Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-04-29 nuosprendžio, kuriuo R. Š. ir V. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), neįrodžius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, įgaliotas atlikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005-09-07 įsakymu Nr. V-95 patvirtinto pareigybės aprašymo 7 ir 10 punktuose nurodytas funkcijas - įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, teikti pasiūlymus jos pagerinimui bei išduoti leidimus kirsti mišką, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1.20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Vanaginės kaime, išvykus P. Z., jis, R. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytą objektyvumo principą - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M.. turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598. 0,9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržes taksavimo lapą, jis, R. Š., aukštesnio pareigūno - V. M. - nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š., V. M., V. L., ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Savo paties surašytą tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š., Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas savo paties suklastotą 2006-07-03 miško sanitarinės būklės aktą, G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, unikalus Nr. 4117-0600-0598, ko pasėkoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Taip pat R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. M., suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, R. Š., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r.. Vanagines k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Vanaginės kaime, išvykus P. Z., jis, R. Š., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600- 0598, 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis R. Š., aukštesnio pareigūno - V. M. - nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š.. V. M., V. L. ir miško savininkų įgalioto asmens G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Šį tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose) jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š. Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą - remdamasis paties 2006-07-03 surašytu miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, leidimą patvirtino savo parašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros antspaudu. To pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Šiais savo veiksmais R. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. (2006-01-20 įst. Nr. X-511 redakcija).

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėju, įgaliotu vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003-12-31 įsakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.4 punkte nurodytą funkciją – kontroliuoti rajonų agentūrų veiklą miškų būklės srityje, 6.5 punkte nurodytą funkciją – įvertint kontroliuojamų miškų būklę, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, tai yra V. M., Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117- 0600-0598, ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės kaime, išvykus komisijos nariui P. Z., jis, V. M., pažeisdamas to paties pareigybės aprašymo 6.2 punkte nurodytą funkciją – kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir miškų įstatymų, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę, 6.6 punkte nurodytą funkciją – kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindinių kirtimo patvirtintų normų ir šių biržių atrėžimo tvarkos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytą objektyvumo principą - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontroles institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr.4117- 0600-0598, 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis, V. M., nurodė sau atskaitingam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L., bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., pasirašydami patvirtino miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą. Remiantis šiuo aktu 2006-07-04 R. Š. G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, ko pasėkoje 2006-07-07 -2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais V. M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoritetą, sau atskaitingiems asmenims - R. Š., V. L., demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. Šiais savo veiksmais V. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.

Taip pat V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su R. Š., suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, V. M., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, tai yra V. M.. Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus r., Vanaginės kaime, išvykus komisijos nariui P. Z. jis, V. M., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr.4117-0600-0598, 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis, V. M., nurodė R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas. R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L., bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., juos patvirtino pasirašydami. Panaudojant šį žinomai suklastotą dokumentą - remiantis miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, 2006-07-04 R. Š. išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iškirsta 0.87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Šiais savo veiksmais V. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. (2006-01-20 įst. Nr. X-511 redakcija).

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamieji R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir kad yra išnaudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes. Ištyręs visus esamus įrodymus teismas konstatavo, kad byloje kilusių abejonių pašalinti negali, todėl jas vertino R. Š. ir V. M. naudai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir V. M. išteisino pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (2006-01-20 įst. Nr. X-511 redakcija), požymius (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras prašo panaikinti 2010-04-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams; pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 metams. Paskirtąsias bausmes subendrinti pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. ir R. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, kurios vykdymą, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti dvejiems metams. V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d.ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 metams; pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 metams. Paskirtąsias bausmes subendrinti pagal BK 63 str. 5 d. 1 p. ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams, kurios vykdymą, taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti dvejiems metams.

Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas, nepagrįstas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms išvadas, kad byloje neįrodyta, jog R. Š. ir V. M. suklastojo 2006-07-03 miško sanitarinės būklės vertinimo aktą, o R. Š. kartu ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą; neįrodyta, jog kaltinamieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi; neįrodyta, jog R. Š. ir V. M. savo kaltais veiksmais suvokė pavojingą piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo pobūdį, numatė, kad dėl jų tokio veikimo gali atsirasti kaltinime nurodyti ir BK specialiojoje dalyje numatyti padariniai ir jų norėjo ar sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Apeliantas nurodo, kad 2006-07-20 pažymoje apie privataus miško, esančio Vilniaus rajono savivaldybės, Riešės seniūnijos, Vanaginės kaime, kirtimą konstatuota, kad 2006-07-03 P. Z., dalyvaujant V. M., V. L. ir vienam iš savininkų J. P., apžiūrėjo miško valdą privačiame miške kv. 63, skl. 7 ir surašė aktą apie tai, jog sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, medyną kirsti plynais sanitariniais kirtimais nerekomenduojama. Miško apžiūrėjime dalyvavo ir R. Š.. Išvykus P. Z., V. M., R. Š., V. L., dalyvaujant savininkų įgaliotam asmeniui G. M., surašė miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą, kuriame nurodė, jog miške, esančiame 63 kv. 7 sklype, 0,9 ha plote būtinas plynas sanitarinis kirtimas. Atlikusi išsamų tyrimą, komisija, susidedanti iš Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo A. B., Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vyriausiosios specialistės V. M., Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto R. P., Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos urėdo pavaduotojo miškininkystei A. V., konstatavo, kad minimame sklype, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių 39 punkto reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu, miško kirtimas pagal medyno sanitarinę būklę nebuvo tikslingas.

Anot prokuroro, iš šio akto turinio matyti, kad kompetentinga 2006-07-11 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko įsakymu sudaryta komisija, ištyrusi visas su įvykiu susijusias aplinkybes, konstatavo, kad R. Š. surašytame akte nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, kad minimoje pažymoje nustatyti duomenys bei išvados teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo ginčijamos, tam įgaliotų institucijų nėra panaikintos, todėl galiojančios, yra teisėtos ir pagrįstos. Prokuroras pažymi, kad atliekant tyrimą, kurio pasėkoje ir buvo surašytos paminėtos išvados, buvo atlikti visi būtini veiksmai, skaičiavimai bei tyrimai, kurių pakaktų įvertinti konkrečių kaltinamųjų R. Š. ir V. M. veiksmų teisėtumą. Tuo tarpu skundžiamame teismo nuosprendyje iškelta abejonė dėl netinkamai paskaičiuoto iškirsto miško skalsumo yra visiškai nepagrįsta, nes visi apklausti asmenys, betarpiškai dalyvavę skaičiuojant iškirstų medžių kelmus, o būtent liudytojai M. I., A. V. ir R. S. parodė, kad jie skaičiavo nupjautų medžių kelmus tik imdami domėn naujai nukirstus medžius. Liudytojas M. I. taip pat patvirtino, kad jis pagal apmatuotus kelmus apskaičiavo buvusį iškirsto miško skalsumą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad minimos 2006-07-20 pažymos dėstomojoje dalyje nurodoma, jog komisijai buvo žinomi ankstesni teisėti ir neteisėti medžių kirtimai 2006 metų sausio mėnesį, ir jie nebuvo įskaičiuoti į iškirstos medienos plotą.

