- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-234-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00518-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga Krepšinio sporto klubas, „Prienai“
- Advokatai
- Žydrūnas Ambrizas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Krepšinio sporto klubas „Prienai“.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 15 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto ir piniginių lėšų bei lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis, areštą. Prašyme nurodė, kad Alytaus apylinkės teisme, sudarius taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-5275-970/2023, byla buvo nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Šioje byloje A. K. patvirtino savo pareigą sumokėti beveik 40 000 Eur. Ieškovo žiniomis, šios bylos fabula yra tokia pati kaip ir šio teismo nagrinėjamos, t. y. atsakovas laidavo už viešosios įstaigos Krepšinio sporto klubas „Prienai“ prievoles ir šio laidavimo neginčijo. Panevėžio apylinkės teisme yra priimtas teismo įsakymas dėl beveik 1 000 Eur skolos priteisimo iš A. K.. Taigi, per trumpą laiko tarpą atsakovo finansiniai įsipareigojimai smarkiai išaugo. Atsakovas nebeturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, o tai leidžia aiškiai matyti, kad galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, ieškovo A. D. ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius, nustatė, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. K. turtui taikomos ne didesnei kaip 15 000 Eur sumai.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą – aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, detaliai išdėstė aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus.
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu, be nagrinėjamos bylos, yra iškeltos kitos bylos pagal kreditorių reikalavimus (Alytaus apylinkės teisme, civilinė byla Nr. 2-5275-970/2023 dėl 38 364,64 Eur, Panevėžio apylinkės teisme civilinė byla Nr. eL2-9366-1004/2023 dėl 952,59 Eur).
6. Teismas sprendė, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teisminė gynyba negali prarasti savo veiksmingumo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užtikrina šio principo laikymąsi. Taikant laikinąsias apsaugos priemones yra siekiama, kad šalių finansinė padėtis ar pats ginčo objektas per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokie, kokie buvo prieš pradedant nagrinėti bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13668-962/2023, bei ieškovo A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; netenkinus atskirojo skundo, elementariems atsakovo poreikiams patenkinti prašo palikti neareštuotą tą pajamų dalį, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą, t. y. 2000 Eur, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria ir toliau patirs neproporcingų suvaržymų ir nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju būtų sunkiai atlyginami. Atsakovo atžvilgiu be nagrinėjamos bylos yra iškelta kita byla pagal kreditorių reikalavimus (Alytaus apylinkės teisme, civilinė byla Nr. 2-5275-970/2023 dėl 38 364,64 Eur). Šioje byloje tarp šalių 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo sudaryta ir teismo patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi taikos sutartis. Tačiau teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavus pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose/kredito įstaigose, atsakovas nebegali ir nebegalės vykdyti sudarytos taikos sutarties sąlygų, ko pasėkoje bus užvesta vykdomoji byla ir pradėti vykdymo (išieškojimo) veiksmai, dėl ko atsakovas patirs dar daugiau neproporcingų suvaržymų bei nuostolių. Atsakovas turi keturis vaikus: sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų V. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą T. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnų D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. sprendimu priteistas išlaikymas vaikams D. K. ir T. K., atsakovas kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur (įskaitant indeksavimą ši suma pakilo iki 304 Eur) išlaikymą. Šeimoje su sutuoktine atsakovas augina dar 2 mažamečius vaikus. Jų išlaikymui ir būtiniesiems poreikiams patenkinti (maistas, drabužiai, mokesčiai už darželį) atsakovas turi skirti apie 600 Eur per mėn. Todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir areštavus atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose, atsakovas nebegali užtikrinti visapusiškam vaikų vystymuisi ne tik jų būtinųjų poreikių (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skirti dėmesio vaikų laisvalaikiui, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui. Atsakovas negali patenkinti ir savo būtinųjų poreikių, bendrai išlaidos būtiniesiems atsakovo poreikiams yra ne mažiau kaip 2000 Eur. Atsakovas pagal darbo sutartį nuo 2023 metų rugpjūčio mėnesio dirba projektų koordinatoriumi. Atsakovo darbo užmokestis pagal darbo sutartį yra 2500 Eur brutto, tačiau pagal pateiktą banko išrašą apie gaunamą atlyginimą matyti, kad per paskutinius du mėnesius darbo užmokestis siekia apie 2000 Eur per mėnesį, kadangi apeliantas kiekvieną mėnesį gauna pinigus už komandiruotes.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovo A. K. atskirąjį skundą ieškovas A. D., atstovaujamas advokato Žydrūno Ambrizo, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
8.1. Atsakovas sąmoningais savo veiksmais sunkina savo turtinę padėtį. Iš pateiktos taikos sutarties Alytaus apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-5275-970/2023 matyti, kad jis turėjo atlikti mokėjimą 2023 m. spalio 30 d. Skundas parengtas ir pateiktas – 2023 m. lapkričio 6 d., o kartu su juo nepateikta jokių duomenų apie mokėjimo atlikimą. Tai leidžia spręsti apie atsakovo nesąžiningumą bei sąmoningą savo turtinės padėties sunkinimą.
