Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-771-730/2015

NUTARTIS

2015 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankišką reikalavimą, R. R. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. O. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. L., K. R., R. R. ir pagal pareiškėjų R. R. bei G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. O. Š. (pareiškėjai) K. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, todėl pažeidė procesines teisės normas (CPK 185 straipsnis).Liudytoju teismo posėdžio metu buvo apklaustas tik V. Š., kuris yra pareiškėjos sūnus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į jį argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas suinteresuotų asmenų, pareiškiančių savarankišką reikalavimą, pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., G. L., B. O. Š. po J. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir valdo, nustatytas juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (b. l. 4). J. B. ir P. B., pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvai, santuoką sudarė 1940-10-18 (b. l. 29). Pareiškėja B. O. Š. santuoką su J. Š. sudarė 1975-02-07 (b. l. 30). Iš 2002-11-21 testamento nustatyta, kad J. B. visą žemę, kuri jai priklausė mirties dieną ir į kurią bus atkurta nuosavybės teisė mirusiosios vardu, paliko dukrai pareiškėjai B. O. Š. (b. l. 5). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-15 sprendimu Nr. 17S-(14.17.3)-123 atkurta nuosavybės teisė J. B. į 1,57 ha žemės sklypą (b. l. 6). Šilutės rajono savivaldybės administracijos Gardamo seniūnijos pažymoje nurodyta, kad mirusioji J. B. iki mirties gyveno kartu su pareiškėja dukra B. O. Š., kuri po savo motinos mirties valdo jos turtą, naudojasi žeme (b. l. 82). Pareiškėjai paskirta speciali laidojimo pašalpa – 301,21 Eur dėl J. B. mirties (b. l. 83). V. Š., pareiškėjos sūnus, deklaravo J. B. priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), naudojasi ir dirba žemę šiuose sklypuose (b. l. 85).

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.).

Kaip nustatyta, pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po savo mamos J. B. mirties 2013-01-22 likusį palikimą priėmė ir valdo. Suinteresuoti asmenys R. R. ir G. L. su pareiškimu nesutiko, pateikė priešinį pareiškimą, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie kartu su pareiškėja B. O. Š. po J. B. mirties 2013-01-22 atsiradusį palikimą priėmė ir valdo.

Pagal kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, todėl pažeidė procesines teisės normas (CPK 185 straipsnis). Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir šios aplinkybės apeliaciniame skunde nėra ginčijamos, jog mirusioji J. B. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Gardamo mstl., nuo 1983-04-26 iki pat mirties gyveno su pareiškėja B. O. Š.. Pareiškėja rūpinosi savo mama, jai mirus, ją palaidojo, ką patvirtina Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus pažyma, kuria pareiškėjai skirta 301,21 Eur speciali laidojimo pašalpa. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Gardamo seniūnijos pažyma patvirtina, jog pareiškėja B. O. Š. po savo mamos J. B. mirties valdo jos turtą, naudojasi žeme (b. l. 82). Iš pareiškėjos B. Š. paaiškinimų (2015-01-14 teismo posėdžio garso įrašas) nustatyta, jog pareiškėja B. O. Š. 4,5 metų nuolatos rūpinosi ir globojo savo mamą, kadangi J. B. sunkiai sirgo, nesikėlė iš lovos. Suinteresuoti asmenys minėtų aplinkybių neginčijo. Papildomai pažymėtina ir tai, jog žemės sklypu, į kurį nuosavybės teisė atkurta 2014-05-15, šiuo metu naudojasi pareiškėjos sūnus V. Š.. Nors suinteresuoti asmenys savo apeliaciniame skunde teigia, jog po J. B. mirties pareiškėja nepradėjo valdyti jokio turto, kadangi nuosavybės teisė į žemę atkurta tik 2014-05-15 ir mirusioji jokio kitokio turto neturėjo, tačiau iš pareiškėjos B. Š. paaiškinimų (2015-01-14 teismo posėdžio garso įrašas) nustatyta, jog pareiškėja po savo mamos mirties priėmė ir valdo kaip savo pareiškėjos namų apyvokos daiktus, drabužius. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų suinteresuoti asmenys nepateikė. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėja po savo mamos mirties valdo jos asmeninius daiktus, naudojasi žeme, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos (byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, liudytojo parodymų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų) pagrįstai sprendė, kad būtent pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, siekdama jį valdyti kaip savo.

Suinteresuoti asmenys R. R. ir G. L. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog jie atliko kokius nors aktyvius veiksmus, kurie įrodytų, jog jie siekė priimti turtą ir jį valdyti. Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog suinteresuoti asmenys žemės sklypuose, kurie liko po J. B. mirties, dirbo, juos prižiūrėjo, išlaikė ar atliko kitus veiksmus. 2015-01-14 teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys pripažino, jog jokių daiktų, kurie priklausė mirusiajai, nepasiėmė ir jų nevaldo (2015-01-14 teismo posėdžio garso įrašas).

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas išsamiai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantams, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

CPK 13 straipsnyje nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis, ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismo posėdžio metu buvo apklaustas tik vienas liudytojas, kuris yra pareiškėjos sūnus, atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuoti asmenys R. R. ir G. L. turėjo tokias pačias teises kaip ir pareiškėja pateikti teismui prašymą apklausti liudytojus, tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujami advokato, kuris turėjo pareigą tinkamai atstovauti suinteresuotų asmenų interesams bei išaiškinti teisę teikti papildomus įrodymus ar apklausti liudytojus.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog dėl to, kad R. R. ir G. L., yra savo mamos V. R., kuri buvo mirusiosios J. B. dukra, teisių perėmėjai, jie turi teisę paveldėti močiutės turtą.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, todėl apeliantų nurodomos aplinkybės, jog jie yra mirusiosios dukters teisių perėmėjai, todėl turi teisę pagal įstatymą paveldėti turtą, neturi teisinės reikšmės šioje byloje. Apeliantai, siekdami nustatyti faktą, jog priėmė močiutės palikimą, pradėdami turtą valdyti, kaip jau buvo minėta anksčiau, savo valią turi išreikšti konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai įrodytų, kad jie palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininkais. Kaip jau buvo minėta, apeliantai šių aplinkybių neįrodė, neatliko tokių veiksmų, kurie patvirtintų jų valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą.

Atkreiptinas dėmesys, jog į bylą yra pateiktas 2002-11-21 testamentas, kuriuo mirusioji J. B. visą žemę, kuri jai priklausė mirties dieną ir kurios nuosavybė bus nustatyta mirusiosios vardu, paliko pareiškėjai B. O. Š.. Suinteresuoti asmenys to fakto neginčija, įrodymų, jog testamentas yra nuginčytas, nėra. Apeliacinės instancijos teismui užklausus Šilutės rajono notarų biurus apie tai, ar po J. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gauti pranešimai, jog dėl palikimo priėmimo į notarų biurus nebuvo kreiptasi. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuoti asmenys neturi teisės paveldėti po J. B. mirties atsiradusio turto, kadangi paveldėjimo teisė pagal įstatymą suinteresuotiems asmenims atsirastų, nesant testamento (CK 5.2 straipsnis).

Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepažeidė civilinio proceso kodekso teisės normų (CPK 445 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.