Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, Erikai Simaitei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui T. P., atsakovės atstovei V. J., trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G. Č., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos atstovui T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybės žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį atsakovui A. K. dėl statinių nugriovimo, tretieji asmenys Neringos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybės administracija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublika,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Atsakovės atstovė prašė tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti. Trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė paleikė atsakovės poziciją ir prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenktinti. Trečiojo asmens Neringos miesto savivaldybės adminstracijos atstovė nurodė, kad atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio namelis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis valstybinės žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). 2004-09-16 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) minėtam poilsio nameliui eksploatuoti buvo išnuomota atitinkama dalis žemės sklypo. Gavus žemės sklypo savininko (valdytojo patikėjimo teise) sutikimus – 2012-08-21 pirkimo-pardavimo sutartimi minėtą poilsio namelį, o taip pat ankstesnio savininko V. D. teises į žemės sklypą, kylančias iš nuomos sutarčių, įgijo ieškovas. 2013-09-12 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-509-162/2013, buvo patvirtinta atsakovės ir ieškovo sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovė pripažino ieškovą nuomos sutarties šalimi (poilsio namelio eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalių nuomininku) ir minėtos sutarties pagrindu buvo sudaryti susitarimai dėl nuomos sutarties pakeitimo, nuomininku įrašant ieškovą. Minėta teismo nutartis buvo įvykdyta priimant NŽT skyriaus vedėjo 2014-06-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2014-07-02 pasirašius tarp šalių susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuomos sutarties pakeitimo. 2015-05-07 NŽT skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, NŽT skyrius informavo apie priimtą sprendimą po dviejų mėnesių nutraukti su ieškovu sudarytą nuomos sutartį LR CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu.

Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo

Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu.

Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Taigi valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju valstybinė žemė (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota ne aukciono būdu, kadangi joje stovėjo pastatas – poilsio namelis, kuris nuo 2012-08-21 nuosavybės teise priklauso ieškovui. 2004-08-25 sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis - kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, t. y. tokie paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarčių sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane) ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypą bei užfiksuoti nekilnojamojo turto registre. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis, t. y. 2004-09-16 nuomos sutartyse nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta (pakeista iš miško parko su poilsio aikštelėmis) tik panaikintame Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame ginčo teritorijos detaliajame plane.

CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš teminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį žemės nuomos sutartyse nenumatyta ir duomenų apie sutarties pakeitimus, numatant galimybę keisti žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, nėra. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos teisiniai santykiai detalizuoti Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Jų 30.8 punkto 2 dalyje numatyta, kad kai pagal savivaldybės bendrąjį planą ir (ar) jos dalies bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, išnuomotame žemės sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties, įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje numatoma nuomininko ar nuomotojo teisė keisti išnuomoto žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2010 išaiškino, kad Taisyklių 30.8 punkto 2 dalis taikoma, kai, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar specialusis teritorijos, kurioje yra išnuomotas žemės sklypas, planas, pagal kurį minėtoje teritorijoje numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio, kuris yra išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties. Šio ginčo atveju teritorijos, kurioje yra ginčo sklypas, specialiųjų planų sprendiniai, numatantys, kad šioje teritorijoje yra miško ūkio paskirties žemė, niekada keičiami nebuvo: tiek 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, tiek vėliau 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalį valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šiuo atveju ginčo žemės nuomos sutartimis numatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, dėl ko ieškovas kaip valstybinės žemės nuomininkas valstybinės žemės sklypą naudoja ne pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kas atsakovei pagrįstai leido nutraukti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutartį (su pakeitimais ir papildymais) (CK 6.564 str. 1 d. 1 p., Žemės įstatymo 9 str. 14 d.).

Ieškovas teigia, kad nesant kitos šalies padaryto esminio sutarties pažeidimo ar sutartyje nenumatytais atvejais, sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka. CK 6.564 straipsnio 1 dalis numato terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojo iniciatyva, suteikiant šiame straipsnyje numatytiems pagrindams esminio sutarties pažeidimo reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004). Žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atveju, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, teisė, įtvirtinta įstatyme (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris kartu yra ir specialioji norma CK 6.217 straipsnio atžvilgiu), reiškia ir įstatyme nustatyto pagrindo pripažinimą žemės nuomos sutarties esminiu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015). Todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nuomotojas gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, nesikreipiant į teismą, vadovaujantis CK 6.564 str. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, kad žemės nuomos sutarties nutraukti neteismine tvarka nebuvo pagrindo, kadangi ieškovas nepadarė esminio sutarties pažeidimo, laikytinas nepagrįstu.

