Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1

2026 m. kovo 26 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lusety“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos paslaugos“ dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lusety“ (toliau – ieškovė, tiekėja) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Klaipėdos paslaugos“ (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija, apeliantė), prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės 2026 m. sausio 16 d. paskelbto tarptautinio viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“, pirkimo Nr. 6184344, (toliau – Pirkimas) šiuos Pirkimo sąlygų reikalavimus – Specialiųjų sąlygų 5 priedo „Techninė specifikacija“ 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1, 2, 3, 4, 6, 7 punktus (1 t., b. l. 1–13).

2. Ieškinyje nurodė, kad 2026 m. sausio 16 d. atsakovė paskelbė apie skelbiamų derybų būdu vykdomą Pirkimą. Ieškovė suinteresuota dalyvauti pirkime ir kartu su partneriais rengia pasiūlymą. Susipažinusi su pirkimo sąlygomis, ieškovė nustatė, kad techninės specifikacijos nuostatos pažeidžia pamatines teisės normas, reglamentuojančias vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamus pirkimus, pažeidžia reikalavimą, kad techninė specifikacija užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų, todėl yra neteisėtos ir privalo būti pakeistos. Ieškovė pateikė perkančiajam subjektui 2026 m. sausio 23 d. pretenziją, kurioje išdėstė argumentus, pagrindžiančius, kad nustatytomis pirkimo sąlygomis atsakovė: 1) nepagrįstai diskriminuoja ieškovę; 2) pažeidžia reikalavimą, kad techninė specifikacija užtikrintų konkurenciją ir nediskriminuotų tiekėjų; 3) pažeidžia įpareigojimą, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 4) neužtikrina, kad apibūdinant pirkimo objektą nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos tam tikriems subjektams ar produktams; 5) nepagrįstai reikalauja suderinamumo su esama valdymo sistema; 6) nepateikia reikalaujamai integracijai įgyvendinti būtinos informacijos ir neteisėtai nurodo pačiam tiekėjui kreiptis tokių duomenų į valdymo sistemos gamintoją. Ieškovė pretenzija prašė atsakovės panaikinti pirkimo techninės specifikacijos ir kitų pirkimo sąlygų atitinkamus reikalavimus. Atsakovė 2026 m. sausio 28 d. atsakymu pretenziją atmetė.

3. Siekdama užtikrinti ieškinio reikalavimą, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2026 m. sausio 16 d. paskelbto tarptautinio pirkimo procedūras iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.

4. Ieškovė, grįsdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodė, kad atsakovė, nustatydama ieškovės ginčijamas pirkimo sąlygas, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) nuostatas bei pamatinius viešųjų pirkimų lygiateisiškumo, tiekėjo nediskriminavimo, draudimo riboti sąžiningą konkurenciją principus. Tokiu būdu yra sudarytos sąlygos toliau tęsti neteisėtas pirkimo procedūras ir galbūt sudaryti neteisėtą pirkimo sutartį, todėl būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir tenkintinas, nes: 1) tai yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą ir, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų apribotos galimybės ieškovei ginti pažeistas teises; 2) pažeidimai galėtų lemti, kad būtų pažeistas viešasis interesas (konkurencijos apsauga ir viešo pobūdžio lėšų racionalus naudojimas); 3) ieškinys yra akivaizdžiai pagrįstas faktiniais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Lusety“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė 2026 m. sausio 16 d. atsakovės paskelbto pirkimo procedūras iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje (1 t., b. l. 175–179).

6. Teismas, atlikęs prima facie (iš pirmo žvilgsnio, pirminiu vertinimu) ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, nusprendė, kad egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas. Ieškovė pasirinko leistiną civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais.

7. Teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali užkirsti kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, teismo sprendimo vykdymui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės teisę vykdyti tolimesnes procedūras ir sudaryti bei vykdyti galimai neteisėtą pirkimo sutartį. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžimas į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų neįmanoma ar labai apsunkintas, dėl to neišvengiamai kiltų žala.

8. Teismas nustatė, kad duomenų, jog egzistuoja viešasis interesas ypatingos skubos tvarka tęsti viešąjį pirkimą ir galima pažeisti ieškovės interesus, byloje nėra. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

9. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Klaipėdos paslaugos“ atskiruoju skundu prašo: panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2 t., b. l. 1–27). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes civilinėje byloje nėra visų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnyje nustatytų būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas ir nepateisinamas viešojo intereso požiūriu (CPK 423¹ straipsnio 1 dalis).

