Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-24 · Byla Nr. Ik-2011-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-09-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-07-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
Ik-2011-815/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01172-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
O. Č.
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei muitinei
Advokatai
Loreta Paulavičienė
Kategorijos
  • 10.6.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2011-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01172-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 10.6.1.1; 10.10; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjui – O. Č., pareiškėjo – O. Č. atstovei – advokatei Loretai Paulavičienei, atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei-juriskonsultei Andrei Burbulytei, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjui – O. Č., trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Atsakovas – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir atsakovas) su prašymu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. S-108-(7-63/2010) „Dėl O. Č. 2010-02-18 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010)).

Atsiliepimas

2. Atsakovas prašyme nurodo, kad nesutinka su Komisijos sprendimu Nr. S-108-(7-63/2010), mano, kad Komisija netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos muitinės kodekso, galiojusio muitinio tranzito procedūros įforminimo metu, nuostatas, reglamentuojančias muitinio tranzito procedūros bei skolininko nustatymo klausimus, bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 155 straipsnio 4 dalies 5 punktą, taigi, sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010) yra nepagrįstas ir naikintinas. Atsakovo pozicija grindžiama tokiais argumentais.

2.1. Komisija netinkamai aiškino ir taikė Muitinės kodekso V skirsnio bei 188 straipsnio nuostatas.

2.1.1. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog mokestinės prievolės, susijusios su importo ir eksporto muitais ir atsiradusios Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. balandžio 30 d., privalo būti įvykdytos vadovaujantis jų atsiradimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Taigi, nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams taikomos muitinio tranzito procedūros įforminimo metu galiojusių teisės aktų nuostatos.

2.1.2. Pagal Muitinės kodekso (2002 m. birželio 26 d. redakcija) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, muitinio tranzito procedūra taikoma, kai iš vienos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų; šio teisės akto 90 straipsnyje nurodyta, kad muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama pateikus prekes, kurioms ši procedūra įforminta, kartu su atitinkamais dokumentais paskirties muitinės įstaigai. Įvykdžius muitinio tranzito procedūros užbaigimo reikalavimus, šios muitinės procedūros vykdytojo įsipareigojimai taip pat laikomi įvykdytais. Pagal Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto priemonių krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Prekes privalo lydėti ir kartu su jomis į paskirties muitinės įstaigą turi būti pristatyta išvykimo muitinės įstaigoje įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi pateikti paskirties įstaigai dokumentai. Remiantis Muitinės kodekso 2 straipsnio 32 punktu, muitinės procedūros vykdytojas – asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą.

2.1.3. Nagrinėjamo ginčo atveju, 2003 m. gruodžio 23 d. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) Lazdijų kelio poste muitinio tranzito procedūrai buvo įforminti 2003 m. gruodžio 23 d. bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) rinkiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose muitinio tranzito procedūros vykdytojas – O. Č. (toliau – ir pareiškėjas). Pagal šiuos muitinės dokumentus, tranzitu iš Lenkijos per Lietuvos Respublikos muitų teritoriją į Latviją buvo gabenami įvairūs drabužiai ir nauji baldai, prekės turėjo būti išgabentos per Panevėžio teritorinės muitinės Smėlynės kelio postą iki 2003 m. gruodžio 29 d., tačiau nebuvo išgabentos. Kauno TM tyrimo užklausomis TC20 kreipėsi į deklaracijose nurodytą paskirties įstaigą – Panevėžio teritorinę muitinę – dėl minėtų prekių pateikimo jai; paskirties įstaiga gražino Kauno TM užpildytas tyrimų užklausas TC20, kuriose nurodė, kad nei prekių siunta, nei atitinkamas dokumentas nebuvo pateikti paskirties įstaigai ir paskirties įstaiga negali gauti apie juos jokios informacijos.

2.1.4. Muitinės departamentas 2010 m. vasario 4 d. sprendime Nr. 1A-4.13-64 (toliau – ir sprendimas Nr. 1A-4.13-64) konstatavo, jog vadovaujantis minėta Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalimi bei 188 straipsnio 1 dalies 1 punktu, importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su prekėmis, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taikoma procedūra. Tokiu būdu Kauno TM pagrįstai 2004 m. balandžio 16 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo pareiškėjui mokestinę prievolę. Muitinės departamento sprendimą Nr. 1A-4.13-64 pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) konstatavo, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar muitinio tranzito procedūrų pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytojas, atsakingas už prekių nepristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą, buvo pareiškėjas, tačiau ginčo santykiams netinkamai taikydama Muitinės kodekso nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tranzito procedūros vykdytojas buvo būtent pareiškėjas. Muitinės dokumentai šioje byloje patvirtina priešingai – pagal muitinėje įformintus muitinės dokumentus muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra būtent pareiškėjas, o be to, ir skolininkas, remiantis Muitinės kodekso 188 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Pagal Muitinės kodekso 188 straipsnio 3 dalies 1 punktą skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra. Iš šių nuostatų matyti, kad skolininkas nebūtinai yra muitinio tranzito procedūros vykdytojas, tačiau skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra. Muitinės dokumentai, užpildyti pareiškėjo vardu bei nurodant jo asmens duomenis, patvirtina, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas yra ir tranzito procedūros vykdytojas, ir skolininkas. Taigi, Komisija nepagrįstai kėlė ir sprendė klausimą, ar procedūros vykdytoju vienareikšmiškai gali būti pripažintas pareiškėjas ir šiuo pagrindu perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui iš naujo. Nagrinėjamu atveju, esamomis aplinkybėmis būtent pareiškėjas, tinkamai taikant bei aiškinant minėtas Muitinės kodekso nuostatas ir remiantis muitinės dokumentais, laikomas muitinio tranzito procedūros vykdytoju, o ikiteisminio tyrimo metu nenustačius kitų skolininkų bei ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-0021-07 nutraukus, pareiškėjas esamomis aplinkybėmis laikomas ir skolininku muitinei.

