- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-15
- Bylos Nr.
- eI3-1876-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04632-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- S. P., R. P.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. P. ir R. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai su skundais kreipėsi į teismą prašydami panaikinti: 1) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) 2023 m. kovo 2 d. sprendimus Nr. (21.222Mr) FR0682-55 ir Nr. (21.222Mr) FR0682-56 (toliau – ir 2023 m. kovo 2 d. sprendimai) bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 26 d. sprendimus Nr. S-2023/85 (7-2023/59) ir Nr. S-2023/85 (7-2023/60).
Nurodo, jog mokesčių administratorius, pritardamas pareiškėjo 355 549,72 Eur dydžio GPM nepriemokos apskaičiavimui, 2023 m. kovo 2 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo grindė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 straipsnio 1 dalimi, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą. Mokesčių administratorius sprendė, kad patikrinimo akte nurodytų ir vertintų sudarytų sandorių sudarymas buvo pagrįstas ne ekonominiais tikslais, bet siekiant vienintelio tikslo – išvengti mokesčių nuo pareiškėjų akcijų bei obligacijų pardavimo ir palūkanų forma gautų pajamų“. Mokesčių administratorius laikė 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. pasirašytas preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis organizacinio pobūdžio sutartimis, nepripažino 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutarčių bei atliktų vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kuriuo buvo atsiskaityta pagal 2013 m. kovo 20 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis; akcijų pirkimo-pardavimo sandorį įvykusiu pripažino tik tada, kad buvo sudaryta akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, t. y. tik 2017 m. rugpjūčio 3 d., taip pat 2017 m. rugpjūčio 25 d. obligacijų sutarties pagrindu 2018 m. gegužės 15 d. ir 2019 m. sausio 22 d. įvykdytą obligacijų išpirkimą, kurių pagrindu pareiškėjams buvo išmokėtos pagrindinės obligacijų sumos ir susikaupusios palūkanos, pripažindamas atsiskaitymu už 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį.
Teigia, kad mokesčių administratorius bei Komisija klaidingai vertina 2013 m. gegužės 10 d., 2013 m. gegužės 20 d. sudarytų preliminariųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, 2013 m. spalio 30 d. sudaryto papildomo susitarimo prie 2013 m. gegužės 10 d. preliminariosios sutarties, 2013 m. gegužės 31 d. bei 2013 m. lapkričio 15 d. atliktų priešpriešinių reikalavimų pagal 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartis, įskaitymų teisinę prigimtį ir teisines pasekmes. Pateikiamas preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių kvalifikavimas tik organizacinio pobūdžio sutartimis, atsižvelgiant į faktinį tokių sutarčių, kaip pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių, vykdymą, yra nepagrįstas. Šiuo atveju 2013 m. sudarytos, nors ir preliminariosiomis pirkimo-pardavimo sutartimis įvardytos, sutartys, realiai buvo vykdomos, įgyvendinant pagrindinį sandorį - akcijų pirkimą-pardavimą, siekiant finansavimo verslo plėtrai. Buvo įgyvendinta viena iš esminių pirkimo - pardavimo sandorio sąlygų – įvykdytas atsikaitymas už perkamą turtą (atsiskaitymas įvykdytas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo būdu, kas yra pripažįstama tinkamu ir teisėtu atsiskaitymo prievolės įvykdymu). Šalys, preliminariosiose sutartyse apibrėždamos sutarties dalyką, aiškiai susitarė dėl akcijų pirkimo-pardavimo, susitarė dėl esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, t. y. perkamo objekto bei kainos, preliminariosiose sutartyse nurodytos preliminarios akcijų pirkimo-pardavimo kainos sumokėtos 2013 m. gegužės 31 d. bei 2013 m. lapkričio 15 d. atliktų priešpriešinių reikalavimų pagal 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartis įskaitymų pagrindu. Šalys, 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarydamos UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria padidino akcijų pardavimo kainą iki 6 212 100 Eur (3.2.1. punkte, aiškiai nurodė (išreiškė valią), kad laiko 4 348 400 Eur dalies sumą sumokėtą dar 2013 m. atlikto įskaitymo už akcijų pardavimą pagrindu). Visgi net ir nesutinkant su pareiškėjų nurodytu vertinimu dėl 2013 m. gegužės 10 d. ir 2013 m. gegužės 20 d. sudarytų preliminariųjų sutarčių kvalifikavimo pagrindinėmis pirkimo-pardavimo sutartimis, tai niekaip nekeičia fakto, kad atsiskaitymai už akcijų pardavimą buvo vykdomi 2013 m. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) prasme pareiškėjo prievolei atsirasti yra svarbus, būtent, faktinis pajamų gavimo momentas – pajamas už akcijų pardavimą pareiškėjas atliktu įskaitymų pagrindu gavo, būtent, 2013 m. mokestiniu laikotarpiu.
Pažymi, jog šalių valia sudarant ginčijamus sandorius, buvo aiškiai išreikšta ir nukreipta į kuo operatyvesnį tikslo – gauti didesnį finansavimą pareiškėjų verslo plėtrai – įgyvendinimą. Pareiškėjai ginčijamų sandorių pagrindu pasiekė „VMG HOLDINGS LTD" turto ir akcininkų nuosavo kapitalo išaugimą, pagerinant „VMG HOLDINGS LTD" finansinius rodiklius. Būtent, tik dėl nurodytų verslo sprendimų sudaryti ginčijamus sandorius ir realaus jų vykdymo operatyviai buvo patenkintas bankų reikalavimas padidinti „VMG HOLDINGS LTD" finansavimą asmeninėmis akcininkų lėšomis. Ginčijamais sandoriais siektų finansinių bei ekonominių tikslų realus pasiekimas paneigia mokesčių administratoriaus daromas prielaidas dėl nekilusių teisinių pasekmių iš ginčijamų sandorių.
Tvirtina, kad mokesčių administratorius yra praleidęs senaties terminą dėl 2013 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų perskaičiavimo. Šiuo atveju pavedimas tikrinti (atlikti pareiškėjų mokestinį patikrinimą), su kurio išrašymu yra siejama ir pareiškėjų mokestinio patikrinimo pradžia, buvo surašyta 2022 m. sausio 31 d. Remiantis aptartu ieškinio senaties skaičiavimo pradžios momentu, MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtintas atgal skaičiuojamas 5 metų terminas, skaičiuojamas nuo 2022 m. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius gali atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą tik už 2017-2021 m. mokestinius laikotarpius bei tokiu būdu iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai siekia apmokestinti pareiškėjų dar 2013 m. gautas pajamas už akcijų pardavimą. Pamini, jog pareiškėjai pajamas už akcijų pardavimą gavo dar 2013 m. mokestiniu laikotarpiu. Turimų priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pripažįstamas tinkamu atsiskaitymu už parduotas akcijas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apmokestinimo momentas GPM prasme buvo 2013 m. – prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius už ginčijamu sandoriu pagrindu akcijų pardavimą gautas pajamas (6 348 000 Eur už akcijų pardavimą), jeigu tokios pajamos įstatymu pagrindu nebūtu buvusios priskirtos neapmokestinamosiomis, pareiškėjams būtų kilusi mokant GPM už 2013 m. mokestinį laikotarpį.
Nurodo, jog 2013 m. sandorių pagrindu gautas pajamas už akcijų pardavimą pareiškėjai deklaravo GPM deklaracijoje už 2013 m. mokestinį laikotarpį. Mokesčių administratoriui GPM deklaracijoje už 2013 m. buvo pateiktos aplinkybės dėl sudarytų ginčijamų sandorių ir gautu pajamų. Per įstatyme numatytą terminą iki senaties termino pabaigos mokesčių administratorius neiniciavo pareiškėjų mokestinio patikrinimo. Nei VMI nei Komisijos sprendimuose neatsižvelgta į aplinkybes, kad pareiškėjai nevengė ir sąžiningai įgyvendino savo, kaip mokesčių mokėtojų, pareigas. Pareiškėjai, būdami sąžiningi, atidūs ir rūpestingi mokesčio mokėtojais, tinkamai ir laiku deklaravo savo mokestines prievoles 2013 m. GPM deklaracijoje, atskleisdamas pajamų gavimo faktą. Pareiškėjų 2013 m. įvykdytus sandorius mokesčių administratorius turėjo galimybę tikrinti penkerius metus, tačiau šiuo laikotarpiu mokesčių administratorius, nors duomenys apie sudarytus sandorius buvo pateikti 2013 m. GPM deklaracijoje, mokestinių patikrinimų neatliko bei nepateikė jokių pastabų pareiškėjams.
Teigia, jog už parduotas akcijas 2013 m. gautos pajamos negali būti apmokestinamos du kartus. GPM mokestis nuo nurodytų 2013 m. gautų pajamų už akcijų pardavimą nebuvo faktiškai pareiškėjų sumokėtas, įstatymams tokias pareiškėjų gautas pajamas priskyrus neapmokestinamosioms pajamoms, tai savaime nekeičia vertinimo, kad 2013 m. pajamos buvo faktiškai gautos bei deklaruotos 2013 m. GPM deklaracijoje. Pareiškėjams 2013 m. GPM deklaracijoje deklaravus už akcijų pardavimą gautas pajamas, tokių dar 2013 m. gautų ir deklaruotų pajamų vertinimas 2017-2021 m. mokestiniu laikotarpiu yra nebegalimas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas draudimas apmokestinti tas pačias pareiškėjų gautas pajamas du kartus (nepriklausomai nuo to, kad 2013 m. GPM mokestis faktiškai nebuvo sumokėtas, įstatymams pareiškėjų gautas pajamas priskyrus neapmokestinamosioms pajamoms). 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi padidinus akcijų kainą 1 863 700 Eur, t. y. nuo preliminariojoje sutartyje nurodytos ir dar 2013 m. apmokėtos 4 348 400 Eur sumos iki 6 212 100 Eur, pareiškėjas akcijų kainos padidėjimą, t. y. pajamas, kurios faktiškai buvo gautos 2017 m. mokestiniu laikotarpiu, deklaravo 2017 m. GPM deklaracijoje, laikantis visu GPMĮ numatytų reikalavimų. Tuo tarpiu pačioje 2017 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos 2013 m. gautos pareiškėjo akcijų pradinės kainos pardavimo pajamos nebegali būti apmokestinamos, kadangi nurodytos pajamos buvo pareiškėjo deklaruotos 2013 m. GPM deklaracijoje. Priešingu atveju būtu pažeidžiamas draudimas dėl dvigubo apmokestinimo.
