- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2-1631-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00487-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios A. I. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1854-273/2015 pagal pareiškėjo bankrutavusios A. I. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“ skundą dėl bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“), netenkintas prašymas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas bankrutavusios A. I. individualios įmonės administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ pateikė teismui skundą, prašydamas pripažinti bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 negaliojančiu. Šiuo nutarimu nutarta administravimo išlaidoms skirti iki 5 792,40 Eur (20 000 Lt) be PVM (iš kurių 1 448,10 Eur (atitikmuo 5 000 Lt) administravimo išlaidoms, 4 344,30 Eur (atitikmuo 15 000 Lt) atlyginimas administratoriui) laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų.
Bankroto administratorius taip pat prašo priteisti iš suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateikiamus dokumentus.
A. I. individualios įmonės administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ skunde nurodė, kad bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 7 nustatė bendrą 10 000 Lt plius PVM administravimo išlaidų sąmatą (atlyginimas administratoriui - 7 000 Lt plius PVM, kitos administravimo išlaidos - 3 000 Lt plius PVM) nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų.
2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 administravimo išlaidų sąmata buvo pakeista, patvirtinant 3 000 Lt su mokesčiais per mėnesį administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės Registravimo iš Juridinių asmenų registro.
Administratorius nurodo, kad 2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 galiojimo laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2015 m. kovo 31 d. faktiškai patirtų būtinų bankroto procedūroms tinkamai atlikti išlaidų suma sudaro 25 196,94 Eur, iš kurių atlyginimas administratoriui - 14 683,73 Eur, kitos administravimo išlaidos - 10 513,21 Eur (sudarytų sandorių vykdymas, mokesčiai valstybei, socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio, atskaitymai Garantiniam fondui ir kitos išlaidos). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, negali būti keičiamas atlyginimo dydis atgaline tvarka, todėl ginčijamas kreditorių nutarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir teismų praktikai, pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus bei administratoriaus teisėtus lūkesčius, teisę gauti darbą atitinkantį atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą kreditorius „Swedbank“, AB prašė administratoriaus skundo netenkinti ir vadovautis suformuota teismų praktika panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1708/2013, 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014) bei pažymėjo, kad ginčijamu kreditorių nutarimu atlyginimas administratoriui buvo ne sumažintas, o padidintas daugiau kaip du kartus.
Administratoriui atlyginimas buvo nustatytas tik 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkime ir jo dydis sudarė 7000 Lt. 2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkime atlyginimas administratoriui nebuvo nustatytas, o buvo padidinta bendra administravimo išlaidų sąmata iki 3 000 Lt per mėnesį, tačiau nebuvo išskirta, kokią dalį iš šios sumos sudaro atlyginimas administratoriui. Taip nuo 2013 m. balandžio 10 d. susidarė situacija, kad iki tol galiojusi aiški administravimo išlaidų sąmata buvo pakeista (panaikinta), o naujai patvirtinta administravimo išlaidų sąmata numatė tik bendrą administravimo išlaidų sumą, neišskiriant joje atlyginimo administratoriui. Esant neaiškiai administravimo išlaidų sąmatai, bankroto administratoriui negalėjo atsirasti teisėtų, pagrįstų lūkesčių dėl atlyginimo dydžio. Retrospektyviai atlyginimas administratoriui nebuvo sumažintas. Bankroto procesas labai nesudėtingas, o administratoriaus pateiktos išlaidų sąskaitos ne visos aiškiai susiję su įmonės bankroto procesu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė bankrutavusios A. I. individualios įmonės bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“ skundą dėl bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriui, siekiančiam administravimo išlaidų atlyginimo, tenka pareiga jas pagrįsti ir įrodyti kreditorių susirinkimui pateikiant (ĮBĮ 23 str. 4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms administratoriaus darbo apimties ar kitų administravimo išlaidų sumažėjimą/padidėjimą, kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 str. 2 d.).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kreditorių susirinkimas administratoriui nustatytą atlyginimą gali keisti tik į ateitį, nes nustatant mažesnį administratoriaus atlyginimą atgaline data, susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CPK 1.5 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
Bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 7 nustatė bendrą 10 000 Lt plius PVM administravimo išlaidų sąmatą, kurioje atlyginimas administratoriui sudarė 7 000 Lt plius PVM ir 3 000 Lt administravimo išlaidos plius PVM nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų.
