- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-545-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41936-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- V. Z.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Vytauto Zeliankos teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Upynalė“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „Upynalė“ prašė priteisti iš atsakovo 31 142,08 EUR žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė R. J.. Teismas įpareigojo Bendrovės valdymo organus perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus kitus dokumentus. Bendrovės „Upynalė“ vadovu nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 15 d. buvo atsakovas V. Z.. Administratoriui susipažinus su perduotais dokumentais nustatyta, kad atsakovas nėra perdavęs administratoriui Bendrovei priklausančių piniginių lėšų – 31 142,08 EUR (kaip pas atsakingą asmenį esančių lėšų pagal avanso apyskaitą). Nesant duomenų, jog įmonės lėšos panaudotos įmonės reikmėms, atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
4. Nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovo kaip vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, atsakovas nepasisavino jokių bendrovės lėšų. Pateikė AB Ūkio banko sąskaitos išrašus, kasos pajamų orderius, nurodęs, kad juose atsispindi faktai, jog atsakovas į Bendrovės sąskaitas pervesdavo ar įnešinėjo savo asmenines lėšas. Visos ūkinės operacijos Įmonės buhalterijoje buvo apskaitoms, nepriklausomai nuo to, kas pinigus pervedinėjo ar įnešinėjo į įmonės sąskaitą. 2008 m. gegužės 20 d. atsakovas į bendrovės sąskaitą pervedė 1 000 000 Lt įstatinio kapitalo didinimui. Siekdamas užtikrinti įmonės optimalų funkcionavimą, savo asmeninius pinigus naudojo įmonės veiklai, neretai per savo asmeninę banko sąskaitą tvarkydamas iš įmonės veiklos gaunamas įplaukas, jas naudojo atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, įskaitant valstybę, sumokėti už tiekiamą elektrą, telefono paslaugas, vandenį, darbuotojų atlyginimams išmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. Z. 31 142,08 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (31 142,08 EUR) nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos (2017 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Upynalė“ atstovaujamos bankroto administratoriaus R. J., naudai. Priteisė iš atsakovo V. Z. 692 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas 2008 m. gegužės 20 d. į Bendrovės sąskaitą įnešė 1 000 000 Lt įstatinio kapitalo didinimui, tačiau iš 2008-05-01 – 2008.05.05 sąskaitos išrašo nustatyta, kad tą pačią dieną įmonė pervedė 900 000 Lt į UAB „VKK Investija“, mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal sutartį“. Atsakovas į Bendrovės sąskaitą 2008 m. gegužės 28 d. pervedė 130 000 Lt, o tą pačią dieną Įmonė pervedė 120 000 Lt į UAB „VKK Investija“, mokėjimo paskirtis - „įnašas“. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad atsakovas investavo savo asmenines lėšas į įmonės ūkinę komercinę veiklą, panaudojo įmonės reikmėms ar prisidėjo prie įmonės veiklos plėtojimo ar vystymo. Atkreipė dėmesį, jog pateikti įmonės sąskaitų išrašai nėra pakankami pagrįsti atsakovo teiginius, jog atsakovas iš asmeninės sąskaitos atsiskaitydavo su Bendrovės darbuotojais ar kreditoriais, apmokėdavo išlaidas už komunalines paslaugas. Pažymėjo, jog atsakovo teikti dokumentai yra tik už 2008 – 2009 metų laikotarpį, o už kitus metus - 2010-2016, atsakovas jokių dokumentų nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti kaip buvo vykdomi atsiskaitymai tarp kreditorių ir nėra galimybės padaryti išvados, kad atsakovas kaip vadovas tinkamai vykdė savo pareigas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo teikti dokumentai nėra pakankami padaryti išvadai, kad jis prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie Įmonės veiklos vystymo. Siekdamas pagrįsti, kur ir kokiais tikslais atsakovas būdamas ieškovės bendrovės vadovu bei atsakingas už įmonės finansinę veiklą, panaudojo iš įmonės banko sąskaitos 31 142,08 EUR sumą, privalo teikti įrodymus, nes asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau, nes piniginės lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei, tačiau tokių duomenų pateikta nebuvo.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei nėra grąžinta 31 142,08 EUR suma ir atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir vadovaudamasis CK 2.87 straipsnis, 6.246 – 6.248 straipsniais priteisė 31 142,08 EUR žalos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą, o bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus. Neatsižvelgė į įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovas ne tik, kad nepasisavino jokių lėšų, bet investavo nemažai asmeninių lėšų, kad UAB „Upynalė“ turėtų apyvartinių lėšų savo ūkinei komercinei veiklai vystyti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2,3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2,3 punktai) ir priėmė teisiškai nepagrįstą sprendimą. 2008 - 2009 metų laikotarpyje atsakovas įnešė į UAB „Upynalės“ kasą ar pervedė į UAB „Upynalės“ sąskaitą 1 468 500 Lt, atsakovui pervesta ar išmokėta - 288 800 Lt. Pateikti įrodymai patvirtina, jog visos ūkinės operacijos UAB „Upynalė“ buhalterijoje buvo apskaitomos, nepriklausomai nuo to, kam pinigai buvo pervedami ar išmokami, lygiai taip pat nepriklausomai nuo to, kas pinigus pervedinėjo ar įnešinėjo į įmonės sąskaitą. Atsakovas siekdamas užtikrinti įmonės optimalų funkcionavimą, asmeninius piniginius išteklius naudojo įmonės veikloje, neretai per asmeninę banko sąskaitą tvarkydamas iš įmonės veiklos gaunamas įplaukas, jos buvo naudojamos atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, sumokėti komunalines paslaugas. BUAB „Upynalė” neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Pirmos instancijos teismas rėmėsi išimtinai vien prielaidomis, savo teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais, remiasi tik savo subjektyvia nuomone.
