Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-07-11 · Administracinė byla Nr. A-438-2130-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2011-815/2010Sprendimas · 2010-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-2011-815/2010Nutartis · 2011-07-11Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2011-07-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2011-07-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-11
Bylos Nr.
A-438-2130-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01172-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“
Trečiasis asmuo
Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
  • 10.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A438-2130/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01172-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1.1; 10.10
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Romaldui Briliui,atsakovo atstovei Aušrai Gaurytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (procesinių teisių perėmėjas - Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 40-370 „Dėl licencijos UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei netaikyti pareiškėjui papildomos sankcijos – licencijos, išduotos 2007 m. sausio 8 d., Nr. A425-3(3.25-EKD-6) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo.

Paaiškino, kad Įsakymu pareiškėjui nuo 2010 m. gegužės 26 d. buvo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiu galiojimas, nes Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba 2010 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 3K10/24 pritaikė pareiškėjui ekonomines sankcijas – paskyrė 2 000 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų pažeidimus. Tarnyba 2010 m. vasario 26 d. nutarime konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė alkoholinių gėrimų, nurodytų 2010 m. vasario 19 d. prekių atsakingo saugojimo akte prie 2010 m. vasario 19 d. operatyvaus tikrinimo protokolo Nr. 24, pozicijose Nr. 1, 2 ir 3 – vieno 0,7 l talpos trauktinės „Tejos devynerios“ butelio ir vieno 0,7 l talpos trauktinės „Stumbro starka“ butelio, kurie buvo pradėti pilstyti, taip pat vieno 0,5 l talpos trauktinės „Dainava“ juridinę galią turinčių įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir tuo pažeidė Įstatymo nuostatas. Skundžiamo Įsakymo priėmimo pagrindas buvo Tarnybos 2010 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 3K10/24 konstatuoti Įstatymo pažeidimai. Pareiškėjas su minėtais pažeidimais sutiko, sumokėjo jai paskirtą ekonominę sankciją. Pareiškėjas akcentavo, jog dėl bendros sudėtingos ekonominės situacijos Lietuvos Respublikoje pareiškėjas susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais – apyvartinių lėšų trūkumu, todėl paskirta bauda jai yra didelė, turinti įtakos pareiškėjo ūkinei veiklai. Pažeidimas nėra piktybiškas ir vertintinas kaip mažareikšmis, tai rodo ginčo alkoholio keikis bei pažeidimo pobūdis. Licencijos galiojimo pareiškėjui verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimas yra neproporcingas padarytam pažeidimui, sankcijos tikslai gali būti pasiekti pareiškėjui skirta 2 000 Lt bauda, netaikant papildomos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo. Panaikinus licencijos galiojimą, būtų sužlugdytas pareiškėjo verslas, pareiškėjo darbuotojai būtų atleisti iš darbo, valstybė netektų pareiškėjo į biudžetą mokamų mokesčių. Pareiškėjas pabrėžė, kad jos finansinė padėtis yra sunki, 2009 m. ji dirbo nuostolingai. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad turėjo juridinę galią turinčius minėto 0,7 l talpos trauktinės „Trejos devynerios“ butelio įsigijimo dokumentus. Pareiškėjas pabrėžė, jog minėto gėrimo 0,7 l talpos buteliuose buvo įsigijusi pagal pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) 2008 m. gegužės 13 d. sąskaitą faktūrą serija VIL Nr. 1385011, todėl turėjo tokios talpos butelių. Tarnybai 2010 m. vasario 11 d. pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje serija VIL Nr. 1809703 buvo nurodyta, kad pareiškėjas pirko trauktinės „Trejos devynerios“ 0,5 l talpos buteliuose. Pareiškėjo darbuotojai dėl patogumo minėtą gėrimą perpylė iš pradėtų pilstyti 0,5 l talpos butelių į 0,7 l talpos butelį ir jį užsuko vieno ir 0,5 l talpos butelių kamščiu, iš kurio matyti, kad gėrimas buvo pagamintas 2009 m. gruodžio 4 d.. Šią aplinkybę pats pareiškėjas sužinojo jau po Tarnybos 2010 m. vasario 26 d. nutarimo priėmimo. Minėtame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nevykdė Tarnybos įpareigojimo pateikti akte nurodytus alkoholinius gėrimus, todėl Tarnyba negalėjo konfiskuoti Prekių atsakingo saugojimo akte nurodyto trauktinės „Trejos devynerios“ butelio. Pareiškėjo direktorius dar iki bylos nagrinėjimo lankėsi Tarnyboje ir pateikė prašomus dokumentus, tačiau Tarnybos darbuotojai dėl minėto alkoholinio gėrimo butelio pateikimo jam nieko nenurodė.