Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro Mindaugo Barkausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. ir V. M. išteisinti pagal LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), neįrodžius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, įgaliotas atlikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005-09-07 įsakymu Nr. V-95 patvirtinto pareigybės aprašymo 7 ir 10 punktuose nurodytas funkcijas - įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, teikti pasiūlymus jos pagerinimui bei išduoti leidimus kirsti mišką, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1.20 ha privačią miško valdą, esančią (duomenys neskelbtini) unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus P. Z., jis, R. Š., pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0.1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytą objektyvumo principą - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M.. turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). 0,9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržes taksavimo lapą, jis, R. Š., aukštesnio pareigūno - V. M. - nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š., V. M., V. L., ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0.9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Savo paties surašytą tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š., Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas savo paties suklastotą 2006-07-03 miško sanitarinės būklės aktą, G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė R. bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. M., suklastojo tikrus dokumentus, juos panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, R. Š., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjo V. M. ir valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir surašant medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatuota, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus P. Z., jis, R. Š., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis R. Š., aukštesnio pareigūno - V. M. - nurodymu surašė kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, R. Š.. V. M., V. L. ir miško savininkų įgalioto asmens G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, nors žinojo apie ankstesnio medyno įvertinimo akto surašymą bei jame konstatuotas išvadas, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Šį tikrovės neatitinkantį aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose) jis, R. Š., patvirtino savo parašu ir pateikė jį pasirašyti V. M., apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinojusiam G. M. bei apie šiame akte konstatuotas išvadas nežinojusiam V. L.. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2006-07-04, tiksliau nenustatytu laiku, jis, R. Š. Vilniaus rajono agentūros patalpose, esančiose Smolensko g. 15A, Vilniuje, panaudodamas šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą - remdamasis paties 2006-07-03 surašytu miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini), leidimą patvirtino savo parašu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros antspaudu. To pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, R. Š., veikdamas kartu su V. M., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė R. bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriaus vedėjas, įgaliotas vykdyti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2003-12-31 įsakymu Nr. V-133 patvirtinto pareigybės aprašymo 6.4 punkte nurodytą funkciją - kontroliuoti rajonų agentūrų veiklą miškų būklės srityje, 6.5 punkte nurodytą funkciją - įvertinti kontroliuojamų miškų būklę, 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, tai yra V. M., Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią (duomenys neskelbtini) unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus komisijos nariui P. Z., jis, V. M., pažeisdamas to paties pareigybės aprašymo 6.2 punkte nurodytą funkciją - kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir miškų įstatymų, ir atlikti valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę, 6.6 punkte nurodytą funkciją- kontroliuoti, kaip laikomasi miško pagrindinių kirtimo patvirtintų normų ir šių biržių atrėžimo tvarkos, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 str. 3 d. 2 p. nuostatą, kad blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-26 įsakymu Nr. Dl-141 patvirtintų Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 p. nuostatą, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 1 p. numatytą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės prevencijos principą - užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, bei 5 p. numatytą objektyvumo principą - sprendimų priėmimas ir kiti aplinkos apsaugos valstybinės kontroles institucijų ir pareigūnų veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. nustatytus valstybės tarnautojų veiklos etikos principus gerbti valstybės institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus, nepiktnaudžiauti suteiktomis galiomis ir valdžia, 15 str. 1 d. 1 p., 4 p. ir 5 p. nuostatas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, nepiktnaudžiauti tarnyba, miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis, V. M., nurodė sau atskaitingam Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš jo, V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas, R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L., bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., pasirašydami patvirtino miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą. Remiantis šiuo aktu 2006-07-04 R. Š. G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0,9 ha miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 -2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iškirsta 0,87 ha miško. Šias savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padare didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė R. bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais V. M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento autoritetą, sau atskaitingiems asmenims - R. Š., V. L., demonstravo savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, t.y. t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su R. Š., suklastojo tikrą dokumentą, jį panaudojo bei realizavo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos aplinkai. Jis, V. M., 2006-07-03 dalyvavo komisijai, susidedančiai iš jo, tai yra V. M.. Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z., valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininko V. L., apžiūrint 1,20 ha privačią miško valdą, esančią (duomenys neskelbtini) unikalus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasirašydamas patvirtino medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo, aktą, kuriame konstatavo, kad sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais. Tą pačią dieną, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išvykus komisijos nariui P. Z. jis, V. M., miško savininkų įgaliotam asmeniui G. M., turėjusiam tikslą iškirsti mišką, paprašius įvertinti tame pačiame miško sklype, unikalus sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), 0.9 ha ploto sanitarinę būklę ir pateikus tam reikalingus dokumentus - miško brėžinį ir biržės taksavimo lapą, jis, V. M., nurodė R. Š., taip pat dalyvavusiam apžiūrint minėtą miško valdą ir žinojusiam apie medyno įvertinimo akto surašymą bei konstatuotas jame išvadas, surašyti kitą miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą apie tai, jog komisija, susidedanti iš V. M., V. L., R. Š. ir G. M., apžiūrėjo miško, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinę būklę, ir jame įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis, jog patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję), būtinas plynas sanitarinis kirtimas. R. Š. surašius nurodytą aktą (pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinkantį galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 punktuose nurodytiems reikalavimams aktui - nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose), jis, tai yra V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L., bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., juos patvirtino pasirašydami. Panaudojant šį žinomai suklastotą dokumentą - remiantis miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, 2006-07-04 R. Š. išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iškirsta 0.87 ha miško. Šiais savo veiksmais jis, V. M., veikdamas kartu su R. Š., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė R. bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis, t.y. kaltinamas šiais savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie leistų teigti, jog kaltinamieji R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir kad yra išnaudotos visos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias įvykio aplinkybes . Teismo nuomone, nėra priemonių gauti tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti klausimą dėl kaltinamiesiems R. Š. ir V. M. inkriminuotų veikų padarymo. Kilusių abejonių teismas, ištyręs visus esamus duomenis (įrodymus), laikė, kad jų pašalinti negali, todėl jas vertino R. Š. ir V. M. naudai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir V. M. išteisino pagal pareikštą kaltinimą, neįrodžius, jog jie padarė veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų LR BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (LR 2006-01-20 įstatymo Nr. X-511 redakcija), požymius (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Mindaugas Barkauskas prašo panaikinti 2010 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

R. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pripažinti kaltu pagal LR BK 300 str. 3 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

šias paskirtas bausmes subendrinti LR BK 63 straipsnio 5 dalies l punkto tvarka, taikant bausmių apėmimą, ir paskirti R. Š. subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, kurios vykdymą, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atidėti dvejiems metams.

V. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 228 straipsnio l dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams;

šias paskirtas bausmes subendrinti LR BK 63 straipsnio 5 dalies l punkto tvarka, taikant bausmių apėmimą, ir paskirti V. M. subendrintą galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, kurios vykdymą, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, atidėti dvejiems metams.

Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas, nepagrįstas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms išvadas, kad byloje neįrodyta, jog R. Š. ir V. M. suklastojo 2006-07-03 miško sanitarinės būklės vertinimo aktą, o R. Š. kartu ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą; neįrodyta, jog kaltinamieji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi; neįrodyta, jog R. Š. ir V. M. savo kaltais veiksmais suvokė pavojingą piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo pobūdį, numatė, kad dėl jų tokio veikimo gali atsirasti kaltinime nurodyti ir LR BK specialiojoje dalyje numatyti padariniai ir jų norėjo ar sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Apeliantas nurodo, kad 2006 m. liepos 20 d. pažymoje apie privataus miško, esančio (duomenys neskelbtini), kirtimą konstatuota, kad 2006 m. liepos 3 d. P. Z., dalyvaujant V. M., V. L. ir vienam iš savininkų J. P., apžiūrėjo miško valdą privačiame miške kv. 63, skl. 7 ir surašė aktą apie tai, jog sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, medyną kirsti plynais sanitariniais kirtimais nerekomenduojama. Miško apžiūrėjime dalyvavo ir R. Š.. Išvykus P. Z., V. M., R. Š., V. L., dalyvaujant savininkų įgaliotam asmeniui G. M., surašė miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą, kuriame nurodė, jog miške, esančiame 63 kv. 7 sklype, 0,9 ha plote būtinas plynas sanitarinis kirtimas. Atlikusi išsamų tyrimą, komisija, susidedanti iš Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo A. B., Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriaus vyriausiosios specialistės V. M., Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos Miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto R. P., Miško sanitarinės apsaugos tarnybos direktoriaus P. Z. ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos urėdo pavaduotojo miškininkystei A. V., konstatavo, kad minimame sklype, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių 39 punkto reikalavimais, plynu sanitariniu kirtimu, miško kirtimas pagal medyno sanitarinę būklę nebuvo tikslingas.

Anot prokuroro, iš šio akto turinio matyti, kad kompetentinga 2006 m. liepos 11 d. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko įsakymu sudaryta komisija, ištyrusi visas su įvykiu susijusias aplinkybes, konstatavo, kad R. Š. surašytame akte nurodyti duomenys neatitiko tikrovės. Pirmosios instancijos teismas ignoravo tą aplinkybę, kad minimoje pažymoje nustatyti duomenys bei išvados teisės aktų nustatyta tvarka niekada nebuvo ginčijamos, tam įgaliotų institucijų nėra panaikintos, todėl galiojančios, yra teisėtos ir pagrįstos. Prokuroras pažymi, kad atliekant tyrimą, kurio pasėkoje ir buvo surašytos paminėtos išvados, buvo atlikti visi būtini veiksmai, skaičiavimai bei tyrimai, kurių pakaktų įvertinti konkrečių kaltinamųjų R. Š. ir V. M. veiksmų teisėtumą. Tuo tarpu skundžiamame teismo nuosprendyje iškelta abejonė dėl netinkamai paskaičiuoto iškirsto miško skalsumo yra visiškai nepagrįsta, nes visi apklausti asmenys, betarpiškai dalyvavę skaičiuojant iškirstų medžių kelmus, o būtent liudytojai M. I., A. V. ir R. S. parodė, kad jie skaičiavo nupjautų medžių kelmus tik imdami domėn naujai nukirstus medžius. Liudytojas M. I. taip pat patvirtino, kad jis pagal apmatuotus kelmus apskaičiavo buvusį iškirsto miško skalsumą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad minimos 2006 m. liepos 20 d. pažymos dėstomojoje dalyje nurodoma, jog komisijai buvo žinomi ankstesni teisėti ir neteisėti medžių kirtimai 2006 metų sausio mėnesį, ir jie nebuvo įskaičiuoti į iškirstos medienos plotą.

