- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- e2-297-820/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20661-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- I. D.
- Advokatai
- Remigijus Rinkevičius, Tatjana Kačegarova
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei I. D. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės I. D. priešieškinį ieškovui M. B. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir įpareigojimo pastatyti atraminę sienutę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):
1.1. Nustatyti bendraturčių naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau tekste – ginčo sklypas), tvarką pagal 2020 m. spalio 23 d. UAB „Brantas“ parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 ir:
Šalies argumentai
1.1.1. Ieškovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B ir C, kurios atitinkamai sudaro: C dalis 265 m² (posūkių taškai – 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34) B dalis 35 m² (posūkių taškai – 14, 15, 16, 17, 24, 23, 22, 20), iš viso 300 m²
1.1.2. Atsakovei I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priskirti naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais A ir B, kurios atitinkamai sudaro: A dalis 599 m² (posūkių taškai – 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19); B dalis 101 m² (posūkių taškai – 14, 15, 16, 17, 24, 23, 22, 20); iš viso 700 m².
1.2. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, jog ieškovas ir atsakovė yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); toliau tekste – ginčo sklypas) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrasavininkai.
3. 2006 m. liepos 11 d. susitarimu, pagal 2006 m. birželio 22 d. žemės sklypo planą, ginčo sklypui buvo nustatyta naudojimosi tvarka (toliau tekste – 2006 Planas), kurią patvirtino tuo metu buvę trys bendrasavininkai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1127-160/2014, buvo nuspręsta nustatyti ginčo sklypo ir kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribą pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. žemės sklypo planą, parengtą IĮ „Aplanas“.
5. Atsižvelgiant į minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą, ieškovui atsirado poreikis atlikti matavimus atsakovės naudojamoje ginčo sklypo dalyje. Atsakovei nesutikus leisti ieškovui atlikti matavimus, matavimai buvo atlikti teismo sprendimu. Matininkui atlikus matavimus, 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo patvirtintas naujas ginčo sklypo planas su naujais riboženkliais, kurį patvirtino abu ginčo sklypo bendrasavininkai.
6. Pasikeitus žemės sklypo riboms, 2006 m. Planas nebeatitinka sklypo naudojimosi koordinačių, todėl atsirado poreikis patikslinti ginčo sklypo naudojimosi tvarką.
7. Ieškovas 2018 m. gegužės 8 d. suformavo ginčo sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau atsakovė su juo nesutiko, jo nepatvirtino ir nederino naudojimosi sąlygų.
8. Ieškovas pateikė patikslintą ginčo sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau atsakovė atsisakė tvirtinti ir patikslintą 2018 m. birželio 7 d. pasiūlymu pateiktą planą.
9. Ieškovas 2019 m. balandžio 26 d. parengė dar vieną planą. Po išvažiuojamojo teismo posėdžio iškilo poreikis pateikti patikslintą planą ir ieškovas pateikė 2020 m. spalio 23 d. UAB „BRANTAS“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau tekste – 2020 Planas arba Ieškovo Planas), kurį ir prašo patvirtinti teismine tvarka.
10. 2020 m. Planas iš esmės atitinka bendrasavininkų interesus, jis parengtas anksčiau galiojusio plano pagrindu, kiekvienam bendrasavininkui priskiriamos konkrečios žemės sklypo dalys prie jiems priklausančių patalpų su tiesioginiu patekimu į jas bei paliktos proporcingos dalys po pastatais.
II. Atsakovės atsikirtimų santrauka
11. Atsakovė I. D. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsakovės teigimu, dabartinė riba tarp žemės sklypų nustatyta atlikus amalgamaciją: riba iš buvusios tiesios linijos pakeista į laužtinę, patraukiant žemės sklypo ribą į kaimyninį žemės sklypą. Būtinumas keisti buvusias ginčo sklypo ribas ieškovui kilo dėl to, kad ieškovas atliko statybos darbus nevertindamas nekilnojamojo turto registre buvusios ribos tarp ginčo sklypo ir kaimyninio sklypo, t. y. norimą taką ieškovas prarado dėl savo paties veiksmų.