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Tarnyba 2010 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 3S-756 informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad 2010 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 3K10/24 UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ taikytos ekonominės sankcijos už Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus, nes pareiškėjui priklausančiame restorane, esančiame Šv. Mykolo g. 4-1, Vilniuje, buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais įsigijimo dokumentais. Tarnybos nutarimu nustatyti Įstatymo pažeidimo faktai yra pagrįsti ir teisėti, nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius taikė teisės aktuose nustatytas priemones už minėtus pažeidimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad už tam tikrus Įstatymo pažeidimus taikomos griežtesnės sankcijos – piniginė bauda ir licencijos galiojimo panaikinimas. Minėtos nuostatos yra imperatyvios, todėl atsakovas nagrinėjamu atveju neturi diskrecijos nesivadovauti Tarnybos pateikta informacija apie pareiškėjo padarytą pažeidimą ir netaikyti teisės aktuose nustatytos sankcijos, jis negali vertinti pažeidimo aplinkybių, jo masto ir pobūdžio. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas skunde nenurodė skundžiamo akto neteisėtumo pagrindų. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamai bylai nereikšmingas pareiškėjo argumentas, kad jam priklausančiame restorane rastas alkoholinių gėrimų be juridinę galią turinčių įsigijimo dokumentų kiekis yra nežymus. Atsakovo nuomone, skundžiamu įsakymu panaikindamas pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą jis vykdė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, apie licencijos galiojimo panaikinimo priežastis pareiškėjas buvo informuotas nustatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 40-370 „Dėl licencijos UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ galiojimo panaikinimo“.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde prašė panaikinti Įsakymą, kuriuo sustabdytas jo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiu galiojimas, remdamasi tuo, kad sutiko su Tarnybos 2010 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 3K10/24 konstatuotais Įstatymo pažeidimais, sumokėjo jai paskirtą ekonominę sankciją, bei tuo, kad jos finansinė padėtis yra sunki, todėl paskirta bauda jai yra didelė, taip pat nurodė, kad pažeidimas nėra piktybiškas. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl Tarnybos 2010 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 3K10/24 teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad pareiškėjas pripažino padaręs minėtu nutarimu konstatuotus Įstatymo pažeidimus, nutarimas yra galiojantis, todėl jis buvo pagrindas atsakovui priimti skundžiamą Įsakymą dėl licencijos galiojimo panaikinimo. Teismo nuomone, skundžiamas Įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, kaip nurodė teismas, Įsakymas nesuteikia savivaldybės administracijos direktoriui teisės vertinti padaryto pažeidimo aplinkybių ir nepanaikinti licencijos, jei konstatuotas pažeidimas, už kurį numatytas licencijos panaikinimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje reikšmingas Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam Įstatymo reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje iš esmės analogiškoje nagrinėjamai bylai administracinėje byloje Nr. A63 – 501/2009 taip pat nurodė, kad teismas turi teisę spręsti, ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas, ir kad tokiu atveju ginčijamas administracinis aktas gali būti naikinamas ar keičiamas tiesiogiai taikant Konstitucinio teismo nutarimą.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, remiantis bylos medžiaga ir LVAT praktika analogiškose bylose (LVAT 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 501/2009), pripažintina, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nes iš 2010 m. vasario 19 d. prekių atsakingo saugojimo akto matyti, kad reikalingais dokumentais nebuvo pagrįstas nedidelio kiekio – 3 butelių trauktinės – įsigijimas. 2010 m. vasario 19 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai dviejų iš trijų minėtame akte nurodytų trauktinių butelių (trauktinių „Stumbro starka“ ir „Dainava“) įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu, alkoholinių gėrimų kiekis bei pažeidimo padarymo pobūdis leidžia pripažinti, kad padarytas pažeidimas nėra piktybiškas ir vertintinas kaip mažareikšmis. Teismas akcentavo, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą pažeidė Įstatymo reikalavimus, sutiko su Įstatymo pažeidimu, tyrimo metu nekliudė nustatyti pažeidimų, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, kaip nustatė teismas, pareiškėjas sumokėjo Tarnybos 2010 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 3K10/24 jam paskirtą baudą. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki, 2009 m. jis patyrė nuostolių.

Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, paties pažeidimo padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, jį pripažino ir tyrimui netrukdė, taip pat atsižvelgiant į bendrovės finansinę situaciją, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui, ir padarė išvadą, jog Tarnybos paskirta 2 000 Lt bauda bus pasiekti atitinkamų Įstatymo normų sankcijų tikslai, netaikant pareiškėjui papildomos sankcijos – licencijos galiojimo panaikinimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 40-370 „Dėl licencijos UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ galiojimo panaikinimo“ panaikino.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 40-370 „Dėl licencijos UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada" galiojimo panaikinimo" būtų paliktas galioti, kadangi šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais bei argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2010 m. spalio 1 d. sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo Konstitucinio teismo išaiškinimo, skundžiamas sprendimas neatitinka iki šiol analogiškose bylose suformuotos teismų praktikos (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1828-789/2008; 2008 m. spalio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3128-189/2008; 2008 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2320-121/2008; 2008 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1832-189/2008 ir kt.). Atsakovas pažymėjo ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priimdamas skundžiamą 2010 m. spalio 1 d. sprendimą nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-509/2010 konstatavo, kad „panaikinus viešojo subjekto sprendimą, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, subjektas <...> būtų pripažįstamas nepadariusiu jam inkriminuotų pažeidimų („būtų išteisintas“), nors realiai, tai nebūtų padaroma, t. y. nebūtų paneigiama šio subjekto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo". Kaip pabrėžia atsakovas, minėtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad panaikinus viešojo administravimo subjekto sprendimą „pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisingu bei yra keičiamas, pareiškėją atleidžiant nuo sankcijos (bausmės), bet nepripažįstant, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties (ABTĮ 143 str.)“.

2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisės aktų pažeidimų, kuriuos tariamai padarė Vilniaus miesto savivaldybės administracija priimdama skundžiamą sprendimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, panaikindama licencijos galiojimą pareiškėjui, vadovaudamasi Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašu, vykdė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimus - pritaikė šiuose norminiuose teisės aktuose numatytą ir įsakmiai taikytiną sankciją, t. y. išduotos licencijos galiojimo panaikinimą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punktų reikalavimų pažeidimus. Todėl, anot atsakovo, darytina išvada, kad Įsakymas Nr. 40-370 yra priimtas nepažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų, bei yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, panaikindama licencijos galiojimą pareiškėjui, vadovaudamasi Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos aprašu, vykdė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintų Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių reikalavimus bei pritaikė šiuose norminiuose teisės aktuose numatytą ir įsakmiai taikytiną sankciją, t. y. išduotos licencijos galiojimo panaikinimą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas Įsakymas Nr. 40-370 priimtas vykdant teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, darytina išvada, kad priimant minėtą Įsakymą, nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus miesto savivaldybės.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ nurodo, jog prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, kaip iš esmės teisėtą ir pagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog apeliacinio skundo juridinis pagrindas dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo siejamas su tam tikrais panaikinto Įsakymo teisinio kvalifikavimo aspektais. Sprendžiant tokio pobūdžio (kaip ir šioje byloje) ginčus yra aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, kuris tarp ginčo šalių susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams kvalifikuoti turi būti taikomas tiesiogiai. Būtent dėl šios priežasties teismuose susiformavo įvairialypė praktika dėl to, kaip tinkamai kvalifikuoti teismine tvarka skundžiamus atsakovo įsakymus dėl licencijos verstis mažmenine alkoholio prekyba panaikinimo. Viena vertus tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju, teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (Tokia pozicija yra išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-509/2010). Tačiau kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A63-501/2009, buvo nurodyta, kad „<...> teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas atsakovo įsakymą, iš esmės teisingai išsprendė bylą, tačiau nurodė netinkamus skundžiamo akto panaikinimo motyvus. Dėl paminėto pirmos instancijos teismo motyvai iš sprendimo šalinami, o sprendimas papildomas motyvais, nurodant, kad šiuo atveju taikytinas Konstitucinio teismo nutarimas, numatantis teismui teisę netaikyti papildomos sankcijos, nustačius kad padarytas pažeidimas nėra piktybiško pobūdžio, vertintinas kaip mažareikšmis, todėl licencijos panaikinimas yra aiškiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui. Remiantis nurodytais argumentais apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas." Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pažymi, kad atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisti neprašė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašo šį skundą tenkinti, nurodo, jog sutinka su jame išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 40-370 „Dėl licencijos UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ galiojimo panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui nuo 2010 m. gegužės 26 d. buvo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiu galiojimas.