2.2. Komisija nepagrįstai vadovavosi MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punktu ir perdavė pareiškėjo skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

2.2.1. Komisija pabrėžė, jog taikant MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punktą, būtina atsižvelgti į šios nuostatos aiškinimą, suformuluotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008, taip pat 2009 m.gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009. Remiantis šiomis nutartimis, MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu.

2.2.2. Komisija pažymėjo, kad nagrinėjant šį mokestinį ginčą nebuvo pilnai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės – nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo byloje esanti informacija, nurodė, kad iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad specialistas konstatavo, jog ginčo BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne pareiškėjas, Lenkijos įmonės išrašytose sąskaitose (Rachunek) 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003 m. gruodžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias buvo įsigytos prekės ir vėliau deklaruotos ginčo BAD rinkiniuose, tikėtina, jog įrašus parašė I. K., bei prokurorė konstatavo, jog paneigiančių duomenų, kad ginčo prekės galėjo būti nedeklaruotos dėl pareigūnų veiksmų ir jos buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, surinkta nepakankamai. Tačiau Muitinės departamentas minėtų aplinkybių nevertino ir sprendime dėl jų nieko nepasisakė.

2.2.3. Atsakovo nuomone, Komisijos nurodytos ištirti aplinkybės yra 2009 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo nutarime byloje Nr. 10-2-0021-07 iškeltos versijos, kurios šios institucijos nebuvo nei patvirtintos, nei paneigtos, o be to, pats ikiteisminis tyrimas nutrauktas; minėtos versijos, iškeltos ikiteisminio tyrimo metu, Muitinės departamentui, nagrinėjančiam mokestinį ginčą, nėra teisiškai reikšmingos, todėl jų neprivalo tirti ir dėl jų savo sprendime pasisakyti. Be to, Muitinės departamentas nėra kompetentingas kvestionuoti ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų bei sprendimų.

2.2.4. Kita vertus, nurodytos tirti aplinkybės yra ne tik teisiškai nereikšmingos, bet ir netikslingos nagrinėjamu atveju, kadangi šios išvados Komisija sprendime priėjo netinkamai aiškindama ir taikydama Muitinės kodekso nuostatas, susijusias su muitinio tranzito procedūros reglamentavimu bei skolininko nustatymu. Be to, Komisija sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) nurodė, kad „prokurorė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-0021-07 rėmėsi specialisto išvada, tačiau šio dokumento Muitinės departamentas nevertino ir dėl jo sprendime nieko nepasisakė, o šio aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę pagrįstam sprendimo priėmimui. Komisija sutinka, jog vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, prejudicinę galią turi tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu baudžiamojoje byloje. Faktai, išdėstyti Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir specialisto išvadoje, šioje byloje neturi prejudicinės galios, tačiau jie turi būti vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju Pareiškėjas laikytinas muitinio tranzito procedūros vykdytoju ir, ar jam kilo prievolė sumokėti importo mokesčius dėl nebaigtų muitinio tranzito procedūrų“.

2.2.5. Muitinės departamentas sprendimu Nr. 1A-4.13-64 įvertino, jog Alytaus rajono prokuratūros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-0021-07 nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamosios I. K. kaltę, taip pat konstatuota, kad muitinės turimi dokumentai patvirtina, jog muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra O. Č., o kadangi ikiteisminis tyrimas I. K. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jos kaltę, nutrauktas, prieita išvada, jog pareiškėjo skunde Muitinės departamentui išdėstyti teiginiai laikytini nepagrįstais.

2.2.6. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu būdu specialisto išvada nustatytas faktas, jog ginčo BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne pareiškėjas, nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir neturi prejudicinės galios, taigi, nelaikytinas teisiškai reikšmingu ir nagrinėjamoje byloje, todėl Komisija nepagrįstai įpareigojo Muitinės departamentą specialisto išvadą įvertinti iš naujo.

2.2.7. Komisija įpareigojo Muitinės departamentą įvertinti ir kitus faktus, išdėstytus Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad Alytaus rajono prokuratūra, atliko ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-0021, pradėtą pagal pareiškėjo pareiškimą, kuriuo jis informavo, kad pareiškėjas 2003 m. gruodžio 23 d. kaip keleivis važiavo autobusu iš Lenkijos Respublikos į Latvijos Respubliką per Lietuvos Respubliką, jo piliečio pasas buvo pas kelionės vadovę I. K., pareiškėjo manymu, I. K. jo vardu užpildė tranzito deklaraciją ir suklastojo jo parašą, ginčo BAD rinkiniuose nurodytos prekės buvo I. K., nes Lenkijos įmonėse išrašytose 2003 m. gruodžio 22 d. sąskaitose nurodytų prekių pareiškėjas nepirko. Šis ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-0021-07 nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių I. K. kaltę, taigi, laikytina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai yra nepakankami kito asmens atsakomybei patvirtinti, todėl jie mokestiniame ginče negali būti vertinami atskirai (juos paneigiant ar patvirtinant) bei laikomi teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis. O kiti mokestiniame ginče surinkti įrodymai, t. y. muitinės dokumentai, patvirtina, kad būtent muitinio tranzito procedūros vykdytojas ir skolininkas muitinei yra pareiškėjas.

2.2.8. Apibendrinant akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nepagrįstai pavedė centriniam mokesčių administratoriui įvertinti ikiteisminio tyrimo byloje surinktą informaciją, kadangi:

– Komisija neteisingai taikė Muitinės kodekso nuostatas, reglamentuojančias muitinio tranzito procedūros klausimus bei skolininko nustatymo taisykles;

– pavedė ištirti teisiškai nereikšmingas aplinkybes nagrinėjamame mokestiniame ginče;

– pavedė atlikti Muitinės departamento kompetencijai nepaskirtus atlikti objektyvius veiksmus.

