Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1127-160/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-12-15
Bylos Nr.: 2A-1127-160/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-03-3-00376-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
Ieškovas: J. S.
Atsakovas: M. B.
Trečiasis asmuo: I. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1127-160/2014Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00376-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5.; 121.15.; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant vertėjui R. S., ieškovei J. S., jos atstovui adv. A. M., atsakovui M. B., jo atstovams adv. M. P., adv. R. R., trečiojo asmens atstovei adv. T. K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui M. B. dėl žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo ir M. B. priešieškinį J. S. dėl žemės sklypo ribų nustatymo (tretieji asmenys – I. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą duodanti institucija – VĮ Registrų centras).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ginčo esmė

J. S. patikslintu ieškiniu (t. I, b. l. 89-94) prašė nustatyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribą pagal 2011-03-08 R. A. Š. įmonės parengtus ir su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Vilniaus žemėtvarkos skyriumi suderintus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planus M. 1:500 – tiesią abiems sklypams bendrą liniją, kurią koordinačių sistemoje iš sklypo, (duomenys neskelbtini), pusės žymi taškai Nr. l (x-6061904.02/y-584991.62) ir Nr. 13 (x-6061928.48/y-585021.47), o sklypo (duomenys neskelbtini), šiuos taškus atitinka taškai Nr. l (x-6061904.02/y-584991.62) bei Nr. 13 (x-6061928.48/y-585021.47). Paaiškino, kad M. B. pagal 1995-12-19 valstybinės žemės pirkimo sutartį bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendrasavininke I. D. priklauso 0,1000 ha žemės sklypas (300/1000 dalis) (duomenys neskelbtini). Ieškovės perkamam sklypui 1994 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir sklypo koordinatės pažymėtos valstybinėje koordinačių sistemoje pagal Valstybinio instituto „Vilniaus komprojektas“ 1994-08-01 parengtą planą. Plane pažymėta, kad ieškovės sklypą nuo gretimos I. D. ir atsakovo namų valdos skiria tiesi linija, pažymėta taškais 1-2. 2005-03-01 R.A. Š. įmonėje buvo parengtas I. D. ir atsakovo žemės sklypo planas. Plane aiškiai pažymėta, kad I. D. ir atsakovo namų valdos sklypą nuo ieškovės sklypo skiria tiesi linija. Šiame plane esančio sklypo riboženkliai identiški (duomenys neskelbtini), plane nurodytiems riboženkliams. Ginčo dėl sklypų ribos tarp kaimyninių sklypų savininkų nebuvo ir nurodytų bei įregistruotų sklypų ribų buvo laikomasi iki kol atsakovas pradėjo statyti virš savo namo antstatą. Nebaigęs leisto antstato statybos, atsakovas užsinorėjo pristatyti priestatą. Architektė D. V. 2004-11-08 nubraižė priestatą ir tam, kad jis tilptų tariamai atsakovo sklype, plane praplėtė atsakovo sklypą nuo ieškovės sklypo skiriančią liniją. Toliau liniją paliko tokią, kokia buvo įregistruota, todėl gavosi laužtinė sklypų ribą žyminti linija. Atsakovo sklypas padidėjo, o ieškovės sumažėjo 14,46 kv. m. (remiantis R. A. Š. įmonės 2011-02-15 planu).

M. B. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad jam nuosavybės teisėmis priklauso 300/1000 dalis 0,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įsigijo 1995-12-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Prieš šios sutarties sudarymą AB „Vilniaus komprojektas“ parengė privatizuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį atsakovo ir ieškovės naudojamų žemės sklypų bendra riba yra laužta linija. Atsakovui nuosavybės teisėmis (pagal 1992-05-06 paveldėjimo teisės liudijimą) priklauso dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių namų valdoje (duomenys neskelbtini). Iki namų valdos žemės sklypo privatizavimo atsakovui buvo žinomos šios namų valdos ribos, kurios nurodytos plane, esančiame namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytame 1989-10-20. Su atsakovu ieškovės privatizuojamo žemės sklypo ribos nebuvo suderintos, todėl teigti, kad buvo laikomasi Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pagal 1994-08-01 parengtą ieškovės žemės sklypo planą ribų, nėra pagrindo. Ieškovės žemės sklypo plano parengimo metu, statinys, kurio dalis patenka į ieškovės žemės sklypą, teisėtai buvo pastatytas 1990-1991 metų laikotarpyje, baigtumas beveik 100 %, teisinė registracija nebuvo atlikta. AB „Vilniaus komprojekto“ vykdytojas R. Š. nekoordinavo dviejų papildomų sklypo ribos posūkio taškų, dėl ko pasikeitė sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), konfigūracija, kuri neatitiko nei faktinio namų valdos žemės sklypo naudojimo, nei techninės apskaitos byloje esančio plano. Pagal R. A. Š. įmonės 2011-02-15 parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planą nėra aišku kokį plotą užima statinys. Ieškovės pasiūlymas dėl besiribojančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ribų nustatymo neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo, kuris trunka daugiau nei 20 metų, neatitinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos byloje esančio plano, pagal kurį riba tarp ginčo sklypų yra laužta, eina per atsakovo statinio dalį, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Vilniaus miesto valdybos 1993-04-01 potvarkiu Nr. 564 V ieškovei leista ne aukciono tvarka įsigyti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Su ieškove buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1995-01-09 sutartis Nr. P01/95-3280, kuria buvo parduotas 839 kv. m ploto žemės sklypas. Prie šios sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuriame aiškiai nurodytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Vilniaus miesto valdyba 1994-08-25 potvarkiu Nr. 1607V leido atsakovui ir V. J. ne aukciono tvarka įgyti namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakovu buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1995-12-19 sutartis Nr. P01/96-8810, kuria buvo parduota 300 kv. m ploto žemės sklypo dalis, o su V. J. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo 1995-12-19 sutartis Nr. P01/96-8809, kuria parduota 700 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Prie šių sutarčių buvo pridėtas žemės sklypo planas, kuriame aiškiai nurodytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Tiek pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek pagal (duomenys neskelbtini), atliktus tikslius kadastrinius matavimus, kurie įregistruoti nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje, žemės sklypus skirianti riba yra tiesi. Pagal žemės sklypų privatizavimo bylose esančius dokumentus, nustatyta, kad preliminarios žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ribos yra nustatytos Vilniaus miesto valdybos potvarkiais, o tikslius žemės sklypų kadastrinius matavimus turėjo atlikti būsimi žemės sklypų savininkai. Žemės sklypo planas buvo sudėtinė pirkimo-pardavimo sutarties dalis, tiek ieškovė, tiek atsakovas pasirašydami valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis turėjo suprasti, kokios yra perkamų namų valdų žemės sklypų ribos, jų neginčijo.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo I. D. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškinys nepažeidžia jos kaip ginčo žemės sklypo bendraturtės teisių. Pateiktuose R. A. Š. įmonės 2011-02-15 ir 2011-03-08 parengtuose žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), planuose M:500 ribos tarp žemės sklypų žymėjimas atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, 2011-03-08 parengtas planas suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi. Abu žemės sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre atlikus kadastrinius matavimus, todėl riba tarp abiejų žemės sklypų yra tiksliai nustatyta ir yra aišku, kur ji yra.