Aukščiau minimo atlikto tyrimo teisėtumą ir pagrįstumą bei jo 2006-07-20 išvadas pagrindė 2009 m. gegužės 5 d. specialisto Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pirmininko E. P. išvada, kurioje nurodyta, kad medynų skalsumas rodo, kiek aplinkos sąlygos, dirvožemio potencinis našumas panaudojami medienai išauginti, sukaupti, nurodomi skalsumo nustatymo metodai. Tiksliausiai 63 kv. viso 7 skl. skalsumas buvo nustatytas pagal augančius, dar neiškirstus medžius ir siekė 0,6 + 15 proc. (2005 m. gruodžio 9 d. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos patvirtintas individualios valdos miškotvarkos projektas, autorius G. D.). 2006 m. liepos 20 d. Aplinkos ministro pavedimu sudaryta komisija nustatė iškirstos 63 kv. 7 skl. 0,87 ha ploto dalies skalsumą pagal kelmus - 0,54 +20 proc. Tiksliau nustatyti medyno skalsumą pagal kelmus, nei jis buvo nustatytas Aplinkos ministro pavedimu sudarytos komisijos, šiuo metu neįmanoma. Ši komisija nustatant skalsumą pagrįstai į plotą įtraukė valksmus ir iškirstas 97 pušis, kadangi valksmai ir iškirstos pušys yra sudėtinė iškirstos biržės dalis. Specialisto išvadoje konstatuota, kad perskaičiuotas žalos aplinkai dydis būtų 23004 litai.

Miškininkas specialistas, miškininkystės mokslų daktaras N. K. 2009 m. balandžio 27 d. išvadoje (apklaustas teisme specialistas savo išvados teiginius patvirtino) konstatavo, kad 2006 m. liepos 3 d. medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktas surašytas tam įgaliojimus turinčių specialistų (P. Z., V. M., V. L.). Šis aktas atitinka tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 42 punkto nurodytus reikalavimus. Šiame akte ir jo priede esantys įrašai aiškūs ir nedviprasmiški: nustatyta, kad visame 63 kv. 7a sklype sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra ir šio sklypo nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, priede nurodyta dviejų apskaitos barelių informacija patvirtina pateiktas išvadas, nes visi apskaityti ir vertinti medžiai priskirti nekertamiems sanitariniais kirtimais, t. y. tokiems, kurie yra sveiki arba nusilpę, tačiau nedžiūstantys. Remiantis šiuo konkrečiu atveju surašytu aktu ir jo priedu negalima buvo išduoti leidimo kirsti mišką. Kartu šioje išvadoje konstatuota, kad 2006 m. liepos 3 d. Miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas (surašytas R. Š.) pagal pavadinimą ir turinį tik iš dalies atitinka tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 40 ir 42 p. nurodytiems reikalavimams numatyti kirsti plynais sanitariniais kirtimais medyno įvertinimo aktui (pažymai). Šiame akte nurodoma medyno taksacinė charakteristika ir konstatuojamas plyno kirtimo būtinumas 0,9 ha plote, tačiau nėra nurodyti medynų džiūvimą sukėlę veiksniai, numatomo kirtimo laikas, rekomenduojamos ūkinės priemonės gretimuose medynuose. Kadangi medyno plotas nurodomas mažesnis kaip l ha, todėl aktas pasirašytas tam įgaliojimus turinčių specialistų V. M., R. Š., V. L.. Šiuo atveju žiniaraščio pildyti nereikėjo, kadangi medyno plotas yra iki l ha. Akte konstatuojama, kad 15 proc. beržų yra pažeisti (bedžiūstantys arba išretėję), kuo ir grindžiamas sanitarinio kirtimo būtinumas. Tačiau bedžiūstančių arba išretėjusių beržų kirsti sanitariniais kirtimais nebūtina, nes jie nekelia grėsmės likusio medyno, o taip pat aplinkinių miško ekosistemų sanitarinei būklei. Tuo metu galiojusių Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 p. nustatyta, kad sanitariniais miško kirtimais turi būti iškertamos žalių eglių vėjovartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir stipriai pažeisti medžiai. Kitų rūšių medžių ir visų rūšių sausuolių iškirtimas nebūtinas. Todėl tiriamuoju atveju nebūtinas ne tik plynas sanitarinis, bet ir neplynas sanitarinis kirtimas. Specialisto teigimu, šio akto pagrindu negalima išduoti leidimo kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu. Sprendimą išduoti ar neišduoti leidimą kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu priimančiam pareigūnui reikėjo vadovautis 2006 m. liepos 3 d. medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktu.

