Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas U. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“; 2) panaikinti 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“; 3) grąžinti jį į buvusias Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro pareigas; 4) iš atsakovo priteisti jo naudai darbo užmokestį ir delspinigius už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 ,,Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28 punkto, kiek šis punktas nustato galimybę, bet ne pareigą, sustabdyti tarnybinio nusižengimo tyrimą, jeigu dėl prokuroro galimai padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas, pripažinimo neteisėtu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniui.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Generalinio prokuroro 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-771 „Dėl tarnybinės nuobaudos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorui U. V. skyrimo“ ir 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. P-773 „Dėl prokuroro U. V. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos prokuratūroje ir jis buvo atleistas iš prokuroro pareigų.

2.2. 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinio patikrinimo išvados (toliau – ir Išvada) konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroru ir organizuodamas ikiteisminius tyrimus (toliau – ir IT) Nr.01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 bei jiems vadovaudamas 2019 m. lapkričio 11 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. susitiko su advokatu Š. M. ir šių susitikimų metu neva konspiruotai aptarinėjo ikiteisminio tyrimo Nr.01-2-00016-13 proceso dalyvius, galbūt siekiant susitarti su Š. M. dėl jo neoficialiai atstovaujamiems asmenims palankių procesinių sprendimų ir neteisėtai atskleidė jam neskelbtinus nurodytų ikiteisminių tyrimų duomenis ir su juo aptarė atskirų įtariamajai R. M. palankių procesinių veiksmų atlikimą šiuose tyrimuose, be to vykdydamas neteisėtus susitarimus su Š. M. priėmė įtariamajai R. M. palankius procesinius veiksmus, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00041-19 priimdamas 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu, sutarė šališkai veikti įtariamosios (I. G. (post., nurodoma netiksli įtariamosios pavardė) ir kitų įtariamųjų, kurių interesus neoficialiai atstovavo advokatas Š. M., interesais, siekiant kad jie išvengtų baudžiamosios atsakomybės suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19. Be to, minėtoje dalyje taip pat nurodyta, kad neva susitikimų metu aptarinėjo kitus Š. M. dominusius ikiteisminius tyrimus, atskleidė neskelbtinus ikiteisminių tyrimų duomenis. Susitikdamas su Š. M. darbo metu pažeidė darbo drausmę ir apie šį bendravimą ir įvykusius susitikimus neinformavo Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentą (toliau – ir ONKTD) ,,Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos apraše“ nustatyta tvarka, taip pat pažeidė Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų reikalavimus.

2.3. Nesutikdamas su pranešimu apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, jame išdėstytu subjektyviu, nepagrįstu faktų interpretavimu, jis norėjo pateikti paaiškinimus, kitus duomenis dėl pranešime apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą išdėstytų aplinkybių ir įrodyti, kad tarnybinio nusižengimo nėra padaręs, tačiau negalėjo pateikti paaiškinimų, nes įtarimai padarius tarnybinį nusižengimą buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir duomenimis, kaip ir jam pareikštas įtarimas Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20, su kurio medžiaga nebuvo leista susipažinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, vadovaujantis Nuostatų 23.4 punktu, teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga suteikiama tik priėmus galutinį sprendimą. Tiek minėtą ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir organizuoja, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko ta pati institucija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl pateikus jam paaiškinimus atliekamo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo proceso metu, kai nebuvo susipažinęs su tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuri didžiąja dalimi yra gauta iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, eliminuotų jam galimybę pasinaudoti Konvencijos 6 straipsnyje numatytomis garantijomis baudžiamajame procese, kuriame taikoma griežtesnė atsakomybė. Nesant jo paaiškinimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti vertinamas kaip išsamus ir objektyvus, tyrimo metu nebuvo surinkti visi įrodymai, įskaitant ir paneigiantys tariamo pažeidimo faktą ir jo kaltę. Be to generalinis prokuroras 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu atmetė jo prašymą sustabdyti tarnybinį patikrinimą, nurodė, kad šis sprendimas skundžiamas per vieną mėnesį nuo susipažinimo su juo dienos, tačiau 2020 m. lapkričio 12 d., dar nesuėjus sprendimo, kuris tiesiogiai susijęs su atliekamu tarnybiniu patikrinimu, apskundimo terminui, priėmė skundžiamus įsakymus.