Išvadą duodanti institucija VĮ Registrų centras paaiškino, kad žemės (duomenys neskelbtini), ribos 1997-04-08 pažymėtos kadastro žemėlapyje AB „Vilniaus komprojektas“ 1995-03-08 parengto žemės sklypo plano pagrindu. Plane sklypo riba tarp sklypo ribų posūkio taškų 5-6 išbraižyta laužtine linija, bet nenurodyti posūkio taškai, tų taškų koordinatės ir linijų ilgiai tarp jų. Pažymint sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane nurodytas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes, tarp sklypo ribų posūkio taškų 5-6 gaunama tiesi linija, kurios ilgis atitinka nurodytą plane. Kadastro žemėlapyje pažymėtos žemės sklypo ribos atitinka gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas. Bendra sklypų riba yra tiesi linija, kuri pažymėta dviem posūkio taškais.

Šalies argumentai

M. B. patikslintu priešieškiniu prašė (t. II, b. l. 73-78) nustatyti 0,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 0,0839 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą pagal pateiktą 2011-09-02 žemės sklypo planą, parengta IĮ „Aplanas“, kur žemės sklypo riba pažymėta taškais bei koordinatėmis: taškas Nr. 2 kodas R X 6061932.76 Y 585027.33, taškas Nr. 3 kodas R X 6061928.48 Y 585021.47, taškas Nr. 4 kodas R X 6061929.07 Y 585021.03, taškas Nr. 5 kodas R X 6061918.65 Y 585008.33, taškas Nr. 6 kodas R X 6061918.09 Y 585008.79, taškas Nr. 7 kodas R X 6061917.50 Y 585008.10, taškas Nr.8 kodasRX6061916.50 Y 585008.81, taškas Nr.9 kodas R X 6061913.34 Y 585004.24, taškas Nr.10 kodas R X 6061912.71 Y 585003.44, taškas Nr. 11 kodas R X 6061904.02 Y 584991.62. Paaiškino, kad 1995-03-08 parengtame privatizuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane su nustatytomis ribų posūkio koordinatėmis, pagal kurį atsakovo ir ieškovės naudojamų žemės sklypų bendra riba yra laužta linija, nebuvo koordinuoti du ribos posūkio taškai. Šis planas įregistruotas kadastro žemėlapyje. Rengiant ieškovės privatizuojamos namų valdos žemės sklypo planą, jos privatizuojamam žemės valdos sklypui buvo neteisėtai priskirta dalis atsakovo naudojamo ir techninės apskaitos byloje pažymėto žemės sklypo – dalis kiemo ir atsakovui priklausančio statinio užimamas plotas, kuris pagal R. Š. įmonės 2011-02-15 parengtą žemės sklypo situacijos planą sudaro 14,38 kv. m. Pagal Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus architektės G. S. 1992-11-16 parengtą ieškovės privatizuojamos namų valdos schemą matyti, kad sklypo riba tarp ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų, buvo sutapatinta su ieškovei priklausančiais kapitaliniais statiniais – mūrine tvora ir garažu, kuris jau buvo rekonstruotas ir išplėstas į atsakovo naudojamo namų valdos žemės sklypo pusę, tačiau projektuojant sklypą į tai nebuvo atsižvelgta ir sklypo riba buvo palikta tiesi linija. Atliekant ieškovės privatizuojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jį ženklinant, žemės sklypo riba buvo atitraukta nuo mūrinės tvoros ir garažo taip, kad ši riba nekirstų natūroje esančio statinio. Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/6827 yra užstatymo planas, suderintas 1959 metais, kur sklypo plotis yra 20 m. Iš Kadastro ir registro duomenų byloje Nr.13/6821 esančio 1994-08-01 plano matyti, kad dalis ieškovei priklausančių pastatų stovi už senos namų valdos žemės sklypo ribos. Iš Kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/6507 esančių dokumentų matyti, kad 1983-05-16 registruojant pakitimus plane yra pažymėta laužta linija, 1985-11-01 žemės sklypo raudonųjų linijų pakeitimo projekte ribos ginčo vietoje taip pat yra pažymėtos laužta linija, kuri yra ir 1997 metų plane. Žemėtvarkos skyriuje saugomoje atsakovo namų valdos žemės privatizavimo byloje yra 1989-10-20 parengto žemės sklypo plano iš techninės apskaitos bylos kopija, iš kurios matyti kad sklypo riba tarp taškų F-E yra laužta linija. Tokiu būdu laužta linija atsakovo namų valdoje buvo ir iki žemės sklypų privatizavimo ir po jo. Sklypai persidengia 12 kv. m., ką patvirtina 2011-09-02 IĮ „Aplanas“ parengtas planas. Pagal šį planą neaiški riba yra tik dalyje tarp taškų 11 ir 7, o dalyje tarp taškų 7 ir 3 iš esmės ginčo nėra. Jeigu namų valdos žemės sklypui (duomenys neskelbtini), bus priskirta 12 kv. m dalis tarp taškų 1 ir 7, priskiriant namų valdos žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tokio pat dydžio žemės sklypo dalį kitoje vietoje, t. y. pažymėta taškais 6, 5, 4, 3, tai leis šalims apginti nuosavybės teisę į žemės sklypus, kartu iš dalies išsaugant faktinius žemės bei statinių naudojimo santykius.

