- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-16
- Bylos Nr.
- 2K-29/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Egidijus Bieliūnas, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- V. M.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Alvydo Pikelio, teisėjo Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 28 d. 16.20–16.55 val., veikdamas kartu su R. S., Klaipėdoje, Giruliuose, automobilių stovėjimo aikštelėje, pagrobė nukentėjusiojo A. M. 29 800 Lt vertės automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame buvusiais 200 Lt vertės daiktais. V. M. bei R. S. sulaužė šio automobilio kairės pusės priekinių durelių užraktą ir įsibrovė į automobilį, o po to, sulaužę automobilio užvedimo spynelę, užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti.
Kasatorius nurodo, kad liudytojų K. ir B. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais grindžiamas nuosprendis, negali būti laikomi įrodymais, nes šių liudytojų 2003 m. rugsėjo 29 d. apklausa atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 183 straipsnio nuostatas. Pasak kasatoriaus, prieš K. ir B. L. buvo naudotas smurtas; šie liudytojai apklausti prieš tai jiems parodžius Klaipėdos miesto VPK kompiuteryje turimą asmenų nuotraukų kolekciją; ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausiant K. ir B. L., šie liudytojai buvo vienoje patalpoje. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šie liudytojai minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu. Be to, K. ir B. L. dėl prieš juos ikiteisminio tyrimo metu panaudoto smurto raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą. Kartu kasatorius tvirtina, kad nors liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, jog automobilius be valstybinių numerių atvarydavo vyriškis, vardu M., tačiau „ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesugebėjo ir negalėjo patikrinti, kad šie duomenys atitinka faktines bylos aplinkybes“. Kasatoriaus nuomone, teismai, laikydamiesi BPK 301 straipsnio nuostatų, turėjo išsiaiškinti šių liudytojų parodymų patikimumą, išdėstyti faktų analizę ir įvertinti jų reikšmę, patikrinti, ar liudytojai teisingai suprato šių faktų esmę, ar juos gerai prisimena ir ar teisingai juos išdėstė duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir savo sprendimuose išdėstyti išvadas dėl minėtų BPK pažeidimų, tačiau to nepadarė.
Pasak kasatoriaus, įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas nesilaikant BPK 207 straipsnio reikalavimų, o pirštų pėdsakai paimti nesivadovaujant Lietuvos Respublikos generalinio policijos komisaro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 38 patvirtintomis Nekvalifikuotų nusikaltimų įvykio vietų apžiūros metodinėmis rekomendacijomis bei Kriminalinės policijos pareigūno, atliekančio įvykio vietos apžiūrą, atmintinės nuostatomis, nes: su įvykio vietos apžiūros protokolu nesusipažino ir jame nepasirašė visi šiame procesiniame veiksme dalyvavę asmenys; apžiūros protokole nurodyta, kad dalyvaujant specialistui, paimti septyni atskirų pirštų pėdsakai, o specialisto išvadoje Nr. 222 nurodoma, jog tiriama keturiolika atskirų pirštų pėdsakų; daktiloskopinės plokštelės su nukopijuotais pirštų pėdsakais nesunumeruotos ir nesupakuotos į atskirus paketėlius; ant daktiloskopinių plokštelių nepažymėta, nuo kokio objekto ir kokios vietos nukopijuoti pirštų pėdsakai, kuria ranka ir kuriais pirštais jie palikti; ant paketo (voko) kaip asmuo, supakavęs daktiloskopines plokšteles, nurodytas pareigūnas, nedalyvavęs įvykio vietos apžiūroje; įvykio vietoje paketas nebuvo užantspauduotas; šis paketas buvo pateiktas užantspauduoti pareigūnui V. B., dirbančiam visiškai kitoje ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kuris šį paketą užantspaudavo negaliojančiu bei neegzistuojančiu spaudu „Klaipėdos m. Transporto PK“. Kartu kasatorius teigia, kad specialisto išvada, kuri remiasi nedetaliai užfiksuotais bei netinkamai įformintais įvykio vietos apžiūros duomenimis, taip pat negali būti laikoma patikimu įrodymu. Kasatoriaus tvirtinimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai apie šiuos esminius BPK pažeidimus savo sprendimuose taip pat nepasisakė.
Kasatoriaus nuomone, jo, kaip asmens, atvarydavusio automobilius pas K. ir B. L., 2003 m. rugsėjo 29 d. atpažinimas iš nuotraukų atliktas pažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimus, nes: prieš atliekant šį procesinį veiksmą liudytojui K. L. buvo parodyta Klaipėdos miesto VPK turima asmenų nuotraukų kolekcija; šis procesinis veiksmas neužfiksuotas protokole (BPK 179 straipsnis); prieš asmenų nuotraukų kolekcijos parodymą liudytojas K. L. nebuvo apklaustas apie visas jam žinomas aplinkybes; prieš liudytoją K. L. buvo naudojamas smurtas. Tuo tarpu nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose apie šiuos BPK 191, 192 straipsnių pažeidimus nepasisakė. Kartu kasatorius pabrėžia, kad liudytojas K. L. teismo posėdyje neatpažino jo (kasatoriaus), kaip asmens, atvarydavusio automobilius be valstybinių numerių.
Šalies argumentai
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymais byloje laikė ir policijos pareigūnų A. Š., R. N., V. Z. parodymus, nors šie parodymai taip pat gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Kasatorius nurodo, kad prokuroro 2004 m. sausio 30 d. nutarimu tyrimas pagal K. ir B. L. skundus dėl A. Š., R. N., V. Z. piktnaudžiavimo tarnyba nutrauktas, o dalis šios ikiteisminio tyrimo medžiagos – šių policijos pareigūnų apklausos protokolai – pridėti prie jo (kasatoriaus) baudžiamosios bylos. Vadinasi, policijos pareigūnai A. Š., R. N., V. Z., pažeidžiant BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, buvo apklausti kaip liudytojai apie jų pačių padarytą nusikalstamą veiką. Kartu kasatorius tvirtina, kad teismai negalėjo remtis ir šių policijos pareigūnų, jo byloje apklaustų kaip liudytojų, parodymais, jog iš turimos operatyvinės informacijos buvo žinoma, kad jis (kasatorius) kartu su R. S. automobilius vogė, nes šie liudytojai negalėjo nurodyti tokios informacijos gavimo būdo bei jos saugojimo vietos (Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 4 punktas), o teismai atsisakė tenkinti jo gynėjo prašymą išreikalauti šią informaciją ir pateikti ją susipažinti.
Be to, kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos jo teisės, nes pirmosios instancijos teisme jo gynėjas „įteikė Plungės rajono apylinkės teismo nutartį dėl kompleksinės ekspertizės paskyrimo, teikė prašymą išreikalauti ekspertizės išvadas, betarpiškai susijusias su įvykiu“, tačiau šis prašymas nebuvo išnagrinėtas ir ekspertizės išvadų neišreikalauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl nuteistojo V. M. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
1. Kasatorius, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kasaciniame skunde tvirtina ir tai, kad: įvykio vietos apžiūra atlikta pažeidžiant BPK 205, 207 straipsnių reikalavimus; įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas nesilaikant BPK reikalavimų; jį pasirašė ne visi asmenys, dalyvavę įvykio vietos apžiūroje; pirštų pėdsakai, rasti ant pagrobto automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), netinkamai įforminti; užduotis atlikti objektų tyrimą surašyta nesilaikant nustatytos tvarkos, iškraipant faktines aplinkybes; specialisto išvadoje ir įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti duomenys apie ant daktiloplokštelių nukopijuotus pirštų pėdsakus nesutampa, ir kita. Iš esmės analogiški teiginiai buvo nurodyti ir nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde. Taigi nuteistasis V. M., nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų jo apeliacinio skundo argumentų ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
2. Byloje surinktų duomenų kontekste pažymėtina, kad ant pagrobto automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rasti V. M. pirštų pėdsakai iš esmės yra tiesioginis įrodymas, pagrindžiantis jo kaltę pagrobus minėtą automobilį. Vadinasi, kasacinio skundo argumentai dėl šio įrodymo gavimo, įtvirtinimo ir tyrimo teisėtumo yra esminiai. Todėl, kolegijos nuomone, byloje neturi likti abejonių dėl šio įrodymo gavimo, įtvirtinimo, patikrinimo ir įvertinimo teisėtumo. Tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo rasti septyni pirštų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant atskirų septynių daktiloplokšelių. Šios daktiloplokštelės buvo sunumeruotos, sudėtos į voką, kuris neužantspauduotas ir nepasirašytas buvo pristatytas į Klaipėdos m. VPK KP NTT APGTS komisarui inspektoriui V. B., kuris šį voką užantspaudavo ir pasirašė. Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietos apžiūros, kurios metu buvo rasti minėti pirštų pėdsakai ant pagrobto automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2003 m. rugsėjo 29 d. protokolą pasirašė ne visi asmenys, dalyvavę atliekant šį tyrimo veiksmą ar šį veiksmą stebėję. Be to, specialisto 2004 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. 222 nurodoma, kad ant daktiloplokštelių Nr. 2, 3 yra po keturis rankų pirštų pėdsakus, ant daktiloplokštelės Nr. 7 – du rankų pirštų pėdsakai, o ant daktiloplokštelių Nr. 4, 5 – po vieną delno pėdsaką, ir konstatuota, jog dešimt rankų pirštų pėdsakų, nukopijuotų ant daktiloplokštelių Nr. 2, 3, 7, yra palikti V. M. Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad rankų pėdsakai išryškinti tamsiais milteliais. Nukentėjusysis A. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad, jam atvykus atsiimti automobilio, pirštų pėdsakai jau buvo paimti, nes automobilis „buvo išteptas pilkais dažais“. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje minėtų prieštaravimų neanalizavo. Nuteistojo V. M. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apie pirštų pėdsakų gavimo, įtvirtinimo aplinkybes apklausti šiuos pėdsakus paėmusį specialistą M. R. bei iš Kretingos PK išreikalauti medžiagą, susijusią su jo ginamojo V. M. baudžiamąja byla.
3. Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo argumentai, jog atlikdamas daktiloskopinius tyrimus „specialistas nustatė, kad daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2 yra keturi pirštų pėdsakai, daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 3 yra keturi pirštų pėdsakai, o įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog ant šių daktiloskopinių plokštelių nukopijuota po vieną pirštų pėdsaką, tačiau, kaip matyti iš tyrimo išvados, šie pirštų pėdsakai palikti vieno asmens vienos rankos skirtingais pirštais, todėl darytina išvada, jog specialistas tyrė tas pačias daktiloskopines plokšteles“, nepašalina abejonių, ar duomenys apie pirštų pėdsakus, rastus ant pagrobto automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys), t. y. ar jie gali būti laikomi teisėtu ir tinkamu įrodymu V. M. byloje. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo vyriausiojo tyrėjo surašytos 2004 m. sausio 2 d. užduoties atlikti objektų tyrimą formuluotės, jog rankų pėdsakas, perkopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1, rastas ant galinio vaizdo veidrodėlio, neatitikimas įvykio vietos apžiūros protokolo formuluotei, nurodančiai, kad šis pėdsakas rastas automobilio salone, „laikytinas rašymo apsirikimu“, taip pat nėra įtikinantis argumentas, pašalinantis abejones dėl minėto įrodymo gavimo, įtvirtinimo, patikrinimo ir įvertinimo teisėtumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme dalyvavusi prokurorė pagrįstai nurodė, jog minėtus prieštaravimus galėtų pašalinti tik specialistai, pateikę 2004 m. sausio 20 d. išvadą Nr. 222. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nors ir nutarė atlikti įrodymų tyrimą, tačiau specialistų, atlikusių ant pagrobto automobilio rastų pirštų pėdsakų daktiloskopinį tyrimą, specialisto M. R., paėmusio pirštų pėdsakus nuo pagrobto automobilio „VW Passat“ (valst. Nr.(duomenys neskelbtini)), neapklausė ir esminių prieštaravimų byloje dėl minėto įrodymo teisėtumo bei tinkamumo nepašalino.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, teismų praktikoje laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas ir todėl pažeidžiami BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 53) 25 punktas). Pabrėžtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų esmę apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų). Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (Senato nutarimo Nr. 53 11 punktas). Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje įrodymų tyrimo neatliko tokia apimtimi, kuria buvo būtina jį atlikti, ir nuteistojo V. M. apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų dėl tiesioginio įrodymo – ant pagrobto automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rastų V. M. pirštų pėdsakų – teisėtumo bei tinkamumo nepašalino.
5. Taigi apeliacinės instancijos teismas nuteistojo V. M. bylos nepatikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl esminių apeliacinio skundo argumentų nenurodė įtikinančių motyvų, kodėl jo skundas atmetamas, t. y. pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Kartu buvo pažeistos ir baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Kolegijos nuomone, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimai, padaryti nagrinėjant V. M. baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, yra esminiai, t. y. suvaržę nuteistojo teisę į jo apeliacinio skundo tinkamą išnagrinėjimą ir sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis nuteistojo V. M. baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Minėta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nuteistojo V. M. baudžiamojoje byloje naikintina dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitus V. M. kasacinio skundo argumentus (kurių dauguma iš esmės analogiški jo apeliacinio skundo argumentams), neišvengiamai padarytų išvadas, kurios saistytų apeliacinės instancijos teismo, iš naujo nagrinėsiančio šią bylą, savarankiškumą. To daryti kasacinės instancijos teismas negali, nes BPK 386 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas nustatyti išvadas, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą. Todėl kasacinės instancijos teismas kitų nuteistojo V. M. kasacinio skundo argumentų nevertina.
Dėl šios nutarties nuorašo išsiuntimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas savo nutarties nuorašą išsiunčia Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, jeigu jis, panaikindamas ar pakeisdamas teismo nuosprendį ar nutartį, nustatė ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padarytus įstatymų pažeidimus (BPK 385 straipsnis).
Kolegijos nuomone, V. M. baudžiamojoje byloje konstatuoti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nulėmę Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. nutarties panaikinimą, tiesiogiai kyla iš baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 179, 205 straipsnių, 206 straipsnio 4 dalies, 207 ir kitų straipsnių) pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo metu gaunant, įtvirtinant, patikrinant įrodymus šioje baudžiamojoje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (118 straipsnio 1 dalis), baudžiamojo proceso įstatymą (BPK 2 straipsnis) prokurorai privalo efektyviai organizuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose ir jam vadovauti. Kolegijos nuomone, prokurorai nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo institucijų veiklą gaunant, įtvirtinant, tikrinant įrodymus ir atskleidžiant nusikalstamą veiką, kaip matyti iš bylos medžiagos, organizavo bei jai vadovavo netinkamai ir todėl neefektyviai. Taigi, vadovaujantis BPK 385 straipsniu, nutarties nuorašas turi būti išsiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.
.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.