13. Kadangi ginčo sklypo pasikeitimai įtakoti ieškovo veiksmų, todėl 2006 Plano keitimas turi mažiausiai įtakoti atsakovės naudojamas ginčo sklypo dalis.
14. Atsakovė iš trečio bendrasavininko V. J. įgijo ginčo sklypo dalis, todėl 2006 Plane minėtam asmeniui priklausiusi ginčo sklypo dalis šiuo metu priklauso atsakovei.
Šalies argumentai
15. Ieškovo minėto teisminio proceso metu, atsakovė nurodė, jog ieškinio patenkinimas ir esamos NTR užregistruotos ginčo sklypo ribos pakeitimas užprogramuos naujus ginčus, nes ieškovas praplatinęs savo asmeniškai naudojamos žemės dalis pageidaus išlaikyti bendro naudojimo taką, nors dalį tako jis atidavė kaimyninio sklypo savininkei, padidindamas asmeniškai naudojamos žemės plotą. Praeitame teismo procese ieškovas patikino, jog klausimo dėl tako nekels ir atsakovės ginčo sklypo dalys nesikeis, tačiau šiuo metu siekia padidinti savo naudojamo sklypo dalį.
16. Buvusi takelio dalis yra apaugusi senais medžiais ir faktiškai naudotis takeliu negalima ir juo ieškovas nesinaudojo. Ieškovas nenurodė, kodėl jam būtina patekti į valstybinį mišką, esantį ginčo sklypo šiaurinėje dalyje, o negali eiti į valstybinį mišką, esantį pietinėje pusėje nuo ginčo sklypo.
17. Be to, laužtinė atsakovės naudojamo sklypo forma mažina ginčo sklypo vertę.
18. Atsakovas, prieš pradėdamas bylą nesikreipė į atsakovę, nebuvo pateikta pasiūlymų, derybų.
19. Ieškovas ginčo sklype, ties posūkio taškais 9, 18, 19, 20, be statybą leidžiančio dokumento, atliko žemės darbus, nukasdamas žemės sluoksnį ir išlygindamas žemės paviršių savo naudojamoje dalyje. Atraminės sienutės gruntui sulaikyti ieškovas nepastatė, todėl dalis atsakovės žemės nuplaunamos kritulių ir atsakovė negali naudotis savo ginčo sklypo dalimi. Todėl ieškovas įpareigotinas pastatyti atraminę sienutę.
20. 2020 Plane padidėjo ieškovo naudojamas plotas, jis siūlo ribas prie posūkio taškų 19, 20, 21 patraukti į savo naudojamą plotą, atsakovei paliekant „neegzistuojančio“ ploto virš nuplauto grunto. Atsakovė nepageidauja turėti žemės sklypo ploto, kuriuo neįmanoma naudotis. Ieškovas siekia patenkinti savo poreikius atsakovės dalies sąskaita.
21. Ginčo sklypo dalis prie posūkio taškų 30, 27, 28 yra skirta patekti į pastatą, todėl atsakovė nėra suinteresuota naudotis didesne sklypo dalimi, nei reikalinga patekti į pastatą, o šio ploto padidinimas prieštarauja naudojimosi tvarkos nustatymo principams ir proporcingumo principui, nes ieškovas sau praėjimui prašo 1 m pločio takelio, o atsakovei siekia priskirti dvigubai daugiau.
22. Ieškovo 2020 Planas neracionalus, nes bendram naudojimui priskirtas didesnis plotas, nei būtina. Atsakovės siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas yra racionalus, atitinka faktinę situaciją, atitinka turimo ploto proporcijas.
III. Priešieškinio dalykas ir pagrindo santrauka
23. Atsakovė I. D. kreipėsi į teismą su priešieškiniu ir pareiškė šiuos reikalavimus (priešieškinio dalykas):
23.1. Nustatyti 1000 m² ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko J. B. 2020 m. sausio 2 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M:500 (toliau tekste – Atsakovės Planas) ir priskirti:
23.1.1. Atsakovei asmeniškai naudotis ginčo sklypo dalimi pažymėta indeksu A ties posūkio taškais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 16, 17.