Aukščiau minimo atlikto tyrimo teisėtumą ir pagrįstumą bei jo 2006-07-20 išvadas pagrindė 2009-05-05 specialisto Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pirmininko E. P. išvada, kurioje nurodyta, kad medynų skalsumas rodo, kiek aplinkos sąlygos, dirvožemio potencinis našumas panaudojami medienai išauginti, sukaupti, nurodomi skalsumo nustatymo metodai. Tiksliausiai 63 kv. viso 7 skl. skalsumas buvo nustatytas pagal augančius, dar neiškirstus medžius ir siekė 0,6 + 15 proc. (2005-12-09 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos patvirtintas individualios valdos miškotvarkos projektas, autorius G. D.). 2006-07-20 Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustatė iškirstos 63 kv. 7 skl. 0,87 ha ploto dalies skalsumą pagal kelmus - 0,54 +20 proc. Tiksliau nustatyti medyno skalsumą pagal kelmus, nei jis buvo nustatytas Aplinkos ministro pavedimu sudarytos komisijos, šiuo metu neįmanoma. Ši komisija nustatant skalsumą pagrįstai į plotą įtraukė valksmus ir iškirstas 97 pušis, kadangi valksmai ir iškirstos pušys yra sudėtinė iškirstos biržės dalis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad perskaičiuotas žalos aplinkai dydis būtų 23 004 litai.

Miškininkas specialistas, miškininkystės mokslų daktaras N. K. 2009-04-27 išvadoje (apklaustas teisme specialistas savo išvados teiginius patvirtino) konstatavo, kad 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktas surašytas tam įgaliojimus turinčių specialistų (P. Z., V. M., V. L.). Šis aktas atitinka tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 42 punkto nurodytus reikalavimus. Šiame akte ir jo priede esantys įrašai aiškūs ir nedviprasmiški: nustatyta, kad visame 63 kv. 7a sklype sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra ir šio sklypo nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, priede nurodyta dviejų apskaitos barelių informacija patvirtina pateiktas išvadas, nes visi apskaityti ir vertinti medžiai priskirti nekertamiems sanitariniais kirtimais, t. y. tokiems, kurie yra sveiki arba nusilpę, tačiau nedžiūstantys. Remiantis šiuo konkrečiu atveju surašytu aktu ir jo priedu negalima buvo išduoti leidimo kirsti mišką. Kartu šioje išvadoje konstatuota, kad 2006-07-03 Miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas (surašytas R. Š.) pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinka tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 p. nurodytiems reikalavimams numatyti kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno įvertinimo aktui (pažymai). Šiame akte nurodoma medyno taksacinė charakteristika ir konstatuojamas plyno kirtimo būtinumas 0,9 ha plote, tačiau nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose. Kadangi medyno plotas nurodomas mažesnis kaip 1 ha, todėl aktas pasirašytas tam įgaliojimus turinčių specialistų V. M., R. Š., V. L.. Šiuo atveju žiniaraščio pildyti nereikėjo, kadangi medyno plotas yra iki 1 ha. Akte konstatuojama, kad 15 proc. beržų yra pažeisti (bedžiūstantys arba išretėję), kuo ir grindžiamas sanitarinio kirtimo būtinumas. Tačiau bedžiūstančių arba išretėjusių beržų kirsti sanitariniais kirtimais nebūtina, nes jie nekelia grėsmės likusio medyno, o taip pat aplinkinių miško ekosistemų sanitarinei būklei. Tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 p. nustatyta, kad sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjovartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Kitų rūšių medžių ir visų rūšių sausuolių iškirtimas nebūtinas. Todėl tiriamuoju atveju nebūtinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Specialisto teigimu, šio akto pagrindu negalima išduoti leidimo kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu. Sprendimą išduoti ar neišduoti leidimą kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu priimančiam pareigūnui reikėjo vadovautis 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktu.

Pirmosios instancijos teismas 2006-07-03 medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą laikė su trūkumais, nurodydamas, kad žiniaraštį turėjo pasirašyti visi komisijos nariai, tačiau pasirašė tik P. Z., kad R. Š., V. M. teisme neigė matę kada ir kaip šis žiniaraštis buvo surašytas. Pasak prokuroro, teismas padarė tokią išvadą neįsigilinęs į visus įrodymus, o būtent į tai, kad nurodytas žiniaraštis yra P. Z. surašyto medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo akto antroje pusėje, t. y. minimas aktas ir žiniaraštis yra vienas lapas, todėl kiti komisijos nariai jo nematyti negalėjo. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad žiniaraštis yra nurodytas kaip P. Z. 2006-07-03 surašyto medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo akto priedas, ir to nematyti negalėjo tame pačiame lape pasirašęs vienas kaltinamųjų V. M.. Galiausiai apklaustas liudytojas P. Z. kategoriškai patvirtino, kad vieną akto kartu su žiniaraščiu egzempliorių jis perdavė V. M..

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad II B (rekreaciniuose) miškuose ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės numato atrankinius sanitarinius kirtimus - pavienių, grupėmis ar aikštėmis iki 0,1 ha ploto pažeistų medžių iškirtimą ir plynus sanitarinius kirtimus - didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimą plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nurodyta, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat tuose medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 st. 3 d. 2 p. ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p., prokuroras daro išvadą, kad dėl II B grupės (rekreacinio) miško sanitarinio kirtimo yra numatyta alternatyva pirmumą teikiant atrankiniam sanitariniam kirtimui, o plynas sanitarinis kirtimas galimas tik tuo atveju, jei medyno sanitarinė būklė yra tokia bloga, sudarkyta stichinių arba biotinių veiksnių, kad kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma ją pagerinti. Taigi, surašant medyno sanitarinės būklės įvertinimo aktą (tuo labiau dėl II B grupės (rekreacinio) miško), kad yra būtinas plynas sanitarinis kirtimas, tokia išvada turi būti pagrįsta ir motyvuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. turi būti paneigta atrankinio sanitarinio kirtimo alternatyva ir pateikta motyvuota išvada, kad plynas sanitarinis kirtimas yra vienintelė ir būtina miško sanitarinės apsaugos priemonė. Kaip matyti, iš 2006-07-03 akto dėl 0,9 ha miško ploto, jį surašant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. nebuvo remtasi. Įrašas akte „bedžiūstantys arba išretėję“ neatskleidžia ir negali atskleisti veiksnių, kurie gali sukelti medyno džiuvimą ir nepagrindžia išvados, kad plynas sanitarinis kirtimas yra vienintelė ir būtina sanitarinės apsaugos priemonė.

Prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad 2006-07-03 medyną paveikė koks nors veiksnys. Todėl, 2006-07-03 akte, kurį surašė R. Š., o pasirašė V. M., V. L. ir G. M., ir kuriuo remiantis buvo išduotas leidimą kirsti mišką, nėra pateikti argumentai, kurie objektyviai pagrįstų pateiktą išvadą, kad plynas sanitarinis kirtimas buvo būtinas.

Apelianto įsitikinimu, R. Š. ir V. M. aiškinimai, kad kitam to pačio miško sklypo plotui surašytas miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas yra savarankiškas, atskiras, pirminis, jame nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę, yra paneigti bylos įrodymais. Teismas, padarydamas priešingas išvadas, visiškai neaptarė ir nevertino kitų baudžiamojoje byloje surinktų savarankiškų įrodymų, jų kiekvieno ryšio su bylos medžiaga atskirai ir visumoje, tuo pažeisdamas BPK reikalavimus bei nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.

Skunde nurodoma, kad P. Z., apklausiamas liudytoju, nurodė, jog dalyvavo apžiūrint mišką. Kartu dalyvavo V. M., V. L., R. Š. ir J. P.. Apžiūrėjęs ir įvertinęs mišką, jis nustatė, jog miškas yra apie 70 metų, miško skalsumas 0,6 (t.y. miškas vidutinio tankumo), sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Išsakė nuomonę kitiems dalyvavusiems asmenims, kad miškas sveikas, viskas tvarkoje. Dėl to niekas iš komisijos narių neprieštaravo. Sugrįžus prie automobilio, jis surašė medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą, kur nurodė, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, nes sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nebuvo rasta. P. Z. perskaitė aktą, komisijos nariai jį pasirašė. Liudytojas V. L. patvirtino, kad dalyvavo apžiūrint mišką, kur P. Z. konstatavo, kad miško kirsti plynai nereikia, ir vėliau surašė tipinės, nustatytos formos aktą, garsiai perskaitė ir jį pasirašė visi komisijos nariai.

Pasak prokuroro, šie liudytojų P. Z. ir V. L. parodymai paneigė R. Š. ir V. M. nurodytas aplinkybes apie aptariamo miško kokybę, sanitarinę būklę, būtinybę jį kirsti plynu sanitariniu kirtimu, o tuo pačiu ir patvirtino, kad 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo akte, kurį surašė R. Š., yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad liudytojai P. Z. ir V. L. būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų tikslą apkalbėti R. Š. ar V. M., taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojų P. Z. ir V. L. parodymai nekito ikiteisminio tyrimo metu, jie nepakito parodymų patikrinimo vietoje, akistatų metu, todėl nėra pagrindo juos laikyti nenuosekliais ar vertinti kritiškai. Todėl, apelianto įsitikinimu, apkaltinamajame nuosprendyje teismas privalėjo jais vadovautis arba nurodyti jų nepatikimumo bei paneigimo priežastis.

Šių liudytojų nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad miško sklype Vilniaus r., Vanaginės kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone, negalimas plynas sanitarinis kirtimas, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas A. V. parodė, kad G. M. prašymu jis rengė miškotvarkos projektą dėl Vilniaus rajone esančio miško valdos, kuris buvo derinamas su R. Š.. Jo darbuotojas G. D. įtaksavo (nustatė visų medyno rodiklių - medžių amžius, aukštis, diametras, medyno sudėtis) medyną šiam miškotvarkos projektui. G. D. buvo nuvykęs į šią miško valdą ir parvežė visus duomenis projektui. A. V., remdamasis tais duomenimis parengė miškotvarkos projektą. Jis suprojektavo visas įmanomas ūkines priemones šiai valdai - kraštovaizdžio formavimo kirtimas, nes tai buvo vienintelė įmanoma ūkinė priemonė valdai esančiai II miškų grupėje. Ūkinė priemonė - plynas kirtimas - buvo neįmanomas, nes tai yra II miškų grupė. Ar ten buvo galimas plynas sanitarinis kirtimas, A. V. negalėjo pasakyti, nes iš jam pateiktų G. D. duomenų nematė, kad ten būtų toks kirtimas galimas. Liudytojas G. D. parodė, kad miškotvarkos projektas žemės sklypui, esančiam Vanagienės kaime, Vilniaus rajone, buvo eilinis miškotvarkos projektas užsakytas atlikti A. V. įmonėje. Jis atliko miško inventorizaciją ir numatė jame ūkinę priemonę. Šiuo atveju jis numatė medyne galimą landšaftinį kirtimą. Tai toks kirtimas, kai po jo lieka toks miškas kaip parkas, turėjo likti retas beržynas. Tame medyne dar buvo galimi ir kiti kirtimai, pavyzdžiui sanitariniai pavieniai kirtimai ir kiti, bet jokiu būdu nebuvo galimas plynas kirtimas, kadangi miškas buvo rekreacinis. Šiam medynui tinkamiausias buvo landšaftinis kirtimas - kraštovaizdžio kirtimas, kadangi tai buvo rekreacinis miškas. Jis buvo nuvykęs į tą mišką 2005 metų vasarą arba rudenį. Ten buvo beržynas su pavienėm pušim, jo amžius buvo 70 metų, 0,6 skalsumo. Tai buvo brandus miškas. Vaikščiodamas po mišką jis jame nematė nudžiūvusių medžių, vėjalaužų. Liudytojas G. L., kuris braižė sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinį, parodė, kad į jį 2006 m. gegužės mėnesį kreipėsi G. M., kurio užsakymu G. L. paruošė atitinkamus dokumentus 1,20 ha plotui ir juos išsiuntė faksu į Miško sanitarinės apsaugos tarnybą Kaune, kuriai vadovauja P. Z..

Šie liudytojų A. V., G. D. ir G. L. parodymai, kaip ir jų parengti brėžiniai, patvirtino liudytojų P. Z., V. L. parodymus ir paneigė kaltinamųjų parodymus apie miško būklę. Taip pat liudytojų A. V., G. D. ir G. L. parodymai patvirtina ir kitą ne mažiau svarbią šioje byloje aplinkybę, kad jokio išankstinio prašymo vertinti ir įvertinti mažesnio nei 1 ha miško ploto sanitarinę būklę niekada nebuvo, miško sklypo savininkų atstovas G. M. rūpinosi tik 1,20 ha, t. y. viso sklypo, sanitarinės būklės įvertinimu, nes tik tokio dydžio sklypui buvo parengti brėžiniai, surinkti kiti reikšmingi dokumentai.