J. S. prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad M. B. prašo vykdyti šalių žemės sklypų amalgamaciją, o ne nustatyti žemės sklypo ribas. Pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo planą ir reikalaujamas nustatyti ribas, iš esmės viena žemės sklypo dalis būtų perkeliama kitai šaliai. Atsakovas 1995-12-19 Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi nupirko 300 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o ne 14 kv. m didesnį žemės plotą. Nepagrįsti M. B. argumentai, kad ieškovės žemės sklypo plano parengimo metu, atsakovui priklausantis statinys jau buvo teisėtai pastatytas 1990-1991 metų laikotarpyje. Statinio teisinė registracija nėra atlikta, nors praėjo daugiau nei 10 metų. Atsakovui prireikė keisti žemės sklypų ribą, kadangi jis savo neįregistruotu statiniu užėmė ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį. Vietoje užimtos ieškovės žemės sklypo dalies atsakovas siūlydamas ieškovei žemę kitoje sklypo vietoje, patvirtina jos sklypo dalies užėmimo faktą. Atsakovo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 1995-03-08, t. y. vėliau, nei Nekilnojamojo turto registre buvo užregistruoti ieškovės žemės sklypo kadastro duomenys. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, galiojusių 1995-03-08, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rengimo metu, nuostatas, naujai formuojamo žemės sklypo ribos turėjo būti suderintos su jau įregistruotu Nekilnojamojo turto registre tiksliai apmatuoto žemės sklypo ribomis, kas ir buvo padaryta.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo I. D. prašė priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad vykdydamas neteisėtas statybas atsakovas užėmė ieškovės žemės sklypo dalį ir taip bando pakeisti ribą tarp žemės sklypų. Faktinis naudojimas atitinka privatizavimo dokumentus, riba tarp žemės sklypų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, šiaurinėje dalyje riba tarp žemės sklypų yra tiesi.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. P01/95-3280 ir Nr. P01/96-3280 priede riba skirianti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra pavaizduota laužtine linija ir tai yra techninė klaida. Nustatant ieškovės faktiškai naudojamo namų valdos žemės sklypo ribas ir plotą buvo vadovautasi namų valdos techninės apskaitos kortelėje pažymėtomis žemės sklypo ribomis. 1992-11-16 Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus patvirtintame plane riba skirianti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tiesi linija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; nustatė žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribą pagal 2011-03-08 R. A. Š. įmonės parengtus ir su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio misterijos Vilniaus žemėtvarkos skyriumi suderintus žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planus M 1:500 – tiesią abiems sklypams bendrą liniją, kurią koordinačių sistemoje iš sklypo (duomenys neskelbtini) pusės žymi taškai Nr. l (x-6061904.02/y-584991.62) ir Nr. 13 (x-6061928.48/y-585021.47), o sklypo (duomenys neskelbtini) šiuos taškus atitinka taškai Nr. l (x-6061904.02/ y-584991.62) bei Nr. 13 (x-6061928.48/y-585021.47). Padarė išvadą, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendra sklypų riba yra tiesi linija, kuri Valstybinio instituto „Vilniaus komprojektas“ 1994-08-01 parengtame žemės sklypo, plane pažymėta taškais nuo 1 iki 2. Pagal 2006-07-11 susitarimą 0,1000 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai atsakovas ir trečiasis asmuo I. D. sudarė naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, kuri yra galiojanti. Susitarimu tarp bendrasavininkų sutarta, kad sklypo dalimi pažymėta raide „C“ naudosis trečiasis asmuo I. D., o sklypo dalimi pažymėta taškais 51-52-53-6-7-8-12 bendrasavininkai I. D. ir atsakovas naudosis bendrai. Todėl atsakovas siūlydamas ieškovei vietoje ginčo sklypo dalies suteikti 2011-09-02 IĮ „Aplanas“ parengtame plane taškais 6-5-4-3 pažymėtą sklypo dalį, nesant I. D. sutikimo, pažeidžia bendrasavininkės teises ir 2006-07-11 susitarimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

M. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – priešieškinį tenkinti ir nustatyti, kad 0,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 0,0839 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą pagal pateiktą 2011-09-02 žemės sklypo planą, parengta IĮ „Aplanas“, kur žemės sklypo riba pažymėta taškais bei koordinatėmis: taškas Nr. 2 kodas R X 6061932.76 Y 585027.33, taškas Nr. 3 kodas R X 6061928.48 Y 585021.47, taškas Nr. 4 kodas R X 6061929.07 Y 585021.03, taškas Nr. 5 kodas R X 6061918.65 Y 585008.33, taškas Nr. 6 kodas R X 6061918.09 Y 585008.79, taškas Nr. 7 kodas R X 6061917.50 Y 585008.10, taškas Nr.8 kodasRX6061916.50 Y 585008.81, taškas Nr.9 kodas R X 6061913.34 Y 585004.24, taškas Nr.10 kodas R X 6061912.71 Y 585003.44, taškas Nr. 11 kodas R X 6061904.02 Y 584991.62. Paaiškino, kad sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką žemės sklypų ribų nustatymo bylose bei nepasisakė dėl visų reikšmingų byloje surinktų įrodymų. Akivaizdžiai prieštaraujančia ir logikai, ir geometrijai atrodo teismo išvada, kad pasikeitęs gretimų žemės sklypų kampų dydis neįrodo, kad ieškovės sklypo forma transformavosi iš taisyklingo stačiakampio į kitokios formos žemės sklypą praplečiant jį į atsakovo žemės sklypo pusę, nuolat akcentuojant tik tiesią liniją, kuri eina jau visai kitu kampu. Taip pat neteisinga teismo išvada, neva AB „Vilniaus komprojektas“ 1995-03-08 sudarytame plane, sklypų riboje pažymėta laužta linija neatitinka 1958-1987 metais darytuose planuose atvaizduotos laužtinės linijos, esančios 30 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir tai įrodo, kad linija buvo tiesi. 1958 m. visas žemės sklypo ilgis sudarė 30 metrų, o ginčo vietą (t. y. ieškovės pastato įsiterpimas į atsakovo žemę jos nuolydžio vietoje) taip ir lieka ta pati, t. y. 30 metrų ribose. Būtent nuolydžio vietoje įsiterpęs į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), gretimo sklypo savininkės J. S. pastatas ir pakeitė gretimų sklypų konfigūraciją iš taisyklingo stačiakampio formos į žemės sklypo formą su laužta linija. 1995-03-08 AB „Vilniaus komprojektas“ planas ir visi kiti planai sudaryti tuo pačiu masteliu – 1:500 ir akivaizdus yra faktas, kad žemės sklypo ribos lūžio vieta yra 30 m ilgio žemės sklypo (anksčiau buvusio taisyklingu stačiakampiu) ribose ir taip pat matyti, kad ieškovės statiniai įsiterpia į atsakovo žemės sklypą nuolydžio pradžioje (apie 4,3 cm liniuotėje), tuo pakeičiant sklypų formas. Jeigu ieškovės žemės sklypą laikyti taisyklingu stačiakampiu (koks jis ir buvo 1958 metais), tai jos pastatų ribos akivaizdžiai išeina už stačiakampio ribų. Tam, kad J. S. pastatai atsidurtų jos žemės sklype, 1994 metas buvo pakeistas žemės sklypo tiesios ribos kampas, dėl ko riba pradėjo kirsti M. B. pastatytą savo žemės sklype (stačiakampio formos ribose) garažą. Tai, kad tarp sklypų buvo kitokia riba, negu ieškovės pageidaujama ir ginčijamu teismo sprendimu patvirtinta, įrodo ir planas, sudarytas Vilniaus miesto valdyboje 1994 metais, formuojant žemės sklypus pardavimui pagal teritorijos planavimo dokumentus, kur žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba apibrėžta linija su 5 taškais, iš kurių žemės sklypo ribos lūžio taškas yra už ginčo vietos buvimo (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr.01/21382 b. 1. 3, 4), tuo tarpu kai iki 5 taško tarp sklypų yra stati tiesi linija. Tai, kad žemės sklypus skyrė stati tiesi linija įrodo ir ta aplinkybė, kad pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad statė tarp sklypų esančią atraminę sienelę dar apie 1964 metus. Vėliau, dar prieš privatizavimą (1993 metais), ją sutvirtino ir remontavo. Ši atraminė sienelė taip pat savo linija atitinka stačiakampio formos žemės sklypo ribą. Ieškovės ir atsakovo pateiktos teismui nuotraukos patvirtina, jog atsakovo naudojama namų valdos žemės sklypo dalis yra apie 1,8 m aukščiau, nei atsakovės žemės sklypas. Taigi akivaizdu, jog J. S. nesinaudojo ir negalėjo naudotis M. B. tenkančiu ir jo kiemo bei statinio užimtu žemės plotu. Šis plotas yra tose žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribose kurios nurodytos atsakovo techninės apskaitos bylos plane ir „Vilniaus komprojektas“ vykdytojų I. K. ir R. Š. 1995-03-08 parengtame perkamo žemės sklypo plane, ir negalėjo būti priskirtas ieškovės žemės sklypui. Kai buvo rengiamas J. S. perkamos namų valdos žemės sklypo planas, sklypo ženklinime M. B. nedalyvavo, tačiau R. Š. buvo įteikęs jam J. S. VĮ „Vilniaus komprojektas“ 1994-08-01 parengto žemės sklypo plano kopiją, kurioje žemės sklypų riba yra nurodyta kaip laužta linija, su nustatytais ribos posūkio taškais Nr. 7, 8, 9 ir šių taškų koordinatėmis. Apie tai, kad šis planas buvo pakeistas bei buvo pakeista riba tarp gretimų sklypų, M. B. nebuvo žinoma. I. D. tik nuo 2004 metų rugsėjo mėnesio tapo žemės sklypo bendraturčiu, nedalyvavo žemės sklypo 1995 metais vykusiame žemės sklypo pirkimo procese, gyvenamojo namo dalį taip pat įsigijo tik 1997 metais, t. y. po to, kai buvo atlikti statybos darbai ir susiformavo faktinė situacija. Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo metu ir M. B. ir V. J. pasirašė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, prie kurių buvo pridėtas kaip priedas tas pats žemės sklypo planas su laužtine linija, tas pats žemės sklypas su ginčytina riba perėjo ir I. D.. Tai, kad matininkas žemės sklypo plano parengimo metu nekoordinavo dviejų taškų, nekeičia valstybinės žemės sklypo pirkimo metu buvusios žemės sklypo konfigūracijos iš esmės. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas ne tik kad buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ nesant M. B. parašo, bet ir sudarytas su klaidomis, dėl kurių yra neįmanoma apskaičiuoti naudojamus bendraturčių plotus ir tai, ar jie atitinka bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Teismas, nustatydamas žemės sklypų ribą pagal ieškovės siūlomą planą neatsižvelgė į tai, kad juo nustatyta žemės sklypų riba kerta M. B. pastatytą garažą ir nepasisakė dėl tokio sprendimo motyvų. Skundžiamu sprendimu buvo patvirtinta žemės sklypo riba, kuri neatitinka nei faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, nei dokumentų. Be to, sprendimu yra ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito savininko interesų sąskaita. Nustačius ribą pagal 2011-09-02 IĮ „Aplanas“ planą, ginčytinos ribos dalyje nustatant ją pagal faktinį ilgalaikį naudojimą kompensuojant ploto skirtumą dalyje, kuri yra už statinių ir yra nenaudojama arba naudojama dirbimui ir kurioje praktiškai nėra nuolydžio tarp sklypų, leistų išlaikyti abiejų žemės sklypų plotus, atitinkančius dokumentams (atitinkamai 1000 kv. m ir 839 kv. m). Jeigu namų valdos žemės sklypui (duomenys neskelbtini), būtų priskirta 12 kv. m dalis tarp taškų 1 ir 7, priskiriant namų valdos žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tokio pat dydžio (12 kv. m) žemės sklypo dalį kitoje vietoje, t. y. pažymėta taškais 6, 5, 4, 3, tai leistų šalims apginti nuosavybės teisę į žemės sklypus, kartu iš dalies išsaugant faktinius žemės bei statinių naudojimo santykius, kas atitinka civilinių santykių stabilumo principą.

J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, surado sklypų savininkų interesų pusiausvyrą ir vadovavosi taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko kito savininko interesų sąskaita. Nagrinėjamu atveju bendras ginčo žemės sklypų plotas sudaro 1839 kv. m, iš kurių apeliantui priklauso 300 kv. m, t. y. 16,31 procentų, ir apeliantas, siekdamas įteisinti gretimo žemės sklypo užėmimą kompensuojant kitų asmenų nuo senų laikų naudojama žemės sklypo dalimi, siūlo tokią ribą tarp žemės sklypų, kuri netinka 83,69 procentų žemės ploto naudotojams. Apeliacinio skundo patenkinimas reikštų vieno asmens interesų tenkinimą kitų asmenų interesų sąskaitą, o vertinant faktiškai nusistovėjusią nuo 1958 metų ribą (pakito 1990 metais apeliantui neteisėtai užėmus gretimo žemės sklypo dalį), ir civilinių santykių stabilumo pažeidimą. Be to, sklypai taps netaisyklingos formos, taip pažeidžiant žemės sklypų formavimo pertvarkymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus.

Atsiliepimas

I. D. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nepažeidė įrodymo vertinimo taisyklų bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismine praktika. Toje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje, kurią apeliantas nori atidalinti ir prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba tarp žemės sklypų nužymėta jau prieš 20 metų, pastatyta ir prieš 3 metus suremontuota metalinio tinklo tvora, o pats būtinumas ją perkelti, jeigu būtų patenkintas apeliacinis skundas, tik įrodo, kad apelianto prašomojoje prijungti prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalyje įvyko dalinis gretimo žemės sklypo užėmimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė padaręs sklypų privatizavimo metu sudarytų planų analizę ir jos pagrindu padaręs pagrindinę išvadą, jog riba tarp sklypų turi būti tiesi linija. Tačiau ši išvada padaryta neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų ir neatitinka įstatymo nuostatų dėl ribų tarp žemės sklypų savininkų nustatymo kilus ginčui.

