- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-797-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00518-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis, Rasa Urbanavičiūtė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Krepšinio sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Algimanto Kukalio, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ Krepšinio sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 15 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 12 d. A. D. ir VŠĮ Krepšinio sporto klubas „ (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Klubas) sudarė paskolos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovas paskolino 15 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas suėjo 2020 m. sausio 30 d., tačiau prievolė iki šiol nėra įvykdyta. Paskolinti ieškovo prašė atsakovas A. K., kadangi trūko pinigų krepšininkams algoms išmokėti. Žadėjo grąžinti po Naujųjų metų, kai savivaldybė skirs lėšas. Paskolinti pinigai buvo perduoti grynaisiais ieškovo darbo kabinete, atsakovas pasirašė, kad pinigus gavo ir pats asmeniškai žadėjo grąžinti. Tačiau pinigų negrąžino, pradėjo vengti ieškovo. Laidavimo sutartimi A. K. laidavo už Klubo tinkamą ir savalaikį prievolės įvykdymą. Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-643-390/2023 Klubui iškėlė restruktūrizavimo bylą bei 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtino ieškovo 15 000 Eur kreditorinį reikalavimą Klubui. Laiduotojas, sudarydamas laidavimo sutartį, prisiėmė skolininko finansinės padėties pablogėjimo riziką, nes laidavimas yra prievolės įvykdymo užtikrinimas. Pinigų gavimo faktą patvirtino pats atsakovas, pasirašydamas sutartį. Atsakovo argumentas, jog sudaryta laidavimo sutartis yra neterminuota, nepagrįstas, kadangi Laidavimo sutarties 4 punkte aiškiai nurodoma, kad ši sutartis galioja iki visiško paskolos gavėjo prievolių paskolos davėjui, pagal paskolos sutartį (terminuotą), įvykdymo dienos. Šiuo metu Klubui iškelta bankroto byla.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skola nėra jo asmeninė skola, ieškinys reiškiamas pagal laidavimą dėl Klubo skolos. Atsakovas pinigų asmeniškai neturėjo ir nenaudojo. Ieškovas net nebandė skolos išsiieškoti iš Klubo. Laidavimas galimas tuomet, jeigu pagrindinė prievolė galiojanti. Tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 26 d. atsakovas laidavo už ateities sandorį, t. y. už 2019 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį tarp trečiojo asmens ir ieškovo. 15 000 Eur paskola buvo suteikta perduodant fiziškai pinigus bendrovei. Be to, paskolos suma viršijo 3 000 Eur, sandoris įvykdytas grynaisiais pinigais, todėl paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos. Kadangi sutartis nėra notarinės formos, todėl sandoris yra negaliojantis. Laidavimo sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugsėjo 26 d., tačiau ieškovas iki pat 2023 m. balandžio mėn. nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo tiek pagal paskolos sutartį, tiek pagal laidavimo sutartį. Laidavimo sutarties 2 punkto antras sakinys nurodo, kad: „Paskolos gavėjui pareikalavus, laiduotojas nedelsiant atsako visu savo turtu, ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, už sutarties 1.1. punkte numatytą prievolių įvykdymą“. Prievolės įvykdymo terminas yra pareikalavimo momentas. Laidavimo sutarties 4 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško paskolos gavėjo prievolių paskolos davėjui, pagal paskolos sutartį, įvykdymo dienos, kas nurodo neterminuotą laiduotojo atsakomybę, nes paskolos gavėjo visiškas prievolių įvykdymas automatiškai pabaigia laidavimo santykius. Laidavimo terminas pasibaigė praėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties pasirašymo, t. y. 2021 m. rugsėjo 26 d., todėl ieškinys atmestinas dėl senaties. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovui buvo perduota ne 15 000 Eur, tačiau 10 000 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. K. ieškovo A. D. naudai 15 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 593 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė laidavimo teisiniai santykiai. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas po sutarties pažeidimo nedaro įtakos laiduotojo atsakomybės pagal laidavimo sutartį apimčiai. Laiduotojas, sudarydamas laidavimo sutartį, prisiėmė skolininko finansinės padėties pablogėjimo riziką, nes laidavimas yra prievolės įvykdymo užtikrinimas. Byloje nustatyta, jog prievolė ieškovui nėra įvykdyta, įstatymo nustatytas senaties terminas dėl piniginių lėšų pagal paskolos bei laidavimo sutartį nėra praleistas, todėl atsakovo teiginiai, jog ieškovas yra praleidęs senatį reiškiamiems reikalavimams, nepagrįsti, todėl atmestini.