Šie aukščiau išdėstyti teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, prokuroro įsitikinimu, patvirtina, kad 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo akte, kurį surašė R. Š., yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog „patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję). Miško skalsumas nevienodas. Iškirtus sanitarinį kirtimą medyno skalsumas liktų 0,3 <...> būtinas plynas sanitarinis kirtimas“. Tai patvirtina, kad R. Š. ir V. M. suklastojo 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą. R. Š. ir V. M. suvokė, kad klastoja dokumentą, suvokė įrašomų duomenų akivaizdų neteisingumą, tačiau ir toliau siekė savo kryptingo neteisėtos veiklos rezultato – dokumento suklastojimo, kas rodo, kad jie veikė tiesiogine tyčia. Prokuroras pažymi, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas dokumento suklastojimo motyvas ir tikslas, nėra pagrindas konstatuoti nesant dokumento suklastojimo nusikaltimo sudėties, kadangi motyvas ir tikslas nėra būtini nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 3 d., sudėties subjektyviosios pusės požymiai.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suklastoto dokumento pagrindu neteisėtai 2006-07-04 R. Š. išdavė leidimą kirsti mišką serija A Nr. 024553, kuriuo remiantis buvo neteisėtai iškirsti medžiai, o paskaičiuota žala aplinkai sudaro ne mažiau kaip 23 004 Lt. Vertinant padarytos žalos dydį ir sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavimą atitinkamai pagal LR BK 300 str. 1 ar 3 dalį, akivaizdu, kad įtakos turi tai, ar padaryta žala yra didelė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai žalos dydžio vertinimą susiejo su 250 MGL suma. LR BK XLIII skyriuje, kuriame išvardinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, neišaiškinta, kokia žala turi būti laikoma didele, todėl tai yra vertinamasis požymis, ir kiekvienu atveju teismas priima sprendimą atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, tačiau piniginės žalos išraiškos nesieja su 250 MGL ar kokio nors kito dydžio suma. Šiuo gi atveju, prokuroro įsitikinimu, padaryta mažiausiai 23 004 litų žala aplinkai gali ir turi būti pripažinta didele.

Nustačius, kad R. Š. ir V. M. suklastojo 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą, o R. Š. ir to akto pagrindu neteisėtai 2006-07-04 išdavė leidimą kirsti mišką, t. y. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, akivaizdu, kad šie valstybės tarnautojai pažeidė jų veiklą, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, padarė didelės žalos aplinkai, sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. ir V. M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Tokiu būdu byloje yra nustatyta, kad suklastodami 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą (darydami kitą nusikaltimą) kaltinamieji valstybės tarnautojai R. Š. ir V. M. padarė didelę žalą valstybei, atitinkančią BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. dispozicijų turinį. Todėl, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį R. Š. ir V. M. atžvilgiu, kadangi byloje surinktais objektyviais įrodymais pilnai nustatyta, jog R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, tinkamai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė tiek R. Š. bei V. M. kaltinančias, tiek teisinančias bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindu. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, į oficialų dokumentą įrašoma informacija, kuri neatitinka tikrovės. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d. būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t.y., jog jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu dokumentu, kuris gali sukelti neigiamas pasekmes, ir norėjo taip veikti.

Pagal BK 228 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji ir objektyvieji požymiai būtini ir kartu pakankami, kad juos nustačius pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o asmuo, padaręs tą veiką, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei asmens veikoje nėra bent vieno sudėties požymio, tai nėra ir nusikalstamos veikos sudėties – vienintelio baudžiamosios atsakomybės pagrindo.

Išteisindamas R. Š. ir V. M. dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (2006-01-20 įst. Nr. X-511 redakcija), padarymo apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. Š. ir V. M. turėjo tyčią piktnaudžiauti tarnyba bei klastoti dokumentą, o R. Š. ir panaudoti suklastotą dokumentą.

R. Š. ir V. M. buvo inkriminuota, kad jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrą dokumentą, o R. Š. ir panaudojo suklastotą dokumentą, šiais veiksmais: būdami valstybės tarnautojais 2006-07-03 dalyvavo komisijai, apžiūrint 1.20 ha privačią miško valdą, esančią Vilniaus r., Vanaginės k., 63 kvartalo 7 sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, Vilniaus rajone, Vanaginės kaime, išvykus vienam komisijos nariui – P. Z., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M. paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. 4117-0600-0598, 0,9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus – miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, R. Š., V. M. nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š., V. M., V. L., ir G. M. apžiūrėjo miško, esančio 63 kvartalo 7 sklype, sanitarinę būklę, ir jame įrašė, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Šį aktą R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L. 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, R. Š. panaudodamas 2006-07-03 miško sanitarinės būklės aktą, G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį Vilniaus r. sav., Riešės sen., Vanaginės k., Vilniaus miškų urėdijoje, Verkių girininkijoje, 63 kvartale, 7 sklype, unikalus Nr. 4117-0600-0598, ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais R. Š. kartu su V. M., padarė didelės žalos aplinkai – sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23 004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas – padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos – Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

R. Š. ir V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir analogiškus parodymus, nurodydami, kad veikė savo įgaliojimų ribose, dirbdami jų pareigybių aprašyme nurodytą darbą, surašė miško plotui sanitarinės būklės įvertinimo aktą, kuris buvo savarankiškas, atskiras, pirminis. Iš R. Š. parodymų matyti, kad jis surašydamas 2006-07-03 miško sanitarinės būklės aktą ir išduodamas leidimą kirsti mišką buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, kadangi jau P. Z. surašant aktą, jis matė, kad miške yra sausuolių ir išvartų, o apžiūrėdama miško plotą pagal G. M. pateiktą miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą tuo įsitikino ir visa komisija. Apžiūrėjus miško plotą buvo paklausta visų komisijos narių nuomonės ir V. M. pasakė, kad surašyti aktą, jog miško sanitarinė būklę leidžia kirsti mišką sanitariniu plynu kirtimu, ką girdėjo V. L. ir tam pritarė. Akte buvo įrašyta, kad iškirtus mišką sanitariniu kirtimu, skalsumas liktų 0,4 ir konstatavo, kad medyną būtina iškirsti plynu sanitariniu kirtimu.

