Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. S. (R. S.), nukentėjusiojo E. S. atstovams B. S. ir advokatui Petrui Matažinskui,

viešame teisiamajame posėdyje (prokurorui ir kaltinamajam prisijungus nuotoliniu vaizdo ir garso būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S. (R. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. vengė pareigos pagal 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis įpareigotas iki sūnaus E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės kas mėnesį mokėti po 400 Lt (115,84 eurų, nuo 2020-11-01 fiksuotas mokėjimas 128,00 eurai) kasmėnesinį periodinį išlaikymą, o būtent: nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. rugpjūčio mėn. bei nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., tyčia, 2019 m. dirbdamas ir turėdamas pajamų bei 2020 m. nedirbdamas, bet turėdamas registruotą individulią veiklą, jokių lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo ir kitos materialinės paramos neteikė.

Kaltinamasis R. S. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad 2014-03-27 teismas priteisė išlaikymą sūnui. Teikė išlaikymą nuolat, pinigai buvo išieškomi per antstolį. Nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2020 m. spalio 30 d. išlaikymo neteikė, nes neturėjo iš ko. Dirbo jūreiviu užsienio firmoje, baigėsi kontraktas. Įregistravo individualią pavežėjo veiklą, tačiau dirbo tik mėnesį, tai ne jo darbas,veiklos neišregistravo. Nedirbo, tikėjosi vėl gauti kontraktą laivuose, susirašinėjo su darbdaviais. Jam vis sakė, kad darbas bus, po to prasidėjo pandemija. Jis jūreivis. Išsilavinimas vidurinis, mokėsi aukštesniojoje jūreivystės mokykloje, tačiau mokslų nebaigė. Turi leidimą plaukti į jūrą. Visą laiką, kurį nedirbo, pragyveno iš gautų atostoginių iš jūreivystės firmos, padėjo tėvai. Buvo sunku su pinigais, todėl išlaikymo sūnui ir neteikė. 2019 m. vasarą savaitę sūnus buvo pas jį, supirko kanceliarines prekes mokyklai į pirmą klasę. Atidavė jam savo mobilųjį telefoną, jam yra net tris padovanojęs. Kiek vaikui davė pinigų per tyrimo nurodytą laikotarpį, nepamena. Niekas nematė kaip duodavo pinigus. Apie sūnui teikiamą išlaikymą, tėvai nieko nežino. Jo mama siunčia vaikui siuntinius, įdeda rūbų, žaislų. Kiek siuntinių buvo išsiųsta, nežino. Tai vyksta nuolat. VMI pateikė deklaraciją apie gautas pajamas 2019 metais. Deklaravo 4000 eurų. Į tą sumą įėjo ir užsienyje pagal darbo sutartį uždirbtos pajamos. Sūnui nedavė pinigų, nes jų neturėjo, pats skolinosi. Supranta pareigą išlaikyti sūnų. Dabar ieškosi vairuotojo darbo. Yra dirbęs statybose. Viską sumaišė karantinas ir darbo specifika. Iš antstolio gauna laiškus, tačiau su antstoliais nebendradarbiauja. Sveikatos problemų neturi. Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje priklauso jo tėvui V. S.. Darbdavys jam yra nupirkęs telefoną, sūnui padovanojo savo naudotą telefoną. Su Danijos jūreivystės firma darbo sutartis baigėsi 2019 m. liepos 5 d., tada gavo paskutinį atsiskaitymą. Iki 2019 m. liepos mėnesio dirbo nepastoviai, po 2-3 mėnesius. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje tyrėja neteisingai užrašė, jog dirbo iki 2019 m. lapkričio mėnesio. Visą laiką ieškojo darbo laivuose, susirašinėjo su buvusiais darbdaviais, vis žadėdavo, kad greitu laiku darbas bus, tačiau taip nenutiko. Pradėjo ieškotis darbo Lietuvoje. Pavežėju dirbti negali, nes norint gerai uždirbti, reikia dirbti po 12-14 val., o jis negali tiek laiko išsėdėti mašinoje dėl stuburo problemų. Liga niekur nefiksuota, tik nusiskundimai gydytojui. Koks šiai dienai yra išlaikymo įsiskolinimas, nežino. Jis turi 2019 m. algalapius ir darbo sutartį. Danijoje dirbo gal tris mėnesius, nes prasidėjo karantinas. Individualią veiklą vykdė tik nepilną mėnesį, po to veiklos neišregistravo. Pajamų gavo labai nedaug. Tai galėjo būti 2019 metų sausio mėnesį, tiksliai nepamena. 2019 metais Farerų salose dirbo nepilnai tris mėnesius. Laive atliko darbininko darbus. Automobilį panaudai užregistravo 2020-01-20, nors juo visiškai nevažinėjo. Gavo pranešimą iš Farerų salų, jog vėl galės dirbti laive ir laukė patvirtinimo, tačiau viskas užsitęsė dėl karantino. Išlaikymo vaikui neteikė, nes neturėjo pinigų. Tai ką laive buvo uždirbęs 2019 metais, reikėjo pačiam, būtų pilnai atsiskaitęs vėliau. 2019 metais dirbo gal 3-4 mėnesius, o 2020 metais nedirbo visiškai. Nesiregistravo darbo biržoje, nes nenori būti valstybės išlaikytinis. 2019 m. nesiuntė gautų pinigų vaikui, buvo sūnų pasiėmęs pas save, supirko, ko reikėjo mokyklai. 2019-07-05 buvo paskutinis atsiskaitymas iš Danijos. Gavo 600 eurų, bet tai buvo ne darbo užmokestis. Darbo užmokesčio gaudavo kas mėnesį po 1800 eurų. Pinigai buvo pravedami į Farero salų banko sąskaitą, juos išsigrynindavo. Buvo susitarimas su B. S., kad 800 eurų permoka bus užskaityta kaip išlaikymas iki 2019 m. vasario mėnesio. Vėliau taip pat bandė su ja tartis, kad palauktų pinigų, kad pradėjęs dirbti atsiųs visą įsiskolinimą, bet ji nesutiko. Nesiskolino pinigų, kad padengtų įsiskolinimą.

