- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2-1708/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- AB "Swedbank" UAB "Swedbank lizingas"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Omegatrans“ bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1496-480/2013 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Omegatrans“ bankroto administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo; suinteresuoti asmenys: „Swedbank‘, AB, „Swedbank lizingas“, UAB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas BUAB „Omegatrans“ bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ prašė teismo panaikinti BUAB „Omegatrans“ 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos) priimtą nutarimą. Nurodė, kad kreditoriai antru darbotvarkės klausimu nutarė administravimo išlaidoms skirti 50 000 Lt be PVM laikotarpiu nuo bankroto įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtino BUAB „Omegatrans“ 8 700 Lt sumą per mėnesį, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki administravimo išlaidų sąmatą patvirtins kreditorių susirinkimas. 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 8 patvirtino 41 738,90 Lt faktiškai iki kreditorių susirinkimo išnaudotą administravimo išlaidų sumą ir administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią administratorius turi teisę naudoti 7 000 Lt per mėnesį, įskaitant PVM, administravimo išlaidoms apmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo. Šio nutarimo galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. spalio 26 d., faktiškai buvo patirta 140 726 Lt administravimo išlaidų. 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimas nutarimu Nr. 4 nutarė administravimo išlaidoms skirti 50 000 Lt be PVM laikotarpiu nuo bankroto įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų. Bankroto administratorius 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateikė siūlymą patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, papildomai administravimo išlaidoms patvirtinant 140 726 Lt, patirtų laikotarpyje nuo 2010 m. balandžio 20 d. (teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena) iki 2011 m. spalio 26 d.
Pareiškėjo nuomone, 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 8 teisinę galią įgijo nuo jo priėmimo ir galiojo iki 2011 m. spalio 26 d., kai 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 buvo pakeistas. Pareiškėjo teigimu, 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 nepašalina iki tol galiojusio 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 sukurtų teisinių padarinių ir nelemia šio nutarimo pagrindu BUAB „Omegatrans“ įvykdytų sandorių negaliojimo fakto. Pareiškėjas nurodė, kad administratoriaus veiklos ataskaitos, kuri apima ir administratoriaus išlaidų finansinę dalį, patvirtinimas yra administratoriaus atlyginimo mokėjimo sąlyga, o taip pat reiškia ir vykdant šią veiklą administratoriaus turėtų išlaidų pripažinimą. BUAB „Omegatrans“ kreditoriai neginčijo 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 galiojimo metu patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo. 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2 ir 2011 m. spalio 24 d. kreditorių komiteto nutarimu Nr. 2 buvo patvirtintos administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. 1 ir Nr. 2, o tai reiškia, kad administratoriaus veikla nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d. ir nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. spalio 17 d. pagal kreditoriams pateiktus duomenis buvo pripažinta pagrįsta. Šie nutarimai apskųsti nebuvo ir yra galiojantys. Pareiškėjo teigimu, 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 galiojimo laikotarpiu faktiškai patirtų administravimo išlaidų suma sudaro 140 726 Lt, t. y. neviršija šiuo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui buvo pateikti minėtų išlaidų sąrašas ir jas pagrindžiantys dokumentai. Skundžiamu nutarimu buvo patvirtina kreditorių „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata, kuri nėra pagrįsta jokiais šių išlaidų dydžio pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais, bet paneigia 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 8 išreikštą kreditorių valią. Susidarė situacija, kai skundžiamu nutarimu nustatytos administravimo išlaidos visam bankroto procesui yra mažesnės negu 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 galiojimo laikotarpiu faktiškai patirtos išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 26 d. ir 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui administratorius teikė to paties turinio nutarimo projektą ir abu kartus kreditoriai patvirtino vienodus kreditorių „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB pasiūlytus nutarimų projektus, kurių teisėtumą bankroto administratorius ginčija tais pačiais motyvais. Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartimi, peržiūrėta apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis), administratoriaus skundas dėl 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų teismo nutarčių, nagrinėjamoje byloje pagal CPK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas turinčių prejudicinę reikšmę, konstatuotų aplinkybių akivaizdu, jog kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą; priėmus nutarimą pakeisti išlaidų sąmatą, iš esmės keičiamas ankstesnis kreditorių susirinkimo nutarimas; skundžiamas nutarimas neprieštarauja pavedimo sutarčiai, o teisėtus lūkesčius turi ne tik administratorius, bet ir kreditoriai, besitikintys tinkamo bankroto procedūrų administravimo ir vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pateikus kreditoriams įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas šiame bankroto procese, kreditorių susirinkimas galės juos įvertinti ir atitinkamai spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos. Administratoriui pateikus patirtų išlaidų suvestinę ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas, 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimas įvertino šiuos įrodymus ir nepritarė administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui, o priėmė nutarimą, tapatų 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime priimtam nutarimui, t. y. nepakeitė ankstesniu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos. Teismas pažymėjo, kad administratoriui, siekiant pakeisti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir pateikti faktiškai patirtas bankroto procese išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju administratorius nurodė, kad tik VĮ Registrų centro sąskaitos faktūros tiesiogiai išrašytos BUAB „Omegatrans“ 166 Lt sumai, o visos kitos sąskaitos 140 560 Lt sumai yra išrašytos UAB „Bankroto departamentas LT“. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Bankroto departamentas LT“ vykdo 49 bankroto procedūras, kurių kiekvienos apimtys, sudėtingumas yra skirtingi, todėl ir administravimo išlaidoms padengti skiriamos pinigų sumos nėra vienodos, o pateikiamose pastabose dėl patirtų administravimo išlaidų pagrindimo, administratorius nurodė, jog, atsižvelgiant į administruojamų įmonių skaičių, jų dydžio, sudėtingumo, darbo imlumo bei kitus kriterijus, patirtų išlaidų sąskaitos atrenkamos sąlyginai priskiriant jas vienai įmonei vadovaujantis sąžiningumo principu, tačiau šių išlaidų skaičiavimo pagrįstumui jokių tikslių kriterijų nenurodo. Administratoriaus pateikti įrodymai nepatvirtina, kad UAB „Bankroto departamentas LT“ turėtos išlaidos yra susijusios būtent su BUAB „Omegatrans“ bankroto administravimu. Teismo nuomone, dėl administratoriaus prašomų administravimo išlaidų poreikio pagal atskiras paslaugų rūšis pagrindimo stokos nėra pagrindo teigti, kad jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nes administratorius nėra pateikęs prašomų patvirtinti jau patirtų administravimo išlaidų realumą ir pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkime svarstant klausimą dėl administratoriaus veiklos ataskaitos kreditoriai pažymėjo, kad administratoriaus buvo prašoma pateikti informaciją apie realiai per ataskaitinius laikotarpius panaudotas lėšas, pateikiant tai patvirtinančius dokumentus, nes UAB „Bankroto departamentas LT“ sąskaitų išrašymas neparodo realiai patirtų sąnaudų, tiesiogiai susijusių su BUAB „Omegatrans“ administravimu, o nesant tokių duomenų, administratoriaus veiklos ataskaitos tvirtinimo klausimas buvo atidėtas kitam kreditorių susirinkimui, kur ji turėjo būti pateikta su trūkstama informacija, tačiau vėliau, t. y. 2013 m. sausio 30 d. vykusiam kreditorių susirinkimui administratorius veiklos ataskaitos tvirtinti neteikė, o prašymą padidinti administravimo išlaidų sąmatą iš esmės grindė tais pačiais įrodymais, kaip ir skundą dėl 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 teisėtumo. Teismo vertinimu, nesant bankroto administratoriaus ataskaitos apie atliktus darbus, tikslių duomenų dėl administravimo išlaidų dydžio ir jų pagrindimo UAB „Omegatrans“ bankroto administravime, kreditoriai turėjo pagrindą abejoti administratoriaus prašomų tvirtinti išlaidų tinkamumu bei realumu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Omegatrans“ bankroto administratorius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Omegatrans“ 