Kauno apygardos teismo nutartis, AN2-176-993/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-22
Bylos Nr.: AN2-176-993/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00196-2024-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Indrė Averkienė
Pažeidėjas: K. K.
Advokatai: Šarūnė Gailiūnaitė, Šarūnė Gailiūn

Kategorijos

22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-176-993/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00196-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 22.11.10; 22.11.11 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinis skundas netenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 1 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. Institucijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 900 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikė priemonė – specialios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 40 mėnesių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 16 d. 15.05 val., vairuodamas transporto priemonę YAMAHA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, aiškiai ir teisėtai išreikštam, naudojant tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą, bei per garsiakalbį duodant nurodymus keturračio YAMAHA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui vykdyti reikalavimus sustabdyti transporto priemonę. Kelyje, kuriame yra po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, matant kitiems eismo dalyviams demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, kirto dvigubą ištisinę liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais (o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, - ranka) iš anksto prieš atlikdamas manevrus ir baigdamas tuojau pat po manevrų, važiavo uždažytu plotu žyminčiu nukreipimo salelę, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“ liniją, nesilaikė kelio ženklo Nr. 509 reikalavimų (eismo kryptis sankryžoje į dešinę) ir pravažiavo šviesoforą degant draudžiamajam šviesoforo signalui, toliau vairuodamas transporto priemonę neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais atlikdamas manevrus ir baigdamas tuojau pat po manevrų. Vairuotojas nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, dokumentų patvirtinančių transporto priemonės draudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei techninės apžiūros atlikimą.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovė advokatė Šarūnė Gailiūnaitė, nesutikdama su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo netenkintas, konstatuojant, kad K. K. teisingai ir pagrįstai nubaustas, jam paskirta teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bauda, kuri atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, taip pat teismas nustatė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog paskirtas specialiosios teisės atėmimas 40 mėnesių yra neproporcingas ar paskirtas nepagrįstai.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. atstovė advokatė Šarūnė Gailiūnaitė, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir panaikinti Institucijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimo dalis: kuria K. K. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; ir kuria nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ir perkvalifikuoti šią veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Tinkamai neįvertintos aplinkybės ar policijos pareigūnai tinkamai, vadovaudamiesi visų įstatymo reikalavimų, stabdė K. K. Iš ANK 426 straipsnio 6 dalyje aptarto teisinio reglamentavimo, policijos teisėti ir aiškiai išreikšti stabdymo būdai yra šie: 1) duodant signalą lazdele arba: 2) mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties; 3) arba per garsiakalbi liepiant sustoti; 4) Įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos automobilio švieslente su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tik esant tinkamai įvykdytam, t. y. teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, ir jo nevykdant, gali kilti atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalis.

3.2. Nutarime nurodyta, kad stabdant K. K. „buvo įjungti policijos žymėto tarnybinio automobilio specialieji šviesos ir garso signalai“, tačiau nėra nurodyta ar buvo įjungta švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Taip pat nurodyta, kad „pareigūnai savo gestais parodė K. K. sustoti“, tačiau, kaip matyti iš ANK 426 straipsnio 2 dalies, pareigūnai stabdymo metu signalą sustoti gali duoti tik lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu. Tuo tarpu kokius gestus pareigūnai rodė šioje situacijoje nėra aišku ir šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje yra formuojama pozicija, kad siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, turi būti įvertinamos sekančios aplinkybės: 1) ar policijos pareigūnai stabdydami transporto priemonę laikėsi reikalaujamos transporto priemonės stabdymo tvarkos; 2) ar asmuo galėjo nepamatyti, jog yra stabdomas, ir dėl to nesuvokė savo pareigos stabdyti vairuojamą transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju, nesant aiškiai išreikštam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toks reikalavimas neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalies sudėties.