2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 administravimo išlaidų sąmata buvo pakeista - patvirtinta 3 000 Lt su mokesčiais per mėnesį administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus „Swedbank“, AB pasiūlytas nutarimo projektas dėl administravimo išlaidų sąmatos: iki 5 792,40 Eur (atitikmuo 20 000 Lt) be PVM (iš kurių 1 448,10 Eur (atitikmuo 5 000 Lt) administravimo išlaidoms, 4 344,30 Eur (atitikmuo 15 000 Lt) atlyginimas administratoriui) laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administratoriaus atlyginimo dydį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo, taip pat skundžiamu 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administratoriaus atlyginimo dydį bei A. I. individualios įmonės bankroto proceso sudėtingumą, sprendė, kad bankroto administratoriaus atlyginimas A. I. individualios įmonės bankroto procese nebuvo retrospektyviai sumažintas. Bankroto administratoriui paskirtas atlyginimas nepažeidžia nei imperatyviųjų teisės normų, nei teismų praktikos, nei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, administratoriaus teisėtų lūkesčių.
Bankroto proceso metu tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai. Todėl administratorius, kaip verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad jam kas mėnesį bus mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, kaip kad esama darbo santykių atvejais, juo labiau, tais atvejais, kai tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių nesama susitarimo dėl konkrečios kas mėnesį administratoriui mokėtinos atlyginimo dalies (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014). Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta 4 344,30 Eur (atitikmuo 15 000 Lt) atlyginimas administratoriui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o tai yra didesnė suma, negu buvo nustatyta 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimu (7 000 Lt plius PVM).
Iš bankroto administratoriaus į bylą pateiktos administravimo išlaidų bei lėšų panaudojimo ataskaitos bei PVM sąskaitų - faktūrų, patvirtinančių įvairius apmokėjimus matyti, kad tik dvi PVM sąskaitos faktūros yra susiję su A. I. individualia įmone. Iš kitų PVM sąskaitų faktūrų pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo spręsti, kad tai yra išlaidos, susijusio su A. I. individualios įmonės bankroto byla, ir kad tos išlaidos buvo būtinos administravimo procesui. Administratorius turi efektyviai naudoti bankroto proceso administravimui skirtas išlaidas pagal jų paskirtį ir pareiga įrodyti išlaidų pagrįstumą ir būtinumą tenka administratoriui. Nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas pagal administratoriaus pateiktus duomenis tinkamai patvirtino tiek atlyginimą administratoriui, tiek kitų išlaidų dydį (ĮBĮ 36 str.). Kadangi bankrutavusios A. I. individualios įmonės bankroto procesas yra mažos apimties, skundžiamu nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra pakankama. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, sąlygojančioms administratoriaus darbo apimties padidėjimą, kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant ir atlyginimo administratoriui dydį (ĮBĮ 36 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas bankrutavusios A. I. individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pripažinti bankrutavusios A. I. individualios įmonės 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 3 negaliojančiu, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Administratoriaus išlaidų suma iki 2015 m. balandžio 31 d. – 10 513,21 Eur neviršijo maksimalios sumos, nustatytos kreditorių 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu.
2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš dalies PVM sąskaitų - faktūrų negalima daryti išvados, jog išlaidos pagal jas yra patirtos būtent administruojant A. I. individualios įmonės bankrotą. Administratorius savo praktikoje gauna prekes ir paslaugas centralizuotai savo vardu, todėl sąskaitose, išskyrus sąskaitas dėl 172,40 Lt išlaidų, nematyti A. I. individualios įmonės rekvizitų, o šios sąskaitos yra bankroto administratoriaus (ne administruojamos įmonės) apskaitos objektas.
3. Kreditoriui „Swedbank“, AB bankroto administratorius 2014 m. vasario 20 d. pateikė administravimo išlaidų bei lėšų naudojimo ataskaitą, kurios šis kreditorius neginčijo kaip ir 2013 m. balandžio 10 d. kreditorių nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, o 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimui pateikė visai nemotyvuotą siūlymą (patvirtintas ginčijamu kreditorių nutarimu) dėl naujos konkrečios administravimo išlaidų sąmatos.