II

Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą (b. l. 22) nurodo, kad visiškai sutinka su prašyme pateiktais argumentais ir mano, kad Muitinės departamento sprendimas Nr. 1A-4.13-64 yra teisėtas ir pagrįstas, tuo tarpu Komisijos sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010) priimtas skirtingai interpretuojant įstatymo nuostatas, todėl yra naikintinas, prašo atsakovo prašymą tenkinti ir panaikinti Komisijos sprendimą Nr. S-108-(7-63/2010).

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjo – O. Č. atstovė – advokatė Loreta Paulavičienė (2010 m. vasario 17 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36)) nurodė: pareiškėjas nėra nei muitinės tranzito procedūros vykdytojas, nei prekių savininkas, todėl negali būti laikomas skolininku; pareiškėjo pozicija, išdėstyta Komisijai, nesikeičia; pareiškėjas, gindamasis nuo jam pareikštų pretenzijų dėl mokestinės nepriemokos, pats inicijavo baudžiamąją bylą dėl I. K. neteisėtų veiksmų, baudžiamoji byla Nr. 10-2-021-07 buvo iškelta Alytaus rajono prokuratūroje, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių I. K. kaltę; ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ekspertizė ir pateikta specialisto išvada, kad 2003 m. gruodžio 23 d. BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne O. Č., taip pat nenustatyta, kad juos pasirašė I. K., o kokie asmenys pasirašė – nenustatyta; prokuroro nutarimas buvo apskųstas aukštesniam prokurorui, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo atnaujintas, tada skundas buvo pateiktas Alytaus rajono apylinkės teismui, sprendimas liko nepakeistas, teismas nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas neatnaujintas pagrįstai; pareiškėjas padarė viską, ką galėjo, bet mano, kad specialisto išvada yra pagrindinis įrodymas šioje byloje, jog O. Č. nevykdė muitinio tranzito procedūros ir dėl to negali atsakyti pagal Muitinės kodeksą bei pareikštas pretenzijas. Pasak advokatės, jeigu būtų panaikintas Komisijos sprendimas, vėl reikėtų kreiptis į Komisiją ir procesą užbaigti teisme, todėl teismas galėtų panaikinti Komisijos sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės.

2. Teismo posėdyje pareiškėjas – O. Č. pritarė advokatės pozicijai, be kita ko, nurodė, kad: tyrimo metu buvo daromas garso įrašas, iš maždaug 4 valandų pokalbio galima daryti išvadą, kad I. K. vežė prekes ir įformino deklaracijas jo, O. Č., vardu, suklastodama parašą; jo pasu I. K. pasinaudojo ne kartą, jis žino, kad buvo įforminta penkiolika deklaracijų jo vardu, visos jos buvo suklastotos; jo nuomone, tyrimas atliktas neobjektyviai; jis važiavo kaip keleivis, jo pasu buvo pasinaudota, o jis vežėsi tik prekes už sumą, kurios nereikia deklaruoti.

3. Teismo posėdyje atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė – šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė-juriskonsultė Andrė Burbulytė (2010 m. sausio 4 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37)), remdamasi prašyme pateiktais argumentais, prašė panaikinti Komisijos sprendimą Nr. S-108-(7-63/2010), pabrėžė, kad Komisija netinkamai taikė ar net netaikė tam tikrų Muitinės kodekso nuostatų, be kita ko, nurodė, kad: muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra O. Č., tačiau tranzito procedūra nebuvo baigta, vadinasi, prekės liko Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal Muitinės kodekso nuostatas tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prievolių įvykdymą; Komisija padarė išvadą, kad Muitinės departamentas nesurinko pakankamai įrodymų, jog muitinio tranzito procedūros vykdytojas buvo pareiškėjas; Komisija nevertino Muitinės kodekso 188 straipsnio nuostatų; neabejotina, kad skola atsirado, nes prekės nebuvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau kito skolininko, išskyrus O. Č., nėra, taigi jis yra procedūros vykdytojas ir muitinės skolininkas; Komisija nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostata, kuria remdamasi perdavė skundą nagrinėti Muitinės departamentui iš naujo; tai, ką Komisija nurodo kaip Muitinės departamento neatliktus veiksmus, nevertintas aplinkybes, atsakovo nuomone, yra tik prielaidos; atsakovo nuomone, jam pavesta atlikti jo kompetencijai nepriskiriamus objektyvius veiksmus, atsakovas nekompetentingas patvirtinti arba paneigti iškeltų versijų ikiteisminio tyrimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs prašymo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

1.1. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2010 m. kovo 16 d. posėdyje išnagrinėjusi O. Č. 2010 m. vasario 18 d. skundą dėl Muitinės departamento sprendimo Nr. 1A-4.13-64, 2010 m. balandžio 9 d. sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) „Dėl O. Č.2010-02-18 skundo“ (b. l. 7-14; Komisijos byla, b. l. 90-97) nusprendė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-64 ir pareiškėjo skundą perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

1.2. Komisija sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) (b. l. 7-14; Komisijos byla, b. l. 90-97) nurodė:

„Muitinės departamentas 2010-02-04 sprendimu Nr. 1A-4.13-64 patvirtino Kauno teritorinės muitinės:

– 2004-04-16 sprendimo Nr. 4KM18050 nurodymus įregistruoti Pareiškėjui muitinėje mokestinę prievolę: 26 592 Lt muitą ir 26 599 Lt PVM;

– 2004-04-28 sprendimo Nr. 4KM18080 nurodymus įregistruoti Pareiškėjui muitinėje mokestinę prievolę: 38 232 Lt muitą ir 36 002 Lt PVM;

– 2005-02-22 sprendimo Nr. 10000020213 nurodymus išieškoti į biudžetą iš UAB DK „Lamantinas“ 25 000 Lt PVM, nes nebuvo įvykdyti priimti įsipareigojimai pagal garantijos dokumentus, išduotus Pareiškėjui;