Mano, kad ginčijami sandoriai savaime nepatenka į MAĮ 69 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Pareiškėjai pažymi, kad tais atvejais, kai GPMĮ prasme vertinamų sandorių pagrindu buvo gauta ne tik mokestinė, bet ir kita (ekonominė) nauda, t. y. kai mokestinės naudos gavimas yra ne pagrindinis tikslas, o tik pasekmė ekonomine ar kita objektyvia prasme grindžiamų tikslų sudaryto sandorio, MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti turinio viršenybės prieš formą principą, yra netaikoma. Ginčijamų sandorių sudarymu pareiškėjai nesiekė piktnaudžiauti teise, t. y. nesiekė išimtinai tik mokestinės naudos. Mokestinės naudos gavimas iš ginčijamų sandorių buvo tik pasekmė tokių pareiškėjų sudarytų sandorių, kurių pagrindinis ir esminis tikslas – pareiškėjų verslo plėtros bei įmonių grupės finansavimas. Mokesčių administratorius bei Komisija ignoravo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, paneigiančias daromą išvadą dėl ginčijamų sandorių sudarymo išimtinai mokestinės naudos siekimo tikslu. Mokesčių administratorius, o vėliau ir Komisija nepateikė jokių jų daromas išvadas pagrindžiančių svarių įrodymų ir aplinkybių, paneigiančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl ekonominių ir kitų pareiškėjų verslo tikslų. Savo poziciją grindė išimtinai tik prielaidomis ir bendro pobūdžio pasvarstymais.
Teigia, kad mokesčių administratorius, o vėliau ir Komisija, tinkamai (ne subjektyviu ir prielaidomis grįstu vertinimu) neįrodžiusi MAĮ 69 straipsnio taikymo pagrindo ginčijamuose sandoriuose (iškreiptų ar slėptų aplinkybių, su kuriomis būtų siejamas apmokestinimas), VMI nustatė naują (nei teisės akte, nei teismų praktikoje nenumatytą) mokesčių mokėtojo pareigą įrodyti sandorių sudarymo būtinumą (nesietiną su ekonomine logika). Dar daugiau, Komisija įrodinėjimo naštą dėl ginčijamų sandorių pagrįstumo nepagrįstai perkėlė pareiškėjams. Mokesčių administratorius piktnaudžiavo MAĮ 69 straipsnyje įtvirtinta galimybe perskaičiuoti pareiškėjų mokėtiną GPM už akcijų pardavimą, o Komisija tokį VMI piktnaudžiavimą palaikė. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti turint aiškius, su mokestinės naudos gavimu niekaip nesusijusius, tikslus – ekonominės bei finansinės naudos siekimą.
Tvirtina, kad UAB „Vakarų medienos grupė“ ir VMG International Holding B.V. akcijos buvo įkeistos bankams. Tai reiškia, kad toks pareiškėjo elgesys turėtų būti siejamas su banko draudimu parduoti minėtų įmonių akcijas, o ne su siekiu sudaryti formalius sandorius. Šiuo atveju ilgas pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo būtinas, nes jis sudarė galimybes lanksčiai reaguoti į besikeičiančias verslo vykdymo aplinkybes. Teisės aktai nenumato imperatyvių normų, nustatančių pagrindinės sutarties sudarymo terminus. Įrodymai apie akcijų įkeitimo faktą yra pateikti patikrinimo akte, tuo tarpu VMI pozicija aptariamu klausimu yra paremta tik pačios subjektyviais pasvarstymais ir aplinkybių interpretacija.
Mano, jog obligacijų platinimas, atsižvelgiant į obligacijų, kaip finansinio instrumento privalumus, buvo įprasta praktika grupės viduje. Mokesčių administratorius bei Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, objektyviai pagrindžiančius obligacijų išleidimą. Sprendimuose atkreipiamas dėmesys, kad įmonė, išleisdama obligacijas, nepritraukė naujų investuotojų ar lėšų, o perleidžiant obligacijas pareiškėjams, apskritai negavo papildomų lėšų ar nesumažino įsipareigojimų (kadangi jas įsigijo tik pareiškėjas ir V. A. (akcininkai)). Šiuo atveju, obligacijos gali būti platinamos tiek viešai, tiek uždarai. Teisės aktai nedraudžia pasirinkti vieno iš minėtų platinimo būdų. Apsvarsčius tradicinius skolinimosi instrumentus (kurių VMG HOLDINGS LTD turėjo ne vieną) buvo pasirinktas, būtent, šis (lankstesnis) skolinimosi instrumentas. Pareiškėjams buvo ypač svarbi galimybė tokias obligacijas perlesti be skolininko sutikimo. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į du įvykusius obligacijų perleidimo sandorius, atskleidžiančius jų siektus tikslus pasinaudoti obligacijų, kaip finansinio instrumento, privalumas: 2018 m. vasario 5 d., kuriuo V. A. pardavė savo turimas obligacijas pareiškėjui; 2018 m. gruodžio 20 d., kuriuo pareiškėjas perleido iš V. A. nupirktas obligacijas draudimo bendrovei SWISSPARTNERS (Austrija). Šie įvykę sandoriai faktiškai atskleidžia obligacijų, kaip lankstaus finansinio instrumento, privalumus prieš paskolas ir tuo pačiu parodo akivaizdžią finansinę naudą – sutaupyti kaštai ir laikas, keičiant tradicinių skolinimo instrumentų sąlygas ar darant jų novaciją. Nurodyti sandoriai pagrindžia ir įrodo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad VMG HOLDINGS LTD ir pareiškėjas pasinaudojo obligacijų, kaip šiuolaikinio pinigų skolinimo instrumento, lankstumo privalumais. VMI bei Komisija visiškai nevertino šių įrodymų, o rėmėsi tik niekaip nepagrįstomis mokestinės naudos prielaidomis.
Nurodo, jog tai, kad obligacijų išleidimas mokestine prasme buvo naudingas, tame tarpe ir pareiškėjams, savaime nereiškia, kad obligacijų išleidimu buvo siekiama išimtinai mokestinių tikslų. Teisės aktai neįpareigoja pareiškėjų pasirinkti tokį veikimo būdą, kurio didžiausia nauda būtų valstybės biudžetui. Obligacijų išleidimas buvo grindžiamas jau aukščiau nurodytais finansavimo tikslais. Nenuosavybės vertybinių popierių (obligacijų kaip skolos vertybinių popierių) išpirkimas ir pardavimas jų nominalia verte yra įprastinė verslo praktika, ypač jeigu jie nėra platinami viešai ir už jų turėjimą yra mokamos rinkos dydžio palūkanos, todėl mokesčių administratoriaus išvada, kad apmokėjimas skoliniais vertybiniais popieriais (obligacijomis) išleistais iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo naudingas ne VMG HOLDINGS LTD, o pareiškėjui, grindžiant tokį savo vertinimą argumentu, jog nenuosavybės vertybiniai popieriai buvo išperkami ir parduodami jų nominalia verte ir dėl to skirtumo tarp gautų pajamų ir įsigijimo išlaidų nebuvo, yra klaidinga. Vien tai, kad pareiškėjai ginčijamus sandorius sudarė iki mokesčių lengvatų panaikinimo ir žinodamas apie tokių lengvatų panaikinimą, nesudaro pagrindo teigti pareiškėjams piktnaudžiavus teise dėl mokestinės naudos gavimo.
Pabrėžia, jog VMI bei Komisija neįvertino ir neatsižvelgė į VMG HOLDINGS LTD obligacijų išleidimo finansinę naudą Kipro įmonei bei visai grupei. Obligacijų išleidimas ir atsiskaitymas dėl susijusių priešpriešinių reikalavimų leido VMG HOLDINGS LTD įsigyti likusius 11 proc. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų ir įgauti pilną (100 proc.) pelningai veikiančios UAB „Vakarų medienos grupė“ grupės įmonių kontrolę. Pilna kontrolė leido konsoliduoti visus šių vienetų pelnus ir bankams deklaruoti geresnius finansinius rodiklius. Atitinkamai, užsitikrinti galimybę gauti didesnį finansavimą investicijoms į verslo plėtrą tiek Baltarusijoje tiek Lietuvoje.
Pamini, kad CK nedraudžia valdymo organams (juridinis asmuo yra fiktyvus darinys, todėl gali veikti tik per savo valdymo organus - fizinius asmenis) sudaryti sandorius su juridiniu asmeniu, tačiau valdymo organas bet kuriuo atveju juridinio asmens veiklą turi organizuoti protingai ir sąžiningai bei atstovauti juridinio asmens interesams. Pareiškėjai, sudarydamas sandorius, nesiekė savanaudiškų, jo valdomam verslui nepalankių tikslų, priešingai, pareiškėjai pirmiausia atstovavo savo verslo interesams. Mokesčių administratorius nepateikia absoliučiai jokių įrodymų, kurie faktiškai pagrįstų, kad sprendimai realiai buvo derinami su akcininkais. Priešingai, patikrinimo akte yra gausu dokumentais paremtų įrodymų apie tai, kad pareiškėjai neturėjo jokios įtakos VMG HOLDINGS LTD vadovybės sprendimams. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog Kipro įmonės vadovai sprendimus priėmė išimtinai savo valia, siekdami naudos VMG HOLDINGS LTD, o ne tenkindami privačius akcininko interesus. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes pagrindžia ir Kipro mokesčių administratoriaus pateikti VMG HOLDINGS LTD direktorių susirinkimų protokolų duomenys, pagal kuriuos nustatyta, kad 2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. spalio 30 d. susirinkimuose dėl obligacijų išleidimo dalyvavo direktorius „Briantserve Limited“ (atstovas - M. T.) ir sekretorius „Menustrust Limited“ (atstovas - E. N.). 2017 m. liepos 27 d. susirinkime dalyvavo direktoriai V. A. ir N. O.. Kipro įmonės vadovai atstovavo VMG HOLDINGS LTD interesams savarankiškai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, kuria siekiama pajamų ar ekonominės naudos, vadovavosi ir laikėsi sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros principu. Nei VMI, nei Komisija, niekaip nepagrindė daromų prielaidų, kad pareiškėjai darė reikšmingą įtaką VMG HOLDINGS LTD priimtiems sprendimams. Priešingai, aukščiau nurodyti pareiškėjų argumentai, kuriems pagrįsti pareiškėjai yra pateikę aiškius įrodymus, paneigia mokesčių administratoriaus bei Komisijos daromas prielaidas.
