Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L., atstovaujamo advokato Dominyko Varno, apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-570/2015 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei B. L., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. G. bei trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų I. G. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, ir atsakovės B. L. priešieškinį ieškovui V. L., trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. G. bei trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų I. G. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantas nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jo vertinimu dėl santuokos iširimo yra kalta tik atsakovė B. L.. Apelianto vertinimu, liudytojai R. P., R. P., ieškovo ir atsakovės pilnamečiai vaikai M. L. ir K. L., V. L. – M., kurių parodymais teismas grindė savo išvadas, negalėjo nurodyti nei vieno jų matyto tariamos ieškovo neištikimybės atvejo, o vadovavosi savo spėlionėmis ir pavydaus, nesugyvenamo būdo atsakovės apkalbomis, t. y. niekuo nepagrįstu ir kitų asmenų suformuotu asmeniniu įsitikinimu.Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymėjo, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526-687/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D.. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos 3K-3-2/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1980 m. rugpjūčio 9 d. Šeimoje gimė trys vaikai – K., E., M., kurie visi yra suaugę. Abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad konfliktai tarp jų kyla jau seniai, bendras gyvenimas nebeįmanomas. Be to, apeliantas nurodo, kad 1999 m. kovo 3 d. buvo išvarytas iš namų ir iki 2004 m. buvo priverstas gyventa nebaigtame įrengti naujai statomame name. Taip pat nurodo, kad atsakovė yra konfliktiška, nuolat įtarinėdavo apeliantą neištikimybe, dėl ko šeimoje dažnai kildavo barniai. Tuo tarpu ieškovas visą laiką dirbo, visais įmanomais būdais prisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau dėl atsakovės nesugyvenamo būdu tapo nebeįmanoma kartu gyventi. Tiesioginių įrodymų vienas kito kaltei įrodyti šalys nepateikė, šias aplinkybes įrodinėja savo ir liudytojų paaiškinimais. Iš prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. 2-980-374/2013 medžiagos matyti, kad apeliantas V. L. dėl santuokos su B. L. nutraukimo kreipėsi dar 2011 m. birželio 1 d. Šalys 2012 m. buvo pasiekę susitarimą santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu paliko nenagrinėtą. Pakartotinai dėl santuokos nutraukimo apeliantas į teismą kreipėsi 2014 m. balandžio 10 d. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė dar 1999 m. liepos 19 d., gyvenant santuokoje, kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl alimentų išieškojimo iš apelianto V. L.. Teismas 1999 m. liepos 30 d. nutarimu nutarė išieškoti alimentus dviejų sūnų išlaikymui. Šios aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, kad gyvendamos santuokoje dar 1999 m. šalys konfliktavo, tačiau paneigia jo argumentus, kad jis visą laiką rūpinosi šeima, teikė vaikams išlaikymą, nes dėl vaikų išlaikymo atsakovei teko kreiptis į teismą. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovei palankių liudytojų R. P., R. P., ieškovo ir atsakovės pilnamečiai vaikų M. L. ir K. L., V. L. –M. parodymais.Liudytoja apklausta V. L. – M., kuri yra šalių giminaitė, paaiškino, kad nuo 1999 m. iki 2004 m. šalys gyveno tai kartu, tai atskirai, ji yra mačiusi apeliantą vaikštinėjant su kita moterimi Kaune. Pusbrolis E., L. sūnus, jai pasakojo, kad užtiko savo tėvą su kita moterimi pas juos namuose. Tai buvo keletą metų prieš skyrybas. L. giminės susitikimuose šalys dalyvaudavo kaip šeima. Šalių santykiai galutinai nutrūko, kai atsakovė grįžo iš Airijos. Atsakovė uždirbtus Airijoje pinigus investavo į namą, šalys gyveno kaip šeima, tačiau jų konfliktai vyksta nuo seniai (2015-03-19 teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 23 min.)Liudytoju apklaustas šalių sūnus M. L. paaiškino, kad prieš 2000 m. ieškovas išėjo gyventi atskirai į statomą namą, nes tėvas buvo mamai neištikimas. Iki brolio avarijos tėvais tai sueidavo kartu gyventi, tai vėl išsiskirdavo, bet giminių pobūviuose dalyvaudavo kartu kaip šeima. Liudytojas ne kartą matė ieškovą su kita moterimi, buvo ją su vaikais pasiėmęs prie ežero, matę juos susikibusius rankomis, jie elgėsi kaip šeima, dėl ko liudytojui liko nuoskaudų. (2015-04-21 teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 24 min.).Liudytoju apklaustas šalių sūnus K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 1999 m. ieškovas išėjo gyventi atskirai į statomą namą, nes susirado kitą moterį. Su kita moterimi ir jos vaikais ieškovas buvo nuvažiavęs prie ežero, liudytojas suprato, kad ta moteris buvo ieškovo meilužė, dėl to tėvai susipyko. Po avarijos 2003 m. gruodį tėvai susitaikė, gražiai bendravo, kartu statė namą ir gyveno kartu statomame name (2015-04-21 teismo posėdžio garso įrašas 33 min.).Liudytoju apklaustas B. L. brolis R. P. paaiškino, kad ieškovas savo žmoną skriaudė, šeimoje santykiai nebuvo geri, bet jubiliejuje dalyvavo abu kaip šeima. Abu kartu statė namą, ieškovas išėjo į naujai statomą namą jį saugoti, kad nepavogtų statybinių medžiagų. Pastaruoju metu matė ieškovą su kita moterimi, su kuria jau kelerius metus palaiko santykius (2015-04-21 teismo posėdžio garso įrašas 44 min.).Liudytoju apklausta R. P. paaiškino, kad šalys susipykdavo ir vėl susitaikydavo, bet abu kartu statė namą, augino daržoves. Ieškovas neslėpė, kad gyveno laisvą gyvenimą, o atsakovė labai daug dirbo, ėmėsi įvairių darbų. Atsakovė ieškovo buvo sumušta. Taigi, visi paminėti liudytojai patvirtino tas pačias aplinkybes, jog visiems buvo žinoma, kad apeliantas, turėjo kitų moterų, dėl ko šeimoje kildavo nesutarimų. Teismui nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaringi, be to apie šeimos gyvenimo aplinkybes gali žinoti tik artimiausi šeimos nariai ir giminaičiai. Šiuo atveju liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, kad ieškovas nebuvo lojalus šeimai. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminė priežastis, lėmusi santuokos iširimą, yra ieškovo elgesys, nesuderinamas su įprastu lojalaus sutuoktinio elgesiu, todėl apelianto V. L. argumentai, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės atmestini, kaip nepagrįsti

Dėl sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium nustatymo.

Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys iki 2009 m. sausio 1 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nes apelianto vertinimu atsakovės 2005 – 2007 m. vesti užrašai patvirtina, jog statant namą šalys įdėtas išlaidas skaičiavo atskirai. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015).Šalių ir liudytojų paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad apeliantas V. L. laikotarpiu 1999 – 2004 metais gyveno naujai statomame name, o atsakovė B. L. gyveno kitame greta esančiame name. Tačiau pažymėtina, kad liudytojais apklausti šalių sūnūs, R. P., R. P. ir kiti patvirtino aplinkybes, jog šalys giminių susitikimuose tuo laikotarpiu dalyvaudavo kaip šeima. Be to, nors šalys ir pykdavosi, tačiau jie abu kartu statė namą, abu rūpinosi medžiagomis, darbais. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad B. L. vedė sąsiuvinį (t. 2, b. l. 147–149), kuriame užfiksuota, kiek prie namo statybų prisidėjo ieškovas, o kiek atsakovė, teismo vertinimu patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad namas buvo statomas iš abiejų sutuoktinių lėšų.Aplinkybę, jog šalys ir po 1999 metų gyveno kaip šeima, patvirtina 2008 m. lapkričio 11 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas V. L. ir atsakovė B. L. pardavė namą savo sūnui M. L., jų teigimu kito sūnaus Edvino skoloms padengti. Ši aplinkybė patvirtina, kad šalys 2008 m. pabaigoje taip pat gyveno kaip šeima, kartu rūpinosi sūnaus skolomis. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys iki 2009 m. sausio 1 d. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl santuokos nutraukimo yra kalti abu sutuoktiniai, taikytina CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kurioje nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Nutraukus santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu yra įgiję šiuos nekilnojamojo turto objektus: 1) namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), turto vertintojų įvertinta 51 552,36 Eur (178 000 Lt) (t. 1, b. l. 118); 2) žemės ūkio paskirties 0,52 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 658 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 51); 3) žemės ūkio paskirties 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 174 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 50); 4) žemės ūkio paskirties 1,8306 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 3331 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 49); 5) žemės ūkio paskirties 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 805 Eur, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 52). Dėl namų valdos žemės sklypo, 0,52 ha, 0,28 ha, 1,8306 ha žemės sklypų ginčo, jog jie įgyti santuokoje ir yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, nėra. Tačiau apeliantas prašo į dalintino turto balansą neįtraukti 0,35 ha žemės sklypo, nes jis pirktas iš asmeninių apelianto lėšų, gyvenant su atsakove atskirai. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ginčo 0,35 ha žemės sklypas yra įsigytas santuokos metu 2004 m. birželio 3 d., tačiau įregistruotas apelianto V. L. vardu. Atsakovė teigia, jog šis žemės sklypas buvo parduodamas už nedidelę kainą, todėl šalys jį nutarė įsigyti už lėšas, gautas pardavus žemės ūkio produkciją. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).Apeliantas į bylą nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklypas yra įsigytas už jo asmenines lėšas ir todėl yra jo asmeninė nuosavybė. Priešingai, bylos duomenys, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina, kad šalys bendrai augino daržoves, jas pardavinėjo, bendrai įsigydavo žemės sklypus, o tai reiškia, jog lėšos, gautos auginant ir realizuojant žemės ūkio produkciją, buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, žemės sklypo įsigijimo metu nebuvo aiškiai išreikšta V. L. valia jį įgyti asmeninėn nuosavybėn. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tik viešo registro duomenimis ir minėtą žemės sklypą pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. spalio 13 d. priimdamas sprendimą, vadovavosi VĮ Registrų centras nurodytomis šalių dalintino nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos kainomis, o taip pat 2014 m. sausio 10 d. UAB „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ konsultacija Nr. 021. Kadangi apeliacine tvarka ši byla nagrinėjama po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo praėjus beveik vieneriems metams, todėl teismas suteikė šalims galimybę pateikti teismui naujus rašytinius įrodymus dėl dalintino turto vertės.Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 str.), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).Apeliantas pateikė teismui nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių pagal unikalius numerius išrašus, kuriuose nurodytos vertės yra galiojančios bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 49 000 Eur; ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1100 Eur; daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 844 Eur; garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1160 Eur; garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 716 Eur; ūkinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1700 Eur; 0,25 ha žemės sklypo, ant kurio stovi visi minėti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 7280 Eur. Kiemo statiniai (šulinys) VĮ Registrų centro duomenimis nevertinami.Šalys neginčijo, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), yra įsigyta statybos būdu, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šis turtas šalims dalintinas pačių šalių pasiūlytu būdu iš esmės lygiomis dalimis, tačiau atsižvelgiant į turto rinkos vertę, galiojančią sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo metu. Taigi, tiek apeliantui V. L., tiek atsakovei B. L. paskiriama po ½ dalį 0,25 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (po 3640 Eur vertės kiekvienam), po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (po 24 500 Eur kiekvienam). Apeliantui V. L. priteistini du garažai: unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 1160 Eur) ir (duomenys neskelbtini) (vertė 716 Eur) bei ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 1700 Eur). Atsakovei B. L. priteistinas ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (1100 Eur) ir daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vertė 844 Eur). Tokiu būdu apeliantui V. L. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini)., tenkančios dalies vertė 31 716,00 Eur, o atsakovei B. L. 30 074,00 Eur. Šalys be namų valdos turi įsigiję 4 žemės sklypus, kurie visi įtrauktini į dalintino bendro turto balansą. Iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto vidutinių rinkos verčių pagal unikalius numerius išrašų, kuriuose vertės galioja nuo 2016 m. sausio 1 d., matyti, kad 0,52 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 1450 Eur, 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 5120 Eur, 0,28 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 451 Eur; 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertė yra 1160 Eur. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė žemės sklypus, nukrypo nuo lygių dalių principo, atsakovei paskirdamas du žemės sklypus, o didžiausią 1,8306 ha žemės sklypą padalino ne pagal apelianto, o pagal atsakovės projektą. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). CK 3.123 straipsnyje reglamentuoti atvejai, kada galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalų principo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų, nurodytų CK 3.123 straipsnyje, nukrypti nuo lygių dalių principo, be to pirmosios instancijos teismas ir nenukrypo nuo lygių dalių principo, priešingai, teismas tinkamai pritaikė CK 3.117 straipsnio 3 dalį, kuria remiantis turtą padalino lygiomis dalimis, kaip įmanoma teisingiau natūra (CK 3.127 str. 3 d.), o vienam iš sutuoktinių – atsakovei B. L. už apeliantui tenkančią didesnę turto dalį iš apelianto V. L. priteisė kompensaciją pinigais, todėl apelianto argumentai, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo atmestini, kaip nepagrįsti. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus ir, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad būtų galima ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).Nagrinėjamu atveju šalių dalintinas turtas yra žemės sklypai, kurie naudojami pagal jų tikslinę paskirtį – žemės ūkio veiklai. Bylos duomenys patvirtina, kad tiek apeliantas, tiek atsakovė verčiasi ūkine veikla, todėl siekiant ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų ir iš tokio turto naudojimo gauti didžiausią naudą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 0,52 ha (1450 Eur vertės) ir 0,28 ha (451 Eur vertės) žemės sklypus natūra atsakovei, nes jie yra greta, tokiu būdu šie abu žemės sklypai bus racionaliau naudojami pagal jų tikslinę paskirtį (t. 3, b. l. 184). Ieškovas savo ieškinyje prašė 0,35 ha žemės sklypą pripažinti jo asmenine nuosavybe, tačiau teismas pripažino, o apeliacinės instancijos teismas su tuo sutiko, kad 0,35 ha žemės sklypas yra šalių įgytas bendrai, todėl jis taip pat įtrauktinas į dalintino turto balansą. Atsakovė B. L. priešieškiniu prašė šį turtą padalyti šalims lygiomis dalimis po ½ dalį, todėl pirmosios instancijos teismas neišeidamas už priešieškinio ribų, pagrįstai minėtą 0,35 ha žemės sklypą šalims padalino pusiau po ½ dalį. Ginčo žemės sklypo vertė apeliacinio skundo nagrinėjimo metu VĮ Registrų centras duomenimis yra 1160 Eur, todėl šalims šį žemės sklypą padalinus pusiau, kiekvienam tenka po 580 Eur vertės turto. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė didžiausią šalims priklausantį 1,8306 ha žemės sklypą padalinti ne pagal apelianto teismui pateiktą UAB „EVVI“ 2013 m. liepos 24 d. atliktą žemės sklypo naudojimo planą. Pagal šį planą apeliantui tektų 12731/17462 dalys (12731 kv. m), o atsakovei B. L. – 4731/17462 dalys (4731 kv. m), šalys bendrai naudotųsi 844 kv. m). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apelianto teismui pateiktas planas nėra racionalus ir ženkliai sumažintų atsakovei priteistino turto vertę, tuo pačiu apeliantas atsakovei turėtų išmokėti dar didesnio dydžio kompensaciją pinigais. Pagal atsakovės teismui pateiktą J. R. individualios įmonės parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą ieškovui atitektų 9878/18306 dalys, atsakovei – 7478/18306 dalys, atitinkamai V. L. naudosis 9878 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėtu raidėmis B1, B2, o atsakovė naudosis 7478 kv. m sklypo dalimi, plane pažymėta raidėmis A1, A2. Šalys bendrai naudosis 950 kv. m žemės sklypo dalimi, pažymėta raide C. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad J. R. individualios įmonės parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra racionalesnis, patogesnis naudojimui. Teismas nustatė, kad plane pažymėta A2 sklypo dalimi faktiškai naudojasi atsakovė, šią dalį yra apsodinusi pušimis, ją prižiūri. Atsakovui tenkanti didelė sklypo dalis, pažymėta plane B1 prieina prie vandens, ją apeliantui bus patogu naudoti pagal tikslinę paskirtį, kadangi apeliantas verčiasi ūkine veikla, į B1 dalį jis galės patekti per bendro naudojimo žemės sklypo dalį, plane pažymėta C, pagrindiniu keliu. Teismas pažymėjo, kad šis planas parengtas atsižvelgiant į šalims paskirtas gyvenamojo namo dalis bei namų valdos žemę. Atsižvelgus į tai, kad kad šalys į bylą buvo pateikusios keletą planų, kurie visi buvo skirtingi, nes šalims nepavykdavo susitarti dėl šio ginčo žemės sklypo padalinimo, be to teismas ne kartą šalims siūlė susitarti taikiai, taip pat į tai, kad apeliantas savo skunde nepaneigė teismo nustatytų faktinių minėto žemės sklypo naudojimo aplinkybių, o prieštarauja iš esmės tik dėl sklypo vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir 1,8306 ha ploto žemės sklypą šalims padalino pagal J. R. individualios įmonės 2015 m. balandžio 28 d. parengtą planą (t. 3, b. l. 2). Atsižvelgus į tai, kad ginčo 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5160-0003-0169, vertė apeliacinio skundo nagrinėjimo metu VĮ Registrų centras duomenimis yra 5120 Eur, atitinkamai ieškovui V. L. tenkanti 9878/18306 dalis yra 2763 Eur vertės, o atsakovei B. L. tenkanti 7478/18306 dalis yra 2092 Eur vertės. Taigi, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu nekilnojamojo turto padalijimo būdu, tačiau atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu galiojančios šio turto vertes, sprendžia, kad iš apelianto atsakovei už jam tenkančią didesnę turto dalį priteistina 402,00 Eur dydžio kompensacija, nes ieškovui V. L. nekilnojamojo turto atitenka už 35 059,00 Eur, o atsakovei B. L. už 34 657,00 Eur.

Dėl 40 000 Lt skolos iš atsakovės priteisimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 40 000 Lt skolos iš atsakovės priteisimo, nes 2011 m. pardavus nekilnojamąjį turtą buvo susitarta, kad tokią sumą atsakovė sumokės ieškovui, tačiau pinigų ieškovas negavo. Iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 11 d. ieškovas ir atsakovė savo sūnui M. L. pardavė nekilnojamąjį turtą už 120 000 Lt (t. 1, b. l. 57–64). Šioje sutartyje nurodyta, kad 40 000 Lt pirkėjas M. L. šalims sumokėjo iš anksto, o ieškovas su atsakove patvirtino tokią sumą gavę. Teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad pinigų iš tikrųjų negavo, jam taip liepė pasirašyti, jis sutiko, bet pretenzijų sūnui Mindaugui dėl to nereiškia. Šalys susitarė, kad likusią 80 000 Lt sumą M. L. perves į B. L. banko sąskaitą, kai bus suteiktas banko kreditas nekilnojamojo turto pirkimui. Šalys paaiškino, kad pinigai buvo reikalingi kito jų sūnaus Edvino skoloms padengti.Iš byloje esančio atsakovės B. L. banko sąskaitos išrašo matyti, kad į jos sąskaitą 2008 m. lapkričio 25 d. iš AB SEB banko buvo pervesta 80 000 Lt. Tą pačią dieną iš sąskaitos paimta 40 000 Lt, o 28 000 Lt pervesta M. L., už vykdytas bankines operacijas nuskaičiuota 245,20 Lt. (t. 1, b. l. 67). Atsakovė teigia, kad paimtus iš sąskaitos 40 000 Lt perdavė apeliantui, tačiau nepaėmė tai patvirtinančio įrodymo, nes juo pasitikėjo, o apeliantas teigia priešingai, kad jis tokių pinigų negavo. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, 2011 m. birželio 1 d. pirmą kartą ieškovui kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir turo padalijimo, tokio reikalavimo jis nepareiškė. Todėl labiau tikėtina, kad tarp šalių buvo susitarimas pardavus namą, ieškovui sumokėti pusę sumos, ir kad ši suma ieškovui buvo sumokėta, nes reikalavimą priteisti šią sumą ieškovas pareiškė tik antrą kartą teikdamas teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, t. y. praėjus daugiau kaip šešeriems metams, o tai sudaro pagrindą abejoti apelianto argumentais, jog jis tokios sumos negavo. Todėl ir šis apelianto argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo.

