Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-308-927/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
1-308-927/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31725-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
M. L.
Advokatai
Povilas Latvys, Aurimas Keidūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-308-927/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31725-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamajam A. L. (A. L.), jo gynėjui advokatui Povilui Latviui,nukentėjusiajai M. L. (L.), jos atstovui advokatui Aurimui Keidūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 3 dalis, 5 dalies 1 punktą – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme su 2 (dviejų) MGL (260 litų) dydžio bauda. Bauda išieškota 2014 m. sausio 27 d.;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, su įpareigojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, tai yra iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. 2021 m. spalio 4 d. įtrauktas į Probuojamų asmenų duomenų registrą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. mušdamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 21.20 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę M. L., tai yra tyčia iš automobilio už plaukų ištempė automobilyje sėdinčią M. L., kuri tempiama veidu (dešine puse) atsitrenkė į automobilio dureles, o ištempęs ją iš automobilio, tęsdamas nusikalstamą veiką, pargriovė šią ant žemės bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis smūgiavo į M. L. kūną, pataikydamas į pakaušį, viršutinę kūno dalį bei kojas ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M. L. sužalojimus: galvos plaukų netekimą, odos nubrozdinimą su intradermalinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė jai fizinį skausmą,

tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino (1 tomas b. l. 98-100, 106-109, 126-127), tačiau teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas ir kaltę pripažįsta iš dalies. Sutinka teismui duoti parodymus. Jis išvažiavo į darbą iš ryto, tada vaikas jam skambino 2021 m. rugsėjo 11 d. išvakarėse, kad motina negrįžo namo. Vėliau atskambino ir pranešė, kad grįžo girta. Vaikas skambino pasislėpęs pasakyti, kad mama girta. Jis pasakė, jog yra labai toli ir atvažiuos po darbo. Tada jis paskambino savo motinai, kad ji nuvažiuotų pažiūrėti, kas ten darosi. Jo motina pasakė, kad nevažiuos. Rugsėjo 12 d. apie 21.00 val. po darbo jis nuvažiavo pas sutuoktinę į kiemą pažiūrėti kas ten vyksta, nes pas vaiką (teismo pastaba – D. (D.)) telefonas buvo išjungtas. Jie gyvena atskirai. Tada jis pamatė, kad stovi „BMW“ mašina ir numerį gal (duomenys neskelbtini). Privažiavęs su žibintais apšvietė priekyje stovintį automobilį. Pamatė, kad kažkas sėdi, bet iš karto nesuprato. Kieme šviesos nebuvo, lauke buvo tamsu. Sėdėdamas savo automobilyje, pamatė žmoną, tada jis priėjo arčiau ir pamatė, kad ten jo žmona. Išjungė žibintus ir atidarė „BMW“ duris. Kai išlipo iš savo automobilio, buvo vieno metro atstumas. Tikslas buvo prieiti prie „BMW“ automobilio, kad pažiūrėti ar jo žmona sėdi automobilyje. Iš priekio priėjęs arčiau pamatė, kad mašinoje guli jo žmona (teismo pastaba – M. L.) be drabužių. Jis drabužių nematė, tačiau spėja, kad buvo automobilyje. Jis paėmė ją už kaklo ir norėjo ištraukti iš mašinos. Ji užsikabino už mašinos ir nukrito. Jos viena koja liko mašinoje, o kūnas nukrito ant žemės. Iš mašinos ji krito visa, veidu žemyn ir truputį šonu, bet ne ant nugaros, o užsikabino viena koja. Ji veidu atsitrenkti į automobilio dalį negalėjo. Jis „BMW“ mašinos priekines keleivio dureles atidarė pats ir ji buvo kairėje pusėje atsisėdusi. Tada jis norėjo pakalbėti su vaikinu, o ji (teismo pastaba – M. L.) greitai pabėgo namo. Jis net nematė kaip žmona atsistojo ir nubėgo. Vaikinas „BMW“ labai išsigando, todėl mašiną greitai užsivedė ir išvažiavo. Vairuotojas buvo apsirengęs su kelnėmis, bet be viršutinių drabužių. Viskas labai greitai įvyko. Traukė iš mašinos žmoną, kad ji eitų pas vaikus ir vaikai jam neskambintų į darbą. Jis nuvažiavo namo, buvo didelis stresas, išgėrė 4 butelius alaus ir nuėjo miegoti. Kai pamatė žmoną svetimame automobilyje jam buvo šokas. Iš pradžių pradėjo traukti žmoną iš automobilio, ji per pusę buvo ištraukta iš automobilio ir tik tada pasakė jai eiti pas vaikus. Ji bėgdama kažką šaukė, bet ką ji šaukė - neatsimena. Tik atvažiavus jis nesakė žmonai eiti namo pas vaikus. Iš ryto 04.00 val. atvažiavo policija ir išvežė jį. Jis nematė ar žmona buvo neblaivi, nes viskas įvyko labai greitai. Jis už plaukų negalėjo nukentėjusiosios ištempti, nes pas ją buvo surišti plaukai. Jis už kaklo ištempė, o nebuvo smūgiavimo į kūną. Ji labai greitai nubėgo namo ir ten buvo jos tėvai. Kaip atsirado jai (teismo pastaba – M. L.) kraujosrūvos padarytos kojose ir kiti sužalojimai nežino, gal ji girta kažkur užsigavo. Kai jis priėjo prie automobilio ji atsisėdo. Jis nežiūrėjo ar ji buvo susižalojusi, viskas labai greitai įvyko, jam buvo stresas. Kai pamatė, kad namuose nėra motinos, jis iš karto ėjo prie automobilio, o ne pas vaiką. Nėjo pas vaikus, nes ji nubėgo į namus ir užsidarė duris. Paskui išėjo jos motina su tėvu. Vaikai buvo neprižiūrėti, nes motina turi prižiūrėti, o ne seneliai. Vaikai ir jos (teismo pastaba – M. L.) tėvai turėjo telefonus. Jis negyvena su žmona jau 8 – 9 mėnesius. Jam pyktį sukėlė tai, kad ji neprižiūri vaikų ir, kad žmoną pamatė automobilyje girtą bei nuogą. Vaikai visada skambina, kai jis būna darbe, nes visko bijo. Po įvykio su žmona nebendrauja. Žinutėmis barėsi, tik dėl ko neatsimena. Vyksta skyrybų byla, jis pasirašė dokumentus dėl santuokos nutraukimo ir nurodė vaikų gyvenamą vietą su žmona. Jis su civiliniu ieškiniu nesutinka. Baudžiamojo įsakymo nesilaikė, nes jam buvo šokas, visas drebėjo, todėl ir išgėrė. Smurtinio elgesio programa dar nebuvo prasidėjusi, todėl jos neišklausė. Taip pat nesutinka, kad paėmė nukentėjusiosios raktus. Jis sutinka sumokėti 500 eurų moralinę žalą (2 tomas b. l. 7-16, 20-25).