Tvirtina, jog pareiškėjo gautų pajamų kvalifikavimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nekeičia vertinimo dėl pareiškėjo sutuoktinės, kaip GPM mokėtojos, statuso nebuvimo tokių pajamų atžvilgiu. Pareiškėjo pajamų kvalifikavimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nereiškia, kad GPMĮ nuostatų prasme pajamas faktiškai gavo ir pareiškėja. Pareiškėja nelaikytina faktiškai gavusi pajamų, atitinkamai, jai nekyla pareiga mokėti GPM nuo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintų pareiškėjo faktiškai gautų pajamų dalies. Pareiškėjas nurodo, kad GPM mokėtojas yra konkretus asmuo, gavęs pajamų. Mokesčių mokėtoju negali būti laikomas asmenų daugetas. Pareiškėja faktiškai negavo jokių patikrinimo akte nurodytų pajamų. Priešingai, pajamos iš Kipro įmonės VMG HOLDINGS LTD buvo gautos mokėjimų pavedimais į asmeninę pareiškėjo banko sąskaitą. Šiuos teiginius patvirtina ir pats mokesčių administratorius pareiškėjai pateiktame 2022 m. lapkričio 29 d. patikrinimo akte Nr. (21.222 Mr) FR0680-389). Patikrinimo akte nurodyta, jog 2016 m. VMG HOLDINGS LTD paskirstė pelną ir 2017 m. sumokėjo pareiškėjui 961 200 Eur dividendų. Mokesčių administratorius, vertindamas pareiškėjo gautas pajamas, priskyrė jas skirtingiems nuosavybės rėžimams, t. y. pajamas, gautas iš vertybinių popierių pardavimo, pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu dividendus, gautus iš vertybinių popierių valdymo – asmenine pareiškėjo nuosavybe. Nurodytas aptariamų pajamų vertinimas sustiprina pareiškėjo abejones dėl tinkamo mokesčių administratoriaus teisės aktų interpretavimo. Iš minėtų sandorių pagrindu gautų pajamų kylančios mokestinės prievolės yra laikytinos išimtinai tik asmeninėmis pareiškėjo mokestinėmis prievolėmis. Pareiškėja nėra laikytina GPM mokėtoja faktiškai pareiškėjo gautų pajamų, nors ir pripažintų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjų atstovės teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti jį kaip nepagrįstus.
Nurodo, jog išanalizavus sandorių sudarymo aplinkybes padaryta išvada, kad 2013 m. kovo 20 d. preliminari sutartis (pagal kurią pareiškėjas su sutuoktine ketina parduoti Nyderlandų bendrovės „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ akcijas), 2013 m. gegužės 10 d. preliminari sutartis (pagal kurią pareiškėjas su sutuoktine ketino parduoti UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijas), 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (dėl UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pardavimo), 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d. (dėl „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų įsigijimo) pasirašymo sutartys, 2018 m. gegužės 15 d., 2019 m. sausio 22 d. (dėl „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų pardavimo) buvo pagrįstos ne ekonomiškais tikslais, o sudarant sandorius buvo siekiama mokestinės naudos, t. y. obligacijų bei palūkanų už obligacijas forma gauti pajamų iš įmonės „VMG HOLDINGS LTD“, kurios formaliai būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, kadangi: 1) pagal GPMĮ 2 str. 19 d. 1 ir 2 p. pareiškėjas su sutuoktine ir „VMG HOLDINGS LTD“ yra susiję asmenys, t. y. pareiškėjas 2013-2020 m. laikotarpiu tiesiogiai valdė Kipro įmonę „VMG HOLDINGS LTD“ ir netiesiogiai (per „VMG HOLDINGS LTD“) valdė UAB „Vakarų medienos grupė“ ir turėjo realią galimybę daryti reikšmingą įtaką Kipro įmonės priimamiems sprendimams; įmonė „VMG HOLDINGS LTD“ yra pagrindinė akcininkė Nyderlandų įmonės „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“, kuri iki 2018 m. vasario 11 d. valdė 80 proc., nuo 2018 m. vasario 12 d. - 90 proc. akcijų, t. y. pareiškėjas netiesiogiai (per „VMG HOLDINGS LTD“) valdo „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“; pareiškėjas su sutuoktine sudarė preliminarią (2013 m. gegužės 10 d.) bei pirkimo pardavimo sutartį (2017 m. rugpjūčio 3 d.) dėl UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pardavimo su pareiškėjo valdoma įmone „VMG HOLDINGS LTD“. Be to, pareiškėjo ir jo sutuoktinės ir Kipro įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ sudaryta preliminari sutartis (2013 m. kovo 20 d.) dėl 1800 vnt. Nyderlandų bendrovės „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ akcijų pardavimo sudaryta analogiškai kaip ir UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų preliminari sutartis, t. y. pareiškėjas su sutuoktine ketino parduoti akcijas savo valdomai įmonei. Pareiškėjo atstovo pateiktos informacijos duomenimis „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis iki šiol nesudaryta, nes negautas banko leidimas, akcijos įkeistos bankams (nuo 2011 m.). Kipro mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis įmonėje „VMG HOLDINGS LTD“ apskaitytas 2000000 Eur dydžio įsipareigojimas pareiškėjo pagal 2013 m. kovo 20 d. preliminarią sutartį, todėl padaryta išvada, kad įmonei „VMG HOLDINGS LTD“ sudarytas sandoris yra nuostolingas, nes įmonė 2013 m. perdavė obligacijas už skolą, susidariusią pagal 2013 m. kovo 20 d. preliminarią sutartį už „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijas pareiškėjui, o nuosavybės teisė į akcijas neperduota (iki 2020 m. gruodžio 31 d.), tačiau įmonė apmoka pareiškėjui už išpirktas obligacijas.
Pamini, jog UAB „Vakarų medienos grupė“ ir „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ akcijos nuo 2011-2012 m. buvo įkeistos bankams, t. y. šalims prieš sudarant preliminarias sutartis dėl ketinimo pirkti šių įmonių akcijas buvo žinoma, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaryti be bankų sutikimo negalės. AB „Swedbank“ banko pateikto rašto duomenimis leidimas sudaryti UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį suteiktas 2017 m. gegužės mėnesį. Pareiškėjo pateiktais duomenimis „VMG HOLDINGS LTD“ sudaryti „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį kreipėsi 2021 m. balandžio mėn. į kurį atsakymas iš bankų informacijos pateikimo datai (2022 m. sausio 3 d.) negautas, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjas, sudarydamas preliminarias sutartis, nesiekė greitu laiku sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių. Pagal sudarytas (2013 m.) preliminarias sutartis dėl UAB „Vakarų medienos grupė“ ir „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ akcijų pardavimo su pareiškėju ir jo sutuoktine atsiskaityta pinigais nebuvo, atliktos užskaitos pareiškėjui už jam įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ išleistas obligacijas, nors akcijų pardavėjai buvo du - pareiškėjas ir jo sutuoktinė, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjas galėjo daryti įtaką įmonei „VMG HOLDINGS LTD“, priimant sprendimus. Pagrindinis obligacijų išleidimo principas yra tai, kad jų leidėjas iš investuotojų pritraukia pinigų savo veiklai finansuoti, o į „VMG HOLDINGS LTD“ investuota lėšų nebuvo, todėl įmonės obligacijų išleidimas nepritraukiant naujų investuotojų bei papildomų lėšų nelogiškas ir ekonomiškai nepagrįstas. Šiuo atveju įmonė perleisdama obligacijas pareiškėjui papildomai lėšų negavo, įsipareigojimų nesumažino. Įmonės išleistas obligacijas įsigijo tik akcininkai pareiškėjas ir V. A.. „VMG HOLDINGS LTD“ įsipareigojimai pagal preliminarias sutartis pareiškėjui ir obligacijų pasirašymo sutartis įmonės skola nepasikeitė, o nuo 2013 m. padidėjo dėl pareiškėjui priskaičiuojamų palūkanų, t. y. obligacijų išleidimas jokios ekonominės naudos įmonei nedavė. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų nuosavybės teisė „VMG HOLDINGS LTD“ perėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. (sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį), tačiau „VMG HOLDINGS LTD“ įsigytas 9,90 proc. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų paketas bendrovės sprendimų priėmimui ir valdymui reikšmingos įtakos neturėjo. 2013-2020 m. „VMG HOLDINGS LTD“ teko skolintis lėšų iš kitų asmenų („Wood 15 Industry Holdings Limited“, „Stichting ETA Credvest Fonds Depository“, UAB „Vakarų medienos grupė“, „VMG INTERNATIONALl HOLDINGS B.V.“), todėl padaryta išvada, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų, tačiau duomenų apie tai, kad „VMG HOLDINGS LTD“ skolinosi lėšas iš kitų asmenų (ne įmonės akcininkų) per ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas) nėra.
Pabrėžia, jog įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ susirinkimų protokoluose (2013 m., 2017 m.) nenurodytas obligacijų išleidimo tikslas ir apmokėjimo būdas, obligacijos platinamos uždaru būdu, leidžiant įsigyti tik akcininkams ir kreditoriams, kurias įsigijo tik akcininkai (pareiškėjas ir V. A.), todėl padaryta išvada, kad šie sandoriai buvo sudaromi išimtinai tik akcininkams. Be to, pagal sudarytas preliminarias akcijų pardavimo sutartis ir obligacijų pasirašymo sutartis realiai jokios ekonominės naudos nei „VMG HOLDINGS LTD“ nei pareiškėjas 2013 m. negavo, t. y. formaliai buvo suformuotos abiejų šalių skolos, kurios sudengtos, tačiau pareiškėjos sutuoktinis (investuotojas) 2013 m. sudarydamas preliminarias akcijų pardavimo sutartis pagal kurias piniginių lėšų negavo ir obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias pareiškėjas piniginių lėšų neinvestavo ir sudarė sąlygas ateityje iš įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ išsimokėti pajamų, kurios pagal GPMĮ nuostatas būtų priskirtos neapmokestinamosioms pajamoms. Pagal GPMĮ nuostatas nuo 2014 m. sausio 1 d. neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas) įsigytus iki 2014 m. sausio 1 d. Ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra išperkami ir parduodami jų nominalia verte, todėl skirtumo tarp gautų pajamų ir įsigijimo išlaidų nėra. Pareiškėjas sudarė sandorius taip, kad išvengti mokestinės naštos arba ją sumažinti. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. obligacijų pasirašymo sutartimi įsigytas obligacijas siekė grąžinti įmonei kuo greičiau, todėl pirmiausia (2018 m. gegužės 15 d.) buvo pardavinėjamos šios obligacijos, nes pagal GPMĮ nuostatas už šias obligacijas gautos palūkanos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, o tik vėliau įmonė išpirko obligacijas išleistas 2013 m. Taip pat „VMG HOLDINGS LTD“ 2018-2019 m. buvo pelningi, tačiau dividendai nebuvo paskirstyti. Nors už 2016 m. bendrovė paskirstė pelną ir 2017 m. sumokėjo akcininkui 961200 Eur dividendų, kuriuos pareiškėjas deklaravo ir nuo jų apskaičiavo mokėtiną 144180 Eur GPM, todėl padaryta išvada, kad pareiškėjas (akcininkas) žinodamas mokestinę naštą Lietuvoje (pagal GPMĮ nuostatas dividendai apmokestinami) vėlesniais laikotarpiais nesiekė, kad įmonė „VMG HOLDINGS LTD“ mokėtų jam dividendus. „VMG HOLDINGS LTD“ nurodytos aplinkybės dėl kurių įmonės akcininkai pardavė UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijas įmonei nepagrindžia 2013 m. kovo 20 d., 2013 m. gegužės 10 d. preliminarių sutarčių ir 2013 m. gegužės 20 d. bei 2013 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymo ekonominiais tikslais. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. rugpjūčio 3 d., o bankai ir investuotojai paprašė papildomo akcininkų įnašo 2012-2013 m.. Dėl „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų išleidimo (2013 m., 2017 m.) sprendimus priėmė įmonės vadovai (Briantserve Limited, V. A., N. O.), tačiau vadovai yra renkami (paskiriami) pačių akcininkų, kurie yra atsakingi už įmonės veiklą, jos tikslų įgyvendinimą bei informacijos teikimą akcininkams, todėl logiška vertinti, jog sprendimai, susiję su akcininkų (kaip fizinių asmenų) sandoriais, turėjo būti derinami su pačiais akcininkais.