Pirmosios instancijos teismas 2006 m. liepos 3 d. medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą laikė su trūkumais, nurodydamas, kad žiniaraštį turėjo pasirašyti visi komisijos nariai, tačiau pasirašė tik P. Z., kad R. Š., V. M. teisme neigė matę kada ir kaip šis žiniaraštis buvo surašytas. Pasak prokuroro, teismas padarė tokią išvadą neįsigilinęs į visus įrodymus, o būtent į tai, kad nurodytas žiniaraštis yra P. Z. surašyto medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo akto antroje pusėje, t. y. minimas aktas ir žiniaraštis yra vienas lapas, todėl kiti komisijos nariai jo nematyti negalėjo. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad žiniaraštis yra nurodytas kaip P. Z. 2006 m. liepos 3 d. surašyto medyno numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo akto priedas, ir to nematyti negalėjo tame pačiame lape pasirašęs vienas kaltinamųjų V. M.. Galiausiai apklaustas liudytojas P. Z. kategoriškai patvirtino, kad vieną akto kartu su žiniaraščiu egzempliorių jis perdavė V. M..

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad II B (rekreaciniuose) miškuose ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Blogos sanitarinės būklės, sudarkyti stichinių arba biotinių veiksnių medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Miško sanitarinės apsaugos taisyklės numato atrankinius sanitarinius kirtimus - pavienių, grupėmis ar aikštėmis iki 0,1 ha ploto pažeistų medžių iškirtimą ir plynus sanitarinius kirtimus - didesnio kaip 0,1 ha ploto pažeisto medyno iškirtimą plynai nepriklausomai nuo medyno amžiaus. Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 punkte nurodyta, kad plyni sanitariniai kirtimai vykdomi tuose medynuose, kuriuose pažeisto medyno plotas didesnis kaip 0,1 ha ir kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės, taip pat tuose medynuose, kuriuose, atlikus atrankinius sanitarinius kirtimus, liktų 0,4 ir mažesnis medyno skalsumas. Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 39 punktu, prokuroras daro išvadą, kad dėl II B grupės (rekreacinio) miško sanitarinio kirtimo yra numatyta alternatyva pirmumą teikiant atrankiniam sanitariniam kirtimui, o plynas sanitarinis kirtimas galimas tik tuo atveju, jei medyno sanitarinė būklė yra tokia bloga, sudarkyta stichinių arba biotinių veiksnių, kad kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma ją pagerinti. Taigi, surašant medyno sanitarinės būklės įvertinimo aktą (tuo labiau dėl II B grupės (rekreacinio) miško), kad yra būtinas plynas sanitarinis kirtimas, tokia išvada turi būti pagrįsta ir motyvuota atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. turi būti paneigta atrankinio sanitarinio kirtimo alternatyva ir pateikta motyvuota išvada, kad plynas sanitarinis kirtimas yra vienintelė ir būtina miško sanitarinės apsaugos priemonė. Kaip matyti, iš 2006 m. liepos 3 d. akto dėl 0,9 ha miško ploto, jį surašant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi nebuvo remtasi. Įrašas akte „bedžiūstantys arba išretėję" neatskleidžia ir negali atskleisti veiksnių, kurie gali sukelti medyno džiuvimą ir nepagrindžia išvados, kad plynas sanitarinis kirtimas yra vienintelė ir būtina sanitarinės apsaugos priemonė.

Prokuroras pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad 2006 m. liepos 3 d. medyną paveikė koks nors veiksnys. Todėl, 2006 m. liepos 3 d. akte, kurį surašė R. Š., o pasirašė V. M., V. L. ir G. M., ir kuriuo remiantis buvo išduotas leidimą kirsti mišką, nėra pateikti argumentai, kurie objektyviai pagrįstų pateiktą išvadą, kad plynas sanitarinis kirtimas buvo būtinas.

Apelianto įsitikinimu, R. Š. ir V. M. aiškinimai, kad kitam to pačio miško sklypo plotui surašytas miško sanitarinės būklės įvertinimo aktas yra savarankiškas, atskiras, pirminis, jame nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinkantys tikrovę, yra paneigti bylos įrodymais. Teismas, padarydamas priešingas išvadas, visiškai neaptarė ir nevertino kitų baudžiamojoje byloje surinktų savarankiškų įrodymų, jų kiekvieno ryšio su bylos medžiaga atskirai ir visumoje, tuo pažeisdamas LR BPK reikalavimus bei nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos.

Skunde nurodoma, kad liudytojas P. Z., apklausiamas liudytoju, nurodė, kad dalyvavo apžiūrint mišką. Kartu dalyvavo V. M., V. L., R. Š. ir J. P.. Apžiūrėjęs ir įvertinęs mišką, jis nustatė, jog miškas yra apie 70 metų, miško skalsumas 0,6 (t.y. miškas vidutinio tankumo), sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra. Išsakė nuomonę kitiems dalyvavusiems asmenims, kad miškas sveikas, viskas tvarkoje. Dėl to niekas iš komisijos narių neprieštaravo. Sugrįžus prie automobilio, jis surašė medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu įvertinimo aktą, kur nurodė, kad nerekomenduojama kirsti sanitariniais kirtimais, nes sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nebuvo rasta. P. Z. perskaitė aktą, komisijos nariai jį pasirašė. Liudytojas V. L. patvirtino, kad dalyvavo apžiūrint mišką, kur P. Z. konstatavo, kad miško kirsti plynai nereikia, ir vėliau surašė tipinės, nustatytos formos aktą, garsiai perskaitė ir jį pasirašė visi komisijos nariai.

