Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija),

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, įgaliotas atlikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005-09-07 įsakymu Nr. V-95 patvirtinto pareigybės aprašymo 7 ir 10 punktuose nurodytas funkcijas - įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, teikti pasiūlymus jos pagerinimui bei išduoti leidimus kirsti mišką, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1.20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Vanaginės kaime, išvykus P. Z., jis, R. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytą objektyvumo principą - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M.. turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598. 0,9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržes taksavimo lapą, jis, R. Š., aukštesnio pareigūno - V. M. - nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š., V. M., V. L., ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Savo paties surašytą tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š., Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas savo paties suklastotą 2006-07-03 miško sanitarinės būklės aktą, G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, unikalus Nr. 4117-0600-0598, ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. M., suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, R. Š., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r.. Vanagines k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Vanaginės kaime, išvykus P. Z., jis, R. Š., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600- 0598, 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis R. Š., aukštesnio pareigūno - V. M. - nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š.. V. M., V. L. ir miško savininkų įgalioto asmens G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Šį tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose) jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š. Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą - remdamasis paties 2006-07-03 surašytu miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, leidimą patvirtino savo parašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros antspaudu. To pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Kaltinamasis V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas, įgaliotas vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003-12-31 įsakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.4 punkte nurodytą funkciją - kontroliuoti rajonų agentūrų veiklą miškų būklės srityje, 6.5 punkte nurodytą funkciją - įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, tai yra V. M., Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117- 0600-0598, ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės kaime, išvykus komisijos nariui P. Z., jis, V. M., pažeisdamas to paties pareigybės aprašymo 6.2 punkte nurodytą funkciją - kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir miškų įstatymų, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę, 6.6 punkte nurodytą funkciją- kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindinių kirtimo patvirtintų normų ir šių biržių atrėžimo tvarkos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytą objektyvumo principą - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontroles institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr.4117- 0600-0598, 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis, V. M., nurodė sau atskaitingam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L., bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., pasirašydami patvirtino miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą. Remiantis šiuo aktu 2006-07-04 R. Š. G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, ko pasekoje 2006-07-07 -2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais V. M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoritetą, sau atskaitingiems asmenims - R. Š., V. L., demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su R. Š., suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, V. M., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, tai yra V. M.. Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės kaime, išvykus komisijos nariui P. Z. jis, V. M., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr.4117-0600-0598, 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis, V. M., nurodė R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas. R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L., bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., juos patvirtino pasirašydami. Panaudojant šį žinomai suklastotą dokumentą - remiantis miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, 2006-07-04 R. Š. išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iškirsta 0.87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parodė, kad 2006-07-03 išvakarėse jo tiesioginiam viršininkui M. B. paskambino Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktorius P. Z. ir pranešė, kad atvažiuos, M. B. taip pat pasakė, kad P. Z. vertins sanitarinę medyno būklę ir R. Š. reikės dalyvauti. 2006-07-03 su P. Z. jis susitiko pas Miškų kontrolės skyriaus vadovą V. M., kuris dar paskambino Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininkui V. L. ir susitarė susitikti miške -Vilniaus miškų urėdijos. Verkių girininkijos 63 kvartale, 7 sklype. Tą dieną jie susitiko prie miško, kitoje pusėje nei yra Riešės gyvenvietė. Jie visi ėjo į mišką. P. Z. kažką rašėsi. Be to P. Z. apžiūrėjo dalį miško, esančią arčiau plento Molėtai-Vilnius, nurodytą P. Z.. Jis (R. Š.) matė kaip P. Z. matavo žingsniais barelius, tačiau tai turėjo būti daroma su prietaisais. Be to dalis barelių buvo kitame miške, o dalis miško buvo visiškai sveika. V. M. ir V. L. stovėjo šalia ir viską stebėjo. Miško valda buvo atskirta iškirstomis ribinėmis linijomis. Toliau nuo plento Molėtai-Vilnius jis matė apie 3-4 sausuolius, apie 3-4 išvartas, ar juos matė P. Z., jis (R. Š.) nežinojo, nors P. Z. negalėjo matyti, nes jis buvo sveikame miško plote. P. Z. pasakė, kad negali duoti leidimo iškirsti visą mišką, nes viskas yra tvarkoje. Jis (R. Š.) P. Z. pasakė, kad miške yra sausuolių ir išvartų, bet P. Z. pasakė, kad viso miško kirsti negalima leisti, o jei jis (R. Š.) mato išvartas ir sausuolius, tai jau ne jo kompetencija. Ten, kur jie buvo, sausuolių ir išvartų nesimatė, jis siūlė P. Z. juos parodyti, bet pastarasis nėjo. Prieš išvykdamas P. Z. surašė įvertinimo aktą, davė pasirašyti V. M. ir V. L.. R. Š. pasirašyti nedavė, bet jis suprato, kas ten parašyta - visą mišką kirsti netikslinga. Jam viskas buvo iš karto aišku - P. Z. nepasirašys iškirsti mišką plynai, nes tik dalis miško buvo išretėjusi, o ten, kur buvo įėjęs P. Z., viskas buvo tvarkoje. Be to, maždaug prieš mėnesį iki 2006-07-03 M. B. jo klausė, ar jis žino ką nors apie tame miške džiūstantį beržyną, juo domėjosi P. Z.. Jis (R. Š.) nuvažiavo ir detaliai apžiūrėjo tą sklypą ir jau tada suprato, kad savininko prašymo iškirsti visą sklypą plynai niekas netenkins, nors jame ir buvo išvartos, sausuoliai. Po to, kai jis apžiūrėjo mišką, pas jį į agentūrą buvo atėjęs G. M., kuris pasakė, kad miško sanitarines apsaugos tarnybai yra išsiuntęs prašymą, brėžinius, laukia atsakymo dėl visame miško plote džiūstančių beržų. R. Š. G. M. pasakė, kad buvo nuvykęs į tą mišką ir kad tokiam miškui kirsti papratai niekas neduoda leidimo. Tada G. M. paklausė, kaip dėl mažesnės teritorijos, o jis jam paaiškino, kad pasidarytų brėžinius mažesnei teritorijai - kur išretėjęs miškas, kur yra sausuoliai, bet ploto nenurodė. Pasak R. Š., gali būti, kad jis G. M. buvo minėjęs, kad jei plotas yra mažesnis nei 1 ha, tai nereikalinga Miško sanitarinės apsaugos tarnyba. 2006-07-03 P. Z. išvykus, G. M. pateikė miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą. G. M. klausė V. M., ar pagal jo brėžinį, kuris buvo 0,9 ha, būtų galimas plynas sanitarinis kirtimas. G. M. žodžiu paprašė, ar pagal jo pateiktą brėžinį būtų galima iškirsti plynu sanitariniu kirtimu nurodytą miško plotą, kol visa komisija vietoje. Jie visi, t. y. R. Š., V. M., G. M. ir V. L., stovėjo ratu vienas šalia kito, visi matė brėžinį, visi suprato, kas vyksta. Tuomet jis pasiūlė apžiūrėti miško sklypą pagal brėžinyje nurodytas ribas, kas ir buvo padaryta. Visi matė išvartas, sausuolius, ko nematė P. Z.. Be to, jis, apžiūrinėdamas 0,9 ha miško plotą, reikiamų matavimo įrankių neturėjo, procentus suskaičiavo iš akies, kas yra leidžiama. Be to, jeigu 70 procentų medžio lapų yra pažeista, tai rodo, jog medis džiūsta. O medis džiūsta dėl ūkinės veiklos ir panašiai. Apžiūrėjus jis paklausė visų nuomonės, kokia yra miško sanitarinė būklė. V. M. pasakė, kad surašyti aktą ir kad sanitarinė miško būklė leidžia kirsti mišką sanitariniu plynu kirtimu, ką girdėjo V. L. ir tam pritarė. R. Š. surašė aktą, kuriame įrašė, kad iškirtus medyną sanitariniu kirtimu, skalsumas liktų 0,4, konstatavo, kad medyną būtina iškirsti plynu sanitariniu kirtimu. Surašytą aktą jis padavė pasirašyti V. M., V. L. ir G. M.. Vėliau G. M. pasakė, kad leidimą išrašys kitą dieną. R. Š. 2006-07-04, remdamasis savo surašytu aktu, Vilniaus rajono agentūros patalpose išrašė ir išdavė leidimą kirsti mišką G. M.. Taip pat, nurodė, jog jis niekam jokios žalos savo veiksmais nepadarė. Be to nurodė, kad, kilus triukšmui dėl iškirsto miško, jo į sudarytą komisiją ir į kirtavietę niekas nekvietė. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 41 punktą žiniaraštį jis skaitė. P. Z. jį pasirašė vienas, o parašai turėjo būti visų komisijos narių. Buvo surašyti du bareliai po 0,15 ha. 19 medžių yra labai mažai. Miško skalsumas priklauso nuo medžių tankumo. 0,05 skalsumas būtų 19 medžių. Be to, P. Z. dalyvavo aktų surašyme ir tyrime prieš jį - tai nesuderinami dalykai. Jei surašai aktą, tyrime nedalyvauji. Pušis iškirsti kirtėjams jis neleido ir aplamai jos buvo kitame miško plote. Kai jie dalyvavo vertinime, pušų jau nebuvo. Pagal Miško sanitarines apsaugos taisykles mišką reikia kirsti arba nereikia. Dėl 344 iškirstų medžių, tai malkinis medis netinka niekam, tik malkoms, toks medis yra prastos kokybės. Pagal nukirsto medžio kelmą galima nustatyti ar tai beržas, ar liepa, ar kitoks buvo, o ar malkinis medis, ar kitoks buvo sunku nustatyti, bet įmanoma. Be to per 0,9 ha miško plotą buvo 4-5 valksmai. Beje šiame plote kirtimai buvo daryti anksčiau. O komisija paskaičiavo, kad valksmai užima 10 procentų. Vadovaudamasi tuo komisija padidino iškirsto miško tūrį. Iš komisijos medžiagos nesimato, kad būtų atimta mediena, iškirsta pagal kitą leidimą. Kiek jis žino 2005 metais tai miško daliai buvo sudarytas miško kirtimo projektas. Jokios tyčios jo veiksmuose nebuvo, jis tiesiog dirbo savo darbą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis R. Š. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 2, b.l. 126-130).

Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įtariamasis R. Š. patvirtino akistatos su liudytoju P. Z. metu (t. 2, b.l. 133).

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Parodė, kad 2006 metų vasarą, gal birželio mėnesio pabaigoje, Vilniaus rajono agentūros vyresnysis inspektorius R. Š. jam pasakė, kad miško savininkas yra kreipęsis į Miško sanitarinės apsaugos tarnybą dėl miško apžiūros. Jis paskambino P. Z. ir pasakė, kad pas jį yra prašymas iš Vilniaus rajono, klausė, ar kas nors atvyks apžiūrėti to miško. P. Z. pasakė, kad jis atvyks pats, nurodė dieną, kurią tiksliai jis atvyks. Gali būti, kad vėliau P. Z. jam paskambino ir pasakė kelintą valandą jie susitiks jau miške. Jis tai pasakė R. Š.. Minimą dieną po pietų pas jį atvyko R. Š. ir jie dviese su R. Š. nuvyko į mišką. Be to jis nurodė atvykti į mišką V. L.. Miško savininkas ir R. Š. žinojo kur yra sklypas. Sanitarines apsaugos taisyklėse yra parašyta, kad jei miško valda yra iki 1 ha, tai jį apžiūri ir sprendžia vietos miškų pareigūnas, o jei plotas yra virš 1 ha tai, nustatant sanitarinę būklę, privalo dalyvauti miško sanitarinės apsaugos tarnybos atstovas. Be jo apžiūroje dar dalyvavo R. Š., P. Z. ir V. L.. Ten dar dalyvavo dar vienas asmuo, tačiau ar jis buvo savininkas, ar įgaliotas asmuo, jis (V. M.) nežinojo, nors kai jie pasirašinėjo aktą, tai matė, kad lygtai jo pavardė M. Atvykus prie to miško, P. Z. lygtai su R. Š. ir su miško savininku nuėjo į mišką dešiniau. Jis truputį pasikalbėjo su V. L., pavaikštinėjo. P. Z., R. Š. ir V. L. automobiliai buvo vienoje vietoje, kaip, iš kur ir kada atvyko savininkas, jis nematė. Po pokalbio su V. L., jis nuėjo į apžiūrimą medyną ir išsamiai jį išvaikščiojo bei apžiūrėjo, kelis kartus jį nufotografavo. Miško apžiūra užtruko iki pusvalandžio. Medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktą surašė P. Z., visi prie jo priėjo, jis jiems padavė pasirašyti. Jis (V. M.) aktą pasirašė, kiti turbūt pasirašė lygiai taip pat. Akte buvo konstatuota, kad medyno, kurio plotas 1,2 ha, kirsti nerekomenduojama. Žiniaraščio jis nematė, kaip ir jo antrosios lapo pusės, pasirašė, kur parodė P. Z.. Be to P. Z. pasakė, kad jo požiūriu, visą plotą netikslinga kirsti, niekas P. Z. neprieštaravo, jokių diskusijų dėl konstatuotos išvados nebuvo. Dėl to savininkas turėjo pasirašyti, bet kad jis rašėsi, jis to nematė. Po to P. Z. atsisveikino ir išvažiavo. Jis (V. M.) dar paaiškino, kad tikrai visos valdos iškirsti negalima, kad teisingai nuspręsta. Miško savininkas ar jų atstovas klausė, kaip būtų galima sutvarkyti nors tą mažesnį medyno gabalėlį, kuris buvo išretėjęs, žodžiu paprašė įvertinti iš naujo tą mažesnį medyno plotą, klausė, ką jam su juo daryti. Jis (V. M.) diskutavo su R. Š., V. L. nuomonės tuo klausimu neišsakė. Jis nematė, kad savininkas būtų pateikęs kokius nors dokumentus, jam jis jokių dokumentų nepateikė. Išvykus P. Z., 09 ha miško plotas iš naujo apžiūrimas nebuvo, nes jau pakankamai buvo apžiūrėtas dar būnant P. Z., iš naujo niekas nieko nematavo, neskaičiavo, nes toje vietoje medynas buvo visai retas, jo skalsumas jau buvo ribinis, per mažas, buvo sausuolių, nulūžusių medžių, ir todėl jį reikėjo kirsti sanitariniu plynu kirtimu. Atėjus prie automobilių, R. Š. nuėjo į automobilį, išsitraukė popieriaus lapą ir surašė aktą automobilyje. Jis nenurodė R. Š. surašyti aktą, jam aišku ir taip buvo, kad jis privalo tokį aktą surašyti. Tas aktas buvo reikalingas R. Š., nes jis turėjo paskui išrašyti leidimą kirsti mišką. Be to pagal teisės norminius aktus per 3 metus taip iškirstą mišką privaloma atsodinti. Pažymėjo, kad medžiai, kurie 09 ha miško plote medžiai jų buvo neleisti iškirsti, buvo iškirsti.

Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui, įtariamasis V. M. patvirtino akistatos su liudytoju P. Z. metu (t. 2, b.l. 185).

Liudytojas V. L. parodė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – LR BPK, 276 straipsnio 5 dalis), kad 2006 metų vasarą jam paskambino V. M. ir pasakė, kad reikia apžiūrėti privatų mišką dėl leidimo kirsti medyną, nes medynas jo girininkijos įtakos zonoje ir jam reikia dalyvauti. Jis atvyko į vietą pirmas, apvažiavo mišką iš abiejų pusių. Kai jis pastatė automobilį, atvažiavo V. M. su R. Š. bei P. Z.. Dar buvo vienas nepažįstamas žmogus, tačiau jis jo nepažinojo. Tuomet jie ėjo į beržyną, P. Z. turėjo kažkokius popierius, matyt prašymą. P. Z., V. M. ir R. Š. vaikščiojo, žiūrėjo mišką. Kokį lotą jie perėjo jis tiksliai nežino, tačiau bendras sklypo plotas buvo apie vieną hektarą. Tačiau jis nesikišo į miško apžiūros procesą, ėjo kiek tolėliau nuo kitų. Jis tik pasakė, kad čia jau buvo kirsta, buvo kertami beržai, tačiau ne masiškai, pasakė, kad jei sugalvos ką kirsti, kils triukšmas. P. Z. surašė aktą, kad sanitariniam plynam kirtimui nerekomenduojama. Jis perskaitęs po šiuo aktu pasirašė. Jokio žiniaraščio jis nematė. Po šio akto pasirašymo R. Š. pasakė, kad nežinąs ką atsakyti pareiškėjui, gal reikia rašyti, kad miškas yra išretintas. Tada R. Š. ir surašė tokią pažymą, kad miškas yra išretintas. Jis po šia pažyma, neskaitęs, nes neturėjo akinių, - juos buvo pamiršęs, ir be to pasitikėdamas V. M., pasirašė. Po to, kai jį pradėjo klausinėti komisija, jis sužinojo, jog jo antrą kartą pasirašyta pažyma buvo pagrindas iškirsti mišką. Be to B. vadovaujama komisija jo neklausė apie miško skalsumą. Negali pasakyti koks buvo to miško bendras skalsumas, tačiau jis buvo nevienodas, kur buvo kirsta, tai galėjo būti 03, o 06 skalsumas yra bendras. Akte, kuriame jis pasirašė buvo parašyta, kad ketvirtyje sklypo yra 19 medžių, tačiau jis nežino kaip tai paaiškinti.

Liudytojas P. Z. parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad Miško sanitarinės apsaugos tarnyboje faksu buvo gautas miško, esančio Vanaginės kaime, Didžiojoje Riešėje, Vilniaus rajone, savininkės T. B. prašymas įvertinti miško būklę. Kartu su šiuo prašymu buvo atsiųsta Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie miško priklausomybę asmenims, miško žemės planas ir taksoraštis, bet gali būti, jog jam šiuos dokumentus kažkas pateikė jau būnant miške. Atsižvelgiant į tai, kad miško plotas buvo 1,20 ha tarnyba privalo dalyvauti įvertinant jo sanitarinę būklę. Jis susiderino su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėju V. M., kadangi tas miškas buvo jo kontroliuojamoje teritorijoje, susitarė, kada galės apžiūrėti mišką. Apžiūroje dar privalo dalyvauti girininkas, kurio teritorijoje yra miškas ir savininkas, ar jo įgaliotas asmuo. Pats V. M. galėjo ir nedalyvauti, galėjo dalyvauti ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos padalinio kažkuris atstovas. Jis susitarė su V. M. apžiūrėti mišką 2006-07-03, o pastarasis pakvietė kitus asmenis. 2006-07-03 iki pietų jis atvyko pas V. M. į darbą, o tada jie kartu vyko į mišką. Mišką apžiūrėjo apie 13-14 valandą. Jis neprisimina asmenų atvykimo sekos, bet miškas buvo apžiūrimas dalyvaujant visiems asmenis, kurie privalo dalyvauti. Susirinkus visiems komisijos nariams, jis, V. M., girininkas V. L., savininkas apžiūrėjo mišką. Taip pat apžiūroje dalyvavo iš matymo pažįstamas žmogus iš aplinkosaugos sistemos (vėliau sužinojo, kad R. Š.). Kas jam pristatė savininką, ar jis prisistatė, o gali būti, kad jis išvis nieko nesakė. Be to, jis ir taip suprato, kad tai savininkas ar įgaliotas asmuo, kadangi V. M. ir R. Š. jis pažino. Jie visi kartu apžiūrėjo prašomą apžiūrėti mišką. Prieš miško apžiūrą jam kažkas pateikė sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinį, kuriame yra nubraižytas miško plotas. Paprastai tokį planą turi turėti ir pateikti savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Jie apėjo miško plotą, apžiūrėjo medžius. Po to jis pasirinko du po 0.015 ha miško plotus, kuriuose suskaičiavo medžius ir įvertino kiekvieno jų sanitarinę būklę. R. Š. ėjo kartu ir apžiūrėjo medžius. Pagal Miško sanitarinės apsaugos taisykles reikalinga detaliai įvertinti ne mažiau kaip 2 procentus numatomo kirsti miško ploto. Būtent taip jie ir padarė. Jo išsilavinimas, įgūdžiai ir patirtis leidžia įvertinti miško sanitarinę būklę. Komisijos nariai yra lygiaverčiai, komisijos pirmininko nėra. Svarbiausias komisijos narys yra tas asmuo, kuris vėliau rašys leidimą kirsti mišką, jiems labiau rūpi miško plotas, ribos. Iš tiesų įvertinimo aktą turėtų surašyti inspektoriai, bet kai dalyvauja jis aktą visada rašo pats, nes jam tai yra kaip atsiskaitymo dokumentas už komandiruotę. Įvertinus mišką, jis nustatė, kad miškas yra labai geros būklės, apie 70 metų, miško skalsumas 0.6 (tai yra miškas yra vidutinio tankumo), sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Jei miške būtų nustatyti sergantys (džiūstantys, nesveiki, sausuoliai) medžiai ir juos iškirtus miško skalsumas liktų 0.4 ir mažiau, tokiu atveju rekomenduojamas plynas miško kirtimas, jei daugiau nei 0.4, plynas kirtimas negalimas, tokiu atveju galima iškirsti tik sergančius medžius, kad neplistų ligos, kenkėjai. Jo tikslas buvo atrasti kažkokią ligą, jei tokia ten buvo, tačiau jis niekur nepastebėjo jokių išorinių ligų ar kenkėjų požymių. Negali pasakyti, kiek procentų miškas buvo pažeistas ir nematė kiek tiksliai medžių reikėjo iškirsti. Be to, visą tą mišką apžiūrėjo paviršutiniškai, o smulkiai tik du plotelius. Be to 1, 2, 3 grupės medžiai yra nekirstini, o stipriai nusilpę medžiai taip pat nekirstini. Kertami tik stipriai pažeisti, sausuoliai medžiai. Be to, po apžiūros jis pasakė, kad miškas sveikas, viskas tvarkoje, niekas iš komisijos narių neišreiškė jokių priekaištų, sutiko su jo išsakyta nuomone. Sugrįžus prie automobilių, jis surašė medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą. Jis turi tokio akto blanką, kurio forma norminiais aktais nėra apibrėžta. Akto kitoje pusėje yra numatomų iškirsti plynais sanitariniais kirtimais medynų medžių būklės įvertinimo žiniaraštis. Akte jis surašė tai, ką nustatė, žiniaraštyje - kokiu būdu tai nustatė. Žiniaraščio forma yra apibrėžta Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse. Akte jis surašė, kadastro vietovę - Didžioji Riešė, unikalų sklypo Nr. 4117-0600-059, savininkus - T. B., V. P.. R. J.. Šiuos duomenis jis surašė iš duomenų banko išrašo. Rašydamas komisijos narius jis paklausė savininko pavardės, jis pasakė J. P., ką jis ir įrašė į aktą. Išvadose parašė, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, nes sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nebuvo rasta. Be to leidimą kirsti, ar nekirsti gali duoti tik vadovas. Taip rašo nuo tada, kai pradėjo dirbti šį darbą. Aktas yra rekomendacinio pobūdžio, jis skirtas vadovui. Visi komisijos nariai pasirašė akte, perskaitė, jis jiems sakė, ką rašo. R. Š. visą laiką buvo kartu su visais ir tikrai turėjo matyti, suprasti ir girdėti, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Jis aktą surašė dviem egzemplioriais, vieną atidavė V. M., vieną pasiėmė pats. Po to apie 14 - 15 valandą jis išvažiavo. Iš V. M., R. Š., V. L. elgesio jis nesuprato, kad jie būtų kažkuo nepatenkinti, jie nieko nesakė, neprieštaravo. Savininkas J. P. taip pat nieko nesakė, nepasitenkinimo neišreiškė. Anot jo, savininkai visada būna nepatenkinti tokiu sprendimu, nes jie kreipiasi ir kviečia komisiją turėdami tikslą iškirsti mišką. V. M.. R. Š., V. L. jam nesiūlė pakeisti savo sprendimo. Kaip vėliau jis sužinojo, jam išvykus, tą pačią dieną, buvo surašytas naujas įvertinimo aktas, kuriame buvo parašyta, kad vertinamo miško plotas yra 0,9 ha ir mišką galima kirsti plynu sanitariniu kirtimu. Jo teigimu, per valandą negalėjo taip pasikeisti to paties miško sanitarinė būklė, apžiūrėdamas mišką, jis nematė bedžiūstančių ir išretėjusių medžių, bent jau tiek, kad būtų galima juos kirsti. Anot jo, jo surašytas aktas atitinka tikrovę, o vėliau surašytas aktas tikrovės neatitinka. Jei V. M., R. Š., V. L. matė, kad yra tokia padėtis, kaip parašė savo akte, tai jie galėjo iš karto sakyti jam būnant, rašant aktą, parodyti tuos medžius, nepasirašyti jo surašyto akto, tačiau jie to nedarė, sutiko su jo išvada, kuri yra įrašyta į jo surašytą aktą. Be to, parodė, kad dokumentuose buvo parašyta iš pradžių 0,15 ha, vėliau buvo ištaisyta į 0,015 ha. Tai yra 2 procentai nuo viso ploto. 0,015 ha tiesiog tebuvo rašybos klaida. Šiuos dokumentus tyrė Aplinkos ministro sudaryta komisija iš 6 narių, vadovaujama B., o kitų jos narių pavardžių jis nežino. Beje jis dalyvavo šios komisijos 2 posėdžiuose, o kalinamieji Š., M., šios komisijos darbe nedalyvavo. Iš šios komisijos narių niekas nepastebėjo šios klaidos. Jis pats šią klaidą pastebėjo per jo apklausą. Be to, rašant akto žiniaraštį, jį turi pasirašyti visa komisija, o šiuo atveju, jis, V. M., V. L., miško savininkas. Bet šiuo atveju ant žiniaraščio pasirašė tik jis, o ant jo kitos pusės – visa komisija. Jis nežino kodėl ant žiniaraščio nėra kitų komisijos narių parašų. Be to miško būklė vertinama vizualiai. Aplinkos ministro sudarytos komisijos išvadas jis žino. Miško skalsumas buvo apie 0,5, gali būti ir 0,54. Tai nustatoma išmatavus medžių kelmų skersmenį. Kas matavo kelmus neatsimena, jis kai buvo skaičiuojami kelmai nedalyvavo. Tačiau nustatant skalsumą paklaida yra. Paskutiniam minėtos komisijos tyrime skalsumas nebuvo matuotas, nes nebuvo reikalo. Be to, parodė, kad tame miške senų kelmų buvo nedaug, ir negali atsakyti kodėl dokumentuose neparašyta nieko apie senus kelmus.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas P. Z. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (t. 1, b.l. 47-49).