Tvirtina, kad įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ paaiškinimu obligacijų išleidimo finansinė nauda įmonei buvo trejopa, tačiau įmonės 2017-2020 m. gauti dividendai (7200000 Eur) buvo žymiai didesni nei sumokėtos palūkanos už obligacijas akcininkams (1107441 Eur) nepagrindžia įmonės finansinės naudos: iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įmonė „VMG HOLDINGS LTD“ (pirkėjas) jau valdė 89 proc. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų, likusius 11 proc. akcijų valdė pareiškėjas ir V. A., pirkėją „VMG HOLDINGS LTD“ taip pat valdė pareiškėjas ir V. A., t. y. tie patys asmenys. Todėl faktiškai UAB „Vakarų medienos grupė“ valdyme po 11 proc. akcijų įsigijimo niekas nepasikeitė; didžiąją obligacijų dalį (6348400 vnt.) „VMG HOLDINGS LTD“ išleido 2013 m., kurių apmokėjimas padengtas pagal preliminarias akcijų pardavimo sutartis, o UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta 2017 m. rugpjūčio 3 d., t. y. po keturių metų, pirkėjui nuosavybės teisė perėjo tik nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento. „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis iki 2020 m. gruodžio 31 d. (tikrinamo laikotarpio pabaigos) nesudaryta, preliminarios sutarties duomenimis pirkėjui nuosavybės teisė pereina tik nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento, todėl pagrindo „VMG HOLDINGS LTD“ sudaryti 2013 m. preliminarias akcijų sutartis nebuvo, išskyrus šių sutarčių pagrindu pareiškėjo suformuoti įmonei įsipareigojimus, t. y. kad įmonėje būtų suformuota skola pareiškėjui. Pagal sudarytas preliminarias sutartis „VMG HOLDINGS LTD“ turėjo sumokėti 6348400 Eur už ketinamas įsigyti akcijas, tiek pat pagal obligacijų pasirašymo sutartis įmonė perleido obligacijų (6348400 vnt.); 2017-2020 m. įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ gauti dividendai (7200000 Eur) už visas (100 proc.) turimas UAB „Vakarų medienos grupė” akcijas, o ne 11 proc. papildomai įsigytas. Nuo 11 proc. akcijų dalies dividendai sudaro 792000 Eur (7200000 Eur x 11 proc.), t. y. mažiau nei sumokėtos palūkanos už obligacijas akcininkams (1107441 Eur). Pareiškėjas 2022 m. sausio 25 d. VMI paaiškino, kad UAB „Vakarų medienos grupė“ ir „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijas nusprendė parduoti „VMG HOLDINGS LTD“, siekiant įgyvendinti bendrą kompanijų valdymą per holdingo kompaniją ir turėti aiškią įmonių valdymo struktūrą ir kt., tačiau pagal preliminarių sutarčių duomenis akcijų perdavimas numatytas sudarius pagrindinę akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, tik tada pirkėjas įgyja visas įstatymuose nustatytas turtines ir neturtines teises, todėl nurodyta aplinkybė nepagrindžia būtinumo 2013 m. sudaryti preliminarias sutartis, nes pirkėjas „VMG HOLDINGS LTD“ įgijo teisę valdyti UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijas tik po 4 m., o „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ šių teisių neįgijo iki 2020 m. gruodžio 31 d. (tikrinamo laikotarpio pabaigos). Padaryta išvada, kad apmokėjimas skoliniais vertybiniais popieriais (obligacijomis) išleistais iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo naudingas ne įmonei „VMG HOLDINGS LTD“, o pačiam pareiškėjui, nes ne nuosavybės vertybiniai popieriai yra išperkami ir parduodami jų nominalia verte, todėl skirtumo tarp gautų pajamų ir įsigijimo išlaidų nėra, be to, pagal galiojančias GPMĮ nuostatas palūkanos už obligacijas įsigytas iki 2013 m. gruodžio 31 d. priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms, t. y. pareiškėjui išmokėta 997575,50 Eur palūkanų suma priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Jeigu ne nuosavybės vertybiniai popieriai būtų įsigyti po 2014 m. sausio 1 d. (po lengvatos galiojimo pabaigos), pareiškėjas turėtų prievolę nuo išmokėtos palūkanų sumos pritaikius GPMĮ 17 str. numatytą neapmokestinamą dydį (500 Eur) apskaičiuoti ir sumokėti 149486,33 Eur GPM. Jeigu pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už akcijas su pareiškėju ir jo sutuoktine būtų atsiskaityta sutarties sudarymo metu, t. y. 2017 m. turėtų prievolę nuo sandorio sumos (6212100 Eur) pritaikius GPMĮ 17 str. numatytą neapmokestinamą dydį (po 500 Eur) apskaičiuoti ir sumokėti 931665 Eur GPM. Pareiškėjo pateiktais duomenimis UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijas jis įsigijo 2009 m. po reorganizavimo (prijungimo būdu) neatlygintinai. Pareiškėjas pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 1863700 Eur pajamų, nuo kurių apskaičiavo 279555 Eur GPM, t. y. 652170 Eur mažiau. Pareiškėjas, sudarydamas obligacijų įsigijimo ir pardavimo sandorius, gavo 801656,33 Eur (652170 Eur + 149486,33 Eur) mokestinės naudos.
Tvirtina, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės formaliai sudarytų 2013 m. kovo 20 d., 2013 m. gegužės 10 d. preliminarių sutarčių ir 20l3 m. spalio 30 d. susitarimo dėl „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ ir UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų ketinimo parduoti bei obligacijų pasirašymo sutarčių, vienintelis tikslas buvo išvengti mokesčių nuo Pareiškėjo ir jo sutuoktinės akcijų bei obligacijų pardavimo ir palūkanų forma gautų pajamų. Taigi mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad Pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautos pinigų sumos pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pardavimo sutartį, 2018 m. gegužės 15 d., 2019 m. sausio 22 d. obligacijų pasirašymo sutartis laikytinos iš „VMG HOLDINGS LTD“ gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, kurios apmokestinamos GPM. Mokesčių tikslais laikoma, kad 2017 - 2020 m. laikotarpiu pareiškėjas ir jo sutuoktinė iš „VMG HOLDINGS LTD“ mokėjimo pavedimais į sąskaitas gavo 7169737,89 Eur (7462641,28 Eur - 292903,39 Eur už obligacijas įsigytas 2018-02- 05 pirkimo - pardavimo sutartimi iš V. A.), kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 str. nuostatas apmokestinamos 15 ir 20 proc. GPM tarifais: 2017 m. - 279700 Eur (po 139850 Eur), 2018 m. - 1220000,39 Eur (sutuoktinio - 610000,20 Eur, Pareiškėjos - 610000,19 Eur), 2019 m. - 4070037,50 Eur (po 2035018,75 Eur), 2020 m. - 1600000 Eur (po 800000 Eur). Pareiškėjas pateiktose metinėse pajamų deklaracijose ((duomenys neskelbtini) už 2017-2018 m. laikotarpį yra deklaravęs 2084040,44 Eur apmokestinamųjų finansinių priemonių pardavimo pajamų ir palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas), t. y. 2017 m. - 1863700 Eur finansinių priemonių pardavimo pajamų, 2018 m. - 102935 Eur 3046783,32 Eur pardavimo pajamos - 2943848 Eur įsigijimo išlaidos finansinių priemonių pajamų ir 117405,44 Eur palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius nuo kurių apskaičiuotas GPM. Kitais (2019-2020 m.) mokestiniais laikotarpiais pareiškėjas nedeklaravo apmokestinamųjų finansinių priemonių pardavimo pajamų ir palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas). Pareiškėjo sutuoktinė pateiktose metinėse pajamų deklaracijose ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už 2017-2020 m. laikotarpį nedeklaravo finansinių priemonių pardavimo pajamų ir palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius (obligacijas).
