Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Kaziui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. T. administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal 1984 m. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159¹ straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2017 m. vasario 17 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2016 m. vasario 26 d. patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu Nr. SPA-308-(14.2) buvo nustatyta, kad ji savavališkai, neturėdama nustatyta tvarka parengto ir suderinto projek­to bei leidimo vykdyti rekonstravimo darbus, vykdė neypatingo statinio, jai priklausančios gyvena­mo­jo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies rekonstra­vi­mo darbus: nugriovė seną priestatą 1a1/p, vietoje jo stato naują priestatą 10,35 x 3,64 x 8,60 (h) m dydžio (įrengė naujus betoninius pamatus, išmūrijo dujų silikato blokelių lauko sieną, uždengė stogą). Tuo kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 23 straipsnio 28 dalies reikalavimus, ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio 1984 m. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159¹ straipsnio 5 dalyje (b. l. 3–4).

J. T. paaiškino, kad 2015 m. birželio 19 d. jos mama E. C. padovanojo jai dalį namo su jau perstatytu priestatu, kuris yra šiaurinėje sklypo dalyje, inven­­torizacijos plane pažymėtas 1a¹/p. Ji pati jokių statybos darbų, išskyrus laiptus, nevykdė. Laiptus pradėjo daryti apie 2015 m. birželio 20 d. ir padarė maždaug per savaitę. Jokių kitų statybos darbų nevykdė, suprato, kad padarytų darbų įteisinimui reikalingas savivaldybės leidimas, projek­tas. Namo rekonstrukcijos projektas yra parengtas, tik nepatvirtintas, nes nepatvirtinti žemės sklypo geodeziniai matavimai.

Liudytoja E. C. parodė, kad jai nuosavybės teise priklausė 1/2 gyvena­mo­jo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Žinodama, kad pastatas yra avarinės būklės, t. y. priestatai atitrūkę nuo namo, per stogą bėga vanduo, taip ardydamas pastato konstrukcijas, pagal skelbimus portale „pigiau.lt“ nusipirko blokelių, 2015 m. balandžio mėn. iki pamatų nugriovė pries­ta­­tą, iš galų pristatė pamatą, kad priestatas būtų lygus su namu. Blokelius išmūrijo per dvi savai­­tes, tada, panaudojant buvusią medieną, uždengė stogą. Darbus baigė 2015 m. gegužės mėn. pabai­goje. 2015 m. birželio 19 d. jai priklausančią ½ dalį namo padovanojo savo dukrai J. T..