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Negalima sutikti su teismo išvada, kad administratoriaus kreditorių susirinkimui pateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtas administravimo išlaidas, nepatvirtina, jog administratoriaus turėtos išlaidos yra susijusios su BUAB „Omegatrans“ bankroto administravimu. Byloje pateiktos pastabos dėl patirtų administravimo išlaidų pagrindimo patvirtina, kad nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2011 m. spalio mėn. (per 18 mėnesių) administratorius faktiškai patyrė administravimo išlaidų (kuro, kanceliarinės prekės, dokumentų dauginimo, pašto, draudimo, nuomos, komunalinių paslaugų, antstolių, turto vertinimo ir kt.) bendrai 20 022 Lt sumai (per mėnesį vidutiškai po 1 112 Lt). Administratorius 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimui pateikė išsamią finansinę analizę dėl 2010 m. rugpjūčio 27 d. – 2011 m. spalio 26 d. laikotarpiu panaudotų administravimo išlaidų 140 726 Lt sumai, todėl teismo vertinimas, kad 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimas pagrįstai šių išlaidų netvirtino, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teismo deklaratyvūs argumentai dėl patirtų išlaidų galimo neaiškumo nesudaro pagrindo konstatuoti, kad administratoriaus patirtos išlaidos buvo per didelės ir nebuvo būtinos. Pagal bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ patvirtintą buhalterinės apskaitos politiką, administratorius gauna prekes ir paslaugas centralizuotai savo vardu, bet tai nereiškia, kad BUAB „Omegatrans“ bankroto byloje nepatiria jokių išlaidų. Suteikiant bankroto administravimo paslaugą, administratorius privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, tuo pačiu apskaičiavęs ir pripažinęs apskaitoje savo įmonės pajamas, t. y. bankrutuojančios įmonės administravimo sąmata pavirsta administratoriaus įmonės pajamomis. Administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ negali pripažinti sąnaudomis išlaidų, kurias pagrindžiantys dokumentai būtų surašyti nurodant pirkėju kitą įmonę, šiuo atveju BUAB „Omegatrans“. Tokiu atveju apskaita būtų iškreipta, neteisinga, būtų pažeidžiami mokesčių įstatymai, o pelnas būtų fiktyvus. Su šiomis administravimo pajamomis susijusios išlaidos: atlyginimai, kanceliarinių prekių kaina, kuro, pašto išlaidos, patalpų eksploatacijos ir nuomos, draudimo sąnaudos, ryšių ir kitos bendros sąnaudos yra administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“, bet ne bankrutuojančios įmonės apskaitos objektas. Suprantama, kad negalima skaičiuoti tam tikrų netiesioginių išlaidų, t. y. telefono pokalbių kaštų, elektros, tušinukų, spausdintuvo išlaidų, veiklos draudimo ir t. t. kiekvienai atskirai bankroto administratoriaus BUAB „Bankroto departamentas LT“ administruojamai įmonei, todėl BUAB „Omegatrans“ suteiktos paslaugos įforminamos PVM sąskaita faktūra su paslaugos pavadinimu „administravimo paslaugos“. Nėra pagrindo laikyti, kad šių paslaugų kaina yra nepagrįstai padidinta arba išrašyta neteisėtai (neteisingai). Dėl nurodytų priežasčių administratorius objektyviai neturi galimybės pateikti sąskaitas, išrašytas BUAB „Omegatrans“ vardu, būtent tai, teismo vertinimu, patvirtintų išlaidų sąsajumą su šios įmonės bankroto procesu.
2. Teismas neatkreipė dėmesio, kad kreditorių „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB pasiūlymas administravimo išlaidoms skirti 50 000 Lt be PVM yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais šių išlaidų dydžio pagrįstumą patvirtinančiais įrodymais. Teismas neturėjo teisinio pagrindo motyvuoti skundžiamo 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 teisėtumą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarties nuostatomis, kaip turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes apeliacinės instancijos teismas atmetė administratoriaus skundą dėl 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4 panaikinimo dėl to, kad kreditoriams buvo pateiktos tik patirtų išlaidų ir lėšų judėjimo suvestinės, tačiau ne jose užfiksuotus duomenis patvirtinantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, pateikus šiuos įrodymus kreditoriams, kreditorių susirinkimas galės juos įvertinti ir atitinkamai spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos. Todėl administratoriaus pateikus 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 galiojimo laikotarpiu faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, faktinis pagrindas, dėl kurio buvo atmestas administratoriaus skundas dėl 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4, buvo išnykęs.
3. Nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2011 m. spalio mėn. (per 18 mėn.) priskaičiuotas administratoriaus atlyginimo dydis sudaro 73 508 Lt, t. y. 4 084 Lt per mėnesį, o atskaičius mokesčius – 3 103,84 Lt. Administratoriaus atlyginimo dydis apima ir buhalteriui mokėtiną sumą, kaip sudėtinę administratoriaus atlyginimo dalį. Kreditoriai nepateikė duomenų, kad administratoriui ir buhalteriui mokėtinas 3 103,84 Lt mėnesinis darbo užmokestis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi ir 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 8 administratoriui pagrįstai buvo nustatytas atlyginimas, kuris yra šiek tiek didesnis už vidutinį šalies darbuotojo atlyginimą. Nustačius 50 000 Lt administravimo išlaidų dydį visam bankroto procesui, bendras mėnesinis administravimo išlaidų dydis, įskaitant atlyginimą administratoriui, sudarytų 1 388,89 Lt (nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. balandžio 25 d.), tai akivaizdžiai pažeidžia asmens teisę gauti jo darbą atitinkantį atlyginimą. Nustačius mažesnį administratoriaus atlyginimą atgaline data, buvo pažeisti administratoriaus teisėti lūkesčiai.
4. 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 8 buvo patvirtina faktiškai iki šio susirinkimo išnaudota administravimo išlaidų suma – 41 738,90 Lt, o nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaitą Nr. 1 už šį laikotarpį. Tai reiškia, kad administratoriaus veikla nurodytu laikotarpiu buvo pripažinta pagrįsta. Vėlesnis 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 2 skirti visam bankroto procesui 50 000 Lt neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Skundžiamu nutarimu sukuriama situacija, kai administratorius dvejus metus turi dirbti nemokamai ir neturėti jokių išlaidų, o tai iškreipia kreditorių ir bankroto administratoriaus interesų pusiausvyrą.
5. 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 8 teisinę galią įgijo nuo jo priėmimo ir galiojo iki to laiko, kai buvo pakeistas 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4, tačiau tai nepašalina 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 8 sukurtų jo galiojimo metu padarinių. Šio nutarimo galiojimo laikotarpiu įvykdyti sandoriai dėl prekių (paslaugų) įsigijimo, išmokėtas atlyginimas administratoriui, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai valstybei. Neaišku, kas turėtų atlyginti nuostolius, patirtus vykdant minėtą nutarimą.
6. Teismas neįvertino, kad 2011 m. spalio 24 d. kreditorių komiteto nutarimu Nr. 2 buvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 2 už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2011 m. spalio 17 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi UAB „Omegatrans“ iškelta bankroto byla; 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtinta įmonės administravimo išlaidų sąmata iki ją patvirtins kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktas): administratoriaus atlyginimas – 4 000 Lt, atlyginimas buhalteriui – 2 000 Lt, ryšių išlaidos – 1 200 Lt, transporto išlaidos – 600 Lt, kanceliarinės išlaidos – 400 Lt, pašto išlaidos, skelbimai – 500 Lt, iš viso 8 700 Lt (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-1405-480/2012 lapas 259). 2010 m. rugpjūčio 27 d. pirmasis kreditorių susirinkimas aštuntu darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo nutarė patvirtinti faktiškai išnaudotą administravimo išlaidų sumą, kuri sudaro 41 738 Lt (laikotarpis nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.), taip pat administratoriaus įgalioto asmens pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo – 7 000 Lt per mėnesį, įskaitant PVM (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-1405-480/2012 lapai 149-158). 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimas ketvirtu darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos pagal kreditorių „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB pasiūlymą nutarė pakeisti administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirti 50 000 Lt be PVM laikotarpiu nuo bankroto įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-1405-480/2012 lapai 224-232). Administratorius šį kreditorių priimtą nutarimą apskundė teismui ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi administratoriaus skundą atmetė (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-1405-480/2012 lapai 133-138). Lietuvos apeliacinės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, nurodydamas, kad kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą, o 2011 m. spalio 26 d. kreditorių surinkimas nutarė sumažinti patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, nes administratorius įrodymais nepagrindė, kurios administravimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios būtent su UAB „Omegatrans“ bankroto procesu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad administratoriui pateikus tokius įrodymus kreditoriams, kreditorių susirinkimas galės juos įvertinti ir atitinkamai spręsti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-1405-480/2012 lapai 261-263). Administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 galiojimo laikotarpiu faktiškai patirtų būtinų bankroto procedūroms atlikti išlaidų suma sudaro 140 726 Lt, įvertindamas aplinkybę, jog patirtos išlaidos neviršijo 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos, pasiūlė kreditoriams patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, papildomai administravimo išlaidoms patvirtinant 140 726 Lt, patirtų laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 26 d. Tačiau 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimas antru darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos balsų dauguma balsavo prieš administratoriaus pasiūlymą ir balsavo už kreditorių „Swedbank“, AB ir „Swedbank lizingas“, UAB pasiūlymą administravimo išlaidoms skirti 50 000 Lt be PVM laikotarpiu nuo bankroto įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, esant įmonėje lėšų, t. y. iš esmės paliko galioti 2011 m. spalio 26 d. kreditorių nutarimu Nr. 4 patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą (b. l. 167-170).