3.3. Ypatingai svarbu įvertinti ir tai, kad keturračio stabdymo metu smarkiai lijo lietus, buvo prastas matomumas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą galima girdėti, kaip stabdantys pareigūnai tarpusavyje diskutuoja, kad K. K. negirdi, nes keturratis garsiai burzgia. Taigi vien tai leidžia daryti išvadą, kad jis nematė ir negirdėjo, kad yra stabdomas pareigūnų. Taip pat, galimai pareigūnai nepanaudojo visų stabdymo priemonių taip, kaip priklauso, kad asmeniui nekiltų abejonių, jog jis yra stabdomas policijos pareigūnų. Negalima ir vienareikšmiškai teigti, kad jis neva atsisuko į pareigūnus ir juos pamatė, nes tokios nutarime nurodytos aplinkybės prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Iš vaizdo įrašo nėra galimybės nuspręsti ar K. K. atsisuko į pareigūnus ar ne, o preziumuoti šių aplinkybių negalima. Net jei laikyti ir tikėti pareigūno parodymais, kad K. K., vairuodamas keturratį, atsisuko į pareigūnus ir juos matė, tai remiantis vien subjektyvia pareigūno nuomone visiškai nėra pagrindo konstatuoti, kad jis suprato, kad yra stabdomas būtent jis. Iš kitos pusės, šis veiksmas nėra niekaip susijęs tiesiogiai su policijos pareigūnų pareiga tinkamai stabdyti transporto priemonę laikantis ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalies nuostatų. Priešingu atveju, jei būtų paliktas galioti nutarimas, būtų pažeistas teisės principas iš ne teisės teisė neatsiranda (Ex injuria jus non oritur), kadangi policijos pareigūnams tinkamai nevykdant įstatyminės pareigos stabdyti, būtų įgyta teisė nepagrįstai bausti.

3.4. Jeigu K. K. būtų bėgęs nuo pareigūnų, jis tikrai nebūtų nuvažiavęs namo ir stovėjęs savo kieme šalia keturračio. Pareigūnai, pamatę K. K., ėmė rėkti, liepė kelti rankas prie sienos, bandė griauti, uždėjo jam antrankius. Akivaizdu, kad K. K. veiksmai nebuvo bėgimas nuo pareigūnų, o buvo streso sukelta situacija, dėl ko jis padarė keletą KET pažeidimų. Priešingai, K. K. nurodė, kad jis per šalmą negirdėjo policijos pareigūnų duodamų signalų ir manė, kad turi skubiai pasitraukti ir duoti kelią pareigūnams. Apimtas susijaudinimo ir manąs, kad turi skubiai pasitraukti, padarė keletą KET pažeidimų, kurie kvalifikuotini kaip chuliganiškas vairavimas iš chuliganiškų paskatų.

3.5. Nesutiktina, kad K. K. veikė iš chuliganiškų paskatų. Jis bandė pasitraukti iš kelio pareigūnams, manė, kad pareigūnai skuba į iškvietimą, todėl apimtas jaudulio nepastebėjo, kaip kirto dvigubą ištisinę liniją, neįjungė posūkio signalo, važiavo per uždažyto ploto salelę. Normalu, kad pamačius skubančius policijos pareigūnus ar greitosios pagalbos automobilį vairuotojai skubiai traukiasi į šoną ar sustoja ten, kur galimai sustoti ar važiuoti negalima. Negalima daryti išvados, kad K. K. neva kirto raudoną šviesoforo signalą, nes tokios aplinkybės yra paneigtinos peržiūrėjus vaizdo įrašo medžiagą. Taip pat, nutartyje yra neteisingai aprašyta, kad K. K. važiavo dideliu greičiu. Byloje nėra nustatyta, kokiu greičiu važiavo, todėl preziumuoti šio fakto negalima.

3.6. Skundžiamoje nutartyje iš esmės yra perrašomos pareigūnų parodytos aplinkybės, tačiau visiškai nėra pasisakoma ar šias aplinkybes patvirtina vaizdo įrašo medžiaga, todėl laiko, kad nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Nutartyje yra neteisingai interpretuojamos liudytojo Š. B. parodytos aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad „važinėjo raudonos spalvos keturratis, kuris nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. važinėjant darė pažeidimus, todėl jį stabdė..“. Teismo posėdžio metu liudytojas Š. B. parodė, kad tą dieną jiems buvo liepta stabdyti visus keturračius, todėl raudonos spalvos keturratis buvo stabdomas ne todėl, kad darė pažeidimus, o todėl, kad turėjo būti stabdomi visi keturračiai. Šios neteisingai interpretuojamos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad nutartis savo esme yra neteisėta.

3.7. Nutarimas turi esminių trūkumų, todėl liko neatskleista kaltinimo esmė, nėra tiksli administracinio nusižengimo padarymo vieta, nėra aišku ar yra lengvinančių aplinkybių, ar nėra. Nutarime nusižengimo padarymo vieta yra užfiksuota K. K. tėvų namų adresas. 2023 m. gruodžio 16 d. 15 val. 05 min., kai nutarimą surašęs tyrėjas nutarime nurodė, kad K. K. neva bėgo nuo pareigūnų, pažeidė KET taisykles ir elgėsi chuliganiškai. Nutarime surašytos faktinės aplinkybės prieštarauja jame nurodytiems faktams ir elementariai logikai, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis turi esminių trūkumų, kurių teismas apskritai nevertino. Tyrėjas, surašydamas nutarimą turėjo išsamiai ištirti ir įvertinti, kur ir kada buvo padarytas, koks pažeidimas ir tik tada kvalifikuoti padarytus veiksmus. Tyrėjui aplaidžiai atlikus savo darbą nėra pagrindo konstatuoti K. K. kaltės ir tyčinių veiksmų. Kadangi nutarimas yra surašytas su esminiais trūkumais, todėl negalima remtis juo kvalifikuojant K. K. padarytus veiksmus.