10.2. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju nėra įrodyta. Ieškinys yra akivaizdžiai (prima facie) nepagrįstas, nes: 1) ieškovė nepagrindė turinti realų teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi; 2) ieškovė siekia ne panaikinti neva konkurenciją ribojančius Pirkimo sąlygų reikalavimus, o iš esmės pakeisti Pirkimo objektą; 3) ieškovės teiginiai apie tariamai konkurenciją ribojančius reikalavimus yra akivaizdžiai nepagrįsti.

10.3. Ieškovė nepagrindė turinti realų teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi: 1) nepateikė įrodymų apie realų ketinimą dalyvauti Pirkime su kitais subjektais; 2) ieškovė neatitinka esminių Pirkimo sąlygų 2 priede nustatytų kvalifikacinių reikalavimų (finansinio pajėgumo (ieškovės metinės pajamos 2022–2024 m. buvo vidutiniškai apie 237 000 Eur per metus, kai tuo tarpu Pirkimo sąlygose nustatytas minimalus apyvartos reikalavimas – ne mažesnės nei 2 000 000 Eur metinės pajamos), profesinės patirties (nėra duomenų apie įgyvendintus elektros inžinerinių tinklų modernizavimo ar įrengimo projektus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 2 000 000 Eur be PVM) bei teisės verstis reglamentuojama veikla reikalavimų (iš viešai prieinamo Licencijų informacinės sistemos (LIS) registro duomenų matyti, kad ieškovei nėra suteikta teisė vykdyti elektros tinklo ir įrenginių iki 1000 V įrengimo darbus, tuo tarpu Pirkimo sąlygose nustatyta, kad tiekėjas privalo turėti galiojančią teisę atlikti elektros tinklų ir įrenginių iki 1000 V įrengimo darbus), nepateikė objektyvių duomenų, kad partneriai kartu su ieškove atitiktų Pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovės deklaruojamas interesas sudaryti būtent šio Pirkimo sutartį nėra realus ir pagrįstas, o grindžiamas vien hipotetiniais teiginiais. Ieškovė nelaikytina tiekėju viešųjų pirkimų teisės prasme, todėl laikytina netinkamu subjektu ginčyti Pirkimo sąlygas, o jos pareikštas ieškinys – nepagrįstu tiek teisinio suinteresuotumo, tiek prima facie pagrįstumo prasme.

10.4. Ieškovė siekia ne panaikinti neva konkurenciją ribojančius Pirkimo sąlygų reikalavimus, o iš esmės pakeisti Pirkimo objektą taip, kad vietoje esamos, stabiliai veikiančios ir integracijai atviros sistemos, būtų įdiegta jos siūloma gatvių apšvietimo valdymo sistema „Horizon“. Ieškovė klaidingai interpretuoja Pirkimo objektą kaip naujos apšvietimo valdymo sistemos įsigijimą, nors iš tikrųjų perkami tik su jau veikiančia Citylight sistema suderinami infrastruktūros komponentai.

10.5. Ieškovės teiginiai apie tariamai konkurenciją ribojančius reikalavimus yra nepagrįsti, nes techninė specifikacija leidžia siūlyti lygiaverčius sprendimus ir nereikalauja konkretaus gamintojo, o suderinamumo su Citylight sistema reikalavimas yra objektyviai susijęs su esama infrastruktūra, jos tęstinumo poreikiu, Pirkimo objektu bei jo tikslais, todėl atitinka PĮ 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo kriterijų, tačiau ieškovė net nepabandė gauti integracijai reikalingos informacijos.

10.6. Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Ieškovė nepateikė konkrečių ir objektyvių duomenų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar iš esmės pasunkėtų, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie galimą Pirkimo procedūrų tęsimą, nors teismų praktika aiškiai nurodo, kad vien ieškinio pareiškimas ar galimas sutarties sudarymas savaime nesudaro pagrindo stabdyti viešojo pirkimo procedūrų, ypač kai ieškovė net neįrodė turinti realų suinteresuotumą sudaryti Pirkimo sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1032-516/2021). Ieškovė neįrodė nei negrįžtamų padarinių rizikos, nei to, kad vėlesnis teisių gynimas būtų faktiškai neįmanomas. Vien aplinkybė, kad Pirkimo procedūros galėtų būti tęsiamos ar sudaryta viešojo pirkimo sutartis, savaime nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas. Viešųjų pirkimų teisėje egzistuoja įvairios teisių gynimo priemonės, įskaitant galimybę ginčyti sutarties sudarymą, reikalauti žalos atlyginimo ar taikyti kitas įstatyme numatytas pasekmes.