Nukentėjusiojo E. S. įstatyminė atstovė mama B. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 metais perdavė antstoliui Dariui Bliznikui vykdymui vykdomąjį raštą dėl išlaikymo iš R. S. sūnui išieškojimo. 2018 metais išlaikymo suma buvo permokėta, todėl su R. S. paskaičiavo ir išlaikymo mokėjimą atidėjo vieneriems metams, t.y. iki 2019 metų vasario mėnesio. Suėjus numatytam terminui, išlaikymas nebuvo teikiamas, todėl vėl kreipėsi į antstolį. Kaltinamojo mama siuntė vaikui siuntinius, gal 2-3 kartus per metus: saldumynus, dėvėtus rūbus, bet tokius siuntinius anūkui ji siųsdavo ir tada, kai ji su kaltinamuoju gyveno santuokoje. Kaltinamasis ir santuokoje gyvenant dirbo mažai, visą laiko darbai jo netenkino. Per visą tyrimo nurodytą laikotarpį išlaikymo sūnui negavo. Skambindavo R. S., jis vis sakydavo, kad ji palauktų. Būdavo pažadų, kad eina išsiųsti pinigus, bet taip ir neišsiųsdavo. Iš vaikų fondo kas mėnesį sūnui gauna po 70 eurų. 2019 metų vasarą, vieną savaitę sūnus atostogavo pas tėvą. Tėvas pirko jam kanceliarines prekes mokyklai. 2020 metų gruodžio mėnesį jis sūnui atsiuntė savo padėvėtą telefoną. Daugiau nieko nėra gavę. Vaikas su tėvu bendrauja, pats skambina tėvui, tėvas skambina kartą per mėnesį. Kaltinamasis studijavo jūreivystę, tačiau studijų nebaigė. Nežino, kad dirbo užsienyje. Jai nežinoma jo turtinė padėtis. Netiki, kad jis niekur nedirba, juk reikia iš kažko gyventi. Ji yra buvusi jo tėvų bute. Tai ne ta vieta, kur kaltinamasis šiuo metu yra posėdžio metu. Ji pedagogė. Dirba nuolat, kol nebuvo vaiko auginimo atostogose. Nuo 2021-02-22 pradeda dirbti (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centre. Kaltinamojo neišmokėta suma vaikui didelė. Sūnus sunkiai kalba, jam samdomas logopedas. Turi du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu sutuoktinis taip pat neturi darbo.