Liudytojas G. M. teismui parodė, kad jis buvo miško savininkas ir įgaliotas pažįstamų, kurie turėjo žemės sklypą. Pardavęs savo miško dalį, ir būdamas įgaliotas savininkų, jis savo dalies pirkėją informavo kokie darbai miške atlikti ir katu iškėlė klausimą, kad mišką reikia iškirsti, nes miškas buvo ligotas, retas, jame buvo daug sausuolių, tam specialių žinių nereikia. Jokių kitų interesų jis neturėjo. Be to šiame miške prieš tai lyg tai buvo trys sanitariniai kirtimai. Vienas kartas buvo kai savininkai mišką technika apgadino, už tai jis buvo baustas administracine tvarka. Jis oficialiai prašymą nuvežė į urėdiją, Smolensko gatvėje. Be to, lyg tai kažkoks prašymas buvo paduotas Kaune. Kai jis atvažiavo prie miško, tai jau komisiją rado. Jie kažką rašė, jis šalia komisijos narių nevaikščiojo, su jais nekalbėjo. Po to Š., kalbėjo kokį sprendimą komisija priėmė. Po to rašė prašymą, kad leistų iškirsti mažesnį plotą. Įvyko 0,9 ha miško apžiūra. Kai Š., nustatė koks miško plotas pažeistas, tada liepė jam atvykti į urėdiją. Į urėdija jam reikėjo nuvykti dėl leidimo kirsti mišką. Dokumentus rytojaus dieną atsiėmė pas Š.

Liudytojas R. M. parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad savininkui norint iškirsti mišką sanitariniu kirtimu, reikalinga kreiptis į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, jei miško plotas yra iki 1 ha. Jei miško plotas yra didesnis nei 1 ha, tai savininkas turi kreiptis į Kaune esančią Miško sanitarinės apsaugos tarnybą. Šios tarnybos direktorius P. Z. surenka komisiją ir vyksta į vietą tikrinti miško būklės. Departamento Miškų kontrolės skyriaus viena iš funkcijų yra įvertinti miškų sanitarinę būklę, todėl į komisija buvo pakviestas šio skyriaus vedėjas V. M.. Taip pat buvo pakviestas eigulys V. L.. P. Z. su komisijos nariais apžiūrėjo mišką ir nustatė, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais ir surašė apie tai aktą. Toks aktas yra pagrindas inspektoriui išduoti leidimą kirsti mišką arba jo neišduoti. Šiuo atveju leidimas kirsti mišką nebuvo galimas. Tačiau, išvykus P. Z., V. M., V. L. ir Vilniaus rajono agentūros miškų kontrolės pareigūnas R. Š. iš naujo apžiūrėjo tą patį mišką. Surašytame akte jie nurodė, jog vertintas miško plotas yra ne 1,20 ha. o 0,9 ha - tokiu atveju nebūtinas P. Z. dalyvavimas. Taip pat apžiūroje dalyvavo miško savininkas G. M.. Po šios apžiūros buvo surašytas miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas, kuriame nurodyta, jog būtinas plynas sanitarinis kirtimas. Remiantis šiuo aktu 2006-07-04 R. Š. išdavė leidimą, kuriuo leidžiama plynu sanitariniu kirtimu iškirsti 0,9 ha miško. Nelogiška, kad tą pačią dieną apžiūrėjus vieną ir tą patį miško plotą, būtų galima surašyti dvi skirtingas išvadas dėl miško sanitarinės būklės. Jo nuomone, V. M. tikėjosi, kad P. Z. pavyks įkalbėti, jog mišką reikia iškirsti, bet tai nepavyko, ir dėl to, išvykus P. Z., V. M. įkalbėjo R. Š. dalyvauti jau kaip komisijos nariui ir priimti sprendimą iškirsti mišką. Tokią prielaidą jis daro todėl, kad R. Š. jam yra sakęs, jog V. M. dažnai jam liepdavo priimti vienokius ar kitokius sprendimus, o jis jo klausydavo. V. M. ir R. Š. pasirašydami miško įvertinimo aktą, nesilaikė Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, kuriose nurodyta, jog sergančius medžius galima iškirsti, tačiau pirmoji komisija buvo nustačiusi, kad sergančių medžių nėra. R. Š., vykdydamas V. M. nurodymą, 2006-07-03 dalyvavo miško apžiūroje, pasirašė niekinį, realybės neatitinkantį įvertinimo aktą, ką pripažino ir Aplinkos ministro sudaryta kompetentinga komisija. Šios komisijos išvados teisingos. Taip neteisėtai buvo iškirstas 0.87 ha miško plotas Riešėje, Vanagienės kaime, dėl ko padaryta žala valstybei sudaro 26358.75 litus. R. Š. ir V. M. veiksmai 2006-07-03 surašant miško, esančio Vanagienės kaime. Vilniaus rajone, sanitarinės būklės įvertinimo aktą pakenkė aplinkos apsaugos sistemos prestižui, jie savo veiksmais sumenkino ir diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą kaip įstaigą, taip pat sukėlė visuomenės nepasitikėjimą šia institucija. Be to, parodė, kad tam pačiam miškui galima surašyti du aktus. Šiuo atveju 2 aktų surašymas yra teisėtas, nežiūrint turinio. Jei skiriasi sklypo plotai – faktas taip pat teisėtas. Sprendimą kirsti ar nekirsti priima pareigūnas. Apie minimo miško skalsumą pasakyti nieko negali, žala buvo įvertinta komisijos akte pagal patvirtintą žalos skaičiavimo metodiką. Be to, miško vertinime turi dalyvauti miško savininkas, kaip suinteresuotas asmuo.

Liudytojas M. B. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad apie tai, kad Miško sanitarinės apsaugos tarnyba apžiūrėjo mišką Riešės seniūnijoje, Vanaginės kaime, ir nustatė, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, jis sužinojo jau po to, kai miškas buvo iškirstas. 2006-07-07 apie 12 valandą jam paskambino departamento direktorius R. M. ir pasakė, kad kertamas miškas Riešėje ir nurodė vykti į vietą patikrinti. Jis susirado inspektorių R. Š., kuris tuo metu atostogavo, ir su juo nuvyko į vietą. Važiuojant R. Š. pasakė, kad yra išduotas leidimas miško kirtimui Riešėje. R. Š. kvietėsi dėl to, kad jo aptarnaujama teritorija yra Verkių girininkija, miškas Riešėje priklauso šiai girininkijai. Atvykęs į vietą jis pamatė, kad miškas praktiškai jau iškirstas, mediena buvo kraunama į miškovežį, į rietuves, darbininkai tvarkė iškirstus medžius. Kirtimo jau nebebuvo prasmės stabdyti, nes viskas jau buvo iškirsta, miško pakraštyje gal buvo likę tik keletas medelių. Tuomet jis sustabdė medienos išvežimą, kol bus išsiaiškinta situacija, R. Š. jo nurodymu surašė privalomą nurodymą bendrovei ,,Faktinus“ direktoriui A. G. sustabdyti vykdomus darbus, palikti medieną nevežtą. Bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius M., pateikė leidimą kirsti mišką, kurį išrašė R. Š.. Leidimu buvo leista iškirsti 0,9 ha, o miško plotas buvo 1,20 ha. Jis viską nufotografavo. Tačiau naktį miškas buvo išvežtas. 2006-07-07 buvo penktadienis (ne darbo diena, nes tą savaitgalį buvo 4 laisvos dienos), po to savaitgalis, dėl to veiksmai dėl iškirsto miško buvo atliekami 2006-07-10. Tą dieną jis, agentūros inspektorius R. S., vyresnysis specialistas R. S. nuvyko į iškirstą mišką, kur atliko iškirsto miško matavimus - matavo ir skaičiavo kelmus, miško plotą. Buvo apskaičiuotas iškirstos medienos kiekis, plotas. 2007 m. liepos mėnesį buvo sudaryta komisija, kuri tyre šį įvykį, buvo surašyti paaiškinimai, pateikti dokumentai. Jis dalyvavo komisijos svarstyme, kuriame sužinojo, kad tą pačią dieną, kai buvo apžiūrėtas miškas ir surašytas aktas, kuriuo rėmėsi R. Š. išduodamas leidimą kirsti mišką, Miško sanitarinės apsaugos tarnyba buvo apžiūrėjusi mišką ir buvo nustačiusi, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Jis matė aktą, kuris buvo surašytas dėl sanitarinės miško būklės 2006-07-03, ir jame buvo nurodyta, kad sanitarinis miško kirtimas būtinas. Tas aktas buvo pridėtas prie leidimo kirsti mišką. Akto surašymas yra nelogiškas ir neteisėtas, taip negali būti. Aktas, kuriame yra pasirašęs P. Z., yra tikras ir atitinkantis tikrovę. Be to parodė, kad skalsumas yra medienos kiekis, tūris kokiame tai plote. Jo negalima nustatyti kai iškirstas miškas. Skalsumą nustatyti koks buvo iki kirtimo, tai galima. Be to, anksčiau tame miške vyko kirtimai su leidimais.

Liudytojas A. B. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad dėl 2006 metų liepos mėnesį iškirsto miško Riešės seniūnijoje, Vanaginės kaime, Aplinkos ministro pavedimu Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas sudarė komisiją miško kirtimo teisėtumui patikrinti, kurios pirmininku buvo paskirtas jis. Kirtavietė buvo apie 1,23 ha ploto, šalia buvo likęs neiškirstas miškas, ji nebuvo sutvarkyta. Jis buvo nuvykęs į mišką, jo apžiūrėti vizualiai. Matė šviežius kelmus, senų kelmų buvo vienetai. Skaičiavimų ir matavimų jis nedarė. Komisija apžiūrėjo kirtavietę, pagal nukirstų medžių kelmus buvo apskaičiuotas medyno skalsumas, kuris buvo 0,54, o esant tokiam skalsumui miškas negali būti kertamas. Be to, tas miškas buvo II B grupės - rekreacinis miškas, jokiu būdu jo kirsti nebuvo galima. Pagal kelmus ir likusias šakas neįmanoma nustatyti buvusio miško sanitarinės būklės. Tačiau komisijos narys P. Z. buvo prieš kelias dienas apžiūrėjęs tą mišką ir nustatęs, kad jo sanitarinė būklė yra gera ir sanitarinis to miško kirtimas nerekomenduotinas. Taip pat pagal iškirstų medžių kelmus buvo apskaičiuotas iškirstos medienos tūris - jos buvo 159,75 m³. Skalsumas ir medienos tūris buvo tik to ploto, kuriam buvo išduotas leidimas - 0,9 ha, nebuvo skaičiuotas tas plotas - 0,33 ha, kuris buvo iškirstas be leidimo. Šiaip buvo iškirstas visas tas plotas, kurio sanitarinę būklę ir buvo prašyta nustatyti - virš 1 ha. Komisija taip pat susipažino su dviem miško sanitarinės būklės nustatymo aktais ir kita medžiaga buvusia Vilniaus rajono agentūroje. Agentūroje buvo leidimo kirsti mišką antrasis egzempliorius, sanitarinės būklės įvertinimo aktas, kuriame nebuvo P. Z. parašo, jie jį įvardijo Antruoju aktu, kertamo miško ploto paruošimo medžiaga (brėžinys, kirstinų medžių taškavimo ir biržių taksavimo lapai). Tarp dokumentų buvo R. Š. surašytas miško sanitarines būklės įvertinimo aktas. Apžiūrėjus kirtavietę vizualiai, išnagrinėjus dokumentus, komisija padarė išvadą, kad leidimas kirsti tą mišką buvo išduotas neteisėtai - to medyno sanitarinė būklė buvo nebloga, o tokiu atveju leisti kirsti tą mišką buvo netikslinga. Jo manymu, R. Š., V. M. ir V. L., žinodami apie pirmojo miško sanitarinės būklės nustatymo aktą ir jame išdėstytą išvadą, kad sanitarinis kirtimas nerekomenduotinas, ir surašydami antrą miško sanitarinės būklės nustatymo aktą bei jame įrašydami visiškai priešingą rekomendaciją dėl miško kirtimo, pasielgė neteisėtai, jų veiksmai niekaip nesuderinami su jų atliekamu darbu. Be to, parodė, kad miškas gali būti kertamas arba ne, dėl to nėra rekomendacinio pobūdžio dokumentų. Tik komisija sprendžia kirsti mišką ar ne. Aktas nesuteikia juridinės galios kirsti mišką. Be to, A. V., R. S. ir M. I. matavo kelmus. M. I. apskaičiavo visą tūrį pagal lenteles, tvarką patvirtintą ministro. Jo vadovaujama komisija neatliko nei matavimų, nei skaičiavimų. Be to, antrasis aktas yra teisiškas, bet prieštarauja pirmajam aktui. Jis prieštarauja, nes neatitinka natūros. Be to, skalsumo nustatymas pagal kelmus turi paklaidą. Paklaida nebuvo taikoma jo vadovaujamos komisijos išvadose, nes nebuvo prieštaravimų. Be to, R. Š. išduotame leidime nėra leidimo kirsti pušis. Tačiau į matavimus, skaičiavimus galėjo būti neįtrauktos 3,4 pušys. Jis nežino, kodėl pušys buvo įtrauktos į žalos paskaičiavimą. Vadinasi tame plote nėra pušų, arba kaltas tas kas iškirto pušis, nes V. M., R. Š. neleido kirsti pušis. Be to tai pačiai miško valdai galima surašyti du aktus skirtingiems plotams. Antrasis aktas neatitinka tikrovės, todėl nebuvo teisėtas. Pirmo akto teisėtumas netirtas. Be to, parodė, kad Masaitienė ir Prakapėnas ką darė nežino, o P. Z. dalyvavo komisijos posėdžiuose.