Pasak prokuroro, šie liudytojų P. Z. ir V. L. parodymai paneigė R. Š. ir V. M. nurodytas aplinkybes apie aptariamo miško kokybę, sanitarinę būklę, būtinybę jį kirsti plynu sanitariniu kirtimu, o tuo pačiu ir patvirtino, kad 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarinės būklės įvertinimo akte, kurį surašė R. Š., yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad liudytojai P. Z. ir V. L. būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų tikslą apkalbėti R. Š. ar V. M., taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojų P. Z. ir V. L. parodymai nekito ikiteisminio tyrimo metu, jie nepakito parodymų patikrinimo vietoje, akistatų metu, todėl nėra pagrindo juos laikyti nenuosekliais ar vertinti kritiškai. Todėl, apelianto įsitikinimu, apkaltinamajame nuosprendyje teismas privalėjo jais vadovautis arba nurodyti jų nepatikimumo bei paneigimo priežastis.

Šių liudytojų nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad miško sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negalimas plynas sanitarinis kirtimas, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas A. V. parodė, kad G. M. prašymu jis rengė miškotvarkos projektą dėl Vilniaus rajone esančio miško valdos, kuris buvo derinamas su R. Š.. Jo darbuotojas G. D. įtaksavo (nustatė visų medyno rodiklių - medžių amžius, aukštis, diametras, medyno sudėtis) medyną šiam miškotvarkos projektui. G. D. buvo nuvykęs į šią miško valdą ir parvežė visus duomenis projektui. A. V., remdamasis tais duomenimis parengė miškotvarkos projektą. Jis suprojektavo visas įmanomas ūkines priemones šiai valdai - kraštovaizdžio formavimo kirtimas, nes tai buvo vienintelė įmanoma ūkinė priemonė valdai esančiai II miškų grupėje. Ūkinė priemonė - plynas kirtimas - buvo neįmanomas, nes tai yra II miškų grupė. Ar ten buvo galimas plynas sanitarinis kirtimas, A. V. negalėjo pasakyti, nes iš jam pateiktų G. D. duomenų nematė, kad ten būtų toks kirtimas galimas. Liudytojas G. D. parodė, kad miškotvarkos projektas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo eilinis miškotvarkos projektas užsakytas atlikti A. V. įmonėje. Jis atliko miško inventorizaciją ir numatė jame ūkinę priemonę. Šiuo atveju jis numatė medyne galimą landšaftinį kirtimą. Tai toks kirtimas, kai po jo lieka toks miškas kaip parkas, turėjo likti retas beržynas. Tame medyne dar buvo galimi ir kiti kirtimai, pavyzdžiui sanitariniai pavieniai kirtimai ir kiti, bet jokiu būdu nebuvo galimas plynas kirtimas, kadangi miškas buvo rekreacinis. Šiam medynui tinkamiausias buvo landšaftinis kirtimas - kraštovaizdžio kirtimas, kadangi tai buvo rekreacinis miškas. Jis buvo nuvykęs į tą mišką 2005 metų vasarą arba rudenį. Ten buvo beržynas su pavienėm pušim, jo amžius buvo 70 metų, 0,6 skalsumo. Tai buvo brandus miškas. Vaikščiodamas po mišką jis jame nematė nudžiūvusių medžių, vėjalaužų. Liudytojas G. L., kuris braižė sanitarinio plyno kirtimo biržės brėžinį, parodė, kad į jį 2006 m. gegužės mėnesį kreipėsi G. M., kurio užsakymu G. L. paruošė atitinkamus dokumentus 1,20 ha plotui ir juos išsiuntė faksu į Miško sanitarinės apsaugos tarnybą Kaune, kuriai vadovauja P. Z..

Šie liudytojų A. V., G. D. ir G. L. parodymai, kaip ir jų parengti brėžiniai, patvirtino liudytojų P. Z., V. L. parodymus ir paneigė kaltinamųjų parodymus apie miško būklę. Taip pat liudytojų A. V., G. D. ir G. L. parodymai patvirtina ir kitą ne mažiau svarbią šioje byloje aplinkybę, kad jokio išankstinio prašymo vertinti ir įvertinti mažesnio nei l ha miško ploto sanitarinę būklę niekada nebuvo, miško sklypo savininkų atstovas G. M. rūpinosi tik 1,20 ha, t. y. viso sklypo, sanitarinės būklės įvertinimu, nes tik tokio dydžio sklypui buvo parengti brėžiniai, surinkti kiti reikšmingi dokumentai. Pasak prokurorą, iš to seka, kad, išvykus P. Z., 0,9 ha tariama apžiūra buvo surengta spontaniškai, neturint tam reikalingų dokumentų, nesant jokio oficialaus prašymo, turint vienintelį ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nenustatytam asmeniui tikslą iškirsti mišką. Tokią loginę išvadą patvirtina ir tas faktas, kad kirtimas, kai R. Š. išdavė leidimą, buvo vykdomas per šventines dienas, taip pat šią aplinkybę patvirtina liudytojas A. G., o būtent tai, kad miško sklypo savininkų įgaliotinis G. M. su stataus miško pirkėju A. G. tarėsi dėl 1,20 ha plote augančių medžių iškirtimo dar 2006 m. birželio mėnesį, kada dar nebuvo įvykęs nė vienas miško sanitarinės būklės įvertinimas, juo labiau nebuvo išduotas joks leidimas kirsti mišką. Be to, patys kaltinamieji R. Š. ir V. M. negalėjo nurodyti, kada G. M. ar koks kitas asmuo į juos kreipėsi dėl to pačio miško 0,9 ha apžiūros ir įvertinimo, nes, kaip teigė R. Š., kai į jį darbovietėje kreipėsi G. M., tai jis pastarąjį nukreipė pas P. Z., nes miško plotas buvo didesnis nei 1 ha, o 2006 m. liepos 3 d. į sklypą važiavo tik dėl to, kad tai yra jo teritorija. Tai pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad prie R. Š. surašyto 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarinės būklės įvertinimo akto nėra pridėtas joks dokumentas (brėžinys, pažymėjimas ir pan.).