– 2005-02-22 sprendimo Nr. 10000020194 nurodymus išieškoti į biudžetą iš UAB DK „.Lamantinas“ 40 000 Lt PVM, nes nebuvo įvykdyti priimti įsipareigojimai pagal garantijos dokumentus, išduotus Pareiškėjui;

– 2005-06-20 sprendimo Nr. 3831 nurodymus įregistruoti Pareiškėjui muitinėje mokestinę prievolę: 3 271 Lt muito delspinigius ir 2 465 Lt PVM delspinigius;

– 2005-06-30 sprendimo Nr. 3836 nurodymus įregistruoti Pareiškėjui muitinėje mokestinę prievolę: 5 160 Lt muito delspinigius ir 3 467 Lt PVM delspinigius;

– 2005-10-11 sprendimo Nr. 6429 nurodymus įregistruoti Pareiškėjui muitinėje mokestinę prievolę: 449 Lt muito delspinigius;

– 2005-10-12 sprendimo Nr. 10000037084 nurodymus perduoti Pareiškėjo 13 232 Lt muito, 49 193 Lt PVM, 8 880 Lt muito delspinigių ir 5 932 Lt PVM delspinigių mokestinės nepriemokos išieškojimo teisę Latvijos kompetentingoms institucijoms.

Muitinės departamentas nurodo, kad 2007-06-21 Muitinės departamente buvo gautas Pareiškėjo skundas, kuriuo Pareiškėjas prašė atnaujinti aukščiau minėtų Kauno teritorinės muitinės sprendinių apskundimo terminus. Muitinės departamentas 2007-07-23 sprendimu Nr. 1A-4.14-301 nusprendė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nustatė 15 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti ne valstybine kalba įformintų dokumentų autentifikuotus vertimus į lietuvių kalbą, Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2007-05-30 rašto Nr. 3.17-135-07 kopiją patvirtintą šios institucijos tikrumo žyma arba jo originalą. Muitinės departamentas 2007-10-22 sprendime Nr. 1A-4.14-427 konstatavo, jog Pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl vadovaudamasis 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 153 straipsnio 6 dalimi, nusprendė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį Pareiškėjui.

Nurodoma, kad Muitinės departamentas 2008-03-05 gavo Pareiškėjo 2008-03-04 prašymą panaikinti Muitinės departamento 2007-10-22 sprendimą Nr. 1A-4.14-427. Šiame prašyme Pareiškėjas nurodė, kad minėto Muitinės departamento sprendimo negavo, nes nuo 2007-08-01 iki 2008-03-01 gyveno kitu adresu. Kartu su prašymu Pareiškėjas muitinės įstaigai pateikė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-01-18 raštą Nr. E.2-357 (dokumentas originalus), Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2007-05-30 raštą Nr. 3.17-135-07 (dokumentas originalus), 2002-12-03 priregistravimo pagal gyvenamąją vietą pažymą (dokumento kopija su autentifikuotu vertimu į lietuvių kalbą), Žemės knygos skyriaus kopiją (dokumentas originalus su autentifikuotu vertimu į lietuvių kalbą), 2007-05-11 pareiškimą (dokumentas originalus su autentifikuotu vertimu į lietuvių kalbą). Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad Pareiškėjas 2007-10-22 sprendinio Nr. 1A-4.14-427 negavo, be to, kartu su prašymu panaikinti minėtą sprendimą pašalino skundo trukumus, todėl nusprendė Pareiškėjo 2007-05-11 skundą nagrinėti iš esmės.

Muitinės departamentas, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą nustatė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-021-07 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgdamas į tai, Muitinės departamentas 2008-04-08 sprendimu Nr. 1A-4.13-189 sustabdė skundo nagrinėjimą iki tol, kol įsiteisės nuosprendis baudžiamojoje byloje, nes, Muitinės departamento nuomone, priimamam sprendimui dėl nagrinėjamo mokestinio ginčo turi įtakos juridinio fakto dėl Pareiškėjo veiksmų neišvežant prekių iš Lietuvos Respublikos buvimo ar nebuvimo nustatymas.

Nurodoma, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyrius 2009-12-17 Muitinės departamentui pateikė 2009-05-28 Alytaus rajono apylinkės prokuratūros priimtą nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, todėl Muitinės departamentas Pareiškėjo skundo nagrinėjimą atnaujino.

Muitinės departamentas nurodo, kad 2003-12-23 Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio poste muitinio tranzito procedūrai buvo įformintas bendrojo dokumento rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini) bei bendrojo dokumento rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos dokumentus iš Lenkijos tranzitu per Lietuvos muitų teritoriją į Latviją buvo gabenamos plataus vartojimo prekės. Prekės iš Lietuvos Respublikos turėjo būti išgabentos per Panevėžio teritorinės muitinės Smėlynės kelio postą iki 2003-12-29, tačiau prekės išgabentos nebuvo, o tyrimo metu muitinė negavo dokumentų, kurių pagrindu tranzito procedūrą būtų galima pripažinti baigta. Tranzito procedūros vykdytojas – Pareiškėjas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą o remiantis 188 straipsnio 1 dalies 1 punktu, importo skola muitinei atsiranda, neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su prekėms, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taikoma muitinės procedūra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Muitinės departamentas konstatavo. kad Kauno teritorinė muitinė pagrįstai skundžiamais sprendimais 2004-04-16 Nr. 4KM18050 ir 2004-04-28 Nr. 4KM18080 įregistravo Pareiškėjui mokestinę prievolę.

Nurodoma, kad Pareiškėjas skunde Muitinės departamentui teigė ir šį faktą pagrindė pateiktais dokumentais, jog jis inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl to, jog J. K. jo vardu užpildė tranzitines deklaracijas bei suklastojo jo parašą, dėl ko Pareiškėjui vėliau kilo mokestinės teisinės pasekmės.