10.7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei yra nesuderinamas su viešuoju interesu, jų neigiamos pasekmės aiškiai viršija galimą hipotetinę naudą: 1) sustabdomas strategiškai reikšmingas, su savivaldybės ir nacionaliniais energetikos tikslais suderintas, energetinio efektyvumo projektas; 2) sukeliama reali finansinė, aplinkosauginė ir organizacinė žala (projekto įgyvendinimui užsitęsus 4 mėnesius, būtų prarasta apie nuo 879 MWh iki 1 053 MWh energijos sutaupymo, apie 126 345 Eur tiesioginės finansinės naudos dėl prarasto energijos sutaupymo, nuo 369 tCO? iki 442 tCO? emisijų sumažinimo, atidedamas daugiau kaip 3 158 MWh metinis energijos sutaupymas ir apie 379 036 Eur finansinė nauda per metus, didėja CO? emisijos, kyla reali rizika prarasti 198 000 Eur techninės pagalbos finansavimą bei patirti papildomas sankcijas, trikdomas savivaldybės strateginių ir nacionalinių energetikos tikslų įgyvendinimas). Ieškovės deklaruojamas interesas nėra pagrįstas realiu ir objektyviai įrodytu ketinimu sudaryti Pirkimo sutartį, todėl susidaro situacija, kai viešasis interesas akivaizdžiai nusveria individualų, hipotetinį ir neįrodytą ieškinio pagrindą, todėl Pirkimo procedūrų stabdymas šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcingas ir nesuderinamas su viešuoju interesu.

10.8. tuo tarpu ieškovės deklaruojamas interesas nėra pagrįstas realiu ir objektyviai įrodytu ketinimu sudaryti Pirkimo sutartį, todėl susidaro situacija, kai viešasis interesas akivaizdžiai nusveria individualų, hipotetinį ir neįrodytą ieškinio pagrindą.

10.9. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas ir akivaizdžiai nesuderinamas su viešuoju interesu, nes jų pasekmė – strateginės reikšmės Klaipėdos miesto savivaldybės projekto sustabdymas, kuris yra tiesiogiai susijęs su energetinio efektyvumo didinimu, viešųjų išlaidų mažinimu ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimu. Projektas atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės 2021–2030 m. strateginį plėtros planą, projekto tikslai dera su 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2133 patvirtinta Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija. Be to, projektas atitinka ir Akcininko lūkesčių dokumente įtvirtintus reikalavimus bendrovei dėl gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo modernizavimo, energinio efektyvumo didinimo, energijos suvartojimo mažinimo ir energinius išteklius tausojančios infrastruktūros naudojimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai trikdo šių įsipareigojimų įgyvendinimą.

10.10. Pirkimo procedūrų sustabdymas sukelia realią ir apčiuopiamą energetinę, aplinkosauginę ir ekonominę žalą viešajam interesui: atidedamas energijos taupymo efektas, ilgiau eksploatuojama pasenusi ir daugiau elektros energijos vartojanti infrastruktūra, didėja savivaldybės patiriamos sąnaudos, o strateginių tikslų įgyvendinimas tampa neapibrėžtas laike. Remiantis CPK 423⁸ straipsnio 4 dalimi ir 423⁹ straipsniu, byla turėtų būti išnagrinėta per 4 mėnesius nuo ieškinio priėmimo dienos. Investicijų projekto skaičiavimais, projekto įgyvendinimui užsitęsus bent 4 mėnesius (t. y. 1/3 metų), vien temdymo scenarijuje būtų prarandama apie 1 053 MWh energijos sutaupymo ir apie 442 tCO? emisijų sumažinimo, o be temdymo – apie 879 MWh sutaupymo ir apie 369 tCO? sumažinimo. Vadovaujantis vidutinėmis svertinėmis elektros energijos kainomis, projekto įgyvendinimui užsitęsus 4 mėnesius, būtų prarasta apie 126 345 Eur tiesioginės finansinės naudos dėl prarasto energijos sutaupymo.

