Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Omegatrans“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto departamentas LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2057-480/2014, kuria atmestas bankroto administratoriaus skundas dėl 2014-05-05 kreditorių susirinkimo nutarimo 2 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas neįrodė, kokiu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytas jo nurodomas administratoriaus atlyginimo dydis, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu atlyginimas nebuvo sumažintas retrospektyviai. Bankroto administratoriui mokamas ne darbo užmokestis, o atlyginimas už pavedimo sutarties pagrindu atliktus konkrečius darbus. Todėl administratoriui mokėtino atlyginimo dydis turi būti nustatomas ne atsižvelgiant į bankroto proceso trukmę, o šio proceso sudėtingumą bei reikalingų atlikti darbų apimtį. Įvertinus tai, kad BUAB „Omegatrans“ bankroto procesas nėra sudėtingas, 30 000 Lt atlyginimas administratoriui už jo suteiktas paslaugas atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus. Administratorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, pateiktais išaiškinimais, nes šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, susijusios su administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymu, skiriasi iš esmės. Kreditorių susirinkimui privalo būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ne tik tai, kad išlaidos buvo realiai patirtos, bet ir tai, kad jos buvo būtinos ir buvo patirtos konkrečioje bankroto byloje. Dalis administratoriaus pateiktų dokumentų kreditoriams sukėlė pagrįstas abejones dėl prašomų patvirtinti administravimo išlaidų. Skundo argumentai patvirtina, kad pats administratorius nėra nuoseklus šiuo klausimu. Kaip tuo pačiu laikotarpiu faktiškai patirtos administravimo išlaidos skunde nurodomos skirtingos sumos, taip pat nesutampa laikotarpio pradžios datos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatenkintas bankroto administratoriaus skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bei administratoriaus atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2010-04-08 nutartimi UAB „Omegatrans“ iškėlus bankroto bylą, 2010-05-07 teismo nutartimi (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 1, b. l. 113-114) buvo patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata iki ją patvirtins kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p.). Bendrą administravimo išlaidų sumą mėnesiui sudarė 8 700 Lt, iš kurių 4 000 Lt – administratoriaus atlyginimas. 2010-08-27 vykusiame kreditorių susirinkime (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 3, b. l. 35-44) darbotvarkės 8 klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti faktiškai jau išnaudotą administravimo išlaidų sumą, kuri sudaro 41 738 Lt (laikotarpis nuo 2010-04-20 iki 2010-08-27), taip pat administratoriaus įgalioto asmens pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo – 7 000 Lt per mėnesį, įskaitant PVM. To paties susirinkimo metu darbotvarkės 2 klausimu buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 1, sudaryta už laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2010-08-27 (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 3, b. l. 47-51), o 5 klausimu priimtas nutarimas dėl kreditorių komiteto patvirtinimo. 2010-09-09 kreditorių susirinkimo metu (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 3, b. l. 6-8) kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkta Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kauno apygardos teismo 2010-11-15 nutartimi (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 4, b. l. 25) buvo patikslintas BUAB „Omegatrans“ kreditorių sąrašas, įtraukiant į jį „Swedbank“, AB, kurio finansinis reikalavimas sudarė 669 998,06 EUR (2 313 369,30 Lt). Kaip kreditorius, turintis daugiau nei 10 proc. teismo patvirtintų visų BUAB „Omegatrans“ kreditorių reikalavimų, „Swedbank“, AB 2011-04-01 raštu Nr. SR-17444 (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 4, b. l. 94) kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas sušaukti kreditorių susirinkimą. Bankroto administratorius 2011-10-18 informavo kreditorių komiteto narius apie 2011-10-24 šaukiamą kreditorių komiteto posėdį, o 2011-10-19 išsiuntė pranešimą kreditoriams apie kreditorių susirinkimą, šaukiamą 2011-10-26 (administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3, sudaryta už laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2013-12-02; c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 7, b. l. 143).

Kreditorių komiteto 2011-10-24 posėdžio (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 4, b. l. 119-121) 2 darbotvarkės klausimu administratoriaus siūlymu buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2, sudaryta už laikotarpį nuo 2010-08-27 iki 2011-10-17 (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 4, b. l. 128-137). Kreditorių susirinkimo pirmininkas ir kreditorių susirinkimo narys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo bankroto administratorių, jog komiteto posėdyje nedalyvaus, atsižvelgdama į tai, kad 2011-10-26 vyks kreditorių susirinkimas, kuriame turėtų būti svarstomi kreditorių komiteto dienotvarkėje numatyti klausimai. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jei kreditorių komiteto posėdis vyktų, balsuoja prieš visus jame priimtinus sprendimus (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 4, 124).