8.2. Iš atsakovo atskirojo skundo priedų matyti, kad pagal gaunamas pajamas jis negali vykdyti nei prisiimtų įsipareigojimų, nei kitų savo dėstomų pareigų.
8.3. Laikinosios apsaugos priemonės apsunkina skolininko disponavimą piniginėmis lėšomis, tačiau užtikrina ir kreditorių interesus. Įstatymas aiškiai numato, kokiomis sumomis jis gali kas mėnesį disponuoti, todėl jo prašymas leisti disponuoti visu savo uždarbiu negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
11. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2023 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutarties civilinėje byloje Nr. 2-5275-970/2023 kopiją; 2023 m. lapkričio 3 d. pažymą apie šeimos sudėtį; 2018 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo nutarties kopiją civilinėje byloje Nr. e2A-1924-324/2018; 2023 m. rugpjūčio 2 d. Darbo sutartį; išrašą iš Swedbank sąskaitos, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, juos priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl ginčo esmės
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
14. Nagrinėjamuoju atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą bei, kad yra pakankama tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
15. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria ir toliau patirs neproporcingų suvaržymų ir nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju būtų sunkiai atlyginami.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1541-464/2018 27 punktą).
17. Visų pirma pažymėtina, kad nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškinio atmetimo atveju apeliantas patirtų nuostolių, kurie sunkiai būtų atlyginami. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. sausio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-234-962/2024 ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo A. K. ieškovo A. D. naudai priteista 15 000 Eur skola, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (15 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 593 Eur bylinėjimosi išlaidos.
18. Antra, įvertinus tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis areštuota atsakovui priklausančio turto 15 000 Eur sumai, bei atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte nurodytus išaiškinimus, nesutiktina su apelianto argumentais, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti apskritai panaikinamos dėl proporcingumo ir (ar) ekonomiškumo principų pažeidimo.
19. Atskirajame skunde suformuluotas ir alternatyvus reikalavimas – netenkinus atskirojo skundo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, elementariems atsakovo poreikiams patenkinti, prašoma palikti neareštuotą tą pajamų dalį, kuri yra reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą, t. y. 2000 Eur. Apeliantas pateikė duomenis, pagrindžiančius šeimos sudėtį ir apelianto gaunamas pajamas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas duomenų apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas nepateikė.
20. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisės gauti piniginių lėšų dalį apelianto asmeninių poreikių patenkinimui iš viso nesuteikė. Akivaizdu, kad neleidus iš areštuotų lėšų tenkinti būtinųjų apelianto ir jo šeimos narių poreikių, būtų neproporcingai suvaržytos jo teisės. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2023 m. spalio 27 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant naudoti 2 000 Eur per mėnesį sumą areštuotoms lėšoms, kuri yra reikalinga minimaliems atsakovo poreikiams patenkinti. 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovo prašymas patenkintas iš dalies, nustatytas visam areštuotam turtui ir piniginėms lėšoms disponavimo teisės apribojimas, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, atlikti privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetą bei disponuoti 633,00 Eur suma per mėnesį.
21. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos įvertinus faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, atsakovui leista disponuoti 633,00 Eur suma per mėnesį.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir teisingai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.