Motyvuojamoji dalis

Nors A. L. kaltu prisipažino iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiosios M. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 7, 15-19, 20-22) ir teisme, kad kaltinamasis yra jos vyras. Ji sutinka duoti parodymus. Ji rugsėjo mėnesio 12 dieną 20.00 – 21.00 val. paprašė savo mamos, kad prižiūrėtų vaikus, kurie buvo paguldyti miegoti. Susitarė su pažįstamu nuvažiuoti pas draugę. Atvažiavęs pažįstamas palaukė, kol ji paguldys vaikus. Ji išėjo į lauką, iš savo mašinos pasiėmė cigarečių, nuėjo į pažįstamo mašiną ir nespėjo uždaryti durelių. Iš kažkur atsirado jos vyras (teismo pastaba – A. L.) ir ištraukė ją iš mašinos už plaukų ir pargriovė. Iš nugaros pusės dešinėje pusėje prie pakaušio. Jos plaukai nebuvo surišti, o buvo paleisti. Ji pargriuvo ant žemės, rankomis užsidengė veidą, pajautė per kūną smūgius ne mažiau kaip penkis kartus. Ji nukrito ant nugaros, ant kieto paviršiaus, o kojos prie mašinos. Smūgiai buvo iš nugaros, todėl nematė kas spardė, buvo užsidengusi veidą. Kraujosruvos iš kur atsirado nežino, pakaušį ir nugarą susitrenkė, kai krito iš mašinos. Ji pasilenkė, o jis grasino vairuotojui, ji tuo momentu atsikėlė ir bėgo. Jis pasivijo ją ir trenkė į galvą su buku daiktu. Ji nematė kas trenkė, nes smūgiai buvo iš nugaros. Kur buvo smūgiai nežino, nes buvo užsidengusi ir nuo streso jautė tik skausmą. Ji įvykio metu nebuvo išgėrusi, tik vėliau nuo streso išgėrė keletą stiklinių sidro, jo turėjo namuose. Automobilyje sidras nebuvo nugertas. Duodama parodymus pasakojo policijos ekipažui, kad nelabai suprato kas darėsi, buvo strese. Ji buvo apsirengusi mašinoje, nebuvo nuoga. Turėjo mašinos raktelius rankoje, kai jis pargriovė ją, rakteliai dingo. Cigaretes ant kelio rado, o telefoną 25-30 metrų nuo įvykio vietos. Rakteliai neliko pas pažįstamą mašinoje, ji domėjosi. Ji plaukų sruogą pati ištraukė. Įvykio metu ji jautė skausmą. Jai po įvykio ilgai, apie vieną ar pusantros savaitės, skaudėjo pusę galvos ir tą vietą, kur plaukų nebuvo. Kūną skaudėjo keletą dienų, akį iki šiol skauda. Greitosios pagalbos atsisakė, tačiau policija atvykusi iškvietė greitąją pagalbą. Gydytojai davė tablečių. Jis (teismo pastaba – A. L.) jos neatsiprašė. Po įvykio bendrauti su juo tenka, kadangi yra bendri vaikai. Jis su (duomenys neskelbtini) pradėjo bendrauti rašydamas žinutes ir atsiklausia, kada gali bendrauti su vaikais. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti visą sumą. Po įvykio ją matė tėvas S. A. (S. A.), nes buvo verandoje. Ji įbėgo į namus ir paprašė, kad jis eitų ieškoti telefono ir raktų, nes ji bijojo. Jai sėdant į pažįstamo automobilį sutuoktinio nebuvo, ji negirdėjo, kad automobilis atvažiuotų. Nežino ar sutuoktinis buvo blaivus. Ji iki įvykių turėjo ant kūno sužalojimų - peties srityje, jos darbas toks. Ji dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), todėl tenka krauti prekes. Per įvykį padaryti sužalojimai, tai yra galvos plaukų netekimas, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame dilbyje, šlaunyje – neatsimena ar per įvykį, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje buvo iš anksčiau darbe, kitų neatsimena. Po įvykio skaudėjo visą kūną. Į pagalbos centrą 112 paskambino po valandos, nes ieškojo savo telefono. Ji buvo suinteresuota susirasti savo telefoną, todėl nepaprašė artimųjų telefonų. Ji po įvykio nuo mašinos bėgo nieko nesakydama, tyliai. Parbėgusi į namus tėvo prašė, kad paieškotų jos telefono. Kai jis (teismo pastaba – A. L.) pasišalino iš įvykio vietos ji rado savo telefoną. Ji plaukų kuokštą ištraukė ranka būdama virtuvėje, tai matė tėvas ir motina. Ikiteisminio tyrimo metu ji nesutiko duoti pažįstamo asmens duomenų, nes jis prašė jos. Pasakė jai, jog po kelių dienų išvyksta į (duomenys neskelbtini) ir bijo, kad nebūtų kerštaujama. Į polikliniką dėl sužalojimų nesikreipė. Greitosios pagalbos atsisakė, nes negalvojo, kad jai ji reikalinga. Kai gynėsi, užsidengė veidą rankomis, tiksliai neprisimena. Jis stovėjo ir jos galva buvo kažkur tarp jo kojų. Įvykis nuo pradžios truko apie 1 minutę iki to momento, kol ji nuėjo namo. Gyvena su kaltinamuoju skyrium ir jis vaikams išlaikymo neteikia. Ji dirba, o išlaikymas vaikams nėra teikiamas nuo spalio mėnesio (2 tomas b. l. 7-16, 20-25);