2.4. Pareiškėjo manymu, nesustabdžius tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros ir jį pabaigus, buvo pažeistos jo teisės pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio tyrimo metu tiriamų aplinkybių, dėl nagrinėtų ir vertintų tarnybinį nusižengimą pagrindžiančių įrodymų gavimo ir jų panaudojimo teisėtumo bei pareikšti prašymus ar pateikti kitą informaciją, galėjusią įtakoti jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Šios teisės yra svarbios jo, kaip asmens, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, galimybei gintis nuo pareikšto įtarimo garantija ir toks pažeidimas laikytinas šiurkščiu ir esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, užkirtusiu kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Be to, tokiu būdu jam nebuvo užtikrinta teisė į teisingą teisinių procedūrų taikymą, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, pažeistas rungimosi principas, kurio turinys yra siejamas su teisingumo principo elementais (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis).

2.5. Esminė tarnybinio patikrinimo medžiaga, kuria ir grindžiamas jam pateiktas pranešimas apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą yra surinkta atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-20 arba iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) nustatyta tvarka. Tai konstatuota ir Išvadoje, kurioje nurodyta, kad „pagrindinis šaltinis apie mano galimai padarytus tarnybinius pažeidimus yra STT duomenys apie kriminalinės žvalgybos metu nustatytas aplinkybes“. Tikrintojas nurodydamas, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas jau yra patikrintas, pripažįsta, kad tokių veiksmų teisėtumo patikrinimas yra būtinas norint jais naudotis tarnybinio patikrinimo metu. Su tikrintojo nuomone, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumas jau yra patikrintas nesutinka. Esminė dalis duomenų, surinktų ikiteisminiame tyrime, gauti STT pareigūnams atliekant slapto pobūdžio veiksmus KŽĮ tvarka, kuriame įtvirtintoms priemonėms ir jų naudojimui yra keliami papildomi teisėtumo reikalavimai, tik kuriuos įgyvendinus galima teigti, jog duomenys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, t. y. duomenis, gautus veikiant pagal KŽĮ, pripažinti įrodymais baudžiamojoje byloje.

2.6. Jo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos priemonės buvo taikomos intensyviai, plačia apimtimi: techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – elektroninių ryšių tinklais perduodamos asmens informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas, pokalbių ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas; sekimas; slaptas patekimas į jo naudojamas darbines patalpas (darbo kabinetą) bei jo gyvenamąsias patalpas, siekiant atlikti jų apžiūrą, paimti tirti dokumentus, daiktus, medžiagų pavyzdžius, kitus kriminalinei žvalgybai reikalingus objektus ir juos apžiūrėti ir (ar) pažymėti, neskelbiant apie jų paėmimą, techninių priemonių – vaizdo, garso fiksavimo įrenginių – panaudojimas specialia tvarka, siekiant slapta kontroliuoti ir fiksuoti pareiškėjo pokalbius ir veiksmus. Šie veiksmai vyko nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2020 m. balandžio 16 d., t. y. beveik metus laiko, per kuriuos nekokybiškai užfiksuoti tik du privatūs pokalbiai, kurie nepagrindžia nei jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nei padaryto tarnybinio pažeidimo. Pareiškėjo manymu, per ilgas, pernelyg didelės apimties ir intensyvumo kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas jo atžvilgiu buvo neteisėtas, neproporcingas, neturint tam faktinio pagrindo ir pažeidė ne tik jo, bet ir šeimos narių teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, kriminalinės žvalgybos priemonių pagalba surinktais duomenimis remtis kaip įrodymas, kol jie nėra patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, nebuvo galima dar ir dėl tos priežasties, jog užfiksuoti pokalbiai yra nekokybiški, nekonkretūs, išimti iš konteksto bei prieštaringi. Tai, kad minėti pokalbiai negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinta STT Vilniaus valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. raštas Nr. 22-14-30 ir 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvada Nr. 11-1039 (20).