2011-10-26 įvykusio kreditorių susirinkimo metu (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 4, b. l. 138-146) išspręsti šie klausimai: 1) kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas kreditorius „Swedbank“, AB (nutarimas Nr. 2); 2) nutarta nesudaryti (naikinti) kreditorių komitetą (nutarimas Nr. 3); 3) atsižvelgiant į tai, kad iš administratoriaus pateiktos informacijos nėra aišku, kokios realiai sąnaudos, tiesiogiai susijusios su BUAB „Omegatrans“ administravimu, buvo patirtos, administravimo išlaidoms skirta 50 000 Lt be PVM laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų (nutarimas Nr. 4); 4) nepatvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2, šį klausimą atidedant kitam kreditorių susirinkimui, iki kurio ataskaita turi būti pateikta su trūkstama informacija (nutarimai, priimti darbotvarkės 5 klausimu). Kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2-4 teisėtumas buvo patikrintas ir patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-13 nutartimi (c. b. Nr. B2-1363-480/2014 dalis, b. l. 261-263), kuri šioje byloje turi prejudicinę galią. Pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo teisės keisti administravimo išlaidų sąmatos dydį, teismas įvertino ir tai, jog kreditoriams pateikta informacija nebuvo pakankama, kad pašalintų abejones dėl administratoriaus nurodomų jo patirtų išlaidų tinkamumo ir realumo.

Siekdamas gauti pritarimą deklaruojamoms 140 726 Lt dydžio administravimo išlaidoms, bankroto administratorius inicijavo 2013-01-30 kreditorių susirinkimą ir pateikė dokumentus, jo vertinimu, pagrindžiančius išlaidų realumą ir būtinumą administruojant BUAB „Omegatrans“ (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 6, 60-193). Kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 nutarta administravimo išlaidoms skirti 50 000 Lt be PVM laikotarpiu nuo 2010-04-20 iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-27 nutartimi nutarimas buvo panaikintas ir, atsižvelgiant į tai, kad nei kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimais, nei pavedimo sutartyje nebuvo nustatytas (t. y. išskirtas iš visų administravimo išlaidų) administratoriaus atlyginimo dydis, kas apsunkino galimybę įvertinti skundžiamą nutarimą, klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos perduotas iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 7, b. l. 58-61).

2013-10-08 kreditorių susirinkimo (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 7, b. l. 89-92) darbotvarkės 2 klausimu buvo nutarta klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo spręsti tik administratoriui pateikus išsamią bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą apie administratoriaus atliktus darbus ir patirtas išlaidas konkrečiai UAB „Omegatrans“ bankroto byloje. 2013-12-16 kreditorių susirinkime, atsižvelgiant į tai, kad su administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3, sudaryta už laikotarpį nuo 2010-04-20 iki 2013-12-02, buvo pateikti duomenys apie atliktus darbus BUAB „Omegatrans“ bankroto byloje, tačiau nepateikta informacija apie konkrečiai UAB „Omegatrans“ bankroto byloje patirtas išlaidas, nutarta patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 3 (nutarimas Nr. 2), paliekant nepakeistą administravimo išlaidų sąmatą, patvirtintą ankstesniame - 2011-10-26 kreditorių susirinkime (nutarimas Nr. 3) (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 7, b. l. 116-118, 130-149). Kauno apygardos teismo 2014-02-18 nutartimi (Kauno apygardos teismo c. b. Nr B2-1313-480/2014, b. l. 61-66) 2013-12-16 kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 3 panaikintas ir klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas dar kartą akcentavo, jog iš naujo nagrinėdamas šį klausimą kreditorių susirinkimas pirmiausia turėtų svarstyti atlyginimo administratoriui dydžio nustatymo aplinkybes ir tik po to spręsti dėl administratoriaus prašomų patvirtinti administravimo išlaidų realumo bei pagrįstumo, savo pasiūlymus dėl sąmatos dydžio motyvuotai pagrįsti.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas 2014-05-05 kreditorių susirinkimas (c. b. Nr. B2-1363-480/2014, t. 8, b. l. 172-177) galiausiai nutarė administratoriui skirti 30 000 Lt (plius PVM) dydžio atlyginimą už visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o administravimo išlaidoms pripažinti faktiškai patirtų išlaidų sumą – 2 844 Lt (t. sk. PVM) (nutarimas Nr. 2). Toks sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad administratoriaus pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos UAB „Bankroto departamentas LT“ vardu, kuris pagal 2014-03-27 duomenis administruoja 31 įmonę, todėl pripažinti visas prašomas išlaidas vien BUAB „Omegatrans“ patirtomis sąnaudomis, šios įmonės kreditoriai negali. Pagrįstomis ir būtinomis administravimo išlaidomis kreditorių susirinkimas pripažino tik 2 844,10 Lt sumą, remdamasis dokumentais, patvirtinančiais šių išlaidų tiesiogines sąsajas su BUAB „Omegatrans“ administravimu. Atlyginimo administratoriui dydis nustatytas įvertinant bankroto proceso apimtį – perimtą turtą, darbuotojų skaičių, kreditorių bei debitorių skaičių, teisminių ginčų su debitoriais skaičių.