- liudytojo J. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 59-61) ir teisme, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta, jie nėra jo giminės. Sutinka duoti parodymus. Jis patruliuodamas gavo pranešimą, kad sumušta moteris artimoje aplinkoje. Iš Vilniaus atvažiavo į įvykio vietą, pasitiko ji (teismo pastaba – M. L.). Ji buvo labai susijaudinusi, streso būsenoje, verkė. Ji paaiškino, kad vyras su kuriuo ji skiriasi, sumušė ją. Pargriovė ant žemės, tampė už plaukų ir išrovė plaukų kuokštą. Buvo nutarta iškviesti greitąją, kadangi ji jautė skausmą, matėsi sumušimo žymės, parodė išrautų plaukų vietą, toje vietoje nebuvo plaukų, veidas sumuštas. Įvykio vietoje namuose parodė išrautus plaukus, sumušimus. Greitoji pagalba atvyko bei pagalbą suteikė vietoje ir išvyko. Jis (teismo pastaba – A. L.) buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Moteris paaiškino, kad smurtas vyko ne pirmą kartą. Buvo pradėta liudytojos apklausa, ji užfiksuota kameromis, padaryta nuotrauka. Ji galimai buvo išgėrusi, jautėsi alkoholio kvapas, bet ji buvo adekvati. Neprisimena ar ji sakė, kad ją spardė. Ji minėjo, kad įvykio vietoje buvo jos pažįstamas, tačiau nedavė jo duomenų. Ji pasakė, kad nereikia į bylą pažįstamo duomenų. Minėjo, kad pažįstamas kitą dieną turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Namie buvo vyriškis, o nepilnamečių vaikų nematė. Ji pasakė, kad vaikai saugioje vietoje (2 tomas b. l. 7-16);

- liudytojos J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 64-65) ir teisme, kad M. L. yra jos duktė, o kaltinamasis – žentas, ne artimasis. Ji sutinka duoti parodymus. Buvo vakaras, dukra paprašė pažiūrėti vaikus, nes nori ji nuvažiuoti pas draugę, kadangi kartu gyvena. Vaikai miegojo, nuėjo miegoti ir ji. Neužilgo ji išgirdo klyksmą, nes duktė verkdama įbėgo į namus. Ji išbėgo iš savo kambario, tada M. L. pasakė, kad buvo jis (teismo pastaba – A. L.) ir sumušė ją bei pradėjo slinkti jos plaukai į kriauklę. Ji ramino ją. Šauksmus išgirdo lauke. S. yra jos dukters tėvas, kuris buvo išėjęs į lauką. Jis (teismo pastaba – A. L.) tėvą pradėjo vadinti visokiais žodžiais. Tada ji pradėjo klausti ką jis čia veikia ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis nuėjo į savo mašiną ir išvažiavo. Ji taip pat pradėjo verkti, kai pamatė išrautus dukters plaukus. Kai dukra šiek tiek nusiramino, ji išgėrė raminančiųjų tabletę. Nematė, todėl negali pasakyti ar dukra gėrė alkoholio. Ji nematė, kad dukra būtų girta. Vaikai miegojo nieko nematė. Dukra buvo apsirengusi kelnėmis ir megztiniu. Kiemas neapšviestas, nėra stulpo, tik veranda apšviesta (2 tomas b. l. 7-16);

- liudytojo S. A. (S. A.) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas b. l. 74-77) ir teisme, kad ji (teismo pastaba – M. L.) yra jo dukra, o jis (teismo pastaba – A. L.) buvo žentas. Jis sutinka duoti parodymus. Jis sėdėjo verandoje ir klausėsi muzikos rūkydamas. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 12 d. išgirdo riksmą, tada atbėgo dukra iš lauko, paprašė, kad jis paieškotų jos telefono ir mašinos raktelių. Jis išėjo į lauką ieškoti telefono ir raktų. Lauke nieko nebebuvo, girdėjo tik žingsnius garažo pusėje. Ieškojo jos telefono su raktais, kai nuvažiavo jis (teismo pastaba – A. L.) su savo mašina. Jis išlipo iš mašinos ir pradėjo kalbėti negražiais žodžiais. Tada išėjo ji (teismo pastaba – J. J.), tai mama nukentėjusiosios ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis sėdo į mašiną ir išvažiavo. Dukra buvo apsirengusi. Jis telefono ir mašinos raktų ieškojo. Jie nerado raktų nuo mašinos, bet telefoną rado. Dukra verkė, buvo išsigandusi. Lauke buvo tamsu, jis girdėjo tik žingsnius. Kiemas neapšviestas, šviesa buvo tik iš verandos. Jis atėjo namo ir žmonai papasakojo kas atsitiko. Jis kriauklėje matė jos plaukus. Sakė, kad kaltinamasis ją mušė, išrovė jai plaukus, veidas jos buvo raudonas. Dukra neprašė telefono ir kaip ji buvo apsirengusi, tiksliai neatsimena. Nepastebėjo, kad dukra vartotų ar buvo pavartojusi alkoholio. Buvo susijaudinęs ir negali daugiau pasakyti apie raudoną veidą (2 tomas b. l. 7-16);

