Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stasiūnienės ir Rasos Bartašienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) J. C. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui J. C. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. C. patikslintu ieškiniu prašė: 1) padidinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimu nustatyto (priteisto Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. teismo įsakymu) išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. C. dydį ir priteisti iš J. C. išlaikymą nepilnamečiui vaikui I. C., gim. (data neskelbtina), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; 2) nutraukti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-723-136/2014 patvirtintoje sutartyje nustatyto išlaikymo nepilnamečiui vaikui I. C. išieškojimą; 3) priteisti iš J. C. A. C. naudai 450,00 Eur I. C. gydymo išlaidų; 4) vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti A. C.; 5) priteisti iš J. C. A. C. naudai teisinės pagalbos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas 500,00 Eur. Nurodė, kad nepilnamečiui vaikui buvo priteistas išlaikymas po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau išlaidos sūnaus išlaikymui po 2011 metų iš esmės padidėjo. Sūnus aktyviai sportuoja, sportavimui reikalingi rūbai, avalynė, kelionės į treniruotas ir varžybas kainuoja papildomas išlaidas, taip pat reikalingas geresnis maistas. Be to, sūnus naudoja briketų sistemą dėl kreivų dantų, kas kainavo 900,00 Eur, ir kas mėnesį reikia mokėti už briketų reguliavimą apie 25-30 Eur. Išlaidos vaiko išlaikymui kas mėnesį sudaro apie 500 eurų. Ieškovės pajamos apie 770,00 Eur per mėnesį, asmeninės nuosavybės teise priklauso pusė buto, kita to paties buto dalis priklauso atsakovui; kito nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas darbingas, dirba tolimųjų reisų vairuotoju, gauna pastovias nemažas pajamas, neturi kitų išlaikytinių. Mano, kad atsakovas turi galimybę teikti sūnui išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį.

A. J. Cicėnas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad po Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimo priėmimo, jo turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo, net pablogėjo: nors ir butas buvo padalintas jam su A. C. per pusę, butu jis nesinaudoja, bet mokesčius už buto šildymą moka. Todėl, tiek jo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis tuo atžvilgiu nepasikeitė. Daugiau nekilnojamojo turto neturi. Po santuokos nutraukimo jam liko du automobiliai ir automobilio priekaba. Šias transporto priemones tebeturi ir dabar. 2016 m. sudarė vartojimo kredito sutartį su AB DnB banku, kredito grąžinimo terminas 2020-12-28. Jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 462,12 Eur, iš jo kas mėnesį sumoka 145,00 Eur vaiko išlaikymui, 120,00 Eur kredito, už buto šildymą vidutiniškai į mėnesį po 16 Eur, lieka 181,00 Eur į mėnesį. Pablogėjo sveikata, dėl stuburo ligos reikalingas gydymas stacionare, reabilitacinis gydymas, kineziterapija; dėl dantų periodontito reikalingas skubus dantų gydymas, dantų implantavimas, t. y. - reikalingos papildomos išlaidos. Taip pat pasikeitė jo šeimyninė padėtis, ne 2015-12-31 sudarė naują santuoką, todėl teikti didesnio išlaikymo neturi galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiui vaikui I. C. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-10-13 iki vaiko pilnametystės, 450,00 Eur I. C. gydymo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Priteistas lėšas pavedė tvarkyti uzufrukto teise ieškovei.

Teismas nurodė, kad šalių finansinė padėtis iš dalies pagerėjusi, nuo 2011 metų, t. y. nuo tada kai buvo priteistas 144,81 Eur (500 Lt) nepilnamečiui vaikui išlaikymas. Ieškovės vidutinės mėnesio pajamos yra apie 777,42 Eur, atsakovo vidutinės mėnesio pajamos 1473,79 Eur, kurias sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Dienpinigius teismas vertino taip kaip pajamas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo. Teismas atsižvelgė, kad per šešis metus išaugo vaiko poreikiai, jam kilę papildomų problemų dėl sveikatos, yra pakitusi šalies ekonominė padėtis, todėl sprendė, kad šiuo metu vaiko išlaikymui reikalinga 200 Eur kas mėnesį mokam suma, taip pat, jog atsakovas privalo kompensuoti pusę sumos (450 Eur), ką ieškovė išleido už sūnaus gydymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) J. C. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti – ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 200 Eur atmesti. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsiliepimas į ieškinį.

