Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Upynalė“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bendrovės „Upynalė“ vadovu nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 15 d. buvo atsakovas V. Z.. Ieškovas taip pat nurodė, jog 2017 d. aktu atsakovas perdavė Bendrovės dokumentus, tačiau administratoriui susipažinus su perduotais dokumentais buvo nustatyta, kad atsakovas nėra perdavęs administratoriui Bendrovei priklausančių piniginių lėšų – 31 142,08 Eur (kaip pas atsakingą asmenį esančių lėšų pagal avanso apyskaitą). Administratorius nurodė, jog pareikalavus atsakovą perduoti įmonės lėšas, atsakovas paaiškino, jog jokių įmonės lėšų neturi, kadangi visos lėšos yra panaudotos įmonės reikmėms. Tai įrodančius dokumentus atsakovas žadėjo surinkti ir pateikti, tačiau jokių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms pateisinančių dokumentų bankroto administratoriui nebuvo perduota. Nesant duomenų, jog įmonės lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą, todėl ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai (e. b. l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovui UAB „Upynalė“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. J. (e. b. l. 11-13). Teismas įpareigojo Bendrovės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (e. b. l. 13).

Byloje nustatyta, kad Bendrovės vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2017 m. vasario 15 d. ėjo atsakovas (e. b. l. 12, 14-18). Iš į bylą pateikto ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo akto nustatyta, kad 2017 m. kovo 6 d. bankroto administratoriui buvo perduotas Bendrovės turtas: Įmonės registravimo pažymėjimas, įmonės įstatai, antspaudas (e. b. l. 19).

Nagrinėjimu atveju, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 31 142,08 Eur sumą remiantis avanso apyskaitą Nr. 2016.12.31 (e. b. l. 20), kurioje nustatyta, kad liko 31 142,08 Eur įmonės lėšų (e. b. l. 20), kurios bankroto administratoriui nebuvo perduotos.

Atsakovas pateikė į bylą sąskaitų aktyvumo ataskaitą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2009 m. birželio 18 d., bei Įmonės AB Ūkio banke esančios sąskaitos išrašus už laikotarpį 2009 m. birželio mėn., gegužės mėn., kovo mėn., bei 2008 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn.,, spalio, rugsėjo, kasos pajamų orderį 2008 m. rugsėjo 10 d., kvitus 2008 m. liepos 25 d., liepos 15 d., liepos 4 d., teigdamas, kad šios įmonės dokumentuose atsispindi informacija, jog atsakovas Bendrovės lėšas naudojo tik Įmonės interesais, bei savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo Įmonės veiklos vystymui.

Iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kad atsakovas investavo savo asmenines lėšas į Įmonės ūkinę komercinę veiklą. Nors atsakovas teigė, kad 2008 m. gegužės 20 d. į Bendrovės sąskaitą įnešė 1 000 000 Lt įstatinio kapitalo didinimui, tačiau iš 2008-05-01 – 2008.05.05 sąskaitos išrašo nustatyta, kad tą pačią dieną įmonė pervedė 900 000 Lt į UAB „VKK Investija“, mokėjimo paskirtis nurodyta „pagal sutartį“, taip pat nustatyta, kad atsakovas į Bendrovės sąskaitą 2008 m. gegužės 28 d. pervedė 130 000 Lt, o tą pačią dieną Įmonė pervedė 120 000 Lt į UAB „VKK Investija“, mokėjimo paskirtis nurodyta „įnašas“, todėl iš šių duomenų nėra galimybės padaryti išvados, jog atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie įmonės veiklos vystymo ar įmonė gavo tam tikro dydžio naudą, nes matyti, kad Bendrovė vykdė savo prievoles kitai bendrovei – UAB „VKK Investicija“ (pagal sutartį ir kt.). Pažymėtina, kad įmonei skirta nauda turi vienaip ar kitaip atsispindėti įmonės finansiniuose dokumentuose, įmonės savininkai turi turėti galimybę ją lyginti kartu su kitais įmonės finansiniais rodikliais, įtraukti į įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą ir pan., tačiau iš atsakovo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kad jis savo asmenines lėšas panaudojo įmonės reikmėms ar prisidėjo prie įmonės veiklos plėtojimo ar vystymo (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas, be kita ko, teigė, jog neretai per savo asmeninę banko sąskaitą tvarkė iš Įmonės veiklos gaunamas įplaukas, naudodamas atsiskaitymui su Bendrovės darbuotojais ar kreditoriais, tačiau atsakovas šių aplinkybių neįrodė, pateikti įmonės sąskaitų išrašai nėra pakankami padaryti išvadai, jog atsakovas atsiskaitydavo su Bendrovės darbuotojais ar kreditoriais ar apmokėdavo išlaidas už komunalines paslaugas (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovo teikti dokumentai yra tik už 2008 – 2009 metų laikotarpį, o už kitus metus 2010-2016 metus atsakovas jokių dokumentų nepateikė, todėl nėra galimybės įvertinti kaip buvo vykdomi atsiskaitymai tarp kreditorių, nėra galimybės padaryti išvados, kad atsakovas kaip vadovas tinkamai vykdė savo pareigas.

Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju savo pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą.

Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). P. B. 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

Kaip nustatyta, atsakovo teikti dokumentai nėra pakankami padaryti išvadai, kad jis prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie Įmonės veiklos vystymo, o siekdamas pagrįsti, kur ir kokiais tikslais atsakovas būdamas ieškovo bendrovės vadovu bei atsakingas už įmonės finansinę veiklą, panaudojo iš įmonės banko sąskaitos 31 142,08 Eur sumą, privalo teikti įrodymus, nes asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau, nes piniginės lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Į bylą tokių duomenų pateikta nebuvo. Kita vertus, iš įmonės banko sąskaitos išimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavęs asmuo, todėl jis turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos buvo panaudotos ne asmeniniais, o įmonės reikmėms. Jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to nagrinėjamoje byloje būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-427/2013; 2012-12-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-553/2012; 2013-05-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-310/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui nėra grąžinta 31 142,08 Eur suma, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų dėl šių piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 31 142,08 Eur žalos (CK 2.87 straipsnis, 6.246 – 6.248 straipsniai).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos (31 142,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 692 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 96 straipsnis).

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 31 142,08 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (31 142,08 Eur) nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos (2017 m. lapkričio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Upynalė“, į. k. 300042059, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. J., naudai.

Priteisti iš atsakovo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 692 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.