4. Skundžiama nutartimi teismas įtvirtino situaciją, kai administratorius turi dirbti nemokamai, kai jam neatlyginamos įmonės bankroto procese patirtos faktinės išlaidos. Teismas nevertino patirtų išlaidų pagrįstumo ir nustatė protingumo kriterijų neatitinkančią sąmatą, dėl ko, nepasiekus susitarimo, administratorius gali atsistatydinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
5. 2015 m. kovo 31 d. administravimo išlaidų bei lėšų panaudojimo ataskaitos kopija patvirtina, kad A. I. individualios įmonės 2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimo galiojimo laikotarpiu nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo iki 2015 m. kovo 31 d. (per 30 mėn.) priskaičiuotas administratoriaus atlyginimo dydis sudaro 50 700 Lt, priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio - 15 808 Lt, todėl vidutinis mėnesinis administratoriui priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 1 690 Lt, o mokėtinas darbo užmokestis - 1 284,40 Lt (1 690 Lt - 253,50 Lt (15 proc.. GPM) - 152,10 Lt (9 proc. SD) = 1 284,40 Lt). Šis administratoriaus atlyginimo dydis apima ir buhalteriui mokėtiną sumą, kaip sudėtinę administratoriaus atlyginimo dalį.
Atsiliepimas
Kreditorius „Swedbank“, AB atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Objektyviais kriterijais nepagrįsto dydžio atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų įmonės kreditorių teises ir interesus.
2. Administratorius vilkino įmonės bankroto procesą, todėl skundžiamu nutarimu, siekiant pakeisti 2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtina administravimo išlaidų sąmatą, kuri numatyta kas mėnesį (administratoriaus atlyginimas nekeistas ir liko nustatytas 2013-01-09 kreditorių susirinkime 7 000 Lt už visą bankroto proceso laikotarpį), atsižvelgus į realiai patirtas ir pagrįstas administravimo išlaidas, kreditoriai ginčijamu nutarimu patvirtino naują administravimo išlaidų sąmatą administravimo išlaidoms (atlyginimas administratoriui buvo padvigubintas).
3. Nepagrįsti administratoriaus reikalavimai atlyginti nepagrįstas ar paties patirtas išlaidas (administratorius vykdo 21 bankroto procedūrą ir nesusietas su A. I. individualios įmonės bankrotu išlaidas galėjo patirti bet kurioje iš jų). Administratoriaus išlaidų pagrindimas neįtikinamas, pavyzdžiui, kodėl kas mėnesį patiriama po 20 Lt turto vertinimo išlaidų, kodėl skaičiuojamos ateities išlaidos už būsimus notarinius veiksmus, kodėl 2015 metais išlaidos apskaitomos dar litais ir t.t.).
4. Administratorius veikia pasyviai, net nepardavė turto (pats sustabdė varžytynes) ir tokiomis aplinkybėmis jam patvirtintas atlyginimo dydis yra pakankamas.
5. Analogiškoje byloje su šiuo administratoriumi jo nepagrįsti reikalavimai netenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1695/2014).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
Bankrutavusios A. I. individualios įmonės kreditoriai kelis kartus sprendė administravimo išlaidų nustatymo klausimą.
2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 7 nustatė bendrą 10 000 Lt plius PVM administravimo išlaidų sąmatą, susidedančią iš atlyginimo administratoriui - 7 000 Lt plius PVM, kitų administravimo išlaidų - 3 000 Lt plius PVM nuo nutarties iškelti bankroto bylą iškėlimo įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų.
2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 administravimo išlaidų sąmata buvo pakeista, patvirtint 3 000 Lt su mokesčiais per mėnesį administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 3 nutarė administravimo išlaidoms skirti iki 5 792,40 Eur (atitikmuo 20 000 Lt) be PVM (iš kurių 1 448,10 Eur (atitikmuo 5 000 Lt) - administravimo išlaidoms, o 4 344,30 Eur (atitikmuo 15 000 Lt) - atlyginimas administratoriui) laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų.
