- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2K-376/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02850-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Armanas Abramavičius (pirm.), Gintaras Goda, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- K. N.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 300 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, kuria nuteistojo K. N. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
K. N. nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. nuo 2011 m. spalio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., tiksliai nenustatytą dieną, tiksliai nenustatytoje vietoje nuo jam UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau suteikto įgaliojimo nuskanavęs spalvinio elektrofotografinio spausdinimo būdu kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu perkėlė į naują dokumentą UAB (duomenys neskelbtini) blanko rekvizitus, atspaudą ir šios įmonės direktorės A. A. parašą bei surašė tikrovės neatitinkančią informaciją: „Prašome perrašyti įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį telefono nr. (duomenys neskelbtini) K. N. a. k. (duomenys neskelbtini). Sutinkame su sutarties netesybų sąlygomis.“, taip K. N. pagamino netikrą dokumentą ir 2011 m. lapkričio 16 d. pateikė jį UAB (duomenys neskelbtini) salono, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konsultantui.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis K. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis K. N. grįstas prielaidomis, prieštaringais ir nenuosekliais Ar. A., A. A. parodymais, taigi kasatorius pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas nesiremiant objektyviais įrodymais.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad pranešant jam apie įtarimą, reiškiant kaltinimą, nagrinėjant bylą teisme buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 22 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė, nes nebuvo nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika. Taip pat kaltinamasis aktas neatitiko BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų, nes jame (taip pat ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose) nenustatytas nei konkretus laikas, nei nusikalstamos veikos padarymo vieta, nei įrankiai, priemonės, kuriomis galbūt buvo suklastotas dokumentas; nesuformulavus konkretaus kaltinimo, buvo suvaržyta K. N. teisė į gynybą.
Kasatorius, remdamasis kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-92/2011), teigia, kad teismas turėjo būti aktyvus, vadovautis BPK 324 straipsnio 6 dalimi ir atlikti įrodymų tyrimą, nesiremti prieštaringais įrodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje iš esmės nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl vadovaujasi įrodymais, kurie tarpusavyje yra prieštaringi, todėl pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 5 dalį. Taip pat, pasak nuteistojo K. N., nagrinėjant bylą buvo pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos, nes teismai vadovavosi tik kaltinimo pateiktais argumentais, neanalizavo gynybos pateiktų įrodymų (remiamasi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011), taip pat pažeidė BK 2 straipsnio 4 punktą, nes nenustatė visų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties požymių. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šis teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ir esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/210, 2K-213/2010, 2K-296/2010, 2K-381/2010, 2K-449/2010 ir kt.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo K. N. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė L. Beinarytė prašo nuteistojo K. N. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis jam grįstas tik nenuosekliais Ar. A. bei A. A. parodymais, teismas pasisakė dėl liudytojų parodymų neatitikimo ir juos įvertino kaip netikslumą surašant protokolą, o ne melagingus parodymus. K. N. kaltė dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsta byloje surinktų, ištirtų įrodymų visuma, ne tik kasaciniame skunde minimų liudytojų parodymais, įrodymų patikimumas patikrintas teisminio proceso metu BPK numatytomis priemonėmis, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje. Byloje nustatyta, kad įmonės antspaudas ir parašas direktorės A. A. vardu išspausdinti spalvinio elektrografinio spausdinimo būdu. Tai, kad nebuvo nustatyta, kokiu konkrečiu aparatu – kopijavimo ar lazeriniu spausdintuvu – dokumentas buvo suklastotas, bei vieta, kur jis buvo suklastotas, nėra būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai, todėl jų nenustatymas nėra pagrindas spręsti, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Rungimosi principas proceso metu nebuvo pažeistas: ne tik kaltinimo, bet ir gynybos šalis turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, teikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti, galimybę užduoti klausimus liudytojams ir šia procesine teise pasinaudojo. Proceso dalyviai nepateikė prašymo atlikti papildomą įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, tam jokio pagrindo nebuvo, tad BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimai nepažeisti. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo daugelio jo apeliacinio skundo argumentų, tačiau nepažymi, kokių konkrečiai, ir nepateikia dėl jų motyvuotų išvadų. Vilniaus apygardos teismas atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. N. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl baudžiamojo proceso nuostatų laikymosi
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bei įvertino surinktus įrodymus ir padarė nuoseklias, logiškas ir pagrįstas išvadas dėl K. N. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimo. Kasatoriaus nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat atsisakymas skirti gynybos prašomą teismo ekspertizę savaime nesuponuoja išvados, kad nėra įrodymų visumos, kurios pagrindu teismas būtų galėjęs daryti savo išvadas.