10.11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, sustabdant Pirkimo procedūras, gali sukelti neigiamas finansines ir strategines pasekmes taip pat ir dėl to, kad trumpina projekto įgyvendinimo laikotarpį ir objektyviai didina riziką, kad projektas nebus įgyvendintas laiku, dėl to didėja finansinė rizika projekto įgyvendinimui ir atsakovei, nes šiai gali kilti pareiga grąžinti European Energy Efficiency Fund (toliau – Fondas) projekto finansavimui skirtas lėšas bei patirti papildomas sankcijas. Atsakovė yra sudariusi sutartį su Fondu dėl techninės pagalbos finansavimo įgyvendinant gatvių apšvietimo modernizavimo projektą. Šios sutarties pagrindu Fondui įsipareigojus skirti 198 000 Eur finansavimą projekto techniniam parengimui ir įgyvendinimo paslaugoms, atsakovė prisiėmė aiškias ir terminuotas pareigas užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimą. Sutarties I priedo 3.2 papunktyje (GANTT lentelė) nustatyta, kad projektas turi būti įgyvendintas per 10 ketvirčių nuo „kick-off“ (pirmojo) susitikimo, kuris įvyko 2025 m. sausio mėn., todėl visam projekto įgyvendinimui, įskaitant viešojo pirkimo procedūras ir rangos darbų atlikimą, likęs laikotarpis yra ribotas – apie 16 mėnesių. Sutarties B dalies III.1.1 papunktyje numatyta, kad netinkamo sutarties vykdymo ar jos nutraukimo atveju Fondas turi teisę sumažinti finansavimo sumą, reikalauti iš dalies arba visiškai grąžinti jau panaudotas tinkamas išlaidas bei papildomai gauti 7 proc. techninės pagalbos biudžeto dydžio kompensaciją kaip finansinę kompensaciją už Fondo atliktą darbą. Be to, Sutarties II.10.1 straipsnio (b) punktas suteikia Fondui teisę vienašališkai ir nedelsiant nutraukti sutartį, jei galutinis naudos gavėjas nevykdo esminių įsipareigojimų, įskaitant nesugebėjimą užtikrinti tinkamą projekto įgyvendinimą ar akivaizdų nesugebėjimą pasiekti sutartų tikslų. Projekto neįgyvendinimo laiku atveju Fondas įgytų teisę vienašališkai nutraukti sutartį bei taikyti finansines sankcijas, įskaitant reikalavimą grąžinti visą ar dalį 198 000 Eur finansavimo bei sumokėti papildomą 7 proc. kompensaciją.

11. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Klaipėdos paslaugos“ atskirąjį skundą ieškovė UAB „Lusety“ prašo: atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą (2 t., b. l. 117–126). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškovė byloje reiškia reikalavimus pripažinti neteisėtomis Pirkimo sąlygų nuostatas (Techninės specifikacijos reikalavimus), kurios riboja realią galimybę teikti alternatyvius pasiūlymus, taip diskriminuojant tiekėją ir iškreipiant konkurenciją. Tokie ieškinio reikalavimai dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo yra nagrinėtini teisme. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas. Ieškovė nurodė ieškinio dalyką, ieškinio pagrindą, pateikė argumentus ir įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes.

11.2. Ieškovė turi pagrįstą teisinį suinteresuotumą kaip sąlygą kreiptis į teismą, nes siekia apginti būtent savo subjektines kaip tiekėjos (potencialios Pirkimo dalyvės) teises ir pažeistą savo teisę sąžiningai varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Pirkimo sąlygose įtvirtinti kvalifikaciniai reikalavimai nustato, kad paraišką dalyvauti Pirkime gali teikti ūkio subjektų grupė ir bent vienas ūkio subjektų grupės narys turi atitikti nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kurie patvirtinami dokumentais, teikiamais kartu su paraiška. Tiekėjos atitiktis kvalifikacijos ir kitiems reikalavimams turi būti visapusiškai tikrinama ir vertinama Pirkimo metu tiekėjai pateikus paraišką dalyvauti Pirkime.

11.3. Atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovė interpretuoja byloje ginčo objektu esančias Pirkimo sąlygas, yra susiję su tarp šalių kilusio ginčo sprendimu iš esmės, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturi būti vertinami.

11.4. Nesustabdžius Pirkimo procedūrų, būtų iš esmės apsunkintos ieškovės galimybės grąžinti situaciją į stadiją, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo, imperatyvių įstatymo nuostatų (ne)pažeidimo. Atsisakymas stabdyti Pirkimo procedūras lemtų, kad iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo Pirkimo sutartis galėtų būti sudaryta su kitu tiekėju, o tokia aplinkybė eliminuotų ieškovės teisę varžytis dėl Pirkimo sutarties sudarymo. Patenkinus ieškinio reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, taip pat galėtų kilti papildomi ginčai. Tai neatitiktų atsakovės interesų, neužtikrintų racionalaus viešųjų lėšų naudojimo principo. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai taikė būtiną priemonę – laikiną Pirkimo procedūrų stabdymą.