6. Paskolos sutarties nėra pagrindo pripažinti negaliojančia, kadangi pasirašydamas paskolos sutartyje atsakovas patvirtino pinigų gavimo faktą, atsakovo parašas bei elgesys ieškovui pareiškus reikalavimus grąžinti pinigus, tai yra byloje esančios žinutės, kuriose atsakovas žadėjo ieškovui pinigus grąžinti bent jau dalimis, patvirtina, jog pinigai buvo perduoti ir gauti. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Byloje yra pridėtas atsakovo ranka rašytas raštas, kad jis gavo 15 000 Eur iš ieškovo. Teismo vertinimu niekuo nepagrįsti ir atsakovo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog atsakovas iš ieškovo gavo ne 15 000 Eur, o 10 000 Eur. Tačiau teismas tokį argumentą vertino kritiškai, kaip siekį išvengti prievolės įvykdymo (sumažinti prievolę). Atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ieškovui pagal sudarytas paskolos bei laidavimo sutartis. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatymą ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nustatyta, kad atsakovas savo piniginės prievolės ieškovui neįvykdė – tinkamai neatsiskaitė su ieškovu (priešingų duomenų byloje nėra pateikta), skolos suma pagrįsta byloje pateiktais įrodymais, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 15 000 Eur skola. Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-234-962/2024 panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį dėl skolos priteisimo dėl laidavimo atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:
7.1. Iš teismo sprendimo susidaro įspūdis, kad atsakovas asmeniškai gavo pinigus, todėl juos turi gražinti. Tačiau kiekviena šalis turėtų gražinti tai, ką yra gavusi iš kitos šalies, todėl trečiasis asmuo turėtų gražinti ieškovui jo paskolintus pinigus.
7.2. Teismo argumentai dėl sandorio formos nepagrįsti, t. y. nepagrįstai darė išvadą, kad jeigu nekilnojamojo turto sandoris įvyktų be notaro, bet faktiškai pirkėjas patvirtintų, kad jis sumokėjo už tą turtą, tai pripažintina, kad sutartis yra galiojanti. Kadangi paskolos sutartis yra negaliojanti, laidavimo sutartis taip pat turėtų būti negaliojanti.
7.3. Buvo pažeistos atsakovo procesinės teisės, kadangi atsakovas asmeniškai bylos nagrinėjime negalėjo dalyvauti, o prašymas dėl bylos atidėjimo buvo atmestas.
7.4. Ieškovas byloje net neginčijo, kad nesiėmė jokių veiksmų dėl paskolos išieškojimo iš trečiojo asmens. Toks neveikimas yra nesąžiningas. Nors ieškinio pateikimo metu buvo vykdoma trečiojo asmens restruktūrizavimo byla ir joje buvo pareikštas ieškovo kreditorinis reikalavimas, tačiau restruktūrizavimo procesas nutrauktas 2023 m. birželio 14 d. Vieninteliai įrodymai dėl skolos gražinimo yra į bylą pateiktas ieškovo susirašinėjimas su atsakovu 2021 m. kovo mėn.
7.5. Atsakovas laidavo tuo metu, kai buvo įstaigos vadovas ir užtikrino šios įstaigos veikimą, tai darė stengdamasis išsaugoti krepšinio Klubą. Klubui turint pagrindinį rėmėją Prienų rajono savivaldybę atsakovas suprato, kad krepšinio Klubas gyvuos ir pasirašė laidavimo sutartį, suprasdamas, kad Klubas šias paskolas gražins. Pasikeitus Klubo vadovui, krepšinio Klubas bankrutavo, o tretieji asmenys nukreipė išaiškinimą į atsakovą.
8. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
8.1. Dėl paskolos dalyko perdavimo – ginčo nėra. Paskolos sutarties sudarymo, pinigų perdavimo faktas, paskolintų pinigų suma bei apelianto įsipareigojimas grąžinti paskolintas lėšas grindžiami byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir kt.
8.2. Apeliantas savo piniginės prievolės ieškovui neįvykdė, 15 000 Eur skolos suma pagrįsta byloje pateiktais įrodymais. Tai, kad paskolos dalykas buvo perduotas apeliantui ir kokio dydžio, kuris tuo metu atstovavo krepšinio Klubą „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina ir tai, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje.
8.3. Apeliantas nepagrįstai kritikuoja pirminio sandorio formą ir tuo grindžia savo apeliacinį skundą. Tačiau nei apeliantas, nei jo atstovas neginčijo fakto, jog būtent tokį paskolos sutarties sudarymo būdą pasirinko pats apeliantas, jis minėtą sutartį parengė, sutiko su joje numatytomis sąlygomis ir patvirtino savo parašu.