- 2021 m. rugsėjo 12 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos apžiūra, kuri pradėta 00.36 val. Protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – kelias prie namo. Išėjus iš namo dešinėje pusėje yra žvyrkelis – kelio danga kieta, matosi daug nedidelių akmenukų. Grumtynių pėdsakų nesimato. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra, teritorija neaptverta (1 tomas b. l. 7-8). Pridėta fotolentelė (1 tomas b. l. 10-12). Fotolentelėje užfiksuotos M. L. nuotraukos, kuriose galvos plaukuotoje dalyje užfiksuotas praplikusios odos plotas (virš dešinės ausies) bei plaukų kuokštas kriauklėje (1 tomas b. l. 10-11);

- 2021 m. rugsėjo 13 d. 04.36 val. A. L. atliktu asmens blaivumo testu, kuris parodė, kad patikros rezultatas – 1,37 promilės girtumas (1 tomas b. l. 129);

- savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo 2021 m. rugsėjo 15 d. protokolu, kuriame užfiksuota, kad M. L. savanoriškai pateikė plaukų kuokštą, kuris buvo išrautas nuo jos galvos įvykio metu (1 tomas b. l. 29);

- kitų objektų apžiūros 2021 m. rugsėjo 16 d. protokolu ir pridėta fotolentele, kurioje užfiksuota M. L. pateikto plaukų kuokšto apžiūra (1 tomas b. l. 32);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. L. nustatyti šie sužalojimai: galvos plaukų netekimas, odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nugaroje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais – bukais daiktais. Poodinių kraujosruvų, esančių kairiame žaste ir nugaroje, pobūdis atitinka maždaug 1 – 2 savaičių laikotarpį. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Galvos plaukų netekimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke padarytas vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešiniame petyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimuose neužfiksavo požymių, kuriais remiantis galima būtų identifikuoti žalojusį objektą. Sužalojimų pobūdis nerodo, kokioje kūno padėtyje buvo nukentėjusioji. Sužalojimai galėjo atsirasti traumuojant bet kokiu kietu – buku daiktu, tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūvant ir/ar atsitrenkiant į kietus – bukus daiktus. Galvos plaukų netekimas galėjo atsirasti tempiant už plaukų (1 tomas b. l. 36-37);

- parodymų patikrinimo vietoje 2021 m. gruodžio 7 d. protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios duoti parodymai. Naudojant manekeną parodoma, kokius veiksmus A. L. atliko jos atžvilgiu. Pasiūlius nukentėjusiajai M. L. atlikti parodymų patikrinimą vietoje ir pastarajai sutikus, buvo nuvykta į M. L. gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). M. L. naudojant manekeną bei policijos pareigūnų tarnybinį automobilį parodė, kokius veiksmus prieš ją atliko A. L.. Nuotraukoje Nr. 1 M. L. parodo įvykio vietą – kairėje pusėje matomas (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. L.. Dešinėje pusėje stovi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, būtent, toje vietoje, kaip nurodo M. L., stovėjo jos draugo automobilis įvykio dieną. Nuotraukoje Nr. 2 M. L. nurodo į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, į priekines vairuotojo pusės dureles bei paaiškina, kad jos draugo automobilis buvo su (duomenys neskelbtini) numeriais, o automobilio vairas kitoje pusėje, tai yra ne kairėje, o dešinėje, nurodydama į policijos pareigūnų automobilio vairuotojo pusės dureles. M. L. paaiškina, kad jos draugo automobilyje tai buvo keleivio vieta, į kurią ji, atsidarius dureles, sėdosi, kai prie jos priėjo A. L., paėmė ją už plaukų bei ištempė iš automobilio. Nuotraukoje Nr. 3 M. L. ant manekeno, parodo kaip ji buvo iš dalies įlipus į automobilį ir kaip A. L., priėjęs prie jos, stvėrė jai už plaukų. Nuotraukoje Nr. 3 matomas automobilis „Volvo", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). M. L. paaiškino, kad tai yra jos automobilis ir jis visada stovi šioje vietoje. Įvykio dieną jis taip pat stovėjo būtent šioje vietoje. Nuotraukoje Nr. 4 M. L. parodo, kaip A. L. ją stvėrė už plaukų. Nuotraukoje Nr. 5 M. L. ant manekeno parodo kokioje padėtyje gulėjo, kai A. L. ją už plaukų ištempė iš automobilio ir pargriovė ant žemės. Nuotraukoje Nr. 6 prie manekeno M. L. parodo kokioje padėtyje prie jos buvo A. L.. Nuotraukoje Nr. 7 M. L. ant manekeno parodo, kaip ji dengėsi nuo A. L. smūgių bei parodo į kurias vietas smūgiavo jai A. L.. Kaip būtent smūgiavo jai A. L., M. L. parodyti negalėjo, nes dengėsi nuo jo rankomis. Nuotraukoje Nr. 8 ant manekeno M. L. parodo, kurioje vietoje bėgant nuo A. L., ji pajuto smūgį į galvą, ji ant manekeno, kuris veidu yra pasuktas į namo pusę, tai yra, kryptimi, kuria šalinosi M. L.. Parodo vietą ant galvos, kur pajuto smūgį. Nuotraukoje Nr. 9 M. L. parodo garažo kryptį (tolumoje, dešinėje pusėje) kur, jos manymu, A. L. buvo pasistatęs savo automobilį įvykio metu. Pridėta fotolentelė (1 tomas b. l. 38-47). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, M. L. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. ji dirbo bei savo vaikų D. (D.) ir D. mobiliojo ryšio telefonų išklotines už 2021 metų rugsėjo mėnesį, kuriose matyti, kad iš nurodytų telefono numerių jie neskambino A. L. (1 tomas b. l. 48-52);