2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu nustačius, kad planavimo užduotyje numatyta galimybė žemės sklype rekonstruoti esamus statinius prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano) sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams, buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintas detalusis planas. 2009-03-13 minėtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas galioti. Remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012-09-21 sprendimu Nr. T1-164 patvirtino Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra minėtas žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įsiteisėjusiu 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas suformuotas žemės sklypas. Todėl panaikinus teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, išnyko ir teisėtas nuomos sutarties dalykas, todėl nuomos teisiniai santykiai minėtame žemės sklype negali būti tęsiami.

Aukščiau išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti 2004-09-16 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais galiojančiais pakeitimais, papildymais, priedais ir susitarimais dėl jų) nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis atmestinas (CPK 185 str.).

Dėl žemės sklypo išformavimo ir išregistravimo

Ieškovė taip pat prašo pripažinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išformavimą ir išregistravimą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro neteisėtu ir nepagrįstu, bei pripažinti negaliojančiais šio veiksmo atlikimui priimtus dokumentus: Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išregistravimo“, Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“.

Nagrinėjamu atveju buvusios pionierių stovyklos Juodkrantėje teritorijoje žemės sklypai, nustatant jų ribas, keičiant žemės naudojimo būdą iš miško parko su poilsio aikštelėmis į rekreacinę, tarp jų ir bylai aktualus sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kuris panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009. Panaikinus paminėtą detalųjį planą tapo reikalinga atstatyti padėtį, buvusią iki panaikinto sprendimo priėmimo, t. y. išformuoti rekreacinės paskirties sklypus (sklypas Nr. 2 – (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 3 – (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 4 – (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 5 – (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 7 – (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 8 – (duomenys neskelbtini)), kurių iki panaikinto detaliojo plano patvirtinimo teritorijoje nebuvo, bei juos išregistruoti iš viešųjų registrų. Minėtų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra atsakovė.

LR Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis. Tų pačių nuostatų 26 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis (Nuostatų 28 punktas). Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovė teisėtai ir pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekiant išformuoti ir išregistruoti inter alia valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ir šioje dalyje tenkinti ieškovo ieškinio nėra teisinio pagrindo.

Dėl raštų panaikinimo

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovas, vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d., informuotas, jog po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2004-09-16 nuomos sutartis bus nutraukta. Šis ieškovo ginčijamas dokumentas yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes jis nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas ieškovui, kuris būtų pagrindas teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-270/2011; 2011-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A26-3478/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, toks kaip tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kitas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji, galutiniai kompetentingų (įgaliotų) asmenų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2014-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-782/2014). Kadangi ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, ieškovui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti ginčo objektu teisme. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas (CPK 185 str.). Tais pačiais argumentais atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2015-07-30 atsakovės raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo atsakovė atsisakė tenkinti ieškovo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015-05-07 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ panaikinimo, kadangi šiame rašte pateikti išaiškinimai, vertinimai ieškovui nesukelia teisinių pasekmių (CPK 185 str.).

Dėl priešieškinio

Šioje byloje atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo įpareigoti ieškovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai atstatytą poilsio namelį ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šio įsipareigojimo ieškovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys – leisti atsakovei pačiai nugriauti neteisėtai ieškovo atstatytą statinį, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovo.

Pagal viešojo registro duomenis ieškovui priklauso poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys minėtame žemės sklype. 2014 – 2015 metais ieškovas žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vykdė poilsio namelio atstatymo darbus. Atsakovė nurodė, kad šie atstatymo darbai minėtame žemės sklype yra neteisėti, todėl ieškovas turi statinį nugriauti ir sutvarkyti teritoriją. Teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas nebuvo statinių, o tik statinio pamatai, kurie nėra statinys Statybos įstatymo prasme, o teisės aktai reglamentuojantys valstybinės žemės nuomos teisnius santykius, valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą sieja būtent su pastatų, statinių buvimu žemės sklype. Vėliau ieškovas ant sugriuvusio statinio pastatė naują statinį, neturėdamas atsakovės sutikimo.

Ieškovas teigia, kad atliko kapitalinio remonto darbus. Tokiems poilsio namelio kapitalinio remonto darbams (jų aprašui) nėra būtinas netgi statybą leidžiantis dokumentas. Nurodo, kad poilsio namelio kapitaliniai remonto darbai atlikti vykdant 2013-09-12 Klaipėdos administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-509-162/2013, patvirtintą taikos sutartį tarp kito poilsio namelio savininkės I. J., ieškovo ir atsakovės ir būtent atsakovės reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos 2015-04-07 Statybos patikrinimo nagrinėjant skundus aktu konstatavo, jog atliktas poilsio namelio „kapitalinis remontas“, viršininkė, revizavusi Statybos patikrinimo aktą ir 2015-06-19 raštu nurodė, kad Statybos inspekcija neturi pagrindo keisti poilsio namelio atliekamų (atliktų) statybos darbų kvalifikacijos.

Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Statybos inspekcija atliko minėto statinio patikrinimą. Visa tyrimo eiga ir aplinkybės nurodytos 2015-04-16 Statybos inspekcijos rašte. Nustatė, kad 2014 – 2015 metais ieškovas atliko poilsio namelio kapitalinio remonto darbus. Prieš atliekant minėtus darbus, tam tikros statinio konstrukcijos – pamatai – buvo išlikusios. Nurodė, kad kapitalinis remontas nuo rekonstrukcijos skiriasi tuo, kad kapitalinio remonto atveju nėra keičiami statinio išorės matmenys, o rekonstrukcijos atveju, šie matmenys yra keičiami. Teigia, jog šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad buvo pakeisti poilsio namelio išorės matmenys, todėl ieškovo atlikti darbai buvo priskirti kapitaliniam remontui. Nurodė, kad atsakovė neįridinėja požymių, kad yra nauja statyba. Taip pat teigia, kad praktikoje yra galiojančių valstybinės žemės nuomos sutarčių, nors žemės sklypų detalieji planai ir buvo panaikinti. Nurodė, kad jei teismas atmestų ieškinį, nelikus valstybinės žemės nuomos sutarties, ieškovui gali būti taikomos CK 4.109 straipsnyje numatytos pasekmės – ieškovas turėtų statinį nusikelti. Pažymėjo, kad tiek pagal 2012-09-21 patvirtintą Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, tiek pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius ginčo teritorija priskirta miško žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas, nėra nurodyta, kad tokie objektai turi būti nugriauti, jie turi būti likviduotini, t. y. jie yra nukeltini.

Teismas spręsdamas dėl statybos teisėtumo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, privalo įvertinti: 1) ar statyba iš esmės yra galima pagal galiojantį detalųjį planą (kai toks yra), bendruosius teritorijų planavimo dokumentus, specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra būtini) ir, 2) ar tai neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Pažymėtina, kad jau 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo numatytas (duomenys neskelbtini) ir pastatų iškėlimas: planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose numatyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane buvo perkelti paminėti sprendiniai dėl (duomenys neskelbtini) renatūralizavimo, tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose ginčo teritorija pažymėta sutartiniu ženklu „Likviduojami objektai“. Taigi teisinis reglamentavimas nuosekliai nuo 1994 metų numato, kad nagrinėjamoje teritorijoje esantys nameliai yra laikinam naudojimui, jokiu būdu jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Be to, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal LR Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintą Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamento (III skyrius) 14.1.9 punkto nuostatą, šioje zonoje draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis.

Pagal byloje esančius duomenis ieškovui 2012 m. sudarant namelio pirkimo – pardavimo sutartį jis buvo sunykęs, neatitiko statiniui įstatyme keliamų kriterijų. Ieškovas namelio atstatymo darbus ėmė vykdyti 2014-2015 metais. Nustatyta, kad 2013-02-08 Nacionalinės žemės tarnybos Skyriaus patikrinimo aktu buvo nustatyta, kad minėtame žemės sklype nėra nė vieno pastato. 2014-12-15 Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini)“, nurodoma, kad buvo gauta informacija, kad vykdoma, pastatų, esančių buvusioje pionierių stovykloje Juodkrantėje, perstatymo darbai. 2015-02-19 Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (2.8) „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2015-02-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2014 m. jau nebebuvo statinio, o buvo išlikęs tik vienas statinio elementas – pamatai, taip pat nurodyta, kad minimoje teritorijoje pastatyti 9 nameliai.

2002-08-10 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 439 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento” patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko reglamento, nustatančio specialius Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus, 25 punktas numato, kad statiniai Kuršių nerijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, restauruojami, renovuojami ar rekonstruojami atsižvelgiant į Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) reikalavimus. Šiuo atveju, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniuose ginčo ieškovui priklausantis namelis pažymėtas kaip likviduojamas objektas. Iš to akivaizdu, kad ieškovas turėjo ir galėjo žinoti, kad namelio jis negalėjo atstatyti ar atlikti kapitalinio remonto darbus, nes tai prieštarauja bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentams: tiek pagal 2012-09-21 patvirtintą Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, tiek pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendinius ginčo teritorija priskirta miško žemei, kurioje numatytas esamų objektų likvidavimas, o ne jų remontas, gerinimas, būklės atstatymas (Saugomų teritorijų įstatymo 28 str.). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad ieškovas neturėjo teisės atstatyti poilsio namelio.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų. To paties įstatymo 21 straipsnyje yra nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, taip pat laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad saugomosiose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį miško žemės miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik specializuotų statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Žemės įstatymo 26 str. 1 d.). Miškų įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti ant miško ūkio paskirties žemės. Taigi darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą miško ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su miškų susijusių įrenginių, poilsio, žvėrių pašarų aikštelių statyba. Visų kitų statinių statyba ar atstatymas nėra leidžiamas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2008-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-206/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013). Konstatuotina, kad statybos miško ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių inter alia poilsio namelių statybos, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) liekanų, todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miško ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota. Kontekste dėl statybos teisės miško ūkio paskirties žemėje pažymėtina, kad nėra pakankamai teisinių argumentų, kurie leistų teigti, jog aptartieji Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nustatyti ribojimai, - ypač atsižvelgiant į miškų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, pobūdį, jų ypatingą ekologinę, socialinę ir ekonominę reikšmę aplinkai, - draudimai yra neproporcingi siekiamam konstituciškai pagrįstam tikslui, kad savininkų nuosavybės teisės varžomos labiau negu leidžia Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad negalėjo būti sudarytos teisinės prielaidos poilsio namelio atstatymui ar kitiems statybos darbams miško žemėje ir tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl statyba laikytina neteisėta. Atsižvelgiant į statybos darbų žemės sklype, kuriame nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, negalimumą, kadangi ginčo žemė pagal teritorijos planavimo dokumentus yra miškų ūkio paskirties žemė, kurios naudojimo būdas yra ekosistemų apsaugos miškų sklypai, į tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovui 2012 m. sudarant namelio pirkimo – pardavimo sutartį jis buvo sunykęs, neatitiko statiniui įstatyme keliamų kriterijų, ir ieškovas negalėjo jo nei atstatyti, nei kapitališkai remontuoti, kadangi pagal teritorijos planavimo dokumentus tai buvo laikino naudojimo likviduojamas objektas, tačiau ieškovas išskirtiniame žemės sklype, neatkreipdamas dėmesio į imperatyviai įstatyme nustatytą pagrindinę tikslinę šio sklypo naudojimosi tvarką, apie kurią prieš įsigydamas namelį turėjo ir galėjo žinoti, vykdė nunykusio namelio statybos darbus, konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės priešieškinį ir įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neteisėtos statybos padarinius - nugriauti namelį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.103 str. 3 d. 2 p.). Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos leistina nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovo A. K. (CK 4.103 str. 5 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovo ieškinį, nėra pagrindo atlyginti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi nepateikė, todėl jos taip pat nepriteistinos.

Atsakovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 31 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str.).

Atsižvelgus į tai, kad ieškovas yra įpareigotas nugriauti statinį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-29 teismo nutartimi atsakovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės pakeistinos – panaikintina jų dalis, kuria viešajame registre padarytas įrašas dėl draudimo ieškovui suvaržyti jo nuosavybės teisę į statinį (duomenys neskelbtini), kita nutarties dalis dėl draudimo ieškovui perleisti ar įkeisti kitiems asmenims jo nuosavybės teisę į statinį paliktina galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Tenkinti priešieškinį.

Įpareigoti ieškovą A. K. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nugriauti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovo A. K..

Priteisti iš ieškovo A. K. 31 Eur žyminio mokesčio Valstybės naudai.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-29 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: panaikinti įrašo dalį dėl draudimo ieškovui A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kitaip suvaržyti jo nuosavybės teisę į statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą įrašo dalį dėl draudimo ieškovui perleisti ar įkeisti kitiems asmenims jo nuosavybės teisę į statinį palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją VĮ Registrų cento Klaipėdos filialui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.