Prokuroro skundo teiginius, kad jokio išankstinio prašymo vertinti ir įvertinti mažesnio nei 1 ha miško ploto sanitarinę būklę niekada nebuvo, miško sklypo savininkų atstovas G. M. rūpinosi tik 1,20 ha, t. y. viso sklypo, sanitarinės būklės įvertinimu, paneigia byloje surinkti duomenys. R. Š. apylinkės teisme nurodė, kad 2006-07-03 G. M. jam pateikė miško brėžinį, kuris buvo 0,9 ha, ir biržės taksavimo lapą ir žodžiu paklausė, ar pagal jo pateiktą brėžinį būtų galima iškirsti plynu sanitariniu kirtimu nurodytą miško plotą, kol visa komisija vietoje. Tuomet R. Š., V. M., G. M. ir V. L. apžiūrėjo miško sklypą pagal brėžinyje nurodytas ribas. Nors V. M. nepatvirtino, kad dar kartą buvo apžiūrimas 0,9 ha plotas, tačiau nurodė, kad jis jau buvo pakankamai apžiūrėtas, matė, kad toje vietoje medynas buvo retas, jo skalsumas ribinis, per mažas, buvo sausuolių, nulūžusių medžių ir todėl tą plotą reikėjo kirsti sanitariniu plynu kirtimu. Kad buvo apžiūrimas 0,9 ha miško plotas ir buvo nustatyta, kad jis pažeistas, patvirtino ir G. M.. Prokuroro teiginiai, kad miško savininkai turėjo išankstinį tikslas iškirsti didesnį miško plotą, tai buvo išteisintiesiems žinoma ir jie tyčia surašė aktą dėl mažesnio miško ploto sanitarinės būklės įvertinimo, yra tik prokuroro spėjimai, prielaidos, kurių nepagrindžia jokie neabejotini objektyvūs bylos duomenys, o prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas.

Nors prokuroras skunde nurodo, kad 2006-07-03 P. Z. surašytas medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktas yra teisėtas ir tinkamas, iš bylos medžiagos matyti, jog teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas N. K. parodė, kad minėtas aktas yra su trūkumais, kelia abejonių ir surašytas neteisingai. Tokią išvadą N. K. grindė tuo, kad privalomas pasirašyti akto žiniaraštis buvo pasirašytas tik P. Z., nors turėjo būti pasirašytas visų trijų komisijos narių. V. M. parodė, kad jis pasirašė ten, kur jam nurodė P. Z.. Žiniaraščio ir antros lapo pusės jis nematė. Tą patį patvirtino ir V. L.. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iš P. Z. parodymų matyti, kad jis barelių plotą nustatė žingsniais, nors specialistai N. K., E. P. bei išteisintieji parodė, kad barelio plotas turi būti nustatomas tinkama matavimo priemone. Pažymėtina, jog apklausiamas apylinkės teisme P. Z. nurodė, jog negali pasakyti, kiek procentų miško buvo pažeista ir nematė, kiek tiksliai medžių reikėjo iškirsti, o viską mišką apžiūrėjo paviršutiniškai, smulkiu apžiūrėjo tik du plotelius. Be to, žiniaraštyje nurodyta, kad apie 30 proc. medžių, nors yra nekirstini sanitariniais kirtimais, tačiau jie nėra sveiki, jie nebuvo priskirti I kategorijai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad P. Z. patikrino tik labai mažą miško dalį, kaip pats nurodė tik du plotelius, dalis medžių nurodyti kaip nesveiki, žiniaraštis nepasirašytas komisijos narių, šis P. Z. surašytas aktas negali būti laikomas visiškai patikimu įrodymu, kuris gali pagrįsti išteisintųjų kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Siekiant pašalinti visas galimas abejones ir prieštaravimus dėl miško skalsumo, apeliacinės instancijos teisme liudytojais buvo apklausti P. Z., A. V., G. D., R. S., V. L., M. I. ir G. L..

Liudytojas P. Z. parodė, jog negali pasakyti, koks buvo miško skalsumas, kadangi jis kalba apie plyną miško kirtimą. Skalsumą jeigu skaičiuoti atidžiai, tai iš tų medžių skaičiaus ir diametro apytikriai galima būtų išskaičiuoti, tačiau nežino, kokiu tikslumu. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad skalsumas buvo 0,54, nes tiesiog tuo momentu buvo parašyta ta išvada ir pažyma, kad ten nebuvo rastas nė vienas medis, tinkamas kirsti. Todėl jie toliau jokių skaičiavimų neatliko, skalsumas nebuvo skaičiuojamas. Tie skaičiai gali būti paimti iš taksoraščio, ir, reikia manyti, jie yra teisingi. Kadangi nėra nustatytos procedūros, tiesiog reikia įvertinti visą sklypą ir tada pasirinkti atitinkamą plotą, barelius, kur suskaičiuojami ir įvertinami visi medžiai, ką jis ir padarė. Paklaustas apie žiniaraštį, liudytojas parodė, jog žiniaraštis buvo akto antra pusė, o V. M. ir V. L. pasirašė iš esmės tą patį lapą, tik kitoje pusėje. Niekur nėra nurodyta, kad akte reikia pasirašyti ant kiekvieno lapo, nenustatyta, kad žiniaraštį turi pasirašyti vienas ar keli asmenys. Liudytojas taip pat nurodė, kad viename 0,15 ha sklype buvo 10 medžių. 0,015 ha barelio plotas yra teisingas. Apsirikimą jis paaiškino tyrėjai, protokole, akte klaida liko neištaisyta. Jis buvo 2006-07-10 aplinkos ministro sudarytos komisijos narys ir dalyvavo priimant išvadas. Komisijos darbo metu dar kartą į mišką jis nebuvo nuvažiavęs. Nežino, kas nustatė miško skalsumą 0,54. Nustatinėjant skalsumą jis nedalyvavo. Apie iškirstas pušis nieko pasakyti negali, nes neatsimena.

Taigi, kaip matyti iš liudytojo P. Z. parodymų, 2006-07-03 jis miško skalsumo nenustatinėjo.

Liudytojas A. V. parodė, kad buvo ministro įsakymas sudaryti komisiją, kad suskaičiuoti žalą, padarytą iškertant mišką šalia Riešės plento. Tai reiškia, kiek kelmų iškirto biržėje. Jį įtraukė į tą komisiją nariu, jis matavo kelmus su rulete. Valksmai buvo, bet ar buvo šviežių kelmų po valksmais, negali pasakyti. Iškirsto miško skalsumas akte buvo nurodytas, nurodyta kaip viskas buvo padaryta. Kiek valksmų buvo apskaičiuota, plotas nurodytas ir paimti vidurkiai. Jie matavo kelmus, po to buvo paimtas valksmų plotas ir vidurkis, kiek galėjo būti dar kelmų pagal tą plotą. Kitaip neįmanoma buvo apskaičiuoti, nes reikėjo atkasinėti, imti techniką. Neįmanoma atsakyti į klausimą, ar buvo ligotų medžių, šakų. Jie matavo šviežius kelmus, bet buvo ir senesnių, ar buvo ligų, pažeidimų – neprisimena. Gali būti, kad miško vietą apžiūrėjo per 5 dienas nuo kirtimo. Su juo dalyvavo M. I. ir R. S.. Ko gero visą medžiagą pildė M. I., o jie pasirašė. Komisija nebuvo atvykus į kirtavietę. Kai buvo užfiksuoti kelmai, tie lapai buvo jų pasirašyti, o po to įvyko skaičiavimai, pervedimai tų lentelių, skalsumo nustatymai, jis šito pats nedarė. Jo pagrindinis darbas buvo dalyvauti toje biržėje ir suskaičiuoti. Jis matavo kelmus su rulete, juostas, buvo matavimo priemonės. Jie apmatavo valksmų plotą ir paėmė medžių vidurkį. Paklaida galėtų būti tokia, kaip nurodyta. Jie pridėjo tiek, kiek valksmų plotas sudarė bendro biržės ploto, ko gero, ir galėjo būti 10 procentų, dabar jis nepamena. Jeigu reikia nustatyti skalsumą, tai reikia suskaičiuoti, kiek medžių bendrai yra visame plote.