- kitų objektų apžiūros 2021 m. lapkričio 6 d. protokolu, kuriame užfiksuota skambučio iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašo apžiūra, padarant stenogramą. Apžiūros objektas – garso įrašas: Nr. 2021_09_12_22-20-57_37067067038. Įrašo data – 2021 m. rugsėjo 12 d., pradžios laikas 22 valandos 20 minučių 57 sekundės. Trukmė – 1 minutė 14 sekundžių. Pokalbio stenograma: - BPC: 112. - Moteris: Laba diena. - BPC: Labas vakaras. - Moteris: Norėčiau policiją išsikviesti. - BPC: Koks čia būtų rajonas pas Jus? - Moteris: (duomenys neskelbtini). - BPC: Koks kaimas? - Moteris: (duomenys neskelbtini) - BPC: O gatvė? - Moteris: (duomenys neskelbtini). - BPC: Nuosavas namas? - Moteris: (duomenys neskelbtini). - BPC: Dėl ko reikalingi pareigūnai? - Moteris: Su vyru skiriamės, kartu negyvename, atvažiavo sumušė mane. Galvą skauda. - BPC: Ar greitoji reikalinga Jums? - Moteris: Ne, greitoji nereikalinga. - BPC: Čia 42 ar 52? - Moteris: 52. - BPC: Supratau, jūsų vardas, pavardė? - Moteris: M. L.. - BPC: Kaip? - Moteris: M. L.. - BPC: Tai nereikia tikrai greitosios Jums? - Moteris: Tikrai ne. - BPC: Mažų vaikų yra namie? - Moteris: Yra. Bet jie nieko nematė, veiksmas vyko lauke. - BPC: Nesvarbu, kokie vaikai yra namie? - Moteris: (duomenys neskelbtini) Aš apie metus. - BPC: Gerai, informaciją perduodame pareigūnams, laukite. - Moteris: Gerai, ačiū (1 tomas b. l. 84-85);