Liudytojas M. I. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2006 metais liepos mėnesį jo viršininkas A. B. nurodė išmatuoti kelmus ir biržės (iškirsto ploto) plotą, apskaičiuoti medienos tūrį ir skalsumą iškirstame miške, buvusiame Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Vanaginės kaime. Taip pat jis nurodė apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą. Jis ten nuvyko ir atliko matavimus. Jam tuos matavimus padėjo atlikti Vilniaus miškų urėdijos urėdo pavaduotojas miškininkystei A. V. su „rulete“ ir Vilniaus rajono agentūros darbuotojas R. S.. Šių dviejų asmenų parašų ant miško apžiūros, matavimų rezultatų nėra, nes tik jis atlikinėjo matavimo skaičiavimus. Matavimai buvo atlikti 0,87 ha plote. Matavimus atliko vadovaudamasis Aplinkos ministro patvirtinta metodika - matavimo tūrio lentelėmis, Biržių atrėžimo taisyklėmis ir kitais norminiais aktais. Pirmiausiai jie pamatavo visą iškirstą plotą- 0.87 ha. Iš šio ploto 0.09 ha ploto buvo užversta šakomis - tai valksmos. Jie suskaičiavo ir pamatavo visus šviežius kelmus, išskyrus valksmas, nes po šakomis nesimato kelmų - iš viso suskaičiavo 426 matomus šviežius kelmus. Šiaip tiksliai nustatyti kada medis buvo nukirstas pagal kelmą negalima. Be tame miške nusprendžiau, kad medžiai kirsti šiais 2006 metais. Senų kelmų jis nematė. Po to pagal tuos duomenis apskaičiavo medienos tūrį. Susidarė 145,23 m³ medienos. Po to, vadovaudamasis kita numatyta metodika, apskaičiavo medienos tūrį buvusį visame plote, tai yra prisumavo medienos turį. buvusį valksmose. Iš viso susidarė iškirstos medienos 159.75 m³. Tuomet, vadovaudamasis ,,Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkoje“ reglamentuota metodika apskaičiavo aplinkai padarytą žalą -23962,50 Lt. Taip pat toje metodikoje yra nurodyta, kad neteisėtai iškirtus pusamžį medyną yra taikomas 1.1 koeficientas, tokiu būdu iš viso susidarė 26358,75 Lt žala aplinkai. Po to jis apskaičiavo buvusio miško skalsumą dar papildomai vadovaudamasis skalsumo nustatymo metodika (ji nurodyta miškotvarkos taisyklėse). Jo paskaičiavimais buvusio miško skalsumas buvo 0.54. Šie jo medienos tūrio, skalsumo ir žalos aplinkai paskaičiavimai yra tikslūs. Dokumentus su šiais paskaičiavimais jis pateikė A. B.. Pagal kelmus neįmanoma pasakyti, ar iškirstas medynas buvo sveikas, tačiau ant kelmų jokių ligų požymių jis nematė, jokių ligų požymių nebuvo ir ant šakų. Paklaida matuojant skalsumą pagal kelmus yra, be tiksliai neatsimena, gal 5-10%. Prie bendro skalsumo nustatymo paklaida nebuvo pridedama, todėl, kad yra atliekami tikslūs skaičiavimai leistinos paklaidos ribose. Gautas tūris buvo padidinamas 10%. 10% yra valksmai kur pamatuoti nebuvo įmanoma. Be to parodė, kad jie pasižiūrėjo, ar po šakomis buvo kelmai, tačiau jų nebuvo. Jų niekas neįspėjo, ar skirti naujus kelmus nuo senų. Neatsimena, kad juos būtų įspėję, jog tame miške buvo keli kirtimai. Pagal kelmus negalima nustatyti medžių sanitarinės būklės. Galima nustatyti tik ar medis sausuolis, ar ne. Sausuolių tame miške nebuvo.

Liudytojas R. R. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad komisijoje dalyvavo Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktorius P. Z. ir vienas girininkas, apžiūrint privatų mišką. Tą dieną, kai buvo surašytas aktas, P. Z. po akto surašymo buvo užvažiavęs pas jį į urėdiją. P. Z. jam papasakojo, kad buvo nuvykęs įvertinti medyno sanitarinės būklės. Papasakojo, kad komisijoje dalyvavo V. L., Vilniaus regiono Miškų kontrolės skyriaus viršininkas V. M. ir Vilniaus rajono agentūros inspektorius miškininkas R. Š., kuris buvo pavaldus V. M.. P. Z. surašyto akto, kur buvo konstatuota, kad medyno skalsumas atitinka keliamiems reikalavimas ir viso ploto plyni sanitariniai kirtimai yra negalimi, tai yra kirtimui nebuvo leista, jis nematė. Be to P. Z. sakė, kad medelynas yra nevienalytis, bet atsižvelgiant į miesto sąlygas jo viso ploto kirsti negalima. Nerekomendavimas kirsti sanitariniam pyniniam kirtimui reiškia, kad iš vienos pusės miško kirsti negalima, bet jo dalį kirsti galima. Pagal pirmąjį aktą viso miško plynai kirsti nebuvo galima. Vėliau, kuomet buvo kelios išeiginės dienos, jis sužinojo, jog buvo iškirstas miškas. Nuvykęs ten, tai pamatė. Apie antrąjį surašytą aktą, kurį surašė V. M., R. Š. ir V. L., jis sužinojo pirmadienį ar antradienį po išeiginių. Be to, prie akto yra vedamas žiniaraštis, bet P. Z. surašyto akto, su kuriuo jis susipažino vėliau, jis nelabai supranta, nes ant jo nėra visos komisijos narių parašų, miško barelio plano. Be to, nėra miško diametro. O medžių aukštis ir diametras apsprendžia miško padėtį, o viso to, kaip minėjo, žiniaraštyje nėra. Be to 30 arų esant 19 medžių, tai yra labai mažai.

Liudytojas J. P. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2005 metais jo pažįstamas G. M. pasiūlė jam pirkti miško sklypą, esantį netoli Riešės kaimo. G. M. jam paaiškino, kad to miško savininkų yra keletas, vienas iš jų yra G. M. žmona E. M. ir kad visi savininkai yra sutarę parduoti tą mišką. Jis pats buvo nuvykęs apžiūrėti to sklypo, kuris jam patiko, manė, kad ateityje galės ten pastatyti gyvenamąjį namą ir nutarė tą sklypą nusipirkti. Tuo metu to miško savininkų buvo 14 žmonių, o jis sklypą pirko kartu su savo žmona V. P., sutartį pasirašė 2005-08-01. T. B. savo dalies miško negalėjo parduoti, nes po jos vyro mirties buvo sprendžiamas palikimo klausimas ir savo dalį miško jam ji pardavė 2006 m. gruodžio mėnesį, T. B. priklausė mažiau nei 1/10 dalis miško. Iki 2007-03-08, t. y. liudytojo apklausos, jis nežinojo, kad T. B. prašė įvertinti mišką, su juo toks prašymas derintas nebuvo, kokiais tikslais ji tai darė, nežinojo, apie tai galėtų žinoti G. M., kuriam jis buvo davęs įgaliojimą tvarkyti to miško reikalus. G. M. jam buvo sakęs, kad miškas yra sergantis. Dėl miško iškirtimo 2006 m. liepos mėnesį jis su niekuo nesitarė, kiek to miško kirsti ar nekirsti. Tuo klausimu užsiiminėjo G. M. pagal jo įgaliojimą, pastarasis minėjo, jog yra gautas leidimas kirsti mišką. Jis sutiko, kad miškas būtų iškirstas, juo labiau, kad G. M. sakė, jog miškas sergantis. Miško kirtimu ir medienos išvežimu jis visai nesirūpino, nežinojo nei kokia firma iškirs mišką, nei kas bus daroma su iškirsta mediena. Tais klausimais rūpinosi G. M.. Apie tai, kad 2006-07-03 viena komisija nurodė, kad jo miške nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, o kita komisija tą pačią dieną nurodė, kad 0,9 ha sklype būtinas plynas sanitarinis kirtimas, jam nieko nežinoma. Su jokia komisija ir su jokiais valdininkais jis niekada savo miško sklype nebuvo, P. Z., V. M., V. L. nepažįsta ir akivaizdu, kad tame akte yra ne jo parašas. Negali tvirtinti, kad tas parašas yra G. M.. Be to, nurodė, kad jis tame miške vieną kartą buvo, jo nuomone miškas buvo blogas, buvo vietų kur nebuvo medžių. Miško plane netgi pavaizduotos vietos, kur neaugo medžiai. Jis nepastebėjo, kad anksčiau šiame miške būtų buvę kirtimai.

Liudytojo apklausos metu J. P. (J. P.) pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2005-08-01 nekilnojamo daikto pirkimo ir pardavimo sutarties kopiją, patvirtinančią jo nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo Vanaginės kaime, Vilniaus rajone (t. 1, b.l. 77-82).

Liudytoja T. B. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2002 metais ji kartu su savo sūnumi D. B. nutarė nusipirkti miško, esančio Vilniaus rajone prie Riešės gyvenvietės. Miško pirkimo iniciatorius buvo sūnus D. Jos su sūnumi interesus atstovavo G. M., kuris yra pažįstamas su jos sūnumi. Kai mišką pirko, ji nė karto į tą mišką, nei pas notarą nevažinėjo ir jokių dokumentų netvarkė. Po to ji vieną kartą tame miške yra buvusi. Po to su sūnaus pagalba ji tą mišką pardavė. T. B. nežinojo kas ir kokiais tikslais iškirto mišką, jos sutikimo niekas neklausė ir dėl miško iškirtimo niekas į ją nesikreipė. Ji asmeniškai niekada nesikreipė į jokias instancijas dėl jai priklausančio miško įvertinimo ar leidimo jį iškirsti. Jokių pinigų už iškirstą medieną ji negavo ir nieko apie tai nežinojo. Niekam jokių įgaliojimų tvarkyti jos miško reikalų T. B. nėra davusi. T. B. pateikus susipažinti prašymą Miško sanitarinės apsaugos tarnybai dėl miško būklės įvertinimo, ji parodė, kad susipažinusi su pateiktu jos vardu surašytu prašymu Miško sanitarinės apsaugos tarnybai, gali užtikrintai pareikšti, kad tokį dokumentą mato pirmą kartą, apie tokio prašymo surašymą nieko nežino, jo nerašė ir ant jo nepasirašė. Kas tokį prašymą surašė ir kokiais tikslais, jai visiškai nežinoma. Ji nieko nežino apie jokią Miško sanitarinės apsaugos tarnybą, į tokią tarnybą niekada nesikreipė. Jos raštas yra visai kitoks, parašas kitoks, ji silpnai moka lietuvių kalbą ir rašybą. J. P. nepažįsta, su juo bendrauti neteko. Dėl iškirsto miško ji niekam pretenzijų neturi.

Liudytojos apklausos metu T. B. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2002-06-27 pirkimo ir pardavimo sutarties kopiją, patvirtinančią jos nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį Vanaginės kaime, Vilniaus rajone (t. 1, b.l. 91-97).

Liudytojas R. Z. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad apie 5 metus jie gyvena Didžiojoje Riešėje, Vilniaus rajone, jo namas yra apie 100 - 150 metrų nuo kelio Vilnius - Molėtai. 2006-07-07, apie 11 valandą jam ir žmonai paskambino vaikai ir pasakė, kad yra kertamas miškas prie namų. Jiems grįžus apie 14 valandą miškas buvo praktiškai visas iškirstas, buvo likęs toks kaip išsikišimas iš bendro miško masyvo, beržynas arčiau kelio Vilnius - Molėtai. Buvo iškirstas apie 1 ha miško plotas maždaug per vidurį viso miško masyvo. Kitą dieną, tai yra 2006-07-08, jie atsibudo apie 7 val. 30 min. nuo pjūklų garso, pamatė, kad toliau kertamas dar neiškirstas beržynas, tvarkoma iškirsta mediena, jie pafotografavo kertamą mišką. Dar esant miškui, jame nebuvo nudžiūvusių medžių, tai kas buvo nudžiūvę, buvo išvalyta gal prieš metus. Dėl iškirsto miško jam yra padaryta moralinė žala. labai gaila, kad yra iškirstas miškas, o vietoje jo nėra pasodinta naujų medžių, be to, padaugėjo dulkių, smarkiai padidėjo triukšmas nuo kelio Vilnius-Molėtai, dėl to jis ir jo šeima jaučia diskomfortą. Be to, parodė, kad miškas buvo sveikas, mišrus, jame augo pušys, beržai. Miško kokybė nebuvo bloga, buvo tik vienas kitas išdžiūvęs medis, jis tą mišką stebėjęs nuo savo namų, o jame vaikščiojo tik po iškirtimo.

Liudytoja V. Z. davė teismui parodymus analogiškus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, ji parodė, jog iki kirtimo ji buvo tame miške, tačiau ankstesnių kirtimų ji nepastebėjo. Be to tame miške augo pušys, beržai, eglės. Šis miškas buvo sveikas.

Liudytojas M. G. davė teismui parodymus analogiškus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, jis parodė, jog iki šio kirtimo buvo to miško valymai, tada virsdavo storiausi medžią. Rastus išveždavo, o kelmai likdavo. Be to šis miškas buvo mišrus, vyravo lapuočiai, prie plento augo spygliuočiai.

Liudytojas E. J. davė teismui parodymus analogiškus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, jis parodė, jog iki kirtimo jis buvo tame miške. Šis miškas buvo tankus, jaukus, senas. Iki šio kirtimo šiame miške vyko kirtimo darbai 1-, 2 metus. Bet tai nebuvo ištisiniai kirtimai, tiesiog praretinimai. Be to tame miške augo daugiau pušų, nei beržų. Be to po ankštenių kirtimų jam teko matyti kelmus. Be to vienas ankstesnis stambesnis kirtimas buvo tada, kad mišką kirto 3-4 žmonės.