Pirmosios instancijos teismas kilnojamąjį turtą tarp šalių padalijo, dalies daiktų vertes nurodydamas pagal ieškovo ieškinyje nurodytas, kitų – pagal atsakovės priešieškinyje nurodytas daiktų vertes ir priteisė apeliantui kilnojamųjų daiktų iš viso už 11 315 Eur, o atsakovei B. L. už 2008 Eur. Apeliantas nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi nurodydamas, kad kai kurių daiktų iš viso nėra, kiti daiktai šalims nepriklauso, taip pat ginčija kilnojamųjų daiktų vertes. Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, sutuoktiniai turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas šalims išaiškino teisę pateikti teismui naujų rašytinių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių dalintinų kilnojamųjų daiktų vertes. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir abu sutuoktiniai pripažino, jog V. L. asmenine nuosavybės teise priklauso turtas – šaunamieji ginklai: Kora, Voere, Parker (2002 m., 2007 m.), kieto kuro katilas „Atrama“, 1,5 kub. m. grindinių lentų, 96 kv.m. dažytų apdailos lentelių namo apkalimui, 30 vnt. tašelių 5x5 cm, 6 m ilgio, viengubo pjovimo, įvairaus storio lentos: 16 vnt. 8 cm, 17 vnt. 7 cm storio, 23 vnt. gegnių 15x5 cm, 6 m ilgio, 600 vnt. raudonų apdailos plytų, 5 vnt. bortelių, 8 vnt. drožlių plokščių 8, 14 kv. m. raudonų grindinio trinkelių. Asmenine atsakovės B. L. nuosavybe teismas pripažino hidroforą. Taigi dėl šių kilnojamųjų daiktų ginčo nėra ir minėti daiktai į bendrą sutuoktinių dalintino turto balansą neįtrauktini. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas jam priteisės kai kuriuos daiktus, kurių iš viso nėra, pvz. traktorių T-16-AM, 6000 Lt vertės, kuris parduotas 2010 m., taip pat mėsmalę, 800 Lt vertės, kuria naudojasi sūnus Mindaugas, telferį, 300 Lt vertės, kuris šalims nepriklauso, jį perdavė naudotis tretieji asmenys, tekinimo stakles 7000 Lt vertės, kurios pagal sutartį grąžintos apelianto tėvams, grūdų malūną, kurio nėra. Be to, grūdų malūnas teismo sprendimu priteistas apeliantui du kartus po 1000 Lt, elektrinio pjūklo malkoms taip pat nėra, o apeliantui priteista jo vertė 1500 Lt. Taip pat teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau kieto kuro katilai stovi atsakovės naudojamose patalpose. Taip pat priteisti kai kurie daiktai, kurie yra beverčiai, televizorius, 1000 Lt vertės, apelianto teigimu seniai sugedęs, pirktas dar 1998 m. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė šalių užsakymu atliktą kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 16-001, kurią 2016 m. spalio 18 d. surašė turto vertintojas A. V.. Turto vertintojas įvertino šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus ir nustatė, kad: motociklo „Murovej“ TMZ, v/n (duomenys neskelbtini) vertė yra 330 Eur; automobilio Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) 1993 m. gamybos vertė yra 320 Eur; medžioklinio šautuvo Iž 27M, Nr. 9311643 vertė yra 160 Eur; metalinio ginklų seifo, savos gamybos vertė yra 70 Eur; virtuvės baldų komplekto vertė yra 180 Eur; šaldymo kameros (šaldiklio) „Beko vertė yra 120 Eur; automobilio LUAZ (žalios spalvos) vertė yra 230 Eur; metalinės savos gamybos dėžės vertė yra 30 Eur; šienapjovės vertė 20 Eur; šieno vartytuvo vertė 160 Eur; savos gamybos buldozerio vertė 50 Eur; aliumininės valties „Kazanka“ vertė yra 180 Eur; aliumininės talpos 1,2 kub. m vertė 240 Eur; savos gamybos medžio obliavimo staklių vertė 380 Eur; automobilio priekabos „Tonar“, v/n AB 917 vertė 290 Eur; automobilio keltuvo vertė 270 Eur; grūdų malūno – traiškyklės vertė 350 Eur; malkų pjovimo įrenginio vertė 230 Eur; talės (keltuvo) vertė 260 Eur; frezavimo staklių 6B75, 1965 m. gamybos vertė 480 Eur; kompresoriaus CO-7 vertė 240 Eur; tekinimo staklių 1M95, 1972 m. gamybos vertė yra 1650 Eur; savos gamybos galandinimo staklių vertė 100 Eur; ketaus radiatorių 77 vnt. vertė 120 Eur; šaldytuvo „Gorenje“ vertė 130 Eur; elektrinės viryklės vertė 250 Eur; automobilio LUAZ (melsvos spalvos) vertė 8020 Eur. Apeliantas V. L. nurodo, kad dalis turto vertintojo surasto ir aprašyto turto šalims nepriklauso, t. y. grūdų malūnas; malkų pjovimo įrenginys; metalo tekinimo staklės; mėsmalė kaulams malti; medžio obliavimo staklės; galandinimo staklės; kompresorius; automobilio keltuvas; miegamas kampas; frezavimo staklės; elektrinis telferis; runkelių keltuvas. Šių daiktų apeliantas ieškinyje į dalintinų kilnojamųjų daiktų balansą neįtraukė. Atsakovė B. L. savo priešieškinyje šiuos paminėtus daiktus įtraukė bendrą dalintino turto balansą ir prašė juos šalims padalinti. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju atsakovė B. L. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog visi 78 nutarties punkte išvardinti daiktai šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tuo tarpu ieškovas V. L., paneigdamas atsakovės argumentus papildomai teismui pateikė savo motinos A. L. ir pažįstamo A. J. A. rašytinius paaiškinimus, kurie patvirtina apelianto nurodytus argumentus apie minėtų priklausomybę. Apeliantas teismui taip pat papildomai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl kilnojamųjų daiktų priklausomybės. Pagal CPK nuostatas liudytojai apklausiami teismo posėdyje žodžiu, prieš tai jiems pasirašius priesaikos tekstą ir pasirašytinai įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tačiau CPK 192 straipsnio 8 dalyje numatyta išimtis, kuriame nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškovo motina A. L. yra garbingo amžiaus (85 metų), o A. J. A. pensinio amžiaus (67 metų), jų gyvenamosios vietos yra Marijampolės rajone, taip pat įvertinęs įrodinėjamų aplinkybių reikšmingumą, t. y. dėl kai kurių kilnojamųjų daiktų priklausomybės, pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje galima remtis apelianto teismui pateiktas rašytiniais liudytojų paaiškinimais, kadangi tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.Apelianto motinos A. L. 2016 m. lapkričio 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji savo sūnui V. L. seniai yra perdavusi naudotis savo velionio vyro pagamintus ir jos paveldėtus daiktus: grūdų malūną, malkų pjovimo įrenginį, už pajus gautas metalo tekinimo stakles. Visus šiuos daiktus ieškovo motina valdo nuosavybės teise, šalims jie nepriklauso, todėl į bendrą sutuoktinių dalintino turto balansą jie negali būti įtraukti. Atsakovė B. L. prieštaravimų dėl paminėtų daiktų priklausomybės ieškovės motinai nepareiškė, įrodymų, kad tie daiktai priklauso šalims, taip pat nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, paminėti daiktai negali būti įtraukti į šalių dalintino bendro turto balansą. Apeliantas teismui pateikė A. J. A. 2016 m. lapkričio 5 d. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad jis V. L. yra perdavęs naudotis frezavimo stakles, elektrinį telferį, runkelių keltuvą, kurie ir šiuo metu yra pas jį, tačiau minėti daiktai visuomet priklausė A. J. A.. Apie tai žinoma ir atsakovei B. L.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė B. L. prieštaravimų dėl A. J. A. paminėtų daiktų priklausomybės jam taip pat nepareiškė, įrodymų, kad tie daiktai priklauso šalims, o ne trečiajam asmeniui, taip pat nepateikė. Todėl nesant ieškovo ir A. J. A. nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, paminėti daiktai taip pat negali būti įtraukti į šalių dalintino bendro turto balansą, kadangi jie šalims nepriklauso. Apelianto motinos A. L. 2016 m. lapkričio 10 d. paaiškinime nurodyta, kad jos sutuoktinis, apelianto tėvas, dar būdamas gyvas savo sūnui padovanojo mėsmalę kaulams malti, medžio obliavimo stakles, galandinimo stakles. Jos velionis brolis V. R. ieškovui dar 2002 metais padovanojo kompresorių ir automobilio keltuvą. Taip pat teigia, galinti patvirtinti, kad ieškovas 1999 metais išeidamas atskirai gyventi į statomą namą iš savo asmeninių lėšų nusipirko miegamojo baldų komplektą. Atsakovė B. L. mėsmalę kaulams malti, medžio obliavimo stakles, galandinimo stakles, kompresorių ir automobilio keltuvą įtraukė į dalintino turto balansą, tačiau apeliantas V. L. su tuo nesutinka, nurodo, kad šiuos daiktus jam padovanojo tėvai ir kitas giminaitis. Atsakovė šių apelianto argumentų nepaneigė, jokių kitokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti daiktai nėra padovanoti ieškovui, ar, kad šie daiktai šalių bendrai įgyti gyvenant santuokoje (CPK 178 str.), byloje nėra, todėl nurodyti kilnojamieji daiktai – mėsmalė kaulams malti, medžio obliavimo staklės, galandinimo staklės, kompresorius ir automobilio keltuvas pripažintini ieškovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą neįtrauktini. Be to, šalys neginčija, kad mėsmalė kaulams malti yra perduota naudotis šalių sūnui M. L.. Šalių santuoka sudaryta 1980 m. rugpjūčio 9 d. Šalys kartu išgyveno ilgą laiko tarpą, kartu vedė bendrą ūkį, miegamojo baldų kampas įgytas 2002 metais, šalims gyvenant santuokoje, todėl šis turtas įtrauktinas į dalintino turto balansą. Atsakovė priešieškinyje šį daiktą prašo paskirti ieškovui, jį įvertino 579 Eur (2000 Lt). Apeliantas šio daikto vertės nenurodė, turto vertintojas jo taip pat neįvertino, todėl nesant kitokių įrodymų ir nepaneigus atsakovės nurodytos daikto vertės (CPK 178 str.), apeliantui priteistinas miegamojo baldų komplektas 579 Eur vertės.