10. Sprendimu priteistas žalos atlyginimas nenustačius visų esminių ir reikšmingų bylos aplinkybių leidžia pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Upynalė“ prašė jį atmesti.
12. Ieškovės vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai vertino bylos dokumentus ir pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios paneigtų atsakovo pareigą grąžinti lėšas bendrovei. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, sprendimas paliktinas nepakeistu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas bankrutuojančios įmonės ieškinys dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo.
15. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovei UAB „Upynalė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. J.. Bendrovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 15 d. ėjo atsakovas V. Z.. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 31 142,08 EUR sumą remiantis avanso apyskaita Nr.2016.12.31, kurioje nustatyta, kad liko 31 142,08 EUR įmonės lėšų, kurios bankroto administratoriui nebuvo perduotos.
16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, kad ieškovei nėra grąžinta 31 142,08 EUR suma, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, todėl pripažino egzistuojant civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškovės ieškinį tenkino.
17. Apeliantas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas, neatsižvelgė ir visiškai nevertino atsakovo pateiktų įrodymų pagrindžiančių, jog atsakovas į įmonę investavo asmenines lėšas, todėl neatskleidė bylos esmės.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turtinį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
19. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
20. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kuriais jis įrodinėjo, jog į įmonę investavo asmenines lėšas. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs šiuos įrodymus nustatė, kad atsakovo įneštos lėšos buvo pervedamos kitai įmonei bei konstatavo, jog šie įrodymai nėra pakankami pagrįsti, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie įmonės veiklos vystymo ar įmonė gavo tam tikro dydžio naudą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
21. Pažymėtina, jog apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepateikė nei argumentų, nei įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog iš esmės atsakovo įnešamos lėšos buvo pervedamos kitiems asmenims. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog kasacinis teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 2.87 str. 1 dalies, taip pat iš specialiųjų ABĮ ir BAĮ nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Remiantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti pirminės apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, o pagal 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. BAĮ 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, taip pat už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.
22. Kolegija be kita ko atkreipia dėmesį, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria BUAB „Upynalė“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Minėtoje nutartyje nurodoma, jog 2009 m. birželio 4 d. paskolos sutarties Nr. 09-06-04 pagrindu UAB „Toleita“ suteikė UAB „Upynalė“ 72 405 Eur (250 000 Lt) paskolą. UAB „Nikartas“ (veikdamas 2009 m. sausio 20 d. jungtinės veiklos sutarties su UAB „Toleita“ pagrindu) 2009 m. birželio 5 d. pervedė UAB „Upynalė“ 250 000 Lt, tą pačią dieną 31 000 Lt grynaisiais išmokėti V. Z., bei 2009 m. birželio 6 d. dar 120 000 Lt pervesti jam kaip avansas; V. Z. įmokėjo į įmonės sąskaitą 2009 m. birželio 11 d. 5 500 Lt ir 2009 m. birželio 12 d. 79 600 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatavo, jog esant nustatytam faktiniam UAB „Upynalė“ nemokumui nuo 2009 m. birželio mėnesio, tokie vadovo veiksmai, pasiimant paskolą bei dalį lėšų pervedant į asmeninę sąskaitą nepagrindžiant jų panaudojimo įmonės veiklai, vertintini kaip nemokios įmonės padėties bloginimas sąmoningais veiksmais. Kolegijos vertinimu, šios kitoje byloje nustatytos prejudicinės reikšmę turinčios aplinkybės sudaro pagrindą kritiškai vertinti apelianto argumentus, jog atsakovo į įmonės sąskaitą įnešamos lėšos buvo asmeninės. Kita vertus, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, atsakovas savo įrodinėjamas aplinkybes grindžia įmonės finansiniais duomenis už 2008-2009 m. Pažymėtina, jog bankroto byla įmonei iškelta 2016 m. gruodžio 15 d., o ieškovė savo reikalavimą grindžia 2016 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaita. Taigi, byloje nesant įmonės finansinių dokumentų už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2016 m. kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovo pateikti įrodymai dėl asmeninių lėšų įnešimo laikotarpyje už 2008-2009 m. nėra pakankami konstatuoti faktą, jog ieškovės reikalaujamos priteisti lėšos buvo asmeninės atsakovo lėšos ar kad jos buvo panaudotos įmonės reikmėms.
23. Apeliantas teigdamas, jog šiuo atveju nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, o pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi savo subjektyvia nuomone, apsiriboja teismų praktikos bei civilinio proceso kodekso nuostatų reglamentuojančių įrodinėjimą išdėstymu. Kolegija atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle bei atsižvelgdamas į jų visumą, tinkamai taikė civilinio kodekso normas reglamentuojančias įmonės vadovo civilinę atsakomybę už įmonei padarytą žalą.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
25. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.