Motyvuojamoji dalis
8.4. Argumentas dėl jo procesinių teisių pažeidimo atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliantas buvo tinkamai atstovaujamas teisme, todėl jo paties dalyvavimas nebuvo būtinas.
8.5. Deklaratyvus apelianto argumentas, kad prašymas dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus buvo atmestas, kadangi jie pateikti dar 2023 m. gruodžio 11 d. (DOK-149651).
8.6. Argumentai apie trečiojo asmens valdymą ir ieškovo veiksmus, kuriuos, apelianto įsitikinimu, jis neva, turėjo atlikti – nelaikytini susijusiais su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo A. D. (toliau – ir ieškovas) ieškinys dėl skolos priteisimo, patenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovas A. K. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 12 d. tarp ieškovo ir VŠĮ Krepšinio sporto klubo „ (duomenys neskelbtini) “ (toliau ir – Klubas), atstovaujamo direktoriaus A. K. (t. y. atsakovo), buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau ir – Paskolos sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti 15 000 Eur paskolą paskolos gavėjui, o pastarasis įsipareigojo pasinaudoti paskola, nustatyta tvarka grąžinti pasiskolintas lėšas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (Paskolos sutarties 1, 2 punktai). Atsakovas atskiru raštu (ranka rašytas raštelis be datos) nurodė, jog gavo 15 000 Eur grynaisiais pinigais ir juos įneš į VŠĮ Krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Ieškovas ir atsakovas 2019 m. rugsėjo 26 d. (pastaba: laidavimo sutartyje nurodyta data – 2019 m. rugsėjo 26 d., tačiau tarp šalių nėra ginčo, jog tai rašymo apsirikimas ir laidavimo sutartis buvo pasirašyta 2019 m. gruodžio 12 d.) sudarė laidavimo sutartį (toliau – ir Laidavimo sutartis), kurioje aptarė, jog laiduotojas laiduoja už paskolos gavėją pagal 2019 m. gruodžio 12 d. Paskolos sutartį – VšĮ Krepšinio sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“ ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu paskolos davėjui, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys paskolos davėjui visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį (Laidavimo sutarties 1 punktas). Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo elektroninėmis ryšio priemonėmis (2021 m. kovo 29 d.) matyti, kad atsakovas turėjo planą sumokėti bent dalį skolos iš savo asmeninės sąskaitos į ieškovo asmeninę sąskaitą, o ieškovas nereikalavo, kad atsakovas iš karto grąžintų visus pinigus, t. y. grąžintų tiek, kiek gali.
25. Bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teisėjų kolegija nustatė, kad Klubui Kauno apygardos teismas 2023 m. sausio 4 d. buvo iškėlęs restruktūrizavimo bylą. 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas patvirtino restruktūrizuojamo Klubo kreditorių reikalavimus, tarp jų – ieškovo antros eilės kreditoriaus reikalavimą 15 000 Eur sumai. 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutraukė Klubo restruktūrizavimo bylą ir iškėlė Klubui bankroto bylą. 2024 m. gegužės14 d. nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio Klubo kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: tarp jų ir ieškovo antros eilės kreditoriaus reikalavimą 15 000 Eur sumai („Liteko“ duomenys, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-273-390/2024, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė atsakovui, kuris laidavo už Klubą pagal jo prisiimtas prievoles Paskolos sutarties pagrindu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.
27. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad paskolos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia, kadangi ji nebuvo sudaryta notarine tvarka ir pirmosios instancijos teismo argumentai dėl sandorio formos yra nepagrįsti.
28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).
29. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 17 pastraipa).
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išimtiniais atvejais pripažinta, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas savaime nelemia konstatavimo, kad toks sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-684/2023, 41 pastraipa). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, jog tokia išimtinė situacija susiklostė realinės Paskolos sutarties atveju, kai šios sutarties šalys perdavė lėšas nesilaikydamos įstatyme nustatytos dovanojimo sutarties notarinės formos, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai byloje įrodyta, kad jos abi siekė sudaryti Paskolos sutartį.
31. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tą patvirtina byloje pateikti įrodymai, kad nei atsakovas, nei jo atstovas neginčijo fakto, jog būtent tokį paskolos sutarties sudarymo būdą pasirinko pats atsakovas, jis minėtą sutartį parengė, sutiko su joje numatytomis sąlygomis ir patvirtino savo parašu. Pasirašydamas paskolos sutartyje atsakovas patvirtino pinigų gavimo faktą, atsakovo parašas bei elgesys ieškovui pareiškus reikalavimus grąžinti pinigus, tai yra byloje esančios žinutės, kuriose atsakovas žadėjo ieškovui pinigus grąžinti bent jau dalimis, patvirtina, jog pinigai buvo perduoti ir gauti, o apeliantas įsipareigojo grąžinti paskolintas lėšas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra jokio pagrindo Paskolos sutartį pripažinti negaliojančia. Be to, įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtintas ieškovo finansinis reikalavimas, kuris grindžiamas Paskolos sutartimi, Klubo bankroto byloje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tokios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, neprieštarauja tiek materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms paskolos teisinius santykius, tiek aukščiau paminėtai kasacinio teismo praktikai.
32. Teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo argumentais, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo susidaro įspūdis, jog atsakovas asmeniškai gavo pinigus, todėl juos turi grąžinti.
33. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas ir jis padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius savo reikalavimą gali pareikšti laiduotojui. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba jos dalies (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).
34. Laidavimo sutartimi, atsakovas, kaip laiduotojas, laidavo už paskolos gavėją ir įsipareigojo atsakyti visu savo turtu paskolos davėjui, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys paskolos davėjui visų ar dalies prievolių pagal Paskolos sutartį (Laidavimo sutarties 1 punktas). Laidavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad laiduotojas ir paskolos gavėjas atsako paskolos davėjui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, tai yra paskolos gavėjui tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal Paskolos sutartį, Paskolos gavėjui pareikalavus, laiduotojas nedelsiant atsako visu savo turtu, ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas. Laidavimo sutarties 4 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško paskolos gavėjo prievolių paskolos davėjui pagal paskolos sutartį įvykdymo dienos.
35. Taigi, Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama (Klubas), neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąja prievolę turintys bendraskoliai, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis. Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Laidavimo sutartyje taip pat nustatyta, kad laiduotojas ir skolininkas kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai (Laidavimo sutarties 2 punktas). Galimybės priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiradimą tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 1.66 straipsnio 1 dalis, 6.30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
36. Nustačius, kad Klubas pagal Paskolos sutartį yra skolingas ieškovui 15 000 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovui iš atsakovo, kaip laiduotojo, priteisė 15 000 Eur skolos.
37. Atsakovas savo apeliaciniame skunde argumentuoja, kad jis laidavo tuo metu, kai buvo įstaigos vadovas ir užtikrino šios įstaigos veikimą, tai darė stengdamasis išsaugoti krepšinio Klubą. Klubui turint pagrindinį rėmėją Prienų rajono savivaldybę atsakovas suprato, kad krepšinio Klubas gyvuos ir pasirašė laidavimo sutartį, suprasdamas, kad Klubas šias paskolas gražins. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes. Todėl Laidavimo sutarties pasirašymas manant, kad Paskolą grąžins kiti, negali būti vertinamas kaip protingo ir apdairaus asmens standartą atitinkantis elgesys, ir atsakovas privalo prisiimti tokio teisinio veiksmo padarinius.
39. Apelianto argumentus, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, kai jis asmeniškai bylos nagrinėjime negalėjo dalyvauti, o prašymas dėl bylos atidėjimo buvo atmestas, teisėjų kolegija laiko teisiškai nepagrįstus, nes atsakovo procesinių teisių pažeidimo byloje nenustatyta.
40. CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas vedė bylą per savo atstovą – advokato padėjėją. Atsakovo asmeninis dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ elektroninės bylos kortelės duomenys, 2023 m. gruodžio 12 d. informacinė pažyma apie teismo posėdį ir išklausytas šio teismo posėdžio garso įrašas rodo, kad teismo posėdyje atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas advokato padėjėjo. Šis pareiškė, kad kliūčių nagrinėti bylą nėra, tačiau atsakovas pats norėtų dalyvauti posėdyje, bet dėl darbe savivaldybėje svarbaus objekto pridavimo negalėjo atvykti. Byloje nėra objektyvių įrodymų, pateisinančių atsakovo negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastis. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai bylą nagrinėjo teismo posėdyje dalyvaujant tik atsakovo atstovui advokato padėjėjui (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių naujų esminių bylos aplinkybių, kurios jam yra (buvo) žinomos ir kurių teismas nagrinėdamas bylą nevertino bei kurios turi esminę reikšmę bylai.
41. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai taip pat nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui, todėl neanalizuotini.
42. Esant išdėstytam, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis), atskleidė bylos esmę ir teisingai išsprendė tarp šalių iškilusį ginčą. Tai pripažįstant apeliacinės instancijos teismas gali nenagrinėti visų kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; kt.). Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
43. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
44. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 700 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos sumos, yra pagrįstos, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.