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalims bendrai priklausantys ir į bendrą dalintino turto balansą įtraukti daiktai šalims turi būti paskirstyti atsižvelgiant tiek į ieškinio, tiek į priešieškinio reikalavimus bei į turto vertintojo A. V. nurodytas kilnojamųjų daiktų vertes. Apeliantas V. L. ieškinyje prašė paskirti jam kilnojamuosius daiktus: medžioklinį šautuvą Iž 27M, Nr. 9311643, kurio vertė vertinimo ataskaitoje yra 160 Eur; motociklą „Murovej“ TMZ, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertę apeliantas nurodo 58 Eur, o turto vertintojas 330 Eur, tačiau pastabose pažymi, kad šis motociklas neeksploatuojamas, iš dalies išmontuotas; automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), apeliantas nurodo, jog jis yra bevertis, atsakovė nurodo jo vertę 87 Eur (300 Lt), turto vertintojas tokios transporto priemonės faktiškai nerado, tačiau VĮ Regitra duomenimis šis motociklas vis dar yra registruotas V. L. vardu; automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) kuro vertę apeliantas nurodo 318 Eur, o turto vertintojas 320 Eur; metalinį savo gamybos seifą apelianto įvertintą 144 Eur, turto vertintojo – 70 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovo ieškiniu prašomi jam priteisti kilnojamieji daiktai priteistini ieškovui, tačiau atsižvelgus į 2016 m. spalio 18 d. atliktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytas turo vertes, kadangi minėtų kilnojamųjų daiktų vertes vertintojas nurodė panaudojęs ir išanalizavęs visą informaciją apie lyginamųjų objektų pirkimo – pardavimo sandorius, pasiūlą, taip pat tai, kad kilojamųjų daiktų vertė nustatyta tų daiktų pardavimo atveju.Atsakovė B. L. savo priešieškinyje prašė apeliantui paskirti tuos pačius jo prašomus daiktais bei visą eilę kitų kilnojamųjų daiktų. Taigi, ginčo dėl ieškovo prašomų daiktų paskyrimo jam tarp šalių nėra. Teismas ieškovui paskyrė kilnojamuosius daiktus, kuriuos savo priešieškinyje nurodė atsakovė B. L., tačiau apeliacinės instancijos teismas prieš tai nustatė, kad kai kurie daiktai į bendrą dalintino turto balasnsą neįtrauktini, kadangi jie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklauso. Atsižvelgęs į prieš tai nustatytas aplinkybes, teismas atsakovės priešieškinyje nurodytus apeliantui priteistinus daiktus paskirsto atsižvelgęs į jų paskirtį, šalių prašymus bei realiai aprašytus turto vertintojo, todėl ieškovui V. L. priteistini kiti, prieš tai nepaminėti, kilnojamieji daiktai: automobilis LUAZ, vertintojo įvertintas 230 Eur; savos gamybos metalinė dėžė, 30 Eur vertės; šienapjovė, 20 Eur vertės; šieno vartytuvas, 160 eur vertės; savos gamybos buldozeris, 50 Eur vertės, aliuminė valtis „Kazanka“, 180 Eur vertės; aliuminė talpa 1,2 kub. m, 240 Eur vertės. Automobilio priekaba „Tonar“, v/n AB 917 VĮ Regitra duomenimis yra regsitruota trečiojo, byloje nedalyvaujančio asmens R. K. vardu, todėl į dalintino turto balansą ji neįtrauktina. Taigi, iš viso apeliantui V. L. realiai egzistuojančių kilnojamųjų daiktų priteistina iš viso už 2369 Eur.Atsakovė priešieškiniu prašė jai priteisti, o apeliantas V. L. tam neprieštaravo, kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektą, vertintojo įvertintą 180 Eur, šaldiklį „Beko“, 120 Eur vertės, rūbų spintą, atsakovės nurodyta 116 Eur vertė, dulkių siurblys, atsakovės nurodyta 58 Eur vertė. Pažymėtina, kad šalys nei ieškinyje, nei priešieškinyje į dalinto turto balansą neįtraukė 77 vnt. ketaus radiatorių, apeliacinės instancijos teisme šio turto padalinti taip pat neprašo, todėl šis turtas tarp šalių nedalintinas. Iš pateiktų vertintojo nuotraukų matyti, kad šaldytuvas „Gorenje“ yra virtuvės baldų komplekto dalis (foto Nr. 31), kurį prašė atsakovė paskirti jai, todėl jis paskirtinas atsakovei, kurio vertė 130 Eur. Iš fotonuotraukos Nr. 30 matyti, kad elektrinė viryklė yra įmontuota į virtuvės baldų komplektą, todėl ji taip pat paskirtina atsakovei, jos vertė 250 Eur. Kiti atsakovės priešieškinyje nurodyti daiktai turto vertintojo nėra įvertinti, atsakovė įrodymų teismui apie jų realų egzistavimą taip pat nepateikė (CPK 178 str.), todėl jie į bendrą dalintino turto balansą neįtrauktini. Taigi, iš viso atsakovei B. L. kilnojamųjų daiktų atitenka už 854 Eur. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarp šalių padalinus santuokoje įgytą turtą, ieškovui V. L. iš viso atitenka turto už 37 428,00 Eur (35 059,00 Eur + 2369,00 Eur), o atsakovei B. L. už 35 511,00 Eur (34 657,00 Eur + 854,00 Eur). Todėl iš apelianto V. L. už jam tenkančią didesnę turto dalį atsakovei B. L. priteistina 1917,00 Eur (37 428,00 Eur – 35 511,00 Eur) dydžio piniginė kompensacija.Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto V. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimas keistinas dalyje dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių, bei dėl priteistinos iš apelianto piniginės kompensacijos dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl priteistino šalims turto vertės, tačiau tiek ieškinio, tiek priešieškinio patenkinimo proporcijos iš esmės nesikeičia. Apeliantas savo apeliaciniu skundu nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis 31 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) skolos iš atsakovės priteisimo mokėtinas 326 Eur žyminis mokestis, dėl 0,35 ha žemės sklypo, 1160 Eur vertės, ir 990 Eur vertės kilnojamųjų daiktų pripažinimo asmenine nuosavybe, mokėtinas 48 Eur žyminis mokestis, už priteistą turtą (37561,00 Eur vertės) mokėtinas žyminis mokestis sudaro 780 Eur. Iš viso apelianto mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1185 Eur. Apeliacinės instancijos teismas netenkino apeliacinio skundo reikalavimų dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) skolos iš atsakovės priteisimo ir dėl 0,35 ha žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe. Taigi, apeliantas V. L. valstybei turi sumokėti 815 Eur žyminio mokesčio už patenkintus apeliacinio skundo reikalavimus, tačiau yra sumokėjęs 459 Eur. Todėl valstybei iš apelianto priteistina 370 Eur nuo nepatenkintų reikalavimų sumos žyminio mokesčio, o iš atsakovės B. L. 356 Eur nuo apelianto patenkintų reikalavimų sumos. Apeliantas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1550 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl skundą patenkinus 69 proc., iš atsakovės B. L. apelianto naudai priteistina 1070 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

Ieškovui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (24 500 Eur), ½ dalį 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3640 Eur), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1160 Eur), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (716 Eur) bei ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1700 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (iš viso už 31 716,00 Eur), ½ dalį 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (580 Eur), 10353/18306 dalis 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2896 Eur vertės). Iš viso ieškovui V. L. tenka nekilnojamojo turto už 35 192,00 Eur.

Ieškovui V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti kilnojamuosius daiktus: miegamojo baldų kampą, 579 Eur vertės; medžioklinį šautuvą Iž 27M, Nr. 9311643, 160 Eur vertės; motociklą „Murovej“ TMZ, v/n (duomenys neskelbtini), 330 Eur vertės; automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), (bevertis); automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini) 320 Eur vertės; metalinį savo gamybos seifą 70 Eur vertės; automobilį LUAZ, 230 Eur vertės; savos gamybos metalinę dėžę, 30 Eur vertės; šienapjovę, 20 Eur vertės; šieno vartytuvą, 160 Eur vertės; savos gamybos buldozerį, 50 Eur vertės, aliuminę valtį „Kazanka“, 180 Eur vertės; aliuminę talpą 1,2 kub. m, 240 Eur vertės. Iš viso kilnojamųjų daiktų už 2369 Eur. Iš viso ieškovui V. L. tenka turto už 37 561,00 Eur.

Atsakovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (24 500 Eur vertės), ½ dalį 0,25 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3640 Eur vertės), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1100 Eur) bei daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (844 Eur vertės), esančius (duomenys neskelbtini) (iš viso už 30 074,00 Eur); ½ dalį 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (580 Eur vertės); žemės ūkio paskirties 0,52 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1450 Eur) bei žemės ūkio paskirties 0,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (451 Eur), esantį (duomenys neskelbtini); 7953/18306 dalis 1,8306 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2224 Eur). Iš viso atsakovei B. L. tenka nekilnojamojo turto už 34 789,00 Eur.

Atsakovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektą (180 Eur); šaldiklį „Beko“ (120 Eur); rūbų spintą (116 Eur); dulkių siurblį (58 Eur), šaldytuvą „Gorenje“ (130 Eur); elektrinę viryklę (250 Eur). Iš viso kilnojamųjų daiktų priteisti už 854,00 Eur. Iš viso atsakovei B. L. tenka turto už 35 643,00 Eur.

Priteisti atsakovei B. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1918,00 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti valstybei iš atsakovės B. L. 1250 Eur žyminio mokesčio bei 4,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovo V. L. – 659 Eur žyminio mokesčio bei 4,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.