- kitų objektų apžiūros 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolu, kuriame užfiksuoti 6 (šeši) garso ir vaizdo įrašai, nufilmuoti policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis apžiūra. Vaizdo įrašo 2021_0912_230747_033.MP4 trukmė – 5 minutės 1 sekundė. Atidarius vaizdo įrašą, matomas užrašas VLN_VYTIS_5EAD0A, data 2021/09/12, laikas 23:07:47. Vaizdas yra fiksuojamas lauke, namo kieme, tamsiu paros metu. Kieme stovi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra M. L.. - M. L.: šiandien man viena išeiginė, nusprendėme su drauge išgerti, paprašiau pažįstamo, kad nuvežtų pas draugę, įsėdau pas jį į mašiną. - Policijos pareigūnas: Pas pažįstamą? - M. L.: Taip. Ir tuo momentu, mano vyras, iš kažkur iš čia iš laukų atbėgo ir stvėrė man už galvos ir ... - Policijos pareigūnas: Pavydo scenos, ane? - M. L.: Taip. M. L. pakelia plaukus ant jos dešinio galvos šono matosi dalis, kurioje nėra plaukų. Policijos pareigūnas pašviečia į tą vietą žibintuvėliu. - Policijos pareigūnas: Palaukit, pašviesiu. Taip tai aš nieko nematau. - Policijos pareigūnas apžiūri moters galvą. - Policijos pareigūnas: Ai va, „biški“ matosi akys. - M. L.: Ten ne „biški“, ten gerai turėtų matytis. - Policijos pareigūnas: O kodėl Jūs nuo GMP atsisakėte? - M. L.: Kaip? - Policijos pareigūnas: Nuo greitosios kodėl atsisakėte? - M. L.: O kam man ta greitoji? - Policijos pareigūnas: O tai tegul apžiūri. - M. L.: Man nei ką skauda nei ką. Tiesiog plaukus išpešė ir čia „biški“ akį padraskė (parodo į skruostikaulį). - Policijos pareigūnas: Mhm, o kur tas vyras? - M. L.: Aš nežinau kur jisai. Mes su juo kartu negyvename jau visą mėnesį. - Policijos pareigūnas: Supratau. - M. L.: Čia kur Jūs stovit, čia stovėjo, buvo draugas iš (duomenys neskelbtini) atvažiavęs. Policijos pareigūnas, ant kurio yra pakabinta mobili „body" kamera, grįžta į tarnybinį automobilį, įsėda, po keliu sekundžių išlipa. - M. L.: ... buvo atvažiavęs, norėjo mane paimti, pas draugę važiuoti. Aš tik įsėdau į mašiną, spėjau įsėsti ir jis mane už plaukų stvėrė čia va ant kelio, pargriovė. - Policijos pareigūnas: Kojomis, rankomis mušė? - M. L.: Nu mušė, bet aš dabar... Žinokit aš šoke, nejaučiu, išvis jokio skausmo aš nejaučiu. Aš jaučiau, kad muša kažkur kojomis čia. Policijos pareigūnai nusprendžia kviesti GMP brigadą, pasiteirauja moters, kiek jai metų, pastaroji nurodo kad (duomenys neskelbtini). - Policijos pareigūnas: Galvos sumušimai, jo? - M. L.: Jis manęs nemu... Nu jis galvos man nemušė, tik pargriovė mane iš mašinos tos, ištraukė už plaukų. - Policijos pareigūnas: Bet jis čia matau pas Jus ištinusi. - M. L.: Taip, va čia va. - Policijos pareigūnas: O nuo ko čia? - M. L.: Aš nežinau, nu... toje visoje makalynėje ir... Aš tik namuose atėjus va taip ranka perbraukiau, tada tik... - Policijos pareigūnas: Tegul apžiūri, blogiau nebus. - M. L.: Blogiau nebus, bet tai... - Policijos pareigūnas: Vis tiek užfiksuos viską, taigi... - M. L.: Gerai. Policijos pareigūnas pasitikslina ar moteris gyvena šiame name bei paprašo atsinešti asmens dokumentą. - Policijos pareigūnas: O kur tas vyras gyvena? - M. L.: (duomenys neskelbtini). - Policijos pareigūnas: Jis Jums oficialus vyras, jo? - M. L.: Taip, bet mes skiriamės. - Policijos pareigūnas: Supratau, suraskite savo dokumentą. Tai viskas vyko čia, kur Jūsų mašina stovi? - M. L. detaliau paaiškina kur viskas vyko. - Policijos pareigūnas: O kada čia buvo? - M. L.: Aš dabar nepasakysiu. - Policijos pareigūnas: Bet Jūs iš karto paskambinote, jo? - M. L.: Ne iš karto. - Policijos pareigūnas: Ne iš karto. - M. L.: Suprantate, pas mane rankoje buvo telefonas, raktas nuo mano mašinos ir cigaretės, nes aš iš mašinos ėmiau cigaretes ir sėdau į aną mašiną ir aš turėjau mašinos raktą su savimi, ir kai jis mane pargriovė man viskas iš rankų išvirto. Telefoną aš suradau, mašinos raktų aš nerandu. Greičiausiai pasiėmė, nes čia ne pirmas kartas. - Policijos pareigūnas: tai maždaug kelintą valandą galėjo atsitikti šita? - M. L.: Tuoj pabandysiu atkurti kažkaip tai. Moteris nueina iki namų, policijos pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį, policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje, netrukus moteris grįžta pas policijos pareigūnus. - Policijos pareigūnas: Čia Jūsų dabartinis vyras skaitosi? - M. L.: Nu dar skaitosi, kad vyras. Daugiau šiame įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas 2021_0912_231248_034.MP4 yra vaizdo įrašo 2021_0912_230747_033.MP4 tęsinys, jo trukmė 5 minutės. Šiame vaizdo įraše policijos pareigūnai iškviečia greitosios medicinos pagalbos darbuotojus į įvykio vietą, taip pat M. L. paaiškina, kad asmuo, su kuriuo ji buvo automobilyje, yra atvykęs iš (duomenys neskelbtini), po kelių dienų grįžta į (duomenys neskelbtini), jo duomenų ji sakyti nenori, nes nenori jam sukelti problemų. Vaizdo įrašo pabaigoje policijos pareigūnai užeina pas M. L. į namus. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašas 2021_0912_231747_035.MP4 yra vaizdo įrašo tęsinys, jo trukmė 5 minutės. Policijos pareigūnai paaiškina M. L., kad patikrins jos blaivumą. Patikrinamas jos blaivumas, policijos pareigūnas paaiškina, kad moteris pripūtė 0,82 promiles. Policijos pareigūnas paprašo moters dar kartą papasakoti, kas atsitiko. - M. L.: Jis man parašė žinutę, kad jis jau atvažiavo. Mes buvome prieš tai susitarę. Aš išėjau, paėmiau elektroninę cigaretę iš mašinos, užrakinau mašina ir su raktu, su telefonu, su cigarete ėjau į jo mašiną – aš nieko negirdėjau, nemačiau. Tik įsėdus pas jį į tą (duomenys neskelbtini) mašiną, vairas iš kitos pusės, aš dar juokais pasakiau, kad negaliu priprasti, kad pas tave iš kitos pusės vairas ir tik atsisėdau, iš karto, už plaukų stvėrė, aš nespėjau...- Policijos pareigūnas: Atidarėt? - M. L.: Įsėdau į mašiną, durelės nebuvo uždarytos, aš nespėjau. - Policijos pareigūnas: Ir pribėgo tas vyras Jūsų ir ištraukė iš mašinos? - M. L.: Ištraukė už plaukų iš mašinos, pargriovė ant žemės. - Policijos pareigūnas: Ir pradėjo mušti. - M. L.: Kaip jis ten mušė, aš... - Policijos pareigūnas: Supratau. - M. L.: Mėsmalė buvo, aš tik jaučiau, kad smūgius su kuo jis sudavinėjo aš nei mačiau nei ką, nes jau tamsu buvo gan. - Policijos pareigūnas: Kuo baigėsi? Mušė, mušė, po to? - M. L.: Ir jis pas tą berniuką, kuris buvo pas mane atvažiavęs, pradėjo kreiptis į jį, kad va, daugiau taip nedaryk, nes ir tau taip bus, kažkaip taip blogai. Ir aš tuo momentu išsiropščiau ir pradėjau bėgti. - Policijos pareigūnas: Pabėgot ir į policiją paskambinot? - M. L.: Ne, ne iš karto aš paskambinau. - Policijos pareigūnas: Kelintą valandą čia buvo? - M. L. nurodo, kad tai buvo apie 21.20 val. Toliau šiame vaizdo įraše policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus. Daugiau šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašas 2021_0912_232246_036.MP4 yra vaizdo įrašo 2021_0912_231747_035.MP4 tęsinys, jo trukmė 1 minutė 51 sekundė. Šiame vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašo 2021_0912_230752_006 trukmė 6 sekundės. Atidarius vaizdo įrašą, matomas užrašas VLN_VYTIS_60909E, data 2021/09/12, laikas 23:07:52. Vaizdas yra fiksuojamas lauke, namo kieme, tamsiu paros metu. Kieme stovi moteris, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai yra M. L.. Šis įrašas neturi garso, jame tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Vaizdo įrašas 2021_0912_232840_007 yra vaizdo įrašo 2021_0912_230752_006 tęsinys, jo trukmė 2 minutės 10 sekundžių. Šis įrašas neturi garso, jame tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 tomas b. l. 80-82);

- 2021 m. lapkričio 19 d. atlikta akistata, kurios metu tarp nukentėjusiosios M. L. ir įtariamojo A. L. prieštaravimų pašalinti nepavyko.

