Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Š. ir V. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu R. Š. ir V. M. išteisinti dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. IX-511 redakcija), nes neįrodyta, kad jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. Š. ir V. M. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. IX-511 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams; pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalies 1 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistuosius per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius R. Š. ir V. M. bei jų gynėjus, prašiusius kasacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą, atmesti,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, įgaliotas atlikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-95 patvirtinto pareigybės aprašymo 7 ir 10 punktuose nurodytas funkcijas – įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, teikti pasiūlymus jos pagerinimui bei išduoti leidimus kirsti mišką, 2006 m. liepos 3 d. dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1.20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės k., išvykus P. Z., jis, R. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 punkto nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 punkte numatytą objektyvumo principą – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 0,9 ha ploto sanitarinę būklę, jis, R. Š., surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š., V. M., V. L., ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15 procentų beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Savo paties surašytą tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytus reikalavimus aktui: nenurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose) jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. liepos 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š., Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Vilniuje, Smolensko g. 15A, panaudodamas savo paties suklastotą 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarinės būklės aktą, G. M. išdavė leidimą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2006 m. liepos 7 d. – 2006 m. liepos 8 d. buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padarė didelės žalos aplinkai – sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir taip padarė ne mažiau kaip 23 004,00 Lt žalos, tai lėmė neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas – padidėjo triukšmingumas, oro tarša, taip pat sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos – Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. R. Š. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

R. Š. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas kartu su V. M., suklastojo tikrą dokumentą ir šį panaudojo, todėl buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, R. Š., 2006 m. liepos 3 d. dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės k., išvykus P. Z., jis, R. Š., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9 ha ploto sanitarinę būklę, surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, kad komisija, susidedanti iš jo, R. Š., V. M., V. L. ir miško savininkų įgalioto asmens G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15 procentų beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Šį tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytus reikalavimus aktui: nenurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose) jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2006 m. liepos 4 d., tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š., Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Vilniuje, Smolensko g. 15A, panaudodamas šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – remdamasis paties 2006 m. liepos 3 d. surašytu miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, (duomenys neskelbtini), leidimą patvirtino savo parašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros antspaudu. Dėl to 2006 m. liepos 7 d. – 2006 m. liepos 8 d. buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padarė didelės žalos aplinkai – sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir taip padarė ne mažiau kaip 23 004 Lt žalos, tai nulėmė neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas – padidėjo triukšmingumas, oro tarša, taip pat sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis, t. y. R. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

V. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas, įgaliotas vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.4 punkte nurodytą funkciją – kontroliuoti rajonų agentūrų veiklą miškų būklės srityje, 6.5 punkte nurodytą funkciją – įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, 2006 m. liepos 3 d. dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, V. M., Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės k., išvykus komisijos nariui P. Z., jis, V. M., pažeisdamas to paties pareigybės aprašymo 6.2 punkte nurodytą funkciją – kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir miškų įstatymų, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę, 6.6 punkte nurodytą funkciją – kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindinių kirtimo patvirtintų normų ir šių biržių atrėžimo tvarkos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 punkto nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai bei 5 punkte numatytą objektyvumo principą – sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9 ha ploto sanitarinę būklę, jis, V. M., nurodė sau atskaitingam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, kad komisija, susidedanti iš jo, V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15 procentų beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas; R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytus reikalavimus aktui: nenurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L. bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., pasirašydami patvirtino miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą. Remiantis šiuo aktu 2006 m. liepos 4 d. R. Š. G. M. išdavė leidimą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, (duomenys neskelbtini), todėl 2006 m. liepos 7 d. - 2006 m. liepos 8 d. neteisėtai buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padare didelės žalos aplinkai – sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23 004 Lt žalos, tai nulėmė neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas – padidėjo triukšmingumas, oro tarša, taip pat sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais V. M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoritetą, sau atskaitingiems asmenims – R. Š. bei V. L., demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, t. y. V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