Šie aukščiau išdėstyti teismo ištirti ir įvertinti įrodymai, prokuroro įsitikinimu, patvirtina, kad 2006-07-03 miško sanitarinės būklės įvertinimo akte, kurį surašė R. Š., yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog „patikrinimo metu nustatyta, kad 0,9 ha plote 15% beržų yra pažeista (bedžiūstantys arba išretėję). Miško skalsumas nevienodas. Iškirtus sanitarinį kirtimą medyno skalsumas liktų 0,3 <...> būtinas plynas sanitarinis kirtimas“. Tai patvirtina, kad R. Š. ir V. M. suklastojo 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą. R. Š. ir V. M. suvokė, kad klastoja dokumentą, suvokė įrašomų duomenų akivaizdų neteisingumą, tačiau ir toliau siekė savo kryptingo neteisėtos veiklos rezultato – dokumento suklastojimo, kas rodo, kad jie veikė tiesiogine tyčia. Prokuroras pažymi, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas dokumento suklastojimo motyvas ir tikslas, nėra pagrindas konstatuoti nesant dokumento suklastojimo nusikaltimo sudėties, kadangi motyvas ir tikslas nėra būtini nusikaltimo, numatyto LR BK 300 straipsnio 3 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymiai.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad suklastoto dokumento pagrindu neteisėtai 2006 m. liepos 4 d. R. Š. išdavė leidimą kirsti mišką serija A Nr. 024553, kuriuo remiantis buvo neteisėtai iškirsti medžiai, o paskaičiuota žala aplinkai sudaro ne mažiau kaip 23004 Lt. Vertinant padarytos žalos dydį ir sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavimą atitinkamai pagal LR BK 300 straipsnio l ar 3 dalį, akivaizdu, kad įtakos turi tai, ar padaryta žala yra didelė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai žalos dydžio vertinimą susiejo su 250 MGL suma. LR BK XLIII skyriuje, kuriame išvardinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu, neišaiškinta, kokia žala turi būti laikoma didele, todėl tai yra vertinamasis požymis, ir kiekvienu atveju teismas priima sprendimą atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, tačiau piniginės žalos išraiškos nesieja su 250 MGL ar kokio nors kito dydžio suma. Šiuo gi atveju, prokuroro įsitikinimu, padaryta mažiausiai 23004 litų žala aplinkai gali ir turi būti pripažinta didele

Nustačius, kad R. Š. ir V. M. suklastojo 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą, o R. Š. ir to akto pagrindu neteisėtai 2006 m. liepos 4 d. išdavė leidimą kirsti mišką, t. y. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, akivaizdu, kad šie valstybės tarnautojai pažeidė jų veiklą, teises ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, padarė didelės žalos aplinkai, sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė R. bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais R. Š. ir V. M. visuomenės akyse diskreditavo aplinkos apsaugos tarnautojo vardą, sumenkino aplinkos apsaugos sistemos prestižą bei valstybinės institucijos - Vilniaus rajono agentūros autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė.

Tokiu būdu byloje yra nustatyta, kad suklastodami 2006 m. liepos 3 d. miško sanitarinės būklės įvertinimo aktą (darydami kitą nusikaltimą) kaltinamieji valstybės tarnautojai R. Š. ir V. M. padarė didelę žalą valstybei, atitinkančią LR BK 228 straipsnio l dalies ir 300 straipsnio 3 dalies dispozicijų turinį.

Todėl, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį R. Š. ir V. M. atžvilgiu, kadangi byloje surinktais objektyviais įrodymais pilnai nustatyta, jog R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, kurios atitinka bylos aplinkybės ir priėmė pagrįstą ir teisėtą išteisinamąjį nuosprendį R. Š. ir V. M. atžvilgiu, nenustačius, jog R. Š. ir V. M. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Įgaliojimų viršijimas yra įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str. 1 d., padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ar viršijęs įgaliojimus, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK 228 str. numatyti padariniai ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog R. Š. ir V. M. padarė minėtas nusikalstamas veikas.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu išteisintieji nuosekliai neigė, kad padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, pažymėjo, kad veikė įgaliojimų ribose, dirbdami jų pareigybių aprašyme nurodytą darbą. Pažymėtina, kad R. Š. ir V. M. nuo pat pirmosios jų apklausos momento tvirtino, kad surašė miško plotui sanitarinės būklės įvertinimo aktą, kuris buvo savarankiškas, atskiras, pirminis. Byloje surinktais įrodymais neįrodyta, jog R. Š. surašytame akte – tikrovės neatitinkantys duomenys. Taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad R. Š. ir V. M. veiksmus būtų paveikę kokie nors asmeniniai interesai. Kolegija pažymi, jog iš R. Š. parodymų matyti, kad jis duodamas minėtą leidimą kirsti mišką buvo įsitikinęs savo veiksmų teisėtumu, o ši aplinkybė bylos duomenimis nepaneigta.