2.7. Veikos, nurodytos pranešime apie galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą neįmanoma atriboti nuo veikos, nurodytos pranešime apie įtarimą, nes pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, tarnybinio patikrinimo išvada grindžiami išimtinai ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 metu arba iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo KŽĮ nustatyta tvarka surinktais duomenimis, kurie šiuo metu net negali būti laikomi įrodymais. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą turinys leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje turėtų būti nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. ar jis savo veiksmais pažeidė tuos pačius teisės aktus: BPK 1 ir 2 straipsnius, 177 straipsnio 1 dalį, Prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 3, 6, 7 punktus, Prokurorų etikos kodekso 5.1.3, 5.2.1, 5.4.1, 5.6.2, 5.6.3 ir 5.9.1 papunkčiuose numatytus principus ir, ar dėl to kilo didelė žala. Duomenys, kuriais grindžiamas jam pateiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą ir Išvada iš esmės grindžiami nepatikrintais, abejotinais duomenimis, saugomais ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20, kurie šiai dienai negali būti laikomi įrodymais, o įrodymais šie duomenys gali tapti tik patikrinus jų teisėtumą ir pagrįstumą išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės.

2.8. Pareiškėjas dėstė aplinkybes, susijusias su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-2-00016-13 ir nurodė, kad visi esminiai ir svarbiausi jo, kaip prokuroro, sprendimai šiame ikiteisminiame tyrime buvo priimami tik prieš tai suderinus juos tiek su Generalinės prokuratūros, tiek ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) vadovybe. Jau nuo 2016 metų buvo nuspręsta, jog R. M. turi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 391 straipsnį. Būtent tokį sprendimą sąlygojo: susipažinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis, šių duomenų pagrindu suformuotos išvados, ankstesnių šį ikiteisminį tyrimą kontroliavusių prokurorų pozicija, ikiteisminį tyrimą atlikusios vyriausiosios tyrėjos pateikta informacija, minėtų pasitarimų metu išsakytos pozicijos, tyrimo taktika, jo vidinis įsitikinimas, paremtas ikiteisminio tyrimo duomenų analize. Nutarimas atskirti dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 13 d., o nutarimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo priimtas tik 2019 m. gruodžio 17 d. Minėtų procesinių sprendimų priėmimo nukėlimą net kelerių metų laikotarpiui sąlygojo objektyvios priežastys, t. y. nebuvo gauti visi atsakymai į teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių, nebuvo gautos visos būtinos specialistų išvados, nebuvo gauti visi atsakymų į teisinės pagalbos prašymus iš užsienio valstybių teisėsaugos institucijų vertimai ir kt. Negavus šių duomenų, objektyviai nebuvo galimybės suformuluoti galutinių įtarimų R. M., kitiems organizuotos grupės nariams. Būtent aukščiau išdėstytos bei kitos priežastys, kurios nurodytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-2-00016-13 pranešimuose apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir prašymuose dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 terminų pratęsimo, nulėmė procesinių sprendimų priėmimą 2019 metais, o ne 2016 metais, kai jau buvo aiški perspektyva dėl R. M. atžvilgiu būsimo procesinio sprendimo.