V. M. taip pat nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su R. Š., suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, V. M., 2006 m. liepos 3 d. dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, V. M., Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės kaime, išvykus komisijos nariui P. Z. jis, V. M., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9 ha ploto sanitarinę būklę, nurodė R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, kad patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15 procentų beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas. R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytus reikalavimus aktui: nenurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L. bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M. juos patvirtino pasirašydami. Panaudojant šį žinomai suklastotą dokumentą – remiantis miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, 2006 m. liepos 4 d. R. Š. išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. (duomenys neskelbtini) sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, (duomenys neskelbtini), todėl 2006 m. liepos 7 d. – 2006 m. liepos 8 d. neteisėtai buvo iškirsta 0.87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padarė didelės žalos aplinkai – sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir taip padarė ne mažiau kaip 23 004 Lt žalos, tai nulėmė neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas – padidėjo triukšmingumas, oro tarša, taip pat sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis, t. y. V. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Kasaciniu skundu nuteistieji R. Š. ir V. M. prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, nes tinkamai nenustatė kai kurių bylos aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti teisingai. Nagrinėdamas bylą teismas tinkamai nepatikrino jų keliamos įvykio versijos, kad antrą miško įvertinimo aktą jie surašė ne tam pačiam, bet kitam miško plotui, kad leidimas miškui kirsti buvo išduotas atsižvelgiant į faktinę miško ploto būklę ir laikantis tai reglamentuojančių teisės aktų, o ne vadovaujantis kokiais nors asmeniniais interesais. Be to, teismas tinkamai nepatikrino, ar iš tiesų antrame miško įvertinimo akte buvo įrašyti klaidingi duomenys, nes neatsižvelgė į tai, kad 2007 m. liepos 20 d. pažymą surašiusi komisija padarė klaidų. Antai, komisija neįvertino viso medyno sanitarinės būklės, tuo tarpu jiems apžiūrėjus mišką buvo matyti, kad beržai augo labai retai, didelė jų dalis buvo pažeista ir ligota, miško plote buvo daug krūmų, todėl miško skalsumas buvo tik apie 0,3, o tokiu atveju pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 punktą būtinas plynas sanitarinis kirtimas. Komisija nepagrįstai į kertamą plotą įtraukė iškirstos sanitarinės juostos kelmus, neįvertino visų medyno taksacinių duomenų (neiškirstas II medyno ardas), neteisėtai pagal kelmus apskaičiuotą medienos tūrį padidino 10 procentų, apskaičiuodama skalsumą nepagrįstai įtraukė kitų asmenų iškirstas 97 pušis, netaikė 20 procentų paklaidos. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, nes nuosprendyje nenurodė įrodymų, kurie patvirtina jų tyčią suklastoti dokumentą ir piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, neaptarė, kokios aplinkybės leido padaryti išvadą, kad jie suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo ar sąmoningai leido jiems kilti.

Kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pripažindamas juos kaltais dėl dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo, teismas nenustatė, kad jie suvokė aplinkybę, jog į antrąjį miško vertinimo aktą įrašo tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl nenustatęs jų kaltės veiką kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Pripažindamas juos kaltais dėl piktnaudžiavimo, teismas jų veika padarytą žalą įvertintino kaip didelę. Pagal teismų praktiką, jei veika yra padaroma turtinė žala, ji vertinama kaip didelė, kai viršija 250 MGL dydžio sumą, o jei padaroma neturtinio pobūdžio žala, sprendžiama apie žalos dydį atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Nepaisant to kokia žala padaryta, turtinė ir neturtinė žala kvalifikuojant veiką negali būti sumuojamos, kaip padaryta šioje byloje. Be to, teismas nenustatė, kad jie turėjo galimybę suvokti, jog savo veika gali sukelti didelę žalą, todėl, nenustatęs jų kaltės, veiką kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. Š. ir V. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio taikymo

BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką atlikti įrodymų tyrimą yra apeliacinės instancijos teismo pareiga, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino ištirtų įrodymų prieštaravimų.

Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinimas R. Š. ir V. M. grindžiamas aplinkybe, jog jie surašė tikrovės neatitinkantį medyno sanitarinės būklės įvertinimo aktą, nurodydami jame tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 15 procentų beržų yra išretėję, bedžiūstantys, kad atlikus atrankinį sanitarinį kirtimą miško skalsumas liktų tik 0,3, todėl būtinas plynas sanitarinis kirtimas, o vėliau, remdamasis šiuo tikrovės neatitinkančiu miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, R. Š. išdavė leidimą miškui kirsti, todėl neteisėtai buvo iškirstas miškas, padaryta didelė žala gamtai ir gyventojų pasitikėjimui aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais. Byloje surinktais įrodymais taip pat nustatyta, kad abu miško sanitarinės būklės aktai surašyti įgaliojimus tam turėjusių komisijų.