Liudytojas D. C. parodė, kad su J. T. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. J. T. jai priklau­san­čios namo dalies rekonstravimo darbus pradėjo 2015 m. liepos mėnesį, stogą baigė dengti apie gruodžio mėnesį. Jis tai gerai atsimena, nes pats vykdė jam priklausančios namo dalies rekons­t­ra­­vimo darbus, 2015 m. gruodžio mėnesio viduryje atliko priestato betonavimo darbus perdangai. Todėl matė, kokius darbus tuo metu vykdė bendrasavininkė.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 30–31, 32–35) matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendro­sios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso J. T. ir D. C.. 2016 m. vasario 26 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas Nr. SPA-308-(14.2) (b. l. 13–29) ir 2016 m. kovo 7 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-160307-00005-(14.51) (b. l. 55–63) patvirtina, kad minėtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priski­­riamas neypatingų statinių kategorijai, savavališkai vykdomas šio statinio rekonstravimas. Nugriau­tas J. T. priklausančios namo dalies senas priestatas 1a¹/p, vietoje jo prie namo pristatytas naujas dviejų aukštų priestatas 10,35 x 3,64 x 8,60 (h) dydžio, su vienšlaičiu stogu. Statytoja J. T. statybą leidžiančio dokumento neturi, rekonstravimo projek­­tas neparengtas, rekonstruojama valstybinėje žemėje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo nėra; pagal statytojo paaiškinimą pažeidimų padarymo laikas – 2015 m. gruodžio 15–20 d. 2016 m. kovo 16 d. J. T. surašytas privalomasis nuro­dymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-10-160316-00005-(14.51) (b. l. 74–75), kuriame nurodyta iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išar­dyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvar­ky­ti statybvietę. Pagal J. T. 2016 m. rugsėjo 21 d. prašymą pratęsti privalomo­jo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą (b. l. 79) Valstybinės teritorijų plana­­­vimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Dėl privalomojo nurodymo paša­lin­ti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-220-(14.51) / (SDPN-10-160923-00020) (b. l. 78) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padari­nius įvyk­dy­mo terminas pratęstas iki 2016 m. gruodžio 16 d. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo Dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekil­no­jamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo Nr. (2.17.6) R7-954 (b. l. 86, 87) matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus prašymas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą atmestas, nes žemės sklypo ribos nedera su Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ir kadastro žemėlapyje pažy­mėto inžinerinio statinio ((duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribomis. Valsty­­binės teritorijų plana­­­vimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo Nr. 4D-2345-(14.11) (b. l. 91–93) patvirtina, kad J. T. administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęs­tas iki 2016 m. lapkričio 25 d.; šios institucijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 4D-3150-(14.11) (b. l. 96–98) patvirtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęs­tas iki 2017 m. vasario 26 d. 2016 m. gruodžio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos pada­­ri­nius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-10-161228-00054-(14.51) (b. l. 104–109) patvir­ti­na, kad statytoja J. T. iki nustatyto termino – 2016 m. gruodžio 16 d. – neįvyk­dė 2016 m. kovo 16 d. privalomojo nuro­dymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-10-160316-00005.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Aukščiau aptarti Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas su fotonuotraukomis ir schema, Savavališkos statybos aktas patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatas, pažymėtas 1a1/p, yra rekonstruotas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad šis gyvenamasis namas J. T. ir D. C. priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. J. T. paaiškinimai, liudytojo D. C. parodymai patvirtina, kad gyvenamojo namo dalimi, kurioje yra priestatas 1a1/p naudojasi J. T.. Liudytojas D. C. patvirtino ir tai, kad kai jis gavo dovanų šią gyvenamojo namo dalį 2015 m. spalio mėnesį, jis matė, kad jau tuomet J. T. priestato rekonstrukcijos darbai buvo pradėti, o stogas uždengtas 2015 m. gruodžio mėnesį. Dovanojimo sutartis patvirtina, kad J. T. šio gyvenamojo namo dalies savininke tapo 2015 m. birželio 19 d., todėl pripažintina, kad gyvenamojo namo rekonstrukciją vykdė ir J. T.. Nors liudytoja E. C. nurodė, kad rekonstrukciją vykdė jos sūnus V. C., tačiau jos parodymais nutarimas negali būti grindžiamas dėl jų nepatikimumo: apklausiama teismo posėdyje liudytoja negalėjo nurodyti konkretaus laiko, kada ir kokie rekonstrukcijos darbai buvo vykdyti, kas ir kada buvo įsigyta, tvirtino prie jų neprisidėjusi, nes viską tvarkė sūnus, kuris šiuo metu yra miręs; iš jos pateikto paaiškinimo 2016 m. vasario 17 d. administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, matyti, kad ji tvirtino, kad darbus vykdė ji, pati pirko blokelius, iš senos medienos sutvarkė medines stogo konstrukcijas, priestatas pastatytas 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje; šie esminiai jos parodymų skirtumai kelia abejones jos parodymų patikimumu; pažymėtina ir tai, kad E. C. yra J. T. mama. Dėl E. C. parodymų patikimumo negalint nutarimą grįsti jais, aukščiau aptarti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad J. T. taip pat atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, todėl šie jos veiksmai atitinka ATPK 159-1 straipsnio 5 dalį.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įsta­ty­mo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkva­lifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką, švelnesnė administracinė atsakomybė yra ir tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusi­žengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtes­nė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkva­li­fi­kuo­jamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, J. T. pagal ATPK 159¹ straipsnio 5 dalį inkriminuota veika neperkva­li­fi­kuo­tina, kadangi šią veiką atitinkančioje ANK 352 straipsnio 5 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra trylika eurų didesnis nei ATPK (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 dalis).

Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal ANK taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Nagrinėjamu atveju protokolas surašytas 2017 m. vasario 17 d., taigi, teisena turi vykti pagal ANK. Asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas (ANK 3 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo faktas nustatytas atliekant statybos patikrinimą, 2016 m. vasario 26 d. surašant statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-308-(14.2) (b. l. 13–19).