Liudytoja A. J. davė teismui parodymus analogiškus R. Z. parodymams (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis). Be to, to miško viduryje augo 40 metų pušys, o priekyje ir gale daugiau aukšti beržai. Šis miškas buvo sveikas. Be to, šiame miške galėjo būti ir išvirtusių medžių. Žiemą vyko miško retinimas. Be to retinimai vyko per paskutinį pusmetį iki miško iškirtimo.

Liudytoja V. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo iniciatyva pateikė kompaktinę plokštelę su kertamo miško nuotraukomis. Vienoje nuotraukoje matyti neiškirstas miškas, kitose matyti kirtavietė, nukirsti medžiai (t. 1, b.l. 130-137).

Liudytojas A. G. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad jis apie 5 metus užsiima stataus miško supirkimu. Apie mėnesį prieš 2006-07-04 sutarties sudarymą su G. M. dėl stataus miško pirkimo - pardavimo Vanaginės kaime. Vilniaus rajone, jam į mobilų telefoną paskambino asmuo prisistatęs stataus miško pardavėju ir pasiūlė pirkti mišką. Jis sutiko, tačiau neprisiminė kada matė to miško dokumentus ir kada apžiūrėjo mišką vietoje. Jis su G. M. buvo susitikęs gal porą kartų - vieną kartą jis jam pasakė rekvizitus, reikalingus pirkimo ir pardavimo sutarčiai sudaryti, o kitą kartą jie pasirašė sutartį. Iš G. M. jis suprato, kad jis labai nori parduoti stačią mišką, dėl to su juo užteko susitikti apie porą kartų. Sutartį atspausdino dviem egzemplioriais ir nusivežė ją į susitikimą su G. M. kažkokioje lauko kavinėje prie parduotuvės „Europa“, Vilniuje. Miško pirkimo kaina buvo labai maža, kas pasirodė keista. Pasirašant sutartį jie pasirašė ir medienos pirkimo aktą, kurį jis buvo atspausdinęs, G. M. akivaizdoje surašė duomenis apie miško kiekį ir kainą. Jam atrodo, kad G. M. pardavinėjo tą mišką ne dėl to, kad jam būtų reikėję pinigų, nes dėl jų sumos jis net nesiderėjo. Prieš pasirašant sutartį ir aktą, G. M. pateikė savo paso, miško savininkų įgaliojimo, leidimo kirsti mišką kopijas. Jis sutartį su G. M. pasirašė apie pietus - laikotarpiu nuo 12 iki 15 valandos. Po šios sutarties pasirašymo su G. M. jis daugiau nesimatė, pinigus už mišką - apie 900 litų - G. M. sumokėjo tikriausiai tą dieną, kai pasirašė sutartį ir aktą, o gal kažkurio ankstesnio susitikimo metu. Kirsti mišką jis pradėjo 2006-07-07. Kirtimą vykdė (duomenys neskelbtini) darbuotojai. G. M. buvo pasakęs, kad miško plotas yra apie 0.9 ha. Tą miško plotą G. M. buvo parodęs ant miškotvarkos projekto. Iš miškotvarkos projekto ir G. M. parodyto parduodamo miško ploto jis susirado tą mišką ir jam buvo aišku, kuris plotas parduodamas, iš to galėjo surašyti ir minėtus du dokumentus. Tame miške jis atmatavo nuo ten jau buvusių riboženklių 0.9 ha miško plotą, kurį pardavinėjo G. M.. Tą plotą dar pažymėjo dviem kuoliukais, kuriuos nudažė raudonais dažais. Taip pat raudonais dažais pažymėjo liniją tarp tų kuoliukų, kad darbininkai kirsdami neišeitų už tos ribos. Kertamame miško plote medžių nežymėjo, nes jų nebuvo daug, jų tūrį galėjo suskaičiuoti jų nežymėdamas. Miškas turėjo būti iškirstas plynai, tai nereikėjo žymėti ir paliekamų medžių. 2006-07-07 darbininkams pradėjus kirsti mišką, jis kartu su jais nevažiavo. Apie 11 valandą jam paskambino vienas iš darbininkų, kuris pasakė, kad jiems trukdoma kirsti mišką. Apie 11 valandą jis nuvyko į vietą. Ten buvo miško kaimynystėje gyvenantys žmonės, jų buvo apie aštuoni, sakė nekirsti miško. Kaimynai iškvietė policiją, aplinkos apsaugos darbuotojus, kurie netrukus atvyko. Miško kirtimo niekas nesustabdė. Be to, parodė, kad kirsti plynai reiškia, kad nepaliekama jokio medžio. O kirtimas plynai būna dėl sanitarinės būklės ir kokių medžių negalima kirsti būna nurodyta leidime. Tačiau galima kirsti ir kitų rūšių medžius, kurių nėra įrašyta leidime. Leidimas buvo duotas kirsti mišką plynai. Jeigu pušys nebuvo pažymėtos tai jas nebuvo galima kirsti. Be to, iki miško kirtimo jis po šį mišką vaikščiojo ir matė kelmus, valksmas. Jo kaip miškininko manymu miškas buvo toks, kad jį buvo galima kirsti sanitariniu kirtimu.

Liudytojas A. M. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad 2006 metų birželio mėnesį G. M. paklausė, ar jam nereikalinga mediena kurui. G. M. sakė, kad greitai susitvarkys dokumentus ir reikės iškirsti medieną. Jam šis jo pasiūlymas tiko. Su G. M. apie medieną ir jos kirtimą kalbėjosi gal du kartus. Jie su G. M. susitarė tik dėl miško pavalymo, - medžių, tinkamų malkoms, iškirtimo. G. M. jį patikino, kad su dokumentais viskas tvarkoje, viskas legalu. 2006-07-03 po pietų, gal apie 15 valandą, jis susitiko su G. M. Vilniuje prie parduotuvės .,Naktigonė“, kur surašė susitarimą. G. M. pasakė, kad miško plotas iš tiesų yra didesnis, kurį kirs kita firma, o yra papildomas 0.33 ha plotas, kurį reiks iškirsti jam ir sutvarkyti kirtavietę, bet tik 0.33 ha ploto. Už tai, kad sutvarkys tą 0,33 ha plotą, jie susitarė, jog A. M. pasiims tą iškirstą medieną. Visa tai surašė susitarime, kurį jie abu pasirašė. Taip pat G. M. padiktavo miško adresą, savo asmens kodą, savo adresą. Leidimo kirsti mišką jis nerodė, bet garantavo, kad viskas bus tvarkoje, viskas legalu, o jis ir nereikalavo. G. M. jam dar anksčiau buvo nurodęs tą miško plotą iškirsti per išeigines, nes tada buvo keturios išeiginės, liepos 6 buvo šventinė diena, tačiau kodėl taip reikia daryti nenurodė. Po susitarimo surašymo, 2006 metų liepos 4 ar 5 dieną, jis paskambino seseriai ir pasakė, kad atsiųstų darbininkus kirsti mišką. Jai papasakojo, kur jis su darbininkais susitiks. Kaip buvo pasakęs G. M., 2006-07-07 anksti ryte, gal apie kokią 6 valandą, jis susitiko su darbininkais prie miško, kurį reikėjo kirsti, iš Dusetų atvažiavo du darbininkai. Kurią miško dalį reikia kirsti darbininkams jis žinojo iš G. M. rodytų planų, kuriuose jis jam buvo rodęs tą miško dalį. Jis darbininkams nurodė kirsti mišką, tačiau neplynai. Tą dieną į kirtavietę jis daugiau nevažiavo. Po išeiginių, 2006-07-10 ar 2006-07-11, jis nuvyko į urėdiją, kuri yra Smolensko gatvėje, vėliau į toje pačioje gatvėje esančią agentūrą, kur bendravo su agentūros vedėju M. B.. Kažkurią iš minėtų dienų buvo surašytas protokolas, kad jis nelegaliai iškirto mišką. Kaip jis suprato, tam ploteliui, kurį jam leido iškirsti G. M., nebuvo leidimo, jis buvo kaip ir apgautas G. M.. Jis su viskuo sutiko ir sumokėjo paskirtą baudą - 7000 ar 8000 litų. Be to prieš miško kirtimą jis tame miške buvo ir jame matė sausuolių, padžiūvusių medžių, be to miškas gal anksčiau buvo valytas.

Liudytojas A. V. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad G. M. prašymu jis rengė miškotvarkos projektą dėl Vilniaus rajone esančio miško valdos, kuris buvo derinamas su R. Š.. Miškotvarkos projektui parengti yra reikalingos dokumentų kopijos: nuosavybės dokumentas, laikinas sklypo planas. Šiuos dokumentus pateikia savininkas arba įgaliotas asmuo, kas šiuo atveju pateikė, jis neprisiminė. Galėjo būti, kad juos gavo iš G. M. tiesiogiai, registruotu laišku paštu arba bagažo siunta į Kauno autobusų stotį. Tada jis pats susirenka duomenis miškotvarkos institute - miškų grupės planai, planšeto kopija (žemėlapis su pažymėtais kvartalais ir taksaciniais sklypais), taksoraštis (medyno sudėties aprašymas). Šiuos dokumentus gali pats gauti institute arba juos įteikia pats žmogus. Kaip buvo šiuo atveju, neprisiminė. Jo darbuotojas G. D. įtaksavo (nustatė visų medyno rodiklių - medžių amžius, aukštis, diametras, medyno sudėtis) medyną šiam miškotvarkos projektui. G. D. buvo nuvykęs į šią miško valdą ir parvežė visus duomenis projektui. Jis, remdamasis tais duomenimis parengė miškotvarkos projektą. Jis suprojektavo visas įmanomas ūkines priemones šiai valdai - kraštovaizdžio formavimo kirtimas, nes tai buvo vienintele įmanoma ūkinė priemone valdai esančiai II miškų grupėje. Ūkinė priemonė - plynas kirtimas - buvo neįmanomas, nes tai yra II miškų grupė. Ar ten buvo galimas plynas sanitarinis kirtimas, jis negalėjo pasakyti, nes iš jam pateiktų G. D. duomenų nematė, kad ten būtų toks kirtimas galimas. G. M. jo nebuvo prašęs projektuoti plyną kirtimą, jis pasakė, kad jam reikalingas miškotvarkos projektas ir viskas. Miškotvarkos projektą jis pateikė arba G. M., arba jo žmogui.

Liudytojas G. D. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad miškotvarkos projektas žemės sklypui, esančiam Vanagienės kaime, Vilniaus rajone, buvo eilinis miškotvarkos projektas užsakytas atlikti A. V. įmonėje. Jis atliko miško inventorizaciją ir numatė jame ūkinę priemonę. Šiuo atveju jis numatė medyne galimą landšaftinį kirtimą. Tai toks kirtimas, kai po jo lieka toks miškas kaip parkas, turėjo likti retas beržynas. Tame medyne dar buvo galimi ir kiti kirtimai, pavyzdžiui sanitariniai pavieniai kirtimai ir kiti, bet jokiu būdu nebuvo galimas plynas kirtimas, kadangi miškas buvo rekreacinis. Šiam medynui tinkamiausias buvo landšaftinis kirtimas - kraštovaizdžio kirtimas, kadangi tai buvo rekreacinis miškas. Jis buvo nuvykęs į ta mišką 2005 metų vasarą arba rudenį. Ten buvo beržynas su pavienėm pušim, jo amžius buvo 70 metų, 0.6 skalsumo. Tai buvo brandus miškas. Tai buvo pakankamai tvarkingas, niekuo neišsiskiriantis miškas, nebuvo jokių takelių, aikštelių. Medyno plotas buvo 1,2 ha. Jis, atlikdamas taksaciją, privalo apžiūrėti, įvertinti medyną, pamatuoti medžių skersmenį, aukštį. Medienos kubatūra buvo tik išvestinis rodiklis, jį reikalinga tiksliai suskaičiuoti kertant mišką. Vaikščiodamas po mišką jis jame nematė nudžiūvusių medžių, vėjalaužų. Jis jokių dokumentų nepildė, tik pateikė informaciją apie medyną ir galimą ūkinę priemonę jame. A. V. įmonė projektus rengia pagal galiojančius įstatymus, o ne vykdo miškų savininkų pageidavimus. Jei šis medynas būtų buvęs ne rekreacinės paskirties, o kitokios, pavyzdžiui eksploatacinis, jei jis būtų buvęs ne 11 grupės, o III ar IV, tai plynas kirtimas būtų buvęs įmanomas ir teisėtas ir niekam nebūtų buvę jokios žalos.