Iš Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, galiojusių veikos padarymo metu, 4.12-4.14, 31-44 punktų, taip pat specialisto N. K. išvados ir parodymų teisme matyti, kad tada, kai dėl nustatytų miško sanitarinės būklės problemų yra galimybė vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą, tačiau jis nenurodytas, kaip privalomas pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 34-38.2 punktus, pavyzdžiui, iškirsti sausuolius, komisija savo nuožiūra priima dėl to sprendimą. Jei atlikus atrankinį sanitarinį kirtimą likusio miško skalsumas būtų 0,4 ir mažesnis, pagal minėtų taisyklių 39 punktą komisija gali priimti sprendimą vykdyti plyną sanitarinį kirtimą. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistieji R. Š. ir V. M. savo gynybą grindžia tuo, jog R. Š. surašytame miško sanitarinės būklės įvertinimo akte yra įrašyti tikrovę atitinkantys duomenys apie atrankinio sanitarinio kirtimo poreikį, miško skalsumą po atrankinio sanitarinio kirtimo ir todėl išvada dėl plyno sanitarinio kirtimo būtinumo yra pagrįsta, o akto pagrindu išduotas leidimas kirsti mišką ir vėliau atliktas miško kirtimas, sukėlęs neigiamus padarinius, nesuteikia pagrindo jų veiką vertinti kaip piktnaudžiavimą. Dėl to nagrinėjamoje byloje ypač reikšmingi yra duomenys apie poreikį atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą, taip pat duomenys apie miško skalsumą, atlikus atrankinį sanitarinį kirtimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad byloje surinkti įrodymai dėl atrankiniu sanitariniu kirtimu kirstinų medžių yra prieštaringi. Iš R. Z. surašyto miško sanitarinės būklės įvertinimo akto matyti, kad kirstinų sanitariniais kirtimais medžių nėra, ir padaryta išvada, jog nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Šį aktą pasirašė komisijos nariai P. Z., V. L. ir V. M. P. Z. taip pat surašė numatomų iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštį apie dviejų miško dalių (barelių) apžiūrėjimą, kurio duomenys patvirtino sanitarinės būklės įvertinimo aktą. Iš žiniaraščio matyti, kad apie 30 procentų medžių, nors yra nekirstini sanitariniais kirtimais, nebuvo sveiki, t. y. nebuvo priskirti I kategorijai. Šį žiniaraštį pasirašė tik P. Z., tuo tarpu kiti komisijos nariai V. M. ir V. L. žiniaraščio nepasirašė, nors pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles turėjo tai padaryti. Dėl to P. Z. miško sanitarinės būklės įvertinimo akto duomenys negali būti laikomi visiškai patikimais, o turi būti įvertinti atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Iš R. Š. surašyto miško sanitarinės būklės įvertinimo akto matyti, kad apie 15 procentų beržų yra pažeisti, išretėję ir bedžiūstantys, tačiau nenurodyti medynų džiūvimą lėmę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose. Aktą pasirašė komisijos nariai R. Š., V. M., V. L. ir G. M.. Aplinkybė, kad R. Š. surašytas aktas neatitinka visų tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, rodo, jog R. Š. surašyto sanitarinės būklės įvertinimo akto duomenys taip pat negali būti laikomi visiškai patikimais ir turi būti įvertinti atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus. Iš liudytojo G. D., apžiūrėjusio mišką 2005 m. vasarą ar rudenį, matyti, kad jis apžiūrėjo 1,2 ha ploto mišką, šis miškas buvo pakankamai tvarkingas, jis nematė nudžiūvusių medžių ar vėjalaužų. 2006 m. gegužės–birželio mėnesiais mišką apžiūrėjęs liudytojas G. L. nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklaustas apie atrankiniu sanitariniu kirtimu kirstinus medžius, nors ikiteisminio tyrimo metu apie tai davė detalius parodymus. Po to tą patį mišką apžiūrėjo P. Z., V. M., V. L., R. Š., G. M.. Liudytojas P. Z. teigė, kad miško būklė buvo labai gera, nors pripažino, kad mišką apžiūrėjo paviršutiniškai, negalėjo pasakyti, kiek tiksliai medžių ar kuri medžių dalis buvo pažeista. Iš R. Š. ir V. M. parodymų matyti, kad miškas buvo išretėjęs, jame buvo nemažai sausuolių ir nulūžusių medžių. Liudytojas G. M. taip pat parodė, kad miške buvo sausuolių, o liudytojas girininkas V. L., nors apžiūrėjo mišką su kitais komisijos nariais, apie matytas išvartas, nudžiūvusius medžius, pažeistą dalį beržyno nagrinėjant bylą teisme nebuvo apklaustas. Mišką kirtęs liudytojas A. M., apžiūrėjęs mišką prieš kirtimą patvirtino, kad miške buvo sausuolių, padžiūvusių medžių. Vėliau, jau po to, kai miškas buvo iškirstas, jo buvimo vietą apžiūrėjo liudytojai M. B., R. S., A. V., tačiau jie nebuvo apklausti apie tai, ar matė kokių nors ligų požymių ant medžių šakų, kelmų, šaknų, jei matė, koks buvo jų skaičius. Apie šias aplinkybes buvo apklaustas tik liudytojas M. I., kuris teigė, kad jokių kenkėjų ir ligų požymių nematė, taip pat, sprendžiant iš kelmų, nudžiūvusių medžių miške nebuvo. Iš greta miško gyvenusių liudytojų R. Z., V. Z., M. G., E. J., A. J. parodymų matyti, kad miškas iš esmės buvo sveikas, tačiau jame buvo vienas kitas nudžiūvęs medis.