Ginčas kilo dėl to, ar tokiu būdu 2015 m. kovo 31 d. kreditoriai re trospektyviai ir todėl neteisėtai, nepagrįstai sumažino administravimui skirtas išlaidas.
Sutiktina su bankroto administratoriaus argumentais, kad mažinti administravimo išlaidas retrospektyviai yra draudžiama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Todėl atlyginimas bankroto administratoriui (jo nustatymas, kaip ir sąmatos keitimas ar disponavimo šiomis išlaidomis tvarkos nustatymas priskirtas bankrutuojančios įmonės kreditorių kompetencijai pagal ĮBĮ 36 str. 2 d.) gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik taikymui į ateitį nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Ši taisyklė galioja ne tik tais atvejais, kai nustatomas konkretus išlaidų dydis, bet ir kai kreditorių susirinkimas nustato maksimalų leistiną dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).
Byloje nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad administravimo išlaidų sąmata nebuvo nepagrįstai retrospektyviai sumažinta tokiu būdu, kad po skundžiamo 2015 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo bankroto administratorius netektų teisės į pagrįstų ir ankstesniuose kreditorių susirinkimų nutarimuose numatytos administravimo išlaidų sumos neviršijančių pagrįstų faktinių išlaidų atlyginimą.
Dėl administratoriaus atlyginimo
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iki ginčijamo bankrutavusios A. I. individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo tik 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimas buvo aiškiai nustatęs administratoriaus atlyginimo dydį - 7 000 Lt plius PVM už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų. Šio nutarimo administratorius neskundė, taigi, įvertinęs administruotinos įmonės bankroto proceso sudėtingumą, tokią atlyginimo sumą laikė pagrįsta ir tinkama. 2013 m. balandžio 10 d. kreditorių susirinkimui keičiant administravimo išlaidų sąmatą, buvo patvirtinta 3000 Lt su mokesčiais per mėnesį administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir nebuvo spręsta dėl atlyginimo administratoriui dydžio keitimo.
Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Atitinkamai nepagrįstai didelio administravimo išlaidų dydžio nustatymas pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėtus interesus ir viešąjį interesą. Administravimo išlaidų dydžiui (tiek atlyginimui administratoriui, tiek kitoms išlaidoms) taikytinas pagrįstumo kriterijus. Administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį (ĮBĮ 36 str. 5 d.), o teismui, nagrinėjančiam skundą dėl administravimo išlaidų dydžio nustatymo, suteikta kompetencija vertinti, ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015).
Byloje nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. balandžio 10 d. nutarimu nebuvo išskirtos naujai patvirtinamos administravimo išlaidų sudedamosios dalys, lyginant su 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkimo nustatyta 7000 Lt suma, iki 2015 m. kovo 31 d. kaip atlyginimą apskaitė 14 683,73 Eur, t.y. 7,24 karto didesnę sumą. Toks ženklus atlyginimo administratoriui padidinimas neabejotinai turėtų būti pagrįstas objektyviais argumentais, susijusiais su administratoriaus darbo administruojant įmonę apimtimi. Administratorius neįrodė objektyvaus pagrindo (poreikio) atlyginimui 2013 m. sausio 9 d. skirtą sumą padidinti net 7,24 karto, o vien tai, kad administratoriaus atlyginimui suma, kartu su kitomis administravimui skirtomis išlaidomis, neviršija kreditorių nustatytos maksimalios sumos per mėnesį, yra nepakankamas pagrindas atlyginimo administratoriui padidinimui ir išmokėjimui. Kitokia išvada sudarytų prielaidas bankroto administratoriaus piktnaudžiavimui, t.y. be pagrindimo kaip atlyginimą išsimokėjimui skirtumą tarp numatytos administravimo išlaidų maksimalios sumos mėnesiui ir faktiškai patirtų administravimo išlaidų. Bylos duomenys patvirtina, kad dar 2013 m. sausio 9 d. kreditorių susirinkime pats bankroto administratorius siūlė patvirtinti 30 000 Lt bendrą administravimo išlaidų sumą (joje 20 000 Lt – atlyginimas administratoriui). Vėliau, t.y. 2013 m. balandžio 10 d., kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sumą nustatė mėnesiui, neišskirdamas administratoriaus atlyginimui skiriamos dalies. Toks administravimui skirtų išlaidų dydis buvo kreditorių nustatytas paties bankroto administratoriaus siūlymu, argumentuojant, kad vyksta daug teisminių ginčų (šis argumentas paneigtas LITEKO duomenimis, patvirtinančiais, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonė iki ginčijamo kreditorių nutarimo teismuose turėjo tik dvi bylas), būtinos išlaidos teisinėms paslaugoms, kurui, dokumentų kopijavimui. Pažymėtina, kad visi šie argumentai siejami su kitomis administravimo išlaidomis ir nepagrindžia poreikio padidinti atlyginimą administratoriui. Tokiomis aplinkybėmis administratorius neturėjo pagrindo tikėtis padidinto atlyginimo (pirma, nepagrįstas poreikis jį padidinti, antra, kreditoriai nepadidino administratoriaus atlyginimui skiriamos sumos). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad įmonės bankrotas būtų sudėtingas (2015-03-31 administratoriaus veiklos ataskaitoje nurodomas tik numatomas A. I. turto pardavimas varžytynėse ir pristatyta susijusios bylos eiga teismuose).
Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad skundžiamu 2015 m. kovo 31 d. kreditorių nutarimu kreditoriai, administratoriui iš esmės nepagrindus atlyginimo padidinimo tikslingumo, administratoriaus atlyginimui skiriamas išlaidas ne sumažino retrospektyviai, kaip kad teigiama administratoriaus skunde, o atvirkščiai, daugiau nei dvigubai padidino (nuo 7000 Lt ir PVM iki 4 344,30 Eur (atitikmuo 15 000 Lt). Todėl ginčijamo kreditorių nutarimo dalį, kuria nustatytas atlyginimas administratoriui, naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Dėl kitų administravimo išlaidų
Veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, administratorius turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, kreditoriams pagrįsti išlaidų pagrįstumą. Atitinkamai net ir esant kreditorių nustatytai maksimaliai kitų administravimo išlaidų per mėnesį sumai, administratoriui, siekiančiam patirtų išlaidų atlyginimo, tenka pareiga įrodyti išlaidų faktą bei pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl administratoriaus nurodytų ir apskaitytų išlaidų, kurios pagal pateiktas sąskaitas nėra siejamos su administruojama bankrutavusia A. I. individualia įmone. Administratoriaus argumentai, kad veikloje reikalingus resursus gauna centralizuotai, yra nepakankami (būtinas papildomas išlaidų pagrindimas, susiejant išlaidų faktą su A. I. individualios įmonės bankroto proceso eiga), nes pagal tokį administratoriaus paaiškinimą neįmanoma bent apytiksliai įvertinti, ar priskirtos išlaidų sumos proporcingos būtent tos įmonės, kurios administravimo procese prašoma išlaidas padengti, patirtoms pagrįstoms išlaidoms. Abejonių kelia ir administravimo lėšų panaudojimo 2015 m. kovo 31 d. ataskaitoje nurodytų kas mėnesį 20 Lt turto vertinimo išlaidų pagrįstumas, busimų kas mėnesį 18 Lt išlaidų už notarinius veiksmus pagrįstumas, kas mėnesį stabili 9 Lt Registrų centro paslaugų išlaidų suma (analogiško pobūdžio kasmėnesinės išlaidos nurodytos ir 2014-02-20 lėšų panaudojimo ataskaitoje). Šios išlaidos ir jų pagrįstumas taip pat neįrodytos. Administratoriui neįrodžius visų patirtų kitų administravimo išlaidų (10 513,21 Eur) pagrįstumo, kreditorių nutarimas, kuriuo nustatytas naujas kitų administravimo išlaidų dydis, atsižvelgus į pagrįstomis pripažintų išlaidų bendrą sumą, nelaikytinas neteisėtu retrospektyviu kitų administravimo išlaidų sąmatos sumažinimu. Atitinkamai naikinti skundžiamo kreditorių nutarimo dalį, kuria nustatyta nauja kitų administravimo išlaidų suma, taip pat nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.