Pažymima, jog Muitinės departamentas gavo Alytaus rajono prokuratūros 2009-05-28 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriuo nuspręsta ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-2-0021-07 nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamosios I. K. kaltę. Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad muitinės turimi dokumentai patvirtina, jog muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra Pareiškėjas, o ikiteisminis tyrimas I. K. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jos kaltę, nutrauktas, Pareiškėjo skunde išdėstytus teiginius laiko nepagrįstais.

Daroma išvada, jog, atsižvelgiant į tai, kad iš muitinėje įformintų dokumentų matyti, jog būtent Pareiškėjas yra muitinio tranzito procedūros vykdytojas, tačiau prievolių, susijusių su šia procedūra, neįvykdė, todėl Pareiškėjui Kauno teritorinė muitinė pagrįstai įregistravo mokestinę prievolę.

Pareiškėjas su Muitinės departamento sprendimu nesutinka.

Nurodoma, kad Muitinės departamento išvados prieštarauja Muitinės kodekso 188 straipsnio l dalies 3 punktui, kuriame nustatyta, kad skolininku laikomas asmuo, kuris esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra; arba privalantis laikytis prekių pateikimo tam tikrai muitinės procedūrai įforminti sąlygų.

Teigiama, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009-05-28 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (baudžiamoji byla Nr. 10-2-0021-07) nurodyta, kad iš specialisto išvados matyti, jog 2003-12-23 Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio poste muitinio tranzito procedūrai pateiktus bendruosius dokumentų rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė vienas ir tas pats asmuo, bet ne Pareiškėjas. Pasak Pareiškėjo, iš kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų akivaizdžiai matyti, kad Pareiškėjas jokių prekių iš Lenkijos tranzitu per Lietuvos muitų teritoriją į Latviją nevežė, todėl laikytina, kad muitinei pateikti dokumentai yra suklastoti ir negaliojantys, o Pareiškėjas negali būti laikomas skolininku, atsakingu už muitinės procedūrų pažeidimus.

Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis MAĮ 151 straipsniu, 155 straipsnio 4 dalies 2 punktu, prašo panaikinti Muitinės departamento 2010-02-04 sprendimą Nr. 1A-4.13-64.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Muitinės departamento 2010-02-04 sprendimas Nr. 1A-4.13-64 naikintinas ir Pareiškėjo skundas perduotinas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo.

Mokestinis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai Muitinės departamentas pripažino Pareiškėją tranzito procedūrų pagal 2003-12-23 bendrojo administracinio dokumento (toliau – BAD) rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytoju, atsakingu už prekių nepristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, ir remdamasis tuo nurodė sumokėti Pareiškėjui papildomai apskaičiuotus muitą ir PVM.

Nuo 2004-05-01 Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare pagal Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos. Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutartį dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos. Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą, pasirašytą 2003-04-16 Atėnuose, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2003-09-16 įstatymu Nr. IX-1730, Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje taikomi Europos Bendrijos muitų teisės aktai. Pagal 2004-04-27 Muitinės įstatymo 96 straipsnio 2 dalį (originali įstatymo redakcija) mokestinės prievolės, susijusios su importo ir eksporto muitais ir atsiradusios Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. balandžio 30 d., privalo būti įvykdytos vadovaujantis jų atsiradimo metu galiojusiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Asmenims šių prievolių neįvykdžius, muitinė taiko nurodytųjų teisės aktų nustatytas mokesčių išieškojimo priemones. Todėl, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, sprendžiant šį ginčą taikomos muitinio tranzito procedūros metu galiojusių teisės aktų nuostatos.

Pagal 1996-04-18 Lietuvos Respublikos muitinės kodekso Nr. I-1292 (toliau – Muitinės kodeksas) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą (originali įstatymo redakcija) muitinio tranzito procedūra taikoma, kai iš vienos Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos į kitą Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietą gabenamos ne Lietuvos prekės, neapmokestintos importo muitais ir mokesčiais, netaikant joms ekonominių draudimų ir apribojimų. Muitinės kodekso 90 straipsnyje (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-624 redakcija) nurodyta, kad muitinio tranzito procedūra pradedama išvykimo muitinės įstaigoje ir baigiama pateikus prekes, kurioms ši procedūra įforminta, kartu su atitinkamais dokumentais paskirties muitinės įstaigai. Įvykdžius muitinio tranzito procedūros užbaigimo reikalavimus, šios muitinės procedūros vykdytojo įsipareigojimai taip pat laikomi įvykdytais. Muitinė pripažįsta muitinio tranzito procedūrą įvykdyta, kai, sugretinusi išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos turimus duomenis, gali nustatyti, kad įvykdyti šios procedūros užbaigimo reikalavimai. Pagal Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą (originali įstatymo redakcija) muitinio tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą (tuo metu jos negali būti keičiamos, naudojamos ar apdorojamos) į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais bei nepažeistais užplombuotų transporto priemonių krovinių sekcijų išoriniais paviršiais. Prekes privalo lydėti ir kartu su jomis į paskirties muitinės įstaigą turi būti pristatyta išvykimo muitinės įstaigoje įforminta muitinės deklaracija bei kartu su ja privalomi pateikti paskirties įstaigai dokumentai. Muitinės kodekso 2 straipsnio 32 punkte (originali įstatymo redakcija) muitinės procedūros vykdytojas apibrėžiamas kaip asmuo, atsakingas muitinei už prekėms taikomos muitinės procedūros reikalavimų įvykdymą. Muitinės kodekso 188 straipsnio 1 dalies l punkte (originali įstatymo redakcija) nurodyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vieno iš įsipareigojimų, susijusių su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba su joms taikoma muitinės procedūra. Pagal minėto straipsnio 1 dalies 3 punktą (originali įstatymo redakcija) skolininku laikomas asmuo esamomis aplinkybėmis privalantis vykdyti įsipareigojimus, susijusius su prekių, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai, laikinuoju saugojimu arba joms taikoma muitinės procedūra.