11.5. Atskirojo skundo argumentai, kad Pirkimo procedūrų stabdymas nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su viešuoju interesu, nepagrįsti, nes paremti prielaidomis. Nėra ypatingos skubos tęsti viešąjį pirkimą ir ignoruoti būtinumą užtikrinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi nustatant Pirkimo sąlygas. Iš Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ turinio matyti, kad minimalus darbų atlikimo terminas – 5 mėnesiai (8–10 punktai). Tai rodo, kad atsakovė mano, jog toks perkamų darbų atlikimo terminas yra realus. Remiantis atskirojo skundo argumentais, „kick-off“ susitikimas su Fondo, iš kurio siekiama gauti 198 000 Eur finansavimą, atstovais įvyko 2025 m. sausio mėn. ir likusį laikotarpį Pirkimo procedūroms organizuoti bei darbams atlikti sudaro 16 mėn. Nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti Pirkimo procedūras, o ne jas sustabdyti, siekiant užtikrinti teisėtą Pirkimo procedūrų vykdymą.

11.6. Aplinkybės dėl įgyvendinamų ilgamečių strateginių planų ir skaičiavimai dėl galimų sutaupymų nėra tokio pobūdžio, kad savaime lemtų staigų ir iš anksto nenumatytą poreikį kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektu esančius darbus. Nurodomas poreikis kuo greičiau sudaryti Pirkimo sutartį daugiau grindžiamas Pirkimo objekto nauda ateityje. Atskirajame skunde neįrodyta, jog Pirkimo objekto įsigijimas vėlesniais nei šiuo metu suplanuota terminais padarytų akivaizdžią ar neištaisomą žalą valstybei, visuomenei.

11.7. Pagrįsta ir racionalu konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju jau pradiniame etape prioritetas turėtų būti teikiamas užtikrinti Pirkimo teisėtumą. Laikinai sustabdžius galimai neteisėtus Perkančiojo subjekto veiksmus, būtų užtikrinama, jog atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų neabejotinai laikomasi imperatyvių teisės normų, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas atrinktas sudarius galimybę Pirkime dalyvauti platesnei tiekėjų grupei, o itin reikšminga viešųjų lėšų suma būtų panaudota skaidriai ir racionaliai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Atskirasis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. vasario 10 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 6 d. nutartimi tenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (2 t., b. l. 173–179), tačiau minėta teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisako dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – UAB „Lusety“ 2026 m. vasario 2 d. paklausimą ir elektroninį laišką SIA „Teliko“ ir jų vertimą į lietuvių k. (2 t., b. l. 127, 131–133), SIA „Teliko“ 2026 m. vasario 24 d. atsakymą ir jo vertimą į lietuvių k. (2 t., b. l. 128–130, 134–136). Ieškovė nurodė, kad SIA „Teliko“ atsakymo pateikimo galimybė ir būtinybė iškilo vėliau, nepriklausomai nuo ieškovės valios, nes atsakymą ieškovė gavo tik 2026 m. vasario 24 d. Šis dokumentas ir jame užfiksuotos aplinkybės turi esminę reikšmę nagrinėjant atskirąjį skundą, atsižvelgiant į tai, kad itin reikšminga dalis ieškinio ir šio atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų yra susiję būtent su Pirkimo sąlygose nustatytu neteisėtu reikalavimu tiekėjams užtikrinti integraciją su Perkančiojo subjekto valdoma „City Light“ apšvietimo valdymo sistema, nepateikiant būtinų duomenų šios integracijos užtikrinimo galimybėms įvertinti, o nurodant patiems tiekėjams kreiptis į gamintoją.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės naujai pateiktų dokumentų turinį ir jų santykį su nagrinėjamu procesiniu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo daryti išvadą, kad prašomi priimti įrodymai gali paneigti ar patvirtinti aptariamo procesinio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Ieškinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne aptariamo procesinio klausimo nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus (CPK 181 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

21. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis).

22. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 26 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023, 51 punktas).

23. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018, 10 punktas).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 39 punktas). Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021, 13 punktas). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021, 19 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nagrinėjamam klausimui taikytinu teisiniu reguliavimu, jo aiškinimo ir taikymo klausimais suformuota teismų praktika, konstatuoja, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą bei nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

26. Nagrinėjamu atveju UAB „Klaipėdos paslaugos“ skelbiamų derybų būdu vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimas“ Nr. 6184344. Pirkimo objektas – Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai (1 t., b. l. 16–20). Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės paskelbto Pirkimo sąlygų reikalavimus – Specialiųjų sąlygų 5 priedo „Techninė specifikacija“ 4 priedo „Numatomų modernizuoti valdymo spintų specifikacija“ dalies „Reikalavimai gatvių apšvietimo šviestuvų valdymo valdikliams ir valdymo spintų įrangai Klaipėdos mieste“ 1, 2, 3, 4, 6, 7 punktus. Šiam reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad egzistuoja visos sąlygos, reikalingos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir nėra duomenų, kad egzistuoja viešasis interesas ypatingos skubos tvarka tęsti viešąjį pirkimą ir galima pažeisti ieškovės interesus, skundžiama nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino.

27. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės įsitikinimu, laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos, kadangi: 1) ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nes ieškovė nepagrindė turinti realų teisinį suinteresuotumą civilinės bylos baigtimi (nepateikė įrodymų apie realų ketinimą dalyvauti Pirkime su kitais subjektais; ieškovė neatitinka esminių Pirkimo sąlygų 2 priede nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir nepateikė objektyvių duomenų, kad partneriai kartu su ieškove atitiktų Pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus), be to, ieškovė siekia ne panaikinti neva konkurenciją ribojančius Pirkimo sąlygų reikalavimus, o iš esmės pakeisti Pirkimo objektą, ieškovės teiginiai apie tariamai konkurenciją ribojančius reikalavimus yra nepagrįsti; 2) ieškovė nepagrindė grėsmės ieškovei galimai palankaus būsimo sprendimo įvykdymui; 3) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei yra nesuderinamas su viešuoju interesu, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršija galimą hipotetinę naudą.

28. Atsižvelgdamas į apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas toliau įvertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

29. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, aplinkybės dėl ieškovės suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-591-790/2023, 18 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, nurodė, kad ieškovė pasirinko leistiną civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teikiamais įrodymais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo. Minėta, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti tam tikrus Pirkimo sąlygų reikalavimus (žr. šios nutarties 26 punktą). Toks ieškinio reikalavimas dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo yra nagrinėtinas teisme, ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra tinkamas ir įtvirtintas VPĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagrįsdama reikalavimus, ieškovė nurodė faktinius ir teisinius argumentus dėl šių reikalavimų, šiuos argumentus pagrindė teismų praktikoje pateikiamomis teisės aiškinimo taisyklėmis (1 t., b. l. 1–13), prie ieškinio pridėjo reikiamus įrodymus (1 t., b. l. 14–169), tarp jų, patvirtinančius, kad ieškovė yra pasinaudojusi privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, įtvirtinta CPK ir VPĮ (1 t., b. l. 70–75, 64–68).

32. Nors apeliantė, teikdama argumentus dėl ieškovės ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, nurodė aplinkybes, susijusias su ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimu, ieškovės Pirkimo objekto interpretavimo netinkamumu, ieškovės argumentų dėl konkurenciją ribojančių Pirkimo reikalavimų ir atitinkamai ieškinio reikalavimų panaikinti kaip ribojančius konkurenciją tam tikrus Pirkimo sąlygų reikalavimus nepagrįstumu, tačiau ieškinio reikalavimų materialinis teisinis pagrįstumas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir galės būti įvertintos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo aptartų apeliantės įrodinėjimų aplinkybių vertinti kaip pagrindžiančių ieškinio prima facie nepagrįstumą.

33. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų įrodymų visetą, nusprendžia, jog nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie preliminarų ieškinio pagrįstumą pripažįstama pagrįsta.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

34. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Tai, ar kyla reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju – ieškovė) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1315-464/2021, 34–35 punktai; 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-467/2022, 21 punktas).

35. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą, konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali užkirsti kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus, teismo sprendimo vykdymui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turės teisę vykdyti tolimesnes procedūras ir sudaryti bei vykdyti galimai neteisėtą pirkimo sutartį. Ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju grįžimas į pradinę iki pažeidimo padarymo buvusią stadiją būtų neįmanoma ar labai apsunkintas, dėl to neišvengiamai kiltų žala.

36. Apeliantė, kvestionuodama minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, teigia, kad realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra įrodytas. Ieškovė neįrodė nei negrįžtamų padarinių rizikos, nei to, kad vėlesnis teisių gynimas būtų faktiškai neįmanomas. Aplinkybė, kad pirkimo procedūros galėtų būti tęsiamos ar sudaryta viešojo pirkimo sutartis, savaime nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas. Viešųjų pirkimų teisėje egzistuoja įvairios teisių gynimo priemonės, įskaitant galimybę ginčyti sutarties sudarymą, reikalauti žalos atlyginimo ar taikyti kitas įstatyme numatytas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų Pirkimo procedūrų, civilinės bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Juolab kad pirmiau paminėtoje kasacinio teismo praktikoje (žr. šios nutarties 24 punktą) pažymima, kad pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės. Kita vertus, tokia situacija galėtų būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) atlyginti nuostolius ieškovei.

38. Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą nuspręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Todėl egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Dėl kitų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti

39. Minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso, atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr. šios nutarties 25 punktą).

40. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia (be kita ko) į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo Pirkimą, kurio objektas – Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai (Techninės specifikacijos 1 punktas) (1 t., b. l. 16).

42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrų metu, nustatant konkurso laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Duomenų, kad egzistuoja viešasis interesas ypatingos skubos tvarka tęsti viešąjį pirkimą ir galima pažeisti ieškovės interesus, byloje nėra.

43. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų, yra nesuderinamas su viešuoju interesu, jų neigiamos pasekmės viršija galimą hipotetinę naudą, nes: 1) sustabdomas strategiškai reikšmingas, su savivaldybės ir nacionaliniais energetikos tikslais suderintas, energetinio efektyvumo projektas; 2) sukeliama reali finansinė, aplinkosauginė ir organizacinė žala (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo projekto įgyvendinimui užsitęsus 4 mėnesius, būtų prarasta nuo 879 MWh iki 1 053 MWh energijos sutaupymo, apie 126 345 Eur tiesioginės finansinės naudos dėl prarasto energijos sutaupymo, nuo 369 tCO? iki 442 tCO? emisijų sumažinimo, atidedamas daugiau kaip 3 158 MWh metinis energijos sutaupymas ir apie 379 036 Eur finansinė nauda per metus, didėja CO? emisijos, kyla reali rizika prarasti 198 000 Eur techninės pagalbos finansavimą bei patirti papildomas sankcijas, trikdomas savivaldybės strateginių ir nacionalinių energetikos tikslų įgyvendinimas), tuo tarpu ieškovės deklaruojamas interesas nėra pagrįstas realiu ir objektyviai įrodytu ketinimu sudaryti Pirkimo sutartį, todėl susidaro situacija, kai viešasis interesas akivaizdžiai nusveria individualų, hipotetinį ir neįrodytą ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

44. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad Pirkimo objektas (Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai) yra svarbus visuomenei (atitinkamos savivaldybės gyventojams) dėl gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo modernizavimo, energetinio efektyvumo didinimo, viešųjų išlaidų mažinimo ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, tačiau jos dėstomos aplinkybės nepagrindžia, kad susiklostė išskirtinė situacija, kuriai esant turi būti suteiktas prioritetas visuomenės interesui, susijusiam su Pirkimo objektu. Vien ta aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, ar, neapgynus kurio nors iš konkuruojančių interesų, galėtų kilti didesnė žala.

45. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir sudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu ir egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis skubiai užtikrinti pirkimo procedūras.

46. Visų pirma, nagrinėjamu atveju pirkimo objekto viešojo intereso svarba nėra tokio lygio, kad pati savaime pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą konkurso pirkimo dalyvių konkurenciją, sąžiningą varžymąsi. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus, nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei (byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad poreikis dėl Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo būtų neatidėliotinas, siekiant išvengti žalos visuomenei bei turtui). Pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Byloje nėra duomenų, kad atitinkamų Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo paslauga neteikiama. Be to, iš byloje esančio Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ 10 punkto turinio matyti, kad maksimalus galimas siūlyti darbų atlikimo terminas yra 15 mėnesių, o minimalus – 5 mėnesiai“ (1 t., b. l. 141), t. y. sutarties vykdymo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai nuo sutarties įsigaliojimo, tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat patvirtina, jog pirkimo objektas nereikalauja ypatingos skubos.

47. Antra, vien tai, kad projektas atitinka Klaipėdos miesto savivaldybės 2021–2030 m. strateginį plėtros planą, projekto tikslai dera su 2012 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XI-2133 patvirtinta Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, atitinka ir Akcininko lūkesčių dokumente įtvirtintus reikalavimus bendrovei dėl gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo modernizavimo, energinio efektyvumo didinimo, energijos suvartojimo mažinimo ir energinius išteklius tausojančios infrastruktūros naudojimo, savaime nepatvirtina, kad siekiamo įsigyti Pirkimo objekto viešojo intereso svarba yra tokio lygio, kad pati savaime pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą konkurso pirkimo dalyvių konkurenciją, sąžiningą varžymąsi. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tiesiogiai trikdo minėtų savivaldybės ir nacionalinių planavimo dokumentų įgyvendinimą, tačiau nepagrindžia šio argumento objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į įstatymu nustatytus trumpus viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminus, nėra pagrindo padaryti išvadą, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių projekto įgyvendinimas užsitęstų, nes pagal Pirkimo sąlygose tiekėjams nustatyta galimybė siūlyti nuo 5 mėnesių iki 15 mėnesių darbų atlikimo terminą, kuris, įvertinus viešųjų pirkimų bylų teisiniu reglamentavimu nustatytą trumpą tokio pobūdžio bylų išnagrinėjimo terminą, gali būti ilgesnis nei skundžiamos nutarties pagrindu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių trukmė.