Valstybės žemės 1995-01-09 pirkimo-pardavimo sutartis tvirtina, kad J. S. (duomenys neskelbtini) nusipirko 839 kv. m. žemės sklypą (t. I, b. l. 111). Valstybės žemės 1995-12-19 pirkimo-pardavimo sutartis tvirtina, kad V. J. (duomenys neskelbtini) nusipirko 553 kv. m. žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise ir 147 kv. m. žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise (t. I, b. l. 112). Valstybės žemės 1995-12-19 pirkimo-pardavimo sutartis tvirtina, kad M. B. (duomenys neskelbtini) nusipirko 257 kv. m. žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise ir 43 kv. m. bendrosios nuosavybės teise (t. I, b. l. 113). J. S. parduoto žemės sklypo riba su žemės sklypu Nr. 23 nurodyta tiesi linija pasvirusi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės linijos į sklypo Nr. 23 pusę (t. I, b. l. 123). V. J. ir M. B. parduoto sklypo riba su sklypu Nr. 21 plane nurodyta laužtine linija, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės einanti statmenai, besiribojanti su esama tvora, sklypo viduryje daranti lūžimą į sklypo Nr. 23 puse ir toliau einanti tiesiai (t. I, b. l. 122). 2005 metais sudarytas UAB „Orkanas“ sklypų situacijų plano brėžinys tvirtina, kad pagal privatizavimui pateiktus planus, sklypai persidengia, betoninė atraminė siena ir vielinė tvora sutampa su sklypo Nr. 23 planu, pagal sklypo Nr. 21 planą lieka per atstumą nuo sklypo kadastrinės ribos (t. I, b. l. 64). Analogiška situacija fiksuota R. A. Š. įmonės žemės sklypų planų sugretinimu (t. I, b. l. 74). R. A. Š. įmonės paskaičiavimais, žemės sklypo dalis, kurią sklype Nr. 21 užima sklypo Nr. 23 planas, lygi 14 kv. m. (t. II, b. l. 61-63). Analogiškai tvirtina ribos tarp žemės sklypų pokyčių nustatymo ekspertizės aktas (t. III, b. l. 114). IĮ „Aplanas 2011-09-02 ribos nustatymo tarp žemės sklypų Nr. 21 ir Nr. 23 planas, kompensuojantis 12 kv. m sklypui Nr. 23 priskiriamą žemės sklypo dalį už betoninės atraminės sienelės ir tvoros siūlantis naują laužtinę geodezinę liniją pagal planą, rodo, kad išlaikant privatizuotus žemės sklypų ploto dydžius, nustatant laužtinę liniją pagal faktinį žemės naudojimą, kurį nurodo M. B., sklypui Nr. 21 gali būti priskirta sklypo dalis, plane nurodyta taškais 3-4-5-6 (t. II, b. l. 79, 94-96).

Pagal CK 4.45 str. 1 d. jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytinos ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Taigi nustatant ribą tarp sklypų, sklypų konfigūracija teismo sprendimu gali būti keičiama išlaikant žemės sklypų dydžius (plotus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012), riba tarp sklypų turi būti nustatoma atsižvelgiant į žemės sklypų skyrimo, privatizavimo dokumentus bei faktinį ankstesnį žemės naudojimą, vadovaujantis šalių interesų pusiausvyros išlaikymo principu.

Žemės sklypus, dėl kurių tarpusavio ribos tarp šalių yra kilęs ginčas, šalys privatizavo 1995 metais. Tuo metu miesto teritorijoje žemės sklypų (namų valdų) privatizavimo taisyklės buvo nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Šio Vyriausybės nutarimo 4 str. 5 d. buvo nustatyta, kad kai teritorijos, kurioje parduodami žemės sklypai, patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybų suprojektuotas ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas. Šios tvarkos 5 str. 3 d. buvo nustatyta, kad miestų (rajonų) valdybos įvertina juridinius žemės sklypų suteikimo dokumentus, sklypo tikslinę paskirtį, patikrina sklypuose esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, faktinį žemės sklypo naudojimą, jo ploto atitikimą įregistruotą gamybos ar veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, bet nepanaudotą žemės plotą, ir priima sprendimą dėl sklypo dydžio. Sprendimo pagrindu vėliau sudaromas parduodamo ar nuomojamo žemės sklypo brėžinys, jame atžymimos sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje arba vietinėje koordinačių sistemoje (tvarkos 5 str. 5 d.).

Teritorijos, kurioje randasi žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detalusis planas nebuvo patvirtintas, iki žemės sklypų privatizavimo sklypų ribų posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nebuvo atžymėtos. Todėl daryti išvadą, kad šios koordinatės negali būti tikslinamos, jei iki koordinačių nustatymo faktinis žemės sklypų naudojimas buvo kitoks, yra nepagrįsta. Liudytojo A. Š. parodymai (t. II, b. l. 185) tvirtina, kad sudarant sklypų privatizavimo brėžinius buvo vadovautasi turimais dokumentais ir vietoje faktinė sklypų naudojimo tvarka nebuvo tikslinama.

Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylose Nr. 13/6507 tomas I ir Nr. 13/6827 tomas I yra dokumentai, kurių pagrindu buvo suteikti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto 1958-03-27 sprendimu A. S. buvo suteiktas 600 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)), suteikiant žemės sklypą buvo sudaryta jo schema ir sklypas atžymėtas natūroje kampuose mediniais kuolais (bylos Nr. 13/6827 tomas I, b. l. 11-14). Žemės sklypas taisyklingo keturkampio formos, nuo žemės sklypo Nr. 19 link žemės sklypo Nr. 23 kraštinė prie gatvės sudaro 20 m, sklypo ilgis nuo gatvės – 30 m, galinė linija taip pat 20 m. Sklypo užstatymo plane 1959 m. atžymėta, kad nuo sklypo riba su sklypu Nr. 23 atskiriama medine tvora, prie tvoros į sklypo vidinę pusę sodinama gyvatvorė (bylos Nr. 13/6827 tomas I, b. l. 10). Vilniaus miesto Lenino rajono Vykdomojo komiteto 1958-06-26 sprendimu V. J. buvo suteiktas 600 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suteikiant žemės sklypą buvo sudaryta jo schema ir sklypas atžymėtas natūroje kampuose mediniais kuolais (bylos Nr. 13/6507 tomas I, b. l. 13-15). Žemės sklypas taisyklingo keturkampio formos, nuo žemės sklypo Nr. 21 kraštinė prie gatvės sudaro 20 m, sklypo ilgis nuo gatvės – 30 m, galinė linija taip pat 20 m. Sklypo užstatymo plane atžymėta, kad sklypo riba tveriama tvora. (bylos Nr. 13/6507 tomas I, b. l. 11), kurios dalis, kaip tvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tarp sklypo Nr. 21 ir sklypo Nr. 23 yra išlikusi (t. I, b. l. 39-45, 47-48). Skiriant šiuos sklypus gatvės formavimas vyko nuo sklypo Nr. 1, todėl sklypo Nr. 21 kraštinės 20 atstumas turėjo būti matuojamas nuo sklypo Nr. 19, sklypo Nr. 23 – nuo sklypo Nr. 21. Kadangi sklypai buvo stačiakampio formos, jų ilgosios kraštinės su trumpesnėmis sudarė stačius kampus. Todėl pagal sklypų naudotis suteikimo dokumentus, o taip pat ir pagal inventorines bylas, sklypų kraštinės turėjo remtis viena į kitą stačiais kampais. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 13/6827 duomenimis (duomenys neskelbtini) sklypas 1964 m. buvo fiksuotas taisyklingo stačiakampio formos, jame ūkio pastatai atitraukti nuo sklypo ribos, tačiau brėžinyje nenurodyti atstumai tarp pastatų ir sklypo ribos (b. l. 21). 1964 m. sudarytame žemės sklypo plane 1985 m. buvo fiksuota pastato 2I1/p savavališka statyba, savavališkai pastatytas statinys ir pastatas 1I2/p nurodomi besiribojantys su sklypo Nr. 23 riba (b. l. 41). Tik 1994-08-01, ruošiant dokumentus žemės sklypo privatizavimui, žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sklypus skiria linija, kuri prasideda prie gatvės tame taške, kuris sutampa su prasidedančia atramine siena ir pakrypsta į sklypo Nr. 23 pusę taip, kad pirtis, kurios statybos rekonstrukcijos pradžios metai nurodomi 1984-ji (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/6827, tomas I, b. l. 57), atsidurtų sklypo Nr. 21 teritorijoje (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/6827, registro numeris 10/257480, tomas I, b. l. 2). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 01/15400 esantys žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentai tvirtina, kad 1993-04-01 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 564V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka privačių namų valdų savininkams 2 priedelio 20 punktu buvo nustatyta, kad parduodamo žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) yra 600 kv. m. skirtas 1958 metais ir papildomai parduodamas faktiškai naudojamas 200 kv. m. žemės sklypas, taigi viso fiksuota, kad sklype Nr. 21 faktiškai naudojamas žemės plotas sudaro 800 kv. m. Vilniaus miesto Rasų seniūnija sudarė parduodamo žemės sklypo ribų principinius derinimus, kurie rodo, kad 1992-04-23 riba tarp sklypų buvo nustatyta tiesia statmena linija į gatvę, sklypo riba ribojosi su sklype Nr. 21 pastatytu pastatu 2MG, o už šio pastato lūžo į sklypo Nr. 23 pusę (t. III, b. l. 83, Nekilojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 01/15400, b. l. 2). 1995-01-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas didesnis žemės sklypas, nei buvo nuspręsta – viso 839 kv. m., todėl priskaičiavus papildomą plotą šio sklypo ribos turėjo būti nustatytos tik tokios, kurias faktiškai buvo namo savininko naudojamos. Išvardinti dokumentai tvirtina, kad ruošiantis sklypo Nr. 21 privatizavimui, pradžioje buvo projektuojama sklypus Nr. 23 ir Nr. 21 skirianti laužta linija. 1994-08-01 sudarytame namų valdos žemės sklypo ribų plane ši linija ištiesinta ir atitraukta nuo pastato 2MN (Nekilojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 01/15400, b. l. 1). Šį ribų nustatymo planą yra suderinęs sklypo Nr. 23 vienas iš savininkų – V. J., tačiau kito savininko M. B. suderinimo nebuvo prašyta. Todėl Ribos tarp žemės sklypų pokyčių nustatymo ekspertizės akto atsakymų į 5-8 klausimus išvada, kad šiame plane yra gretimų žemės sklypų savininkų parašai (t. III, b. l. 44), nepagrįsta. Remiantis išvardintais dokumentais daryti išvadą, kad sklypo riba pagal 1994-08-01 sudarytą žemės valdos planą žemės privatizavimui atspindėjo faktinį ar pagal žemės skyrimo dokumentus žemės sklypo naudojimą, yra nepagrįsta. Suteikus žemės sklypą namo statybai ieškovė sklypo riboje pastatė betoninę atramą žemei prilaikyti dėl sklypų aukščio skirtumų, ant šios atramos buvo suformuota tvora. Ieškovė neginčijo, kad betoninė atrama yra pastatyta jos, tai patvirtino liudytoja V. B. (t. II, b. l. 185), ši atrama kaip ieškovės nuosavybė yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/6827, tomas 1 b. l. 68). 2009-02-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. I, b. l. 3945) taip pat patvirtina, kad sklypus skiria betoninė atrama ant kurios sumontuota tvora. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šią betoninę atramą ties jos ūkiniu pastatu atsakovas panaudojo savo garažo statybai. Taigi šios aplinkybės tvirtina, kad betoninė atrama buvo įrengta pagal sklypų statybai suteikimo dokumentuose nurodytą sklypų ribą ir faktiškai betoninė atrama iki dokumentų privatizavimui suformavimo buvo skiriamoji sklypų Nr. 23 ir Nr. 21 riba. Ribos tarp žemės sklypų pokyčių nustatymo ekspertizės aktas (t. III, b. l. 221) tvirtina, kad atraminė sienelė sutampa su 1958 m. suteiktų sklypų riba, t. y. ši atraminė sienele pastatyta ant 1958 m. suteikto žemės sklypo ribos (t. III, b. l. 121). Iš šių dokumentų seka, kad faktiškai ieškovė dalimi sklypo už betoninės tvoros į atsakovo žemės sklypo pusę, niekada nesinaudojo ir pagal sklypų suteikimo dokumentus 1958 metais jai ši žemės sklypo dalis nebuvo suteikta. Todėl nustatant ribą tarp sklypų, nepakvietus dalyvauti ribos nustatyme M. B. ir priskyrus ieškovei žemės sklypo Nr. 23 dalį, kuria ieškovė iki sklypų privatizavimo nesinaudojo, buvo pažeista sklypų ribų nustatymo tvarka bei gretimo sklypo savininko M. B. teisė į žemės plotą, kuriuo jis naudojosi iki sklypų privatizavimo.

Šias išvadas tvirtina ir sklypo (duomenys neskelbtini) dokumentai. 1979 metais buvo sudarytas sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo padalinimo projektas pagal V. J. pasiūlymą (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/6507 tomas 1, b. l. 71). Šiame projekte aiškiai nurodytos 1958 metais suteikto sklypo ribos ir faktiškai tuo metu naudojamo sklypo ribos. Pagal nustatytą sklypo naudojimosi tvarką matyti, kad sklypas Nr. 23 faktiškai nesinaudoja 1958 m. suteikta sklypo dalimi (žemės kampu), kuri yra sklypo gale dešinėje pusėje ties riba su sklypu Nr. 21, kuris šiuo metu faktiškai yra užstatytas ieškovei priklausančios pirties dalimi tokiu būdu pakeičiant 1958 metais nustatyta ribą tarp sklypų. Taigi faktiškai sklypo Nr. 23 naudotojai iki sklypų privatizavimo naudojosi šiek tiek mažesne sklypo dalimi, negu kad buvo suteikta ir šioje dalyje yra pastatyta ir įteisinta dalis ieškovei priklausančios pirties. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės sklypo naudojimas išlaikė tiesią, statmeną liniją į gatvės sklypo ribą 10,50+4,60+2=17,1 m ilgiu, toliau linija 4,5 m nurodyta pakrypusi į sklypo vidinę pusę, o toliau nuo suteikto sklypo ribos faktinė naudojimo riba buvo atitraukta 2,5 m. 1985-11-01 sudarytas žemės sklypo Nr. 23 (duomenys neskelbtini) raudonų linijų pakeitimo projekte taip pat nurodoma, kad šio sklypo plotas jį suteikiant buvo 600 kv. m., faktiškai naudojama 1128 kv. m plotas, buvusi riba tarp sklypo Nr. 21 ir sklypo Nr. 23 yra iš tiesios linijos yra suformuota į laužtinę (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 13/6507 tomas 1, b. l. 40). Tokią situaciją tvirtina ir 1987-12-01 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) brėžinys, pagal kurį faktinė riba tarp sklypo Nr. 21 ir Nr. 23 (duomenys neskelbtini), buvo laužtinė (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 01/21382, b. l. 3). 1995-03-08 AB „Vilniaus komprojektas“ sudarė savininkams V. J. ir M. B. žemės sklypo ribų planą, kuriame žemės sklypo riba su kaimyniniu žemės sklypu Nr. 21 taip pat yra laužtinė. M. B. pateiktos sklypų faktinio naudojimo ribos fotonuotraukos rodo, kad atraminė sienelė ir tvora, kurios vieta nesikeitė nuo sklypų suteikimo naudojimuisi, yra išlikę ir šiuo metu M. B. faktiškai naudojasi žemės sklypu iki tvoros. J. S. paaiškino, kad jis iki tvoros, naudodamasi atramine sienele kaip pamatu, savavališkai pastatė statinį, kurį ji siekia nugriauti. Tačiau aplinkybė, kad ieškovė J. S. siekia, kad būtų nugriautas M. B. be jos sutikimo pastatytas statinys, neturi turėti įtakos nustatant ribą tarp sklypų.

Ribos tarp žemės sklypų pokyčių nustatymo ekspertizės akte atvaizduoti žemės sklypų pagal nuo jų skyrimo naudotis sudarytus planus ribų pasikeitimai rodo, kad vektorizavus 1958 metų planus, kuriais sklypai šalims buvo suteikti naudotis, atraminės siena, kuria išspręstas žemės aukščių tarp sklypų perkritimas, sutampa su sklypų riba pagal 1958 m. planus. Tolesnė sklypų riba keitėsi ir planuose ir natūroje, pasibaigus atraminei sienai sklypo Nr. 21 statinį 2MG pastačius nedidele dalimi peržengiant 1958 m. ribą, sekančius statinius už šio statinio statant į sklypo Nr. 23 pusę. Tokiu būdu, atsakovui ir kitam savininkui – V. J. neprieštaraujant, pasibaigus atraminei sienai sklypo Nr. 21 naudojimas išsiplėtė į sklypo Nr. 23 pusę. Tačiau iki betoninės atramos žemės sklypu Nr. 23, kuris buvo suteiktas 1958 m. ieškovė faktiškai niekada nesinaudojo, todėl neįgijo teisės šią sklypo dalį privatizuoti. Kadangi privatizuojant žemės sklypus ir priskiriant ieškovei šią sklypo dalį buvo padaryta klaida, o atsakovas privatizavimo sutarties neginčijo, ši klaida gali būti ištaisyta tik kompensuojant 14 kv. m plotą ieškovei iš atsakovo privatizuoto sklypo pagal IĮ „Aplanas 2011-09-02 ribos nustatymo tarp žemės sklypų Nr. 21 ir Nr. 23 planą (t. II, b. l. 79, 94-96).

Trečiojo asmens I. D. paaiškinimas, kad nustatant laužtinę ribą tarp sklypų būtų pažeistos jos teisės, nes atsakovas M. B. 14 kv. m plotą siūlo kompensuoti sklypo Nr. 23 žemės dalimi, kuri naudojimuisi yra paskirta atsakovui ir jai, kad galėtų turėti išėjimą į mišką, neturi turėti įtakos ginčo sprendimui dėl ribos tarp sklypų sprendimui. Kaip matyti iš planų, skirtų sklypų privatizavimui, skirtingos ribos variantus tarp sklypų į sklypų planus įbraižė tas pats vykdytojas – R. Š. (Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 01/21382 b. l. 1, 2, Nekilnojamojo turto Kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 01/15400 b. l. 1), V. J. savo parašu sutikimą dėl žemės klypo ribų išreiškė abiejuose planuose, tačiau savininko M. B. sutikimo nebuvo prašoma. I. D. nuosavybės teises į dalį žemės sklypo įgijo 2004-11-30 dovanojimo sutarties pagrindu bei 2008-05-27 sutarties su V. J. dėl rentos pagrindu (t. I, b. l. 34-35, 134-143); žemės privatizavimo procese nedalyvavo, tačiau įgijus nuosavybės teisę į V. J. turėtą nuosavybės teise žemės sklypo dalį, ji įgijo tiek pat teisių ir pareigų, kiek jų turėjo V. J. Tuo pačiu jai perėjo žemės sklypo privatizavimo dokumentai, kuriuose nurodyta, kad sklypo Nr. 23 planas privatizavimui V. J. buvo paruoštas laužtine sklypo riba su sklypu Nr. 21. Ta aplinkybė, kad M. B., I. D. ir V. J. 2006-07-11 notariniu susitarimu nustatė žemės sklypu Nr. 23 (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką (t. I, b. l. 56-57, 61), negali būti priežastimi ištaisyti ribos tarp sklypų Nr. 21 ir Nr. 23 nustatymo klaidas pagal ilgalaikę faktinę šių sklypų naudojimo tvarką ir kompensuoti ieškovei J. S. 14 kv. m žemės plotą iš bendro M. B. ir I. D. žemės sklypo. Išsprendus ginčą dėl ribos tarp žemės sklypų nustatymo, žemės sklypų savininkai turės teisę nusistatyti naują žemės naudojimosi tvarką pagal jiems tenkančią nuosavybės dalį į žemę. Tuo labiau, kad pagal IĮ „Aplanas“ 2011-09-07 aiškinamąjį raštą dėl R. A. Š. 2006-06-22 parengto žemės sklypo plano dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, šis planas turi daugybę techninių faktinės padėties neatitikimų bei naudojimosi plotų neatitikimų nuosavybės teisės dalims (t. II, b. l. 71-72). Aplinkybė, kad ieškovė pirmoji atlikusi savo sklypo kadastrinius matavimus, įregistravo duomenis nekilnojamojo turto registre, negali būti laikoma priežastimi ribos tarp sklypų nustatymo, kurią patvirtina pirminiai žemės sklypų skyrimo dokumentai bei nusistovėjęs žemės naudojimas.

