Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. C., jos atstovei advokatei L. Užubalienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui J. C., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė siekdama padidinti 2014 m. birželio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą nepilnamečiui sūnui I. C., pateikė ieškinį prašydama išlaikymo sumą padidinti iki 250 Eur vertinant tai, kad sūnaus išlaikymo išlaidos padidėjo, jis paaugo, išaugo ir vaiko poreikiai, dėl pasikeitusios valiutos išaugo kainos, atsirado sveikatos problemos.

LR CK 3.192 straipsnis numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2014 m. birželio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-723-136/2014 atsakovui J. C. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nustatyta mokėti materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui I. C., kas mėnesį mokamų periodinių išmokų po 500 Lt (144,81 Eur) nuo 2014 m. birželio 11 d. iki vaiko pilnametystės (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Ieškovė nurodė, kad išlaikymas sūnui buvo priteistas dar 2011 metais, t.y. prieš daugiau nei šešerius metus. Nuo to laiko pakilo pragyvenimo lygis, šalies ekonominė padėtis, pasikeitė valiuta, priteistas išlaikymas tapo nepakankamas. Padidėjo nepilnamečio sūnaus poreikiai, jis intensyviai sportuoja, dėl to išaugo išlaidos vykimui į treniruotes, aprangai yra problemų dėl kreivų dantų, dėl ko nešiojama briketų sistema, dėl jos priežiūros pastoviai turi lankytis pas gydytoją. Kaip matyti iš pareiktų sąskaitų faktūrų, už briketų sistemas jau sumokėta 900 eur (b. l. 13). Ieškovė nurodė, kad sūnaus reikmėms per mėnesį išlaidžia apie 500 eurų: maistas ir kišenpinigiai 250 Eurų; vitaminai, vaistai 50 Eurų; rūbai, avalynė ir išlaidos sportavimui 150 Eurų; laisvalaikis 50 Eurų. Ieškovė prašo išlaikymą padidinti iki 250 Eur. Atsakovas su šia išlaikymo suma nesutinka ir prašo išlaikymo nedidinti ir ieškinį atmesti. Tai argumentuoja atsiradusiomis sveikatos problemomis, pablogėjusia finansine padėtimi, sudaryta kita santuoka. Taip pat nurodė, kad pati ieškovė buvo nustačiusi išlaikymo dydį 500 litų. Tačiau atsakovas neįvertino to, kad pasikeitė valiuta, pakito ekonominė padėtis, pakilo pragyvenimo lygis, su vaiko amžiumi padidėjo ir jo poreikiai.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Kaip matyti iš 2014 m. birželio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimo, šalių finansinė padėtis yra pakitusi į gerą. Šiuo metu, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesinės pajamos yra padidėjusios. Ieškovės vidutinės mėnesio pajamos yra apie 777,42 Eur (b. l. 11), atsakovo vidutinės mėnesio pajamos 1473,79 Eur (b. l. 74) – pajamas sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai. Dienpinigiai taip pat yra vertintini kaip pajamos ir priskaitomi sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo.

Atsakovas nei nekilnojamojo turto, nei jo vardu registruotų transporto priemonių daugiau neįgijo (b. l. 12, 47). Ieškovė turi nekilnojamojo turto – pusę santuokos nutraukimo metu padalinto šalių bendro buto, pripažino, kad įsigijo automobilį. Atsakovas nurodo, kad turi sveikatos problemų. Iš pateiktos pažymos matyti, kad yra lėtinis periodontitas, reikalingi implantai dėl kramtymo funkcijos atstatymo, yra nugaros patologija, dėl ko reikalinga stacionarinis gydymas, reabilitacija, kineziterapija (b. l. 52, 53), tačiau byloje nepateikiama duomenų, kad dėl to būtų apribotos atsakovo darbinės galimybės ar jam būtų nustatytas tam tikro lygio neįgalumas. Atsakovas pateikė santuokos liudijimo kopiją (b. l. 54), tačiau naujoje šeimoje nėra išlaikytinių, taip pat atsakovas nepateikė duomenų apie visas šeimos pajamas ir turimą turtą.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Nustatyta, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės padėtis dėl turimo nekilnojamojo turto nepakito. Papildomas išlaidas atsakovui sudaro tai, kad jis turi mokėti įmokas pagal kreditavimo sutartį ir yra sveikatos problemų. Tačiau atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Nagrinėjamoje byloje, vertinant tai, kiek turi būti padidintas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, atsižvelgiama į tokius faktus, kad vaiko poreikiai išaugo, jis aktyviai sportuoja, turi problemų dėl kreivų dantų ir nešioja briketų sistemas, kas traktuojama kaip papildomos išlaidos dėl sveikatos priežiūros. Atsižvelgiama, kad šalių finansinė padėtis iš dalies pagerėjusi, nuo tada kai buvo nustatytas nepilnamečiui vaikui išlaikymas, tai yra nuo 2011 m. išaugo vaiko poreikiai, jam kilę papildomų problemų dėl sveikatos. Pakitusi šalies ekonominė padėtis. Be to sprendžiant klausimus susijusius su vaikais, prioritetas teikiamas vaikui ir jo teisių, teisėtų interesų ir poreikių tinkamam tenkinimui.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 400 eurų. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad minimalius vaiko poreikius galima patenkinti priteisiant po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovas, būdamas darbingas, privalo elgtis sąžiningai ir imtis visų priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių skirtų kiekvieną mėnesį po 200 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jei tokia pat suma skirtina ir iš ieškovės, tai yra pakankama, kad būtų patenkinti I. C. būtiniausi poreikiai. Atsakovas turi realią galimybę tokią sumą skirti savo sūnaus išlaikymui. Be to, visi nesutarimai dėl vaiko išlaikymo dydžio vertintini vaiko interesų naudai. Nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Ieškovė taip pat nurodė, kad patyrė išlaidų 900 Eur už sūnaus briketų sistemas (b. l. 13) Tai yra ženklios papildomos išlaidos. Kaip žinoma abu tėvai turi išlaikyti vaikus ir išlaidas dalintis proporcingai. Todėl vertinant pagal protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, šios išlaidos vaiko sveikatai yra dalintinos pusiau. Iš atsakovo, kaip ir prašė ieškovė, priteistina 450 Eur jos patirtų išlaidų už briketų sistemas.

Iš atsakovo priteistina 33 Eur žyminio mokesčio ir teismo turėtos pašto išlaidos valstybei. (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalis 3 punktas)

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 8, 9), todėl jai iš atsakovo priteistina 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.196, 3.201 straipsniais ir CPK 259, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. birželio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-723-136/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir priteisti iš atsakovo J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui I. C., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų išmokų, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 13 d. iki I. C. pilnametystės.

Materialinį išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti A. C..

Nuo 2017 m. spalio 13 d. nutraukti materialinio išlaikymo išieškojimą pagal 2014 m. birželio 11 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-723-136/2014.

Iš atsakovo J. C., A. C. naudai priteisti 450,00 Eurų (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) I. C. gydymo išlaidų

Iš atsakovo J. C. priteisti 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų A. C. naudai.

Iš atsakovo J. C. priteisti 33,00 Eur (trisdešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,44 Eur (keturis eurus 44 cnt) pašto išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.