- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2-438-1030/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05975-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Monika Lapukaitė (pirm.)
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. K. ieškiniu (CBP-7359) prašo teismo: nutraukti jos ir atsakovo A. K. santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. K. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – K., atsakovui – K.; priteisti ieškovei iš atsakovo A. K. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; butą, (duomenys neskelbtini), su visais apyvokos daiktais, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo A. K. nuosavybe; žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės A. K. asmenine nuosavybe; automobilį OPEL CORSA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės A. K. asmenine nuosavybe; visas teises ir pareigas, pagal ieškovės sudarytą 2014 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A. K.; priteisti iš atsakovo A. K. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo A. K. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų, kurie jau yra pilnamečiai. Pažymi, jog šalių santuoka faktiškai yra iširusi dėl atsakovo kaltės. Iš pradžių gyvendami santuokoje jie rūpinosi vienas kitu, vaikais, buitimi, gyvenome taikiai ir darniai, kūrė bendrą ateitį, turėjome bendrų tikslų ir planų. Jų santykiai pradėjo blogėti maždaug prieš dešimt metų, pagrindinė to priežastis - vis didėjantis atsakovo polinkis alkoholiui. Atsakovas tapo nuo alkoholio priklausomu, alkoholį vartojo be saiko, kiekvieną dieną. Dėl šių priežasčių atsakovas nustojo rūpintis ieškove, vaikais, jų šeima, buitimi. Atsakovas ėmė gyventi individualų gyvenimą, tenkinti tik savo poreikius, kurių pagrindinis - alkoholio vartojimas. Ne kartą privertė gydytis atsakovą nuo alkoholizmo, atsakovui buvo atliktos kelios kodavimo nuo alkoholizmo metodikos, tačiau tai duodavo tik trumpalaikį poveikį. Be to atsakovas ne kartą buvo ieškovei neištikimas, buvo užkrėtęs atsakovę lytiškai plintančia liga. Dėl atsakovo besaikio alkoholio vartojimo, neištikimybės, ji nebegalėjo gyventi su atsakovu vienuose namuose, todėl buvo priversta išsikraustyti iš jų bendrų namų. Jau metus laiko su atsakovu kartu nebegyvena, nebeveda bendro ūkio, šeima yra iširusi galutinai ir atkurti jos nebėra jokių galimybių, todėl netikslinga byloje skirti terminą susitaikymui. Santuokos metu kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 2 kambarių butą, (duomenys neskelbtini), bei sodo žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas gyvena bute, (duomenys neskelbtini), o ieškovė name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mano, kad būtent tokia tvarka po santuokos nutraukimo mums ir turėtų atitekti nekilnojamasis turtas. Buto, adresu (duomenys neskelbtini) vertė, remiantis Registrų centro duomenimis - 57 700 Eur. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) vertė - 7890 Eur. o jame esančio namo - apie 50 000 Eur. Mano, kad žemės sklypo ir jame esančio namo vertė yra analogiška buto, (duomenys neskelbtini), vertei todėl bendra žemės sklypo ir sodo namo vertė yra 57 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašo po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą su sodo namu, (duomenys neskelbtini), o atsakovui butą, adresu (duomenys neskelbtini). Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat įgijo automobilį OPEL CORSA-C valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis senas, jo vertė ne didesnė nei 500 Eur, automobiliu naudojasi ieškovė, todėl po santuokos nutraukimo šį automobilį prašo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo iš esmės atitenka lygiavertis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, todėl kompensacijų klausimas nespręstinas. 2014 m. rugsėjo 15 d. nuomos sutarties pagrindu nuomojuosi darbo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo visos teisės ir pareigos pagal minėtą nuomos sutartį išlieka jai. Pažymi, jog atsakovas ignoravo ieškovę kaip moterį, žemino, buvo jai neištikimas, namuose nebūdavo ramybės, kiekvieną dieną gyvendavo su baime. Dėl tokio atsakovo elgesio man stipriai pablogėjo sveikata, pasitikėjimas savimi ir žmonėmis, dingo noras gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Visą savo laiką paskyrė šeimai, stengėsi ją išsaugoti, stengėsi padėti atsakovui, tačiau atsakovas visas jos pastangas ignoravo. Atsižvelgiant į jos patirtus dvasinius išgyvenimus, kuriuos tiesiogiai lėmė atsakovo veiksmai - besaikis alkoholio vartojimas, neištikimybė, prašo teismo jai iš atsakovo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovui A. K. ieškinio nuorašas su teismo pranešimu įteikti asmeniškai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalį. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką bylos šalys informuoti tinkamai. Atsakovas apie teismo posėdį informuotas asmeniškai pagal CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nedalyvavimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog šalys ilgą laiką gyvena skyriumi, pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra atsakovo priklausomybė nuo alkoholio. Atsakovas daug kartų bandė gydytis nuo priklausomybės, tačiau nesėkmingai. Kita santuokos iširimo priežastis yra atsakovo neištikimybė. Ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu. Tuo pačiu, pripažinus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, prašo priteisti neturtinę žalą, tačiau emocinių išgyvenimų medicininiais dokumentais pagrįsti negali.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, jog A. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys susilaukė dviejų vaikų – dukros M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus R. K., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai jau yra pilnamečiai.
Dėl santuokos nutraukimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad atsakovas nustojo rūpintis ieškove, vaikais, jų šeima, buitimi, yra priklausomas nuo alkoholio ir buvo neištikimas.
Teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinė byloje Nr. 3K-3-486/2012; kt.).
Kaip minėta, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, jei kitas sutuoktinis įrodo jo neištikimybės faktą. Teismo vertinimu, atsakovo neištikimybės faktui pagrįsti nepakanka vien ieškovės ieškinyje išdėstytų teiginių. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo neištikimybės faktą, taip pat ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad atsakovas, būdamas ieškovei neištikimas, užkrėtė ją lytiškai plintančiomis ligomis, teismui nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovė atsakovo neištikimybės fakto neįrodė.
Dėl ieškovės argumentų, susijusių su atsakovo gydymusi nuo priklausomybės alkoholiui, pažymėtina, kad ieškovė, teigdama, kad santuoka iširo dėl vyro kaltės, byloje pateikė UAB „Medicinos centro Sodalitas“ 2011, 2016 m. pažymas apie atsakovo A. K. gydymą nuo priklausomybės alkoholiui bei VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus 2018 m. kovo 2 d. Paciento terapinės būklės apžiūros lapą, kuriame nurodoma, jog atsakovą A. K. ištiko abstinencijos sindromas vartojant alkoholį, atsakovas vartojo alkoholį tris savaites, jam pasidarė silpna, drebino kūną (CBP-7359). Konstatuotina, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiui, gydosi nuo priklausomybės.
Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Pabrėžtina, kad nors byloje nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiui, ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad būtent ši aplinkybė nulėmė santuokos iširimą. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovo gydymasis nuo priklausomybės alkoholiui vykdavo išimtinai ieškovės iniciatyva byloje nėra, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu atsakovas šeima nesirūpino. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenys apie atsakovo gydymąsi nuo priklausomybės alkoholiui siekia dar 2011 m., tačiau iki santuokos nutraukimo šalys dar beveik dešimtmetį tęsė santuokinį gyvenimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti, kad atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu yra pagrindinė santuokos iširimo priežastis.
Taip pat pastebėtina, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Byloje nenustatyta, jog abi šalys būtų dėjusios dideles pastangas, kad šeima vėl gyventų kartu, svarsčiusios visas įmanomas galimybes, intensyviai ieškojusios sutarimo. Taigi, teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, įrodančių vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl darytina išvada apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61, 3.51-3.54 straipsniai).
Nutraukus santuoką, sutuoktiniams paliktinos santuokines pavardės (CK 3.69 straipsnis). Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nėra.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Byloje konstatavus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Iš byloje pateiktų VĮ „Registrų centro“ ir VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: butą, (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, (duomenys neskelbtini); transporto priemonę OPEL CORSA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CBP-7359).
Ieškovė ieškiniu prašo butą, (duomenys neskelbtini), su visais apyvokos daiktais, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo A. K. nuosavybe, o žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę OPEL CORSA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės A. K. asmenine nuosavybe.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog buto, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (2020 m. sausio 1 d. duomenimis) yra 57700 Eur, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (2020 m. sausio 1 d. duomenimis) yra 7980 Eur. Ieškovės teigimu, neįregistruoto gyvenamojo namo, esančio ant žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė siekia apie 50000 Eur. Ieškovė teigia, jog transporto priemonės OPEL CORSA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra maža (apie 500 Eur), minėtas automobilis registruotas jos vardu ir ji juo naudojasi.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo ir prieštaravimų dėl bendro turto padalijimo ir ieškovės nurodytos dalintino turto vertės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad, kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovės atstovas, ieškovės prašomas padalijimo būdas atitinka šiandieninę naudojimosi atitinkamu turtu faktinę situaciją, konstatuotina, kad ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti iš esmės lygiomis dalimis, toks ieškovės reikalavimas nepažeidžia šalių interesų, todėl teismas tenkina ieškovės ieškinį šioje dalyje ir priteisia šalių santuokoje įgytą turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę OPEL CORSA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise, o butą, (duomenys neskelbtini), su visais apyvokos daiktais, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Padalinto turto vertės yra panašios, reikalavimų dėl kompensacijos priteisimo nepareikšta, todėl kompensacijos priteisimo klausimas byloje nėra sprendžiamas (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė taip pat prašo visas teises ir pareigas, pagal ieškovės sudarytą 2014 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį po santuokos nutraukimo palikti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip paaiškino ieškovės atstovas, ieškovės sudaryta nuomos sutartis yra susijusi su jos vykdoma veikla (ieškovė dirba kirpėja), ieškovės reikalavimas yra tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė, teikdama ieškinį, yra sumokėjusi 300 Eur žyminio mokesčio, likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas jai yra atidėtas. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 1 244 Eur: 75 Eur už reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, 68 Eur už reikalavimą priteisti neturtinę žalą, už reikalavimą padalinti turtą 1101 Eur (skaičiuojamas nuo ieškovei prašyto priteisti turto vertės 58390 Eur (50 000+7890+500)). Ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkinus iš dalies, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetus, valstybei lieka 105,5 Eur (37,5+68) žyminio mokesčio dalis, likę ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, todėl jos sumokėta žyminio mokesčio dalis 194,5 Eur (300-105,5) ieškovei priteistina iš atsakovo.
Žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovei buvo atidėtas, t. y. 944 Eur (1244-300) ieškovės reikalavimus šioje dalyje patenkinus, priteistinas iš atsakovo ne ieškovei, o į valstybės biudžetą.
Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (DOK-6425). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai teismo sprendimu patenkinti iš dalies (patenkinta 50 proc. reikalavimų, t. y. reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas iš dalies, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas visiškai), ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Apibendrinant, ieškovei iš atsakovo priteistina 594,5 Eur (400+194,5) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 944 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės A. K. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. K. palikti pavardę „K.“, atsakovui A. K. – „K.“.
Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant:
– žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);
– transporto priemonę OPEL CORSA-C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Padalinti santuokoje įgytą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, po santuokos nutraukimo atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant butą, (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, jog visos teisės ir pareigos pagal ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2014 m. rugsėjo 15 d. nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį po santuokos nutraukimo lieka ieškovei A. K.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 594,5 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 944 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybės įmonei „Registrų centras“ ir valstybės įmonei „Regitra“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.