Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-591-790/2023 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00100-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2

2023 m. birželio 1 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kavesta“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kavesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės žiūrovų tribūnų statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimai darbai“ (toliau – ir Pirkimas) 12.3 punkto sąlygas, apibrėžiančias pasiūlymų vertinimo kriterijų „Laiko planavimas (T₃)“, ir nutraukti Pirkimo procedūras. Ieškovės įsitikinimu, pasiūlymų vertinimo kriterijaus „Laiko planavimas (T₃)“ aprašyme nurodytos sąvokos yra neaiškios, dviprasmiškos, pasiūlymų vertinimas pagal šį kriterijų priklauso tik nuo subjektyvaus vertinimo, šis kriterijus nesuteikia jokios ekonominės naudos.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras bei uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir nesustabdžius Pirkimo procedūrų būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, kadangi, užbaigus Pirkimo procedūras, ieškovės galimybės dalyvauti pakartotinai paskelbtame Pirkime taptų nebeįmanomos. Be to, vėliau panaikinus Pirkimo rezultatus, kiltų būtinybė inicijuoti naujus teisminius ginčus ir taikyti restituciją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka viešąjį interesą – užtikrina pirkimų teisėtumą ir lėšų panaudojimo racionalumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi priėmė ieškinį, įtraukė Viešųjų pirkimų tarnybą į bylą, kaip instituciją teikiančią išvadą byloje, ieškovės UAB „Kavesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje sustabdė Pirkimo procedūras bei uždraudė atsakovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir perkančioji organizacija) sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei sutartis jau sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

4. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti įrodymai, teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, t. y. ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

5. Teismas padarė išvadą, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius viešojo pirkimo sutartį bei pradėjus ją vykdyti, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas arba iš esmės pasunkėti.

6. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra patikimų duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikšmingai pažeistų viešąjį interesą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų daugiau žalos teisės saugomoms vertybėms, nei jų netaikymas. Teismo įsitikinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, kad šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį iš esmės pasunkėtų ar pasidarytų negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškinys yra akivaizdžiai prima facie (preliminariai) nepagrįstas. Ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime ir tokiu būdu pagal Pirkimo sąlygų 5.7 punktą patvirtino, kad sutinka su visomis Pirkimo sąlygomis, taip pat ir Pirkimo sąlygų 12.3 punktu. Todėl ieškovė nebeturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.

7.2. Ieškovė įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsakovė, įvertinusi ieškovės pateiktą informaciją apie taikytas priemones, konstatavo, kad jos nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė yra patikima tiekėja. Atsakovė priėmė sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo. Ieškovės pasiūlymo pateikimo dieną (2023 m. balandžio 24 d.) ji turėjo 130 255,29 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurios tik dalies (77 036,14 Eur) mokėjimo terminas atidėtas. Taigi, ieškovė atitiko net du privalomai taikomus pašalinimo pagrindus, todėl negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties.

7.3. Pirkimu siekiama pagerinti Šilutės miesto stadiono sporto bazę, sudaryti tinkamas sąlygas bendruomenės nariams vykdyti aktyvią sporto veiklą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas iš esmės trukdo visuomenei užtikrinti sąlygas fiziniam aktyvumui.

7.4. Pirkimo, kuris yra sporto projekto „Šilutės miesto stadiono infrastruktūros gerinimas“ (toliau – ir Projektas) dalis, sutarties įvykdymas yra bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2024 m. vasario 19 d. Tribūna ir bėgimo takas su lengvosios atletikos sektoriais turi būti užbaigti iki 2024 m. sausio 1 d. Nurodytos darbų dalies neužbaigus iki Finansavimo sutartyje nustatytos datos, atsakovė praras finansavimą, iškils grėsmė visam Pirkimo objekto įsigijimui. Realiai fizinių darbų atlikimo terminas yra dar trumpesnis dėl darbų pobūdžio, technologinės darbų pauzės taikymo bei statybos užbaigimo procedūrų.

7.5. Ieškovė, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau priėmus jai palankų galutinį teismo sprendimą, esant sudarytai Pirkimo sutarčiai, turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais. Ieškovė galėtų reikalauti atlyginti patirtą žalą.