Kolegijos nuomone, byloje surinkti duomenys nesuteikia pakankamų duomenų išvadai, koks buvo miško skalsumas atlikus atrankinį sanitarinį miško kirtimą. Iš G. D. parodymų matyti, kad tuo metu, kai jis apžiūrėjo mišką, jo skalsumas buvo apie 0,6, miške nebuvo jokių aikštelių ar takelių. Liudytojas G. L. parodė, kad miškas buvo nevienalyčio skalsumo – vidutiniškai 0,6, o ta vieta, kur augo pušys ir drebulės, – 0,4 skalsumo. Liudytojas P. Z. teigė, kad jis pritaria Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1A-53 sudarytos komisijos išvadai, jog miško skalsumas buvo 0,54, tačiau P. Z. surašytame miško sanitarinės būklės įvertinimo akte kartu nurodyta, kad miško skalsumas yra nevienodas. Iš R. Š. ir V. M. parodymų išplaukia, kad miško skalsumas kirtavietėje buvo apie 0,4. Iš liudytojo girininko V. L. parodymų matyti, kad toje vietoje, kur buvo kertama, miško skalsumas buvo apie 0,3, tačiau bendras miško skalsumas buvo apie 0,6. Iš Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1A-53 sudarytos komisijos išvadų matyti, kad miško skalsumas yra 0,54. Iš specialisto E. P. išvados matyti, kad, jo nuomone, iškirsto miško skalsumas buvo 0,54, tačiau šiam skaičiui dar turėtų būti taikoma 20 procentų paklaida, todėl miško skalsumas gali būti nuo 0,43 iki 0,62. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad tiek Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2006 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1A-53 sudaryta komisija, tiek specialistas E. P., mėgindami nustatyti iškirsto miško skalsumą, rėmėsi bylos duomenimis apie mišką, kuriuos surinko liudytojai M. I., A. V. ir R. S., tačiau apklausiami teisme liudytojai pripažino, kad nebuvo aiškinamasi, ar po valksmais yra šviežių kelmų. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ne iškirsto miško skalsumą apskritai, bet likusio po atrankinio sanitarinio kirtimo miško skalsumą, tuo tarpu iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad buvo tiriamas viso iškirsto miško skalsumas.

Apibendrinus tai, kad išdėstyta, matyti, kad byloje yra surinkti prieštaringi įrodymai dėl poreikio atlikti atrankinį sanitarinį kirtimą, išsamiai neištirta aplinkybė, koks būtų miško skalsumas po atlikto atrankinio sanitarinio kirtimo, nors šios aplinkybės yra reikšmingos darant išvadas, ar taikytinas baudžiamasis įstatymas šioje byloje. Dėl to, nepašalindamas byloje surinktų įrodymų prieštaravimų ir neištirdamas reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis pagrindinių BPK XXIII skyriaus nuostatų. Vienas jų BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas nuosprendyje pateikti motyvus, kodėl teismas nustatydamas faktines bylos aplinkybes vadovaujasi vienais įrodymais, o atmeta kitus įrodymus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje iš esmės nepateikė motyvų, paaiškinančių, kodėl vadovaujasi įrodymais, patvirtinančiais gerą sanitarinę miško būklę, ir atmeta duomenis, patvirtinančius, kad miško sanitarinė būklė nebuvo gera ir, kad sanitarinis miško kirtimas svarstytinas, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šis pažeidimas taip pat yra esminis, nes suvaržė kaltinamųjų įstatyme numatytą teisę į gynybą.

Atsižvelgdama į nustatytus esminius BPK pažeidimus, teisėjų kolegija dėl kitų kasatorių skunde išdėstytų argumentų nepasisako, nes padarydama tai ji galėtų suvaržyti iš naujo bylą apeliacine tvarka nagrinėsiančio apeliacinės instancijos teismo nepriklausomumą.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi atlikti įrodymų tyrimą, pašalinti byloje esančius įrodymų prieštaravimus, išsamiai ištirti bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, ir pateikti motyvus, paaiškinančius, kodėl teismas savo išvadas grindžia vienais įrodymais, o atmeta kitus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.