Šio sprendimo priėmimui tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą sudarė įsigaliojęs Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2010 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 3K10/24, kuriuo pareiškėjui už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punkto, 17 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktų pažeidimus buvo skirta 2000 Lt bauda. Minėtame Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarime konstatuota, kad patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė alkoholinių gėrimų – vieno 0,7 l talpos trauktinės „Tejos devynerios“ butelio ir vieno 0,7 l talpos trauktinės „Stumbro starka“ butelio, kurie buvo pradėti pilstyti, taip pat vieno 0,5 l talpos trauktinės „Dainava“ juridinę galią turinčių įsigijimą patvirtinančių dokumentų.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2008 m. spalio 14 d. įstatymo Nr. X-1750 redakcija) nustatyta, kad „Įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.“

Aiškinant šios normos taikymo klausimą, administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261 – 96/2009; Nr. A525 – 346/2009 ir kt.).

Toks įstatymu įtvirtintas viešojo administravimo subjektui elgesio modelis santykyje su teisingumo vykdymu yra aptartas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje, kuris 2008 m. sausio 21 d. nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies nuostatas, konstatavo, kad teismas, net ir tuo atveju, kai yra padarytas toks Įstatymo pažeidimas, už kurį nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas, turi galimybę atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad minėta sankcija neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tokiu būdu teismas turi teisę spręsti ar papildomos sankcijos skyrimas yra būtinas, o ginčijamas administracinis aktas tokiu atveju gali būti naikinamas ar keičiamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant aptartą teisinę situaciją taip pat yra konstatuota, „<...> kad nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, numato jog, tais atvejais, kai yra nustatomi pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas, privalo priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikia teisę priimti sprendimą, dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės.Tai savo ruožtu taip pat lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, tai naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju, teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje. Priešingu atveju, panaikinus viešojo administravimo subjekto sprendimą, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, gautųsi, kad subjektas, kuris padarė atitinkamos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo normos pažeidimą, būtų pripažįstamas nepadariusiu jam inkriminuotų pažeidimų („būtų išteisinamas“), nors realiai, tai nebūtų padaroma, t. y. nebūtų paneigiama šio subjekto kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo.“( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-509/2010).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, o jam paskirtoji bausmė būtų neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nes kaip nustatyta byloje, pareiškėjas patikrinimo metu - 2010 m. vasario 19 d., negalėjo dokumentais pagrįsti 3 butelių trauktinės – įsigijimo, tačiau tą pačią dieną pareiškėjas pateikė Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai dviejų iš trijų trauktinių butelių (trauktinių „Stumbro starka“ ir „Dainava“) įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pirmą kartą pažeidė minėtus reikalavimus, dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino bei nekliudė tyrimui, kas pagrįstai ir teisingai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertinęs minėtas teisiškai reikšmingas bylai aplinkybes, atsakovo sprendimo nepakeitė, anksčiau aptartu būdu, o jį panaikino, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisingu bei yra atitinkamai keičiamas, pareiškėją atleidžiant nuo sankcijos (bausmės), bet nepripažįstant, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo sudėties (ABTĮ 143 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutar i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti: pareiškėją UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ atleisti nuo sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo), paskirtos jam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 40-370 „Dėl licencijos UAB „Vengriško maisto ir gėrimų ambasada“ galiojimo panaikinimo“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusRomanas Klišauskas