Pirmosios instancijos teismas, inkriminuodamas BK 300 straipsnio 1 dalį K. N., vertino iš įvairių šaltinių gautus duomenis, ne tik kasaciniame skunde minimus A. A. ir Ar. A. parodymus, kaip jo kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau ir Al. A. (Al. A.) parodymus, specialisto išvadą, UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą rašytinę medžiagą, kitus įrodymus byloje, padarė įrodymais grįstas ne prielaidų pobūdžio išvadas, procesas vyko laikantis rungimosi principo: tiek kaltinimo, tiek gynybos šalys aktyviai dalyvavo procese, galėjo užduoti klausimų apklausiamiems liudytojams. K. N. gynėjos prašymo skirti ekspertizę motyvuotas atmetimas nėra rungimosi principo pažeidimas.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo mechanizmas atskleistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuose. Kategoriška specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 16 d. prašyme atspaudas ir parašas direktorės A. A. vardu yra išspausdinti spalvinio elektrografinio spausdinimo būdu kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu ir yra atspaudo bei parašo kopija. Tirti pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. lapkričio 16 d. prašyme esantis atspaudas ir parašas buvo nukopijuoti (nuskenuoti) nuo tirti pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 1 d. įgaliojime esančio atspaudo bei parašo kopijos arba nuo kito dokumento originalo (jo kopijos), kuriame buvo atitinkamas atspaudas ir parašas direktorės A. A. vardu. Taigi dokumento suklastojimo būdas buvo nustatytas, dokumento suklastojimo priemonių alternatyvumas nei BK 300 straipsnio 1 dalies inkriminavimo aspektu materialiosios teisės prasme, nei procesine prasme (BPK 219 straipsnio 3 punkto aspektu) teisinės reikšmės neturi.
Kasaciniame skunde nuteistasis K. N. nurodo jo gynybos teisių pažeidimus. Pagal BPK 271 straipsnio 2 dalį teisiamojo posėdžio pirmininkas, paskelbęs kaltinamąjį aktą, paklausia kaltinamąjį, ar šis supranta kaltinimą, reikiamais atvejais išaiškina kaltinamajam kaltinimo esmę ir paklausia, ar jis prisipažįsta kaltas. Iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad K. N. pasiteiravus, ar jis supranta kaltinimo esmę, šis pažymėjo kuo kaltinamas suprantąs. Ikiteisminio tyrimo metu pranešus apie įtarimą K. N. nurodė, kad įtarimas jam aiškus, susipažinus su bylos medžiaga jis prašymų ar papildymų neturėjo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nesant objektyvios galimybės nebuvo nustatyta dokumento suklastojimo vieta, veikos padarymo laikas nurodytas intervalu – nuo 2011 m. spalio 23 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., dokumento suklastojimo priemonės taip pat nurodytos alternatyvios, esant nustatytam neabejotinam dokumento suklastojimo būdui, kaltinimo aiškumui tai įtakos neturi. K. N. pateiktas kaltinimas yra pakankamai aiškus ir konkretus. Ir teismui, ir proceso dalyviams buvo aišku, dėl ko nagrinėjama byla, kokia kaltinimo esmė. Kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnyje numatytos aplinkybės tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Nusikalstamos veikos aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį. Teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo nebuvo pažeista.
Kasatorius skunde nurodo nepagrįstą BPK 324 straipsnio 6 dalies netaikymą apeliacinės instancijos teisme, esant prieštaringiems įrodymams byloje. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad proceso dalyviai įrodymų tyrimo atlikti nepageidavo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų esmę apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų). Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29/2007, 2K-109/2009, 2K-516/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo atlikti įrodymų tyrimą byloje, esant įrodymų visumai, neabejotinai patvirtinančiai K. N. kaltę dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismui nuosekliai išdėsčius motyvuotas išvadas, remiantis iš įvairių įrodymų šaltinių gauta informacija ir atskleidus K. N. nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal nuteistojo K. N. apeliacinį skundą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, tik teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo žemesnės instancijos teismų surinktų, ištirtų, įvertintų įrodymų nevertina, naujų įrodymų nerenka.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, tenkinti nuteistojo K. N. kasacinį skundą, panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir jam bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. N. kasacinį skundą atmesti.