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020). Kartu pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau duodant parodymus teisme paaiškino, kad prisipažįsta iš dalies. Nagrinėjamu atveju įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, užfiksuoto skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, policijos patrulių atvykusių į įvykio vietą, „Body" kamera užfiksuotą vaizdą, iš dalies paties kaltinamojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad nukentėjusioji jautė fizinį skausmą dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, tai yra 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 21.20 val., kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, tai yra tyčia iš automobilio už plaukų ištempė automobilyje sėdinčią M. L., kuri tempiama veidu (dešine puse) atsitrenkė į automobilio dureles, o ištempęs ją iš automobilio, tęsdamas nusikalstamą veiką, pargriovė šią ant žemės bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis smūgiavo į M. L. kūną, pataikydamas į pakaušį, viršutinę kūno dalį bei kojas ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis duodamas parodymus teigė, kad netempė nukentėjusiosios už plaukų, o tik buvo paėmęs už kaklo. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės paneigia šią kaltinamojo versiją, kadangi nukentėjusioji parodo, jog buvo išrautas plaukų kuokštas, tai patvirtina ir liudytojai: J. J. ir S. A., kurie matė kaip dukrai būnant prie kriauklės išslinko išrauti plaukai. Šią aplinkybę patvirtinta kitų objektų apžiūros 2021 m. rugsėjo 14 d. protokolas, kur vaizdo įraše matoma, kad nukentėjusioji pakelia plaukus ir ant jos dešinio galvos šono matosi dalis, kurioje nėra plaukų bei įvykio vietoje darytos nuotraukos (1 tomas b. l. 10-12). Taip pat iš kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymų matoma, jog traukiant nukentėjusiąją iš mašinos ji nukrito, tai yra jos viena koja liko mašinoje, o kūnas nukrito ant žemės. Tai, kad nukentėjusioji traukiama nukrito iš automobilio ir susižeidė yra kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekmė. Nukentėjusioji pargriuvusi ant žemės, rankomis užsidengė veidą ir pajautė per kūną smūgius ne mažiau kaip penkis kartus. Šias aplinkybes patvirtina specialisto išvadoje nustatytas sužalojimų kiekis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duodama parodymus teisme, nukentėjusioji nieko neslėpdama paaiškino, kad poodinės kraujosruvos dešiniame petyje galėjo atsirasti atliekant darbines funkcijas, o ne dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ji bando meluoti dėl patirtų sužalojimų. Kaltinamojo paaiškinimas, kad nukentėjusioji, būdama girta, galėjo pati susižaloti yra nepagrįstas. Šia aplinkybę paneigia liudytojo J. C. parodymai, duoti teisme, kadangi jis, būdamas policijos pareigūnu, iš karto po įvykio bendravo su nukentėjusiąja ir pažymėjo, kad ji galimai buvo išgėrusi, nes jautėsi alkoholio kvapas, tačiau ji buvo adekvati. Nors kaltinamasis ir teigia, kad jis buvo supykęs, nes pamatė žmoną kito vyro automobilyje, tačiau tai nėra pateisinama priežastis naudoti smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Taip pat kaltinamasis nurodo, jog jų bendri vaikai buvo palikti vieni namie, tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojai, taip pat nukentėjusioji nurodo, kad vaikai buvo su seneliais. Be to, kaltinamasis po įvykio net nepasidomėjo vaikais, neklausė nukentėjusiosios kur ir su kuo jie buvo, todėl visos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kurios, pasak kaltinamojo ir jo gynėjo, buvo smurto priežastimi, niekaip nešvelnina kaltinamojo atsakomybės.

