvo gydoma ligoninėje, tada - slaugos ligoninėje. Kadangi Ieškovė iš ligoninės išvykti negalėjo, ji pasitarusi su Trečiuoju asmeniu nusprendė Ieškovės turtinius reikalus įgalioti tvarkyti atsakovę, dėl ko jų iniciatyva į slaugos ligoninę buvo iškviestas notaras, kuris patvirtino Ieškovės išduotą įgaliojimą. Įgaliojimas buvo patvirtintas 2014 m. sausio 21 d. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei ir Trečiajam asmeniui priklausantį turtą parduoti skubiai nebuvo poreikio, juo labiau, atsižvelgiant į situaciją nekilnojamojo turto rinkoje, turtą parduoti greitai nebuvo taip paprasta, o visą reikalingą namo įsigijimui pinigų sumą mes su Trečiuoju asmeniu turėjome galimybę pasiskolinti. Ieškovė, išrašyta iš slaugos ligoninės, nebuvo pajėgi pasirūpinti savimi ir gyventi viena be priežiūros, dukros mamos slaugyti neprisiėmė, todėl su Trečiuoju asmeniu jie Ieškovę parsivežėme į Klaipėdą, į atsakovės nuomojamą butą. Jokio žodinio susitarimo ar rašytinės sutarties, jog atsakovė įsipareigojo Ieškovę prižiūrėti ir slaugyti iki gyvos galvos niekada nebuvo, juo labiau, Ieškovė turi savo suaugusius vaikus, todėl tokie Ieškovės teiginiai yra nepagrįsti.
Trečiasis asmuo M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovė J. G. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi ir patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jos sūnus ir buvusi marti (atsakovė) pagal įgaliojimą, ieškovei būnant ligoninėje, pardavė visą jai ir sūnui priklausiusį nekilnojamąjį turtą Grobštų g., Klaipėdos raj. sav. tikslu įsigyti namą ir sklypą (duomenys neskelbtini) ir pasidaryti remontą. Iš pradžių ji gyveno kartu su sūnumi ir marčia bei jos dukra naujai įsigytame name ir ji tikėjosi, kad sūnus ir marti ją prižiūrės iki senatvės ir ja rūpinsis. Gyvenant kartu, ji iš savo pensijos prisidėjo prie bendro sūnaus šeimos ūkio, pirko išsimokėtinai daiktus, pirko maistą, tačiau netrukus šeimoje prasidėjo nesutarimai su marčia, sūnui buvo uždrausta namuose lankytis, todėl ji buvo priversta iš tų namų išsikelti pas dukterį. Šiai dienai ji savo vardu nebeturinti jokio nekilnojamojo turto, gyvena bendrabutyje su sūnumi, o marti viską jau yra pardavusi ir sau nusipirkusi kitą butą.
Ieškovės atstovė, advokatė Kristina Pugačienė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad ieškovė yra serganti, nedideles pajamas gaunanti moteris, kuri pardavė visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, su sąlyga, kad ji gyvens kartu su sūnumi ir marčia ir ves bendrą ūkį jungtinės veikos pagrindais name Bitini(duomenys neskelbtini). Ieškovė, vykdydama žodinį šalių susitarimą, prisidėjo prie šeimos ūkio, pirko maistą, pirko išsimokėtinai buitinius prietaisus, prisidėjo piniginėmis lėšomis atsakovei kasdieniams poreikiams, buvo jai patikėjusi savo banko prisijungimo duomenis ir kortelę, tačiau prasidėjus konfliktams tarp marčios ir sūnaus, ji buvo priversta išsikelti ir šiai dienai nebeturinti savo vardu jokio turto. Tuo tarpu, atsakovė per trumpą laiką, negaudama didelių pajamų ir turėdama skolinių įsipareigojimų, įsigijo didelės vertės turtą, kurį pardavė už 60 000 Eur.