23.1.2. Ieškovui asmeniškai naudotis priskirti 267 m² ginčo sklypo dalimi pažymėta indeksu C ties posūkio taškais 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 23, 22, 21, 20, 19, 18.
23.1.3. Įpareigoti ieškovą prie posūkio taškų 18, 19 įrengti atraminę sienelę.
Atsiliepimas
24. Priešieškinyje ir atsiliepime daugelis atsakovės argumentų kartojasi, todėl nekartojami.
25. Teismas, spręsdamas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ginčus, turi vadovautis teismų praktikoje suformuotais kriterijais - teisėtumo, t. y. neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Adekvatumo kriterijumi, t. y. atitikti bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje. Socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, t. y. turimų dalių proporcijas, naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams, užtikrinti galimybes naudotis daiktu pagal paskirtį, gauti maksimalią naudą. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams variantams ir siekia tik savo interesų patenkinimo, tokie veiksmai gali būti traktuojami, kaip piktnaudžiavimas savo teise. Naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijais, t. y. ekonominiams argumentams turi būti kreipiamas reikšmingas dėmesys, turi būti sudarytos galimybės prieiti prie savo sklypo dalies, statinių, susisiekimo su viešaisiais keliais, užtikrinamas asmenų privatumas. Faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus, t. y. atsižvelgti į nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo faktus.
26. Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ypatumai, pirma, nustatoma pagal esamą projektą (planą). Antra, esant žemės sklype statiniams, naudojimosi tvarka nustatoma tokia, jog statiniai liktų bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje, kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota paskiriant naudotis žeme kitoje sklypo dalyje. Trečia, bendrai naudotis paliekama sklypo dalis prie bendrų statinių. Prioritetas teiktinas planui, kuriame bendrai naudojamos žemės sklypo dalis yra mažesnė. Ketvirta, papildomas žemės sklypas, jį prijungus prie bendraturčių žemės sklypo, turi būti naudojamas atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Penkta, servitutas nenustatomas, tačiau tam tikra žemės sklypo dalimi bendraturčiams paliekama naudotis bendrai.
Atsiliepimas
27. Ieškovas M. B. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nesutiko su priešieškiniu.
Šalies argumentai
28. Ieškovas nurodė, jog ieškovas bandė derinti su atsakove naują ginčo sklypo naudojimosi tvarką, tačiau sutarti nepavyko.
29. Atsakovė bendro eliminuoti ieškovo galimybę prieiti prie rekreacinės zonos – valstybinio miško, iki kurio visuomet prieidavo takeliu, kuriuo šalys naudojosi bendrai. Ieškovo siūlomas ginčo naudojimo planas labiausiai atitinka kriterijus, į kuriuos atsižvelgtina nustatant naudojimosi tvarką ginčo sklypui, išlaikoma interesų pusiausvyra vertingiausia sklypo dalimi, kuri ribojasi su valstybiniu mišku.
30. Pagal atsakovės siūlomą ginčo sklypo naudojimosi tvarką, ieškovui tektų kiekvieną kartą prašyti atsakovės leidimo patekti į atsakovės žemės sklypo dalį, kad ieškovas galėtų patekti į valstybinį mišką.
31. Atsakovės Planas labiau nutolęs nuo esamo 2006 Plano, o ieškovo labiau susijęs. 2020 Plane bendraturčių teisės nebus pažeidžiamos ir bus mažiau apribotos, patogi abiems šalims, racionali, konstruktyvi, priešingai nei Atsakovės Planas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Teismas konstatuoja:
32. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
33. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).
35. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 26 punktas).
36. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
37. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
38. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.