Taigi akcentuotina, jog iš paminėtų nuostatų matyti, kad už visų tranzitu gabenamų prekių ir jas lydinčių dokumentų pristatymą į paskirties muitinės įstaigą atsakingas yra tranzito procedūros vykdytojas. Ir būtent tranzito procedūros vykdytojas, neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, tampa importo skolos muitinei skolininku. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar muitinio tranzito procedūrų pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytojas, atsakingas už prekių nepristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, buvo Pareiškėjas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno teritorines muitinės Lazdijų kelio poste muitinio tranzito procedūrai 2003-12-23 buvo įforminti BAD rinkiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos dokumentus iš Lenkijos tranzitu per Lietuvos muitų teritoriją į Latviją buvo gabenami įvairūs drabužiai ir nauji baldai. Prekės iš Lietuvos Respublikos turėjo būti išgabentos per Panevėžio teritorinės muitinės Smėlynės kelio postą iki 2003-12-29. Minėtuose BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tranzito procedūros vykdytoju nurodytas Pareiškėjas.

Pagal bylos duomenis Kauno teritorine muitinė išsiuntė tyrimų užklausas TC20 į BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotą paskirties įstaigą (Panevėžio teritorinę muitinę) apie prekių pateikimą joje. Panevėžio teritorinė muitinė 2004-03-24 raštu Nr. P1-13-204 ir 2004-03-31 raštu Nr. P1-14-220 Kauno teritorinei muitinei grąžino užpildytas tyrimų užklausas TC20, kuriose nurodė, kad nei prekių siunta, nei atitinkamas dokumentas nebuvo pateikti paskirties įstaigai, ir paskirties įstaiga negali gauti apie juos jokios informacijos.

Muitinės departamentas skundžiamame sprendime nurodė, jog negavo įrodymų, kurių pagrindu muitinio tranzito procedūras pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) būtų galėjęs pripažinti baigtomis, todėl konstatavo, jog atsakyti už prekių nepristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą privalo Pareiškėjas, minėtuose BAD rinkiniuose nurodytas kaip muitinio tranzito procedūros vykdytojas. Muitinės įstaiga, vadovaudamasi Muitinės kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 188 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įregistravo Pareiškėjui mokestinę prievolę.

Pareiškėjas skunde Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) su minėta Muitinės departamento pozicija nesutinka ir nurodo, jog jis negali būti laikomas skolininku, atsakingu už muitinės procedūrų pažeidimus, nes prekių, deklaruotų BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lenkijos tranzitu per Lietuvos muitų teritoriją į Latviją nevežė. Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu nurodė, kad jis su keleivių grupe nuo 2000 metų vykdavo į Lenkiją, kur asmeninėms reikmėms įsigydavo nedeklaruotiną prekių kiekį, o šias keliones organizuodavo I. K. Pastaroji kelionės pradžioje surinkdavo visų keleivių asmens dokumentus, o pasibaigus kelionei, juos grąžindavo. Pareiškėjo teigimu, I. K. pasinaudodama jo asmens dokumentu, užpildė ginčo BAD rinkinius ir suklastojo jo parašą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009-05-28 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo taip pat nurodyta, kad iš specialisto išvados matyti, jog 2003-12-23 Kauno teritorinės muitinės Lazdijų kelio poste muitinio tranzito procedūrai pateiktus BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė vienas ir tas pats asmuo, bet ne Pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, Pareiškėjas daro išvadą, jog muitinei pateikti dokumentai buvo suklastoti ir yra negaliojantys, todėl jis nėra muitinės procedūros pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytojas ir nėra atsakingas už prekių, deklaruotų minėtuose BAD rinkiniuose, nepristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Taip pat Pareiškėjas Komisijos posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, jog 2003-12-23 ginčo BAD rinkiniuose Pareiškėjo gyvenamuoju adresu nurodytas adresas: (duomenys neskelbtini) , Latvija, tačiau Pareiškėjas šiuo adresu nebegyvena nuo 2003-12-03. Pareiškėjas su 2007-05-11 skundu Muitinės departamentui pateikė 2002-12-03 priregistravimo pagal gyvenamąją vietą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog Pareiškėjas nuo 2002-12-03 priregistruotas adresu: (duomenys neskelbtini), Latvija. Atsižvelgęs į tai, Pareiškėjas daro išvadą, kad I. K., nežinodama fakto dėl Pareiškėjo gyvenamosios vietos pakeitimo, adresą nurašė iš jo asmens dokumento.

Komisija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, konstatuoja, jog Muitinės departamento pozicija, kad Pareiškėjas buvo muitinio tranzito procedūrų pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytojas, atsakingas už prekių nepristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, nėra pagrįsta pakankamais įrodymais.

Iš byloje esančio Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009-05-28 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad 2007-01-18 Vilniaus m. apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 10-2-0021-07 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 200 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos), padarymo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Pareiškėjo pareiškimą, kuriuo jis informavo, kad Pareiškėjas 2003-12-23 kaip keleivis važiavo autobusu Ikarus (duomenys neskelbtini) iš Lenkijos Respublikos į Latvijos Respubliką per Lietuvos Respubliką Jo piliečio pasas, kaip ir kitų keleivių pasai, buvo pas kelionės vadovę I. K. Pareiškėjas mano, kad I. K. jo vardu užpildė tranzito deklaraciją ir suklastojo jo parašą. Pareiškėjo teigimu, ginčo BAD rinkiniuose nurodytos prekės buvo L K., nes Lenkijos įmonės išrašytose 2003-12-22 sąskaitose (Rachunek) nurodytų prekių Pareiškėjas nepirko.