ĮBĮ 23 straipsnio 5 ir 9 punktuose nustatyta kreditorių susirinkimo teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat nustatyti administratoriui atlyginimą. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Šiuose straipsniuose reglamentuota kreditorių susirinkimo teisė nustatyti atlyginimą administratoriui ir patvirtinti galutinę administravimo išlaidų sąmatą. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį administravimo išlaidas sudaro: 1) atlyginimas administratoriui ir 2) išlaidos, kurios administratoriaus patiriamos vykdant bankroto procedūras, pavyzdžiui su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, pašto, ryšių, patalpų nuomos, audito, turto įvertinimo, pardavimo išlaidos ir pan.
Nagrinėjamu atveju atlyginimą administratoriui nustatė pirmosios instancijos teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, ir pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą tvirtindamas sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 7 punktą tvirtindamas sumą administravimo išlaidoms apmokėti, t. y. tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, nenustato atlyginimo administratoriui, nes atlyginimą administratoriui už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Jeigu teismas, tvirtindamas laikiną administravimo išlaidų sąmatą, nustatė ir atlyginimą administratoriui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, tai savaime nereiškia, kad toks teismo procesinis sprendimas neteisėtas. Tokiu atveju, kai teismas atliko šią kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtą funkciją, kreditoriai pirmajame susirinkime, įvertinę administratoriaus pateiktus duomenis dėl administratoriaus darbo konkrečioje bankroto byloje masto, gali nutarti patvirtinti bendrą atlyginimo administratoriui sumą, į ją įskaitant ir teismo nustatytą atlyginimą administratoriui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nei BUAB „Omegatrans“ pirmasis 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administratoriaus pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, nei vėlesnis 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimas, pakeisdamas šią sąmatą, nenustatė, kokia administravimo išlaidų sąmatos dalis skirta administratoriaus atlyginimui, o kokia – kitoms administravimo išlaidoms apmokėti, t. y. šios administravimo išlaidų sąmatos nedetalizuotos. BUAB „Omegatrans“ su bankroto administratoriumi 2010 m. rugsėjo 10 d. sudarytoje pavedimo sutartyje nurodyta už teikiamas įmonės bankroto administravimo paslaugas pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą mokėti administratoriui administravimo išlaidų sąmatoje patvirtintą atlyginimą; atlyginimas skaičiuojamas ir mokamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki bankrutavusios įmonės išregistravimo, išskyrus šioje sutartyje numatys kitus sutarties pasibaigimo terminus; apmokėjimas vykdomas atsiradus lėšų, administravimo paslaugų apmokėjimas turi pirmumo teisę (prijungtos civilinės bylos Nr. B2-1405-480/2012 lapai 13-14). Taigi pavedimo sutartyje taip pat nenustatytas atlyginimo administratoriui dydis.
Apelianto (administratoriaus) teigimu, 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 8 teisinę galią įgijo nuo jo priėmimo ir galiojo iki to laiko, kai buvo pakeistas 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4, tačiau tai nepašalina 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Nr. 8 sukurtų jo galiojimo metu padarinių. Nagrinėjamoje byloje administratorius iš esmės kelia klausimą, ar kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo pakeičiama (sumažinama) administravimo išlaidų sąmata, galioja retrospektyviai. Minėta, kad administratoriui pateikė kreditoriams pasiūlymą patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, papildomai patvirtinant 140 726 Lt administravimo išlaidas, patirtas būtent 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 8 galiojimo laikotarpiu, kai jis turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti po pirmojo kreditorių susirinkimo – 7 000 Lt per mėnesį, įskaitant PVM.
Vadovaujantis ĮBĮ 23 ir 36 straipsnių nuostatomis, suteikiančiomis kreditorių susirinkimui teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą ir ją keisti, darytina išvada, kad kreditoriai, atsižvelgdami į bankroto proceso metu pasikeitusias aplinkybes ir administratoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jau patirtų išlaidų būtinumą ir jų dydį, turi teisę mažinti administravimo išlaidų sąmatą, t. y. tiek atlyginimo administratoriui dydį, tiek kitas administravimo išlaidas, administratoriaus patiriamas vykdant bankroto procedūras. Ar toks administravimo išlaidų sąmatos mažinimas galioja tik perspektyviai (į ateitį), ar (ir) retrospektyviai, priklauso nuo to, kokia administravimo išlaidų sudėtinė dalis mažinama, t. y. atlyginimas administratoriui ar kitos administravimo išlaidos.
Lietuvos apeliacinis teismas vienoje civilinėje byloje, faktinėmis aplinkybėmis panašioje į nagrinėjamą bylą, išaiškino, kad kreditorių susirinkimui nustatant mažesnį atlyginimą administratoriui atgaline data (retrospektyviai), susidarytų teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situacija, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, todėl konstatavo, jog keičiant atlyginimo administratoriui dydį, jį mažinti galima tik perspektyviai, t. y. į ateitį. Analizuodamas, ar kreditorių susirinkimas gali retrospektyviai keisti kitą administravimo išlaidų sudėtinę dalį, t. y. administratoriaus patiriamas išlaidas vykdant bankroto procedūras (su darbo santykiai susijusios išmokos įmonės darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo išlaidos ir pan.), Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad bankroto administratoriui nepateikus konkrečių pagrįstų duomenų kreditorių susirinkimui apie tai, kas sudarė administravimo išlaidas, nepagrindus šių išlaidų būtinumo, kreditorių susirinkimas turi teisę keisti administravimo išlaidų sąmatą, šias išlaidas mažindamas ne tik į ateitį, tačiau ir retrospektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-618/2012). Tai paaiškinama tuo, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančias ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kas jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).
Minėta, kad nagrinėjamu atveju nei BUAB „Omegatrans“ pirmasis 2010 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administratoriaus pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą, nei vėlesnis 2011 m. spalio 26 d. kreditorių susirinkimas, pakeisdamas šią sąmatą, nenustatė, kokia administravimo išlaidų sąmatos dalis skirta administratoriaus atlyginimui, o kokia – kitoms administravimo išlaidoms apmokėti, t. y. šios administravimo išlaidų sąmatos nedetalizuotos. Nesant kreditorių surinkimo nustatyto atlyginimo administratoriui dydžio, kreditoriai, spręsdami klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo (patikslinimo), neturėjo objektyvių galimybių nustatyti, ar administratoriaus nurodomos 140 726 Lt išlaidos, patirtos laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 20 d. iki 2011 m. spalio 26 d., yra pagrįstos, be to, kuri iš šių išlaidų dalių 2011 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 4 buvo sumažinta retrospektyviai, o kuri –perspektyviai, t. y. į ateitį. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas administratoriaus skundą dėl 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos panaikinimo, formaliai ir nepagrįstai, neįsigilinęs į administratoriaus prašomų patvirtinti administravimo išlaidų sudėtį, nurodė, kad kreditoriai turėjo pagrindą abejoti administratoriaus prašomų patvirtinti išlaidų tinkamumu ir realumu. Pažymėtina, kad dalį šių išlaidų tikrai sudarė atlyginimas administratoriui, kuris galėjo būti sumažintas tik perspektyviai, t. y. tik į ateitį, todėl ta dalis turėjo būti patvirtinta. Dėl šios priežasties, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administratoriaus skundą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias administravimo išlaidas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas aukščiau nurodytais motyvais išspręstinas iš esmės – BUAB „Omegatrans“ 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos priimtas nutarimas naikintinas ir šis klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui. Iš naujo nagrinėdamas šį klausimą, kreditorių susirinkimas turėtų svarstyti atlyginimo administratoriui dydžio nustatymo aplinkybes (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis) ir tik po to spręsti dėl administratoriaus prašomų patvirtinti patirtų administravimo išlaidų pagrįstumo bei alternatyvaus kreditorių pasiūlymo dėl administravimo išlaidų sąmatos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 ir 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti BUAB „Omegatrans“ 2013 m. sausio 30 d. kreditorių susirinkimo antru darbotvarkės klausimu dėl administravimo išlaidų sąmatos priimtą nutarimą ir šį klausimą perduoti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.