Pervertinus į bylą surinktus įrodymus, teismo sprendimas naikinamas, ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas. IĮ „Aplanas“ nubraižyta situacijos schema rodo, kad nustatant laužtinę sklypus skiriančią ribą, ieškovės sklypo dalyje paliekama betoninė atraminė tvora, kuri, kaip patvirtino ginčo šalys, buvo pastatyta ieškovės lėšomis. Todėl IĮ „Aplanas“ 2011-09-02 paruoštas sklypų ribos pakeitimo planas, apimantis ir kompensaciją ieškovei dėl sklypo mažėjimo, iš esmės teisingas, išskyrus tai, kad kompensuojamas žemės plotas nustatytas 12, o ne 14 kv. m. Įvertinus tai, kad kompensuojamo ploto linija 4-5 yra 16,43 m ilgio, ši linija, kad susidarytų pakankamas plotas kompensavimui, perkeltina į sklypo Nr. 23 gilumą 12 cm. IĮ „Aplanas“ paruoštą planą pakoregavus nurodant, kad nuo taško Nr. 4 (kodas R X 6061929.07 Y 585021.03) ir nuo taško Nr. 5 (kodas R X 6061918.65 Y 585008.33) linija 4-5 perkeliama 12 cm į sklypo Nr. 23 pusę, sklypų plotai išlieka privatizuotų plotų ribose.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovas pateikdamas priešieškinį sumokėjo 378 Lt žyminio mokesčio, už apeliacinį skundą – 139 Lt žyminio mokesčio. Šios išlaidos, viso 517 Lt priteisiamos iš ieškovės atsakovo naudai.

Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovas pateikė mokėjimo advokatams dokumentus viso 11750 Lt (t. I, b. l. 54,168, t. II, b. l. 150, 152, t. III, b. l. 13, 52, 56, 141, 143, t. IV, b. l. 16, 17, 21, 23, 24). Advokato pagalba atsakovas naudojosi surašant priešieškinį (patikslinti priešieškiniai neįskaitomi), atsiliepimą į ieškinį, už kuriuos maksimali atlygintina suma gali būti po 3000 Lt, viso 6000 Lt (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 8.2 p.). Teismo posėdžiuose pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje advokato pagalba atsakovas naudojosi viso 12 val. 45 min., už advokatų dalyvavimą teismo posėdžiuose maksimaliai atlygintina suma yra 1912,50 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.). Už apeliacinio skundo surašymą, kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, maksimaliai atlygintina suma yra 2000 Lt (Rekomendacijų 8.10 p.). Už procesinių dokumentų parengimą dėl ekspertizių skyrimo (2 dokumentai) maksimaliai atlygintina suma yra 240 Lt (Rekomendacijų 8.16 p.). Taigi viso atsakovas gali pretenduoti į advokato pagalbos atlyginimą 10152,50 Lt apimtyje. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje iš atsakovo pusės procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžiuose buvo aptariamos tos pačios aplinkybės ir dėstomi tie patys argumentai tiek atsiliepime į ieškinį, tiek priešieškinyje bei apeliaciniame skunde, į tai, kad sklypų persidengimas įvyko ne tik dėl ieškovės ketinimo privatizuoti žemės dalį, kurios ji faktiškai nenaudojo, tačiau dėl sklypo planus parengusių asmenų netinkamo norminių aktų reikalavimų laikymosi, advokato pagalbos atlygintina suma mažinama iki 7000 Lt.

Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Šalys po lygiai į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo po 4210 Lt ekspertizės išlaidoms padengti. Pagal Vilniaus Gedimino technikos universiteto pateiktą sąskaitą už ekspertizės atlikimą sumokėta 5200 Lt. Teismo depozitinėje sąskaitoje liko 3220 Lt, kurie grąžintini M. B., o iš ieškovės jo naudai priteistina likusių 990 Lt atsakovo patirtų ekspertizės atlikimo išlaidų.

Viso atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlygintina suma sudaro 8507 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo 104,55 Lt išlaidos priteisiamos iš ieškovės J. S.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės J. S. ieškinį dėl ribos tarp žemės sklypų Nr. 21 ir Nr. 23 (duomenys neskelbtini) nustatymo tiesia linija, atmesti.

M. B. priešieškinį dėl ribos tarp žemės sklypų Nr. 21 ir Nr. 23 (duomenys neskelbtini) laužta linija, patenkinti.

Nustatyti 0,1000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 0,0839 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą pagal 2011-09-02 žemės sklypo planą, parengta IĮ „Aplanas“, kuriame žemės sklypo riba pažymėta taškais bei koordinatėmis: taškas Nr. 2 kodas R X 6061932.76 Y 585027.33, taškas Nr. 3 kodas R X 6061928.48 Y 585021.47, tašką Nr. 4 kodas R X 6061929.07 Y 585021.03 perkeliant 12 cm į sklypo Nr. 23 pusę, tašką Nr. 5 kodas R X 6061918.65 Y 585008.33 perkeliant 12 cm į sklypo Nr. 23 pusę, taškas Nr. 6 kodas R X 6061918.09 Y 585008.79, taškas Nr. 7 kodas R X 6061917.50 Y 585008.10, taškas Nr. 8 kodas RX6061916.50 Y 585008.81, taškas Nr. 9 kodas R X 6061913.34 Y 585004.24, taškas Nr. 10 kodas R X 6061912.71 Y 585003.44, taškas Nr. 11 kodas R X 6061904.02 Y 584991.62.

Priteisti M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8507 Lt (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septynis Lt) (2463,80 EUR) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 104,55 Lt (30,28 EUR) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Zita SmirnovienėHenrichas JaglinskisAsta Radzevičienė