Akcentuoja, kad pagal pareiškėjo sudarytas (2013 m.) preliminarias sutartis teisė valdyti turtą (UAB „Vakarų medienos grupė“ ir „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijas) neperėjo arba perėjo tik 2017 m. „VMG HOLDINGS LTD“, t. y. „VMG HOLDINGS LTD“ sudarydamas minėtas sutartis realios naudos (kol nesudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis) negavo. Tačiau preliminarių sutarčių pagrindu formuojamos skolos „VMG HOLDINGS LTD“, t. y. „VMG HOLDINGS LTD“ tampa skolininku akcininkams. „VMG HOLDINGS LTD“ įsigytas 11 proc. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų paketas reikšmingos įtakos įmonės valdyme neturi, nes patį „VMG HOLDINGS LTD“ valdė tie patys asmenys (pareiškėjas, V. A.), iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo „VMG HOLDINGS LTD“ priklausė 89 proc. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų. „VMG HOLDINGS LTD“ išleistos ir perduotos akcininkui Pareiškėjui neapmokėtos realiais pinigais, o atlikti įskaitymai priešpriešinių reikalavimų (pareiškėjo pagal preliminarias sutartis). Po šių įskaitymų „VMG HOLDINGS LTD“ reali (fiziškai) finansinė padėtis nepasikeitė (skola pareiškėjui liko). Pateiktame skunde teismui nurodyta, kad preliminarios sutartys patenkino bankų reikalavimą padidinti „VMG HOLDINGS LTD“ finansavimą asmeninėmis akcininkų lėšomis, tačiau sudarytų sandorių pagrindu „VMG HOLDINGS LTD“ akcininkų lėšų nebuvo gauta, o visi sandoriai, mokesčių administratoriaus vertinimu, sudaryti formaliai.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. kovo 2 d. sprendimų Nr. (21.222Mr) FR0682-55 ir Nr. (21.222Mr) FR0682-56 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gegužės 26 d. sprendimų Nr. S-2023/85 (7-2023/59) ir Nr. S-2023/85 (7-2023/60) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad mokestinis ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjui papildomai apskaičiuotų GPM bei su šiuo mokesčiu susijusių delspinigių ir baudos pagrįstumo mokesčių administratoriui mokestinio patikrinimo metu, taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavus, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės formaliai su „VMG HOLDINGS LTD“ sudarytų 2013 m. kovo 20 d., 2013 m. gegužės 10 d. preliminariųjų sutarčių ir 2013 m. spalio 30 d. susitarimo dėl „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ ir UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų ketinimo parduoti bei 2013 m. gegužės 20 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d. obligacijų pasirašymo sutarčių vienintelis tikslas buvo išvengti mokesčių nuo pareiškėjo ir jo sutuoktinės akcijų bei obligacijų pardavimo ir palūkanų forma gautų pajamų. Todėl ir šių sutarčių vykdymo pasėkoje 2017–2020 m. iš „VMG HOLDINGS LTD“ į pareiškėjo sąskaitas gautos 7 169 737,89 Eur piniginės lėšos (po 3 584 868,95 Eur kiekvienam sutuoktiniui) pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pardavimo sutartį, 2018 m. gegužės 15 d., 2019 m. sausio 22 d. obligacijų išpirkimo sutartis, mokesčių administratoriaus vertinimu, laikytinos pareiškėjo bei jo sutuoktinės gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, apmokestinamomis GPM.
Dėl ginčijamų sandorių sudarymo tikslų ir jų vertinimo
1. 2013 m. gegužės 10 d. preliminariąja sutartimi Nr. 2013/05/10-01 pareiškėjas ir jo sutuoktinė ketino parduoti „VMG HOLDINGS LTD“ 20707 vnt. (9,90 proc.) UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų už preliminarią 3 540 000 Eur kainą (numatyta, kad galutinė akcijų pardavimo kaina nustatoma akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje vadovaujantis nepriklausomo turto vertintojo išvadoje nustatyta akcijų rinkos verte), pardavimo kainą sumokant avansu iki 2013 m. gegužės 31 d. Sutartyje numatyta, kad pirkėjui nuosavybės teisė pereina nuo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento; akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma per 30 kalendorinių dienų po nepriklausomo turto vertintojo išvados dėl akcijų rinkos vertės nustatymo gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nustatyta ketinamų parduoti akcijų kaina 2013-10-30 susitarimu Nr. 1, atsižvelgiant į gautą nepriklausomo turto vertintojo išvadą dėl UAB „Vakarų medienos grupė“ 11 proc. akcijų vertinimo, buvo pakeista į 4 348 400 Eur, papildomai avansu 808 400 Eur pardavėjams turėjo būti sumokėta iki 2013 m. lapkričio 15 d. Iš preliminariosios sutarties atsiradę „VMG HOLDINGS LTD“ įsipareigojimai pardavėjams – sumokėti avansu už akcijas 3 540 000 Eur ir 808 400 Eur buvo padengti įskaitant priešpriešinius Pareiškėjo ir „VMG HOLDINGS LTD“ įsipareigojimus, nes „VMG HOLDINGS LTD“ 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d. išleido obligacijų, kurias įsigijo pareiškėjas.
2. 2013 m. kovo 20 d. preliminariąja sutartimi Nr. 2013/03/20-01 pareiškėjas ir jo sutuoktinė ketino parduoti „VMG HOLDINGS LTD“ 1800 vnt. (10 proc.) Nyderlandų įmonės „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijų už 2 000 000 Eur (numatyta, kad galutinė akcijų pardavimo kaina nustatoma akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje vadovaujantis nepriklausomo turto vertintojo išvadoje nustatyta, akcijų rinkos verte). Sutartyje numatyta, kad pirkėjas įsipareigoja sumokėti avansu 2 000 000 Eur iki 2013 m. gegužės 31 d., likusią bendros akcijų pardavimo kainos dalį, nustatytos akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos, kad akcijų pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaroma per 30 kalendorinių dienų po nepriklausomo turto vertintojo išvados dėl akcijų rinkos vertės nustatymo gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad pagrindinė „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjo atstovas 2022 m. sausio 3 d. Inspekcijai paaiškino, kad „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijų pirkimo ir pardavimo sutartis nesudaryta, nes akcijos yra įkeistos bankams (European Bank for Reconstruction and Development (EBRD), „Swedbank“, AB, Akciju Sabiedriba „Citadele banka“ (Lietuvos filialas) ir negautas leidimas jas parduoti (2022 m. sausio 25 d. pateikta rašto (2021 m. balandžio 12 d.) bankams kopija bei nurodyta, kad atsakymas į paklausimą negautas). Iš šios sutarties atsiradę „VMG HOLDINGS LTD“ įsipareigojimai pardavėjams – sumokėti avansu 2 000 000 Eur buvo padengti įskaitant priešpriešinius Pareiškėjo ir „VMG HOLDINGS LTD“ įsipareigojimus, nes „VMG HOLDINGS LTD“ 2013 m. gegužės 20 d. išleido obligacijų, kurias įsigijo pareiškėjas.
3. Pagal 2013 m. gegužės 20 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. 2013/05/20-01 pareiškėjas įsigijo 5540000 vnt. „VMG HOLDINGS LTD“ ne nuosavybės vertybinių popierių – obligacijų už 5 540 000 Eur (1 Eur nominalios vertės). Sutartyje buvo numatyta, kad asmenys, pasirašę obligacijas, apmoka jų įsigijimo kainą pinigais, tačiau apmokėjimas pinigais už obligacijas nevyko. 2013 m. gegužės 31 d. pranešimu, pasirašytu tarp „VMG HOLDINGS LTD“ ir Pareiškėjo, šalys susitarė įskaityti tokio paties dydžio priešpriešinius reikalavimus, t. y. „VMG HOLDINGS LTD“ turi reikalavimo teisę Pareiškėjui 5 540 000 Eur pagal 2013 m. gegužės 20 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. 2013/05/20-01, o Pareiškėjas turi 2 000 000 Eur reikalavimo teisę „VMG HOLDINGS LTD“ pagal 2013 m. kovo 20 d. preliminariąją sutartį Nr. 2013/03/20-01 (už Nyderlandų bendrovės „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ 1800 vnt. akcijų) ir 3 540 000 Eur pagal 2013 m. gegužės 10 d. preliminarią sutartį Nr. 2013/05/10-01 (už UAB „Vakarų medienos grupė“ 20707 vnt. akcijų).
4. Pagal 2013 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartį pareiškėjas įsigijo 808400 vnt. „VMG HOLDINGS LTD“ ne nuosavybės vertybinių popierių – obligacijų už 808 400 Eur. Pagal Pareiškėjo atstovo pateiktą įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ raštą (2013 m. lapkričio 15 d.) nustatyta, kad šalys susitarė įskaityti to paties dydžio priešpriešinius reikalavimus, t. y. Pareiškėjo 808 400 Eur dydžio reikalavimo teisę pagal 2013 m. gegužės 10 d. preliminariąją sutartį Nr. 2013/03/20-01 „VMG HOLDINGS LTD“ bei pastarosios įmonės to paties dydžio reikalavimo teisę Pareiškėjui pagal 2013 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartį.
Bylos duomenimis, pagrindinė UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pirkimo– pardavimo sutartis buvo sudaryta praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo preliminariosios sutarties pasirašymo – Pareiškėjas ir jo sutuoktinė 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė 20707 vnt. (9,90 proc.) UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų „VMG HOLDINGS LTD“ už 6 212 100 Eur. Skirtumas tarp 2013 m. avansu Pareiškėjui sumokėtų (įskaitytų padengiant priešpriešinius reikalavimus) 3 540 000 Eur ir 808 400 Eur bei galutinės šių akcijų kainos buvo padengtas taip: 1 584 000 Eur padengta įskaičius priešpriešinį Pareiškėjo įsipareigojimą sumokėti už išperkamas „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijas pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. obligacijų pasirašymo sutartį Nr. 2017/08/25-01 (pagal ją Pareiškėjas įsigijo 1584000 vnt. „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų už 1 584 000 Eur) ir 279 700 Eur sumokėta pavedimu į Pareiškėjo sąskaitą. 2018–2020 m. „VMG HOLDINGS LTD“ jau vykdė obligacijų išpirkimo iš Pareiškėjo sandorius ir Pareiškėjas į savo sąskaitas bankuose gavo su tuo susijusias pinigines lėšas:
1. Pagal 2018 m. gegužės 15 d. susitarimą Nr. VMG-2018/05/15-02 prie 2017 m. rugpjūčio 25 d. obligacijų pasirašymo sutarties Nr. 2017/08/25-01 „VMG HOLDINGS LTD“ išpirko 1584000 vnt. obligacijų už 1 584 000 Eur bei 93 037,50 Eur palūkanas, iš viso už 1 677 037,50 Eur (šias obligacijas Pareiškėjas buvo išpirkęs 2017 m. rugpjūčio 25 d., taigi, jis anksčiausiai pardavė ne lengvatines pagal formą obligacijas). Į Pareiškėjo sąskaitas 2018 m. „VMG HOLDINGS LTD“ ir UAB “Vakarų medienos grupė” (už „VMG HOLDINGS LTD“) pervedė 1 512 903,78 Eur.
Pareiškėjai skunde nurodo, jog UAB „Vakarų medienos grupė“ ir VMG International Holding B.V. akcijos buvo įkeistos bankams. Tai reiškia, kad toks pareiškėjo elgesys turėtų būti siejamas su banko draudimu parduoti minėtų įmonių akcijas, o ne su siekiu sudaryti formalius sandorius.
Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjų argumentų, pažymi, jog mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, jog akcininkai ankščiau nei 2016 m. gegužės 20 d. būtų kreipęsi į banką su prašymu dėl leidimo sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų įkeitimas atšauktas (išregistruotas) 2020 m. rugsėjo 30 d., t. y. po trijų metų nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Nors pareiškėjai skunde nurodo, jog šiuo atveju ilgas pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas buvo būtinas, nes jis sudarė galimybes lanksčiai reaguoti į besikeičiančias verslo vykdymo aplinkybes bei, kad teisės aktai nenumato imperatyvių normų, nustatančių pagrindinės sutarties sudarymo terminus, tačiau tokie argumentai vertinami kaip hipotetinio pobūdžio. Šiuo atveju, nesuprantama aplinkybė, kodėl bankas, reikalaudamas perleisti pareiškėjui įkeistas akcijas „VMG HOLDINGS LTD“ tam, kad suteikti papildomą akcininkų finansavimą, iš karto nedavė jam sutikimo tai padaryti, o pareiškėjas į „Swedbank“, AB dėl UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų perleidimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės 20 d. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad UAB „Vakarų medienos grupė“ ir „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijos jau nuo 2011 m. buvo įkeistos bankams, t. y. pareiškėjui bei akcijų pirkėjui „VMG HOLDINGS LTD“ prieš sudarant preliminarias sutartis dėl ketinimo pirkti šių įmonių akcijas buvo žinoma, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudaryti be bankų sutikimo negalės. AB „Swedbank“ pateikto rašto duomenimis, leidimas sudaryti UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį suteiktas 2017 m. gegužės mėn., pareiškėjo pateiktais duomenimis, „VMG HOLDINGS LTD“ leidimo sudaryti „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kreipėsi 2021 m. balandžio mėn., į kurį atsakymas iš bankų informacijos pateikimo negautas.
Pareiškėjai skunde nurodo, jog obligacijų platinimas buvo įprasta praktika grupės viduje. Tai, kad obligacijų išleidimas mokestine prasme buvo naudingas, savaime nereiškia, jog obligacijų išleidimu buvo siekiama išimtinai mokestinių tikslų.
Pažymėtina, jog pareiškėjo 2013 m. sudarytos preliminariosios akcijų pirkimo-pardavimo sutartys bei nedelsiant po jų sudarytos obligacijų pasirašymo sutartys buvo pareiškėjo iš anksto suplanuotos nuoseklios ūkinės operacijos vertinant jas, be kita ko, tiek sudarymo momento, tiek ketinamų parduoti akcijų bei išleidžiamų obligacijų verčių aspektu. Ginčo bylos duomenimis, pareiškėjui 2013 m. kovo 20 d. bei 2013 m. gegužės 10 d. sudarius su „VMG HOLDINGS LTD“ preliminariąsias akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias „VMG HOLDINGS LTD“ įsipareigojo pareiškėjui avansu sumokėti 3 540 000 Eur už ketinamas įsigyti UAB „Vakarų medienos grupė“ bei 2 000 000 Eur už ketinamas įsigyti „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ akcijas, nedelsiant po to – pagal 2013 m. gegužės 20 d. obligacijų pasirašymo sutartį pareiškėjas įsigijo 5540000 vnt. „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų už 5 540 000 Eur sumą. Pagal 2013 m. spalio 30 d. susitarimą šalims pakeitus ketinamų parduoti UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų kainą iš 3 540 000 Eur į 4 348 400 Eur, pagal 2013 m. lapkričio 15 d. obligacijų pasirašymo sutartį pareiškėjas įsigijo 808400 vnt. obligacijų už 808 400 Eur (skirtumas tarp ketinamų parduoti akcijų kainų: 4 348 400 - 3 540 000 Eur). Pareiškėjui ir pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 3 d. sudarius pagrindinę UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pardavimo sutartį, pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. obligacijų pasirašymo sutartį pareiškėjas įsigijo 1584000 vnt. obligacijų už 1 584 000 Eur (skirtumas tarp galutinės akcijų pardavimo kainos ir pareiškėjo avansu 2013 m. gautų piniginių lėšų bei pareiškėjui 2017 m. į sąskaitą sumokėtų 279 700 Eur: 6 212 100 - 3 540 000 - 808 400 - 279 700 Eur). Pažymėtina, jog apmokėjimas pinigais už „VMG HOLDINGS LTD“ išleistas obligacijas nevyko.
Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, jog atsiskaitant tokiu būdu nebuvo pasiektas pagrindinis obligacijų išleidimo tikslas – pritraukti jų leidėjui iš investuotojų pinigines lėšas savo veiklai finansuoti. Kaip matyti, „VMG HOLDINGS LTD“ išleido obligacijas, kurias įsigijo tik jos akcininkai – pareiškėjas ir V. A. (pareiškėjas 2018 m. vasario 5 d. sutartimi perpirko „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijas iš V. A.), obligacijų išleidimu nebuvo pritraukta naujų investuotojų, nebuvo gautos papildomos piniginės lėšos, nors būtent pagrindinis obligacijų išleidimo principas yra tai, kad jų leidėjas iš investuotojų pritraukia pinigų savo veiklai finansuoti. Taigi, esant šioms aplinkybėms, mokesčių administratorius (ir vėliau Komisija) pagrįstai sprendė, jog ginče aptariamas „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų išleidimas buvo ekonomiškai nepagrįstas, nedavė šiai įmonei jokios ekonominės ar finansinės naudos, o atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, „VMG HOLDINGS LTD“ skola pareiškėjui nuo 2013 m. nuolat didėjo dėl už obligacijas apskaičiuotų palūkanų. Svarbu paminėti, jog Kipro mokesčių administratoriaus duomenimis, 2013-2020 m. „VMG HOLDINGS LTD“ skolinosi lėšas iš kitų asmenų („Wood Industry Holdings Limited“, „Stichting ETA Credvest Fonds Depository“, UAB „Vakarų medienos grupė“, „VMG INTERNATIONALl HOLDINGS B.V.“), taigi šios aplinkybės patvirtinta, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, jog nors pareiškėjai skunde nurodo, jog obligacijų platinimas buvo įprasta praktika grupės viduje, tačiau šiuo atveju nenustatyta, kad „VMG HOLDINGS LTD“ ginčui aktualiu laikotarpiu skolinosi lėšas ir iš kitų asmenų (ne akcininkų) išleisdama obligacijas. Be to, įmonės „VMG HOLDINGS LTD“ susirinkimų protokoluose (2013 m., 2017 m.) nenurodytas obligacijų išleidimo tikslas ir apmokėjimo būdas, obligacijos platinamos uždaru būdu, leidžiant įsigyti tik akcininkams ir kreditoriams, kurias įsigijo tik akcininkai pareiškėjas S. P. ir V. A.), todėl mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, kad šie sandoriai buvo sudaromi išimtinai tik akcininkams.
Pareiškėjai skunde nurodo, jog vien tai, kad pareiškėjas ginčijamus sandorius sudarė iki mokesčių lengvatų panaikinimo ir žinodamas apie tokių lengvatų panaikinimą, nesudaro pagrindo teigti jiems piktnaudžiavus teise dėl mokestinės naudos gavimo. Pareiškėjai taip pat remiasi LVAT 2020 m. liepos 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-862-438/2020 pateiktais išaiškinimais.
Visų pirma, dėl LVAT nutartyje pateiktų išaiškinimų įtakos sprendžiant konkrečiai pareiškėjų mokestinį ginčą, teismas pabrėžia, jog šio mokestinio ginčo situacijoje mokesčių administratoriaus išvada, paremta byloje esamų įrodymų visumos analize ir vertinimu, neleidžia abejoti jo konstatuota išvada, jog pareiškėjas su savo kontroliuojama įmone „VMG HOLDINGS LTD“ sudarydamas teisės aktų reikalavimus formaliai atitinkančius, tačiau stokojančius ekonominio, verslo pagrindimo sandorius, siekė tik mokestinės naudos ir ją gavo, taigi, be kita ko, žinodamas ir aplinkybę dėl besikeičiančio vertybinių popierių pardavimo pajamų apmokestinimo teisinio reglamentavimo, piktnaudžiavo mokesčių teisės aktais.
Visų antra, pareiškėjas formaliai su „VMG HOLDINGS LTD“ 2013 m. sudarytų preliminariųjų akcijų pirkimo-pardavimo, obligacijų pasirašymo sandorių, kuriais, kaip vertinta aukščiau, nei „VMG HOLDINGS LTD“, nei jis jokios ekonominės ar finansinės naudos negavo. Šiuo atveju nustatyta, kad „VMG HOLDINGS LTD“ 2018-2020 m. išmokėjo pareiškėjui į jo sąskaitas Lietuvoje ir Šveicarijoje 7 182 941,28 Eur pajamas už pastarojo parduotas obligacijas bei palūkanas, iš jų 6 075 500 Eur pajamas už parduotas obligacijas ir 1 107 441,28 Eur palūkanas už obligacijas. Didžiąją dalį (4 225 000 vnt.) obligacijų pareiškėjas įsigijo iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. iki GPMĮ nuostatų dėl neapmokestinamųjų pajamų pakeitimo, po 2014 m. sausio 1 d. įsigijo 1 850 000 vnt. Atsižvelgiant į tai, kad „VMG HOLDINGS LTD“ išleisti ne nuosavybės vertybiniai popieriai - obligacijos buvo išperkami ir parduodami jų nominalia verte, skirtumas tarp gautų jų pardavimo pajamų ir įsigijimo išlaidų nesusidarė. Iš to išplaukia, jog pareiškėjas 2018 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 3 0467 783,32 Eur finansinių priemonių pardavimo pajamas ir 2 943 848 Eur šių priemonių įsigijimo išlaidas bei šių pajamų ir išlaidų skirtumą, apmokestinamą GPM - 102 435 Eur. Kaip nustatė mokesčių administratorius, pareiškėjas 2019 ir 2020 m. metinėse pajamų mokesčio deklaracijose finansinių priemonių pardavimo pajamų nedeklaravo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas „VMG HOLDINGS LTD“ išleistas obligacijas įsigijo iki 2013 m. gruodžio 31 d., pareiškėjui 2018-2020 m. išmokėtos palūkanos už obligacijas pagal galiojančias GPMĮ nuostatas priskirtinos GPM neapmokestinamosioms pajamoms.