Atsiliepimas
A. J. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ji, iš tiesų, buvo sudariusi santuoką su trečiuoju asmeniu ir būnant santuokoje įsigijo turtą (duomenys neskelbtini) gavę paskolą iš jos brolio. Trečiasis asmuo ir ieškovė priėmė sprendimą parduoti jam ir jo mamai – ieškovei priklausantį turtą, tikslu gautus pinigus kaip sutuoktinio indėlį panaudoti skoloms už nusipirktą namą grąžinti bei remontui. Kadangi namui buvo reikalingas remontas, jie skolinosi piniginių lėšų ir iš jos brolio, ir iš kredito bendrovių, tačiau atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, buvo gydomas, be to, jam buvo pritaikytas apribojimas ir uždrausta gyventi ir lankytis namuose (duomenys neskelbtini), todėl įsigytą turtą išlaikyti buvo labai sunku. Atsakovė paaiškino, jog jokio susitarimo dėl jungtinės veikos ar bendro su mama (ieškove) turto įsigijimo nebuvo ir negalėjo būti, nes jie sutiko priimti ieškovę gyventi kartu tik jai pačiai prašius, nes ji nebenorėjusi gyventi viena, be to, ieškovei buvo nesenai atlikta klubo sąnario operacija ir reikėjo priežiūros. Atsakovė papildomai nurodė, jog ji pati iki šiol dar mokanti skolas broliui ir kredito bendrovėms už turto, kurio jau nebeturi remonto darbus, todėl jos turtinė padėtis tikrai ne pagerėjo. Be to, dėl paties trečiojo asmens kaltų veiksmų – nuolatinio alkoholio vartojimo ir smurtavimo, buvo nebeįmanoma gyventi santuokoje, todėl santuoką su trečiuoju asmeniu jie nutraukė bendru sutarimu, o pats trečiasis asmuo niekieno neverčiamas ir būdamas blaivus, ne tik padovanojo savo dalį turto sudarydamas dovanojimo sutartį atsakovei, bet ir raštu pasirašė pasižadėjimą, jog ateityje dėl to niekada nebeturės jokių pretenzijų.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų M. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog buvo atsakovės apgautas, nes būtent ji įkalbėjo parduoti jo ir mamos (ieškovės) turtą, kad kuo greičiau atiduoti skolas atsakovės broliui, po ko, ir padovanoti atsakovei savo turto dalį. Taip pat nurodė, jog nuolat teikė atsakovei materialinį išlaikymą, net ir po to kai jam buvo uždrausta lankytis namuose pas atsakovę, dengė kreditą bankui už namo remontą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-02-19 J. G. ir M. G. sudarė santuoką. 2014-02-25 Pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovė J. G. ir trečiasis asmuo M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, sodo namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) už 57 000,00 Lt. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad trūkstama sumą - 50 000,00 Lt šalys pasiskolino iš atsakovės brolio E. L.. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nekilo.
Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2014-03-12 pirkimo - pardavimo sutartimi, buvo parduotas Ieškovei J. G. ir trečiajam asmeniui M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad iš šio sandorio gautos lėšos buvo panaudotos sutuoktinių paskolos dengimui ir įgyto turto remontui.
Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ieškovė J. G. buvo išdavusi atsakovei J. G. įgaliojimą ir duomenų, jog pagal šį įgaliojimą sudaryti sandoriai būtų nuginčyti byloje nėra.
Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2015-10-01 atsakovė J. G. ir Trečiasis asmuo M. G. sudarė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad po 1/2 dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) atiteko kiekvieno iš sutuoktinių (Atsakovės ir Trečiojo asmens) asmeninėn nuosavybėn, o trečiasis asmuo M. G. jam asmeninėn nuosavybėn atitenkančią 1/2 dalį turto padovanojo atsakovei. Duomenų, kad minėtas dovanojimo sandoris būtų nuginčytas ir pripažintas negaliojančiu byloje nėra.
Šalių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad 2015-12-08 Klaipėdos rajono apylinkės teisme nutraukta atsakovės) ir trečiojo asmens M. G. santuoka buvo nutraukta.