3.8. Nutarime tyrėjo teiginiai yra itin nekorektiški, jis galimai buvo šališkas, vartoja įžeidžiančias frazes, tokias kaip „tik stiprią protinę negalią turintis žmogus galėtų nesuprasti, jog yra stabdomas“. Tyrėjo elgesys yra neetiškas, todėl nutarimas vertintinas kritiškai. Iš vaizdo įrašo girdėti, kaip pareigūnai taip pat vartoja itin nekorektiškas frazes, tokias kaip: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad pareigūnai apskritai kritiškai vertina vairuotojus ir neturi objektyvaus mąstymo kiekvieno vairuotojo atžvilgiu. Šios aplinkybės nutartyje nebuvo išsiaiškintos, priešingai kliaujamasi tik pareigūno, kuris vartojo nekorektiškas frazes, parodymais.

3.9. Nutarime nėra nustatytos aplinkybės kaip K. K. buvo stabdomas, ar pareigūnų stabdymas buvo atliktas laikantis reikalavimų, nėra nustatyta, ar K. K. galėjo suprasti, kad yra stabdomas, be to, pats nutarimas yra surašytas su esminiais jo trūkumais. Tai reiškia, kad vadovaujantis suformuota praktika, K. K. kaltė nėra įrodyta. K. K. vairavo teisės aktų tvarka neįregistruotą keturratį, kuris neturi privalomojo civilinio draudimo, tačiau nepadarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodyto pažeidimo. Byloje nustatytų aplinkybių visetas nesudaro pagrindo konstatuoti K. K. kaltę padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pažeidimą, o tuo labiau būtiną šio teisės nusižengimo subjektyviosios pusės požymį - veikimą tyčia.

3.10. Nors Nutarime nurodoma, kad pažeidimą (ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje) pagrindžia vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pareigūno pranešimas, kiti įrodymai, tačiau K. K. nebuvo supažindintas su šiais įrodymais. Be to, neaišku ką reiškia kiti dokumentai. Iš nutarimo turinio galima daryti išvadą, kad įrodymai nebuvo tinkamai surinkti, o galbūt jų nepakanka, nes jeigu tyrėjas įvertino vaizdo įrašus ir kitą medžiagą, tai jis turėjo galimybę nustatyti administracinio nusižengimo padarymo vietą ir laiką.

3.11. Nagrinėjamu atveju K. K. nurodė, kad teisė vairuoti jam yra labai reikalinga darbinėje veikloje, jis vienintelis didžiąja dalimi išlaiko savo šeimą, todėl jam yra būtinas darbas, be to, K. K. turi dukrą, todėl tiek dabar, tiek ateityje yra reikalingas automobilis mažamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Jis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje ir nors tyrėjas bandė suklaidinti teismą, neva darbovietė yra šalia jo gyvenamosios vietos, todėl teisės jam nėra svarbios ir reikalingos, tačiau (duomenys neskelbtini) darbai vyksta visoje Lietuvoje. Be to, jis vienintelis išlaiko šeimą ir nors formaliai vaiko mama dirba, tačiau yra motinystės atostogose, jos pajamos 368,48 eurai, mažiau nei pusė minimalaus darbo užmokesčio. Taigi jo pajamos yra itin svarbios šeimai ir pragyvenimui. Tyrėjas nutarime teigia, kad K. K. per 5 metus yra baustas 16 kartų, iš jų 11 kartų už įvairius KET pažeidimus. Tačiau didžioji dalis pažeidimų nustatyti ne dėl KET taisyklių nesilaikymo, o dėl parkavimo mokesčio nesumokėjimo ir/ar pavėluoto sumokėjimo. Vertinant, kad parkavimo kainos ir zonos nuolat kinta, parkavimo mokesčio nesumokėjimas laikytinas žmogiška klaida ir negali būti vertinama kaip bloginanti aplinkybė. Nors tyrėjas stengiasi charakterizuoti K. K. neigiamai, tačiau jo asmenybė turėtų būti kvalifikuotina teigiamai, nes jis yra atsakingas ir pareigingas pilietis. Nuolat atlieka savanoriškus darbus, dalyvavo dingusios paieškoje, Kalėdų laikotarpiu padėjo nepasiturinčioms šeimoms, dalyvauja bėgimo maratonuose. Todėl prašo teismo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