Tokių faktinių aplinkybių kontekste analizuojant atskirojo skundo bei kitų administratoriaus šioje byloje nagrinėjamu klausimu teiktų kitų procesinių dokumentų argumentus, matyti, kad administratorius iš esmės kelia klausimą, ar kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pakeičiama (sumažinama) administravimo išlaidų sąmata, galioja retrospektyviai ir ar tokiu nutarimu nėra pažeidžiamos teisės normų bei teismų praktikoje formuojamos nuostatos, įtvirtinančios jo teisę gauti sulygtą atlyginimą.

Bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad vienintelis sprendimas, kuriame buvo išskirtas ir aiškiai apibrėžtas BUAB „Omegetrans“ bankroto administratoriaus atlyginimo dydis, yra Kauno apygardos teismo 2010-05-07 nutartis (t. 1, b. l. 113-114), kuria buvo patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata iki ją patvirtins kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p.). Iš nutarties turinio matyti, kad preliminariai įvertinus bankroto bylos apimtį, atsižvelgiant į bendrovės turto aktyvus ir pasyvus, teisminių ginčų dėl išieškojimų iš bankrutuojančios įmonės skaičių, taip pat į tai, kad įmonė veiklos nevykdo, administratoriaus prašoma nustatyti atlyginimo jam suma (5 000 Lt) teismo buvo pakoreguota, nustatant 4 000 Lt sumą per mėnesį, įskaitant visus mokesčius. Taigi bendra administratoriaus atlyginimo suma, skaičiuotina nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo (2014-04-20) iki pirmojo kreditorių susirinkimo (2010-08-27), kuriame buvo patvirtinta bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų sąmata, galėtų būti pripažinta apie 16 000 Lt. Tačiau tai nereiškia, kad tokiu teismo procesiniu sprendimu buvo realizuota išimtinai kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirta funkcija patvirtinti bendrą atlyginimo administratoriui sumą, kuri gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą (ĮBĮ 36 str. 4 d., 5 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-30 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-486/2010, aiškindamas teisės normas, susijusių su administravimo sąnaudų patvirtinimu, su teismo ir kreditorių susirinkimo kompetencijų atribojimu, taikymą yra konstatavęs, kad teismas, tvirtindamas sumą administravimo išlaidoms apmokėti, atlyginimo administratoriui nenustato. Atlyginimą administratoriui už minėtą laikotarpį nustato pirmasis kreditorių susirinkimas, ir tokia kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui bei patvirtinti galutinę administravimo sąmatą numatyta ĮBĮ 23 ir 36 straipsniuose, o ją lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus. Kadangi administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis - kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Įstatyme nustatyta teismo kompetencija numatyti laikiną administravimo išlaidų sąmatą yra grindžiama būtinybe užtikrinti bankroto proceso eigą tol, kol susirinks kreditorių susirinkimas, ir orientuota tik į šio tikslo įgyvendinimą.