Tačiau kaip teisingai nustatė mokesčių administratorius, jeigu obligacijos būtų įsigytos po 2014 m. sausio 1 d. (pasibaigus galioti apmokestinimo lengvatai), pareiškėjas turėtų prievolę nuo išmokėtos palūkanų už obligacijas sumos apskaičiuoti ir sumokėti GPM, kuris, mokesčių administratoriaus skaičiavimu, sudarytų 149 486,33 Eur. Be to, 2013 m. sudarytų preliminariųjų akcijų pirkimo-pardavimo, obligacijų pasirašymo sandorių išdavoje pareiškėjas ir jo sutuoktinė pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pardavimo sandorių pardavę „VMG HOLDINGS LTD“ šios įmonės akcijas už 6 212 100 Eur, 2017 m. iš šio sandorio gavo 279 700 Eur pajamas. Jeigu pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį už akcijas su Pareiškėju ir jo sutuoktine būtų atsiskaityta sutarties sudarymo metu, t. y. 2017 m. (jeigu nebūtų sudaryti aukščiau aptarti formalūs preliminariųjų akcijų pirkimo-pardavimo, obligacijų pasirašymo sandoriai), pareiškėjui ir pareiškėjai būtų kilusi prievolė nuo visos sandorio sumos (6 212 100 Eur) apskaičiuoti ir sumokėti GPM, kuris, mokesčių administratoriaus skaičiavimu, sudarytų 931 665 Eur. Tuo tarpu pareiškėjas 2017 m. metinėje pajamų deklaracijoje deklaravo 1 863 700 Eur pajamas, nuo kurių apskaičiavo 279 555 Eur mokėtiną GPM, kuris yra 652 110 Eur mažesnis, lyginant su mokesčių administratoriaus apskaičiuotuoju. Kas reiškia, jog pareiškėjas, sudarydamas akcijų pardavimo bei obligacijų įsigijimo ir pardavimo sandorius, siekė tik formaliai atitikti apmokestinimo GPM lengvatos taikymo sąlygas ir gavo 801 596,33 Eur (652 110 + 149 486,33 Eur) mokestinę naudą. Atitinkamai pareiškėjai teismui nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų ir paaiškinimų, kurie leistų vertinti šią situaciją kitaip.
Pareiškėjai skunde nurodo, jog nesutinka, kad pareiškėjas turėjo realią galimybę netiesiogiai per savo valdomą holdingo įmonę daryti įtaką visiems priimamiems su UAB „Vakarų medienos grupė“ veikla susijusiems sprendimams. Šiuo atveju, pareiškėja neturėjo jokios įtakos „VMG HOLDINGS LTD“ vadovybės sprendimams.
Pasisakant šiuo ginčo aspektu, svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjui 2013 m. sudarius preliminariąsias akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl ketinimų parduoti akcijas, o taip pat 2017 m. rugpjūčio 3 d. pardavus UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijas „VMG HOLDINGS LTD“, šios įmonės valdyme, akcininkams priimant sprendimus, esminių pokyčių neįvyko - iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 89 proc. UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų valdė „VMG HOLDINGS LTD“, 9,9 proc. - pareiškėjas, 1,1 proc. - V. A., nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. 100 proc. akcijų valdė „VMG HOLDINGS LTD“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2018 m. vasario 5 d. yra pareiškėjas (iki 2018 m. vasario 4 d. valdė 90 proc. šios įmonės akcijų). Taigi, pareiškėjas turėjo realią galimybę netiesiogiai per savo valdomą holdingo įmonę daryti įtaką visiems priimamiems su UAB „Vakarų medienos grupė“ veikla susijusiems sprendimams. „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ valdyme (iki 2018 m. vasario 11 d. „VMG HOLDINGS LTD“ valdė 80 proc., nuo 2018 m. vasario 12 d. - 90 proc. šios įmonės akcijų), niekas pasikeisti ir negalėjo, nes, kaip minėta, šios įmonės akcijų pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Atitinkamai, šiuo atveju pareiškėjas ginčo situacijoje jokiais pagrįstais argumentais nepagrindė UAB „Vakarų medienos grupė“ bei „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V.“ preliminariųjų akcijų pardavimo sandorių sudarymo bei jų vykdymo būtinybės, tačiau, sudaręs preliminariąsias nurodytųjų įmonių akcijų pardavimo sutartis su savo kontroliuojama „VMG HOLDINGS LTD“, kuri nedelsdama išleido obligacijas, kurias įsigijo pareiškėjas bei kurių įsigijimo kaina buvo lygi „VMG HOLDINGS LTD“ pagal preliminariąsias akcijų pirkimo-pardavimo sutartis pareiškėjui įsipareigotų sumokėti avansų sumoms, sudarė sąlygas ateityje iš „VMG HOLDINGS LTD“ išsimokėti pajamas, kurios pagal GPMĮ nuostatas būtų priskirtinos neapmokestinamosioms pajamoms.
Dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo
Pareiškėjai skunde nurodo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų apie ginčijamų sandorių sudarymą išimtinai tik mokestinės naudos siekimo tikslu ir, priešingai, esant pakankamai įrodymų apie ginčijamais sandoriais realiai siektus kitus (su mokestinės naudos gavimu nesusijusius) ekonominius bei finansinius ir verslo logika paremtus tikslus, nebuvo pagrindo taikyti turinio viršenybės prieš formą principo. Ginčijamais sandoriais pareiškėjo gauta mokestinė nauda (kaip pasekmė) yra objektyviai pagrįsta.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų skunde dėstomų su MAĮ 69 straipsnio 1 dalies netinkamu taikymu susijusių argumentų, pažymi, jog turinio prieš formą principas įtvirtintas MAĮ 10 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje numatytas mokesčių apskaičiavimo būdas yra taikomas tais atvejais, kai nustatomos dvi būtinos sąlygos: 1) ūkinės operacijos atitinka formaliąsias sąlygas, nustatytas atitinkamą mokestį nustatančiuose teisės aktuose, dėl to yra įgyjamas mokestinis pranašumas, kuris prieštarauja įstatymo tikslams; 2) pagrindinis ūkinių operacijų tikslas yra mokestinio pranašumo įgijimas, tačiau transakcija neturi ekonominio ir verslo pagrindimo. Tai yra, nors vertinami ir mokesčių administratoriaus „perapibūdinami“ sandoriai būna realiai sudaryti, juos sudarius, keičiasi turto savininkai, pagal juos atliekami mokėjimai arba vykdomos užskaitos, tačiau tokių sandorių sudarymas stokoja ekonominio tikslingumo ir pagrindimo, o sudarytų sandorių (įvykdytų operacijų) pasėkoje atsiradę pokyčiai sudaro formalias sąlygas nemokėti mokesčio, jį sumažinti, jį atidėti, jo mokėjimą nukelti neapibrėžtam laikui. Šiuo atveju, įstatymai neįpareigoja mokesčių mokėtojo rinktis tokį sandorių sudarymo, atitinkamos veiklos vykdymo būdą, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui. Akivaizdu, jog sąžiningai veikiantis asmuo (teisės subjektas, mokesčių mokėtojas) turi teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų mokestines pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą veiklos modelį, kuris leistų vykdyti savo veiklą mažiausiomis išlaidomis, jei tik nėra pažeidžiamas draudimo piktnaudžiauti teise principas, todėl mokesčių mokėtojo naudojimasis mokestine lengvata ar neapmokestinimo sąlygomis pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti mokestinį piktnaudžiavimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra akcentavęs ir tai, jog MAĮ 69 straipsnio 1 dalis yra skirta mokestiniuose teisiniuose santykiuose užtikrinti draudimo piktnaudžiauti teise principo laikymąsi, šiuo tikslu eliminuojant mokesčių mokėtojų galimybę įgyti nepagrįstą mokestinę naudą.
Teismo įsitikinimu, šioje administracinėje esančių faktinių duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo 2013 m. kovo 20 d. preliminari sutartis (pagal kurią pareiškėjai ketino parduoti Nyderlandų bendrovės „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ akcijas), 2013 m. gegužės 10 d. preliminari sutartis (pagal kurią pareiškėjai ketino parduoti UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijas), 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (dėl UAB „Vakarų medienos grupė“ akcijų pardavimo), 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. rugpjūčio 25 d. (dėl „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų įsigijimo) pasirašymo sutartys, 2018 m. gegužės 15 d, 2019 m. sausio 22 d. (dėl „VMG HOLDINGS LTD“ obligacijų pardavimo) buvo pagrįstos ne ekonominiais tikslais, o sudarant sandorius buvo siekiama mokestinės naudos, t. y. obligacijų bei palūkanų už obligacijas forma gauti pajamų iš įmonės „VMG HOLDINGS LTD“, kurios formaliai būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.
Iš to išplaukia, jog mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip siekdamas atkurti iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, šiuo atveju būtent MAĮ 69 straipsnis suteikia teisę mokesčių administratoriui vertinti ne tik sudarytų sandorių formalią išraišką, tačiau įvertinti visas sandorių sudarymo aplinkybes sistemiškai, pirmenybę teikiant susiklosčiusių santykių turiniui. Taigi, mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus (ir vėliau Komisijos) pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjų gautos pinigų sumos pagal 2017 m. rugpjūčio 3 d. akcijų pardavimo sutartį, 2018 m. gegužės 15 d., 2019 m. sausio 22 d. obligacijų pasirašymo sutartis laikytinos iš „VMG HOLDINGS LTD“ gautomis kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, kurios apmokestinamos GPM. Atitinkamai, pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų pagrindą kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją nei įvertino VMI ir Komisija skundžiamuose sprendimuose.
Dėl senaties termino
Pareiškėjai skunde nurodo, jog realus preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymas, atsiskaitymas už parduodamas akcijas priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, turi esminę reikšmę vertinamų sudarytų sutarčių kvalifikavimui. Tai, kad sudarytos 2013 m. gegužės 10 d. ir 2013 m. gegužės 20 d. sutartys buvo įvardytos preliminariosiomis pirkimo-pardavimo sutartimis, niekaip nekeičia vertinimo dėl faktiškai tarp sandorio šalių dar 2013 m. susiklosčiusio akcijų prikimo-pardavimo teisinio santykio ir atitinkamai atsiskaitymo prievolės faktiško, realaus įvykdymo. Šiuo atveju, GPMĮ prasme pareiškėjo prievolei atsirasti yra svarbus būtent faktinis pajamų gavimo momentas – pajamas už akcijų pardavimą pareiškėjas atliktų įskaitymų pagrindu gavo 2013 m. mokestiniu laikotarpiu. Taigi, mokesčių administratorius, nepagrįstai nepripažindamas 2013 m. pareiškėjo gautų pajamų už akcijų pardavimą bei laikydamas atsiskaitymus už akcijų pardavimą įvykus tik 2017-2021 m. mokestiniu laikotarpiu, tokiu būdu iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai siekia apmokestinti pareiškėjo dar 2013 m. gautas pajamas už akcijų pardavimą.