4.1. Apelianto pateikti argumentai vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, bei nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis ar asmens savybėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4.2. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nebuvo šališkas apelianto atžvilgiu, jo nepažinojo ir niekaip su juo nėra susijęs, o pateiktas palyginimas dėl situacijos (stabdymo) suvokimo kaip tik patvirtina, jog jis Institucijos yra laikomas protingu, aplinką ir savo, bei kitų asmenų veiksmus adekvačiai suvokiančiu ir vertinančiu asmeniu, todėl niekaip kitaip ir neturėtų būti suprantamas. Kaip girdėti vaizdo įrašo (iš tarnybinio automobilio) 2 min. 46 sec., pareigūnas pastebi keturratį galimai darantį nusižengimą, kurį įvardina garsiai pasakydamas kolegoms, po ko ir prasideda šio pastebėto keturračio paieška ir sekimas iki sankryžos, už kurios apeliantas buvo tinkamai stabdomas pareigūnų. Šie duomenys patvirtina, jog apylinkės teismas teisingai interpretavo Š. B. pateiktas aplinkybes. Apelianto teiginys, jog jis nebūtų važiavęs namo jei būtų bėgęs nuo pareigūnų niekuo nepagrįstas, prieštarauja byloje užfiksuotiems faktams, kur jis sėkmingai nusuka į gatvelę į kurią pareigūnai negali įvažiuoti, todėl jie nuvažiuoja kitu keliu ir vėliau yra priversti grįžti bei ieškoti jo pėsčiomis. Ši aplinkybė patvirtina, kad jis žinodamas, jog pareigūnai negali jo sekti, nieko nebijodamas ir nesitikėdamas vėl pamatyti pareigūnus, grįžta namo, tačiau yra užklumpamas jų prie garažo, į kurį nespėjo įsivaryti keturračio ir pilnai pasislėpti.

4.3. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas yra adresas tos vietos, kur nusižengimą darantis asmuo, t. y. jis buvo galutinai sustabdytas darantis inkriminuotus nusižengimus. Nusižengimo darymo pradžios tiksli vieta ir kur jis buvo toliau tęsiamas, nuosekliai surašyta policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir matomi vaizdo įraše. Apeliantas turėjo galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga prieš bylos nagrinėjimą pateikęs atitinkamą prašymą, tačiau toks prašymas byloje negautas, be to neišreiškė ir noro dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, todėl teiginys, jog jis nebuvo tinkamai supažindintas su bylos medžiaga yra niekaip nepagrįstas, nes pats jis nepasinaudojo suteiktomis teisėmis ir nesusipažino su bylos medžiaga.

4.4. Skunde teigia, kad dėl didelio garso „K. K. iš tiesų nematė ir negirdėjo, kad yra stabdomas pareigūnų“, tačiau savo skundo 20-toje pastraipoje jau teigia, kad pamatęs pareigūnus galvojo, kad jie skuba, todėl „apimtas jaudulio“ padarė išvardintus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Vaizdo įraše matyti, jog pareigūnai ne tik papildomai naudojo ilgųjų šviesų blyksnius, bet ir iš šono susilygina su apeliantu jam iš kairės pusės, ko nepastebėti jis negalėjo. Visa tai buvo patvirtinta pareigūno tarnybiniame pranešime. Šis apelianto parodymų prieštaravimas tik patvirtina, kad jis aiškiai matė policijos pareigūnus, bei tai, kad jų tarnybinis automobilis yra su įjungtais garso ir šviesos signalais, taip pat, jog pateikti jo argumentai yra bandymas pateikti sau palankų įvykių versijos variantą, nebūtinai atitinkantį tikrovę ir paremtą užfiksuotais faktais.

4.5. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyta nusižengimo esmė „Vairuotojų nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.“ Kaip teisingai pažymėjo savo skunde, ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodyti konkretūs transporto priemonės stabdymo būdai, kuriuos privalo naudoti pareigūnas stabdydamas transporto priemonę, t. y., „Uniformuoto policijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas <...> per garsiakalbį liepiant sustoti. <...> Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos <...> pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos <...> skiriamaisiais ženklais <...> pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę <...> įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.“ Visi išvardinti reikalavimai stabdant apeliantą buvo, tačiau jis sąmoningai ir tyčia pasirinko juos ignoruoti bei bandė pasprukti nuo pareigūnų. Pažymėtina, jog Apelianto pabrėžtinai įvardijamos švieslentės su užrašais „STOP POLICIJA“ arba „STOP“ nėra sumontuotos ant tarnybinio automobilio naudoto stabdant jį, todėl ir nebuvo naudojamos, nes tai yra tik viena iš priemonių, kurias naudojant jis privalėjo paklausti teisėtai išreikštam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Vaizdo įraše aiškiai girdėti kaip pareigūnas vydamasis apelianto vairuojama keturrati keletą kartų kartoja per garsiakalbį reikalavimą keturračio vairuotojui sustoti.