Minėtame Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009-05-28 nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į specialistą. Specialistas pateikė išvadą, kad parašus Pareiškėjo vardu ginčo deklaracijų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyse „Vykdytojas“ bei UAB draudimo kompanijos „Lamantinas“ draudimo liudijimų – vienkartinių garantijų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skiltyse „Draudėjo atstovas“ pasirašė vienas ir tas pats asmuo, tačiau ne Pareiškėjas. Nustatyti, ar šiuos parašus pasirašė I. K., nėra galimybės. Taip pat 2009-05-28 nutarime nurodyta, kad iš specialisto išvados matyti, jog „tikėtina“, kad Lenkijos įmonės Z. K. IĮ išrašytoje 2003-12-22 sąskaitoje (Rachunek) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-12-22 sąskaitoje (Rachunek) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias buvo įsigytos prekės ir vėliau deklaruotos ginčo BAD rinkiniuose, „įrašus parašė“ I. K.. Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė minėtame nutarime nurodė, kad „I. K. neigia savo kaltę ir tvirtina, kad prekės, nurodytos BAD Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvežtos iš Lietuvos, o deklaracijos Smėlynės kelio poste buvo neįformintos dėl pareigūnų klaidos“. Taip pat nurodoma, kad įtariamosios I. K. versiją, jog prekės Smėlynės kelio poste galėjo būti nedeklaruotos dėl pareigūnų veiksmų ir jos buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, paneigiančių duomenų surinkta nepakankamai.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2009-05-28 nutarimu ikiteisminio tyrimo bylą nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog įtariamoji L Kvjatkovskaja 2003-12-23–2003-12-29 laikotarpyje neteisėtai neišvežė prekių per Lietuvos Respublikos sieną, kurių bendra vertė viršijo 250 MGL (31 250 Lt) sumą, kurias pagal 2003-12-23 tranzito deklaracijas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo išvežti iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką.

Tuo tarpu Muitinės departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūra 2009-05-28 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nutraukė ikiteisminį tyrimą I. K. atžvilgiu, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti jos kaltę. Todėl Muitinės departamentas konstatavo, jog muitinės turimi dokumentai patvirtina, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas pagal 2003-12-23 ginčo BAD rinkinius buvo būtent Pareiškėjas, ir būtent jis yra atsakingas už prekių nepristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Pareiškėjo argumentą, kad jo vardu muitinio tranzito procedūras vykdė I. K., Muitinės departamentas laikė nepagrįstu, nes šis teiginys buvo paneigtas Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Kaip minėta, iš Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009-05-28 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti, kad specialistas konstatavo, jog ginčo BAD rinkiniuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne Pareiškėjas, Lenkijos įmonės išrašytose sąskaitose (Rachunek) 2003-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-12-22 Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias buvo įsigytos prekės ir vėliau deklaruotos ginčo BAD rinkiniuose, tikėtina, jog įrašus parašė I. K., bei prokurorė konstatavo, jog paneigiančių duomenų, kad ginčo prekės galėjo būti nedeklaruotos dėl pareigūnų veiksmų ir jos buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, surinkta nepakankamai. Tačiau Muitinės departamentas minėtų aplinkybių nevertino ir sprendime dėl jų nieko nepasisakė. Be to, kaip matyti iš minėto prokuratūros nutarimo, prokurorė ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-0021-07 rėmėsi specialisto išvada, tačiau šio dokumento Muitinės departamentas taip pat nevertino ir dėl jo sprendime nieko nepasisakė. O šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę pagrįstam sprendimo priėmimui.

Komisija sutinka, jog, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, prejudicinę galią turi tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu baudžiamojoje byloje. Faktai, išdėstyti Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir specialisto išvadoje, šioje byloje neturi prejudicinės galios, tačiau jie turi būti vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju Pareiškėjas laikytinas muitinio tranzito procedūros pagal 2003-12-23 BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytoju ir, ar jam kilo prievolė sumokėti importo mokesčius dėl nebaigtų muitinio tranzito procedūrų.

Komisija, įvertinusi bylos medžiagą ir mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tranzito procedūros vykdytojas pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo būtent Pareiškėjas.

Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotinas nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas, todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad šioje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje sprendimo iš esmės priimti negalima, nes yra būtina tinkamai nustatyti, kas buvo tranzito procedūros vykdytojas pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir kam kyla prievolė sumokėti importo mokesčius, vykdant muitinio tranzito procedūrą. Nurodyti trūkumai gali būti pašalinti tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti Muitinės departamentui, nes bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus. Dėl šios priežasties Muitinės departamento sprendimas naikintinas, o Pareiškėjo skundas perduotinas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Mokesčių administratorius, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą iš naujo, turėtų, atsižvelgdamas į nurodytus Muitinės departamento sprendimo trūkumus ir surinkęs visą teisiškai reikšmingą informaciją, iš naujo spręsti klausimą dėl Pareiškėjo apmokestinimo.

Pabrėžtina, kad MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas, numato, jog Komisija gali perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Taikant šią teisšės normą būtina atsižvelgti į MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų aiškinimą, suformuluotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008-02-14 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008 (J. K. v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), taip pat šio teismo 2009-05-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009 (UAB „Astra Zeneca Lietuva“ v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Šiose nutartyse LVAT konstatavo, kad „Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte, nustatyta elgesio taisyklė, leidžianti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, yra tinkamai pritaikoma tik tuomet, kai tokiam sprendimui priimti egzistuoja teisinis pagrindas. Paprastai toks pagrindas atsiranda, kai yra nustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Tokia situacija gali susidaryti dėl padarytų esminių procesinių teisės normų pažeidimų padarymo, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras, arba nepilnai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, be kurių yra negalimas pagrįsto sprendimo priėmimas ir kt.“. Taigi, kaip yra pažymėjęs LVAT, MAĮ 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).

Kaip jau buvo konstatuota, nagrinėjant šį mokestini ginčą nebuvo pilnai ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės – nebuvo įvertinta ikiteisminio tyrimo byloje esanti informacija, todėl akivaizdu, kad šio pažeidimo negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik perdavus ginčą iš naujo nagrinėti centriniam mokesčių administratoriui. Be to, mokestinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu Pareiškėjas papildomai pateikė ir paprašė prijungti prie bylos 2010-03-01 skundą, adresuotą Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl aukščiau minėto Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009-05-28 nutarimo. Skunde Pareiškėjas prašo atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, nes prokurorė, nutraukusi šį tyrimą, netyrė ir nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių garso įrašų, kuriuose I. K. išsamiai išdėstė neteisėtų prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos schemą. Pareiškėjas nurodė, kad tai, jog įraše girdėti I. K. balsas, patvirtino ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti specialisto išvada.