2.9. Išvados teiginiai, kad jis atskleidė ikiteisminių tyrimų duomenis. t. y. kad atskirs dalį ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 į naują ikiteisminį tyrimą ir priims Š. M. žadėtus procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo R. M. atžvilgiu, kad jo priimtą nutarimą atleisti įtariamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas, yra subjektyvus tikrintojo vertinimas, neatitinkantis faktinių aplinkybių. Atskleisti galima tik tai, ko konkretus asmuo nežino. Advokatas Š. M., be kita ko atstovavęs R. M. civiliniuose procesuose ir ją pažinojęs, informaciją apie visus planuojamus ir priimtus sprendimus ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00016-13 jau žinojo (negali nurodyti iš kur, nes nežino, advokatas jam to neaiškino, bet tikrai sužinojo ne iš jo). Taigi jis, įvertinęs R. M. parodymų svarbą sėkmingam dalies ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 pabaigimui, jos nepasitikėjimą ir nusivylimą teisėsaugos pareigūnų duotų pažadų nevykdymu, realų pavojų dėl duotų parodymų atsisakymo, 2019 m. gruodžio 16 d. įvykusio pokalbio metu patvirtino advokatui, kad tikrai, yra priėmęs sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo, surašys nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu BK 391 straipsnio pagrindu (asmeniui aktyviai padėjus atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas), t. y. patvirtino tai, kas ne kartą buvo tiek jo, tiek kitų pareigūnų žadėta R. M. tiesiogiai ir jos gynėjams. Nors šiuos sprendinius tikrintojas įvardija kaip „išimtinai palankius įtariamajai R. M.“, tačiau jo, kaip tuo metu ikiteisminius tyrimus Nr. 01-2-00016-13 ir Nr. 01-2-00041-19 organizavusio ir kontroliavusio prokuroro, nuomone, šie procesiniai sprendimai buvo išimtinai naudingi šių ikiteisminių tyrimų sėkmingam pabaigimui ir priimti, siekiant vienintelio tikslo – atskleisti nusikalstamas veikas. Atkreipė dėmesį į tai, kad pati Prokuratūra nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13 pradėjimo 2013 m. viešino šį ikiteisminį tyrimą, jame priimamus sprendimus ir veiksmus įvairiose žiniasklaidos priemonėse

2.10. BPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme ikiteisminio tyrimo duomenys gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Minėta nuostata leido jam, kaip ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui, atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, šiuo konkrečiu atveju tokie duomenys atskleisti nebuvo, o buvo tik patvirtinta Š. M. turėta informacija. Ikiteisminiame tyrime, siekdamas BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, jis turėjo teisę patvirtinti tokio pobūdžio informaciją, t. y. apie priimtą sprendimą atskirti dalį ikiteisminio tyrimo bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu priėmimą, kuria jau disponavo S. M. ir tokios informacijos patvirtinimas negalėjo sukelti ir nesukėlė neigiamų padarinių, o priešingai, prisidėjo prie sėkmingo ikiteisminio tyrimo Nr. 0l-2-00041-19 užbaigimo. Pareiškėjas nesutiko, kad minėtus procesinius sprendimus priėmė „vykdydamas neteisėtą susitarimą su S. M.“. Šiame teiginyje nurodytas veiksmas yra išgalvotas – subjektyviai sukurtas tikrintojo ir nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, tarnybinio patikrino duomenimis. Pareiškėjo teigimu, jis nesitarė su S. M. dėl minėtų ar kitų procesinių sprendimų.

2.11. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00041-19 neišreikalauti ir prie tarnybinio patikrinimo neprijungti ir neįvertinti duomenys, paneigiantys jo padarytą tarnybinį pažeidimą: įtariamosios R. M. apklausų protokolai, R. M. parodymai, duoti Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjui; galutiniai (paskutiniai) pranešimai apie įtarimus R. M. ir O. G., 2020 m. sausio mėn. jo sprendimas pabaigti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-00041-19, tuo pačiu pavedant FNTT vyriausiajai tyrėjai J. K. supažindinti įtariamuosius su pabaigto ikiteisminio tyrimo medžiaga. Šios aplinkybės patvirtinta, kad realiai tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas nebuvo, o STT atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20 duomenys interpretuojami ir pritaikomi tarnybinei atsakomybei.

2.12. Išvadoje melagingai nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-20, kuriame jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kad galbūt padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, nėra davęs parodymų. Parodymus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00004-20 yra davęs dar 2020 m. liepos mėnesį, todėl mano, kad nepagrįstai neišreikalauti ir neįvertinti jo parodymai duoti minėtame ikiteisminiame tyrime, kuriame yra įtariamas dėl analogiškų veikų, dėl ko atliktas ir tarnybinės veiklos patikrinimas.