Vadinasi, pirmiau nurodyta aplinkybė, susijusi su laikinos administravimo išlaidų sąmatos nustatymu, kurioje buvo įvardintas ir atlyginimo administratoriui dydis, reikšminga tik tuo aspektu, kad kreditoriai, pirmajame susirinkime įvertinę administratoriaus pateiktus konkrečius duomenis dėl administratoriaus darbo konkrečioje bankroto byloje masto, tvirtindami bendrą atlyginimo administratoriui sumą turėtų į ją įskaityti ir teismo nustatytą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad administratoriaus atlyginimo dydis BUAB „Omegatrans“ kreditorių buvo nustatytas tik skundžiamu nutarimu, minėta bendra 16 000 Lt suma aktuali tik kaip kriterijus, vertinant 2014-05-05 kreditorių susirinkimo sprendimą skirti administratoriui 30 000 Lt (plius PVM) dydžio atlyginimą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Akivaizdu, kad kreditorių nustatyta suma, įskaitant į ją ir teismo preliminariai patvirtintą atlyginimo dydį, yra didesnė.

Taigi įvertinęs Kauno apygardos teismo 2010-05-07 nutartimi apibrėžtą administratoriaus atlyginimo dydį už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administratoriaus atlyginimą bei UAB „Omegatrans“ bankroto proceso apimtį pagal Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad administratoriaus atlyginimas UAB „Omegatrans“ bankroto byloje buvo retrospektyviai sumažintas, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atlyginimas administratoriui buvo paskirtas nepažeidžiant nei imperatyviųjų teisės normų, teismų praktikoje formuojamų nuostatų bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, nei administratoriaus teisėtų lūkesčių. Bankroto proceso metu tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratoriaus susiklosto pavedimo teisiniai santykiai. Todėl administratorius, kaip verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad jam kas mėnesį bus mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, kaip kad esama darbo santykių atvejais, juo labiau, tais atvejais, kai tarp administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių nesama susitarimo dėl konkrečios kas mėnesį administratoriui mokėtinos atlyginimo dalies.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad kreditorių susirinkimui patvirtinus jo veiklos ataskaitą, jis gali įgyti pagrįstą tikėjimą, jog administruojant bankrutuojančią įmonę jo patirtos išlaidos, neviršijančios kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ribų, bus atlygintos. Tačiau apeliantui, kaip savo srities profesionalui, neabejotinai žinoma, kad tokios išlaidos privalo būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais ne tik jų realumą, bet ir būtinumą administruojant konkrečios įmonės bankroto procesą. Tik tokiu atveju gali būti taikomas draudimas mažinti patirtų administravimo išlaidų sąmatą retrospektyviai. Bylos duomenys rodo, jog BUAB „Omegatrans“ kreditoriai įvertino administratoriaus pateiktus įrodymus (finansinius dokumentus, suvestines ir jas pagrindžiančius argumentus) ir ne kartą sprendė, jog jie nėra pakankami, kad galima būtų patvirtinti administratoriaus deklaruojamas faktiškai patirtas išlaidas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šiais įrodymais, neturi pagrindo konstatuoti, kad toks kreditorių vertinimas būtų nepagrįstas ar prieštaraujantis Įmonių bankroto įstatymo imperatyvams arba CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo – principams. UAB „Bankroto departamentas LT“ ūkines finansines operacijas atspindintys dokumentai, nepriklausomai nuo jų gausos, kaip ir teikiami skaičiavimai, nesant išaiškinimų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistų teikiamų dokumentų (duomenų) ryšį su deklaruojamu UAB „Omegatrans“ bankroto procese patirtų išlaidų dydžiu, patys savaime nelemia kreditorių pareigos pripažinti jų tinkamais ir (ar) pakankamais visų administratoriaus nurodomų išlaidų pagrįstumo įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioje situacijoje vien administratoriaus veiklos ataskaitų patvirtinimo faktas, įvertinus jį nagrinėjamos bylos duomenų, susijusių su faktiškai patirtų administravimo išlaidų pagrindimo aplinkybėmis, visumoje, taip pat nėra tas veiksnys, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti, jog kreditoriai pripažino visas administratoriaus deklaruojamas faktiškai patirtas administravimo išlaidas. Kreditorių susirinkimų protokolų, prie jų pridėtų kreditorių teiktų dokumentų (balsavimo biuleteniai, pranešimai ir pan.) bei atsiliepimų į bankroto administratoriaus skundus turinys įrodo, kad tvirtindami administratoriaus veiklos ataskaitas, kreditoriai išreiškė pritarimą administratoriaus atliktų veiksmų teisėtumui ir reikalingumui UAB „Omegatrans“ bankroto byloje. Už jų atlikimą administratoriui ir buvo paskirtas 30 000 Lt (plius PVM) dydžio atlyginimas.

