Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjos Kristina Domarkienė, Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovui A. K. dėl statinių nugriovimo, tretieji asmenys Neringos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublika.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas prašė teismo pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringos mieste (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro nei Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu; pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento atsakovės 2015-07-30 sprendimą Nr. 1SS-1788-(7.5.), Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-625(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-07-29 įsakymą Nr. 13VĮ-304-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 nutraukimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Neringos mieste, išregistravimo“; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Neringa. Minėtas poilsio namelis, vadovaujantis galiojančiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra baigtas statyti dar 1965 metais, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas, visą laiką buvo eksploatuojamas pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirti. 2004-09-16 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0471 minėtam poilsio nameliui eksploatuoti buvo išnuomota atitinkama dalis žemės sklypo. Teisės aktų nustatyta tvarka – gavus žemės sklypo savininko (valdytojo patikėjimo teise) sutikimus – 2012-08-21 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą poilsio namelį, o taip pat ankstesnio savininko teises į žemės sklypą, kylančias iš nuomos sutarčių, teisėtai įsigijo ieškovas. 2014 metų pavasarį pradėjo poilsio namelių kapitalinio remonto darbus – atliko jų pamatų sutvarkymą, 2015 metų pradžioje atliko pačių poilsio namelių remonto darbus. Nurodo, kad atliekamų žemės sklypo ir poilsio namelio sutvarkymo ir (ar) remonto darbų teisėtumą patvirtino kompetentinga institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija savo 2015-04-07 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundus patikrinimo akte. Tačiau 2015-05-11 ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – skyrius) 2015-05-07 raštą Nr. 13SD-625-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa“, kuriuo NŽT skyrius informavo apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su ieškovu sudarytą nuomos sutartį LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Nesutikdamas su nurodytu NŽT skyriaus įspėjimu nutraukti nuomos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka ieškovas 2015-06-04 pateikė skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka atsakovei. 2015-08-03 NŽT ieškovo skundo netenkino. 2015-08-03 ieškovas gavo 2015-07-29 NŽT skyriaus raštą, kuriuo buvo informuotas apie tai, kad 2015-07-29 NŽT skyriaus vedėjo įsakymu su ieškovu sudarytos nuomos sutartys buvo nutrauktos. Nurodė, kad valstybinės žemės nuoma poilsio nameliams eksploatuoti neprieštarauja nei anksčiau galiojusios Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos, nei esamiems bendrojo plano sprendiniams.Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė įpareigoti ieškovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai atstatytą poilsio namelį ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šio įsipareigojimo ieškovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys – leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovo atstatytą statinį, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovo. Nurodė, kad LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 31.4 p. nurodyta, kad išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Nuomos sutartyje nėra numatyta ieškovui galimybė vykdyti statybos darbus, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas apskritai draudžia vykdyti statybos darbus teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, t. y. numato esamų objektų likvidavimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė reikalavimą pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalį dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo motyvavo tuo, kad 2004-08-25 sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, t. y. tokie paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane) ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypą bei užfiksuoti nekilnojamojo turto registre. Įsiteisėjusiu 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas suformuotas žemės sklypas, o panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos teisiniai santykiai minėtame žemės sklype negali būti tęsiami.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad turi būti saugomos nuosavybės teisės, kurios susiformavo iki Teritorijų planavimo dokumentų - tiek Schemos, tiek Tvarkymo plano, tiek Bendrojo plano - ir jų sprendinių įsigaliojimo, t.y. iki 1994 metų. Teritorijų planavimo dokumentai nėra įstatymas bei neturi retrospektyvinės galios, taigi, jų pagrindu negali būti ribojamos ar paneigiamos teisės ir (ar) teisėtų veiksmų teisinės pasekmės atsiradusios iki minėtų teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, liečiantys nuosavybės teises į Poilsio namelį, nėra pagrįsti objektyviai egzistuojančiu konkrečiu viešuoju interesu (visuomenės poreikiu) sunaikinti teisėtą privačią nuosavybę - taigi, byloje neįrodyta ir nepagrįsta antroji privalomoji sąlyga nuosavybės teisėms riboti. Pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas teritorijų planavimo dokumentų sprendinių vertinimas reikštų itin grubų proporcingumo principo pažeidimą - tokiu vertinimu, teisėta privati nuosavybė turi būti nusavinta (sunaikinta) neatlygintinai, tačiau net ir teisėto savininko lėšomis (sąskaita), t.y. teisėtam savininkui perkeliama absoliučiai visa valstybės institucijų sprendimų įvykdymo našta. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto išreikšta pozicija. Pirmosios instancijos teismas byloje, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad ginčo valstybinė žemė, esanti (duomenys neskelbtini), Neringa, buvo išnuomota ne aukciono būdu, kadangi joje stovėjo pastatas – poilsio namelis, kuris nuo 2012-08-21 nuosavybės teise priklauso ieškovui. 2004-08-25 sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, t. y. tokie paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane) ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypą bei užfiksuoti nekilnojamojo turto registre. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis, t. y. 2004-09-16 nuomos sutartyse nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta (pakeista iš miško parko su poilsio aikštelėmis) tik panaikintame Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintame ginčo teritorijos detaliajame plane. CK 6.564 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš teminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš teminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-506-219/2016). Šiuo atveju ginčo žemės nuomos sutartimis numatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, dėl ko ieškovas kaip valstybinės žemės nuomininkas valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kas atsakovei pagrįstai leido nutraukti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį (su pakeitimais ir papildymais) (CK 6.564 str. 1 d. 1 p., Žemės įstatymo 9 str. 14 d.). Taigi vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalį valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Apeliantas nurodo, kad Teritorijų planavimo dokumentai nėra įstatymas bei neturi retrospektyvinės galios, taigi, jų pagrindu negali būti ribojamos ar paneigiamos teisės ir (ar) teisėtų veiksmų teisinės pasekmės atsiradusios iki minėtų teritorijų planavimo dokumentų įsigaliojimo. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, liečiantys nuosavybės teises į Poilsio namelį, nėra pagrįsti objektyviai egzistuojančiu konkrečiu viešuoju interesu (visuomenės poreikiu) sunaikinti teisėtą privačią nuosavybę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad saugomos teritorijos, tvarkymo planai (planavimo schemos) priskirtini prie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurie reglamentuoja veiklą saugomoje teritorijoje. Šie nustatymai yra programinio, nevienkartinio pobūdžio ir yra skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti dokumentai yra administracinio pobūdžio, todėl ieškovui nesutinkant su valstybės institucijų išleistais administracinio pobūdžio aktais, jie turėtų būti skundžiamo administracinio proceso tvarka. Antra, byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo, kad 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu nustačius, kad planavimo užduotyje numatyta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams, buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas detalusis planas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo būdas - miško parkas su poilsio aikštelėmis, t. y. nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta (pakeista iš miško parko su poilsio aikštelėmis) tik panaikintame Detaliajame plane. Taigi panaikintus Detalųjį planą, ginčo teritorijose pagal šiuo metu galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta tik miškų ūkio paskirtis. 2009-03-13 minėtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas galioti. Apeliantas teigia, kad minimu 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu (neatitinkančiu Schemos sprendimų) tiktai vienas Detaliojo plano sprendinys bei tikslas - nustatyto Žemės sklypų naudojimo režimo sprendimai, numatę naujos statybos ir esamų pastatų rekonstrukcijos Žemės sklypuose galimybę - tačiau ne Žemės sklypo suformavimas ir(ar) jo paskirties bei naudojimo būdo (kitos paskirties žemė: rekreacinės teritorijos) nustatymas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad panaikinus Detalųjį planą, kuriuo buvo nustatyta rekreacinė žemės sklypo paskirtis, remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164 patvirtino Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra minėtas žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įsiteisėjusiu 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas suformuotas žemės sklypas, todėl panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos teisiniai santykiai minėtame žemės sklype negali būti tęsiami. Taigi nagrinėjant tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, susiklosčiusius valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu, teismas yra saistomas įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-21 sprendimo, ir konstatuoja, kad nėra pagrindo kvestionuoti administracinės teisės akto - Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas detalusis planas, panaikinimo. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypų pavertimas miškų (miškų ūkio) paskirties žeme (tokios pagrindinės naudojimo paskirties nustatymas), kol jame buvo ir yra su miškų veikla nesusiję teisėti statiniai (inter alia Poilsio namelis), būtų ab initio neteisėtas - pažeidžiantis imperatyvias teisės normas, Konstitucinio teismo jurisprudenciją bei teismų praktikos suformuotą teisės aiškinimą ir taikymą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apelianto pozicija. Visų pirma apeliantas ginčo statinį 2012-08-21 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo, kai jau buvo priimtas 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Detaliojo plano panaikinimo, kai jau galiojo Tvarkymo planas, todėl apeliantas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo pasidomėti jau priimtu 2009-03-13 teismo sprendimu, kuriame buvo nurodyta, jog ginčo teritoriją reikia renatūralizuoti. Be to pagal byloje esančius duomenis ieškovui 2012 m. sudarant namelio pirkimo – pardavimo sutartį jis buvo sunykęs, neatitiko statiniui įstatyme keliamų kriterijų. Ieškovas namelio atstatymo darbus ėmė vykdyti 2014-2015 metais. 2013-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype nėra nė vieno pastato. Taigi apeliantas, planuodamas atlikti kapitalinio remonto darbus, galėjo ir turėjo pasidomėti Tvarkymo plano sprendiniais, kuriuose aiškiai numatyta esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Taigi apeliantas, įsigydamas statinį teritorijoje, kurioje numatyta objektų likvidavimas, veikė savo rizika ir pasirašydamas tokią sutartį kartu prisiėmė ir iš to galinčius kilti neigiamus padarinius. Pažymėtina, jog visiškai sutiktina su atsakovės argumentu, kad Žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kuriai taikoma ypatinga teisinė apsauga. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybės nuomojamos žemės paskirties pakeitimas į miško ūkio paskirties žemę yra neteisėtas, pažeidžiantis ieškovo teises, kadangi kaip jau minėta anksčiau, teismo sprendimu 2009 m. (dar prieš ieškovui įsigyjant ginčo pastatus valstybiniame žemės sklype) buvo panaikintas Detalusis planas, numatantis anksčiau buvusią rekreacinę žemės sklypo paskirtį. Apeliantas nurodo, kad dėl žemės sklypo pagrindinės tikslinės nuomos paskirties bei žemės sklypo nuomos galimumo ginčas buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. 1-509-162/2013 ir užbaigtas teismo sprendimo (res judicata) galią įgijusia Taikos sutartimi, ja atsakovė pripažino, kad net ir panaikinus Detalųjį planą bei patvirtinus Tvarkymo planą žemės sklypo dalies nuomos santykiai su ieškovu turi tęstis, bei įsipareigojo nuomoti ieškovui Poilsio nameliui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį tapačiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo nuomojama ankstesniam Poilsio namelio savininkui, t.y. kaip kitos (o ne miškų) paskirties rekreacinės teritorijos žemę.Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija.Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2013-09-12 buvo priimta nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos, užvestos pagal pareiškėjų I. J. ir A. K. pareiškimą atsakovei, nutraukimo. Pareiškėjai pateikė reikalavimus teismui 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013 m. sausio 9 d. raštą Nr. 13SD-(14.13.55.)-29; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių pakeisti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0487, sudarytą su V. T., ir 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0486, sudarytą su L. Z.; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2013 m. sausio 9 d. raštą Nr. 13SD-(14.13.55.)-25; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių pakeisti 2004 m. rugpjūčio 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0471, sudarytą su V. D.. Klaipėdos apygardos teismas 2013-09-12 nutartyje nustatė, kad pateiktos tvirtinti taikos sutarties 4 punkte numatyta pareiga pareiškėjams A. K. ir I. J. teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypų planus, kuriuose turi būti išskirta esantiems statiniams – pastatui – poilsio nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatui – poilsio nameliui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Nenaudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 punkte. Tos pačios Taikos sutarties 4 punktas numato, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš Taikos sutarties turinio matyti, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovė įsipareigojo išskirti ieškovui priklausančiam statiniui žemės sklypą, jei statinys bus naudojamas pagal rekreacinę paskirtį. Kaip minėta anksčiau jau 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas detalusis planas, kuriuo buvo nustatytas rekreacinė žemės sklypo paskirtis. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164 patvirtino Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra minėtas žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo paskirtis, įrašyta Nekilnojamojo turto registre yra miško ūkio paskirties žemė. Šia Taikos sutartimi šalys susitarė, jog nuomos sutartis pakeičiama vietoje buvusio nuomininko V. D. įrašant apeliantą, taip pat šalys susitarė, jog 2013 m. kovo 29 d. įsakymas, kuriuo buvo nutarta nutraukti 2004 m. rugpjūčio 25 d. nuomos sutartį Nr. N23/2004-0471, yra nenaikinamas. Taisyklių 45 punkte numatyta, kad perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sąlygos nekeičiamos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors valstybinės žemės nuomos teisės ir buvo perkeltos apeliantui, tačiau valstybinė žemės nuomos sutartis nėra terminuota ir valstybė, kaip žemės nuomotoja, neįsipareigojo pasikeitus esminės sutarties sąlygoms, nekeisti nuomos sutarties ar jos nenutraukti. Taigi byloje nustačius, kad apeliantas pradėjęs kapitalinius remonto darbus 2014 metais pats žemės sklypo, kuriam nustatyta miško ūkio žemės paskirtis, nenaudoja pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė įsiteisėjusios taikos sutarties sąlygas, kai pats ieškovas tinkamai nevykdo pasirašytos taikos sutarties. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitos teismo sprendimo dalies dėl atsakovės priešieškinio, kuris pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas ypač detaliai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.