Nors prokuroras skunde nurodo, kad P. Z. surašytas medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo aktas yra teisėtas ir tinkamas, iš bylos medžiagos matyti, jog teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas N. K. parodė, kad minėtas aktas yra su trūkumais, kelia abejonių ir surašytas neteisingai. Tokią išvadą N. K. grindė tuo, kad privalomas pasirašyti akto žiniaraštis buvo pasirašytas tik P. Z., nors turėjo būti pasirašytas visų trijų komisijos narių. Be to, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iš P. Z. parodymų matyti, kad jis barelių plotą nustatė žingsniais, nors specialistai N. K., E. P. bei išteisintieji parodė, kad barelio plotas turi būti nustatomas tinkama matavimo priemone. P. Z. surašytame akte nurodyta, kad skalsumas ne vienodas, sanitariniais kirtimais kirstinų medžių nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad akte nurodytos aplinkybės prieštarauja žiniaraštyje pažymėtiems duomenims.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. vadovaujamos komisijos pažymoje buvo nurodyta, kad atlikus perskaičiavimus, medyno skalsumas minėtoje biržėje buvo 0,54. Tokį skalsumo rodiklį nustatė aplinkos apsaugos inspektorius M. I., kuris nebuvo A. B. vadovaujamos komisijos narys. Be to, nors A. B. tvirtino, kad visa komisija buvo išvykusį į įvykio vietą, t.y. į kirtavietę, nei P. Z., nei A. V. to teisme nepatvirtino. Be to, apklaustas liudytoju M. I. parodė, kad paklaida matuojant skalsumą pagal kelmus yra, bet tiksliai neatsimena, gal 5-10%. Taip parodė, kad pasižiūrėjo, ar po šakomis buvo kelmai, jų nebuvo, tačiau neatsimena, kad juos būtų įspėję, jog tame miške buvo keli kirtimi, o pagal kelmus negalima nustatyti medžių sanitarinės būklės. Pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai apie atrankiniu sanitariniu kirtimu iškirstus medžius, skirtingi ir prieštaringi. Pavyzdžiui, apklaustas liudytoju G. D. nurodė, kad miško skalsumas jam apžiūrint mišką buvo apie 0,6, o G. L. parodė, kad miškas buvo nevienalyčio skalsumo – vidutiniškai 0,6, o ta vieta, kurioje augo pušys ir drebulės – 0,4 skalsumo. P. Z. pritarė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2006-07-11 įsakymu sudarytos komisijos išvadai, jog miško skalsumas buvo 0,54, tačiau jo paties surašytame miško sanitarinės būklės įvertinimo akte nurodyta, kad miško skalsumas yra nevienodas. Be to, liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad matavo paskutinio kirtimo kelmus, be to, labai senų kelmų jie neskaičiavo ir neįtraukė. Jis taip pat nurodė, kad iš esmės skaičiavo beržus, po valksmais nebuvo matuojami kelmai, teoriškai tie valksmai galėjo būti padaryti anksčiau. Jo teigimu, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, 0,32 skalsumas yra plynas sanitarinis kirtimas, tačiau pagal kelmus vizualiai skalsumo nenustatysi.

Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai atliktas įrodymų tyrimas nepašalino prieštaringumo dėl iškirsto miško skalsumo, be to, apklausti specialistai paaiškino, kad iškirtus mišką po 1-2 mėnesių galima apytiksliai ištirti tą mišką. Akivaizdu, kad nuo byloje nagrinėjamų aplinkybių laiko praėjus daugiau negu penkeriems metams, techniškai neįmanoma atkurti buvusių aplinkybių ir nustatyti buvusį iškirsto miško skalsumą.

Prokuroras skunde nurodo, kad 2006-07-03 akte, kurį surašė R. Š., o pasirašė V. M., V. L., G. M. ir kuriuo remiantis buvo išduotas leidimas kirsti mišką, nėra pateikti argumentai, kurie objektyviai pagrįstų pateiktą išvadą, kad plynas sanitarinis kirtimas buvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su tokiu prokuroro skundo argumentu, konstatuotina, kad jis atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad minėtame akte aiškiai nurodyta medžių būklė, pažeistų medžių kiekis, skalsumas ir dėl to duota aiški išvada. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nebuvo nustatyta, kad šis aktas neatitinka teisės normose įtvirtintiems reikalavimams, jame esminių pažeidimų, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, nėra. Byloje taip pat neginčytinai nustatyta, kad 2006-07-03 aktui surašyti tiek R. Š., tiek V. M. turėjo visus reikiamus įgaliojimus.

Be to, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Apie neturtinės žalos dydį teismai sprendžia atsižvelgdami į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ar institucijos autoritetui ir pan. Pagal susiformavusią teismų praktiką kitokio, t. y. neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.

Visų pirma, atkreipiamas dėmesys, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 228 str. atsiranda tik už didelės žalos valstybei, o ne tiesiog žalos, kaip kad nurodyta kaltinime, padarymą. Specialisto E. P. 2009-05-05 išvadoje nurodyta, kad perskaičiuotas žalos dydis aplinkai dėl iškirstų medžių būtų 23 004 Lt, tai pažymi ir prokuroras apeliaciniame skunde. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei prieštaringus liudytojų parodymus apie iškirsto miško skalsumą, nes medyno skalsumo rodiklio teisingumas abejotinas, o specialisto N. K. išvadoje nėra atsižvelgta į tai, kad R. Š. 2006-07-04 leidime kirsti mišką nenurodė 97 kirstinų pušų, iš N. K. parodymų matyti, kad minėtas miškas yra retas, pažymėtina, kad E. P. perskaičiuotos aplinkai žalos dydis – 23 0004 Lt yra ginčytinas ir netikslus.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad nenustatyta, jog išteisintieji R. Š. ir V. M. būtų suvokę pavojingą piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo pobūdį, numatę, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti kaltinime numatyti padariniai ir būtų tokių padarinių norėję. Taip pat byloje nėra įrodyta, kad jie sąmoningai leido minėtiems padariniams atsirasti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad nenustačius, jog išteisintieji R. Š. ir V. M. savo kaltais veiksmais padarė nuostolius, kurie viršija 250 MGL dydžio sumą, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, o miškas yra kertamas, valomas, iškirsto miško ruožas atauga, be to, nėra kraštinis lyginant su keliu Vilnius – Molėtai, nėra pagrindo spręsti, kad dėl R. Š. ir V. M. veiksmų padaryta didelė žala aplinkai ar valstybei.

Pažymima ir tai, kad didelės žalos požymis yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes bei paties išteisintųjų, liudytojų parodymus išteisintieji galbūt aplaidžiai atliko tarnybos funkcijas. Pažymima ir tai, jog baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė (ultima ratio) padarius pažeidimą, taigi tik kai kitomis teisės normomis negalima užtikrinti valstybėje pripažintų gėrių apsaugos, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

R. Š. ir V. M. taip pat buvo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padarymo.

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnis) yra nusikaltimas valdymo tvarkai (BK XLIII skyrius). Šiuo nusikaltimu pažeidžiama teisės aktais nustatyta dokumentų išdavimo, tvarkymo ir naudojimo tvarka. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia tikro dokumento turinį arba pats pagamina ar patvirtina kito asmens pagamintą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys. Žinomai suklastoto dokumento panaudojimo, kvalifikuojamo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti, skirtingai nei nurodė apylinkės teismas, tiesiogine tyčia, tai reiškia, jog reikia įrodyti, kad asmuo, atliekant klastojimo veiksmus kaltininkas suprato, kad gamina netikrą dokumentą, klastojo tikrą dokumentą ir norėjo taip veikti. Tačiau tai, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad nusikaltimas, numatytas BK 300 str. 1 d., gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos priimtą procesinį sprendimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad apylinkės teismas tinkamai nurodė kaltės formą, nes nusikaltimas padarytas tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia, yra tyčinis (BK 15 str.).

Išanalizavus byloje surinktus ir aptartus įrodymus, darytina išvada, jog byloje taip pat nėra objektyvių, pakankamų duomenų apie tai, kad V. M., veikdamas kartu su R. Š., žinodamas apie akte įrašytus žinomai neteisingus duomenis, o taip pat jo, V. M., ir R. Š. suklaidintas V. L., bei apie P. Z. surašytą medyno, numatomo iškirsti plynu sanitariniu kirtimu, įvertinimo akto surašymą nežinodamas G. M., juos patvirtino pasirašydami. Panaudojant šį žinomai suklastotą dokumentą - remiantis miško sanitarinės būklės įvertinimo aktu, 2006-07-04 R. Š. išrašė ir G. M. išdavė leidimą serija A Nr. 024553 sanitariniu (plynu) kirtimu kirsti 0.9 ha miško plotą, esantį (duomenys neskelbtini), ko pasekoje 2006-07-07 - 2006-07-08 laikotarpiu neteisėtai buvo iškirsta 0.87 ha miško. Šiais savo veiksmais V. M., veikdamas kartu su R. Š., padarė didelės žalos aplinkai - sudarė sąlygas neteisėtai iškirsti mišką ir tuo padarė ne mažiau kaip 23.004,00 litus žalos, kas sąlygojo neigiamą poveikį kraštovaizdžiui ir pablogino naudingas žmonėms miško funkcijas - padidėjo triukšmingumas, oro tarša, kas sukėlė R. bendruomenės narių nepasitikėjimą aplinkos apsaugos sistemos tarnautojais bei pasipiktinimą iškirsto miško pasekmėmis.

Be to, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dėl šio kaltinimo prokurorui įrodymų tyrimo metu buvo pasiūlyta pasinaudoti teise pateikti papildomus įrodymus, atliekant proceso veiksmus, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota.

Konstatuotina, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog R. Š. ir V. M. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 3 d. Kolegija pažymi, kad tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti įvykio aplinkybes, esamų prieštaravimų pašalinti nėra objektyvių galimybių, o visi prieštaravimai turi būti vertinami kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo).

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis R. Š. ir V. M. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, įrodymų vertinimo motyvų pakanka, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktas bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.3. punktas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinio skundo nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro apeliacinį skundą.