Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininko), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės - Zalieckienės, susipažinusi su nuteistojo D. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžius dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jį išteisinti; arba perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę. Kasatorius tvirtina, kad buvo padaryta esminė materialiosios teisės klaida taikant BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padaryti esminiai BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai vertinant įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalį, įrodytumo, kritikuoja atliktą įrodymų vertinimą, tvirtindamas, kad teismai nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visi įrodymai bei pašalinti prieštaravimai ir abejonės. Kasatorius, atskleisdamas savo parodymų turinį, aiškina, kad jie buvo nuoseklūs, tačiau teismas jų tinkamai neįvertino. Taigi kasatorius netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą grindžia netinkamu, jo nuomone, įrodymų vertinimu. Tokie jo argumentai nesudaro kasacinės bylos nagrinėjimo dalyko BPK 376 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinės instancijos teismas bylas nagrinėja teisės taikymo aspektu, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnyje nustatytų kasacijos pagrindų. Klausimai, ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai.

Skunde taip pat dėstomi argumentai dėl neva per griežtos bausmės skyrimo kasatoriui, t. y. dėl BK 54 straipsnio nuostatų netinkamo taikymo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis klausimas nebuvo nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme. BPK 367 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Taigi nuteistojo D. S. kasacinio skundo dalis dėl BK 54 straipsnio netinkamo taikymo paduota dėl nuosprendžio ir nutarties, kurie kasacine tvarka negali būti skundžiami pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Be to, kasatoriaus prašymas jį išteisinti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos, nustatytos BPK 382 straipsnyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nuteistojo kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo D. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.