Liudytojas G. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad mišką buvo apžiūrėjęs 2005 m. vasarą, o iškirstas jis buvo 2006 m. vasarą. Per tą laiką galėjo atsirasti sausuolių, dar galėjo kas nors atsirasti dėl ūkinės veiklos, nes galėjo kaip nors pakenkti nes šalia yra gyvenvietė, judri vieta. Iš praktikos gali pasakyti, kad prieš 2006 m. vasarą skalsumas turėjo būti ne mažiau kaip 0,6. Bet šitą dalyką reikia tiksliai žinoti, jį reikia apskaičiuoti. Projekte jis yra įrašytas, tačiau 2005 m. vasarą toks buvo.

Apklaustas liudytojas R. S. nurodė, kad tuo metu dirbo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus regiono agentūroje, valstybiniu inspektoriumi. Dalyvavo komisijoje, kuri pagal skundą nustatinėjo medienos tūrį tam plote ir pagal tai buvo nustatomas skalsumas. Toje komisijoje iš viso jų buvo gal 5. Dalis kelmų buvo po šakomis, nes kai mišką kerta yra padaromos vietos šakoms sudėti. Ir tai buvo kas 25 metrai, tai yra tokia sistema. Kadangi skundas buvo rimtas, jis kategoriškai reikalavo komisijos pirmininko M. I. atidėti tą matavimą ir pirmiausiai išgriebti tas šakas su specialia technika, kad būtų objektyvumas, nes sprendžiasi žmonių likimas, darbo klausimas ir pan. Bet M. I. pasakė, kad neturi laiko, kad visi skuba, reikia greitai duoti atsakymą, ir jeigu trūks ten 10 procentų, jie gali pridėti kelmų. Taigi jau iškarto objektyvumo nebuvo, miškas buvo pamatuotas netiksliai. Kiek atsimena, buvo surašytas kažkoks komisijos aktas, ar jis jį pasirašė – negali pasakyti, neatsimena. Kokios buvo komisijos išvados apie matavimą, nepamena. Jie matavo išsitraukiančiomis ruletėmis. Jis kategoriškai, kaip specialistas žino, kad tyrimas buvo neobjektyvus. Tik tiek, kad nereikėtų skandalo kelti, jis nusišalino nuo to tyrimo. Jeigu paaiškėtų, kad jis pasirašė, reikėtų vertinti, kad pasirašė ne dėl to, kad rezultatai teisingi, o dėl to, kad dalyvavo. Čia yra pirminiai duomenys, o ar jie teisingi, ar ne, čia jau kitas klausimas. Liudytojo teigimu, reikėjo tik šakas numėtyti ir tada objektyvumas būtų atsakingas. Jie skubėjo, bet jis ne, o į jo siūlymus tikrai nebuvo atsižvelgta. M. I. sakė, kad jam nėra problema pridėti 10 procentų. Tačiau tikslumas turi būti, nes skalsumas gali lemti 10 ar 20 kubų ir tai gali nulemti žmogaus likimą. Liudytojo teigimu, bet kuris miškas nėra 100 procentų sveikas, čia retas atvejis. Esmė buvo sumatuoti šviežiai iškirstus medžius ir ne tik. Jeigu medis sausas, tai taip viską ir objektyviai reikėjo nustatyti. Tas medynas buvo iškirstas plynu kirtimu. Ir negali sakyti, kad jis 100 procentų buvo sveikas. Matėsi ir šakų ir pan. Jų tikslas buvo objektyviai sumatuoti kelmus, nustatyti tiesą. Bet gavosi kitaip, net parašų nesiteikė paimti iš jų. Liudytojo manymu, parašų neėmė dėl to, jog jeigu būtų trūkę kubatūros, tada negalėtų pakeisti duomenų, nes būtų jų parašai. Tada jau sunkiau kažką įrodyti. Nors pagal įstatymus turėjo parašus paimti, nes jie dalyvavo komisijoje. Gali būti, kad M. I. prirašė dar daugiau kelmų kiek reikėjo.

Liudytojas V. L. apeliacinės instancijos teisme parodė, jog 2006 m. vasarą dirbo Verkių girininkijos girininku, kaip ir dabar. V. M. pakvietė jį dėl miško, pasižiūrėti. Jis nieko nenustatinėjo, kadangi jam tai neprivalu. P. Z. nustatinėjo. Kadangi leidimus išrašinėjo R. Š. ir V. M., tai jie ir tyrinėjo tą mišką. Jis negali pasakyti, kokiu kirtimu reikėjo kirsti tą miško plotą, galima buvo ir vienokiu ir kitokiu. Jis sakė, kad ar taip darys, ar taip, vis tiek žmonės gali kelti triukšmą. P. Z., kiek pamena, parašė aktą, kad nerekomenduoja kirsti plynai. Jis pasirašė. Tame miške anksčiau buvo kertami pavieniai medžiai. Skalsumas yra labai subjektyvus dalykas. Tuo metu koks ten buvo skalsumas, negali pasakyti. Ten galėjo būti apie vidurkį, gal 0,6, ar 0,5. Tačiau vienam kampe galėjo būti vienas, o kitam jau kitas. Išvažiavus P. Z., R. Š. kažkaip pasakė, kad neturi akto ir surašė dar vieną. Jis jo neskaitė, neturėjo akinių, ir nepagalvojo, kad juos kontroliuojančios organizacijos atstovai gali surašyti ką nors ne taip. Miške visada galima surasti medžių, kuriuos galima kirsti. Tokie kirtimai vadinasi sanitariniais. O kad iškirsti visą plyną, tai jau sudėtingesnis reikalas. Šiuo metu jis matė, kad ten miškas ataugo, nemano, kad dabar yra kažkokia žala ten. Po sanitarinio kirtimo miškas turi būti atsodintas, arba savaime ataugtų, taip numato teisės aktai.