Pažymėtina, kad bankroto administratorius yra specifinis bankroto teisės subjektas, kurio paskirtis – ginti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės ir tuo pačiu jos kreditorių interesus. Administratoriaus veiklos profesiniai standartai reikalauja iš šias funkcijas vykdančio asmens apdairumo, objektyvumo ir draudžia šališkumą. Taigi apeliantas dar šaukdamas pirmąjį kreditorių susirinkimą ir ruošdamas medžiagą, reikalingą Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 4 dalies įtvirtintam klausimui išspręsti, turėjo teisę siūlyti tokią administravimo išlaidų bei jam mokėtino atlyginimo apskaičiavimo tvarką, kuri nesudarytų prielaidų ją aiškinti ir taikyti taip, kad nebūtų patenkintas jo interesas gauti atlyginimą, kurio tikisi (pvz., siūlyti fiksuotą administratoriaus atlyginimą ar jo dalis), ir tuo pačiu būtų užtikrinti bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių interesai. Tuo tarpu nuo pat bankroto proceso, kurio administravimas pavestas apeliantui, pradžios administratoriaus teikiami siūlymai suponavo pastarojo norą disponuoti patvirtintos sąmatos lėšomis neatsižvelgiant į atskirus sąmatos punktus, nors jau pirmojo kreditorių susirinkimo metu kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius siūlė detalizuoti jo siūlomą sąmatą, išskiriant administravimo atlyginimo sumą ir kitoms administravimo išlaidoms skirtinas lėšas (pranešimas teismui „Dėl lėšų administravimo išlaidoms apmokėti“, t. 1, b. l. 110-111; pavedimo sutarties projekto 2 dalies 2 punkto 3 pastraipa, t. 3, b. l. 56-57; 2010-08-27 kreditorių susirinkimo protokolas, 2 darbotvarkės klausimas, t. 3, b. l. 35-44). Toks administratoriaus elgesys, įvertinus jį kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, neatitinka teismų praktikoje nuosekliai plėtojamos pozicijos, jog administratoriaus nėra laisvas disponuoti sumomis, skirtomis atskirų rūšių administravimo išlaidoms padengti, ar apskritai nevaržomas pareigos už jas atsiskaityti. Veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, administratorius turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį, priimdamas domėn tai, kad pareiga įrodyti išlaidų pagrįstumą ir būtinumą tenka jam. Taigi aplinkybė, kad iki skundžiamo nutarimo priėmimo egzistavo būtent tokia BUAB „Omegatrans“ administravimo išlaidų paskirstymo tvarka, kai atskiros administravimo išlaidų rūšys, taip pat ir administratoriaus atlyginimo dydis, nebuvo aiškiai išskirtas, kurią, be kita ko, savo rizika siūlė administratorius ir vėliau su ja sutiko, paneigia apelianto argumentus, kad tarp jo ir bankrutuojančios įmonės susiklostę teisiniai santykiai sukūrė jam teisėtą lūkestį, jog jam bus sumokėtos visos administravimo išlaidos, patirtos sąmatos ribose.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su suinteresuoto asmens „Swedbank lizingas“, UAB atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, jog apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013, pateiktais išaiškinimais, kadangi šios civilinės bylos faktinės aplinkybės, susijusios su administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymu, skiriasi nuo faktinių aplinkybių, nustatytų nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutarties turinys patvirtina, jog pagal bankrutavusios IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ kasacinį skundą nagrinėtoje situacijoje bankroto administratoriaus atlyginimo dydis buvo nurodytas su administratoriumi sudarytoje pavedimo sutartyje, suteikiant administratoriui galimybę atlyginimą išsimokėti kiekvieną mėnesį arba administravimo proceso pabaigoje. Tuo tarpu apelianto atlyginimo dalis iki nagrinėjamoje byloje skundžiamo kreditorių susirinkimo priėmimo nebuvo apibrėžta konkrečiu dydžiu. Šio klausimu apeliacinės instancijos teismo argumentai išdėstyti pirmiau, todėl jie nekartojami.

Apibendrindamas nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teisinio pagrindo panaikinti BUAB „Omegatrans“ kreditorių susirinkimo 2014-05-05 nutarimą „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“ nėra. Skundžiamas kreditorių nutarimas, įvertinus jį byloje nustatytų aplinkybių visumoje, yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja imperatyviosios Įmonių bankroto įstatymo, teismų praktikos nuostatoms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principus.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Kauno apygardos teismo c. b. Nr. B2-2057-480/2014, b. l. 107) netenkinamas (CPK 93 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.