Antstolis Darius Bliznikas apklaustas teisiamajame posėdyje kaip liudytojas parodė, kad vykdo išlaikymo išieškojimą iš R. S. B. S. naudai. Nuo 2019-02-01 iki 2020-10-01 iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. negavo pajamų ir išlaikymo vaikui neteikė. Paskutinė pateikta pažyma yra iš VSDFV Mažeikių skyriaus, kurioje nurodyta, kokia suma išmokėta B. S. už 2017 metų laikotarpį. Dėl išlaikymo išieškojimo kreipėsi B. S.. 2017-10-19 buvo išsiųstas patvarkymas dėl išlaikymo išieškotojai pervedimo į R. S. darbovietę laivininkystės kompaniją, kurioje jis dirbo iki 2018-03-09, vėliau, pagal bylos duomenis, jis nebedirbo. R. S. buvo siunčiamas raštas dėl turimų sąskaitų arešto, tačiau laiškas grįžo neįteiktas. Ar R. S. dirba mato per SoDra duomenų bazę. Jis buvo įregistravęs individualią veiklą, tačiau pajamų negavo. Su juo nebuvo susisiekiama, kad paaiškintų esamą situaciją. Įsiskolinimas 2020-10-31 sudarė 1727 eurų. Permoka gavosi, pervedant lėšas skolininko darbovietėje. Darbovietė nepranešė antstoliui, kiek pajamų buvo išieškota. Patvarkymas nebuvo grąžintas. Dalis pinigų nusirašė nuo sąskaitų, dalį pervedė darbovietė, todėl ir susidarė permoka. 2018-04-13 buvo paskaičiuota 800 eurų permoka. Buvo nurodęs išieškotojai grąžinti permokėtą sumą, bet ar ji buvo grąžinta, nežino. R. S. turėjo dvi asmenines sąskaitas, šiai dienai jos yra trys. 2019-2020 metais sąskaitose lėšų nebuvo. Apie tai, kad skolininkas turėtų sąskaitas kitose valstybėse, duomenų neturi. Skolininkui buvo išsiųsti gal 4 pranešimai. Išieškojimas į skolininko turtą nebuvo nukreiptas. Kadangi R. S. buvo automobilio valdytojas, bet ne savininkas, nukreipti išieškojimo į automobilį, negali. R. S. buvo siunčiami procesiniai antstolio dokumentai apie užvestą bylą, areštuotas sąskaitas, o procesas nenumato jam siųsti raginimų mokėti išlaikymą gera valia. Negali pasakyti, ar pats R. S. buvo susisiekęs su jo kontora.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad E. S. tėvai yra R. S. ir B. S. (b.l. 30).

Iš 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad R. S. įsipareigojo iki sūnaus E. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) pilnametystės kas mėnesį mokėti po 400 Lt (keturis šimtus litų) kasmėnesinį periodinį išlaikymą (b.l. 2-4).

B. S. 2017 m. birželio 6 d. kreipėsi į antstolį Darių Blizniką dėl 1792,92 Eur įsiskolinimo bei išlaikymo išieškojimo ir pateikė 2017 m. gegužės 26 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-39).

Antstolis Darius Bliznikas informaciniame rašte nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini) iš skolininko R. S. išieškojo ir išieškotojai B. S. pervedė 1069,41 eurų išlaikymo. Išmokėtos sumos neapima sumų, kurias kaip išlaikymą išieškotoja gavo ar galėjo gauti ne iš anstolio (b.l. 36).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pranešė, kad B. S. 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl vaikų išlaikymo išmokos skyrimo sūnui E. S.. Vaiko išlaikymo išmoka buvo mokėta iki 2017 m. spalio 31 d. Pakartotinai pareiškėja kreipėsi 2019 m. lapkričio 29 d. Vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas šiuo metu nėra nutrauktas (b.l. 42).

Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad R. S. vykdo individualią veiklą nuo 2019 m. sausio 14 d. (b.l. 69).

Iš Darbo biržos sistemos išrašo matyti, kad R. S. nuo 2018 m. gruodžio 27 d. neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 71).

Iš VMI pateiktos R. S. pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad R. S. deklaravo 4000 Eur gautus iš Farerų ir 5,40 Eur gautų iš individualios veiklos (b.l.143-144).

R. S. pateikė informaciją, kad jis sėkmingai užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Jam rezervuotas apsilankymas 2021 m. balandžio 6 d. (b.l. 150).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžaimojo kodekso (toliau - BK) 164 straipsnį kyla tam, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra šio nesunkaus nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).Sąmoningas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas yra tokiais atvejais, kai kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas ir nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, 2K-124/2008, 2K-218/2012, 2K-20/2014).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis R. S.kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nurodydamas, kad išlaikymo nemokėjo, nes neturėjo pinigų, tačiau tuo pačiu nurodo, jog 2019 m. nepilnus tris mėnesius dirbo Farerų saloje, liepos mėn. gavo atsiskaitymą iš darbo. Pinigai jam buvo pervesti į sąskaitą Farerų saloje, kur juos išsigrynino. Iš šių lėšų išlaikymo nemokėjo, nes pačiam reikėjo pinigų. 2019 m. apipirko sūnų mokyklai, 1 klasei. Gautas pajamas deklaravo. 2019 m. sausio mėn. taip pat užregistravo individualią pavežėjo veiklą, bet dirbo tik vieną mėnesį. Jam šis darbas netinka, dėl sveikatos negali išsėdėti mašinoje 12-14 val., o tiek valandų reikia dirbti, jei nori iš šios veiklos uždirbti. Darbo ieškojosi pats, darbdaviai vis žadėjo darbą laive, bet pandemija viską sustabdė. 2020 m. nedirbo. Užimtumo tarnyboje nesiregistravo iki 2021 m. balandžio 6 d., vis tikėjo darbdaviais, kad gaus norimą darbą laive.