Iš byloje esančio siuntų, perduotų pasiuntinių pašto skyriui (paštui), registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtas Pareiškėjo skundas dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-0021-07 atnaujinimo Alytaus rajono apylinkės prokuratūrai išsiųstas 2010-03-01. Byloje nėra jokių duomenų, kokį nutarimą dėl Pareiškėjo 2010-03-01 skundo priėmė Alytaus rajono apylinkės prokuratūra, todėl Muitinės departamentas, nagrinėdamas šį mokestinį ginčą, turėtų spręsti klausimą dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo MAĮ 156 straipsnio pagrindu, kol Alytaus rajono apylinkės prokuratūra nepriims procesinio dokumento dėl minėto Pareiškėjo skundo.“

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010) yra teisėtas ir pagrįstas, būtina atsakyti į atsakovės prašyme išdėstytus argumentus.

Teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-163/2008, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m.gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-563/2009) „Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).“ Todėl atsakovės prašyme nurodytus argumentus, kad Komisija, esą, nesilaikė procedūrinių normų, numatytų Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkte, galima patikrinti tik įvertinus, ar Komisija tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius.

3. Komisija skundžiamame sprendime Nr. S-108-(7-63/2010), kaip minėta, be kita ko, nurodė, kad:

„Komisija sutinka, jog, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnio 1 dalimi, prejudicinę galią turi tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu baudžiamojoje byloje. Faktai, išdėstyti Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir specialisto išvadoje, šioje byloje neturi prejudicinės galios, tačiau jie turi būti vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste ir turi būti nustatyta, ar nagrinėjamu atveju Pareiškėjas laikytinas muitinio tranzito procedūros pagal 2003-12-23 BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdytoju ir, ar jam kilo prievolė sumokėti importo mokesčius dėl nebaigtų muitinio tranzito procedūrų.

Komisija, įvertinusi bylos medžiagą ir mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad tranzito procedūros vykdytojas pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo būtent Pareiškėjas.

Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotinas nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas, todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad šioje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje sprendimo iš esmės priimti negalima, nes yra būtina tinkamai nustatyti, kas buvo tranzito procedūros vykdytojas pagal BAD rinkinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir kam kyla prievolė sumokėti importo mokesčius, vykdant muitinio tranzito procedūrą. Nurodyti trūkumai gali būti pašalinti tik perdavus bylą iš naujo nagrinėti Muitinės departamentui, nes bylos aplinkybėms išsiaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus. Dėl šios priežasties Muitinės departamento sprendimas naikintinas, o Pareiškėjo skundas perduotinas Muitinės departamentui nagrinėti iš naujo. Mokesčių administratorius, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą iš naujo, turėtų, atsižvelgdamas į nurodytus Muitinės departamento sprendimo trūkumus ir surinkęs visą teisiškai reikšmingą informaciją, iš naujo spręsti klausimą dėl Pareiškėjo apmokestinimo.“

Teismas sutinka su nurodytais Komisijos argumentais, pateiktais skundžiamame sprendime Nr. -108-(7-63/2010), nes negali būti tokios situacijos, kai nustačius, jog pareiškėjo parašai buvo suklastoti (žr. Alytaus rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. gegužės 28 d. nutarimą „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ (Komisijos byla, b. l. 8-20)), vis tiek būtų teigiama, esą, pareiškėjas turi mokėti muito mokesčius, nes nėra teismo įsiteisėjusio procesinio dokumento, konstatuojančio dokumentų klastojimą (atsakovas savo prašyme Alytaus rajono apylinkės prokuratūros nustatytas aplinkybes vadina ne faktais, o „versijomis“). Tiesa, kad pareiškėjo iniciatyva pradėtoji baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes nebuvo nustatytas klastojęs dokumentus asmuo. Tačiau vien tai, kad įsiteisėjusio procesinio teismo dokumento nebuvo skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, negalima teigti, kad pareiškėjo parašai nebuvo suklastoti; juolab, kad Komisijos sprendimo Nr. S-108-(7-63/2010) priėmimo metu tebesitęsė ginčas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Dar daugiau, teismas sutinka su Komisija tuo aspektu, kad net nutraukus tyrimą baudžiamajame procese (neradus nusikaltusio asmens), jeigu toks procesas baigiamas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu (nebūtinai nuosprendžiu, nes tai gali būti ir nutartis (BPK 346 straipsnio 1 dalis)), tokiu dokumentu iš esmės patvirtinus aplinkybes, jog pareiškėjo – O. Č. parašai buvo suklastoti, atsakovas į tokias aplinkybes privalėtų atsižvelgti.

Dar daugiau, teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad prokuroro nutarimas buvo apskųstas aukštesniam prokurorui, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo atnaujintas, tada skundas buvo pateiktas Alytaus rajono apylinkės teismui, sprendimas liko nepakeistas, teismas nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas neatnaujintas pagrįstai. Vadinasi, pareiškėjas aktyviai rūpinosi įrodinėti savo tiesą dėl, jo nuomone, jam nepagrįstai apskaičiuotų muito mokesčių; dar daugiau, jis pasiekė, kad būtų priimtas procesinis teismo dokumentas minėtais klausimais.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad sprendime Nr. S-108-(7-63/2010) buvo pagrįstai nuspręsta panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-64 (Komisijos byla, b. l. 5-7) ir pareiškėjo skundą perduoti centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Vadinasi, atsakovo prašymas netenkintinas, o sprendimas Nr. S-108-(7-63/2010) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

atsakovo – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ernestas SpruogisLiudmila ZaborovskaHalina Zaikauskaitė