Liudytojas M. I. parodė, kad 2006 m. dirbo Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje Miškų kontrolės skyriuje. Tų metų vasarą jis atlikinėjo vedėjo pavedimą ir nustatinėjo miško skalsumą Riešės seniūnijoje, Vanaginės kaime. Komisija nustatė skalsumą pagal jo skaičiavimus. Komisija jam pavedė įvertinti skalsumą, apskaičiuoti. Tai buvo jo viršininko žodinis nurodymas. Skalsumas yra išskaičiuotas. Jis tik žino, kad komisija pati skaičiavimų neatlikinėjo, tai buvo pavesta jam. iki iškirtimo jis to miško nematė. Pirmą kartą ten nuvyko, kai jau miškas buvo iškirstas. Atmatuojami kelmai, perskaičiuojamas aukštis. Jis užrašinėjo, o matavo R. S.. Kiek atsimena, jokių pastabų dėl kitokio skaičiavimo, nebuvo gavęs. Jis pats įrašė skaičių, kuris jam gavosi – 0,54. Procentų jis nepridėjo. Plotą skaičiavo pagal plynai iškirstas ribas, žiūrėjo, kad neišeitų į kitą valdą. Jis paskaičiavo ir pušis, jeigu jos buvo iškirstos. Kokie jam pateikti buvo dokumentai – nepamena. Turėjo būti leidimas kirsti. Žalą skaičiavo jis. Į žalą įtraukė visus iškirstus medžius, tame tarpe ir pušis. Skaičiuojant skalsumą jie senų kelmų nematavo. Valksmas užėmė 9 proc., ir jis jame skalsumo nevertino. Pušis reikėjo įskaičiuoti skaičiuojant skalsumą, nes jos buvo iškirstos be leidimo. Jei nurinkus valksmas kelmų padaugėtų, skalsumas padidėtų. Jis priėmė sprendimą, kad po valksmais šakų neskaičiuoti, o pridėti 10 proc.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2006 m. dirbo „Aukštaitijos šilas“ miško savininkų kooperatyve. Į jį kreipėsi miško savininko atstovas, kuris prašė, kad jis atliktų atrėžimo medžiagą sanitariniam plynam kirtimui. Nuvykęs į vietą darė brėžinį, kadangi buvo pastatyti riboženkliai, jam beliko nuimti laipsnius, išmatuoti atstumus ir paruoši plyno sanitarinio miško kirtimo brėžinį. Kadangi savininko atstovas pageidavo viso ploto brėžinio, jis atliko šį veiksmą, bet jam jau tada sakė, kad visam plote sanitarinio miško kirtimo nebus galima vykdyti, kadangi ten kur vyravo beržynas, ten skalsumas buvo tikrai ne didesnis, nei 0,4, o kur buvo pušynai, ten buvo apie 0,6 ar 0,7 skalsumas. Skalsumą galima buvo atskirti. Jis mišką apžiūrinėjo 2006 m. Jis mano, kad tą beržyną plynu sanitariniu kirtimu buvo galima kirsti, o pušynas turėjo likti. Natūroj jau iki jam atvykstant jau buvo vykdyti ten kirtimai, to pasėkoje skalsumas ne didesnis kaip 0,4 ir buvo likęs.

Prokuroras skunde teigia, kad kompetentinga 2006-07-11 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko įsakymu sudaryta komisija, ištyrusi visas su įvykiu susijusias aplinkybes, konstatavo, kad R. Š. surašytame akte nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Kaip matyti iš paminėtos A. B. vadovaujamos komisijos 2006-07-20 pažymos, joje nurodyta, kad atlikus perskaičiavimus, medyno skalsumas minėtoje biržėje buvo 0,54. Tokį skalsumo rodiklį nustatė aplinkos apsaugos inspektorius M. I., kuris nebuvo A. B. vadovaujamos komisijos narys. Nors A. B. tvirtino, kad visa komisija buvo išvykusį į įvykio vietą, t.y. į kirtavietę, nei P. Z., nei A. V. to teisme nepatvirtino. Apylinkės ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytoju M. I. parodė, kad kirtavietę apžiūrinėjo jis ir R. S.. Jis pasižiūrėjo, ar po šakomis buvo kelmai, jų nebuvo, tačiau neatsimena, kad juos būtų įspėję, jog tame miške buvo keli kirtimi, o pagal kelmus negalima nustatyti medžių sanitarinės būklės. Apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas parodė, kad komisija pati skaičiavimų neatlikinėjo, tai darė jis. Kiek atsimena, jokių pastabų dėl kitokio skaičiavimo, nebuvo gavęs. Jis priėmė sprendimą, kad po valksmais šakų neskaičiuoti, o pridėti 10 proc. Tuo tarpu liudytojas R. S. parodė, kad sakė M. I., jog reikia skaičiuoti kelmus ir po šakomis, tačiau į tai M. I. nekreipė dėmesio ir to nedarė. Nors prokuroras neabejoja minėtos komisijos atlikto tyrimo ir 2006-07-20 išvadų teisėtumu, tačiau kolegijos nuomone, liudytojo R. S., taipogi iš dalies ir liudytojo M. I. parodymai verčia abejoti, ar A. B. vadovaujamos komisijos tyrimas buvo atliktas objektyviai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar pateikta komisijos išvada yra nešališka, kadangi komisijos nariai patys skalsumo skaičiavimų neatliko, o tik nurašė M. I., kuris nebuvo komisijos narys ir neturėjo įgaliojimų veikti komisijos vardu, pateiktus duomenis, todėl 2006-07-20 išvados negalima laikyti neabejotinai teisinga ir ja, kaip teisėta ir pagrįsta, vadovautis kolegija neturi pagrindo.

Taigi, kaip matyti, byloje surinkti įrodymai dėl atrankiniu sanitariniu kirtimu iškirstos miško dalies būklės ir skalsumo miške nustatymo yra prieštaringi. Liudytojas G. D. nurodė, kad miško skalsumas jam apžiūrint mišką buvo apie 0,6, tačiau, tai buvo 2005 m. G. L. parodė, kad miškas buvo nevienalyčio skalsumo – vidutiniškai 0,6, o ta vieta, kurioje augo pušys ir drebulės – 0,4 skalsumo. P. Z. surašytame miško sanitarinės būklės įvertinimo akte nurodyta, kad miško skalsumas yra nevienodas, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme jis negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad skalsumas buvo 0,54, kadangi jo nematavo, tačiau tokiai komisijos išvadai jis pritaria. Išteisintieji R. Š. ir V. M. teigė, jog miško skalsumas kirtavietėje buvo apie 0,4. Liudytojas V. L. nurodė, jog toje vietoje, kur buvo kertama, miško skalsumas buvo apie 0,3, tačiau bendras miško skalsumas buvo apie 0,6. Apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas parodė, jog tuo metu koks ten buvo skalsumas, negali pasakyti. Ten galėjo būti apie vidurkį, gal 0,6, ar 0,5. Liudytojas A. V. apylinkės teisme nurodė, kad matavo paskutinio kirtimo kelmus, be to, labai senų kelmų jie neskaičiavo ir neįtraukė. Jis taip pat nurodė, kad iš esmės skaičiavo beržus, po valksmais nebuvo matuojami kelmai, teoriškai tie valksmai galėjo būti padaryti anksčiau. Jo teigimu, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, 0,32 skalsumas yra plynas sanitarinis kirtimas, tačiau pagal kelmus vizualiai skalsumo nenustatysi. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme šis liudytojas nurodė, jog neįmanoma atsakyti į klausimą, ar buvo ligotų medžių, šakų. Jie matavo šviežius kelmus, bet buvo ir senesnių, ar buvo ligų, pažeidimų – neprisimena. Iš specialisto E. P. išvados matyti, kad, jo nuomone, iškirsto miško skalsumas buvo 0,54, tačiau šiam skaičiui dar turėtų būti taikoma 20 % paklaida, todėl miško skalsumas gali būti nuo 0,43 iki 0,62. E. P. nurodė, kad tiksliausiai 63 kv. viso 7 skl. skalsumas buvo nustatytas 2005-12-09 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos patvirtintame individualios valdos miškotvarkos projekte pagal augančius, dar neiškirstus medžius ir siekė 0,6 + 15 proc., tačiau, kaip nurodė apeliacinės instancijos teisme apklaustas šį projektą sudaręs liudytojas G. D., iki 2006 m. vasaros miško skalsumas galėjo pasikeisti dėl ūkinės veiklos, aplinkos poveikio.

Iš Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, galiojusių veikos padarymo metu, 4.12-4.14, 31-44 punktų, taip pat specialisto N. K. išvados ir parodymų teisme matyti, kad tada, kai dėl nustatytų miško sanitarinės būklės problemų yra galimybė vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą, tačiau jis nenurodytas, kaip privalomas pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 34-38.2 punktus, pavyzdžiui, iškirsti sausuolius, komisija savo nuožiūra priima dėl to sprendimą. Jei atlikus atrankinį sanitarinį kirtimą likusio miško skalsumas būtų 0,4 ir mažesnis, pagal minėtų taisyklių 39 punktą komisija gali priimti sprendimą vykdyti plyną sanitarinį kirtimą. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, tiek 2006-07-11 Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko įsakymu sudarytos komisijos 2006-07-20 pažymoje, tiek 2009-05-05 specialisto E. P. išvadoje buvo nustatinėjamas ir yra kalbama apie iškirstos miško dalies skalsumą, tačiau, siekiant išsiaiškinti, ar išteisintųjų veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių, byloje buvo būtina nustatyti ne iškirsto miško skalsumą apskritai, bet likusio po atrankinio sanitarinio kirtimo miško skalsumą.

Kolegija sutinka, kad R. Š. sudarytas 2006-07-03 aktas neatitinka visų tokiam dokumentui keliamų reikalavimų (tą patvirtino ir specialisto N. K. išvada bei parodymai), todėl šis aktas nelaikomas visiškai patikimu ir vertinamas visų kitų, aukščiau paminėtų, byloje surinktų įrodymų kontekste.

Aukščiau išdėstyti liudytojų G. D., R. S., G. L. parodymai iš esmės nepaneigė išteisintųjų R. Š. ir V. M. teiginių dėl miško būklės iki kirtimo. Šie liudytojai patvirtino, kad miškas nebuvo visiškai sveikas. Remiantis vien tik abejotinu 2006-07-03 P. Z. aktu ir liudytojų (M. I., E. P. A. V.), nemačiusių miško iki iškirtimo, parodymais teismas neturi pagrindo daryti pagrįstos išvados dėl geros miško sanitarinės būklės. Kolegijos nuomone, atlikus papildomą įrodymų tyrimą, byloje buvo imtasi visų galimų priemonių siekiant pašalinti abejones dėl to, kokia buvo miško būklė iki iškirtimo ir koks buvo iškirstos miško dalies skalsumas po atrankinio sanitarinio kirtimo. Tačiau išnaudojus visas galimybes, nepavyko pašalinti abejonių dėl tikrojo miško skalsumo, likusio po atrankinio sanitarinio kirtimo. Tokiu atveju, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai.

Atsižvelgiant į tai, darytina pagrįsta išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. Š. surašytame bei jo ir V. M. pasirašytame 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo akte yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie atrankinio sanitarinio kirtimo poreikį, miško skalsumą po atrankinio sanitarinio kirtimo ir kad R. Š. ir V. M. turėjo tyčią į dokumentą įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl R. Š. ir V. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 3 d. (2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija) sudėties.

Tuo pačiu byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad R. Š. ir V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. 1 d. R. Š. ir V. M. buvo kaltinami tuo, kad visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos – Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str. 1 d., padaromas tik tyčia, todėl šis būtinas nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis, taikant baudžiamąją atsakomybę, turi būti nustatytas, šio požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje ištirtais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, remiantis šioje byloje ištirtais duomenis, konstatuota, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. Š. surašytame bei jo ir V. M. pasirašytame 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo akte yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, todėl, tuo pačiu negalima daryti išvados, kad R. Š. ir V. M. suvokė, kad savo veiksmais (surašydami bei pasirašydami 2006-07-03 aktą, o R. Š. ir šio akto pagrindu išduodamas leidimą kirsti mišką) piktnaudžiauja tarnyba, tuo darydami didelę žalą valstybei, ir norėjo taip veikti.

Kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai žalos dydžio vertinimą susiejo su 250 MGL suma. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 228 str. ir 300 str. 3 d. didelės žalos požymis nustatinėjamas atsižvelgiant ne į konkretų MGL dydį (nei BK XXXIII skyrius, nei XLIII skyrius neapibrėžia, kokia žala šių nusikalstamų veikų padarymo atveju yra laikoma didele), o nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinant bylos aplinkybes, atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, pažeistas vertybes, pažeistų objektų reikšmingumą visuomenėje ir pan. Kaip matyti iš bylos duomenų, remiantis R. Š. sudarytu 2006-07-03 aktu nebuvo duotas leidimas kirsti pušis, kurios buvo iškirstos, ir kurios 2009-05-05 specialisto E. P. išvadoje buvo jo įskaičiuotos į padarytos žalos aplinkai dydį (23 004 Lt), todėl nėra pagrindo teigti, kad visa nurodyta žala atsirado dėl R. Š. ir V. M. veiksmų. Be to, kaip nurodė liudytojas V. L., remiantis teisės aktais, po sanitarinio kirtimo miškas turi būti atsodintas, arba turi savaime ataugti, o jis matė, kad miškas toje vietoje ataugo. Taigi, pagrindo teigti, kad aplinkai buvo padaryta neatkuriama žala, taip pat nėra. Ar buvo padaryta žala valstybei, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar veiksmais, kurių padarymu kaltinami valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys, buvo padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, sumenkintas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdytas organizacijos normalus darbas ir pan. Kaip minėta, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, kad R. Š. ir V. M. turėjo tyčią suklastoti bei suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, todėl tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad savo veiksmais R. Š. ir V. M. sumenkino valstybės institucijos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ar sutrikdė normalų organizacijos darbą. Prokuroro skundo argumentai, jog R. Š. ir V. M. veiksmai sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas – padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė Riešės bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.