Pažymėtina, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas GPM, apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį galima už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Kaip yra išaiškinęs LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje, MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių apskaičiavimo bei perskaičiavimo terminas laikytinas naikinamuoju, kuriam pasibaigus pastarasis negali būti nei atnaujintas, nei prailgintas, o aptariama taisyklė taikytina ir mokesčių mokėtojui, ir mokesčių administratoriui. Galimybė perskaičiuoti mokestį bei su juo susijusias sumas ribojama laike, kurio ribos, pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, paprastai apibrėžiamos konkrečiomis juridinę reikšmę turinčiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) pavedimo tikrinti mokesčių mokėtoją išrašymo data; 2) momentu, kada kilo pareiga sumokėti mokestį (LVAT 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-1881-556/2015). Tačiau, kaip ne sykį yra akcentavęs LVAT, aptariamas senaties terminas neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminą nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos apskaičiuojamiems bei perskaičiuojamiems mokesčiams ir susijusioms sumoms. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Tokiais atvejais, vertinant šią įrodomąją medžiagą bei nustatant jos reikšmę, vadovaujamasi ne MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrąsias įstatymuose įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama, ar ši medžiaga atitinka įrodymų sampratą, nustatomas įrodymų leistinumas, sąsajumas ir panašios aplinkybės (LVAT 2011-02-04 nutartis adm. byloje Nr. A-438-201/2011, 2017-04-11 nutartis adm. byloje Nr. A-196-438/2017).
Taigi, vadovaujantis prieš tai nurodytomis teisės aktų nuostatas bei jų išaiškinimais matyti, kad mokestinio patikrinimo pradžia pradedama skaičiuoti nuo mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymo momento, kas ir leidžia nustatyti, ar nebuvo pažeisti mokesčio apskaičiavimo terminai, įtvirtinti MAĮ 68 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pavedimas tikrinti pareiškėją Nr. (21.222 Mr) FR0773-170 išrašytas 2022 m. sausio 31 d., taigi, atsižvelgiant į tai, kad buvo tikrinamas GPM, mokestinis patikrinimas galėjo būti atliktas už einamuosius, t. y. 2022 metus, ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, t. y. už 2021, 2020, 2019, 2018, 2017 metus. Mokesčių administratorius atliko pareiškėjo GPM patikrinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. lapkričio 29 d. surašė patikrinimo aktą, todėl laikytina, kad MAĮ 68 straipsnyje nurodytų senaties terminų nepažeidė, t. y. apskaičiavo (perskaičiavo) mokestį būtent už šiuos metus, perapibūdindamas pareiškėjo šiais mokestiniais laikotarpiais į sąskaitas gautas įplaukas. Tuo tarpu aplinkybė, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjo 2017-2020 m. laikotarpiu mokėtinus mokesčius, vertino iki šio laikotarpio pareiškėjo sudarytus sandorius, nes būtent šių sandorių pagrindu pareiškėjas tikrintuoju laikotarpiu gavo GPM apmokestinamas pajamas, nelaikytina pagrindu konstatuoti senaties termino pažeidimą.
Atsižvelgiant į aukščiau pacituotą LVAT praktiką, nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo teisę įvertinti pareiškėjo 2017-2020 m. mokėtinus mokesčius atsižvelgdamas į prieš šį laikotarpį pareiškėjo sudarytų sandorių aplinkybes, nes pareiškėjui tikrintuoju laikotarpiu iš „VMG HOLDINGS LTD“ pervestos piniginės lėšos buvo gautos pastarųjų šalių gerokai anksčiau (2013 m.) sudarytų sandorių pagrindu. Taigi, šiuo atveju teismas pritaria Komisijai, jog pareiškėjo argumentai dėl senaties termino pažeidimo tvirtinant, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jo mokestinį patikrinimą, siekia apmokestinti jo 2013 m. gautas neapmokestinamas pajamas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl mokestinių prievolių paskirstymo tarp pareiškėjo S. P. ir pareiškėjos R. P.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokesčių administratorius bei Komisija, nukrypo nuo LVAT praktikos, pagal kurią, pajamų kvalifikavimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe per se nesukuria antrojo (ne faktiškai pajamas gavusio) sutuoktinio mokestinės prievolės. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012, nurodė, kad aplinkybė, jog pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK nuostatas, nėra pakankama pripažinti, kad šias pajamas faktiškai yra gavę kiekvienas iš sutuoktinių GPMĮ nuostatų prasme.
Pažymėtina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas priklauso lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams, juo disponuojama abiejų sutuoktinių bendra valia (CK 3.87, 3.88, 4.73 str.). Administracinių teismų praktikoje aiškinant teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su pajamų, kurias gauna asmuo būdamas santuokoje apmokestinimu, yra konstatuota, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi prezumpcijos, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai (LVAT 2016 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-777-438/2016; LVAT 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1223-602/2017). Siekiant paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, mokesčių administravimo procedūroje mokesčių administratorius ar mokesčių mokėtojas turi pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus (LVAT 2021 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2376-442/2021). Išaiškinus visas aplinkybes, susijusias su turto pardavimu, būtina įvertinti, ar yra pagrindas pripažinti, jog pajamas GPMĮ prasme gavo tik pareiškėjas (vienas sutuoktinis).
Visų pirma, pareiškėjo ir jo sutuoktinės (pareiškėjos) santuoka įregistruota 2002 m. birželio 7 d., duomenų apie tai, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybinę ar turto pasidalinimo sutartis, kurių pagrindu santuokoje įgytas turtas būtų priskiriamas vieno iš sutuoktinių asmeninei nuosavybei, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nevedė bendro ūkio, nėra. Ginčo dalyku esantys UAB „Vakarų medienos grupė“ ir „VMG INTERNATIONAL HOLDING B.V“ vertybiniai popieriai – akcijos, kurie buvo pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Visų antra, pareiškėjo teiginiai dėl jo sutuoktinės (pareiškėjos) nedalyvavimo sandoriuose yra nepagrįsti, kadangi matyti, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine (pareiškėja) dalyvavo, pvz., sudarant preliminarią sutartį dėl akcijų pirkimo pardavimo, t. y. pasirašė su sutuoktine 2018 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 2013-03/20-01, o pareiškėjo argumentas, kad 2018 m. vasario 5 d. akcijų bei obligacijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos tik tarp jo ir V. A., siekiant išpirkti iš V. A. visus jo turimus vertybinius popierius ir visiškai su juo atsiskaityti, o pareiškėjo sutuoktinė niekaip nėra susijusi su šiomis sutartimis yra neatitinkantys tikrovės, ir nors pareiškėjo sutuoktinė nedalyvavo pasirašant minėtą sandorį, tačiau kaip teisingai nurodė mokesčių administratorius, akcijų bei obligacijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyti vertybiniai popieriai priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise.
Be kita ko, nors pareiškėjai skunde nurodo, jog pajamos iš vertybinių popierių perleidimo (kurias mokesčių administratorius vertino kaip iš Kipro įmonės gautas kitas su darbo santykiais nesusijusias pajamas) buvo gautos tik į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą bei tik jis šias pajamas deklaravo, tačiau teismo įsitikinimu tai nesuponuoja išvados dėl pajamų pripažinimo būtent jo asmenine nuosavybe. Šiuo aspektu paminėtina, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė (pareiškėja) susitarimo (iki vedybinės / vedybinės sutarties), nustatančio jų turtines teises ir pareigas santuokos metu nėra sudarę, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo vertinti sutuoktinių teisinio turto režimo kitaip, nei tai numato CK.
Dėl ginčijamų sprendimų
Teismas jau anksčiau šiame sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai netinkamai vykdė savo prievoles apskaičiuojant mokesčius. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjai nedeklaravo 3584868,95 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų gautų iš užsienio valstybės, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM. Tuo pagrindu mokesčių administratorius 2023 m. kovo 2 d. sprendimais pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai apskaičiavo 355549,72 Eur GPM, 162921,16 Eur GPM delspinigius bei paskyrė 71110 Eur GPM baudą, be kita ko, pareiškėjos atžvilgiu pagrįstai apskaičiavo 667362,28 Eur GPM, 92041,98 Eur GPM delspinigius bei paskyrė 133472 Eur baudą. Pažymėtina, jog mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjai nepateikė teismui jokių įtikinamų paaiškinimų ir dokumentų, paneigiančių tokias mokesčių administratoriaus išvadas.
Taigi, pareiškėjai nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, galinčių nuginčyti patikrinimo metu padarytas išvadas.
Tuo pačiu pažymėtina, jog Komisija visapusiškai išnagrinėjo kilusį mokestinį ginčą ir argumentuotai atsakė į pareiškėjų skunde išdėstytus nesutikimo su mokesčių administratoriumi motyvus. Komisija tinkamai įvertino skundžiamų atsakovės 2023 m. kovo 2 d. sprendimų turinį ir pagal jai suteiktą kompetenciją priėmė 2023 m. gegužės 26 d. sprendimus.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijami Inspekcijos 2023 m. kovo 2 d. sprendimai bei Komisijos 2023 m. gegužės 26 d. sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti nei pareiškėjų nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša
Pareiškėjai skunde prašo pripažinti bylos medžiagą nevieša visa apimtimi, nurodydami, kad bylos aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo S. P. verslu susijusiomis komercinėmis paslaptimis, ginčijamais sandoriais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2791-629/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3394-556/2021).
Pastebėtina, jog CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė paslaptis yra informacija, kuri atitinka šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Tuo pačiu, CK 1.116 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių. Teismo įsitikinimu, pareiškėjai iš esmės nenurodė konkrečių argumentų, pagrindžiančių viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą šioje administracinėje byloje, o pareiškėjų dėstomos aplinkybės šioje byloje nėra susijusios su komercinėmis paslaptimis, todėl jų prašymas pripažinti bylos medžiagą nevieša visa apimtimi atmestinas. Be to, šiuo aspektu paminėtina, jog tokio pobūdžio bylos, kuriose nagrinėjamas ginčas dėl gyventojų pajamų mokesčio pagrindu apskaičiuoto mokesčio ir jo delspinigių, mokesčių administratoriui konstatavus, kad asmenys gavę pajamų, jų nedeklaravo metinėse pajamų deklaracijose, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, yra nagrinėjamos viešai (tokio pobūdžio bylų medžiaga nėra pripažįstama slapta) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-64-575/2024, 2024 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-318-968/2024).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. P. ir R. P. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.