Dėl ginčo sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo
39. 2006 m. liepos 11 d. ginčo sklypo bendrasavininkai – I. D., V. J. ir M. B. pasirašė Susitarimą (2006 Planas), patvirtintą notariškai, kuriuo sutarė ir patvirtino ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal pridedamą planą (1 t., p. 8-13). Iš 2006 Plano matyti, jog V. J. priklausė 250/1000 dalys, I. D. priklausė 450/1000 dalys, M. D. priklausė 300/1000 dalys ginčo sklypo. Iš 2006 Plano matyti, jog V. J. buvo paskirta naudotis A dalimi žemės sklypo – 103 m², ir su I. D. bendrai naudotis 49 m², bei su M. B. ir I. D. bendrai naudotis – 190 m² ginčo sklypo dalimi. M. B. buvo paskirta naudotis 257 m² ginčo sklypo dalimi, pažymėta indeksu B, bei bendrai naudotis su I. D. 15 m² ginčo sklypo dalimi. I. D. buvo paskirta naudotis 450 m² ginčo sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, bei minėtomis dalimis su kitais bendrasavininkais.
Žemesnės instancijos teismas
40. Byloje nėra ginčo, jog atsakovei I. D. įgijus nuosavybės teises į V. J. turėtą ginčo sklypo dalį, atsakovei I. D. nuosavybės teisėmis priklauso 700/1000 ginčo sklypo dalių, ieškovui M. B. – 300/1000 dalių. Atsakovė I. D. naudojosi 2006 Plane savo ir buvusiomis V. J. ginčo sklypo dalimis, kaip jo teisių ir pareigų perėmėja.
41. Iš 2006 Plano matyti, jog atsakovė, pagal 2006 Planą, naudojasi 103 m² sklypo dalimi, pažymėta indeksu A, kuri anksčiau buvo skirta naudotis V. J., 450 m² ginčo sklypo dalimi, pažymėta indeksu C bei 49 m² ginčo sklypo dalimi, pažymėta indeksu P2, kuria anksčiau atsakovė ir V. J. naudojosi bendrai. Taigi, atsakovė naudojosi ginčo sklypo dalimi, kurios plotas yra 602 m² viena bei likusiu ginčo sklypo plotu bendrai su ieškovu. Ieškovas naudojasi 257 m² ginčo sklypo dalimi asmeniškai ir likusia ginčo sklypo dalimi bendrai su ieškove.
Žemesnės instancijos teismas
42. Kaip minėta, šiuo metu galioja bendrasavininkų susitarimu notariškai patvirtintas 2006 Planas, kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.
43. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019, 23 punktas ir jame nurodyta praktika).
44. Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).
45. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise. Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
46. Žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto (žemės sklypo), nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).
48. Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas šalių nurodomas aplinkybes ir siūlomus naudojimosi planus, atsižvelgia į aukščiau nurodytą suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
49. Poreikis keisti bendrasavininkų 2006 Plane sutartą sklypo naudojimosi tvarką iškilo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1127-160/2014, pakeitus žemės sklypo ribas. Šiuo Vilniaus apygardos teismo sprendimu bendro naudojimo žemės sklypo dalis, 2006 Plane pažymėta posūkio taškais 7, 8, 12, 51, 52 (14 m²) atiteko gretimo sklypo savininkei kaip kompensacija už jos sklypo dalį tekusią ne bendram bendrasavininkų naudojimui, bet ieškovo asmeniniam naudojimui. Taigi naudą iš ginčo žemės sklypo ribų pasikeitimo gavo ieškovas, nes bendrojo naudojimo žemės sklypo dalimi pasididino savo asmeninio naudojimo sklypo dalį. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas siekia pasididinti bendro naudojimo ginčo sklypo dalį, kuriuo siekia gauti priėjimą prie valstybinio miško.
50. Pažymėtina, jog 2014 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-1127-160/2014 Vilniaus apygardos teisme, metu, ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovui perėmus žemės sklypo dalį iš kaimyninio sklypo savininkės, gretimo sklypo savininkai kompensavimas galimas tik ieškovo naudojamo žemės sklypo dalimi, o ne bendrai su kitais bendrasavininkais naudojamo žemės sklypo dalimi. Taigi, toje byloje ieškovas teigė, jog gretimo sklypo savininkei perdavus savo sklypo dalį jam, jis kompensuotų savo turima sklypo dalimi, tačiau faktiškai gretimo sklypo savininkei buvo kompensuota ne ieškovo, bet bendro naudojimo sklypo dalimi. Šioje byloje ieškovas pateikė reikalavimą, kuriuo savo poreikius bei bendro naudojimo sklypo dalies praradimus siekia kompensuoti atsakovės asmeniškai naudoto žemės sklypo sąskaita. Toks ieškovo pozicijų kaitaliojimas nelaikytinas sąžiningu, visų bendrasavininkų teises vienodai užtikrinančiu veikimu.