2.13. Pareiškėjas nesutiko, kad su Š. M. aptarinėjo kitus jį dominusius įtariamuosius bei kitus ikiteisminius tyrimus, remiantis išimtinai 2016 m. gruodžio 16 d. užfiksuotais pokalbiais, kurie STT pareigūnų laikomi blogos garso kokybės, iš kurių nėra galimybės tiksliai nustatyti visą pokalbio turinio bei aprašyti visas pokalbio detales, o 2020 m. birželio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1039 (20), kuri surašyta “išvalius” 2019 m. gruodžio 16 d. užfiksuotą pokalbį, specialistės nurodyta, kad nustatyti kuris iš pokalbio dalyvių kalba negalima, pokalbio stenogramoje ženklu /.../ žymimi įrašo fragmentai, kur užfiksuoti nesuprantami žodžiai ar frazės, ženklu (?) žymimi žodžiai ir frazės dėl kurių abejojama. Vadovaujantis šiais ir panašiais pokalbiais, išimtais iš konteksto, nepagrįstai daromos išvados apie mistinius / tariamus jo ir Š. M. galimus susitarimus.

2.14. Pareiškėjas pripažino, kad draugiškai bendraudamas su S. M. yra kalbėjęs apie įvairias kazuistines-teisines situacijas, su kuriomis susiduriama kasdieniniame darbe. Abu yra teisininkai, todėl įvairių situacijų, tiek darbinių, tiek ir gyvenimiškų aptarimas, neminint konkrečių tyrimų ar pavardžių, kartais aptariant ir advokato gaunamus honorarus, nesudaro tarnybinio pažeidimo sudėties ir neužtraukia tarnybinės atsakomybės. Pareiškėjas nesutiko su tikrintojo nuomone, kad jis, bendraudamas su Š. M., laikėsi konspiracijos ar elgėsi kaip nors kitaip, nei su bet kuriuo kitu pas jį į svečius užėjusiu asmeniu. Išvadoje nėra pateikta argumentų, kodėl asmens, su kuriuo yra pažįstamas jau daug metų, lankymasis jo gyvenamojoje vietoje laikytinas konspiracija. Nesupranta, kodėl automobilio palikimas Vilniuje, kitoje gatvėje laikomas konspiracija. Tikrintojui turėtų būti žinomos parkavimo problemos Vilniuje. Automobilio palikimas ten, kur asmeniui yra patogu ir leistina negali būti vertinama kaip „konspiracija”. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vertinami ne jo, bet S. M. veiksmai, už kuriuos jis negali būti atsakingas. Išvadoje taip pat nepateikiama argumentų, kodėl grojanti muzika, veikiantis televizorius laikytini neleistinais ar smerktinais veiksmais. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tikrintojas sąmoningai formuoja neigiamą nuomonę apie jį oficialiuose dokumentuose, nuolat cituodamas necenzūrinius žodžius. Daugkartinis necenzūrinių žodžių, užfiksuotų neviešame, draugiškame pokalbyje, net tiksliai nežinant, kuris iš pokalbio dalyvių juos sako, vartojimas oficialiuose dokumentuose, yra neetiškas ir tai parodo subjektyvią tikrintojo poziciją pareiškėjo atžvilgiu.

2.15. Atlikus tarnybinį patikrinimą, kuris tęsėsi maksimalų šešių mėnesių terminą, neužtenka formaliai nurodyti, kad jo veiksmai dėl aptartų dviejų pokalbių su Š. M. sukėlė realias neigiamas pasekmes. Kyla pagrįstas klausimas, kokias konkrečiai neigiamas pasekmes pokalbiai ir priimti procesiniai sprendimai sukėlė, kuriam konkrečiai ikiteisminiam tyrimui pakenkė ar galėjo pakenkti ir kaip, kokiame konkrečiai baudžiamajame procese jo veiksmai galėjo sukelti pavojų teisingumo įgyvendinimui ir kodėl. Išvadoje tik formaliai nurodoma, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamos pasekmės, o konkrečių duomenų ir pagrindimo dėl tokių pasekmių nėra.