8. Ieškovė UAB „Kavesta“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais papildomais argumentais:

8.1. Tiekėjos pasiūlymo pateikimo faktas ir formalus tiekėjos sutikimas su Pirkimo dokumentais – patvirtinimas, kad jos pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam Pirkimo sutarties įvykdymui, nepaneigia jos teisinio suinteresuotumo. Pasiūlymo pateikimo faktas parodo, kad ieškovė suinteresuota konkuruoti dėl Pirkimo sutarties.

8.2. Ieškovės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą savaime neeliminuoja galimybės jai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Nepatikimų tiekėjų sąrašas yra informacinis, leidžiantis suprasti viešojo pirkimo vykdytojui, kad jo vykdomame pirkime dalyvaujantis ūkio subjektas buvo padaręs sutarties pažeidimų. Kiekvieno viešojo pirkimo atveju dalyvio teisė būti išklausytam yra privaloma procedūrinė priemonė, kurios turi imtis ir ją užtikrinti perkančioji organizacija, prieš atmesdama pasiūlymą. Taigi, naujame Pirkime tiekėja teiks pasiūlymą ir, atsakovei reikalaujant, pateiks išsamesnius reabilitacijos dokumentus ir įrodymus, pagrindžiančius tiekėjos patikimumo atkūrimą. Atsakovė privalės vertinti ieškovės pateiktus reabilitacijos dokumentus naujame viešajame pirkime, tačiau tai ne šio ginčo objektas.

8.3. Ieškovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui taip pat neturi lemiamos reikšmės jai dalyvauti naujame viešajame pirkime dėl to paties objekto. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui gali būti sumokėta arba atidėta. Pusė įsiskolinimo yra atidėta, ieškovė turi visus teisinius instrumentus susitarti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl likusios dalies skolos mokėjimo atidėjimo arba sumokėjimo, tai reikš, jog tiekėja neatitiks Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 3 dalyje nurodyto tiekėjų pašalinimo pagrindo.

8.4. Ieškovė su Šilutės rajono savivaldybės administracija per pastaruosius penkis metus yra sudariusi ir įvykdžiusi virš penkiasdešimt įvairių rangos darbų sutarčių už bendrą virš 12 mln. Eur sumą. Ieškovės vykdoma veikla, jos turimi pajėgumai ir galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo objekto, tuo pačiu teisinis suinteresuotumas nuginčyti neteisėtas Pirkimo sąlygas, yra akivaizdūs.

8.5. Pirkimo sąlygų 12.3 punkte nurodyto kokybės vertinimo kriterijaus „Laiko planavimas T₃“ lyginamasis svoris yra 15 balų (iš 100 galimų balų), tai sudaro 15 proc. Pirkimo vertės. Atsižvelgiant į tai, kad Pirkimo objekto įgyvendinimo suma yra 722 613,38 Eur, darytina išvada, kad už T₃ kriterijų pagal Pirkimo sąlygų 12.3 punktą, perkančioji organizacija pasiruošusi sumokėti net apie 108 000 Eur daugiau. Tiekėjų siūlomas grafikas sudarius Pirkimo sutartį neabejotinai pasikeis dėl nepalankių gamtinių sąlygų, darbų dalies keitimo, Projekto keitimų ir kitų organizacinių priežasčių ir nurodytos vertės nebeturės. Tai neatitinka viešojo intereso naudoti valstybės pinigus racionaliai.

8.6. Pirkimo objekte esančių darbų poreikis egzistuoja jau daug metų, todėl trumpalaikis Pirkimo procedūrų sustabdymas viešajam interesui neturės neigiamos įtakos. Projekto finansavimo lėšos nėra atsakovės turtas. Lėšos nebus prarastos, jos tik gali būti (bet nebūtinai) neskirtos nurodytam Projektui finansuoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nusprendė dėl ieškinio priėmimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos įtraukimo į bylą, atskirajame skunde argumentai dėl nesutikimo su minėta nutarties dalimi nėra išdėstyti, todėl teismas vertina skundžiamos nutarties dalį, kuria teismas patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

10. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija pateikė naujus duomenis – išrašą iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos apie UAB „Kavesta“ pasiūlymo Pirkime pateikimą, ieškovės pasiūlymą, išrašą iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, informaciją apie UAB „Kavesta“ įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, perkančiosios organizacijos 2023 m. balandžio 26 d. pranešimą apie UAB „Kavesta“ pašalinimą iš Pirkimo procedūros ir pasiūlymo atmetimą, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamo sporto projekto Nr. SP2022-1-05 „Šilutės miesto stadiono infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinimo sutartį (toliau – ir Finansavimo sutartis).

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Atsakovės su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai yra pateikti į nagrinėjamą civilinę bylą pirmosios instancijos teisme kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šių įrodymų priėmimo klausimas apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nėra sprendžiamas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje įvardytos viešųjų pirkimų bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas bei įpareigojimas perkančiajai organizacija nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, taip pat su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo stabdymas (CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktai).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė viešojo pirkimo „Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės futbolo aikštės žiūrovų tribūnų statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimai darbai“ procedūras bei įpareigojo perkančiąją organizaciją nesudaryti Pirkimo sutarties, jai esant sudarytai, sustabdė pastarosios vykdymą. Teismas sprendimą motyvavo ieškinio preliminariu pagrįstumu bei nutarė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti, taip pat įvertino, jog įrodymų, patvirtinančių reikšmingą viešojo intereso pažeidimą, byloje nėra.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Atsakovė tvirtina, kad ieškinys yra akivaizdžiai prima facie nepagrįstas, nes ieškovė neturi suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.

16. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo ir aiškinimo praktikoje ne kartą nurodyta, kad, spręsdamas klausimą, ar ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; kt.). Teismų praktikoje nurodyta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti. Ieškovė prašo pripažinti neteisėtomis tam tikras Pirkimo sąlygas, nurodo faktinius ir teisinius argumentus dėl ginčijamų sąlygų neteisėtumo, šiuos argumentus pagrindžia teismų praktikoje pateikiamomis teisės aiškinimo taisyklėmis, prie ieškinio prideda reikiamus įrodymus, tarp jų, patvirtinančius, kad ieškovė yra pasinaudojusi privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, įtvirtinta CPK ir VPĮ. Ieškovės suformuluotas reikalavimas iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnyje numatytus tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo būdus.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti viešojo pirkimo sąlygas. Atsakovė šį argumentą grindžia aplinkybėmis dėl ieškovės pasiūlymo Pirkime pateikimo bei pašalinimo iš viešojo pirkimo pagrindų egzistavimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių atsakovės argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, spręsdamas dėl atsakovės iškelto klausimo, susijusio su ieškovės teisinio suinteresuotumo buvimu, įvertinęs šiuo aspektu reiškiamus abiejų šalių argumentus, nustatęs klausimo sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei pritaikęs VPĮ nuostatas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką, aplinkybės dėl ieškovės suinteresuotumo išsprendžiamos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-224-790/2023; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-270-934/2023).

19. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi iš esmės trukdo visuomenei užtikrinti sąlygas fiziniam aktyvumui bei kyla grėsmė prarasti Projektui skirtą finansavimą.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Tai reiškia, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose iš esmės konkuruoja du viešieji interesai ir kiekvienu atveju teismas turi nuspręsti, kuris iš šių interesų konkrečiu atveju yra svarbesnis. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

21. Atsakovė vykdo Pirkimą, kuriuo siekia įsigyti Šilutės miesto stadiono vakarinės pusės kapitalinio remonto, futbolo aikštės žiūrovų tribūnų statybos, bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektoriaus bei teniso aikštelės remonto, infrastruktūros įrengimo darbus. Nors Pirkimo objektas svarbus visuomenei, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės viešasis interesas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas, ar iš esmės pasunkėtų. Užbaigus Pirkimo procedūras, ieškovės galimybės dalyvauti to paties objekto naujame pirkime taptų neįmanomos.

22. Pagal Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamo sporto projekto Nr. SP2022-1-05 „Šilutės miesto stadiono infrastruktūros gerinimas“ įgyvendinimo sutarties 1 punktą Pirkimas yra Projekto, kuris finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, dalis. Pagal Finansavimo sutarties 2 punktą Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2024 m. vasario 19 d. Iki šios datos turi būti pabaigtos visos Projekto veiklos ir patirtos visos su Projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teisme 2023 m. birželio 7 d. paskirtas teismo posėdis bylos nagrinėjimui iš esmės, bei galimo apeliacinio proceso pakankamai trumpus maksimalius viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁹ straipsnis), apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekyla Projekto finansavimo praradimo grėsmė.

23. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą viešojo pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

24. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.