ATPK 35 straips­nio 1 dalis nustatė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėne­sius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 35 straipsnio 3 dalis numatė, kad jeigu admi­­nis­­tracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvy­kęs ar gy­vena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų prie­žas­­čių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje da­ly­se nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukia­mam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vie­ne­riems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sank­ciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asme­niui adminis­tra­ci­nę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teis­mo nuospren­džio priėmimo dienos. Pagal šią nor­mą, administracinę nuobaudą skiriantis orga­nas, nusta­tęs nors vie­ną iš nurodytų aplinkybių ir turė­da­mas pagrindo manyti, kad administracinė nuo­­bauda nega­lės būti paskirta (administracinė byla ne­galės būti išnagrinėta) per ATPK 35 straips­nio 1 dalyje nustatytą ter­­­miną, iki šio termino pasi­bai­gimo priva­lo jį pratęsti. Administracinės nuo­bau­dos skyrimo termi­nas gali būti pratęstas tik tuo atveju, kai jis dar nėra suėjęs.

Pagal teismų formuojamą praktiką ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios admi­nis­tracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės, o ATPK 35 straipsnio 2 dalyje nusta­ty­ti specialūs administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Iš nurodytų ATPK nuostatų maty­ti, kad pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienin­telis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežas­tys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, pri­imant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino admi­nistracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti. Nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažei­dimo bylos teisena tampa negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis administraci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-52/2014, 2015 m. birželio 16 d. nutar­tis admi­nistraci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-47-511/2015, 2016 m. kovo 15 d. nutar­tis admi­nis­traci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-222/2016, 2016 m. gegužės 31 d. nutartys administra­ci­nio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-45-895/2016, Nr. 2AT-46-895/2016, Nr. 2AT-47-895/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis adminis­t­ra­ci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-455-238/2016, 2016 m. liepos 15 d. nutarimas administ­ra­ci­­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-661-485/2016, 2016 m. gruodžio 15 d. nutarimas adminis­tra­ci­­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-981-383/2016; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administraci­nio teisės pažei­dimo byloje Nr. ATP-428-350/2016; Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutari­mas administraci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-467-519/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutarimas administraci­nio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-15-519/2017).

Bylos medžiaga nustatyta, jog J. T. įvykdytas pažeidimas paaiš­­­kėjo 2016 m. vasario 26 d., surašius statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-308-(14.2), kuriuo konstatuota, kad ji savavališkai rekonstruoja neypatingą statinį ir tokiu būdu pažei­­­d­žia įstatymus. (b. l. 13–19). Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo proto­ko­lą, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 25 d. (b. l. 91–93); šios institucijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu administra­ci­­nės nuobaudos skyrimo terminas pratęs­tas iki 2017 m. vasario 26. (b. l. 96–98).

ATPK 249 straipsnio 2 dalis nustatė, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietu­vos Res­pub­li­kos baudžiamojo pro­­ceso kodekso (toliau – BPK) normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. BPK 100 straipsnio 2 daly­je numatyta, kad dienomis skaičiuojamas terminas pasibaigia paskutinės dienos dvidešimt ketvirtą valan­dą. Taigi, nagrinėjamu atveju paskutinė diena institucijos, surašiusios administracinio teisės pažei­­­­­dimo proto­ko­lą, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarimu iki 2016 m. lapkričio 25 d. pratęstam admi­nis­t­ra­­­ci­­nės nuobaudos skyrimo terminui pratęs­ti buvo 2016 m. lapkričio 25 d., tai buvo darbo diena, penktadienis. Tačiau, kaip minėta, nustatyta, kad admi­nis­t­ra­­­ci­­nės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas praleidus terminą, t. y. 2016 m. lapkričio 28 d. Kadangi administracinio teisės pažeidimo proto­kolas surašytas praleidus ATPK 35 straipsnyje numatytą terminą, kai buvo galima spręsti asmens patraukimo administraci­nėn atsakomybėn ir nuobaudos skyrimo klausimus, administracinė nuobauda J. T. negali būti paskirta.

Atsižvelgiant į nuro­­­­dy­tą teisinį reguliavimą ir nustatytas aplin­kybes, admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nu­ma­ty­tam admi­nistraci­nės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 straips­nio 7 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.7-37-743/2017 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00015-2017-2) teiseną J. T. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numa­tyto ATPK 159¹ straipsnio 5 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.