Teismo vertinimu, šioje byloje teisiamojo posėdžio metu surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad R. S. pagrįstai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje.

Iš byloje esančio 2014 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad kaltinamasis įsipareigojo iki sūnaus pilnametystės kas mėnesį mokėti po 400 Lt ( 115,84 Eur) išlaikymą. Dėl priverstinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo išieškojimo nukentėjusiojo atstovė į antstolį kreipėsi 2017 m. birželio 6 d. Dalį lėšų išiekojo antstolis, dalį pervedė kaltinamojo darbdavys AB “(duomenys neskelbtini)”. 2018-04-13 antstolis buvo paskaičiavęs 800 Eur permoką, kurią buvo nurodę išieškotojai grąžinti, bet nukentėjusiojo atstovė ir kaltinamasis susitarė, kad permoką įskaitys į išlaikymą, dėl ko išlaikymas padengtas iki 2019 m. vasario mėn. Nuo 2019 m. vasario mėn. kaltinamasis išlaikymo nemoka, ką pats pripažįsta, išskyrus, kad apipirko sūnų 2019 m. rugpjūčio mėn. mokyklai – 1 klasei.

Nors kaltinamasis teigia, kad išlaikymo nemoka, nes neturi pinigų ir darbo, vis dėlto pateikti įrodymai – kaltinamojo 2019 m. pajamų deklaracija (b.l. 143-144) ir jo paties paaiškinimai rodo, kad 2019 m. jis dirbo ir gavo pajamų, t.y. turėjo galimybę mokėti išlaikymą, bet to nedarė, nes prioritetu laikė savo paties poreikius.

2020 m. kaltinamasis nedirbo, nors buvo užregistravęs individualią veiklą ir kaip pats parodė, ieškojo darbo, tikėjosi jo sulaukti iš buvusių darbdavių. Užimtumo tarnyboje jis nesiregistravo ir jos pagalba nesinaudojo, darbo ieškojo savo jėgomis. Nepasiteisinus lūkesčiams ir nesusiradus darbo, tik 2021 m. balandžio mėn. užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamasis turi vidurinį išsilavinimą, jūreivystės mokslų nėra baigęs, kaip pats nurodė turi leidimą dirbti laive ir tokį darbą dirbdavo bei tokio ieškojo. Užregistruotos pavėžėjo veiklos negalėjo tęsti, nes ji jam netiko ir nepatiko dėl per ilgų darbo valandų ir sveikatos problemų (jis negali ilgai sėdėti automobilyje, o kad uždirbtum gerą atlygį iš minėtos veiklos reikia vairuoti 12-14 val. per dieną). Duomenų apie kaltinamojo sveikatos problemas į bylą nepateikta. Kaltinamojo kaip valdytojo vardu registruotas automobilis Toyota Prius (b.l. 72), t.y. priemonė, reikalinga įregistruotos veiklos vykdymui. Kaltinamojo požiūris ir registruotos veiklos vertinimas rodo, jog jo netenkina bet kokia darbinė veikla, iš kurios jis gautų atlyginimą ir galėtų teikti išlaikymą savo vaikui, tačiau kito darbo jis pats susirasti taip ir nesugebėjo, taip palikdamas sūnų be išlaikymo ir subjektyviai sudarymas sąlygas neteikti išlaikymo. Be nenoro, kitų objektyvių kliūčių vykdyti įregistruotą individualią veiklą kaltinamajam nebuvo, ji taip pat netrukdė jam ir toliau ieškotis norimo (mėgiamo) darbo, o jį suradus, nevykdyti registruotos veiklos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį negali būti traukiamas tik tuomet, kai nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismas nenustatė duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo kaltinamasis nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Kaltinamasis apie pareigą išlaikyti savo vaiką žinojo. 2019 metais turėjo pajamų iš darbinės veiklos, tačiau jas panaudojo savo poreikiams. 2020 m. turėdamas įregistruotą individualią veiklą, jos nevykdė dėl jam neįtinkančių darbo sąlygų, kito, jam tinkančio darbo savo jėgomis nesusirado, dėl jo paieškos į Užimtumo tarnybą nesikreipė, taip sąmoningai susidarydamas sąlygas nedirbti ir negauti jokių išmokų, iš kurių galėtų būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis teismo sprendimu nustatytos pareigos mokėti vaikui išlaikymą nevykdė piktybiškai, nesant jokių svarbių priežasčių. Kaltinamojo bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės – darbo ir pajamų neturėjimas, nepalankiai susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės, sveikatos problemos – nepagrindus jų jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvios ir nelaikytinos svarbiomis bei pateisinamomis priežastimis nevykdyti teismo nustatytos pareigos išlaikyti vaiką. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, nes kaltinamasis suvokė veikęs neteisėtai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia.

Teismas tikslina aplinkybę dėl periodo, kuriuo kaltinamasis sąmoningai nemokėjo teismo priteistą išlaikymą vaikui. Kadangi kaltinamasis nors ir ne pinigais, bet vaikui mokslams reikalingomis priemonėmis prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, teismas laiko, kad vieną mėnesį – 2019 m. rugsėjo mėn. kaltinamasis suteikė vaikui išlaikymą. Nukentėjusiojo atstovė pripažino šį faktą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. būtų dirbęs ir turėjęs pajamų. Užregistruotos veiklos jis nevykdė, priešingų įrodymų į bylą nepateikta. Užimtumo tarnyboje jis irgi nesiregistravo, vis tikėdamasis pats susirasti jo pageidaujamą darbą laive. Kaltinamasis nurodė, kad tuo laikotarpiu darbo ieškojosi pats ir net gi teikė į bylą neišverstą susirašinėjimą su buvusiais darbdaviais Danijoje, dėl ko šie įrodymai nebuvo priimti.Vien individulios veiklos įregistravo faktas nereiškia, kad asmuo ja verčiasi, jei tokie įrodymai byloje nesurinkti. Kaltinamojo kaltę patvirtinančius įrodymus byloje privalo surinkti prokuroras, o ne kaltinamasis turi įrodinėti savo nekaltumą. Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Teisme nepasitvirtinus faktui, kad kaltinamasis 2020 m. dirbo ir vykdė individualią veiklą, ši aplinkybė iš kaltinimo taip pat šalintina, patikslinant, kad 2019 m. jis dirbo ir turėjo pajamų bei 2020 m. nedirbo, nors turėjo registruotą individulią veiklą. Kaip buvo nurodyta, kadangi vengimas išlaikyti vaiką konstatuojamas ir nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinime nurodytu periodu, su vieno mėnesio išlyga, kaltinamasis iš tiesų vengė išlaikyti vaiką.

Nurodytų aplinkybių pašalinimas iš kaltinimo ir jo patikslinimas, veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas R. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą– padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l.59), administracine tvarka baustas, baudų nemoka (b. l. 60-68), bedarbis (b.l. 150), duomenų, kad būtų įrašytas priklausomybės ligų ir psichiatrijos įskaitose, nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltinamasis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamajam kaip pirmą kartą teisiamam asmeniniui, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį padės pasiekti švelniausia bausmė, numatyta už šį nusikaltimą - viešieji darbai, kurių skyrimui kaltinamasis neprieštaravo ir kuri teigiamai turėtų veikti kaltinamąjį, kad tik darbu jis gali užsitikrinti pareigos teikti išlaikymą vykdymą, kurios piktybinis nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Prokuroro prašymas taikyti kaltinamajam BK 64¹ straipsnį atmestinas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Byla išnagrinėta teisiamajame posėdyje, atlikus pilną įrodymų tyrimą. Byla teismui perduota supaprastinto proceso būdu (užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu), tačiau teisiamajam posėdžiui perduota teismo iniciatyva, atsižvelgiant į byloje nesurinktus įrodymus ir kilus abejonių dėl veikos.

Kadangi kaltinamasis davė nuoseklius parodymus ir nurodė teisingas faktines aplinkybes, kurias patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai, teismas į šias aplinkybes atsižvelgia, parinkdamas kaltinamajam bausmės dydį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. S. (R. S.), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje ir paskirti viešuosius darbus trims (3) mėnesiams, įpaeigojant kaltinamąjį dirbti po dvidešimt (20) valandų per mėnesį visuomenės labui.

R. S. (R. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.