48. Šiame kontekste pažymėtina, kad skubiai neįgyvendinus Pirkimo ir neįsigijus jo objekto, nesant byloje duomenų apie šiuo metu esantį neatidėliotiną pirkimo darbų atlikimo poreikį, nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, jog kils neišvengiama žala gyventojų sveikatai ir turtui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad aplinkybės dėl įgyvendinamų ilgamečių strateginių planų ir skaičiavimai dėl galimų sutaupymų nėra tokio pobūdžio, kad savaime lemtų staigų ir iš anksto nenumatytą poreikį kuo greičiau įsigyti Pirkimo objektu esančius darbus. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, nurodomas poreikis kuo greičiau sudaryti Pirkimo sutartį daugiau grindžiamas Pirkimo objekto nauda ateityje, o atskirajame skunde neįrodyta, jog Pirkimo objekto įsigijimas vėlesniais terminais padarytų akivaizdžią ar neištaisomą žalą valstybei, visuomenei – nurodomos sumos galėtų būti sutaupytos bei galėtų būti pasiektas aplinkosauginis efektas tik hipotetiškai.

49. Trečia, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nebus įgyvendinti Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo rangos darbai bei kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės keltų realią grėsmę prarasti Fondo finansavimą ar jo dalį, patirti sankcijų dėl netinkamo sutarties su Fondu vykdymo.

50. Šiame kontekste aktuali teismų formuojama praktika, jog vien faktas, kad vykdomam pirkimui yra skirtos tarptautinės lėšos, o dėl vykstančio bylinėjimosi užtrunka pirkimo procedūros, negali būti laikomas pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimų procedūrų sustabdymo. Tik konkrečioje byloje nustačius, kad dėl sustabdytų pirkimo procedūrų neabejotinai nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų, galima laikyti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą, nebent būtų nustatyti akivaizdūs imperatyviųjų teisės normų pažeidimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2097/2011; 2016 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-180/2016).

51. Nagrinėjamu aptariamu atveju apeliantė, argumentuodama vykdomo pirkimo procedūrų skubotumo ir nepertraukiamumo poreikį, nepagrindžia įrodymais teiginių dėl realios grėsmės netekti projektui finansuoti skirtų Fondo lėšų. Šioje bylos stadijoje nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju gali lemti, jog pirkimo darbai galimai nebus atlikti laiku, ir dėl to didėja finansinė rizika projekto įgyvendinimui ir atsakovei, nes šiai gali kilti pareiga grąžinti Fondo projekto finansavimui skirtas lėšas bei patirti papildomas sankcijas. Minėta, iš byloje esančio Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai“ 10 punkto turinio matyti, kad maksimalus galimas siūlyti darbų atlikimo terminas yra 15 mėnesių, o minimalus – 5 mėnesiai“ (1 t., b. l. 141), tai įrodo, kad 5 mėnesių perkamų darbų atlikimo terminas yra realus. Be to, byloje nėra duomenų, kad projekto finansavimo sutartyje nenumatyta galimybė pratęsti lėšų įsisavinimo terminus. Taigi, remiantis apeliantės argumentais nėra pakankamo pagrindo nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, neišvengiamai atsiras sąlygos neįsisavinti atsakovės vykdomam projektui skirto Fondo finansavimo, o visuomenė neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų. Apeliantės argumentai, susiję su būtinybe netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl poreikio įsisavinti projektui finansuoti skirtas Fondo lėšas, nesudaro pagrindo vertinti, jog prioritetu turi būti ginamas viešasis poreikis operatyviai užbaigti pirkimą (CPK 185 straipsnis).

52. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Priešingai, šiuo atveju prioritetas teiktinas ne skubiam Klaipėdos miesto gatvių modernizavimo procesui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi. Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu. Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog egzistuoja viešasis interesas ypatingos skubos tvarka tęsti viešąjį pirkimą ir galima pažeisti ieškovės interesus.

53. Šiame kontekste pažymėtina, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, kad perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, kad viešojo pirkimo metu naudojamos valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-625-516/2022, 25 punktas; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023, 27 punktas). Teismui nustačius, kad atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukliudys jai užtikrinti viešojo intereso, susijusio su Klaipėdos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimu, įgyvendinimą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas suteikti pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo labiau kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai.

54. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, jog ieškinio patenkinimas galbūt galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, kad Pirkimo procedūrų sustabdymas atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

Dėl procesinės bylos baigties

55. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.