Šalies argumentai

4.6. Apeliantas nepaisė ir KET 12 punkto, kur aiškiai nurodyta, kad „Eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka. 12.1. kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 12.2. kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti;“, t. y. tariamai manydamas, kad pareigūnai kažkur skuba, nes pamatė jų tarnybinį žymėtą automobilį su įjungtais švyturėliais, bei garso signalu, privalėjo nedelsdamas sustoti ir praleisti pareigūnus - duoti jiems kelią, o ne atlikti posūkį į kairę, prieš pat policijos tarnybinį automobilį ir pradėti važiuoti pavojingu greičiu nepaisydamas savo ir aplinkinių saugumo, bei darydamas kitus KET pažeidimus. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad jis už sankryžos, visame kelio plotyje, buvo vienintelis vairuotojas su transporto priemone, o kitos transporto priemonės atvažiavo tik po to, kai jis pristabdė ir atliko pavojingą apsisukimą siekdamas pasprukti nuo policijos pareigūnų, po ko pareigūnai dideliu greičiu vijosi būtent jo vairuojamą transporto priemonę, kur daugumoje gatvelių jis buvo vienintelis vairuotojas, todėl neturėjo jokio pagrindo manyti, kad yra stabdomas ne jis. Tokie veiksmai įrodo, jog sąmoningai ir tyčia nepakluso visiems teisėtiems, aiškiai ir pagal reikalavimus išreikštiems uniformuotų pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę.

4.7. KET 3 priedo 1.11 punkte nurodyta „Plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui.“, o KET 165 punkte nurodyta, kad „Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad jis plačią ištisinę liniją prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą kirto degant draudžiamiems šviesoforo signalams. Nuotraukoje pateiktas momentas, kai jis jau buvo pilnai pravažiavęs nurodytą liniją ir jis jau net nebegali matyti šviesoforo signalų, nes yra už jų, o važiuojant prieš sankryžą, kol šviesoforas dar galėjo būti jo matomumo ribose, šviesoforo signalas buvo raudonos spalvos. Nekyla jokių abejonių, kad jis įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui.

4.8. Apeliantas už administracinius nusižengimus baustas 20 kartų, iš jų 13 už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokius kaip leistino greičio viršijimas, automobilio statymas ten kur draudžiama tai daryti, važiavimas per sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui, transporto priemonės su ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimas, civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir kt., (neskaičiuojant nusižengimų už neapmokėtą automobilio statymą mokamose vietose); dar būdamas nepilnametis sulaikytas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Nusižengimo metu turėjo 10 galiojančių administracinių nusižengimų. Šie duomenys patvirtina, kad jis eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, todėl ši aplinkybė traktuota kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė.

4.9. Nagrinėjamu atveju, nutarime išdėstyta, jog apelianto pateikti prieštaringi parodymai dėl savo kaltės pripažinimo ir dėl tikrovės neatitinkančio aplinkybių aiškinimo, protokolo surašymo metu ir prieš bylos nagrinėjimą, neturėtų būti traktuojami kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė vadovaujantis teismų praktika, tačiau atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, nuspręsta pripažinti jo pirminį gailėjimąsi dėl savo poelgio asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalyje. Formuojant nutarimą Administracinių nusižengimų registre (toliau - ANR) pirmiausia surašomas nutarimo tekstas ir tik po to pažymima ar yra asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, nors suformuotame spausdinimui dokumente šios grafos rodomos prieš nutarimo tekstą, dėl ko apeliantas galėjo neteisingai interpretuoti veiksmų eiliškumą.

4.10. Paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra nurodytos iš to paties straipsnio už sunkiausiąjį iš inkriminuotų nusižengimų vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi. Institucija atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, asmens padėtį gerinančias bei bloginančias aplinkybes skyrė baudą mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, su administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu taip pat trumpesniam, nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Paskirta bauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus.

4.11. Apelianto sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl mažamečio vaiko poreikiams užtikrinti, šeimoje yra asmuo galintis vairuoti transporto priemones. Apeliantas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Aplinkybės susijusios su darbu ir rūpinimusi savo šeima, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Iki nusižengimo padarymo jis žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvykti į darbo vietą, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytąjį nuo nusižengimo padarymo. Institucijos įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimui, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde prašoma administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukti, o ANK 420 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir jų pagrindu Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigiama, kad K. K. vairuodamas keturratį stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, nes nesuprato, jog policijos pareigūnai jį stabdo, o Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė ne iš chuliganiškų paskatų.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad Institucija ir apylinkės teismas, spręsdami klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina K. K. kaltę dėl jam inkriminuotų ir apeliaciniame skunde ginčijamų ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ar jo atstovė, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas. Institucijos nutarimo išvados dėl administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga.

8. Sutiktina, kad Institucijos tyrėjas priėmęs skundžiamą nutarimą pateikdamas argumentus, kodėl atmeta K. K. teiginį, jog jis nesuprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų, įvertindamas situaciją nekorektiškai pasisakė, apie tai, kad įvertinus vaizdo įrašuose matomus pareigūnų ir K. K. veiksmus galima spręsti, jog tik stiprią protinę negalią turintis žmogus galėtų nesuprasti, kad yra stabdomas. Vis dėlto, šis moraliniu požiūriu netinkamas procesinio dokumento motyvavimas nesuteikia pagrindo abejoti tyrėjo nešališkumu. Tyrėjas įvertinęs vaizdo įrašą ir pareigūnų bei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus įvykio metu nustatė, kad K. K. suprato, jog yra stabdomas.

9. Apeliaciniame skunde ginčijant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą, laikomasi pozicijos, kad K. K. nematė ir nesuprato, jog policijos pareigūnų yra stabdomas. Visų pirma dėl to, kad nebuvo atitinkančio ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas aiškiai išreikšto policijos reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. O antra, dėl oro sąlygų sąlygoto prasto matomumo bei dėvimo šalmo negirdėjo policijos pareigūnų duodamų signalų.

10. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantį policijos pareigūno Š. B. 2023 m. gruodžio 16 d. tarnybinį pranešimą, vaizdinę medžiagą, policijos pareigūno apylinkės teisme duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad K. K., vairuojančio keturratį, stabdymas atitiko ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalyje nustatytą tvarką ir K. K. suprato, kad policijos pareigūnai stabdo būtent jo vairuojamą transporto priemonę. Policijos pareigūnai panaudojo tarnybiniame automobilyje įrengtus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, taip pat per garsiakalbį davė nurodymus keturračio vairuotojui sustoti. Švieslentės yra tik viena iš priemonių, kurios naudojamos. Kaip nurodoma atsiliepime įvardijamos švieslentės su užrašais „STOP POLICIJA“ arba „STOP“ nėra sumontuotos ant tarnybinio automobilio naudoto stabdant jį, todėl ir nebuvo naudojamos. Kaip matyti tokių priemonių naudojimas nenurodomas ir nutarime. Nagrinėjamu atveju, policijos pareigūnų naudojamos priemonės buvo pakankamos.

Žemesnės instancijos teismas

11. Policijos pareigūno Š. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad pastebėjo transporto priemonę, kuriai pajudėjus tarnybiniame automobilyje įjungė švyturėlius bei garsinį signalą, privažiavus iš keturračio šono, vairuotojas atsisuko į juos, identifikavo, kaip policijos pareigūnus, matė skiriamaisiais ženklais pažymėtą tarnybinį automobilį ir veikiančius švyturėlius, pradėjo lėtėti, nukreipdamas transporto priemonę dešinėn, transporto priemonė sustojo, jis atsisuko į juos ir staiga pradėjo judėti iš vietos atlikdamas apsisukimą, nepakluso reikalavimui sustoti, aiškiai ir teisėtai išreikštam naudojant tarnybiniame automobilyje įrengtus švyturėlius ir garsinį signalą, bei duodant nurodymus per garsiakalbį sustoti. Tuomet ne kartą keitė kryptį važiuodamas vis į kitą gatvę, nereaguodamas į reiškiamus reikalavimus sustoti, vis atsisukdamas ir pamatydamas tarnybiniais ženklais žymėtą jų automobilį. Liudytojas apklausiamas teismo posėdyje aplinkybes nurodė analogiškai. Detaliai išdėstė kokiu būdu ir priemonėmis išreiškė reikalavimą sustoti, kad K. K. į juos pažiūrėjo ir apsisuko per ištisinę juostą, važiavo per raudoną šviesoforą. Paaiškino seką ir maršrutą, kur važiavo paskui jį, kad rado jį prie keturračio. Policijos pareigūno nurodytas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas.

12. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu važiavo iš paskos K. K. vairuojamo keturračio nedideliu atstumu, gatvėmis, kuriose nebuvo didelio automobilių eismo, buvo dar pakankamai šviesu ir nebuvo didelio lietaus. Taigi policijos tarnybinis automobilis buvo gerai matomas. Vertinant K. K. vairavimą jį stabdant policijos pareigūnams (švyturėliais, garsiniu signalu ir garsiakalbiu duodant nurodymus sustoti) apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad jis suprato, jog yra stabdomas, tačiau transporto priemonės jis nesustabdė. Policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu stabdant K. K., priartėjus prie jo keturračio iš kairės pusės (keturračiui ir policijos automobiliui susilyginus ir važiuojant greta), jis negalėjo nepastebėti, kad yra stabdomas būtent jis, policijos automobilis jo nelenkė, todėl jokio pagrindo manyti, kad jis tik turėjo duoti kelią policijos automobiliui nebuvo. Pažymima, kad tokiu atveju, manydamas, kad policijos pareigūnai stabdo kitą automobilį jis turėjo sustoti ir duoti kelią policijos pareigūnams, tačiau to nepadarė. Sulėtino greitį, pristabdė dešinėje, atsisuko į policijos pareigūnų automobilį, kuris buvo už jo kairiau (jam gerai matomoje vietoje) ir staiga suko į kairę (priešais policijos automobilį), kirto dvigubą ištisinę juostą, paskui jį apsisuko ir policijos pareigūnai, kurie tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu įjungtas vijosi K. K.. Pastarasis didino greitį. Nors greitis nenustatytas, tačiau iš važiavimo aiškiai matyti, kad K. K. didino greitį. Tuomet kaip teisingai buvo nustatyta, keturračio vairuotojas į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Pažymima, kad eismą draudžia tiek geltonas, tiek ir raudonas šviesoforo signalas. Vairuotojas tik esant žaliam šviesoforo signalui gali pajudėti. Policijos pareigūnai toliau vijosi keturratį, per garsiakalbį ne kartą išreikšdami reikalavimą sustoti, tačiau keturračio vairuotojas važiavo toliau, ne kartą keisdamas kryptį, tokiu būdu bandydamas išvengti sustabdymo. Reikšminga tai, kad policijos tarnybinio automobilio švyturėliai ir garsinis signalas buvo įjungti važiuojant paskui K. K., jam keičiant kryptį, ją keitė ir paskui važiavo ir policijos pareigūnai, per garsiakalbį išreikšdami reikalavimą keturračiui sustoti, todėl apeliantas neabejotinai suprato, kad šie specialieji signalai yra naudojami jo atžvilgiu. Tokie K. K. veiksmai rodo, kad jis suprato, jog yra stabdomas, tačiau nepakluso reikalavimui sustoti. Aplinkybė, kad K. K. nuvažiavo į namus, nepatvirtina versijos, kad nesuprato, jog yra stabdomas. Matyti, kad buvo ketinama keturratį įvaryti į garažą, jog policijos pareigūnai jo nepamatytų. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymima ir tai, kad policijos pareigūnų pokalbiai važiuojant paskui keturratį ir jų subjektyvus aplinkybių vertinimas bei skunde nurodomas neteisingas liudytojo Š. B. parodymų vertinimas dėl keturračio sustabdymo priežasties, nesuteikia pagrindo abejoti pareigūno parodymais, administracinės atsakomybės nešalina ir skundžiamų procesinių sprendimų nedaro neteisėtais.

13. Apygardos teismas, visų aptartų aplinkybių kontekste, neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog K. K. aptartoje situacijoje aiškiai suprato, kad policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu įjungę švyturėlius bei garso signalą ir duodami nurodymą garsiakalbiu stabdo jo vairuojamą keturratį. Įvertinus aptartus argumentus K. K. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustoti, aiškiai ir teisėtai išreikštam, naudojant tarnybiniame automobilyje įrengtus švyturėlius, garsinį signalą, bei per garsiakalbį duodant nurodymus, tokiais savo veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Ginčijant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą apeliaciniame skunde teigiama, kad K. K. veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, jis bandė pasitraukti iš kelio pareigūnams, manė, kad pareigūnai skuba į iškvietimą, todėl apimtas jaudulio nepastebėjo, kaip kirto dvigubą ištisinę liniją, neįjungė posūkio signalo, važiavo per uždažyto ploto salelę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, bet ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (kad nesuprato, jog buvo stabdomas) aukščiau šioje nutartyje jau buvo paneigtos. Nustatyta, kad K. K. suprato, kad yra stabdomas. Jis nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, kuris buvo išreikštas aiškiai ir teisėtai. Aukščiau detaliai aptarti K. K. veiksmai rodo, kad jis keldamas pavojų eismo saugumui padarė eilę KET pažeidimų, tarp kurių ir labai šiurkščių, stengdamasis išvengti sustabdymo.

15. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018, 2AT-66-648/2022). Nagrinėjamu atveju, K. K., matant kitiems eismo dalyviams, demonstravo savo išskirtinumą, nepaisydamas KET, iš chuliganiškų paskatų, keldamas pavojų eismo saugumui, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams padarė KET pažeidimus - kirto dvigubą ištisinę liniją skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais (o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, - ranka) iš anksto prieš atlikdamas manevrus ir baigdamas tuojau pat po manevrų, važiavo uždažytu plotu žyminčiu nukreipimo salelę, esant draudžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“ liniją, nesilaikė kelio ženklo Nr. 509 reikalavimų (eismo kryptis sankryžoje į dešinę) ir pravažiavo šviesoforą degant draudžiamajam šviesoforo signalui, toliau vairuodamas transporto priemonę neįspėjo atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais atlikdamas manevrus ir baigdamas tuojau pat po manevrų. KET pažeidimai padaryti tyčia. Įvertinus aptartas aplinkybes konstatuojama, kad K. K. padarė nustatytus KET pažeidimus iš chuliganiškų paskatų ir savo veiksmais padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

16. Nesutiktina, kad Institucijos nutarimas turi esminių trūkumų. Nutarime išdėstyta nusižengimo esmė, laikas ir vieta, aiškiai nurodytos policijos pareigūnų priemonės, kurios buvo panaudotos ir kokiu būdu išreikštas aiškus ir teisėtas reikalavimas sustoti, bei kiti būtini duomenys. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepime paaiškinama, kad administracinio nusižengimo nutarime nurodyta vieta, kur nusižengimą darantis asmuo galutinai sustabdytas darantis inkriminuotus nusižengimus. Teismo nuomone, administracinio nusižengimo padarymo vietos nurodymas, kai nurodoma ne nusižengimo pradžios tiksli vieta, bet baigtinis administracinio nusižengimo taškas (kaip yra padaryta nagrinėjamu atveju), nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu, nepagrįstu ir nepaneigia padaryto nusižengimo. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo ir policijos pareigūno Š. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad nusižengimo padarymo pradžia yra aiški.

17. Institucijos nutarimas kritikuojamas ir tuo aspektu, kad anot skundo autorės iš jo turinio nėra aišku ar yra lengvinančių aplinkybių, ar nėra. Tačiau su tokiu argumentu nesutiktina. Iš nutarimo matyti, kad nustatyta K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Iš Institucijos atsiliepime pateikto paaiškinimo matyti, kad Institucija, nutarime nurodant kitas aplinkybes sprendė klausimą dėl K. K. lengvinančios aplinkybės pripažinimo, kad pagal teismų praktiką jo parodymai neturėtų būti traktuojami kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau vis dėlto nuspręsta pripažinti jo pirminį gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

18. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo. K. K. Institucijos 2024 m. vasario 1 d. nutarimu už nusižengimų numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalyje padarymą vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis nubaustas 900 eurų bauda bei paskirta administracinio poveikė priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 40 mėnesių. Tiek už ANK 426 straipsnio 5 dalyje, tiek ir už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus privalomai turi būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas. Už 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Tokiu atveju, kai už padarytus administracinius nusižengimus numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Taigi K. K. paskirtoji administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas 40 mėnesių, tai yra 3 metams ir 4 mėnesiams.

19. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).

20. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti, nenustatė. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad K. K. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik eismo dalyvių saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Administracinis nusižengimas padarytas dienos metu. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad jis buvo daug kartų baustas administracine tvarka, priešingai nei nurodoma skunde, daugiausiai už KET pažeidimus. Šioje byloje analizuojamus nusižengimus padarė turėdamas galiojančių nuobaudų. Paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra artimas straipsnio sankcijos minimaliam terminui, nors Institucijos nutarime nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau įvertinus K. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu ir administracinėmis nuobaudomis, kurios galiojo analizuojamo įvykio metu, švelninti ar neskirti administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo.

21. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su K. K. darbu ir jo specifika, šeimos poreikiais, savanoriškais darbais, kad darbe jam reikalingos teisės vairuoti, dirba visoje Lietuvoje, turi važinėti pas užsakovus. Tačiau pagal teismų praktiką nusižengimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, bei nurodytos šeiminės aplinkybės nėra esminės ar išskirtinės aplinkybės suteikiančios pagrindą taikyti švelninti administracinio poveikio priemonę. Dėl to K. K. darbo pobūdis ir šeimos poreikiai nepripažintinos aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima jam neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.

22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad K. K. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati jo veiksmams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam K. K. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats K. K.

23. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Paskirta poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga analizuojamai situacijai. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. atstovės advokatės Šarūnės Gailiūnaitės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaIndrė Averkienė