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 20 000 Eur skolą, kurios atsiradimą ir dydį kildina iš nekilnojamojo turto - žemės sklypo, sodo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorio, įrodinėdama, jog minėtas turtas buvo įgytas ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens bendrai, šalims veikiant jungtinės veiklos sutarties pagrindais. Ieškovės reikalavimas grindžiamas jungtinės veiklos sutartimi, kuri nebuvo rašytinės ar notarinės formos, tačiau jos egzistavimą ieškovė įrodinėja pačios ieškovės, trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimais, kitais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais nurodė, jog tarp jos, ieškovės ir trečiojo asmens nebuvo ir negalėjo būti jokio susitarimo bendram tikslui grindžiamo jungtine veikla, nes priešingai nei nurodo ieškovė, tarp jos ir atsakovo buvo susiklostę išimtinai tik sutuoktinių teisiniai santykiai, o santuokoje įgytas turtas – ginčo objektas, buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po ko dovanojimo sutarties pagrindu buvo padovanotas atsakovei asmeninės nuosavybės teise kaip buvusi trečiojo asmens santuokoje įgyto turto dalis.
Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar buvo šalys sutarusios dėl bendro tikslo ir ar veikė jungtinės veiklos pagrindais atsakovei ir trečiajam asmeniui sudarius 2014-02-25 Pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė J. G. ir trečiasis asmuo M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, sodo namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 pasisakyta, kad pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-415/2015).
Analizuojant bylos medžiagą, šalių, jų atstovų paaiškinimus, trečiojo asmens paaiškinimus, matyti, kad ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo nebuvo sudarę rašytinės sutarties, pagal kurią buvo susitarę veikti bendrai ir kartu įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, sodo namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ir jame gyventi bendrai kaip bendraturčiai. Net ir išklausius liudytų parodymų, o ir pačios ieškovės paaiškinimų matyti, jog jie tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė, būdama trečiojo asmens mama, turėjo lūkesčių ir pagrįstai tikėjosi sūnaus ir marčios pagalbos ją prižiūrint ir rūpinantis sulaukus garbaus amžiaus, tačiau priešingai nei nurodo ieškovės atstovė, nei vienas iš byloje apkaustų ieškovės šeimos narių negalėjo patvirtinti, buvus būtent ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens susitarimo dėl jungtinės veiklos ir visų trijų asmenų gyvenimo bendraturčių lygiomis teisėmis.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).
Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad iš bylos duomenų matyti, jog tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo susiklostę ne jungtinės veiklos, o būtent santuokiniai šeimos teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus, šalių gera valia buvo išspręsti ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai, pasirašant 2015-10-01 turto dalies dovanojimo sutartį, kuri nėra nuginčyta ir pripažinta negaliojančia. Be to, byloje yra pateiktas ir 2015-09-27 rašytinis trečiojo asmens M. G. patvirtinimas dėl jo tikrosios valios dovanojant savo turto dalį buvusiai sutuoktinei J. G..
Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog sudarant visus byloje aptariamus sandorius, juose taip pat dalyvavo net tik atsakovė, bet ir trečiasis asmuo – ieškovės sūnus, kuris turėjo visas teisines galimybes apsaugoti savo mamos (ieškovės) nuosavybės dalies išsaugojimą, jos turtinių teisių ir interesų atstovavimą bei užtikrinimą. Be to, ir pati ieškovė, pavesdama atsakovei atstovauti ją pagal įgaliojimą, turėjo galimybę į pavedimo/įgaliojimo turinį įtraukti jai palankias sąlygas dėl tapimo bendraturte, pinginių lėšų dalies išsaugojimo ir kt., arba ginčyti prieš jos valią sudarytą tiek jos turto pardavimo, tiek ir atsakovės ir trečiojo asmens turto pirkimo sandorius kaip pažeidžiančius jos interesus, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdama ieškinį. Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1000 Eur advokato Vitalijaus Katėno teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinas žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo – 450 Eur.
Vadovaujantis šioje civilinėje byloje pateiktais duomenimis apie ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatos būklę ir remiantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti ieškovę nuo dalies –žyminio mokesčio sumokėjimo (LR CPK 83 str. 3 d., 93 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. G. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. G..
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir priteisti iš ieškovės į valstybės biudžetą 50 Eur žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.