Liudytojas G. L. teismui parodė (LR BPK 276 straipsnio 5 dalis), kad sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinį braižė jis. Į Lietuvos miško savininkų asociaciją 2006 metų gegužės mėnesį kreipėsi jam nepažįstamas vyriškis. Pagal jį, jis, tikriausiai, buvo miško, esančio Vilniaus urėdijoje, Verkių girininkijoje, kvartalo Nr. 63, sklypo Nr. 7A, savininkas. Į jį kreipęsis žmogus prašė atriboti patį medyną. Atribojimas - tai medyno pamatavimas realybėje ir šių matavimų perkėlimas į brėžinį, tai yra nubraižomas medyno brėžinys su tiksliom jo ribom nuo kitų plotų. Toks brėžinys dažniausiai braižomas pagrindiniam naudojimui - plyniems kirtimams. Tas vyras pasakė, kad tą brėžinį pateiks Miško sanitarinės apsaugos tarnybai. Jis pasakė, kad tas brėžinys reikalingas plynam kirtimui. Medyną apžiūrėjo ir matavo jis vienas. Po to G. M. atvykęs pas jį į kontorą pateikė kadastrinį pažymėjimą ir valdos planą. Šiame brėžinyje įrašyta savininkė T. B. pas jį nebuvo, jos pavardę įrašė iš kadastrinio pažymėjimo. Su tuo žmogumi buvo kalba apie tai, kad to brėžinio reikia Sanitarinei stočiai, kad gautų leidimą kirsti medyną. Gali būti, kad tą brėžinį jis atidavė ne tam vyrui, o nusiuntė į Miško sanitarinės apsaugos tarnybą iš asociacijos. Tas vyras pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Kitus dokumentus taip pat galėjo jis pateikti. Taksoraštyje, kuris sudarytas 2005 metais, yra pažymėta, kad medyno skalsumas yra 0.6. Per metus medyno skalsumas galėjo sumažėti. Kai buvo nuvykęs matuoti medyno, jis matė, kad vidury jo yra išretėjimas, matė senų kelmų. Ties namais iš Riešės pusės medynas buvo tankesnis. Link kelio Vilnius - Molėtai buvo beržų eilė ir pušys, skalsumas buvo apie 0,6, o vidurinioji dalis, kur augo pušys ir drebulės – 0,4 skalsumo. Be to, kita miško dalis buvo kitokio skalsumo. Medyne matė kelias išvartas, keli buvo paversti pakibę, kelios buvo sausos pušys, keli beržai. Jie buvo išsibarstę, o ne vienoje vietoje. Mano, kad ten buvo tokių sausuolių, išvartų nuo 20 iki 30 medžių. Jis su R. Š. apie šį mišką nekalbėjo. Jis galėjo Sanitarinei stočiai (Miško sanitarinės apsaugos tarnybai), kuri yra Kaune, siųsti faksu išrašą, savo brėžinį, nuosavybės planą, nors jie galėjo gauti ir patys. Tas žmogus paprašė surašyti prašymą Miško sanitarinės apsaugos tarnybai dėl medyno įvertinimo. Jis jį ir surašė. Taip dažnai daro dėl to, kad žmonės, ar nemoka patys lietuviškai rašyti, nesupranta, ką reikia rašyti. Už savininkus jis niekada nepasirašinėjo, taip pat nepasirašė ir už T. B.. Pagal jį, pasirašė tas žmogus, nes T. B. pas jį nebuvo. Tas žmogus pas jį buvo du kartus - vieną kartą prašė viską padaryti, kitą kartą atvažiavo pasiimti brėžinio ir sumokėti už darbą. Brėžinį jis nubraižė 2006-05-18, o prašymas T. B. užregistruotas 2006-06-16. Tikrai taip gali būti, kad jis tą prašymą ir brėžinį faksu išsiuntė panašiu laiku. Be to nurodė, jog po miško iškirtimo galima keliais būdais nustatyti skalsumą, tačiau barelio būdas nėra tikslus.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas G. L. atpažino G. M. kaip asmenį, kuris 2006 m. gegužės mėn. kreipėsi į jį ir paprašė padaryti medyno brėžinį (t. 1, b.l. 110-112).

Liudytojas A. V. teismui parodė, kad, kiek atsimena, buvo pavesta išsiaiškinti dėl miško Riešėje kirtimo, buvo sudaryta komisija. Jam buvo pavesta suskaičiuoti kelmus. Jis šiame miške buvo vieną kartą. Šiame miške buvo viskas iškirsta, likę buvo tik kelmai ir valksmai. Šiame miške buvo jis, M. I., iš regioninio departamento R. S., inžinierius S. A.. Viskas buvo daroma Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos iniciatyva, jiems reikėjo nustatyti iškirsto miško tūrį. Jam asmeniškai buvo pavesta išmatuoti iškirsto miško tūrį. Nustatyti skalsumą jiems nebuvo pavesta. Po to, viską suskaičiavo M. I.. Jie „rulete“ matavo paskutinio kirtimo kelmus, valksmas ir lygtai biržės plotą, kur buvo busoliai. Kitų matavimo priemonių jie nenaudojo. Tačiau kas nors iš jų galbūt galėjo įskaičiuoti dar ir ankstesnio kirtimo kelmus. Kas matavo biržes neatsimena. Be to pažeidėjas turi dalyvauti matavime, tačiau kodėl nedalyvavo nežino. Miške buvo atarimai, bet atsimena ne 100 procentų. Jie viską išmatavo, ir kiek pamena lyg tai kuoliukai buvo. Neprisimena ar tais kuoliukais pasitikėjo. Be to jie rėmėsi pasiimta taksacine medžiaga, planine medžiaga, kirtimo leidimu. Tame miške jie keturiese matavo kelmus, valksmus, biržę. Šiuo metu neprisimena, bet kažkas kelmus lygtai žymėjo dažais, o gal ir jis, tačiau daug laiko jau praėjo. Du žmonės apmatavo ploniausias ir storiausias kelmų vietas, po to viską susumavo, o M. I. viską užrašė. Lygai senesnių kelmų nematavo. Jis suprato, kad buvo dvi komisijos, kurios prieš tai nustatinėjo skalsumą ir kita. Jiems reikėjo nustatyti iškirsti miško tūrį, o M. I. pagal etaloninį modelį paskaičiavo skalsumą. Nebuvo pritemti ar perdėti skaičiavimai. Jie tikriausiai pasirašė ant dokumentų, bet šiuo metu nebeprisimena. M. I. teikė medžiagą R. S., jam. Atskiri pareigūnai teikė medžiagą. Negali atsakyti, kodėl jo parašo ant biržės taksavimo lapo (t.1, b. l. 21), ant pažymos dėl skalsumo nustatymo pagal skerspločių sumas (t. 1, b.l. 22) ir ant aplinkai padarytos žalos paskaičiavimo (t. 1, b. l. 23) nėra, matyt niekas neprašė pasirašyti. Jis ant 2006-07-20 pažymos (t. 1, b.l. 5-9) pasirašė, nors, matyt, kad jam nepateikė visų dokumentų. Tačiau jis dalyvavo visame tame fakte. Ant minėtos pažymos buvo pasirašyta visų jų, komisijos keturių narių, be to išvada patvirtinta pirmininko A. B.. Be to komisija pateikė matavimui medžiagą, o inspektorius M. I. galėjo paskaičiuoti skalsumą. Komisija pasivadovavo jo nustatytais skalsumo duomenimis. Komisijos posėdyje P. Z. lygtai nebuvo, o dėl R. P. bijo pameluoti kaip ir dėl V. M.. Tačiau A. B. posėdyje buvo. Šiuo metu sunku atsiminti kas komisijos posėdyje buvo, kas ne. Komisijos darbas priklausė nuo pirmininko. Vyksta posėdis, protokoluojama. Tačiau lygtai tokio rimto posėdžio nebuvo, nes jo metu nebuvo protokoluojama. Šiuo atveju kiekvienas komisijos narys tyrė kas jam buvo pavesta komisijos pirmininko, o po to išvada sudėta iš atkarpų. Jis P. Z. akto teisėtumo netyriau. Ar tai komisija tyrė jis taip pat nežino. Tačiau spaudimo, nurodymo, kad reikia pateikti neigiamas išvadas prieš R. Š. ir V. M., bent jam asmeniškai nebuvo. Komisijos išvadą surašė komisijos pirmininkas A. B., nes jis matė jo kabinete kompiuterį. Tačiau nežino, ar jisai moka naudotis kompiuteriu. Be to buvo atvažiavę pas A. B., iš pradžių buvo projektinis variantas, o po to kur buvo reikalinga korekcija, tai buvo pataisyta ir galiausiai pasirašyta pažyma. Be to parodė, kad tame miške buvo daug kelmų. Tačiau ar buvo senų kelmų sunku atsakyti, bet tame plote buvo mažai medžių. Skirtumas kelmų priklauso nuo sezono, nuo metų laiko ir kitų faktorių, o konkrečiai nupjauto beržo kelmas juoduoja, prasideda vegetacija, prieš dvi savaites nukirsto medžio kelmas turi drėgnumą, o pusės metų kelmas jau yra išsausėjęs. Be to, nurodė, jog pažyma buvo surašyta 200-07-20, o miško kirtimas vyko 2006-07-06, 07 d., o kelmus apžiūrėjo ne vėlia kaip po 14 dienų. Be to 14 dienų kelmai skiriasi nuo pusės metų pjovimo kelmų. Tai jis skiria. 2006-01-30 d. nukistų medžių kelmai jau yra pasenę, jie jų nematavo ir neįtraukė. Be to, nurodė, kad miške matė skiedras ir pjuvenas. Konkrečiau jo dokumentuose surašytų medžių neatsimena, tačiau medžiai buvo nugenėti, nes valksmuose buvo sudėtos šakos. Be to, sveiką medį nuo sausuolio atskirti galima, nors gal ir buvo tokių kelmų, kad buvo sunku nustatyti ar jisai sveikas, ar sausuolis. Be to, pušis ir beržas skirtingi dalykai, jie pagrinde skaičiavo beržus. Be to, jei vegetacijos metu kerti pušis, tai jų kelmai greitai mėlynuoja. Metodikoje nėra jokio intervalo. Be to parodė, kad po valksmais nebuvo matuojami kelmai, buvo nustatytas tik valksmų plotas, niekas valksmų neatkasinėjo. Teoriškai tie valksmai galėjo būti padaryti ankščiau; tačiau visa metodika susideda iš apytikslio skaičiavimo.

Liudytojas R. S. teismui parodė, kad jis su R. Š. buvo kolegos Vilniaus rajono agentūroje. Be to, jog atsimena Riešės mišką, nes jame buvo du kartus po iškirtimo. Pirmą kartą sumatavo, kuomet buvo M. B., R. S.. Po to, kitą kartą dar buvo atstovas kuris kirto mišką, kažkoks tai direktorius. Jis miške buvo su Ivanausku, Vaitkevičiumi. Jis su jais miške matavo kelmus. Kas jiems ten liepė vykti dabar neatsimena. Vyko sumatuoti savavališkai iškirsto medyno, tačiau kas tai sakė nežino. Viršininkas buvo M. B.. Jie žinojo, kad padaryti blogi dalykai. Kiek atsimena jis miške kelmus matavo su „rulete“. Šiame miške buvo daug kelmų. Be to, kai jis matavo kelmus kažkokia moteris reiškė nepasitenkinimą, kad jis po valksmais kelmus praleido. Ji stebėjo, kad būtų sumatuoti švieži kelmai. Be to, jis miškininkas ir seną kelmą nuo jauno skiria. Jis senų kelmų nematavo. Jie matavo tą biržę kur buvo plynai iškirsta, o atribojimą padarė G. L.. Buvo padarytas valksmo prakirtimas, surašytas plotas, apskaičiuota ir gavosi 0,9 ha. Po miško iškirtimo jis skalsumo nenustatinėjo, be to tam yra atskira metodika. Jo skaičiuoti skalsumą niekas neprašė. Jo A. B. į komisijos posėdį nekvietė. O I., buvo. Jis daug sumatavo kelmų, tačiau gal ir liko kelmų valksmuose, gal ir netiksliai buvo kelmai suskaičiuoti, tačiau jis turėjo būti nešališkas, objektyvus. Tačiau šis darbas buvo atliktas šališkai, skubotai. Jokių asmeniškumų, spaudimo nebuvo, bet tam tikrų užuominų buvo. Neatsimena, ar po to jie ant kažkokių tai dokumentų pasirašė. Kiek pamena I., skaičiavo pagal 10 formą, jų ant taškavimo lapų parašai turi būti. Busoliai buvo, nes I., apmatavo l0xl2 cm. Jis bendrai visos A. B. vadovaujamos komisijos miške nematė. Be to lyg tai jis dažais kelmus žymėjo. Kelmus matavo visi kartu, I., surašydavo viską ką jie jam pasakydavo. Patikslino, kad kiek pamena kai buvo skaičiuojami kelmai miške buvo jos, A., V., eigulys, urėdo pavaduotojas, I., tačiau Stankevičiaus nebuvo. Be to jis miške Ivanauskui pasakė, kad bus problemų, nes buvo nurodymas pridėti 10 procentų, kas buvo padaryta. Dėl pridedamų 10 procentų jo žodinės pastabos buvo I. atmestos, ir jam buvo atsakyta, kad yra vadovas, o kad būtų paprasčiau pridėsim 10 procentų. Atsakė, kad 2006-01-30 ir 2006-07-06 d., kirsti kelmai skiriasi. Kur jis matavo, jam nepasitaikė senų kelmų. Jei būtų tokių kelmų, jis juos būtų atskyręs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra apie 200 metrų nuo kelio Vilnius - Molėtai (A14), pavažiavus apie 200 metrų nuo Vilniaus miesto ribą žyminčio kelio ženklo, Vilniaus rajone prie Riešės Senosios gatvės. Miško masyve yra iškirstas apie 1,3 ha miško sklypas netaisyklingos stačiakampio formos. Stovint iškirstame plote matosi Senojoje gatvėje esantys privatūs namai ir kelias Vilnius - Molėtai. Kirtavietė nesutvarkyta, yra medžių šakų (t. 1. b.l. 33-39).