Pateiktu atsiliepimu ieškovė A. C. prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti jos naudai iš apelianto bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto J. C. apeliacinis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos esmė – ar pagrįstai 2014 m. birželio 11 d. sprendimu (priteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. teismo įsakymu) nustatytas išlaikymo dydis 144,81 Eur (500 Lt) nepilnamečiui vaikui padidintas iki 200 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą ieškinį, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir savo išvadas grindė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso III knygos normomis, t. y. CK 3.201 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo bylose.

Apeliantas J. C., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad jo turtinė padėtis nėra pagerėjusi, priešingai ji pablogėjusi, nes sudarė naują santuoką, nuo 2016 m. turi kreditorinių įsipareigojimų, pablogėjo sveikata – jam pačiam reikalingos papildomos išlaidos, todėl didesnio išlaikymo nepilnamečiui I. C. mokėti negali. Su šiais apelianto argumentais, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pasisako dėl esminio apeliacinio skundo argumento – išlaikymo padidinimo ir kasacinio teismo praktikos išlaikymo nepilnamečiams vaikams bylose.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiui vaikui I. C. – 17 metų (7 b. l.). Vaikas gyvena su ieškove, sportuoja, duomenų apie lankomas mokymosi įstaigas, byloje nėra. Ieškovė nurodo, kad nepilnamečio sūnaus būtinuosius poreikius sudaro maistas ir kišenpinigiai, vitaminai, vaistai, rūbai, avalynė ir išlaidos sportavimui bei laisvalaikiui. Ieškovės vidutinės mėnesio pajamos yra apie 777,42 Eur (11 b. l.), atsakovo vidutinės mėnesio pajamos 1473,79 Eur (74 b. l.) – pajamas sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Atsakovas nei nekilnojamojo turto, nei jo vardu registruotų transporto priemonių daugiau neįgijo (12, 47 b. l.). Ieškovė turi nekilnojamojo turto – pusę santuokos nutraukimo metu padalinto šalių bendro buto, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pripažino, kad įsigijo automobilį. Atsakovas nurodo, kad turi sveikatos problemų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad yra lėtinis periodontitas, reikalingi implantai dėl kramtymo funkcijos atstatymo, yra nugaros patologija, dėl ko reikalinga stacionarinis gydymas, reabilitacija, kineziterapija (52, 53 b. l.), tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl to būtų apribotos atsakovo darbinės galimybės ar jam būtų nustatytas tam tikro lygio neįgalumas. Atsakovas sudaręs naują santuoką (54 b. l.), duomenų apie išlaikytinius naujoje šeimoje, taip pat nėra, kaip ir nėra duomenų apie atsakovo visos šeimos pajamas ir turimą turtą.

Apeliantas nesutinka dėl padidinto, iš esmės 55 Eur į mėnesį didesnio nei nustatytas, išlaikymo, savo poziciją grįsdamas argumentais dėl pablogėjusios turtinės padėties. Anot apelianto, jo pajamas sudaro tik 462,12 Eur vidutinis darbo užmokestis, nuo 2016 m. turi kreditorinį įsipareigojimą, sudarė naują santuoką ir jam pablogėjo sveikata. Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad jie nėra pakankami apeliacinio skundo argumentams pagrįsti. Priešingai, UAB „Asketas“ pažyma apie apeliantui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį paneigia jo teiginius dėl 462,12 Eur atlyginimo, kadangi pajamas sudaro ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai, viso 1473,79 Eur į mėnesį suma (74 b. l.). Nors dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Kitos apelianto nurodomos aplinkybės – sudaryta nauja santuoka, paimtas vartojimo kreditas, mokamas po 112,60 Eur į mėnesį bei turimos sveikatos problemos, neįrodo jo sunkios materialinės padėties, dėl ko negalėtų mokėti nepilnamečiui I. C. didesnio, nei priteistas prieš 7 metus, išlaikymo.

Pažymėtina, kad išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti pajamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016), todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai dėl jo pablogėjusios turtinės padėties, nesudaro pagrindo atsakovo finansinės padėties vertinti kitaip, nei tą vertino pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju, apelianto oficialios vidutinės mėnesio pajamos – 1473,79 Eur yra pakankamos teikti 17 metų nepilnamečiui sūnui 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą. Mažesnio išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimas ar jo nepadidinimas, taip kaip prašo apeliaciniu skundu atsakovas, būtų neteisingas ir teisiškai nepagrįstas.

Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto J. C. 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų A. C.