51. Kaip minėta, 2006 Plane ieškovo asmeniškai naudojamo ginčo sklypo plotas buvo 257 m², o atsakovės – 602 m², bendro naudojamo žemės sklypo dalis – 141 m².
52. Iš Ieškovo Plano matyti, jog ieškovo siūlymu atsakovei būtų paskirta naudotis asmeniškai 599 m² ginčo sklypo plotu, ieškovui – 265 m² ginčo sklypo plotu, bendro naudojimo plotas – 136 m². Taigi, pagal ieškovo siūlomą Ieškovo Planą, lyginant jį su buvusiu 2006 Planu, ieškovo asmeniškai naudojamo ginčo sklypo dalis padidėtų nuo 257 m² iki 265 m², o atsakovės asmeniškai naudojama ginčo sklypo dalis sumažėtų nuo 602 m² iki 599 m², bendro naudojimo ginčo sklypo dalis sumažėtų nuo 141 m² iki 136 m².
53. Iš Atsakovės Plano matyti, jog atsakovės siūlymu atsakovei būtų paskirta naudotis asmeniškai 604 m² ginčo sklypo plotu, ieškovui – 267 m² ginčo sklypo plotu, bendro naudojimo plotas – 129 m². Taigi, pagal atsakovės siūlomą Atsakovės Planą, lyginant jį su buvusiu 2006 Planu, ieškovo asmeniškai naudojamo ginčo sklypo dalis padidėtų nuo 257 m² iki 267 m², atsakovės asmeniškai naudojama ginčo sklypo dalis padidėtų nuo 602 m² iki 604 m², bendro naudojimo ginčo sklypo dalis sumažėtų nuo 141 m² iki 129 m².
54. Apibendrinant darytina išvada, pagal Atsakovės Planą bendrasavininkų asmeniškai naudojamo ginčo sklypo plotas būtų didesnis, o bendrai naudojamo – mažesnis. Tai atitinka teisės aktų ir teismų formuojamą praktiką – siekti, jog asmeniškai naudojamo sklypo dalis būtų kiek įmanoma artimesnė idealiai savininko turto daliai, o bendrai naudojamo sklypo dalis būtų kiek įmanoma mažesnė.
Žemesnės instancijos teismas
55. Ieškovas kreipėsi į teismą siekdamas, kad sklypo bendrasavininkų bendro naudojimo sklypo dalimi galėtų patekti į valstybinį mišką, esantį šiaurinėje ginčo sklypo dalyje.
56. Aplinkybė, jog 2006 Plane buvo nustatytas takas tarp bendraturčių priėjimui prie valstybinio miško, savaime nėra pagrindas svarstyti šio klausimo reikalingumo iš naujo, pasikeitus aplinkybėms, sumažėjus bendrasavininkų skaičiui, todėl dalies buvusio praėjimo tako išlikimas nėra savaiminis pagrindas sumažinti atsakovės valdyto žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai teismas svarsto apie priėjimo prie valstybinio miško tikslingumą.
57. Iš ortofoto nuotraukos (1 t., p. 31) matyti, jog valstybinis miškas yra už ginčo sklypo šiaurinės ribos bei per kelią už pietinės ginčo sklypo ribos.
58. Jokių ieškovui priklausančių turto objektų prašomo priskirti bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, ieškovas neturi. Į savo nekilnojamojo turto dalį ieškovas turi priėjimą iš viešosios gatvės.
Žemesnės instancijos teismas
59. Ieškovas turi laisvą priėjimą prie kito valstybinio miško per viešo naudojimo gatvę.
60. Prie norimo patekti valstybinio miško ieškovas turi galimybę patekti apeidamas (apvažiuodamas) pro kitas laisvas susisiekimo vietas, t. y. ieškovas turi galimybę patekti į valstybinį mišką.
Žemesnės instancijos teismas
61. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, jog faktiškai praėjimo takas nėra naudojamas, jis yra apaugęs menkaverčiais augalais. Atsakovei naudojant ginčo dalį asmeniškai, jos sklypo vertė yra daug didesnė, nei tą sklypo dalį paliekant naudoti kaip praėjimo taką, nes atsakovė gali naudoti jį ekonominę naudą nešantiems poreikiams – daržui, sodui ir pan.
62. Praėjimo takas reikalingas tik ieškovui, todėl ieškovas galėtų prašyti jam paskirti prašomo praėjimo tako dalį asmeniškai naudoti, tokio pat sklypo dalį pasiūlant atsakovei, t. y. kompensuojant atsakovei, kaip ir teigė nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme. Tačiau ieškovas to nedaro, o siekia atsakovės naudojamą žemės sklypo dalį padaryti bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, kuria naudotųsi tik jis vienas, tuo sumažindamas atsakovės asmeniškai naudojamos žemės sklypo dalį, pablogindamas atsakovės žemės sklypo dalį, nes jis tegalės būti naudojamas praėjimui, o ne skirtas ekonominę naudą nešantiems poreikiams tenkinti. Ieškovo pageidaujamo praėjimo tako iki valstybinio miško tikslas – tik ieškovo patogumas, nors tokį pat tikslą gali pasiekti kitais keliais, apeidamas aplink. Šis takas nėra reikalingas ieškovo jokiems objektams aptarnauti ar prieiti prie jo nuosavybės objektų.
63. Atsakovės naudingos ir geros žemės pavertimas praėjimo taku vien tik ieškovo poreikiams tenkinti, nėra racionalus. Šio tako atsakovei nereikia, nes ji iš bet kurios savo naudojamos ginčo sklypo dalies gali patekti į valstybinį mišką. Ieškovas, norėdamas įgyti priėjimą prie valstybinio miško, ne atsisako savo asmeniškai naudojamos sklypo dalies atsakovės naudai, bet priešingai, savo turimą ir išplėstą žemės sklypo dalį siekia pasilikti sau, o atsakovės žemės sklypo dalį, kuria naudosis tik jis vienas, siekia paversti bendro naudojimo žemės sklypo dalimi. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausias Teismas minėtoje praktikoje - siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų.
64. Apibendrinant darytina išvada, jog ieškovas, siekdamas turėti patekimą į valstybinį mišką siekia maksimaliai patenkinti tik savo interesus kito bendraturčio (atsakovės) teisių suvaržymo sąskaita, ignoruojant atsakovės teises ir teisėtus interesus, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų, yra neracionalus, neekonomiškas, nenaudingas žemės sklypo panaudojimas.
65. Byloje kilęs ginčas dėl žemės sklypo dalies 2006 Plane pažymėtos posūkio taškais 11, 12, 13, 39, 26. Ieškovas siūlė ginčo sklypo dalį, esančią tarp posūkio taškų Ieškovo plane pažymėtų 17, 18, 23, 24 paskirti bendro naudojimo sklypo dalimi. Atsakovė siūlė bendro naudojimo ginčo sklypo dalį šioje dalyje paskirti tarp posūkio taškų Atsakovės Plane pažymėtų 27, 28, 29, 30. Atsakovės plane bendro naudojimo žemės sklypo dalis yra mažesnė. Atsakovė nurodė, jog ji nesinaudoja didesne sklypo dalimi, nei reikalinga patekti į namą. Atsakovės Plane nurodyta ginčo sklypo dalis priskirtina prie bendro naudojimo dalių, nes ji racionalesnė, mažina bendro naudojimo žemės sklypo dalis, yra pakankama racionaliai atsakovei patekti į namą ir nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų labiau, nei būtina tikslui pasiekti.
66. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
67. Atsakovės planas iš esmės atitinka ir 2006 Planą, įvertinus per tą laiką atsiradusius pasikeitimus – praėjimo tako dalies netekimą, sklypo formos pasikeitimus, bendrasavininkų kiekio sumažėjimą. Atsakovės Planas yra racionalus, ekonomiškai efektyvus, kiekvienam naudotojui užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, todėl priešieškinio reikalavimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinu – nustatytina ginčo sklypo naudojimosi tvarka pagal Atsakovės Planą.
Dėl atraminės tvoros
68. Atsakovė priešieškinyje pareiškė reikalavimą įpareigoti ieškovą prie posūkio taškų su indeksais ir koordinatėmis : 18, 19, įrengti atraminę sienelę. Atsakovė nurodo, jog atraminė tvorelė turėtų atitikti teisės aktų reikalavimus. Atsakovės teigimu, ieškovas neteisėtai (be statybą leidžiančio dokumento) nukasė gruntą, todėl privalėjo užtikrinti atsakovės žemės grunto stabilumą, todėl įpareigotinas įrengti atraminę sienutę. Taigi, atsakovė nurodė du šio reikalavimo pagrindus – neteisėtą statybą (grunto nukasimą) ir ieškovo dalies grunto sumažinimą dėl kurio nuplautas atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies gruntas.
69. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą nurodė atsakovei, jog pagal atsakovės pareikštą reikalavimą nebus galimybių įvykdyti teismo sprendimą, nes reikalavimas nėra apibrėžtas - nėra aiškūs reikalaujamos statyti atraminės sienelės parametrai: aukštis, plotis, gylis, storis, medžiagos, ilgaamžiškumas ir t. t. Nesant reikalaujamo statyti statinio projekto ir neįrodinėjant, jog tokio projekto nereikia, neįmanoma įvertinti ar tokia statyba iš viso galima pagal teisės aktų reikalavimus, tuo labiau, kad atsakovė įrodinėja, jog grunto nukasimas vertintinas kaip neteisėti veiksmai, t. y. grunto atstatymas gali būti pakankamas ir panaikinantis atraminės sienelės statymo poreikį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės reikalavimas dėl įpareigojimo ieškovą pastatyti atraminę sienelę yra atmestinas.
70. Šis sprendimas neužkerta kelio atsakovei kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais dėl konkrečios, aiškiai apibrėžtos atraminės sienutės įrengimo pagal projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, ar kreiptis į įgaliotas valstybės institucijas dėl galimai nelegalios statybos padarinių šalinimo.
71. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
72. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Ieškinys atmestas pilnai, priešieškinio vienas reikalavimas patenkintas, kitas atmestas. Atsižvelgiant į šias proporcijas paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių: ieškovui – ¼, atsakovei ¾ dalys Patirtų bylinėjimosi išlaidų.
73. Ieškovas sumokėjo 75 EUR žyminio mokesčio. Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2 090 EUR. Ieškinį atmetus ieškovo planų rengimo išlaidos negali būti priteistos. Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos – 2 165 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovui iš atsakovės priteistina 541,25 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
74. Atsakovė patyrė 2 300 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 75 EUR žyminio mokesčio. Išviso – 2 375 EUR. Įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 781,25 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
75. Kasacinės instancijos teismas formuoja teismų praktiką, jog priteisiant bylinėjimosi išlaidas iš vienos šalies kitai, atliktinas įskaitymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019, 70 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019, 91 punktas). Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 240 EUR bylinėjimosi išlaidų
76. Teismas patyrė 1,79 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.
77. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Tenkinti priešieškinį dalyje.
Nustatyti 1000 m² ploto žemės ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko J. B. 2020 m. sausio 2 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą M:500 ir priskirti:
1) Atsakovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudotis 604 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini).
2) Ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniškai naudotis 267 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini).
3) Atsakovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrai su ieškovu M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priskiriant atsakovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 96 m2 plotą, ir ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 33 m² plotą, 129 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B ir posūkio taškais su indeksais ir koordinatėmis: (duomenys neskelbtini).
Atmesti priešieškinį likusioje dalyje.
Priteisti atsakovei I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 240 EUR (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt euro) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.