2006-07-20 pažymoje, pridėtoje prie 2007-01-19 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento prašymo Nr. VR-1.7-269 pradėti tyrimą, konstatuota, kad 2006-07-03 P. Z., dalyvaujant V. M., V. L. ir vienam iš savininkų J. P., apžiūrėjo miško valdą privačiame miške kv. 63, skl. 7 ir surašė aktą apie tai, jog medyną kirsti plynais sanitariniais kirtimais nerekomenduojama. Miško apžiūrėjime dalyvavo ir R. Š.. Išvykus P. Z. V. M., R. Š. V. L. dalyvaujant savininkų įgaliotam asmeniui G. M., surašė miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą, kuriame nurodė, jog miške, esančiame 63 kv. 7 sklype, 0.9 ha plote būtinas plynas sanitarinis kirtimas. 2006-07-04 vadovaudamasis pastaruoju aktu R. Š. išraše leidimą Nr. 0274553 kirsti mišką. 2006-07-04 G. M. pasirašė stataus miško pirkimo ir pardavimo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), o 2006-07-03 raštu susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. M. dėl medienos iškirtimo, kirtavietės išvalymo ir medienos išvežimo iš privataus miško 0.3 ha plote. 2006-07-07 UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo kirtimo darbus 0,9 ha plote, o UAB (duomenys neskelbtini) - 0.3 ha plote. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. M. už neteisėtą kirtimą nubaustas administracine tvarka, paskiriant jam 3000 Lt baudą. Pažymos išvadose konstatuota, kad privataus miško 1.2 ha sklype (II B miškų grupė), esančiame Vilniaus r., Vanaginės k., vadovaujantis miškų įstatymo 3 str. 3 p. ir miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu, miško kirtimas pagal medyno sanitarinę būklę nebuvo tikslingas. Taip pat prie prašymo pridėtame „Aplinkai padarytos žalos paskaičiavime“ konstatuota, kad dėl iškirsto 0,87 ha miško ploto padaryta 26358,75 litų žala aplinkai (t. 1. b.l. 1, 5-24).

UAB (duomenys neskelbtini) 2007-05-05 raštu pateikė 2006-07-04 medienos pirkimo aktą ir 2006-07-04 stataus miško pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. FA 06/07/01 pasirašytus tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. ir G. M. (t. 1, b.l. 139-141).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-10-19 raštu Nr. VR-1.7-2748 pateikė 2006-07-03 susitarimo dėl miško paskirties žemės sutvarkymo tarp G. M. ir A. M. kopiją (t. 2, b.l. 20-21).

Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktorius P. Z. pateikė T. B. vardu parašytą prašymą įvertinti miško, kadastrinis Nr. 4117/0600:598, būklę. 2005-09-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, miško žemės planą ir taksoraštį, kuriame suformuota ūkine priemonė - ,,kraštovaizdžio kirtimai“ (kopijas). Taip pat pateikė 2006-05-29 sanitarinio plyno kirtimo brėžinį, kvartalo Nr. 63, sklypo Nr. 7A (kopija) ir 2006-07-03 medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktą, kuriame konstatuota, kad komisija, susidedanti iš P. Z., V. M. ir V. L., nustatė, jog medyno, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, 63 kvartalas, 7A sklypas, skalsumas nevienodas, sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais (t. 1, b. 1. 147-151).

Miško sanitarinės apsaugos tarnyba 2007-04-25 raštu Nr. Rl-075 informavo, kad medyno sanitarinę būklę vertinanti komisija surašo pažymą pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus, 2006-07-03 surašytas aktas dėl miško, esančio Verkių girininkijos 63 kv. 7A skl., būklės iš esmės ir yra reikalaujama pažyma (t. 1. b.l. 153).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra 2007-05-08 raštu Nr. NR-8.6-182 informavo, kad 2005-02-17 buvo išduotas leidimas Nr. 078599 sanitariniam kirtimui ir 2006-01-25 leidimas Nr. 000144 kraštovaizdžio formavimo kirtimui miške, esančiame Vanagienės kaime, Vilniaus rajone, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, prie rašto pridedamos leidimų kopijos, iš kurių matyti, kad juos išdavė R. Š. (t. 1, b.l. 159-170).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra pateikė R. Š. pareigybės aprašymą (kopiją), kurio 7 p. nurodyta funkcija įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, 10 p. - išduoti leidimus kirsti mišką, taip pat pateikė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros nuostatus (kopija), kurių 5.1 p. nurodyta funkcija vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę Vilniaus rajono teritorijoje, 6.6 - kontroliuoti, kaip laikomasi Miškų įstatymo, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Leidimų kirsti mišką savininkui registravimo žurnale (kopija) užregistruota, jog 2006-07-04 T. B. išduotas leidimas Nr. A024553 kirsti mišką, taip pat Vilniaus rajono agentūra pateikė: 1) 2006-07-04 leidimą serija A. Nr. 024553 kirsti mišką, esantį Vanagienės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kv., 7 sklype, išrašytą R. Š. remiantis miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu. Leidimą gavo G. M.. 2) 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą, kuriame komisija, susidedanti iš R. Š., V. M., V. L. ir G. M., konstatavo, jog 0,9 ha miške, esančiame 63 kvartale. 7 sklype, būtinas ištisas plynas sanitarinis kirtimas. 3) biržės taksavimo lapas, sudarytas A. G. 2006-07-02. 4) kirstinų medžių taškavimo lapas, sudarytas A. G.. 5) brėžinys dėl plynų sanitarinių kirtimų Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje kvartalas 63, sklypas 7, 11 B miškų grupė, plotas 0,9 ha, sudarytas A. G.. 6) įgaliojimas G. M. (kopija) (t. 1, b.l. 171-199).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007-04-02 raštu Nr. VR-1.7-1021 informavo, kad numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu medyno būklės įvertinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintos Miško sanitarinės apsaugos taisyklės. Taip pat pranešama, jog 2006-12-21 įsakymu P-255 už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą valstybes tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. 1, 4, 8 p. V. M. skirta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų. Prie minėto rašto pridėtoje 2006-08-22 komisijos išvadoje konstatuota, kad privataus miško 1.2 ha sklype, esančiame Vilniaus rajono savivaldybės, Riešės seniūnijos, Vanagienės kaime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. ir miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu miško kirtimas pagal medyno sanitarinę būklę nebuvo tikslingas. Taip pat konstatuota, kad R. Š., surašant medyno būklės įvertinimo aktą 0,87 ha miško valdos plotui bei įforminant leidimą kirsti mišką pažeidė miškų įstatymo 3 str. 3 d., miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. ir taip netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. 2006-08-08 įsakymu Nr. P-127 R. Š. atleistas iš einamų pareigų savo noru. V. M. pareigybės aprašymo 6.2 p. numatyta funkcija kontroliuoti kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir miškų įstatymų, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; 6.4 p. - teikti metodinę pagalbą ir kontroliuoti miestų ar rajonų agentūrų veiklą miškų būklės, naudojimo ir kitose srityse; 6.5 - įvertinti kontroliuojamų miškų būklę; 6.6 - kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindinių kirtimo patvirtintų normų tvarkos. Miškų kontrolės nuostatuose, patvirtintuose 2005-12-20 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-129, numatytos panašios funkcijos kaip ir V. M. pareigybė aprašyme (t. 2. b.l. 3-18).

2009-04-27 miškininko specialisto, miškininkystės mokslų daktaro N. K. išvadoje konstatuota, kad sanitarinis miško kirtimas (plynas ar neplynas) vykdomas, jei medyne yra stipriai pažeistų eglių, iškertant šias egles, o kitais atvejais sanitarinių kirtimų vykdyti neprivaloma. Plynas sanitarinis kirtimas yra didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimas plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Plyni sanitariniai kirtimai vykdomi medynuose, kuriuose miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat medynuose, kuriuose atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0.4 ir mažesnis medyno skalsumas. Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. II B miškų grupės (rekreaciniuose) miškuose leidžiami visų rūšių sanitariniai miško kirtimai, o remiantis to paties straipsnio 6 d. plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Pagal Miškų valstybės kadastro duomenis, plynu sanitariniu kirtimu buvo iškirstas Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos 63 kvartalo 7 sklype augęs apie 70 metų amžiaus 0.6 skalsumo grynas beržynas (10B) su labai maža kitų rūšių priemaiša ir 0,3 skalsumo antruoju ardu, susidedančiu iš klevo, liepos ir eglės. Teisės aktų, o taip pat miškininkystės teorijos nuostatos nenumato būtinybės tokį medyną kirsti plynu sanitariniu kirtimu. Pagal II miškų grupei nustatytą minimalų beržynų pagrindinių miško kirtimų amžių toks medynas dar turėjo būti auginamas iki pasieks 91 metų amžių ir tik tuomet kertamas neplynais pagrindiniais miško kirtimais, siekiant atkurti naują miško kartą ar iš esamo antrojo ardo suformuoti naują medyną. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktas surašytas tam įgaliojimus turinčių specialistų (P. Z., V. M., V. L.). Šis aktas atitinka tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 42 p. nurodytus reikalavimus. Šiame akte ir jo priede esantys įrašai aiškūs ir nedviprasmiški: nustatyta, kad visame 63 kv. 7a sklype sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra ir šio sklypo nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, priede nurodyta dviejų apskaitos barelių informacija patvirtina pateiktas išvadas, nes visi apskaityti ir vertinti medžiai priskirti nekertamiems sanitariniais kirtimais, t. y. tokiems, kurie yra sveiki arba nusilpę, tačiau nedžiūstantys. Remiantis šiuo konkrečiu atveju surašytu aktu ir jo priedu negalima išduoti leidimo kirsti mišką. Trūkumas yra tai, kad žiniaraštį turėjo pasirašyti visi komisijos nariai, tačiau pasirašė tik P. Z.. Specialistas nurodė, kad 2006-07-03 Miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas (surašytas R. Š.) pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinka tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 p. nurodytiems reikalavimams numatyti kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno įvertinimo aktui (pažymai). Šiame akte nurodoma medyno taksacinė charakteristika ir konstatuojamas plyno kirtimo būtinumas 0,9 ha plote, tačiau nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose. Kadangi medyno plotas nurodomas mažesnis kaip 1 ha, todėl aktas pasirašytas tam įgaliojimus turinčių specialistų V. M., R. Š., V. L.. Šiuo atveju žiniaraščio pildyti nereikėjo, kadangi medyno plotas yra iki 1 ha. Akte konstatuojama, kad 15 proc. beržų yra pažeisti (bedžiūstantys arba išretėję), kuo ir grindžiamas sanitarinio kirtimo būtinumas. Tačiau bedžiūstančių arba išretėjusių beržų kirsti sanitariniais kirtimais nebūtina, nes jie nekelia grėsmės likusio medyno, o taip pat aplinkinių miško ekosistemų sanitarinei būklei. Tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 p. nustatyta, kad sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjovartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Kitų rūšių medžių ir visų rūšių sausuolių iškirtimas nebūtinas. Todėl tiriamuoju atveju nebūtinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Specialisto teigimu, šio akto pagrindu negalima išduoti leidimo kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu. Sprendimą išduoti ar neišduoti leidimą kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu priimančiam pareigūnui reikėjo vadovautis 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktu. Leidimas kirsti mišką iš esmės atitinka leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus. Tačiau jame eilutėje „Ypatingos žymos“ nėra nurodyti nekertami medžiai (t. 4, b.l. 102-106).

Specialistas N. K. teisme šią išvadą palaikė (t.5, b. l. 52-59).

2009-05-05 specialisto Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pirmininko E. P. išvadoje nurodyta, kad medynų skalsumas rodo, kiek aplinkos sąlygos, dirvožemio potencinis našumas panaudojami medienai išauginti, sukaupti, nurodomi skalsumo nustatymo metodai. Tiksliausiai 63 kv. viso 7 skl. skalsumas buvo nustatytas pagal augančius, dar neiškirstus medžius ir siekė 0.6 + 15 proc. (2005-12-09 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos patvirtintas individualios valdos miškotvarkos projektas, autorius G. D.). 2006-07-20 Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustatė iškirstos 63 kv. 7 skl. 0.87 ha ploto dalies skalsumą pagal kelmus - 0,54 +20 proc. 2009-04-30 apžiūrėjus iškirstą sklypo dalį natūroje, nustatyta, kad pakartotinas iškirstos sklypo dalies skalsumo nustatymas pagal esančius kelmus netikslingas, nes dalis kelmų yra apirę. Tiksliau nustatyti medyno skalsumą pagal kelmus, nei jis buvo nustatytas Aplinkos ministro pavedimu sudarytos komisijos, šiuo metu neįmanoma. Ši komisija nustatant skalsumą pagrįstai į plotą įtraukė valksmus ir iškirstas 97 pušis, kadangi valksmai ir iškirstos pušys yra sudėtinė iškirstos biržės dalis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad perskaičiuotas žalos aplinkai dydis būtų 23004 Lt (t. 4, b.l. 108-115).

Specialistas E. P. teisme šią išvadą palaikė (t.5, b. l. 38-45, 78-81).

Kaltinimui pagrįsti pateikti dokumentai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Prašymas Miško sanitarinės apsaugos tarnybai T. B. vardu (kopija), 1 lapas.

2. 2005-09-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (kopija), 1 lapas.

3. 2005-11-28 miško žemės planas (kopija).

4. Taksoraštis, 1 lapas.

5. 2006-07-03 medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktas, surašytas P. Z., 1 lapas.

6. 2006-05-29 sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinys (kopija), 1 lapas.

7. 2006-07-04 leidimas kirsti mišką N r. 024553, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., 1 lapas.

8. 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas (surašytas R. Š.), 1 lapas.

9. 2006-07-02 biržes taksavimo lapas, 1 lapas.

10. Kirstinų medžių taškavimo lapas, 1 lapas.

11. Brėžinys, braižytas A. G., 1 lapas.

12. 2005-08-02 įgaliojimas (kopija), 2 lapai.

13. Liudytojos V. Z. pateikta kompaktinė plokštelė „Epro“ su miško, esančio Vanaginės k., Vilniaus r., nuotraukomis, 1 vnt.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji R. Š. ir V. M. iš kaltinimo pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) išteisintini, neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nėra surinkta patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog kaltinamieji R. Š. ir V. M. padarė minėtas nusikalstamas veikas.