Nukentėjusioji M. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu duodama parodymus buvo nuosekli. Nukentėjusioji vienareikšmiškai nurodė, kad A. L. ištraukė ją iš mašinos už plaukų ir pargriovė, dėl ko jai buvo išrauti plaukai. Jos plaukai nebuvo surišti, o buvo paleisti. Ji pargriuvo ant žemės, rankomis užsidengė veidą, pajautė per kūną smūgius ne mažiau kaip penkis kartus. Vėliau smūgiai buvo iš nugaros, todėl nematė kuo buvo smūgiuota, buvo užsidengusi veidą. Pakaušį ir nugarą susitrenkė, kai krito iš mašinos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. L. neteko galvos plaukų. Taip pat nustatytas odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, kairiame žaste, nugaroje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais – bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Galvos plaukų netekimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimas su intradermalinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke padarytas vienu trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva nugaroje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje padaryta 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo atsirasti traumuojant bet kokiu kietu – buku daiktu, tiek suduodant smūgius, tiek ir pačiai nukentėjusiajai griūvant ir/ar atsitrenkiant į kietus – bukus daiktus. Galvos plaukų netekimas galėjo atsirasti tempiant už plaukų (1 tomas b. l. 36-37). Taigi, dėl minėtų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Šios aplinkybės leidžia daryti teismui išvadą, kad nukentėjusiai sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo įvykio metu. Nukentėjusiosios skambutis į bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 2021 m. rugsėjo 12 d., kuriame nurodyta, kad M. L. sumušė jos vyras su kuriuo skyrėsi ir, kad jai skauda galvą.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iš gautų faktinių duomenų visumos turi išrinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikšmingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais. Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Teismų praktikoje aiškinant in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Taip pat pažymėta, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug aplinkybių: įrodymų kiekis, jų rūšys, patikimumas ir pan. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų leistinumo, patikimumo, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Nukentėjusios M. L. paaiškinimai, teismo vertinimu, yra pagrįsti bei jų objektyvumu teismui netikėti nėra pagrindo. Juolab, kad pats kaltinamasis duodamas parodymas iš dalies pripažino savo kaltę, tik nesutinka, jog nukentėjusiąją ištempė už plaukų iš automobilio ir mušė. Kaltinamasis nurodo, kad tempė iš automobilio už kaklo bei paaiškina, kad susižaloti ji galėjo būdama girta. Vertinant įvykio faktines aplinkybes, pažymima, kad tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės. Todėl teismas daro išvadą, kad tarpusavyje sutampančių nukentėjusiosios, liudytojų parodymų visuma, specialisto išvada, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kiti baudžiamoje byloje surinkti duomenys įrodo, kad kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę M. L., tai yra tyčia iš automobilio už plaukų ištempė automobilyje sėdinčią M. L., kuri tempiama veidu (dešine puse) atsitrenkė į automobilio dureles, o ištempęs ją iš automobilio, tęsdamas nusikalstamą veiką, pargriovė šią ant žemės bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis ir kojomis smūgiavo į M. L. kūną, pataikydamas į pakaušį, viršutinę kūno dalį bei kojas ir šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai M. L. sužalojimus, šiais savo veiksmais padarė sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą ir tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinime, pareikštame A. L., buvo nurodyta, kad nusikalstama veika nukentėjusiajai M. L. buvo padarytas sužalojimas, tai yra poodinės kraujosruvos dešiniame petyje. Teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, nukentėjusioji apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad minėtas sužalojimas galėjo atsirasti atliekant darbines funkcijas, o ne dėl kaltinamojo atliktų veiksmų. Dėl šių aplinkybių prokurorė baigiamojoje kalboje prašė patikslinti kaltinimą ir eliminuoti poodines kraujosruvas dešiniame petyje. Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu laiko, kad nukentėjusioji davė teisingus parodymus, todėl šioje dalyje kaltinimas tikslintinas minėtą aplinkybę pašalinant iš kaltinimo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į A. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas tris kartus, iš jų – vieną kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (1 tomas b. l. 139-142), baustas administracine tvarka (1 tomas b. l. 136-138), vedęs, tačiau vyksta skyrybų procesas, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (2 tomas b. l. 19). Kaltinamasis nuo proceso pradžios neprisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai sunkinančiai aplinkybei BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu A. L. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, iš dalies jas sudedant (švelnesnę bausmę pakeičiant griežtesne).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo kaltinamajam atsižvelgtina į anksčiau aptartas jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, bendrauja su (duomenys neskelbtini) vaikais, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nėra šiurkštūs. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad A. L. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, o atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu. Atsižvelgiant į tai, kad A. L. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narę – sutuoktinę, ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, tikėtina, kad baudžiamosios priemonės skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamą įtaką. Pažymima, kad ir nukentėjusioji galės jaustis saugi. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktu, nurodant, kad kaltinamasis nebendrautų su M. L. bei nesiartintų arčiau nei 20 (dvidešimt) metrų atstumu ir nesilankytų jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus bylų nagrinėjime teismuose bei perduodant vaikus ir įpareigoti sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., 04.00 val., iki 2021 m. rugsėjo 13 d., 14.31 val. (1 tomas b. l. 91-92), vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Nukentėjusioji M. L. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti, 350,00 eurus turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji buvo užpulta ir sumušta sutuoktinio, su kuriuo vyksta skyrybų procesas. A. L. iš jos pažįstamo asmens automobilio ištempė nukentėjusiąją už plaukų, taip pat parvirtus ant žemės sudavė smūgius rankomis ir kojomis, o nukentėjusiajai bėgant iš įvykio vietos, ji pajuto smūgį buku daiktu į pakaušį. Kaltinamojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ji neteko dalies plaukų, jautė didelę baimę. Be to įvykio metu pametė automobilio raktus arba kaltinamasis juos pasiėmė, kadangi jų neberado ir juos teko gaminti (1 tomas b. l. 53-55).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji M. L. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė žalos, todėl jos pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė 350,00 eurų turtinės žalos, tai yra įvykio metu ji pametė savo automobilio raktelius, kurių ieškojo, bet neberado. Nukentėjusioji nurodo, kad kaltinamasis taip pat galėjo raktus išmesti arba pasiimti su savimi. Dėl šios priežasties nukentėjusiajai teko gamintis naujus automobilio raktus. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pridėta 2021 m. rugsėjo 16 d. sąskaita - faktūra bei kasos pajamų orderio kvitas, kuriuose nurodyta, jog už automobilio „Volvo S60“ rakto gamybą sumokėta 350,00 eurų suma. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti civilinės ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytiniais įrodymais ir daro išvadą, kad civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl M. L. padarytos neturtinės žalos, teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai įrodyta, kad nukentėjusioji patyrė neturtinės žalos. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai nustatytą sveikatos sutrikdymą ir jo trukmę (į tai, kad prarado daug plaukų, negalėjo paslėpti plikų galvos plotų), į patirtus neigiamus išgyvenimus, jautė didelę baimę, negalėjo užmigti naktimis, dėl ko suprastėjo jos darbo kokybė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad jai po įvykių skaudėjo visą kūną. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su civiliu ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos.

Teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat byloje pateiktas nukentėjusiosios atstovo advokato Aurimo Keidūno prašymas dėl 300 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo, kurias nukentėjusioji sumokėjo už advokato atstovavimą. Prie baudžiamosios bylos medžiagos pridėtas 2022 m. kovo 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1092711, kuriame M. L. sumokėjo 150 eurų už atstovavimą bei 2021 m. kovo 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr.1092712, kuriame sumokėta 150 eurų už atstovavimą, taigi bendra suma yra 300 eurų (2 tomas b. l. 18).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Bylos duomenimis, advokatas Aurimas Keidūnas dalyvavo teismo posėdžiuose. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos trukmę, daro išvadą, kad prašoma 300 eurų suma už nukentėjusiosios atstovavimą teisme nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas b. l. 101-102), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštas, 2021 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiosios M. L., supakuotas į voką ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (1 tomas b. l. 33) – sunaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus. Vokas, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro bei vokas, kuriame laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, iš dalies jas sudedant, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 5, 10 punktais, A. L. (A. L.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsiprašyti nukentėjusiosios, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. L. (A. L.) įpareigoti nesiartinti prie nukentėjusiosios M. L. arčiau nei 20 (dvidešimt) metrų atstumu ir nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus bylų nagrinėjimą teismuose bei perduodant vaikus ir įpareigoti sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., 04.00 val., iki 2021 m. rugsėjo 13 d., 14.31 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. L. (A. L.) 350,00 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 (penkis šimtus eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. L. naudai bei 300,00 (tris šimtus) eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plaukų kuokštą, 2021 m. rugsėjo 15 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu pateiktą nukentėjusiosios M. L., supakuotą į voką ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą – sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Voką, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro bei voką, kuriame yra laikmena su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo „body“ kameromis – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė