- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-02
- Bylos Nr.
- 2K-449/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Gintaras Goda (pran.), Egidijus Bieliūnas
- Nuteistasis
- M. R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Egidijaus Bieliūno ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 285 straipsnio 1 dalį šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės iš dalies pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir nustatyta galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš M. R. AB (duomenys neskelbtini) priteista 22 299,94 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. R. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. vasario 26 d., maždaug 15.23–15.59 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš savo mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson W302“ (abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į policiją ir melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, jog užminuota AB (duomenys neskelbtini); taip sutrikdė bendrovės darbą, nes ši, dirbusi visu pajėgumu, buvo sustabdyta, bendrovei padaryta 38 713,94 Lt turtinė žala.
Nuteistasis M. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis M. R. savo kaltę pripažino, gailisi dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė dėl to, kad jam buvo skaudu dėl nepagrįsto darbo sutarties nutraukimo su AB (duomenys neskelbtini). Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes dalis byloje paduoto apeliacinio skundo argumentų liko neišnagrinėta – taip buvo pažeista BPK 320 straipsnio 3 dalis. Skunde teigiama, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes kasatoriaus veiką kvalifikavo pagal BK 285 straipsnio 1 dalį, nors ši turėjo būti kvalifikuota pagal BK 285 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis M. R. pripažįsta, kad jis melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų, jog užminuota AB (duomenys neskelbtini), dėl to buvo iškviestos specialiosios tarnybos, tačiau dėl šios veikos nekilo BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių – žmonių sumaišties ar didelės turtinės žalos. Šioje byloje neteisingai apskaičiuota nukentėjusiajam padaryta turtinė žala (38 713,94 Lt). Nuosprendyje taip pat neteisingai nustatyta, kad nusikaltimą M. R. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui; kasatorius teigia, kad alkoholį vartojo po įvykio, nedidelis kiekis nestipraus alkoholio įtakos jo veiksmams neturėjo. Be to, teismo nuosprendžiu paskirta per griežta bausmė; atsižvelgiant į veikos pobūdį ir padarinius, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kt., yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį bei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Nuteistasis M. R. kasaciniame skunde taip pat nesutinka su civilinio ieškinio dalimi dėl prastovos nepagamintos produkcijos vertės pardavimo kainomis, nes iš civilinio ieškovo atstovo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio, ir rašytinių įrodymų darytina išvada, kad nuostolių nukentėjusysis dėl nepagamintos produkcijos faktiškai neturėjo, nes, atnaujinus darbą, produkcija buvo pagaminta ir realizuota kitą dieną, t. y. pajamos už šią produkciją buvo gautos, be to, jokių nuostolių dėl vėlavimo (baudų, delspinigių ar kt.) iš užsakovų nekilo. Taip pat pažymėtina, kad negauto pelno (pajamų) reikalavimas reiškiamas tik apskaičiavus ikimokestinį pelną (t. y. skirtumą tarp pajamų ir išlaidų). Civiliniam ieškovui, pasak kasatoriaus, teisė reikalauti atlyginti visą produkcijos vertę kiltų esant nebent tokioms aplinkybėms, jei gaminamos prekės dėl prastovos būtų sugadintos ar pan., tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo M. R. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė Jolita Urbelienė prašo kasatoriaus skundą tenkinti, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Atsiliepime pažymima, kad bylos duomenimis įrodyta, jog įmonė buvo sudariusi sutartis ir pagal gamybos planus 2009 m. vasario 26 d. būtų pagaminusi ir realizavusi produkcijos už 34 414 Lt. Taigi ši suma galėjo būti realiai tikėtina gautų pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio M. R. veiksmai; tačiau už pagamintą produkciją gaunamos pajamos negali būti tapatinamos su įmonės pelnu. Šiuo atveju tam, kad gautų 34 414 Lt pajamų už pagamintą produkciją, AB (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi patirti gamybos išlaidų: produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, energijos sąnaudos ir t. t. Šių išlaidų dėl prastovos įmonė neturėjo. Todėl kyla abejonių, ar 34 414 Lt dėl prastovos nepagamintos produkcijos vertė pardavimo kainomis yra reali akcinės bendrovės patirta žala. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir papildomai aiškinosi klausimus, susijusius su AB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis dėl įvykio dieną nepagamintos produkcijos vertės. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad civilinio ieškovo atstovas Ž. G. paaiškino, jog įmonė dėl priverstinės prastovos 2009 m. vasario 26 d. nedirbo ir nepagamino produkcijos. Pagaminę mažiau produkcijos negalėjo padengti netiesioginių kaštų, susijusių su gamybos apimtimi. Medžiagos nuo prekės kainos yra 53 proc., visa kita – netiesioginiai kaštai ir pelnas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl svarbiausio apeliacinio skundo argumento: kokiais duomenimis remdamasis ir kodėl laiko, kad visa nepagamintos produkcijos vertė pardavimo kainomis – tai AB (duomenys neskelbtini) realiai patirta žala. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų prokurorė, siūlydama grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nepasisako, nes argumentai nėra susiję su skundo grąžinimo pagrindais.
Atsiliepimu į nuteistojo M. R. kasacinį skundą AB (duomenys neskelbtini) direktorius Ž. G. prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis nesutinka atlyginti dėl prastovos negautų pajamų, t. y. netiesioginių nuostolių, motyvuodamas tuo, kad, jo nuomone, tokių nuostolių nebuvo, nes ieškovas pagamino produkciją kitą dieną ir jam neteko sumokėti baudų, delspinigių ar kt.; be to, nuteistojo nuomone, ieškinyje neteisingai apskaičiuotos negautos pajamos, nes neatskaitytos išlaidos pajamoms gauti. Pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį nuteistojo atsisakymas pripažinti netiesioginius nuostolius – negautas pajamas – prieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui. Teigiama, kad, dėl nuteistojo kaltės sustabdžius gamybą, ieškovas buvo priverstas neprisiimti dalies IKEA paskelbtų užsakymų, kuriuos prisiėmė kitos baldus gaminančios įmonės. Neprisiėmus užsakymo, nebuvo ir baudų ar delspinigių, tačiau ieškovas realiai patyrė žalą, nes negavo pajamų už produkciją, kurią būtų pagaminęs, jeigu nebūtų sustabdyta gamyba. Taip pat, pasak AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Ž. G., į nuteistojo teiginį dėl neteisingo gautų pajamų apskaičiavimo negali būti atsižvelgiama, nes ieškovas negautų pajamų sumą jau yra sumažinęs per pusę.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Pagal BK 285 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo padaryta didelės turtinės žalos. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi nusikalstamos veikos baigtumui turi esminės įtakos ne tik veika (melagingas pranešimas ar žinios paskleidimas apie visuomenei gresiantį pavojų arba didelę nelaimę), bet ir padariniai (žmonių sumaištis ar didelės turtinės žalos padarymas) bei priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
Nuteistajam M. R. buvo inkriminuotas didelės žalos (38 713,94 Lt) padarymas AB (duomenys neskelbtini), nes, melagingai pranešus apie bendrovės užminavimą, jos veikla buvo sustabdyta, patirta turtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu AB (duomenys neskelbtini) pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įmonei padaryta 38 713,94 Lt turtinės žalos: 3277,39 Lt darbuotojų darbo užmokesčio už priverstinę prastovą per evakuacijos laiką, 1019,27 Lt socialinio draudimo įmokų; 3,28 Lt – garantinio fondo įmokų; 34 414 Lt dėl prastovos nepagamintos produkcijos vertė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme AB (duomenys neskelbtini) pateikė gamybinius vasario mėnesio produkcijai pagaminti skirtus planus, tačiau teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kokiu būdu apskaičiuota prekės vieneto kaina, kas ją sudaro. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu civilinio ieškovo atstovas patikslino ieškinį – atsižvelgdamas į kaltininko jauną amžių, jį sumažino iki 22 299,94 Lt. Papildomai pirmosios instancijos teismui civilinio ieškovo atstovas pateikė dokumentus (darbo laiko apskaitos tabeliai, prastovos apskaičiavimo žiniaraščiai), pagrindžiančius tik dalį civilinio ieškinio sumos. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad AB (duomenys neskelbtini) pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, tačiau nuosprendyje nenurodė, kaip buvo nustatyta dėl prastovos nepagamintos produkcijos vertė. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. ginčijo ne tik veikos kvalifikavimą ir bausmės jam skyrimą, bet ir civilinio ieškinio aspektus: pažymėjo, kad bendrovė nuostolių faktiškai neturėjo, atnaujinus darbą, produkcija buvo pagaminta ir realizuota, t. y. pajamos už šią produkciją buvo gautos, baudos, delspinigiai nepaskirti. Apeliacinės instancijos teisme atlikto papildomo įrodymų tyrimo metu civilinio ieškovo atstovas paaiškino, kad tą dieną dėl įvykio produkcija nebuvo gaminama, buvo nukelti užsakymai, tą mėnesį produkcijos pagaminta mažiau.
Kasacine tvarka apskųstoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje teigiama, kad rašytiniai įrodymai įrodo civilinio ieškinio pagrįstumą, tačiau nurodomi tik dalies civilinį ieškinį sudarančių reikalavimų, būtent dėl prastovos sumokėto darbo užmokesčio, socialinio draudimo, garantinio fondo įmokas pagrindžiantys dokumentai. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, kaip ir iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvų neaišku, kaip buvo nustatyta turtinė žala, atsiradusi dėl prastovos nepagaminus produkcijos. Tinkamai neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas yra susijęs ir su tinkamu M. R. veikos kvalifikavimu, t. y. BK 285 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtyje numatyto didelės žalos požymio nustatymu. Pažeidžiant BPK 332 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties aprašomojoje dalyje neišdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų: nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad dėl prastovos nepagamintos produkcijos vertė yra nustatyta, nutartyje nenurodyti tai pagrindžiantys įrodymai, išskyrus civilinio ieškovo surašytas 2009-03-16 ir 2009-03-17 pažymas, kuriose nenurodomas joks produkcijos vertės pagrindimas; neatsakyta į apeliaciniame skunde keltą kausimą, kodėl turtinė žala nustatyta nurodant tik negautas pajamas (nepagamintos produkcijos vertę), bet nevertinti apeliacinio skundo teiginiai apie būtinybę nustatant negautas pajamas atskaičiuoti visas įmanomas išlaidas, taip pat apie tai, kad civilinis ieškovas dėl nepagamintos produkcijos nemokėjo jokių baudų, delspinigių, produkciją pagamino ir realizavo kitą dieną.
Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu kasatoriaus teises bei sutrukdžiusiu apeliacinės instancijos teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka turtinės žalos dydis turi būti nustatytas remiantis ištirtais įrodymais, o ne vien tik tinkamai negrindžiamais civilinio ieškovo teiginiais, taip pat turi būti atsakyta į apelianto argumentus (juos motyvuotai paneigiant arba pripažįstant pagrįstais) dėl turtinės žalos apskaičiavimo būdo.
Perduodant apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų kasaciniame skunde nurodytų argumentų – baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bausmės švelninimo, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo – nepasisakytina, nes šie klausimai turi būti sprendžiami iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.