LR BPK 20 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje yra įtvirtintos nuostatos, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Lietuvos A. T. senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas, kai priimtas, surašytas prisilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, o pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, veikos sudėties, asmens kaltumo ir kitų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ir teisingai įvertintais įrodymais. Be to, šio nutarimo 3.1.8 punkte yra išaiškinta, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr.19). Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi bei LR BPK 44 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Baudžiamajame procese yra laikomasi principo, jog visos abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji R. Š. ir V. M. neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismui iš esmės parodė, kad jie jiems inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, jie, turėdami įgaliojimus, paprasčiausiai dirbo pagal jų pareigybių aprašymą darbą.

Prokuroras nurodė, kad P. Z. surašytas medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktas teisėtas, tinkamas. Tačiau teisme apklaustas specialistas N. K. parodė, kad šis kad aktas yra su dideliais trūkumais. Be to įvertinus šio akto turinį, jo priedą akivaizdu, kad jisai kelia abejonių, jis surašytas neteisingai. Ši išvada daromo todėl, kad šio akto privalomas priedas žiniaraštis pasirašytas tiktai P. Z.. Tačiau pagal taisykles, logiką šis žiniaraštis turi būti pasirašytas visų trijų komisijos narių. Be to, akivaizdu, kad iš pradžių turi būti nustatyti duomenys, o po to jie surašyti į žiniaraštį, po ko jame visų komisijos narių pasirašyta. Po to turi būti surašytas minėtas aktas. Kaltinamieji R. šermukšnis, V. M. teisme neigė matę kada, kaip šis žiniaraštis buvo surašytas. Liudytojas P. Z. teisme nepatvirtino, jog miške prieš akto surašymą jis surašė minėtą žiniaraštį ir jį davė pasirašyti minėtiems kaltinamiesiems. Be to, žiniaraštyje 2 barelių plotai nurodyti po 0,15 ha. Pirmame barelyje nurodyti 10 nekertamų medžių, o antrame 9. Tačiau įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, prokuroro pasisakymą, kad P. Z. neva suklydo, akivaizdu, jog minėtame žiniaraštyje šių dviejų barelių plotas turėjo būti nurodys po 0,015 ha. Be to, iš P. Z. parodymų matyti, kad jis šių barelių plotą nustatė žingsniais, tačiau specialistai E. P., N. K., kaltinamieji parodė, kad barelio plotas turi būti nustatytas tinkama matavimo priemone po ko barelio matymui turi būti įsmeigti 4 kuoleliai. Be to minėtame žiniaraštyje nurodyta, kad pirmame barelyje yra 10 medžių. Taip pat nurodyta, kad iš šių 10 medžių 3 medžiai 2 kategorijos, tai yra, nusilpę medžiai. Pagal kaltinamuosius šiame barelyje šių medžių skalsumas 0,01. Taip pat nurodyta, kad antrame barelį yra 9 medžiai, iš kurių 5 medžiai sveiki, 3 nusilpę, o 1 stipriai nusilpęs. Šiuo atveju taip pat skalsumas 0,01. P. Z. surašytame akte nurodyta, kad skalsumas ne vienodas, sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Įvertinęs žiniaraštyje nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, kad akte nurodyto minėtos aplinkybės prieštarauja žiniaraštyje nurodytiems duomenims. Juo labiau, kad stipriai nusilpęs medis turi būti skubos tvarka nukirstas, kad neapkrėstų kitų medžių. P. Z. minėtame akte nurodęs išvadą, kad „nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais“. Tai teismas įvertinęs daro išvadą, kad tokia išvada neteisinga, neatininka viešam administravimui keliamiems reikalavimams, nes neįgyvendina viešąją valdžią, pagal savo pobūdį tiesiogiai palankiai ar nepalankiai nedaro poveikį privataus asmens teisėms, laisvėms ar interesams, nėra teisingumo vykdymo aktas.

Kaltinime nurodyta, kad po P. Z. minėto akto surašymo, pažeidžiant įstatymo, teisės norminių aktų reikalavimus R. Š., aukštesnio pareigūno - V. M. - nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š., V. M., V. L., ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Minėtame akte aiškiai nurodyta medžių būklė, pažeistų medžių kiekis, skalsumas, ir duota aiški išvada. Pagal tai ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad šis aktas iš esmės atitinka teisės normomis nustatytus reikalavimus, jame esminių, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę pažeidimų nėra. Juo labiau, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad tokiam aktui surašyti R. Š., o jį pasirašyti V. M. įgalinimus turėjo. Specialistas patvirtino, kad specialistas N. K. patvirtino, kad surašant tiek pirmąjį, tiek antrąjį aktą abi komisijos buvo tinkamos sudėties. Be to, dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 42 punkto pažeidimo, tai komisija atitinkamą pažymą turi surašyti dėl valstybinių miškų apžiūros, o šiuo atveju buvo apžiūrėtas privatus miškas.

Specialisto E. P. išvadoje nurodyta, kad 2006-07-20 Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustatė iškirstos 63 kv. 7 skl. 0.87 ha ploto dalies skalsumą pagal kelmus - 0,54 +20 proc. Tačiau vadovaujamos A. B. komisijos pažymoje nurodyta, kad atlikus perskaičiavimus nustatyta, kad medyno skaistumas minėtoje biržėje buvo 0,54 (11 priedas). Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir liudytojų M. I. ir R. S. teisme duotų parodymų matyti, kad, atlikęs matavimus miške, šį skalsumo rodiklį nustatė aplinkos apsaugos inspektorius M. I., kuris nebuvo A. B. vadovaujamos komisijos narys. Be to nors liudytojas A. B. patvirtino, kad visa komisija buvo išvažiavus į įvykio vietą, į kirtavietę, tačiau kiti du komisijos nariai P. Z. ir A. V. tai teisme nepatvirtino. Pagal tai teismas daro išvadą, kad A. B. ir jo vadovaujamos komisijos nei vienas narių kirtavietėje neatliko reikiamų matavimų. A. B. vadovaujama komisija pažymoje tik perrašė M. I. šiai komisijai pateiktą skalsumo rodiklį. Be to, iš liudytojo A. V. parodymų matyti, kad iš vis nebuvo A. B. vadovaujamos komisijos posėdžio, kuriame dalyvautų visi, ar reikiamo skaičiaus komisijos nariai ir joje būtų svarstomi iškelti klausimai. Be to, komisijos narys A. V. parodė, kad jis buvo miške, matavo kelmus, nustatinėjo tik tai tūrį, skalsumą nenustatinėjo. Su juo kelmus matavusių pareigūnų užduotis buvo ne iškirsto medyno skalsumą nustatyti, o tūrį. Be to, A. V. parodė, kad skaičiuodami galėjo įskaičiuoti ir senesnio kirtimo kelmus, kad po kelmų paskaičiavimo buvo pridėta 10 procentų. A. S. parodymais teismas neturi priežasties abejoti. Taip pat iš jo parodymų matyti, kad kirtavietėje kelmai po šakomis nebuvo išmatuoti. Be to iš teisme apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad minėtame miške buvo ankstesni kirtimai, išvartos ir kelmai. Liudytojas E. J. parodė, kad buvo nudžiūvusių ir sergančių medžių, o A. J., kad buvo išvirtusių medžių, vyko ankstesni sanitariniai kirtimai. M. G. teisme parodė, kad šiame miške anksčiau buvo atliktas retinimas, buvo likę kelmai. J. P. teisme parodė, kad minimas miškas buvo labai retas, buvo laukymių plikų, miškas nebuvo tankus. Iš esmės tą patį patvirtino, G. L., A. M., A. G., V. Z. ir R. Z.. Pagal tai darytina išvada, kad komisijos 2006-07-20 pažymoje nurodytas medyno skalsumo minėtoje biržėje rodiklis 0,54 objektyviai keliantis abejones. Kad šis medyno skalsumo rodiklis abejotinai teisingas matyti ir iš to, jog šiame rodiklyje atsispindi iškirstos pušys, kurių R. Š. neleido iškirsti, kad specialistas E. P. į klausimą, koks iškirsto miško skalsumas, teismui atsakė, kad jis pagal faktą nesiaiškino iškirsto miško skalsumo, tiesiog pritarė A. B. vadovaujamos komisijos nustatytam medyno skalsumui, kad specialisto N. K. išvadoje nėra atsižvelgta į tai, kad R. Š. 2006-07-04 leidime kirsti mišką nenurodęs kirstinas 97 pušis, kad iš N. K. parodymų matyti, kad šis miškas retas. Esant šioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad byloje specialisto E. P. perskaičiuotos aplinkai padarytos žalos dydis 23004 Lt netikslus, abejotinas.

Iš kaltinamųjų R. Š. ir V. M. teisme duotų parodymų matyti, kad jie nepripažįsta padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bet pripažįsta konkrečius kaltinime nurodytus veiksmus. Tai yra, jog jie dalyvavo komisijos sudėtyje apžiūrint miško sanitarinę būklę, rašė ir pasirašė miško būklės įvertinimo aktą, išdavė leidimą kirsti mišką. Vertinant ar šie veiksmai yra nusikalstami ir pagal juos kaltinamieji turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamieji R. Š. ir V. M. nėra kalti padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Byloje nustatyta, kad R. Š., V. M. nuo pat jų pirmosios apklausos nuosekliai tvirtino, kad surašė kitam miško plotui miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą, kuris akivaizdu, kad savarankiškas, atskiras, pirminis. Be to minėti du aktai tarpusavyje skiriasi, skiriasi juose nurodytos išvados. Byloje surinktais patikimais įrodymais nepaneigta, kad R. Š. surašytame akte yra tikrovės neatitinkantis duomenys. Juolab, kad byloje nėra patikimai nustatyta, kad R. Š. ir V. M. veiksmus sąlygojo kokie tai asmeniniai interesai, kad kas tai nors jų prašė elgtis priešingai teisės normomis nustatytiems reikalavimams, aplinkos apsaugos pareigūno vardui, etikai. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. Š. sprendimą leisti mišką kirsti lėmė faktinė konkretaus miško, jo antrosios komisijos apžiūrėta būklė ir teisės norminiai aktai. Be to jis nedavė leidimo kirsti pušis. O plynas miško kirtimas, tai jo iškirtimas po ko tas miškas atsodinamas. R. Iš Š., parodymų matyti, kad jis duodamas minėtą leidimą buvo įsitikinęs dėl savo veiksmų teisėtumo, o ši aplinkybė bylos duomenimis nėra paneigta.

Lietuvos A. T. baudžiamųjų bylų skyrius pasisakęs, kad piktnaudžiavimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar privilegijų ir pan.) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant LR BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar neveikimo). Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz., nukentėjusiajam, kurio materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri pagal jos piniginę išraišką nėra didelė). Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad R. Š. ir V. M. suvokė pavojingą piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo pobūdį, numatė kad dėl jų tokio veikimo gali atsirasti kaltinime nurodyti ir LR BK specialiojoje dalyje numatyti padariniai ir jų norėjo. Taip pat neįrodyta, kad jie sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Taigi teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyti ir įrodyti visi šie svarbūs, reikšmingi ir būtini požymiai kaltinamųjų R. Š. ir V. M. veikoje.

Atsižvelgus į tai, kad byloje nenustatyta, kad kaltinamieji R. Š. ir V. M. savo kaltais veiksmais padarė nuostolius, kurie viršija 250 MGL sumą, jog byloje civilinis ieškinys nepareikštas, jog miškas kertamas, valomas ir pan., o iškirsto miško ruožas atauga, beje, kuris nėra kraštinis lyginant su keliu Vilnius - Molėtai, teismas sprendžia, kad dėl kaltinamųjų veiksmų nėra padaryta didelės žalos aplinkai, valstybei.

LR BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tiktai tiesiogine tyčia. Veikoms su materialiniais padariniais LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčią apibrėžia kaip veiką, kurią darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai ir jų norėjo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teismo aukščiau padarytas išvadas dėl didelės žalos ir kt., teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad kaltinamieji R. Š. ir V. M. tiesiogine tyčia suklastojo jiems inkriminuotą dokumentą. Be to jų teisme pateikti argumentai ir proceso metu gauti duomenys apie bylos aplinkybes, paneigia kaltinimą dėl dokumento suklastojimo.

Dėl šio kaltinimo prokurorui įrodymų tyrimo metu buvo pasiūlyta naudotis teise pateikti papildomus duomenis (įrodymus) atliekant proceso veiksmus, tačiau prokuroras šia teise nesinaudojo.

Įvertinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme surinkus duomenis (įrodymus) ir pagal aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamieji R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir yra išnaudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamiesiems R. Š. ir V. M. inkriminuotų veikų padarymo. Kilusių abejonių teismas, ištyręs visus esamus duomenis (įrodymus), objektyviais duomenimis (įrodymais) negali pašalinti, todėl visos jos vertintinos kaltinamųjų R. Š. ir V. M. naudai ir jie išteisintini pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) išteisinti, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) išteisinti, neįrodžius, jog jis padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dokumentus, daiktus reikšmingus bylai tirti – Taksoraštį, 1 lapas, 2006-07-03 medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktą, surašytą P. Z., 1 lapas, 2006-07-04 leidimą kirsti mišką N r. 024553, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., 1 lapas, 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą (surašytą R. Š.), 1 lapas, 2006-07-02 biržes taksavimo lapą, 1 lapas, Kirstinų medžių taškavimo lapą, 1 lapas, brėžinį, braižytą A. G., 1 lapas, liudytojos V. Z. pateiktą kompaktinę plokštelę „Epro“ su miško, esančio Vanaginės k., Vilniaus r., nuotraukomis, 1 vnt., įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.