Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva ir tokio nutraukimo teisinius padarinius tuo atveju, kai paaiškėja, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtis prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas prašė: 1) pripažinti 2004 m. rugsėjo 16 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; 2) pripažinti žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbitini), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu; 3) pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento: atsakovės 2015 m. liepos 30 d. raštą Nr. 1SS-2056-(7.5.); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 13SD-625(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) panaikinimo“, 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 13VĮ-304-(14.13.2.) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0471 nutraukimo“, 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, 2015 m. liepos 29 d. prašymą Nr. 13SD-1140-(14.13.7.) „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), išregistravimo“; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio namelis, esantis valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini). Minėtas poilsio namelis yra baigtas statyti dar 1965 metais, jis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamasis daiktas ir visą laiką buvo eksploatuojamas pagal savo tiesioginę – poilsio (rekreacinę) – paskirtį. 2004 m. rugsėjo 16 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0471 minėtam poilsio nameliui eksploatuoti buvo išnuomota atitinkama dalis žemės sklypo. 2012 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi poilsio namelį, taip pat ankstesnio savininko teises į žemės sklypą, kylančias iš nuomos sutarties, teisėtai įsigijo ieškovas. Ieškovas 2014–2015 m. atliko poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Atliekamų žemės sklypo ir poilsio namelio sutvarkymo ir (ar) remonto darbų teisėtumą patvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija 2015 m. balandžio 7 d. statybos patikrinimo nagrinėjant skundus aktu. Tačiau 2015 m. gegužės 11 d. ieškovas gavo atsakovės Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. raštą Nr. 13SD-625-(14.13.55.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Šiuo raštu jis buvo informuotas apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su juo sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu. Ieškovas, nesutikdamas su įspėjimu nutraukti nuomos sutartį, 2015 m. birželio 4 d. pateikė skundą atsakovei. Atsakovė skundo netenkino, nuomos sutartį nutraukė 2015 m. liepos 29 d. įsakymu. Ieškovas, nesutikdamas su nuomos sutarties nutraukimu, teigia, kad valstybinės žemės nuoma poilsio nameliams eksploatuoti neprieštarauja nei anksčiau galiojusiai Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nei esamiems bendrojo plano sprendiniams.Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą poilsio namelį ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šio įpareigojimo ieškovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys, leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovo atstatytą statinį, išieškoti iš jo visų patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 31.4 punktu, išnuomotuose žemės sklypuose naujų pastatų, įrenginių arba kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik tuo atveju, jeigu šių pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ar rekonstrukcija numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Nuomos sutartyje nenumatytus ar be nuomotojo sutikimo pastatytus pastatus, įrenginius arba kitus statinius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Su ieškovu sudarytoje nuomos sutartyje nenustatyta galimybė vykdyti statybos darbus, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas apskritai draudžia vykdyti statybos darbus teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, t. y. nurodo esamų objektų likvidavimą.