2.16. Pareiškėjo manymu, jo pastangomis buvo užtvirtinti reikšmingi R. M. parodymai, surašyti maksimaliai griežti galutiniai įtarimai visiems galbūt nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, dalis ikiteisminio tyrimo atskirta ir paruošta perduoti teisminiam nagrinėjimui. Pradėtus ikiteisminį tyrintą ir tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu vertina, kaip Generalinės prokuratūros vadovybės norą maskuoti savo neveiklumą rezonansiniame ikiteisminiame „Ūkio banko“ tyrime, kuris pasireiškė iš esmės nieko nedarant ir nereaguojant į jo žodžiu ir raštu teikiamą informaciją apie nepakankamus žmogiškus resursus (AB „Ūkio bankas“ veiklą tyrė viena tyrėja), skirtus tokio sudėtingumo ir apimties tyrimui (vien atskirto tyrimo medžiaga dėl keturių nusikalstamos veiklos epizodų sudaro virš 200 tomų, o tai tik maža dalis ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00016-13) bei nenorą, kad AB „Ūkio bankas“ piniginių lėšų iššvaistymu, piniginių lėšų legalizavimu kaltinami asmenys būtų perduoti teismui (baudžiamoji byla Nr. 01-2-00041-19 iki dabar neperduota teismui, nors ikiteisminį tyrimą joje pabaigė dar 2020 m. sausio mėnesį). Visi jo priimti sprendimai ikiteisminiuose tyrimuose Nr. 01-2-00041-19 ir Nr. 01-2-00016-13 buvo priimti, siekiant kuo greičiau pabaigti ikiteisminį tyrimą bei baudžiamąją bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui, kas atitinka tiek valstybės, tiek visuomenės interesus šiose rezonansinėje byloje.

2.17. Jis nepažeidė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-222 „Dėl prokuratūros darbuotojų ir informacijos saugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prokuratūros darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.1 ir 5.2 papunkčių ir 8 punkto reikalavimų. Š. M. niekada neprašė jo atlikti neteisėtų veiksmų ir nebandė daryti poveikį jo veiklai ar priimamiems sprendimams, neprašė pateikti ikiteisminių tyrimų duomenų ar valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios ar kitos prokuratūros disponuojamos viešai neskelbiamos tarnybinės informacijos, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties. Jokių kitų, tarnybiniame pranešime neįvardintų ikiteisminių tyrimų ir įtariamųjų su Š. M. neaptarinėjo, pokalbių metu buvo kalbama tik apie teisines situacijas, neįvardijant konkrečių tyrimų ir asmenų pavardžių, todėl mano, kad dėl tokių pokalbių jam nekilo pareigos informuoti Generalinės prokuratūros ONKTD. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių jo darytą ar daromą neteisėtą poveikį bei nėra pateikta jam daryto neteisėto poveikio įrodymų.

2.18. Nebuvimo darbe faktas nėra nustatytas ir nėra įrodytas, nėra nurodytos tokio galimo pažeidimo pasekmės. Jeigu teismas laikytų, jog toks pažeidimas vis dėl to buvo, šis pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis. Jo darbas prokuratūroje buvo susijęs su dažnu darbinių funkcijų atlikimu ne darbo vietoje. Prokuroro darbo specifika lemia tai, kad nėra įmanoma užtikrinti, jog prokuratūros patalpose būtų nuo 8:00 iki 12:00 ir nuo 12:45 iki 17:00. 2020 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais apie 16:21 val. ir apie 13:45 val. vadovas jo nepasigedo, dėl to nėra sulaukęs priekaištų. Atvirkščiai, tiesioginių vadovų tarnybinio patikrinimo metu pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad jis gerai planuoja darbo laiką, nustatytų proceso ar organizacinių terminų nepažeidinėja.

2.19. Jis nepažeidė Generalinio prokuroro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. I-13 patvirtintų Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų 22 punkto reikalavimų. Tarnybinius šaunamuosius ginklus ir visus šaudmenis (įskaitant ir tuos, kurie kratos metu rasti jo darbiniame seife) yra gavęs tik iš atsakingo asmens, išduodančio tarnybinį ginklą ir šaudmenis prieš organizuojamas pratybas. 2010 m. seną ginklą pakeitė į naujesnį. Šovinius nuo seno ginklo, nes manė, kad jie tinka ir naujam ginklui, laikė seife, taip pat jame buvo laikomi ir per šaudymo pratybas nepanaudoti šoviniai. Specialisto išvadoje nurodyta, jog (9 x 19) kalibro „Luger“ šoviniai yra tinkami šaudyti ne tik pistoletu ČZ-75, bet ir eile kitų ginklų modelių, net nepateikiant baigtinio tokių ginklų sąrašo. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, jog didžiąja dalimi tiek (9 x 19) kalibro „Luger“ šoviniai, tiek 9 mm. (9 x 17) kalibro „Brauning“ šoviniai yra tinkami šaudyti tų pačių modelių pistoletais: „Brauning“, „Beretta“, „Walter“. Atsižvelgiant į tai, asmeniui, neturinčiam specialių ginklų ir šaudmenų žinių nėra įmanoma nustatyti, ar (9 x 19) kalibro „Luger“ šoviniai yra tinkami šaudyti „Sig Sauer P230“. Šaudmenų pridavimo tvarka, keičiant ginklą Generalinėje prokuratūroje, nėra reglamentuota įstatymais ar poįstatyminiais aktais. Taip pat teisės aktuose jam nėra nustatyta konkreti pareiga rūpintis tarnybinių šaudmenų pridavimu, todėl išduotus ir nepanaudotus šaudmenis visada laikė saugiai Generalinės prokuratūros patalpose, seife. Jis visada vykdė tiesiogiai minėtų nuostatų 29 punkte nurodytas pareigas ir nėra atlikęs nuostatų 30 punkte nurodytų draudžiamų veiksmų. Tai patvirtina ta aplinkybė, jog šių nuostatų punktų pažeidimai jam nėra inkriminuojami. Nepaisant to, kad teisės aktuose nėra reglamentuota jo pareigų, susijusių su šaudmenų pridavimu, Generalinis prokuroras, konstatuoja, kad jis yra padaręs tarnybinį pažeidimų šioje dalyje. Pareiškėjas akcentuoja, kad šioje dalyje jo veiksmuose nėra tarnybinio pažeidimo sudėties, nes nuostatų 22 punktas nenustato jam konkrečių pareigų, susijusių su šaudmenų grąžinimu keičiant ginklą, jo veiksmuose nėra kaltės, veiksmai nesukėlė padarinių, taip pat šiais veiksmais nebuvo pažeistas nuostatų 22 punktas dėl leidimo laikyti (nešiotis) tarnybinį šaunamąjį ginklą galiojimo termino.

2.20. Jo veiklos tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai ir neišsamiai, nerenkant ir nevertinant tarnybinį pažeidimą paneigiančių duomenų, o jam paskirta tarnybinė nuobauda nepagrįsta ir neteisėta, paskirta neįvertinus visų faktinių aplinkybių, nenustačius visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties sąlygų – nesant jo kaltės bei kitų tarnybinės atsakomybės sąlygų, remiantis nepatvirtintais ir abejones keliančiais duomenimis. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 3 punktas, nes patikrinimas atliktas nesilaikant minėtame punkte nustatytų tikslų, t. y. nebuvo laikomasi minėtuose nuostatuose įtvirtinto tikslo – išsamiai ir nešališkai ištirti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas.

2.21. Paskirta tarnybinė nuobauda turėtų būti laikoma neteisėta, nes paskirta nesant tarnybinio pažeidimo sudėties elementų: priešingo teisei veikimo ar neveikimo; kaltės (tyčia ar neatsargumas); neigiamų padarinių; priežastinio ryšio tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių, kas prieštarauja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 5 punkto reikalavimams ir nesilaikant teismų formuojamos praktikos, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę.